Gintarė Masteikaitė / menufaktura.lt/D.Matvejevo nuotr

Tęsiame pokalbius apie Lietuvoje vykstančius tarptautinius festivalius, jų rengimo nematomąsias puses. Šįkart – apie “Naujojo cirko savaitgalį”, kuris paprastai vyksta rudens pradžioje, bet jo programa, be abejo, dėliojama gerokai iš anksto.

Aušra Kaminskaitė, menufaktura.lt

Ateinantį rugsėjį Naujojo cirko savaitgalis Menų spaustuvėje  vyks jau vienuoliktą kartą. Nepaisant to, festivalio organizatoriai iki šiol jaučia poreikį ir pareigą nuolat priminti publikai, jog šiuolaikinis arba naujasis cirkas iš principo ne itin primena tradicinį. Būtent Naujojo cirko savaitgalio dėka dalis žiūrovų ne tik tai suprato, bet ir nutarė sieti savo gyvenimą su Lietuvoje dar nepopuliaria cirko artisto profesija. Apie tai, kaip aukšto lygio šiuolaikinio cirko trupės pasiekia Lietuvą, ir kokios sąlygos mūsų šalyje sudarytos minėtam žanrui, kalbamės su Naujojo cirko savaitgalio vadove Gintare Masteikaite.

- Naujojo cirko savaitgaliui Kultūros taryba šįmet skyrė 40 tūkstančių eurų. Kaip pati vertinate šią sumą?

- Džiaugiuosi, kad suma truputį didesnė nei pernai. Tačiau vertinant tarptautiniame kontekste, tiksliau – visaverčių tarptautinių šiuolaikinių scenos menų festivalių kontekste, tai labai maža suma. Per maža net ir nedidelio formato festivaliui.

Monrealio šiuolaikinio cirko festivalio „Montreal Complement Cirque“ biudžetas yra apie 4 milijonus eurų.

Šįmet finansavimo atsakymus sužinojome vasarį ir palyginus su ankstesnių metų patirtimi, šįmet programos tvirtinimas kelia mažiau streso. Žinoma, kad darbas vyktų normaliai ir kokybiškai, atsakymus reikėtų sužinoti likus metams iki festivalio. Tokiu atveju lengviau planuoti tarptautinius didesnio mąsto projektus – būtume tikri, jog galime prisiimti atitinkamą finansinę atsakomybę.

- O kokie paprastai yra užsienio cirko festivalių biudžetai?

- Pavyzdžiui, Monrealio šiuolaikinio cirko festivalio „Montreal Complement Cirque“ biudžetas yra apie 4 milijonus eurų. Žinoma, suma surenkama ne vien iš valstybinių fondų, daug prisideda privatūs rėmėjai, verslininkai. Pastarųjų paieškoje dirba apie dešimties žmonių komanda.

Apie Europos festivalių sumas sunku kalbėti, nes patys festivaliai yra labai skirtingo pobūdžio ir įvairios trukmės. Biudžetai gali siekti nuo keliasdešimties tūkstančių iki milijono eurų. Mūsų biudžetas, turint omeny programą, kuri už jį parengiama, yra tikrai juokingas.

- Kaip keičiasi programa, priklausomai nuo gauto finansavimo?

- Visuomet sudarinėju programą dviem variantais: A variantas, kuris atitinka idealistinius tikslus, ir B variantas, kuris yra arčiau realybės. Sužinojus finansavimo atsakymus iš Kultūros tarybos, ambasadų, užsienio fondų, galutinai susitarus su trupėmis dėl finansinių sąlygų, yra dėliojama reali programa – kad turimuose finansiniuose rėmuose pasiektume maksimalius meninius uždavinius.

Jau dabar aktyviai ieškome lėšų užsienio fonduose, ir, jei sulauksime teigiamų atsakymų, jau kitąmet festivalio programa labai sustiprės.

Visuomet esu pasiruošus idealistinį variantą, tačiau suvokiu, jog per metus biudžetas netikėtai nepadidės penkiasdešimčia tūkstančių. Be abejo, koks bebūtų biudžetas, visuomet norisi surengti festivalį, kuris būtų dešimčia žingsnių geresnis, nei leidžia galimybės.

