Marijus GUDYNAS

Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje

Išgirdus Čikagos pavadinimą vaizduotėje turbūt iškils unikali dangoraižių architektūra su antru aukščiausiu JAV dangoraižiu „Willis Tower“, Uptono Sinclairo knyga „Džiunglės“ su mėsos skerdyklomis ir lietuviais knygos herojais, filmuose matytas Buckingham fontanas, kavos pupelės formos veidrodinė skulptūra „Debesų vartai“ arba pirmas pasaulyje apžvalgos ratas „Ferris Wheel“. Na, dar galbūt Al Kaponės gangsteriai bus tarp daugybės paplitusių vaizdinių.

Bet, mano nuomone, patys aktualiausi Lietuvai yra Čikagos, kaip vieno svarbiausių JAV politinių ir ekonominių centrų, vadinamosios lietuvių diasporos sostinės, vaizdiniai, todėl šiame straipsnyje – apie juos.

Lietuviškoji Čikagos diaspora

Lietuviai emigrantai, kaip ir daugelio tautų atstovai, masiškai Čikagą atrado XIX amžiaus paskutiniais dešimtmečiais, kai miestas po jį sunaikinusio 1871 m. gaisro pradėjo sparčiai augti ir vystytis. Čia veikusios didžiausios JAV skerdyklos, miesto atstatymo darbai ir gausėjanti lietuvių bendruomenė tapo stipriais magnetais vis naujiems nuo rekrūtavimo į okupacinę caro armiją siekiantiems pabėgti, sukilimuose dalyvavusiems ar tiesiog geresnio ekonominio gyvenimo ieškantiems Lietuvos gyventojams, tarp jų didžiausios tautinės grupės – lietuviai ir litvakai.

Atvykėliai telkėsi etniškai kompaktiškose teritorijose, nes nekalbėjo angliškai, dažnai nemokėjo skaityti ir rašyti. Pamažu imtasi statyti bendruomenei svarbius centrus: mokyklas, bažnyčias (lietuviai Čikagoje pastatė 13 bažnyčių), vienuolynus, laikraščių redakcijas, ligoninę, parduotuves, saliūnus, gydytojų kabinetus, vaistines ir t.t. Vieni pirmųjų Čikagos kino teatrų atidaryti lietuvio emigranto.

Dar XIX amžiaus pabaigoje lietuviai pradeda burtis į religines ir pasaulietines organizacijas. Tarp pirmos bangos emigrantų, vadinamųjų grynorių, daugiausiai rasime skerdyklų darbininkų, statybininkų, ugniagesių ir labai nedaug laisvųjų amatininkų, bet pažvelgę į antrą ir trečią šios bangos emigrantų kartas atrastume žymių politikų, sportininkų, menininkų, verslininkų ir pan. Paminėsiu tik keletą lietuvių kilmės čikagiečių: plieno liejyklų savininkas, vadovavęs Ilinojaus valstijos pramonininkų asociacijai, Anthony Rudis, amerikietiškojo futbolo žvaigždė Dickas Butkus, Holivudo režisierius Robertas Zemeckis, Niujorko operos solistas Arnoldas Vokietaitis, Vatikano banko direktorius Paulius Marcinkus, JAV politikos sunkiasvoriai – respublikonas kongresmenas Johnas Shimkus, demokratas, buvęs ketvirtas įtakingiausias žmogus JAV politikoje senatorius Richardas Durbinas ir kt.

Dalis grynorių už uždirbtus pinigus grįžę į Lietuvą pirko ūkius arba įsteigė Amerikoje nusižiūrėtus verslus, o tie, kurie liko JAV, tapo galinga jėga, rėmusia Lietuvos nepriklausomybės siekį ir įtvirtinimą. Tik ką atgimusi valstybė iš JAV lietuvių sulaukė dešimčių milijonų dolerių paramos, o 1921 m. surinkta 1 mln. JAV gyventojų parašų reikalaujant prezidento pripažinti nepriklausomą Lietuvos Respubliką.

