Ukrainos sostinėje viešėję Vilniaus universiteto choristai Kijevo karo ligoninei perdavė 2,5 tūkst. JAV dolerių Lietuvoje surinktos paramos.

Renata Baltrušaitytė

Grupė Vilniaus universiteto jungtinio choro choristų rugsėjo 15–20 dienomis viešėjo Kijeve tuo metu 180 metų jubiliejų šventusio šio miesto Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto kvietimu.

Kaip pasakoja VU choro vadovė Rasa Gelgotienė, kvietimą dalyvauti kolegų iškilmėse vilniečiai buvo gavę dar prieš metus, tačiau prasidėjus Maidano revoliucijai suabejojo, ar ukrainiečiai tebenorės priimti svečius. Ir tik artėjant mokslo metams išdrįso pasiteirauti, ar kvietimas vis dar galioja ir ar kijeviečiams norėtųsi lietuvių moralinės paramos.

„Iš entuziastingo atsakymo supratau, kad esame laukiami. Juk Kijevas dabar tuščias, turistų mieste labai nedaug, nors Ukrainos sostinėje šiuo metu nevyksta jokie karo veiksmai. Mūsų kelionė irgi daugiausia priklausė nuo to, ar studentų tėvai jaunuolius sutiks išleisti Ukrainon ir dar kiekvienam nupirkti maždaug 500 Lt kainuojančius lėktuvo bilietus. Autobuso chorui išsinuomoti nepavyko – nė viena vietos vežėjų įmonė neapsiėmė vežti grupės į Kijevą, nes draudikai tokių kelionių nesutinka apdrausti. O rizikuoti nenori niekas“, – dėsto kelionės organizavimo priešistorę choro vadovė.

Įskaitant tebedainuojančius jau dirbančius VU absolventus, iš pusantro šimto choristų į Kijevą pasiryžo keliauti vos 22 jaunuoliai. Laimė, po šįmet Daugpilyje surengto „Gaudeamus“ bei lietuviškosios Dainų šventės renginių trys šiaip jau savarankiški VU chorai turėjo ir vienodą aprangą, ir bendrą repertuarinę programą, tad jungtiniam chorui nereikėjo daug repetuoti.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-38-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Vilniaus universiteto chorai „Pro musica“ ir „Gaudeamus“ (vadovė Rasa Gelgotienė) kaip vieno seniausių Rytų Europos universiteto pasiuntiniai spalio 21 d. pasveikins 10 metų sukaktį švenčiantį, vieną jauniausių Europoje, Liuksemburgo universitetą.

Iškilmių proga šios šalies sostinės konservatorijoje lietuvių chorai kartu su kitų Europos aukštųjų mokyklų chorais atliks Liudviko van Bethoveno IX-ąją simfoniją.

Vieną žinomiausių klasikos kūrinių drauge su lietuviais atliks Bolonijos, Liverpulio, Lodzės, Liuksemburgo universitetų ir Sarbriukeno bei Bratislavos technikos universitetų chorai. Diriguos maestro Jack Martin Haendler, grieš jo vardo akademijos kamerinis orkestras. Solo partijas atliks sopranas Marie-Reine Nimax, altas Manou Walesch, tenoras Marc Dostert ir bosas Jean-Paul Majerus.

VU chorų meno vadovė ir dirigentė Rasa Gelgotienė sako, kad laimė atlikti L. van Bethoveno IX-ąją simfonija nusišypso toli gražu ne kiekvienam ne profesionalų chorui. „Mums labai pasisekė, kad pernai koncertuojant Liuksemburge, mus išgirdo šio koncerto organizatoriai ir iškart pakvietė dalyvauti projekte. Ši simfonija – tai ne tik vienas įspūdingiausių, bet ir vienas sudėtingiausių klasikos kūrinių, kuriam parengti prireikė nemažai darbo“, – pasakojo chorvedė. Ji tikisi, kad „Odės džiaugsmui“ skambesys, padaręs neišdildomą įspūdį choristams, sužavės ir klausytojus.

Liudviko van Bethoveno Simfonija Nr. 9, d-moll, opus 125 laikoma visų laikų klasikos šedevru. Tai paskutinė kompozitoriaus simfonija, kurią jis sukūrė 1824 m., būdamas visiškai kurčias. Joje autorius pirmą kartą simfonijos istorijoje panaudojo solistus ir chorą, kurie atlieka F. Šilerio poemos „Odė džiaugsmui“ tekstą. Adaptuotas šios dalies fragmentas yra paskelbtas Europos Sąjungos himnu. Simfoniją kompozitorius dedikavo Prūsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui III.

Choras „Gaudeamus“, įkurtas 1940 m., yra vienas seniausių Lietuvos studentų kolektyvų. Jo vadovais dirbo daug įžymių Lietuvos chorvedžių: K. Kaveckas, P. Sližys, P. Gylys, R. Zdanavičius. „Gaudeamus“ aktyviai dalyvauja Lietuvos bei tarptautiniuose festivaliuose ir konkursuose, iškilminguose Vilniaus universiteto renginiuose. Koncertuoja Lietuvos dainų šventėse, Baltijos šalių studentų chorų festivaliuose bei Lietuvos muzikų sąjungos, Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų savivaldybių projektuose. Choras yra išleidęs tris kompaktines plokšteles ir įrašęs kūrinių Lietuvos radijo fondui.

Choras „Pro musica“ nuolat rengia naujas programas, gilinasi į įvairius muzikos stilius, jo pagrindinė kryptis – atlikti didelės apimties chorinės klasikos šedevrus ir rengti originalias tematines programas. Kolektyvas koncertavo daugelyje Europos valstybių, taip pat Meksikoje, Kuboje, JAV, Brazilijoje, Kazachstane ir kitose šalyse. Pernai gegužės mėn. Balstogės (Lenkija) filharmonijoje vykusiame Hajnowkos stačiatikių muzikos konkurse iškovojo pirmąją vietą. Šiemet aktyviai koncertuoja Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai proga organizuojamuose renginiuose.