- Per metus finansavimas iš valstybinio sektoriaus, kaip minėjote, stipriai nepasikeis. Kokių alternatyvų esate numačiusi?

- Tikiu, kad pamažu ir valstybinio sektoriaus finansavimas pasieks adekvačią sumą, nes šiuolaikinis cirkas yra nepaprastai perspektyvi ir inovatyvi meno šaka, Lietuvoje jau sudominusi gausybę publikos – vertinu šį festivalį kaip labai ambicingą projektą. Jis svarbus ne tik dėl savo įvairovės, progresyvumo, socialinio aspekto, bet ir dėl svaraus indėlio į mūsų kultūros atnaujinimą.

Manau, kad šiuo metu svarbiausia sutelkti jėgas į privačių investuotojų paieškas – tai padėtų stipriai padidinti biudžetą. Taip pat jau dabar aktyviai ieškome lėšų užsienio fonduose, ir, jei sulauksime teigiamų atsakymų, jau kitąmet festivalio programa labai sustiprės.

- Kodėl festivalis iki šiol neturi ilgalaikio tarptautinio scenos menų renginio statuso?

- Manau, jog viena priežasčių – šiuolaikinio cirko žanro nepažinimas ir nepripažinimas. Esu tikra, kad daugelis žmonių dar nežino, kad šiuolaikinis cirkas ir tradicinis cirkas yra du skirtingi reiškiniai. Ir tai normalu. Būtų įdomu sužinoti, kiek žmonių iš tų, kurie sprendžia, kam suteikti ilgalaikį finansavimą, yra lankęsi Naujojo cirko savaitgalyje. Nenustebčiau, jeigu nė vienas. Kaip tokiu atveju jie gali suteikti statusą, jei net nežino, koks tai festivalis? Dėl to labai gaila, nes kai kurie Naujajame cirko savaitgalyje parodyti darbai kritikų buvo įvardinti kaip geriausi metų užsienio spektakliai Lietuvoje.

Kitas dalykas – sunku pasakyti, kaip festivaliai patenka (ir kokias turi galimybes patekti) į ilgalaikio finansavimo sąrašą, kuris jau kurį laiką keičiasi nebent simboliškai.

- Kas turėtų įvykti, kad šiuolaikinis cirkas būtų pripažintas visaverčiu scenos menu?

- Čia reikalingas ilgalaikis nuoseklus darbas. Ankčiau ar vėliau rezultatai taps matomi, nors jau po dešimties festivalio metų šiuolaikinio cirko padėtis Lietuvoje yra kitokia, nei buvo anksčiau – turime pirmuosius atlikėjus bei profesionalus, baigusius šiuolaikinio cirko mokyklas užsienyje, keletą Lietuvoje sukurtų ir kuriamų darbų, rezidencijų ir edukacinę programą.

Šakiuose jau 10 metų veikia tradicinio cirko mokykla.

Po sėkmingos pernykštės viešinimo kampanijos atsirado dar didesnis publikos susidomėjimas, organizacijos Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose jau nori matyti cirko trupes savo renginiuose. Be to, šįmet cirką pristatysime Kultūros naktyje.

- Kalbant apie kitus miestus – kaip pernykštėje programoje atsirado spektaklis Šakiuose?

- Aš pati esu kilusi iš to krašto. Be to, Šakiuose jau 10 metų veikia tradicinio cirko mokykla. Norėjau atiduoti duoklę savo kraštui ir užmegzti ryšius su šia mokykla, kurios mokytojai puikiai išmano savo darbą ir stipriai paruošia vaikus turimomis sąlygomis. Pernai festivalyje atsirado didelė edukacinė programa, tad norisi, kad ją išnaudotų ir tie, kurie jau turi profesionalios patirties, net jei pagrindai įgauti tradiciniame cirke.

- Kuo remiatės sudarinėdama festivalio programą?

