Estijos rinkėjai sekmadienį per visuotinius rinkimus turėtų suteikti dabartinei centro dešiniųjų koalicijai dar vieną kadenciją, kad ši naujoji euro zonos narė toliau žengtų fiskalinio konservatizmo keliu skolų varginamoje bendros valiutos erdvėje.

Rinkimų apylinkės darbą pradėjo 9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, o baigs 20 valandą. Pirmieji rezultatai turėtų būti paskelbti naktį.

Nors, kaip rodo apklausos, visuomenės parama premjero Andraus Ansipo Reformų partijai sumažėjo, valdančiosios koalicijos partnerės – Reformų partija bei “Tėvynės” ir “Res Publica” sąjunga (IRL) rinkimuose turėtų surinkti atitinkamai 29 proc. ir 25 proc. balsų.

Tyrimų agentūros “TNS Emor” duomenimis, gruodį ir sausį visuomenės parama premjero partijai siekė 36 proc., o lapkritį ją rėmė net 42 proc. rinkėjų. Tuo tarpu parama “Tėvynės” ir “Res Publica” sąjungai (IRL) išaugo – sausį ją rėmė 16 proc. šalies gyventojų.

“TNS Emor” prognozėmis, į skandalą dėl finansavimo įsivėlusi kairioji Centro partija, kuri yra didžiausia opozicinė jėga ir kurią daugiausia remia rusakalbiai šalies gyventojai, turėtų gauti 23 proc. balsų.

Pernai gruodį šalies saugumo policija KAPO paskelbė, kad partijos lyderis, Talino meras Edgaras Savisaaras (Edgaras Savisaras), prisidengdamas ortodoksų cerkvės statybos sostinėje finansavimu, “konspiraciniu būdu” prašė iš Rusijos pinigų savo partijos rinkimų kampanijai.

Pats E.Savisaaras pripažino, kad prašė pinigų cerkvei, bet ne partijai. Pasak jo, skeldamos skandalą valdančiosios partijos mėgina dar kartą lošti “rusų korta” per rinkimų kampaniją ir nukreipti rinkėjų dėmesį nuo gyventojų nuskurdimo.

Šiuose rinkimuose dėl 101 vietos parlamente iš viso varžosi 789 kandidatai, kurių 32 yra nepriklausomi, o 757 – partiniai. Visoje Estijoje yra 625 rinkimų apylinkės.

Išankstinio balsavimo teise specialiame, 2005-aisiais sukurtame saugiame interneto portale pasinaudojo rekordiškai daug – 15 proc. – rinkėjų, rodo ketvirtadienį paskelbti duomenys. Estija, garsėjanti savo modernių technologijų sektoriumi, yra vienintelė valstybė pasaulyje, kurios rinkėjai turi galimybę balsą visuotiniuose rinkimuose atiduoti internetu.

Estijos vyriausios rinkimų komisijos pateikti duomenys rodo, kad internetu balsavo 140 tūkst. 846 asmenys – tai sudaro 15 proc. elektorato 1,3 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Estijos centro dešiniosioms politinėms jėgoms prognozuojama pergalė savaitgalį vyksiančiuose visuotiniuose rinkimuose, nors visuomenės parama premjero Andraus Ansipo Reformų partijai sumažėjo, rodo apklausos.

Tyrimų agentūros “TNS Emor” prognozėmis, valdančiosios koalicijos partnerės – Reformų partija bei “Tėvynės” ir “Res Publica” sąjunga (IRL) sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose turėtų surinkti atitinkamai 29 proc. ir 25 proc. balsų.

Gruodį ir sausį visuomenės parama premjero partijai siekė 36 proc., o lapkritį ją rėmė net 42 proc. rinkėjų. Tuo tarpu parama “Tėvynės” ir “Res Publica” sąjungai (IRL) išaugo – sausį ją rėmė 16 proc. šalies gyventojų.

“TNS Emor” analitikas Aivaras Voogas (Aivaras Vogas) sakė, kad tokie visuomenės nuomonės pokyčiai nestebina.

“Rudenį Reformų partija turėjo tokią paramą, nes rinkimų kampanija dar nebuvo prasidėjusi ir pagrindinė valdančiosios koalicijos partija visą laiką dominavo žiniose. Tačiau kampanijai įsibėgėjus, kur kas daugiau žiniasklaidos dėmesio sulaukė kitos partijos, ir dabar žmonės gali apsispręsti turėdami daugiau informacijos”, – sakė jis.

“TNS Emor” prognozėmis, į skandalą dėl finansavimo įsivėlusi kairioji Centro partija, kuri yra didžiausia opozicinė jėga ir kurią daugiausia remia rusakalbiai šalies gyventojai, sekmadienį turėtų gauti 23 proc. balsų.

Pernai gruodį šalies saugumo policija KAPO paskelbė, kad partijos lyderis, Talino meras Edgaras Savisaaras (Edgaras Savisaras), prisidengdamas ortodoksų cerkvės statybos sostinėje finansavimu, “konspiraciniu būdu” prašė iš Rusijos pinigų savo partijos rinkimų kampanijai.

Pats E.Savisaaras pripažino, kad prašė pinigų cerkvei, bet ne partijai. Pasak jo, skeldamos skandalą valdančiosios partijos mėgina dar kartą lošti “rusų korta” per rinkimų kampaniją ir nukreipti rinkėjų dėmesį nuo gyventojų nuskurdimo.

“TNS Emor” prognozėmis, kita opozicinė Socialdemokratų partija sekmadienį turėtų surinkti 14 proc. balsų.

Tuo tarpi Žaliųjų partija ir Liaudies sąjunga veikiausiai neįveiks 5 proc. slenksčio ir nepateks į parlamentą. Jos turėtų surinkti atitinkamai 3 proc. ir 2 proc. balsų.

Viešosios nuomonės tyrimų agentūra neatmeta galimybės, kad į parlamentą gali prasimušti kas nors iš nepriklausomų kandidatų.

“TNS Emor” pabrėžė, jog šios prognozės tėra vienas iš kelių galimų rinkimų baigties scenarijų.

“Žinoma, esama ir kitų galimų scenarijų, pagal kuriuos viena ar kelios partijos gali pasirodyti geriau nei mes prognozavome. Viską nuspręs rinkėjas kovo 6 dieną”, – sakė agentūros analitikas A.Voogas.

“TNS Emor” prognozuoja, kad rinkėjų aktyvumas sekmadienį bus apie 70 procentų.

Dabar Reformų partija bei “Tėvynės” ir “Res Publica” sąjunga (IRL) 101 vietos parlamente turi 49 vietas, todėl priversta kiekvienu klausimu prašyti opozicijos paramos.

54 metų A.Ansipas į valdžią atėjo, kai 2005-aisiais buvo pertvarkyta vyriausybė, o po dvejų metų laimėjo visuotinius rinkimus.

Jis stovėjo prie Estijos vairo, kai šalies ekonomika svaiginančiai augo, vėliau staigiai smuko žemyn ir vėl pradėjo atsigauti.

2009-aisias Estijos ekonomika susitraukė 14,1 proc., o pernai augo 3,1 procento.

Dėl krizės vyriausybė, kuri ir anksčiau laikėsi konservatyvios politikos, ėmėsi griežtų taupymo priemonių. Vienas tikslų buvo garantuoti, kad Estija atitiks euro įvedimui keliamus reikalavimas.

Sausio 1-ąją ji tapo pirmąja buvusia sovietine respublika, įsivedusia Europos Sąjungos bendrąją valiutą.