Koncertas vyks spalio 21 d., pirmadienį, 20 val. Liuksemburgo miesto Konservatorijoje (33 rue Charles Martel, 2134 Luxembourg City). Įėjimas nemokamas.

Daugiau informacijos:
Rasa Gelgotienė
VU kultūros centro vedėja
ir VU chorų dirigentė
861570810

Artėjant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžiai liepos 1-ąją, vis daugiau renginių vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Birželio 25 d. 19 val. Jerevane, žymiojoje Komitaso salėje, Lietuvos Respublikos ambasada Armėnijoje surengs koncertą, skirtą Lietuvos pirmininkavimo ES pradžiai pažymėti. Koncerte dalyvaus Vilniaus universiteto choras „Pro musica“, vargonininkas Vidas Pinkevičius ir fleitininkas Giedrius Gelgotas. Koncerto programa skiriama didžiajam lietuvių klasikui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui.

„Čiurlionis – vienas iš geriausiai lietuvio dvasią supratusių ir ją išjautusių lietuvių menininkų, jo muzikiniai kūriniai – lietuvių profesionaliosios muzikos aukso fondas, kurio bent dalelę tokia svarbia šaliai proga norisi pristatyti užsienyje“, – sako choro „Pro musica“ meno vadovė ir vyriausioji dirigentė Rasa Gelgotienė.

Su žymiojo menininko muzikine kūryba atlikėjai klausytojus supažindins tradiciniu ir netradiciniu rakursu. Skambės jo vargoniniai kūrinai, chorinės sakralinės giesmės bei harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, kuriomis taip žavėjosi didysis klasikas.

Nemažą programos dalį sudarys Čiurlionio kūrinių motyvais sukurtos šiuolaikinės kompozicijos – Vido Pinkevičiaus vargoninės improvizacijos, Donato Zakaro Čiurlionio tekstais parašyta šiuolaikinė kompozicija mišriam chorui „Laiškai Sofijai“.

Chorinį bei vargoninį repertuarą papildys Čiurlionio kūrinių transkripcijos fleitai ir baritonui. Taip bus suteikta nauja galimybė išryškinti skirtingus kūrinių atspalvius, atskleisti naujas fortepijoninių kūrėjo opusų atlikimo galimybes.

Vargoninių improvizacijų Čiurlionio temomis autorius Vidas Pinkevičius yra Vilniaus universiteto vargonininkas bei VU vargonų studijos „Unda maris“ įkūrėjas ir vadovas, Nacionalinės vargonininkų asociacijos prezidentas ir aktyvus vargonų muzikos populiarintojas.

Pasaulinės fleitos legendos Williamo Bennetto mokinys fleitininkas Giedrius Gelgotas, studijavęs Londono karališkoje muzikos akademijoje ir Vienos muzikos ir atlikimo menų universitete, dirbęs Kairo operos teatre ir Barselonos filharmonijoje šiuo metu yra Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro fleitų grupės koncertmeisteris.

Koncerte chorinę M. K. Čiurlionio kūrybą pristatysiantis VU choras „Pro musica“ dažnai kviečiamas atstovauti Lietuvai svarbiuose tarptautiniuose renginiuose. 2009 m. Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą penktųjų metinių ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga kolektyvas kartu su prof. V. Landsbergiu Briuselio karališkoje konservatorijoje surengė M. K. Čiurlionio kūrybai skirtą koncertą.

„Pro musica“ pateiktas originalus meninis projektas „Lietuvos klasikas M. K. Čiurlionis – tradicinis ir modernus“ buvo atrinktas Užsienio reikalų ministerijos pernai paskelbtame konkurse ir įtrauktas į Lietuvos kultūrą šalies diplomatinėse atstovybėse Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu 2013 m. rekomenduojamų pristatyti renginių sąrašą.

Choras „Pro musica“ nuolat rengia naujas programas, gilinasi į įvairius muzikos stilius ir orientuojasi į didelės apimties chorinės klasikos šedevrų ar originalių tematinių programų atlikimą. Kolektyvas koncertavo daugelyje Europos valstybių, taip pat Meksikoje, Kuboje, JAV, Brazilijoje, Kazachstane ir kitose šalyse. Pernai gegužės mėn. Balstogės (Lenkija) filharmonijoje vykusiame Hajnowkos stačiatikių muzikos konkurse iškovojo pirmąją vietą.

Berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ išvyksta į koncertinį turą Norvegijoje. Šioje šalyje Vilniaus kolektyvas atliks vokiečių kompozitoriaus Johanneso Brahmso „Vokiškąjį Requiem“ – vieną sudėtingiausių chorinės muzikos kūrinių.

1868 metais sukurtą šedevrą „Ąžuoliukas“ atliks drauge su Oslo berniukų choru „Sølvguttene“ ir Drameno miesto simfoniniu orkestru. Kūrinys skambės du kartus – gegužės 25 dieną Osle ir gegužės 26 dieną Dramene. Prieš tai, gegužės 24 dieną, choras surengs solinį pasirodymą Røa bažnyčioje Osle.

Pasak „Ąžuoliuko“ meno vadovo profesoriaus Vytauto Miškinio, tam, kad „įveiktų“ šį itin sudėtingą kūrinį, kolektyvo nariai intensyviai repetavo pastaruosius 12 mėnesių. Imtis tokios atsakomybės chorui buvo vienas didžiausių iššūkių per ilgiau nei penkiasdešimtmetį trunkančią kolektyvo istoriją.

„Kai „Ąžuoliukas“ sulaukė pasiūlymo atlikti Johanneso Brahmso „Requiem“, ilgai svarsčiau, ar pajėgsime įveikti XIX amžiaus pradžios muzikinį šedevrą. Tačiau suvokę, kad tokia galimybė gali pasitaikyti vieną kartą kolektyvo istorijoje, nusprendėme imtis šios kilnios ir labai įdomios muzikinės misijos“ – sakė „Ąžuoliuko“ meno vadovas profesoriud Vytautas Miškinis.