Lietuvių diaspora, kurios didelė dalis gyveno Čikagoje, tapo gerai organizuotu Lietuvos nepriklausomybės, pažangos ir gerovės ramsčiu. JAV lietuviai grįžę kovėsi nepriklausomybės kovose, o čikagietis Steponas Darius, į Lietuvą atvežęs krepšinį, beisbolą, boksą ir lengvąją atletiką, buvo aktyvus Klaipėdos sugrąžinimo Lietuvai kovų dalyvis. Jau XX amžiaus pradžioje Čikaga pareiškė aiškias pretenzijas tapti gausiausiu ir įtakingiausiu lietuviškos diasporos centru.

Antrąjį pasaulinį karą sukėlusios hitlerinė Vokietija ir stalininė Sovietų Sąjunga priverčia daugybę lietuvių, gelbėjančių savo gyvybę, trauktis iš Lietuvos. Lietuva netenka didelės dalies inteligentijos ir jau susiformavusio nepriklausomos Lietuvos politinio, ekonominio, kultūros ir kitų sričių elito. Dalis jų, fronto nublokšti į Vakarus, atvyksta į Čikagą, prisiglaudžia pas čia gyvenančius lietuvius. Gausiai kuriamos organizacijos, pildosi lietuviškos mokyklos, parapijos, kultūros centrai. Pokario metais naujai atvykę „dipukai“ (DP – displaced persons) visomis išgalėmis bando susikurti gyvenimą, remia Lietuvoje likusius ir į Sibiro lagerius ištremtus tautiečius, siekia Lietuvos išlaisvinimo. Čikaga tampa dar „lietuviškesnė“.

Po 50 metų okupacijos laisva Lietuva ir vėl sulaukia didelio diasporos palaikymo. Jau įsitvirtinę lietuviai tampa svarbia politine, ekonomine ir finansine atrama atsikuriančiai Lietuvai. Diaspora reikalauja, kad JAV pripažintų Lietuvos nepriklausomybę, remia siekį tapti Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, NATO, kitų organizacijų nariais. Grįžęs į tėvynę čikagietis „dipukas“ Valdas Adamkus išrenkamas Lietuvos Prezidentu. Diasporos iniciatyva ir lėšomis atkuriamas Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvoje investuoja JAV verslai, teikiama pati įvairiausia parama.

Į JAV atsirita trečioji emigracijos banga. Vėl pildosi pradėjusios tuštėti lituanistinės mokyklos, kuriasi organizacijos. Lemonte įsigytas Pasaulio lietuvių centras tampa didžiausiu lietuvybės išsaugojimo židiniu pasaulyje. Lietuvių bendruomenė išlieka svarbiu atramos tašku atsikuriančiai ir augančiai nepriklausomai Lietuvai.

Lietuviai, litvakai ir įvairių kartų jų palikuoniai šiandien kuria Čikagą. Net ir miesto aukščiausioje politinėje ir administracinėje vadovybėje, versluose, nevyriausybiniame sektoriuje rasime tikrai nemažai žmonių, kurių seneliai ar proseneliai į JAV atvyko iš Lietuvos. Praplėskime šį ratą žmonėmis, kurių sutuoktiniai, giminės, artimi draugai save kildina iš Lietuvos, ir suprasime, kad Čikaga yra turbūt vienas draugiškiausių Lietuvai miestų pasaulyje, o bendradarbiavimo potencialas su šiuo miestu vienas didžiausių.

Čikaga – svarbus JAV ekonomikos ir politikos centras

Čikaga visada buvo vienas įtakingiausių JAV politikos ir ekonomikos centrų. Garsieji JAV prezidentai Abrahamas Lincolnas ir Ronaldas Reaganas kilę iš Ilinojaus valstijos. Pastaruosius aštuonerius metus JAV vadovaujant čikagiečiui Barackui Obamai šio miesto politinio ir ekonominio elito įtaka JAV buvo ypač ryški.

Ekonominę Čikagos galią geriausiai iliustruoja palyginimas pasaulio valstybių kontekste: pagal sukuriamą BVP (561 mlrd. JAV dolerių) miestas rikiuotųsi 21 vietoje tarp pasaulio valstybių, lenkdamas Švediją, Lenkiją ir Argentiną (Pasaulio bankas, 2016).