- Čia būna labai daug niuansų. Žinoma, daug važinėju po užsienio festivalius ir ieškau, ką būtų galima pakviesti į Lietuvą. Turiu savo asmeninę viziją, koks turėtų būti Naujojo cirko savaitgalis, ir bandau ja sekti. Nuolat palaikau ryšius su užsienio centrais, institucijomis, tinklais, su kuriais dėliojame spektaklių gastrolių strategijas, ir ieškome, kaip pigiau, paprasčiau ir įdomiau pristatyti geriausius projektus.

Svarbu ne tik pamatyti, kaip darbas atrodo vizualiai, bet ir suvokti, kaip jis veikia atitinkamoje aplinkoje, koks yra jo kontekstas bei energetinis, meninis, socialinis krūvis.

Deja, tikrai nebūnu mačiusi visų darbų gyvai. Būtų idealu, jei galėčiau juos visus pamatyti po keletą kartų, geriausia – skirtingose erdvėse. Tai tikrai padėtų išrinkti geriausią programą Naujojo cirko savaitgaliui. Tačiau niekuomet nevežu spektaklių, kurių nebūnu mačiusi pati arba kurių man nerekomendavo patikimi kolegos. Jei kuri trupė atsiunčia įrašą, bet nesu apie spektaklį girdėjusi jokių atsiliepimų, nekviečiu spektaklio rodytis festivalyje. Man svarbu ne tik pamatyti, kaip darbas atrodo vizualiai, bet ir suvokti, kaip jis veikia atitinkamoje aplinkoje, koks yra jo kontekstas bei energetinis, meninis, socialinis krūvis.

Pati galėčiau laiduoti už kiekvieną festivalyje pristatomą darbą, nes puikiai žinau, kodėl jis čia yra. Ir priežastis nebūtinai yra mano asmeniškos simpatijos. Kartais spektaklis man pačiai visiškai nepatinka, tačiau ilgainiui apie jį galvodama suvokiu, jog tam tikrame kontekste ir erdvėje jis gali suveikti geriau nei kai kurie stipriausi darbai. Taip atsitiko su pernykščiu prancūzų spektakliu “VU” – Kišeninėje salėje rodytas spektaklis ne vienam žiūrovui tapo geriausiu festivalio darbu.

Kartais tenka daryti pilotinius turus. Pavyzdžiui, jei norime atvežti pasaulinio lygio trupės didelį darbą, prieš tai gali tekti atvežti tos pačios trupės mažesnį kūrinį – taip abi pusės patikrina viena kitą, trupės įgyja pasitikėjimą organizatoriais, techniniu personalu ir pan.

- Kiek laiko likus iki festivalio paaiškėja jo programa?

- Šių metų programa buvo sudėliota praėjusių metų lapkritį. Dabar laukiame žinių iš vieno tarptautinio fondo, po kurio paaiškės dalis 2017-ųjų metų programos. Jau dabar turiu sudariusi 2017-ųjų metų festivalio A ir B variantus, taip pat žinau daugiau nei pusę 2018-ųjų metų programos. Kitokiais tempais dirbti negalėčiau, nes noriu atvežti didelius projektus, kurių turai numatomi keliems metams į priekį – juos iškart užsako dideli festivaliai ir kiti kultūros operatoriai turams po kelis miestus.

Kai kurie spektakliai paprastai užsakomi metams į priekį, taigi trupės paprastai žino bent vienerių ateinančių metų turų tvarkaraštį. Toks išankstinis planavimas susijęs su cirko bendruomenės siekiu mažinti vežimo kaštus. Kitais metais festivalyje planuojama pristatyti didelį projektą iš Suomijos, kurio turą ketinama pradėti Laplandijoje, o baigti Vilniuje. Jau turime dalinį finansavimą kelionių išlaidoms padengti, šiuo metu liko suderinti visas detales su turo partneriais.