1959 metais Hermano Perelšteino įkurtas „Ąžuoliuko“ choras šiandien yra vienas geriausiai žinomų vardų Lietuvos muzikos pasaulyje. Nuolat koncertuoti kviečiamas kolektyvas yra surengęs per tūkstantį pasirodymų, gastroliavęs dešimtyse pasaulio šalių. „Ąžuoliukas“ dalyvavo kone visų įmanomų žanrų muzikiniuose renginiuose.

Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Šiaulių valstybinis choras „Polifonija“ pirmą kartą surengė tarptautinį sakralinės muzikos kompozitorių konkursą POLIFONIJA 2013. Paraiškų dalyvauti sulaukta iš viso pasaulio: Jungtinių Amerikos valstijų, Italijos, Jungtinės karalystės.
Tuos, kurių ausis pasiilgo profesionalios chorinės muzikos, balandžio 27 d. Šiaulių valstybinis kamerinis choras kviečia į baigiamąją kompozitorių konkurso programą Šiauliuose.

„Pastaruoju metu darosi vis sunkiau atrasti gerai skambančių, chorui atlikti malonių kūrinių, – sakė choro „Polifonija“ vadovas Tomas Ambrozaitis, – kartais atrodo, kad Lietuvos kompozitoriai yra pakliuvę į savotiškas šiuolaikinės muzikos pinkles, todėl norime priminti apie klasikinę, klausytojo ausiai įgimtai patrauklią,  natūralaus skambesio muziką.“ Tomas Ambrozaitis tikisi, kad šis konkursas savo reikalavimais padės atrasti šiuolaikinę kompozitorių pamainą praeities chorinės muzikos grandams.

Konkurso organizatoriai pasakojo, kad susidomėjimas konkurso idėja buvo vos tik paskelbus pirmąsias žinutes apie dalyvių registraciją. „Šiais metais sulaukėme dešimties dalyvių, kito konkurso metu tikimės jau daugiau. Bet ir tie dešimt kompozitorių atsiuntė labai įdomius kūrinius. „Yra juose visko: ir „šizo“ ir labai įdomių harmonijų. Nors tai yra sakralinės muzikos konkursas, bet kompozitoriai atrado sakralumo ir šiuolaikiškumo vidurkį“ – sakė konkurso organizatoriai.

Komisijos narys, kompozitorius Donatas Zakaras džiaugėsi, kad atsirado konkursas, kuriame Lietuvos muzikos kūrėjai turi galimybę susitikti su kitų pasaulio šalių kompozitoriais: „Dalyvauti Lietuvoje rengiamuose kompozitorių konkursuose vis labiau pritrūksta motyvacijos“. Pasak komisijos nario, dažniausiai vertinimo komisijoje – visiems gerai pažįstami nariai, nes mūsų šalis yra per maža, kad kiekvienam konkursui būtų surinkta dalyviams dar nematyta komisija. „Tarptautinis konkursas – tai staigmena: ir komisija, ir dalyviai yra iš viso pasaulio ir tai – puikus iššūkis,“ – sakė Donatas Zakaras.

Iš dešimties dalyvių yra atrinkti penki geriausieji. Penkios kompozicijos išsiskyrė iš kitų savo muzikiniu novatoriškumu, kompozicijos muzikos kalbos originalumu, muzikinių išraiškos priemonių panaudojimu. Tie kūriniai beveik kiekvienas turi bent kelis taktus tokios harmonijos, kurią išgirdus supranti, kad to dar negirdėjai.

Visų penkių geriausių kompozicijų ir, programos paįvairinimui, kitų kompozitorių mišrią programą atliks Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“. Kūrinius ruošia ir koncerte chorui diriguos „Polifonijos“ vadovas Tomas Ambrozaitis. Koncertas įvyks balandžio 27 dieną, 17 valandą „Polifonijos“ koncertų salėje, Aušros al. 15, Šiauliuose.

Kompozicijas vertina tarptautinė komisija: Ilona Brege (Latvija), Ingo Ernst Reihl (Vokietija), Rolandas Muleika (Prancūzija), Donatas Zakaras (Lietuva), Vaclovas Augustinas (Lietuva), Tomas Ambrozaitis ir komisijos pirmininkė, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkė Zita Bružaitė.

Daugiau informacijos internetinėje svetainėje www.polifonija.lt

Nepriklausomybės atkūrimo 23-ųjų metinių proga trys Vilniaus universiteto (VU) kolektyvai – mišrus choras „Gaudeamus“ ir merginų choras „Virgo“, vadovaujami Rasos Gelgotienės, ir VU kamerinis orkestras, vadovaujamas Pauliaus Bernardo Koncės, – surengs koncertus Italijos ir Maltos sostinėse.

Kovo 11 d. 19.30 val. Romos centre įsikūrusioje Santa Maria dei Miracoli bažnyčioje vyks Italijos lietuvių bendruomenės pastangomis surengtas VU choro „Gaudeamus“ ir baritono Nerijaus Masevičiaus koncertas. Romos publikai kolektyvas pristatys atnaujintą koncertinę programą, kurioje skambės J. Naujalio, Sh. Woodborne, J. Dominquez, Z. Kodaly, M. Bardos, J. S. Bach, G. F. Haendel, P. Casals, A .Paert, G.Fauret ir kitų kūriniai.

Kovo 16 d. 19.30 val. Valetos Šv. Dominyko bažnyčioje vyksiančiame Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti skirtame koncerte skambės merginų choro „Virgo“ kartu su VU kameriniu orkestru atliekamos nuostabios romantizmo epochos prancūzų kompozitoriaus Leo Delibes mišios. Solines partijas atliks „Virgo“ choristės Severija Subačiūtė ir Dovilė Dovile Strepetkaitė.