Čikaga – šeštas turtingiausias miestas pasaulyje. Vienas svarbiausių ilgalaikės stiprybės ramsčių – ekonomikos diversifikacija. Stipriausios ūkio šakos – transportas ir logistika, inžinerinė pramonė, maisto apdirbimo pramonė, spauda ir leidyba, draudimo paslaugos. Sparčiai auga inovacijų ir informacinių technologijų sektorius – per metus mieste sukuriama daugiau nei po 300 startuolių, per pastaruosius kelerius metus į juos investuota daugiau nei 3 mlrd. dolerių. Įspūdingi ekonominiai saitai su užsienio valstybėmis – čia įsikūrusios daugiau nei 1800 užsienio įmonių. Nemažai vietinių Čikagos įmonių vardų („Boeing“, „United Airlines“, „Mondelez“, „Abbot“, „McDonald‘s“) yra puikiai atpažįstami tarptautinėje rinkoje ir vykdo aktyvią plėtrą užsienyje. Čikagoje įsikūrusios daugiau nei 400 stambaus verslo įmonių centrinės būstinės, kurių padaliniai veikia bent 170 valstybių.

Šiuo straipsniu tik truputį praskleidžiau Čikagos, kurią vadiname lietuvių diasporos sostine, potencialą. O dabar pabandykime atsitraukti ir pažvelgti plačiau – į visas JAV. Pamatysime milžinišką neatrastų ir neišnaudotų bendradarbiavimo galimybių vandenyną su begale Lietuvai neabejingų širdžių.

JAV prasidėjo didžiausių pasaulio valstybių vadovų susitikimų maratonas, kurio svarbiausiu klausimu tapo finansai.

Praėjusį ketvirtadienį Kemp Deivide, apie 100 kilometrų nuo JAV sostinės Vašingtono, dviem dienoms susirinko G-8 lyderiai. Tiksliau, susitiko septyni prezidentai ir vienas premjeras, nes Rusijos vadovas Vladimiras Putinas vietoje savęs atsiuntė premjerą Dmitrijų Medvedevą.
Beje, Baracko Obamos administracija dėl to gerokai įsižeidė: juk vien dėl to, kad V.Putinas nepritaria NATO antiraketinės gynybos planams, G-8 susitikimas buvo organizuotas kaip tik čia, Kemp Deivide, o ne Čikagoje, kur sekmadienį prasidėjo kitas grandiozinis susitikimas – didžiausias NATO istorijoje lyderių suvažiavimas, skirtas gynybai. Čikagoje nuo vakar dalyvauja net 57 šalių vadovai, taip pat Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, Pasaulio banko ir ES vadovai.
Tiesa, žiniasklaidai ne ką mažiau už šiuose susitikimuose gvildenamas problemas įdomūs ir juos lydintys masiniai protestai, kurie dar praėjusią savaitę prasidėjo ir Kemp Deivide, ir Čikagoje. Būta ir susirėmimų su policija, ir suėmimų, o iš viso protestuose dalyvavo beveik 100 tūkst. amerikiečių, radusių puikią progą išreikšti savo nepasitenkinimą visais vienoje vietoje susirinkusiais pasaulio galingaisiais ir jų sprendimais.
Vis dėlto tie sprendimai bus vienaip ar kitaip reikšmingi visai planetai, nes tai, kas bus nutarta Čikagoje, formuos artimiausių kelerių metų didžiųjų pasaulio valstybių strategiją finansinių reikalų srityje, nepaisant to, kam pinigai bus skirstomi: nusigyvenusioms valstybėms, kariniams reikalams Afganistane ar taupymo bei ekonomikos skatinimo projektams.