Pastaruosius metus kalbamės su Katalonijos menų institutais ir fondais, nes tikimės, kad 2018-ųjų metų festivalio programos pagrindą sudarys Katalonijos cirkas. Norint surengti tokią programą, būtina pradėti tai daryti labai anksti. Jei pasirodymai vyks Lietuvoje, vadinasi, jie gali vykti ir Šiaurės šalių regione, tad atvykę iki Vilniaus trupės greičiausiai keliaus toliau į šiaurę. Kultūros finansavimas visoje Europoje mažėja, be to, cirkui skiriama kur kas mažiau lėšų, nei kitiems scenos menams, tad šios srities atstovai turi labai atidžiai ir strategiškai atsižvelgti į projektų vežimo ekonomiškumą ir naudingumą. Turėdamas partnerių aplinkinėse valstybėse, gali, pavyzdžiui, kelionės išlaidas padalinti 5-6-ioms įstaigoms. Atlikėjams taip keliauti taip pat patogiau, nes jie gali išvykti į turą tam tikram laikui, o ne rodyti spektaklius priešokiais.

Pati stipriai palaikau tokį tarptautinį bendradarbiavimą ir aktyviai į jį įsilieju. Žinau, kad dirbdami kartu galėsime pristatyti žymiai įdomesnes programas, atvežti kur kas didesnius projektus, ko vienas niekaip nesugebėtum padaryti. Dar vienas pavyzdys – pernai festivalio metu pirmąkart surengėme didelę edukacinę programą, kurią dėl vėlai atėjusio finansavimo teko suorganizuoti per pusantro mėnesio. Mums ne tik pavyko – programa pirmam kartui buvo netgi kiek per stipri. Ir visa tai tikrai būtų buvę neįmanoma be kolegų užsienyje patarimų ir kontaktų.

- Argi festivalių vadovai neslepia informacijos apie savo organizacijas?

- Nežinau, kur, kas ir ką slepia. Pati nieko neslėpiau dirbdama su šokiu, neslepiu ir dabar. Labai džiaugiuosi, turėdama kolegas užsienyje, kurie dalinasi informacija ir daugiau bendradarbiauja, nei konkuruoja. Visų festivalių organizatoriai skirtinguose regionuose turi daugybę problemų, mes jomis dalinamės ir kartu sprendžiame. Juolab, vienas žmogus negali apvažiuoti visų festivalių ir pamatyti visų darbų, tad svarbu turėti patikimų kolegų, kurie galėtų papasakoti, ką matė, ir kažką rekomenduoti ar priešingai. Ir, kaip minėjau, kai kurie projektai įvyksta tik dėl to, kad jį organizuoja ne vienas žmogus, o dešimt.

- Tarp cirko festivalių neegzistuoja konkurencija?

- Be abejo, tam tikra konkurencija egzistuoja. Ne kartą yra atsitikę taip, kad preliminariai susitariam dėl trupės atvykimo, tačiau staiga jie gauna pasiūlymą vykti į ilgą turą po kurią nors šalį ar žemyną. Juk tokiu atveju negaliu liepti jiems atsisakyti turo dėl vieno spektaklio Vilniuje. Šia prasme mums labai sunku konkuruoti.

Šįmet norėjau atvežti puikų kanadiečių trupės solo spektaklį-instaliaciją, dėl kurio derėjomės metus, tačiau teko visko atsisakyti, nes mūsų festivalio dienomis trupė gavo pasiūlymą dešimčiai spektaklių Azijos valstybėse. Taigi spektaklis antrąkart nukeliamas į ateitį.

- Kodėl dauguma kveičiamų spektaklių yra gana mažo formato?

- Dėl erdvės ir finansų. Beveik visi projektai, kuriuos labiausiai norėčiau atvežti, netilptų Menų spaustuvėje. Kitas dalykas – kai kurių projektų kaina yra didesnė nei visas festivalio biudžetas.

- Kodėl festivalis iki šiol neišeina iš Menų spaustuvės ribų?

- Šitą idėją aš paveldėjau iš anksčiau programą formavusių žmonių. Naujojo cirko savaitgalisbuvo ir yra viena iš Menų spaustuvės reprezentacinių veiklų, tad norisi jį čia ir palikti. Žinoma, tai turi ir pliusų, ir minusų. Pliusas – galima sau leisti festivalio biudžetą maksimaliai orientuoti į programą. Be to, kas kelerius metu į festivalį atvežami spektakliai, kurie rodomi cirko palapinėse, tad festivalis iškeliauja į miesto erdves ir kasmet keliaus vis plačiau.