„Koncertuodami užsienyje ne tik reprezentuojame savo šalį bei universitetą, prisidedame prie lietuvybės puoselėjimo, bet ir primename užsieniečiams apie Lietuvai svarbias istorijos datas “, – sakė VU chorų meno vadovė ir dirigentė Rasa Gelgotienė.

1980 m. įkurtame chore „Virgo“ dainuoja virš 60 VU studenčių. Jau pirmąjį savo veiklos dešimtmetį „Virgo“ pažymėjo gausiais diplomais ir laureato vardu Lietuvos chorų konkursuose, koncertais su Lietuvos kameriniu orkestru, žymiais solistais. Nuo 1990-jų kolektyvas nuolat kviečiamas į įvairius tarptautinius renginius užsienyje. Net po keletą kartų „Virgo“ dainavo Prancūzijos, Šveicarijos, Italijos, Ispanijos, Rusijos klausytojams, tris kartus surengė didelius turnė po JAV ir Kanadą, dainavo Danijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Anglijoje, Portugalijoje, Kanarų salose, Graikijoje, Turkijoje, Meksikoje, Japonijoje, Norvegijoje. Laimėti net 10 tarptautinių konkursų.

Prieš porą metų 70 metų jubiliejų atšventę choras „Gaudeamus“ – vienas seniausių ir žinomiausių Lietuvos studentų kolektyvų. Choro vadovais buvo daug įžymių Lietuvos chorvedžių: K. Kaveckas, P. Sližys, P. Gylys, R. Zdanavičius. „Gaudeamus“ aktyviai dalyvauja Lietuvos bei tarptautiniuose festivaliuose ir konkursuose, iškilminguose Vilniaus universiteto renginiuose. Koncertuoja Lietuvos dainų šventėse, Baltijos šalių studentų chorų festivaliuose bei Lietuvos muzikų sąjungos, Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų savivaldybių projektuose. Choras yra išleidęs tris kompaktines plokšteles ir įrašęs kūrinių Lietuvos radijo fondui.

Vilniaus universiteto kamerinis orkestras įkurtas 1979 m. Per savo gyvavimo laiką surengė daugiau nei 300 koncertų. Kolektyvas nuolat kviečiamas dalyvauti Universiteto iškilmėse, apdovanojimuose, jubiliejuose, minėjimuose, kasmet rengia Kalėdinius koncertus, koncertuoja su VU chorais. Kamerinis orkestras yra kamerinės muzikos festivalių Jerevane (1981, 1983) ir Vilniuje (1982) laureatas. Ansamblio repertuarą sudaro barokinė, klasikinė bei lietuvių autorių muzika. Kolektyvas yra parengęs kelis koncertų ciklus: „Bacho ir Hendelio kūriniai“, „Telemano muzika“, „Senoji ir šiuolaikinė lietuvių muzika“, „Klasikų miniatiūros“, „Mocarto kūriniai“.

Koncertai vyks:
Romoje – pirmadienį, kovo 11 d., 19.30 val. Santa Maria dei Miracoli bažnyčioje (Piazza del Popolo). Įėjimas laisvas
Valetoje – šeštadienį, kovo 16 d. 19.30 val. Il-Knisja ta’ San Duminku, La Valletta. Įėjimas laisvas

Vilniaus universiteto choras „Pro musica“, vadovaujamas Rasos Gelgotienės, išvyksta gastrolių į Vokietiją. Garsiojoje Bremeno „Die Glocke“ koncertų salėje kartu su vietos atlikėjais – „EuropaChorAkademie“ ir Brėmeno Taikomųjų mokslų universiteto Bramso choru – kolektyvas atliks romantizmo šedevrą A. Dvoržako „Stabat Mater“. Grieš Tiuringijos Gotos miesto filharmonijos orkestras, diriguos žymus vokiečių maestro Joshardas Dausas.

„Ypač džiugina tai, jog prof. J. Dausas, garsėjantis griežtumu ir reiklumu atlikėjams, reikalaujantis aukščiausios dainavimo kokybės, mus pakvietė antrą kartą, tai rodo didelį pasitikėjimą“, – sako „Pro musica“ meno vadovė ir vyriausioji dirigentė Rasa Gelgotienė. 2011 m. sausį lietuvių kolektyvas Bremeno „Die Glocke“ salėje giedojo G. Verdi „Requiem“.

„Stabat Mater“ – pirmas čekų kompozitoriaus Antonino Dvoržako sakralinis kūrinys, išgarsinęs pasaulyje tuo metu dar mažai žinomą kūrėją. Šio religinio siužeto pagal XIII a. italų pranciškonų vienuolio sukurtą tekstą apie Mergelės Marijos kančias, matant, kaip nukryžiuojamas jos sūnus, yra ėmęsis ne vienas kompozitorius. Tačiau A. Dvoržako „Stabat Mater“ – ne tik vienas originaliausių muzikiniu požiūriu, bet ir artimai susijęs su kompozitoriaus šeimą ištikusia tragedija.

1875 m. mirė A. Dvoržako naujagimė duktė Josefa. Po metų, kamuojamas sielvarto, jis sukuria „Stabat Mater“ versiją solistams, chorui ir fortepijonui, nesiryždamas imtis orkestruotės. Praėjus dar vieneriems metams kompozitorius netenka dukros Ruženos, o po kelių savaičių ir vyriausiojo sūnaus Otokaro. Tuomet jis sugrįžta prie rankraščio, parašo dar tris dalis ir sukuria orkestruotę.

Nenutoldamas nuo viduramžių teksto, A. Dvoržakas savo kūrinyje sublimuoja sielvartą, apnuogindamas didžiausią žmogaus – savo kūno vaisiaus – netektį bei parodydamas žmogaus stiprybę įveikti skausmą, maldos prasmę ir tikėjimo vietą gyvenime, susitaikymą ir palengvėjimą. Spontaniškai ir laisvai giliame liūdesyje besiliejantys jausmai universalūs ir didingi.