A.Merkel pasijuto vieniša

Kemp Deivide vykusio Didžiojo aštuoneto susitikimo svarbiausias klausimas, be abejo, buvo finansai, o jei tiksliau – euro zonos krizė. Nors Didžiajam aštuonetui, be Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Didžiosios Britanijos, kurioms europiniai reikalai rūpi labiausiai, priklauso ir JAV, Kanada, Japonija bei Rusija, tačiau būtent Europos problemos tapo svarbiausia diskusijų tema, o globalios temos buvo paliestos tik probėgšmais (pavyzdžiui, Irano branduolinė programa, Sirijoje vykstantis pilietinis karas ar naftos rinkos reformos buvo aptariamos nebent euro krizės klausimo fone). „Tai akivaizdžiai euro krizei skirtas susitikimas. Finansinės šio regiono problemos tapo viso pasaulio problema“, – apibendrino Heather Conley, Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone analitikė.
Tačiau nuomonės šiuo „pasaulinės problemos“ klausimu, kaip jau įprasta, gerokai išsiskyrė. Vokietijos kanclerė Angela Merkel sulaukė tik B.Obamos pritarimo, kalbėdama apie didesnio taupymo ir mažesnio išlaidavimo strategiją Europoje.
JAV prezidentas B.Obama penktadienį pareiškė, kad palaiko A.Merkel nuomonę ir netgi gali pasiūlyti „specifinių“ sprendinių Europai, kurie galėtų padėti įveikti Senojo žemyno skolų krizę. JAV vadovas užsiminė turintis savų ekonomikos skatinimo receptų, kurie Amerikoje buvo panaudoti 2009 m. ir padėjo šalies ekonomikai grįžti prie nuosaikaus augimo bei išvengti finansinio nuosmukio, koks ištiko Europą.
Bet ir B.Obamos palaikymas buvo labai atsargus ir diplomatiškas, nes akivaizdu, kad JAV prezidento administracija nė kiek nenori aštrinti skirtumų tarp Vokietijos kanclerės A.Merkel, kuri yra biudžeto išlaidų taupymo priemonių šalininkė, ir naujojo Prancūzijos prezidento Francois Hollande’o, kuriam labiau nei taupymas rūpi ekonomikos skatinimas.
„Galutinius sprendimus, kaip būtų galima išgelbėti euro zoną, turės priimti patys Europos lyderiai“, – patariamąja pozicija apsiribojo B.Obamos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Thomas Donilonas.
Tokia atsargi nesikišimo pozicija visai suprantama, nes priešingoje nuomonių stovykloje sužibėjęs F.Hollande’as, siūlantis skatinti ekonomikos augimą, yra kur kas populiaresnis tarp kitų ES lyderių. Paradoksas, tačiau paramą jam išreiškė net Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, pabrėždamas, kad ne tik palaiko F.Hollande’o poziciją, bet ir tikisi pagerinti santykius su Prancūzija.
Abu lyderiai buvo itin entuziastingai nusiteikę ir dėl paskolų, suteikiamų iš 10 mlrd. eurų siekiančio Europos investicijų banko fondo, garantavimo ES biudžeto lėšomis. Mat tokiu atveju iš šio fondo galėtų skolintis ir nepatikimos rinkos, pavyzdžiui, Graikija.

Diplomatiniai interesai Čikagoje

Pinigų temos nebuvo išvengta ir Čikagoje. Pagrindinė šio dar tebesitęsiančio viršūnių susitikimo tema yra karo Afganistane finansavimas. Beje, susitikime dalyvauja ir Afganistano prezidentas Hamidas Karzai, ir net Pakistano lyderis Asifas Ali Zardari, o tai tik rodo, kad neabejotinai didžiausias istorijoje NATO susitikimas skirtas būtent šio karo klausimui. Tad kokie yra susitikimo dalyvių interesai?
Svarbiausias JAV tikslas – surinkti kuo daugiau lėšų Afganistano kariuomenei finansuoti ir susitarti, kaip padėtis Afganistane klostysis artimiausius dvejus metus.
Priminsime, kad NATO laipsniškai perduoda saugumo kontrolę afganų pajėgoms ir siekia kitais metais perduoti joms vadovavimą visoje šalies teritorijoje. Kovos veiksmuose Afganistane dalyvaujančias užsienio pajėgas tikimasi išvesti 2014 m. pabaigoje.
Tvarkingas 130 tūkst. karių pajėgų, kurioms vadovauja JAV, išvedimas yra gyvybiškai svarbus B.Obamai, mat jis prieš lapkritį vyksiančius įtemptus prezidento rinkimus nori rinkėjams parodyti, kad gali sėkmingai užbaigti karą Afganistane po pasitraukimo iš Irako praėjusiais metais.
Tad B.Obama viliasi, kad sąjungininkės neišves karių anksčiau numatyto termino. Tai labiausiai taikytina Prancūzijai, mat praėjusį antradienį prisaikdintas naujasis šios šalies prezidentas F.Hollande’as per pirmąjį savo vizitą JAV jau spėjo sukelti nemažai bangų pareikšdamas, kad prancūzų kariai iš Afganistano turėtų būti išvesti šių metų pabaigoje, o ne kitais metais.
Tiesa, F.Hollande’as nėra pirmas lyderis, spaudžiantis kuo anksčiau išvesti pajėgas iš Afganistano. Pavyzdžiui, Kanada ir Nyderlandai jau yra perėję nuo kovinių prie mokymo misijų, o Australijos premjerė Julia Gillard užsiminė, kad australų pajėgos gali būti išvestos kitais metais, nors vėliau jos vyriausybė tokius žodžius lyg ir paneigė pareikšdama, kad australai Afganistane bus ir 2014-aisiais.
Labai svarbus klausimas – ir kaip Afganistanas tvarkysis po 2014-ųjų, ir šiuo atveju svarbiausias bus piniginis aspektas. Tuo metu šioje šalyje vis dar turėtų likti užsienio karinių instruktorių, kurie padės užtikrinti, kad Afganistano saugumo pajėgos galėtų sutrukdyti Talibanui vėl iškilti į valdžią.
Tad Čikagoje valstybių vadovai aktyviai aptarinėja afganų armijos dydį ir finansavimą po 2014 m. Prognozuojama, kad tai kainuos 4,1 mlrd. dolerių per metus, o pusę šios sąskaitos turėtų apmokėti JAV (dabar joms tenka 75 proc. išlaidų).
Tad JAV prezidentas viliasi, kad sąjungininkės sutiks gausiai prisidėti prie Afganistano armijos finansavimo. Beje, daugiau nei 20 valstybių jau dabar patvirtino remsiančios Afganistano armiją, dar tiek pat paramos tikimasi užsitikrinti artimiausiomis dienomis.