- Ar yra tokių darbų, kurių nevežtumėte į Lietuvą dėl temos ar formos, kuri galbūt būtų nepriimtina Lietuvos žmonėms?

- Labai noriu atvežti tokius darbus, nes tai plėstų žmonių suvokimą. Kuo daugiau matai galbūt tau nepriimtinų dalykų, tuo daugiau klausimų pradedi kelti. Festivalis ir yra vieta, kurioje reikia pristatyti nepatogią, aštrią produkciją. Čia žmonės eina tam, kad pamatytų tai, ko jie nemato kasdienybėje.

Visada galima organizuoti festivalį dviem būdais – labai saugiai arba truputį rizikuojant. Manau, kad festivalis turi būti truputį nepatogus tiek organizatoriams, tiek publikai, nes toks renginys yra būdas kalbėti apie svarbius, aktualius dalykus, išmušti žiūrovą iš komforto zonos.

Tik gaila, kad kol kas tokių spektaklių cirko srityje dar nėra tiek daug. Vis dėlto tai dar visai jauna scenos meno šaka, ieškanti savo raiškos kelio.

- Kokia yra lietuvių cirko trupių situacija?

- Lietuvių cirko trupių vis dar nėra. Yra paskiri projektai, kurie buvo pristatyti ir festivalio programoje. Gali būti, kad šįmet Naujojo cirko savaitgalyje nebus nė vieno lietuvių pasirodymo arba bus keletas work-in-progress darbų pristatymų. Tačiau tai yra viena priežasčių, dėl kurių aktyviai dirbame edukacinėje srityje. Menų spaustuvė stipriai palaiko žmones, norinčius užsiimti šiuolaikiniu cirku, mes kalbame su jais, sudarinėdami edukacinę programą – norime žinoti jų poreikius ir duoti jiems reikiamus įrankius. Iš tiesų jei nebūtų Naujojo cirko savaitgalio, neturėtume net tų keleto šiuo menu užsiimančių žmonių.

Taip pat svarbu paminėti didžiulį Baltijos-Šiaurės cirko tinklo indėlį. Jo dėka nemažas būrys atlikėjų, būsimųjų prodiuserių bei vadybininkų, jaunųjų kritikų, technikų turėjo ir dar turės galimybę gilinti savo žinias šiuolaikinio cirko srityje. Per metus šis tinklas, kurio nariu yra Menų spaustuvė, surengė dešimtį edukacinių seminarų bei workshopų skirtingose Šiaurės ir Baltijos šalyse.

Dėkoju už pokalbį.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas svetainėje menufaktura.lt 2016 m. gegužės 24 d.

Sostinės Menų spaustuvėje trečiadienį prasidėjo jubiliejinis cirko, skirto ne vaikams, festivalis „Naujojo cirko savaitgalis“. Jo renginiai linksmina vilniečius jau dešimtą kartą, nors tokio šapito palapinių miestelio, koks pernai buvo iškeltas Lukiškių aikštėje, šįmet neišvysime.

Renata BALTRUŠAITYTĖ

Taigi šapito miesto centre nebus – visi „Naujojo cirko savaitgalio“ pasirodymai draugiškai tilps Menų spaustuvės salėse ir kiemelyje. Tačiau negi žiūrovų džiaugsmas ir susižavėjimas rodomais triukais priklauso nuo scenos matmenų ar palapinės aukščio? Juolab kalbame apie naująjį, teatrui artimesnį cirką, kuris dažniau rodomas ne maniežuose, o įprastose juodose scenos „dėžutėse“.

Iš savęs besijuokiantis klounas

Jubiliejinio festivalio dovana žiūrovams – Kanados cirką reprezentuojančios trupės „Seven Fingers“ pasirodymas. Nors ši trupė pasirodymų užmojais ir biudžetais nė iš tolo neprilygsta tos pačios šalies subrandintam arenų milžinui „Cirque du Soleil“, tačiau menine kokybe šiam tikrai nenusileidžia. „Seven fingers“ prieš 13 metų įkūrė septyni cirko artistai, iki tol dirbę tiek komercinio „Cirque du Soleil“ spektakliuose, tiek mažesnėse nepriklausomose scenose.