Paveiktas asmenines kančios kompozitorius emocijomis labiau persmelkia solistų ir choro balsus, o ne orkestrą, nors pastarajam harmoninio spalvingumo irgi netrūksta. A. Dvoržakas sukūrė įtikinamą susitaikymo su asmenine tragedija portretą, kuris negali padėti susidūrusiems su tokia netektimi, bet gali išreikšti užuojautą. Pirmą kartą atliktas 1880 m. Prahoje, o 1884 m. Londone „Stabat Mater“ pelnė kompozitoriui tarptautinį pripažinimą.

Nuo susikūrimo 2004 m. choras „Pro musica“ yra atlikęs nemažai didelės apimties chorinių simfoninių kūrinių. Kolektyvo repertuare skambėjo F. Schuberto „Mišios G-dur“, K. Jenkinso „Mišios už taiką“, A. Ramirezo „Kreolų mišios“, A. Vivaldžio „Beatus vir“, C. Orfo „Carmina burana“, P. Čaikovskio „Šv. Jono Auksaburnio liturgija“, C. Fonsecos „Afrobraziliškos mišios“, J. de Hano simfonija „Urizeno knyga“, J. S. Bacho „Magnificat“, G. Rossinio „Mažosios iškilmingos mišios“ ir kiti kūriniai.

„Pro musica“ kartu su kitais dviem Vilniaus universiteto chorais „Gaudeamus“ ir „Virgo“ praėjusių metų gruodį surengė didelio dėmesio ir dalyvių susidomėjimo sulaukusį projektą „Klasika visiems“, kurio metu visi pažįstantieji muzikos raštą buvo kviečiami kartu atlikti W. A. Mozarto „Requiem“. Į kvietimą atsiliepė apie pustrečio šimto dalyvių iš visos Lietuvos.

Koncertas vyks sausio 20 d. 18 val. Brėmeno (Vokietija) „Die Glocke“ koncertų salėje.

Sausio 13 d. Valstybinis choras „Vilnius“ išvyksta į Punską (Lenkija) kur kartu su Punsko lietuvių bendruomėne paminės Laisvės gynėjų dieną.

 

Punskas – nedidelis miestelis Lenkijos šiaurės rytų dalyje, kur susiduria dvi valstybės ir dviejų tautybių atstovai.

Punske nuo 1956 m. veikia Lietuvių kultūros namai, kuriuose įvairaus amžiaus žmonės renkasi tam, kad puoselėtų lietuvių kultūros paveldą, tautiškumą ir bendruomeniškumą.

Valstybinis choras „Vilnius“ džiaugiasi galėdamas prisidėti prie šios gražios Punsko lietuvių misijos ir Laisvės gynėjų dienos proga padovanoti koncertą, kuriame skambės gražiausios Laimio Vilkončiaus dainos atliekamos: solistės Laimos Česlauskaitės choro bei paties kompozitoriaus.

Juk Sausio 13 – osios įvykiai tai ne tik faktas istorijos vadovėlyje, tai išgyvenimai ir patirtys kuomet vieninga Lietuvos šeima visuose pasaulio kampeliuose gyveno laisvės dvasia ir viltimi jog Lietuvai pavyks apginti savo kraštą ir kalbą. Tik tokios akimirkos kaip ši labiausiai suvienija.

 

Jau šį sekmadienį sostinėje šventinę dvasią paskleis Vilniaus mokytojų namų mišrus choras „Bel Canto“. Šv. Kotrynos bažnyčioje vyksiančiame koncerte „Kalėdos jau sklando ore“ choras atliks gražiausias visų laikų kalėdines dainas. Nepelnyto populiarumo vengiantis choro „Bel Canto“ meno vadovas ir dirigentas Artūras Dambrauskas pažada, kad reginys bus elegantiškas ir pakylėjantis.

„Sudarėme nuotaikingą ir įvairią kalėdinės muzikos programą. Mes bene pirmieji Vilniuje įžiebsime kalėdinę dvasią ir priminsime, kad tai – gražiausia metų šventė“, – sako A. Dambrauskas. Choras atliks įvairių šalių ir laikmečių Kalėdinius kūrinius – nuo klasikos iki moderniosios muzikos kompozicijų. Koncerte taip pat dalyvaus solistai Jurgis Brūzga, Lina Dambrauskaitė, pianistas Artūras Anusauskas, akompanuos instrumentinė grupė. Bilietai į šį koncertą buvo išpirkti per savaitę, jau tirpsta ir paskutinės stovimos vietos.

2009 m. įkurtas choras džiaugiasi augančiu gerbėjų skaičiumi. Jis siekia pakeisti konservatyvų muzikos įvaizdį Lietuvoje ir įrodyti, kad chorinė muzika gali būti nenuobodi. Daugiau nei 60 neprofesionalių dainininkų vienijantis choras „Bel Canto“ siekia solinius projektus pateikti elegantiškai ir didelį dėmesį skiria kiekvienai koncerto detalei: kruopščiai renkasi kūrinius, didelį dėmesį skiria jų atlikimui, koncertų salių erdvei, scenos apšvietimui, dekoracijoms ir net… kvapams koncertų salėje.

„Iš pradžių choristų siekis buvo turėti kokybišką, intelektualų hobį ir laisvalaikį, bendrauti ir muzikuoti. Tačiau jau po metų supratome, kad norime kur kas daugiau ir turime didesnių ambicijų. Siekiame ne tik dainuoti kokybišką, intelektualią įvairių stilių muziką, bet ir svariai prisidėti keičiant vis dar šiek tiek archaišką chorinės muzikos įvaizdį Lietuvoje. Stengiamės, kad mūsų pasirodymai būtų elegantiški ir harmoningi. Jau pačiame choro pavadinime užšifruotas mūsų tikslas (italų kalb. bel canto – gražus dainavimas). Siekiame kūrinius atlikti kuo profesionaliau, tobuliau“, – teigia choro vadovas.