Aktyvinamas PRG skydas

Lygia greta NATO šalių vadovai ketina priimti ir kitus svarbius sprendimus dėl Aljanso ateities, ypač daug reikšmės tenka sprendimui aktyvinti pirmąją priešraketinės gynybos (PRG) skydo Europoje dalį.
Čikagoje bus paskelbtas pirmas žingsnis šio skydo link: jau netrukus planuojama laikinai Viduržemio jūroje dislokuoti JAV karo laivus su raketų gaudytuvais, o Turkijoje – NATO valdomą radiolokatorių sistemą.
Beje, kai kalbama apie gynybą, paminėtini ir Lietuvos interesai Čikagoje, į kurią praėjusį ketvirtadienį išskrido ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tarp Lietuvai aktualiausių klausimų, be jau minėtos priešraketinės gynybos, yra ir Baltijos šalių gynybos planų įgyvendinimas, oro policijos misijos pratęsimas, intensyvėjanti militarizacija Lietuvos pasienyje. Lietuvos pastangomis į Aljanso darbotvarkę įtraukti ir kovos su naujomis grėsmėmis, energetinio ir kibernetinio saugumo klausimai. Čikagoje taip pat bus svarstoma galimybė Lietuvoje įsikūrusiam Energetinio saugumo centrui suteikti NATO kompetencijos centro statusą.

BFL

Čikagos centrinėje aikštėje Daley Plaza birželio 3 dieną vyks trečiasis Lietuvos generalinio konsulato Čikagoje rengiamas festivalis „Lietuvos diena“.

Jame tradiciškai vyks rankdarbių, meno kūrinių, aksesuarų, lietuviškų gaminių ir suvenyrų mugė. Joje dalyvaus Balzeko lietuvių kultūros muziejus, Čikagoje veikiančios parduotuvės, maisto tiekimo įmonės, lietuviškų patiekalų restoranas.

Apie artėjantį Europos vyrų krepšinio čempionatą Lietuvoje primins filmas „Lietuvos krepšinis 1920-2004“, šio sporto gerbėjai galės varžytis mėtydami baudos metimus.

Vidurdienį aikštėje prasidės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-osioms mirties metinėms paminėti skirta programa. Atlikėjos Aldegundos vedamo pasirodymo metu koncertuos choras „Svajonė“, šoks studijos „Dance Duo“ šokėjai ir lietuvių liaudies šokių kolektyvas „Suktinis“.

Vėliau vyks vaikiškų lininių drabužių, rankų darbo aprangos ir aksesuarų mados šou.

Organizuojant festivalį ir jo metu konsulatui talkina Šiaurės Amerikos lietuvių studentų sąjungos nariai.