Vilniuje bus rodomas „Seven fingers“ lyderio Patricko Leonardo monospektaklis „Čiuožykla“ apie vienišą žmogų, kuris be galo nori mylėti ir būti mylimas, tačiau vos spėja suktis iš kuriozinių situacijų, sukeliamų būtent šio prigimtinio žmogaus siekimo.

„Mes, menininkai, esame labai skirtingi, tačiau visi nuoširdžiai trokštame būti mylimi publikos – tai ypač pasakytina apie cirko artistus. Tradiciškai cirkas visuomet tenkino minios poreikius, to siekdami cirko artistai prisiima fizinę riziką. Aišku, kitų meno šakų atstovai taip pat rizikuoja, tačiau cirke tai yra pasirodymo DNR. Būtent to publika tikisi eidama žiūrėti cirko. „Čiuožykloje“ daug žaidžiu su rizikos idėja. Tai yra solo pasirodymas ir nėra nieko, kas galėtų išgelbėti mano „subinę“, jei kažkas techniškai ar meniškai nepavyktų“, – pasakoja svečias iš Kanados.

Didelė dalis jo atvežamo monospektaklio paremta klounada, tik P.Leonardo klounas neturi nei raudonos nosies, nei didelių batų. Jis tarsi tipiškas gatvės praeivis – šiek tiek nerangus, nevikrus ir, žinoma, drovus. Pasakodamas savo istoriją naudoja daiktus  iš kasdienės aplinkos: kėdę, stalą, garso aparatūrą, vyno butelį. Tačiau svarbiausia, kad jo istorija tarsi visai netyčia baigiasi laimingai.

„Kuriant „Čiuožyklą“ man nereikėjo toli ieškoti įkvėpimo – galėjau juoktis pats iš savęs. Manau, klounai padeda žmonėms nevertinti savęs per daug rimtai“, – teigia P.Leonardas.

Iki virsmo į cirko artistą jis spėjo pabūti ir profesionaliu riedutininku, ir chemiku, tačiau nesigaili stabilų atlyginimą teikiantį darbą išmainęs į permainingą cirko artisto profesiją ir neabejoja, kad, jei reikėtų, padarytų tai dar kartą. Po pasirodymo Vilniuje „Čiuožykla“ 40 dienų keliaus po Prancūzijos scenas.

Skrodžiantys dangų

Festivalyje rodomas dokumentinis ispano Horacio Alcalos filmas „Skrodžiant dangų“  irgi savaip susijęs su „Cirque du Soleil“. Režisierius su šia trupe penkerius metus keliavo po pasaulį, filmuodamas pasirodymų užkulisius, ir savo filme dėlioja aštuonių iš skirtingų šalių kilusių akrobatų pasakojimus, kas juos atvedė į „Cirque du Soleil“.

Visi jie patyrę savų tragedijų asmeniniame gyvenime, visi išgyveno traumas, po kurių grėsė profesionalios karjeros pabaiga. Visi kasdien sunkiai dirba, kad galėtų vaidinti pasirodymuose, tačiau neserga puikybės liga, nes publikai retai skelbiamos akrobatų pavardės.

„Pasirinkau būtent šias istorijas, nes kiekviena jų turi kažką bendra ir su mano paties gyvenimu, – pasakoja H.Alkala, atvykstantis susitikti su lietuvių žiūrovais. – Cirko artistams buvo nelengva atsiverti, tai užtruko gana ilgai. Aš visuomet būdavau pirmas, kuris papasakodavo savo istoriją, – tai paskatindavo atsiverti ir juos.“

Vienas iš „Skrodžiant dangų“ herojų palestinietis Fadi Zmorrodas taip pat pristato savo kurtą pasirodymą „Naujojo cirko savaitgalyje“. Kartu su partnere Ashtar Muallem jie yra pirmieji Palestinoje gimę šiuolaikinio cirko profesionalai. Todėl jų spektaklis „B-Orders“ – neabejotinai pirmasis palestiniečių šiuolaikinio cirko pristatymas Lietuvoje. Į Vilnių spektaklis „B-Orders“ atvežamas po 20 rodymų Edinburgo „Fringe“ festivalyje, kur buvo nominuotas už naujoviškumą.