Prireikia psichologo žinių

„Bel Canto“ chore dainuoja dvi kartos – 20–50 m. amžiaus, skirtingos gyvenimiškos patirties choristai. Į chorą susibūrę įvairiausių profesijų muzikos mylėtojai: teisininkai, verslininkai, ekonomistai, matematikai, gydytojai, reklamos ir rinkodaros specialistai… Tai, kad choras toks margas, A. Dambrausko teigimu, kartais sukelia šiokių tokių nepatogumų.

„Vadovauti suaugusiųjų chorui yra visai kas kita, nei, pavyzdžiui, vaikų. Šiame darbe man tenka išmanyti psichologiją ir stengtis kuo labiau pažinti kiekvieną choristą. Tenka atsižvelgti į kiekvieno žmogaus nuostatas, nes visi jie – asmenybės. Dalis choristų į griežtesnę pastabą reaguoja normaliai, tačiau dalis ją priima kaip asmeninį įžeidimą. Suaugusiųjų choro narius nuolat tenka motyvuoti, kiekvienam parodyti bent menkiausią dėmesio kruopelytę“, – sako dirigentas.

Draugiškus santykius choro nariai stiprina ne tik po choro repeticijų prisėdę puodelio arbatos, bet ir triskart per metus vykstančiose stovyklose. Jose choristai rengia teminius vakarus, gamina valgį, rengia pasirodymus, repetuoja. „Po repeticijų visiems susitikti sudėtinga, nes visi turi šeimas, apsikrovę darbais. Stovyklose galime pakankamai pabendrauti, dalyvauti fantastiško grožio teminiuose vakarėliuose. Nors esu choro vadovas, bet, tikiuosi, kad po repeticijų esu choristų draugas ir bičiulis“, – šypsosi „Bel Canto“ meno vadovas.

Nenori pigaus populiarumo

A. Dambrausko manymu, chorui nereikalingas pigus populiarumas – dirigentas jau ne kartą atmetė siūlymus dalyvauti populiariame televizijos projekte „Chorų karai“.

„Ir vėl neseniai kvietė, bet atsisakiau. Pirma, nenoriu vadovauti chorui, kuris turėtų dainuoti pagal fonogramą. Antra, repertuarą diktuoja užsakovai – televizija, kuriai reikia kurti šou, įtikti publikai. Daugelis chorų po šio projekto niekur nebepasirodo – kompanija surenkama tik tam kartui. Tokie projektai tikrajam choriniam judėjimui daro didelę žalą, – įsitikinęs choro meno vadovas. „Šiuolaikiniame pasaulyje, kur dominuoja greitis, skubėjimas, kur norime visko dabar, greitai ir iš karto, labai dažnai reikėtų sustoti, surasti laiko įsiklausyti į save, į kitus ir… į kitokią muziką, nei esame įpratę „vartoti“ kiekvieną dieną. Muzikos nereikėtų paversti greitai vartojama preke – muzika yra didelis turtas ir privilegija, kurią turime išmokti klausyti, iš jos pasimokyti“.

Norėdamas sulaukti pelnyto dėmesio, choras vadovaujasi kitais metodais. Praėjusią savaitę prekybos vietose pasirodė dvigubas „Bel Canto“ albumas, kuriame chorinės muzikos gerbėjai ras ne tik muzikos kūrinių garso, bet ir choro koncerto vaizdo įrašus iš vasarą vykusio koncerto „Dangus atsiveria vienai Nakčiai“ su Joana Gedmintaite ir Artūru Anusausku. Pirmą kartą šalies istorijoje chorinė muzika buvo įrašyta naudojant „Dolby Surround“ technologiją.

Aukšta raiška nufilmuotus choro pasirodymus jau kuris laikas galima rasti „Bel Canto“ kanale „YouTube“ tinklalapyje.. Choro nariai pastebi, kad video peržiūrų skaičius nuolat auga..

„Mūsų darbas po truputį duoda vaisių. „Bel Canto“ vardą išgirdę žmonės pagalvoja: „Taip, „Bel Canto“, mačiau kartą, buvo gražu, gal verta pamatyti dar kartą?“ – sako choro vadovas. Pasak A. Dambrausko, norėdami sudominti daugiau jaunų žmonių „Bel Canto“ choristai ateityje ketina surengti specialų projektą su klubinės muzikos kūrėjais. „Taip pat kuriame naujas senųjų lietuvių chorinių dainų versijas, susiesime jas su džiazinėmis improvizacijomis. Norime, kad ateityje iš to gimtų graži ir vientisa programa. Choristai patys patyrė ir žino, kad chorinė muzika yra ypatingai graži, intelektuali, įtaigi ir galinga, todėl siekia, kad tai atrastų vis daugiau žmonių“, – teigia A. Dambrauskas.

Savaitgalį Baltstogės (Lenkija) filharmonijoje pasibaigusiame 31-ajame Hajnowkos stačiatikių sakralinės muzikos konkurse Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ pelnė pirmąją vietą. Hajnowkos konkursas yra vienas žymiausių Lenkijos chorinių renginių, kurį globoja šalies Prezidentas, aukščiausi stačiatikių bažnyčios hierarchai, prizus jam įsteigė Lenkijos kultūros ministerija ir kitos institucijos.

Šių metų konkurse dalyvavo 24 chorai iš Lenkijos, Ukrainos, Estijos, Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Moldovos, Serbijos, Rusijos, Rumunijos, Izraelio, Gruzijos ir Osetijos. Kolektyvai varžėsi keturiose kategorijose – parapijų, vaikų, mišrių mėgėjų ir profesionalių chorų. „Pro musica“ pateko į gausiausią – 8 chorų – mišrių mėgėjų chorų grupę. Chorus vertino šešių narių žiūri, kuriai pirmininkavo žymus lenkų kompozitorius Romuald Twardovsky.

