Šiandien minimos didžiausios pasaulio istorijoje branduolinės katastrofos – atominio reaktoriaus avarijos, įvykusios 1986 m. balandžio 26-tą dieną Černobylio atominėje elektrinėje Ukrainoje, 24-tosios metinės. Tuo metu buvo užteršta didelė Europos Bendrijų šalių teritorija. Skaudi patirtis paliko pėdsaką planetos gyventojų atmintyje. Radiacinė sauga nuolat kelia šiuolaikinio pasaulio susirūpinimą.

Be atominės energijos būtų sunku išsiversti tokioms šalims, kaip Lietuva, neturinčioms kitų energijos išteklių. Ekspertai, mokslininkai, specialistai deda visas pastangas reaktorių tiek mūsų, tiek kaimyninėse šalyse saugos įvertinimui, galimų avarinių situacijų prognozei. Taip užtikrinama gyventojų sauga nuo galimo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

1986 metų balandžio 26 dieną įvykusi Černobylio avarija pėdsakų paliko ir Lietuvoje. Iš sprogusio reaktoriaus išsiveržusius radionuklidus oro masės nešė per šalies teritoriją. Nors Lietuvoje tomis dienomis nelijo, ir didžiausia dalis radioaktyviojo debesies nuslinko į Skandinavijos šalis, dalis radionuklidų nusėdo pietų, pietvakarių ir vakarų Lietuvoje.

Radiacinės saugos centras pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą specialią programą ir toliau tęsia taršos radionuklidais stebėseną – geriamojo ir kritulių vandens, dirvožemio, medienos, maisto produktų ir kitų bandinių, susijusių su gyventojų reikmėms naudojamais produktais, taršos radionuklidais tyrimus.

Ypatingas dėmesys skiriamas grybų taršos įvertinimui, kadangi radioaktyvioji grybų tarša itin gerai atspindi aplinkos radioaktyviąją taršą, o radionuklidų aktyvumas grybuose yra vienas geriausių aplinkos radioaktyviosios taršos indikatorių. Visi šie tyrimai atliekami ir kitose Europos Sąjungos šalyse.