Nuo 1982 m. vykstančiame konkurse VU choras „Pro musica“ pristatė įspūdingą programą: D. Bortnianskio chorinį koncertą, S. Rachmaninovo, P. Česnakovo, G. Sviridovo ir A. Paerto kūrinius.

„Tiek choristams, tiek man nepaprastai patiko programa, kurią ruošėme konkursui, todėl dirbome negailėdami jėgų. Aukštas įvertinimas tarptautiniame konkurse džiugina ir kartu vainikuoja kelių pastarųjų metų įdirbį“, – džiaugėsi VU choro „Pro musica“ meno vadovė ir vyriausioji dirigentė Rasa Gelgotienė.

Anot chorvedės taip pat malonu buvo išgirsti komisijos nario iš Kazachijos, Operos ir baleto teatro dirigento J. Dautovo žodžius, jog choras „Pro musica“, jo nuomone, buvo neabejotinai geriausias choras ne tik savo kategorijoje, bet ir visame konkurse.

Tai ne pirmas choro „Pro musica“ laimėjimas užsienyje. 2004 m. choras Ispanijoje vykusiame tarptautiniame chorų konkurse iškovojo trečiąją vietą už privalomąją programą ir specialųjį prizą už geriausią sambos atlikimą. 2005 m. Lietuvoje choro „Pro musica“ veikla buvo įvertinta „Aukso paukštės“ nominacija „Naujai suspindusios žvaigždės“ kategorijoje. Šis apdovanojimas skiriamas jaunam chorui per trumpą laiką pasiekusiam įspūdingų rezultatų.

2004 m. susikūręs choras „Pro musica“ nuolat rengia naujas programas, gilinasi į įvairius muzikos stilius ir orientuojasi į didelės apimties chorinės klasikos šedevrų ar originalių tematinių programų atlikimą. Choras ypatingą dėmesį savo repertuare skiria retai mūsų šalyje skambantiems kūriniams.

2012-uosius „Pro musica“ iškilmingai pradėjo didinguoju J.S. Bacho „Magnificat“, kovo gale surengė gastroles Brazilijoje, Lietuvoje su valstybiniu pučiamųjų orkestru „Trimitas“ atliko du stambios formos kūrinius: šiuolaikinio olandų kompozitoriaus J. de Haano simfoniją Nr. 1 „Urizeno knyga“ ir šiuolaikinio austrų kompozitoriaus Sh. Woodborne „Rohrau mišias“.

Balandžio 1 d. (sekmadienį) ir balandžio 9 d. (pirmadienį), Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ rengia du koncertus. Abu vyks tuo pačiu laiku – 18 val., abu toje pačioje vietoje – Šv. Kotrynos bažnyčioje. Tačiau muzikine prasme ir savo turiniu koncertai visiškai nepanašūs – vienas skirtas juokų ir melagių dienai, kitas Šv. Velykų progai. Kaip čia taip nutiko, kad visiškai skirtingi koncertai veja vienas kitą, pasakoja choro meno vadovas ir dirigentas Vaclovas Augustinas.

 

– Praeitais metais balandžio 1 d. rengėte koncertą „Nieko (ne)juokingo“, o spaudos pranešimuose buvo skelbta, jog dėl sunkios ekonominės ir finansinės padėties, choras žada iškeliauti į Izraelį. Visi daug lengviau atsikvėpė, kai paaiškėjo, jog tai tik melagingas pokštas. O kas šiais metais slypi po koncerto „Miestai ir lėktuvai“ pavadinimu?

 

– Šį kartą didelių pokštų nerezgame. Po pavadinimu slypi tik vienų iš mano mėgstamiausių kompozitorių kūriniai ir tai, jog klausytojai išgirs tris muzikines premjeras. Viena jų – Donato Zakaro „Cities“ pasaulinė premjera.

 

– Donatas Zakaras palyginus neseniai atsirado Lietuvos kompozitorių gretose. Ar jis taip pat įeina į Jūsų mėgstamiausių kompozitorių sąrašą?

 

– Taip, galima sakyti, jog tapau jo gerbėju po praeitais metais choro „Jauna muzika“ rengto projekto, skirto M. K. Čiurlionio 100-sioms metinėms. Tada atlikome Donato kūrinį „Laiškai Sofijai“, kur išryškėjo mūsų kūryboje idealogiškai giminingi dalykai. Žinoma, yra ir daugiau man artimų kompozitorių. Savo kabinete ant sienos, turiu sąrašėlį „Gražios dainos“ ir pildau jį, o tada ieškau progos, kada „gražią dainą“ įdėti į programą arba aplink ją sukurti programą.

 

– Koncerto programoje skambės ir Erico Whitacre’o, Gabrielio Jacksono bei Bobo Chilcotto kompozicijos. Gal yra koks kūrinys, kuris turi ypatingų istorijų ar šiaip yra arčiausiai Jūsų širdies?

 

– Galbūt ir yra… G. Jacksono kūrinys „Visions of Airplanes“ ypatingas dėl dviejų priežasčių: nuo jo prasidėjo mano pažintis su G. Jacksono kūryba ir, klausant šio kompozitoriaus kūrinių kompaktinės plokštelės, prieš kokius aštuonerius metus, netikėtai užsimezgė pažintis, kuri esmingai pakeitė tolesnį mano gyvenimą.

 

– Kadangi viskas taip sukasi apie skraidančius aparatus, tad įdomu sužinoti, ar pats esate pilotavęs lėktuvą?

 

– Beveik! Esu sėdėjęs šalia piloto ir laikęs vairalazdę savo rankose. O buvo taip, jog vienas bičiulis sugalvojo padaryti dovaną ir nuvežė mane į Panevėžio oro uostą. Tada susitikom jo draugą pilotą, kuris pasisodino mane šalia ir mes kartu pakilom į dangų. Nepaisant to, jog man jau seniai buvo žalia akyse, liepė laikyti vairalazdę ir sekti skydelių rodiklius. Pojūčiai buvo siaubingi! Pasibaigus tokiam pusiau manevriniam skrydžiui, kelias valandas vaikščiojau po pievas ir bijojau artintis prie žmonių, nes galvojau, kad visi viduriai iškris per viršų. Buvo smagu, bet tikrai nenorėčiau daugiau to patirti (šypsosi).

 

– Koncertas rengiamas balandžio 1-ąją, tad kyla noras paklausti, kokį didžiausią pokštą esate iškrėtęs savo vaikystėje, už kurį yra tekę gauti diržų?

 

– Didžiausios išdaigos yra tos, apie kurias niekas nežino, ir nesužinos… Tik sąžinės diržai mane pliekia iki šiol (vėl šypsosi).

 

– Šiame koncerte kartu dainuos ir vyrų vokalinis ansamblis „Quorum“. Ar tai pirmas kartais kai su jais bendradarbiaujate ir koks bus šio ansamblio vaidmuo?

 

– Taip, tai yra pirmas bendradarbiavimas. Koncerto metu kartu mes atliksime vieną kūrinį. Galvodamas apie programą, parašiau G. Jacksonui laišką ir paklausiau, ar jis negalėtų rekomenduoti kūrinių koncertui „Miestai ir lėktuvai“. Vienas iš jų buvo B. Chilcotto „High Flight“. Šis kūrinys buvo parašytas vokalinio ansamblio „King’s Singers“ 40-mečio proga. Jo sudėtis ir nulėmė bendradarbiavimą su „Quorum“. Dainuoti kartu su vokaliniu ansambliu chorui yra įdomi ir nauja patirtis.

 

– Balandžio 9 d. koncerte „Karališkos Velykos“ muzikuosite kartu su Šv. Kristoforo orkestru ir vokaliniu duetu „Duo barocco“. Kokių emocijų gali sulaukti šio koncerto klausytojas?

 

– Georgas Friedrichas Händelis – karališkas kompozitorius. Jo muzika tiesiog idealiai tinka prisikėlimo šventei ir džiaugsmo bei estetinio pasitenkinimo išgyvenimui. Tai muzika, kuri daug kartų girdėta, daug kartų grota, tačiau kurią norisi ir norisi klausyti. Mano manymu, tai bus dvasiškai vertingas ir muzikaliai stilingas koncertas, tuo labiau, kad skambės itin įvairūs šio kompozitoriaus kūriniai: karūnavimo himnai, duetai ir arijos iš įvairių operų bei oratorijų.

 

– Ar chorui yra tekę anksčiau dainuoti su solistėmis Saule Šeryte ir Renata Dubinskaite?

 

– Vieną kartą choras jau yra dainavęs su Saule Šėryte ir prisiminimai tik patys geriausi. Tačiau su duetu velykiniame koncerte dainuosime pirmą kartą, tad su nekantrumu laukiame šios naujos muzikinės pažinties.

 

– Ar Jums pačiam artima barokinė muzika ir senosios muzikavimo tradicijos?

 

– Taip, artima. Man patinka jos klausytis, kažkada patiko ją studijuoti, tačiau aš nekonkuruoju su senosios muzikos žinovais. Nesu specialistas, kokiu tapo Darius Stabinskas ar Gintautas Venislovas, bet ja gėriuosi kiekvieną akimirką.

 

– Na ir pokalbio pabaigai papasakokite kaip Jūs švenčiate Šv. Velykas. Galbūt turite kokių ypatingų tradicijų?

 

– Tiesą pasakius, nesu didelis kiaušinių marginimo mėgėjas. Vyniojimas į lukštus, marginimas vašku ar skutinėjimas man didelio džiaugsmo neteikia, tačiau susidaužti kiaušiniais tą dieną su artimais žmonėmis, man yra labai svarbus ritualas jau nuo vaikystės.

 

– Dėkoju už pokalbį.

 

 

 

2012 m. kovo 27 d.

Spalio 18 d., antradienį, 18 val. Vilniaus Radvilų rūmuose įvyks lenkų kompozitoriaus Romualdo Twardowskio kompaktinės plokštelės „Romuald Twardowski: kūriniai chorui ir vargonams“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus valstybinis choras „Vilnius“, muzikologas Jonas Bruveris bei specialiai iš Lenkijos atvyksiantis kompozitorius R. Twardowski, kurį su Lietuva sieja itin glaudūs ryšiai. 1930 m. Vilniuje gimęs ir augęs žymus lenkų kūrėjas čia pradėjo savo muzikinį kelią – baigė kompoziciją Vilniaus valstybinėje konservatorijoje, vargonininkavo įvairiose Vilniaus bažnyčiose.
Nors 1957 m. R. Twardowski iš Vilniaus persikėlė gyventi į Varšuvą, glaudžius ryšius su Lietuvos menininkais palaiko iki šiol. 2010-siais savo 80-mečio jubiliejų minėjęs kompozitorius šios sukakties proga grįžo į Lietuvą, o valstybinis choras „Vilnius“ bei vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur Šv. Kazimiero bažnyčioje atliko Lietuvoje dar neskambėjusius kompozitoriaus opusus. Jubiliejinė programa buvo įrašyta į kompaktinę plokštelę, kurios ištraukas pristatymo renginyje atliks choras „Vilnius“.
Pristatymo metu skambėsianti muzika ne tik vėl primins kompozitoriaus sąsajas su Lietuva, bet ir pirmąją chorinę kompoziciją, paremtą lietuvių liaudies daina „Rūta žalioji“. Šis kūrinys gimė Vilniuje, kuriame praleistą laiką kompozitorius R. Twardowski prisimena kaip itin šviesų savo gyvenimo periodą. Šiuos gražius prisiminimus papuoš vienas iš kompozitoriui brangiausių kūrinių chorui „Vilniaus senamiestyje“