F.Zmorrodas gimė Rytų Jeruzalėje (okupuotoje Palestinos teritorijoje) ir nuo vaikystės, dirbdamas įvairius ūkio darbus, rasdavo progų lavinti savo kūną. Pirmasis savamokslio artisto pasirodymas Ramaloje sulaukė netikėtos sėkmės. Jaunasis akrobatas pradėjo propaguoti cirko meną tarp vaikų, nukentėjusių nuo Izraelio ir Palestinos karinio konflikto. Bendraminčių įkurtoje cirko mokykloje dėstė įvairias disciplinas – nuo žongliravimo iki akrobatikos. Ir tik tuomet pats išvyko studijuoti Turino cirko mokyklon, atvėrusion kelią į didžiąsias pasaulio scenas.

Merginos studijuoja cirką

Jeigu  įdomu, ar daug jaunuolių iš Lietuvos ryžtasi žengti panašiu keliu, informuojame: jau dvi lietuvės užsienio mokyklose kryptingai siekia cirko artisto karjeros.

Vilnietė Monika Neverauskaitė, baigusi „CodArts“ menų akademijos Roterdame cirko skyrių, dabar tobulina artistinį meistriškumą Tulūzos „Le Lido“ akademijos magistrantūroje. Buvusios Vilniaus licėjaus auklėtinės pasirinktos disciplinos – vaikščiojimas ant rankų ir Cyro ratas, arba plieninis lankas, kuriame besisukantis cirko artistas primena Leonardo Da Vinci viduramžiais sumodeliuotą Vitruvijaus žmogų. Pernykščiame „Naujojo cirko savaitgalyje“ M.Neverauskaitė demonstravo savo meistriškumą kartu su kitais Europos cirko akademijų auklėtiniais iš tarptautinės trupės „Cirque Gebouw“.

Šįmet siekti karjeros cirke ryžosi kita lietuvė Marija Baranauskaitė, prieš tai Muzikos ir meno akademijoje studijavusi šiuolaikinį šokį. Ji pasirinko privačią „Lassaad“ tarptautinę teatro mokyklą Briuselyje, įkurtą iš Tuniso kilusio aktoriaus ir pedagogo Saido Lassaado. Nors baigusiems jo mokyklą, kurioje studijos trunka dvejus metus, formalus magistro laipsnį liudijantis diplomas neįteikiamas, „Lassaad“ visoje Europoje garsėja kaip profesionalių komikų ir cirko klounų kalvė. Į ją priimami tik turintys sceninės patirties, dažniausiai kitose scenos menų akademijose prieš tai jau studijavę jaunuoliai.

Stodami į „Lassaad“ jie privalo pateikti patyrusio meistro rekomendaciją. M.Baranauskaitei tokią suteikė Vienoje gyvenantis belgų režisierius Christophe’as Dumalinas, prieš ketvirtį amžiaus pats baigęs „Lassaad“. Vilniuje jis kartu su lietuviška „Raudonų nosių“ organizacijos klounų gydytojų komanda pernai kūrė spektaklį neįgaliems vaikams „Caravan Orchestra“. Būtent darbas „Raudonų nosių“ organizacijoje ir mažųjų ligoniukų lankymas Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos ligoninėse padrąsino šokėją apsispręsti tapti profesionalia kloune.

„Su kitais klounų gydytojų komandos nariais turėjome galimybę tobulintis žymių klounados meistrų seminaruose, kuriuos rengdavo tarptautinė „Raudonų nosių“ organizacija. Tačiau po keturias dienas trunkančių kūrybinių dirbtuvių likdavo įspūdis, kad nespėju pasisemti iš mokytojų tiek, kiek galėčiau ir norėčiau. Tad apsisprendžiau nuo šio spalio pasimokyti ilgėliau. Nors „Lassaad“ dėstymo programoje – įvairūs teatro žanrai, daug šios mokyklos auklėtinių vėliau vaidina cirkuose. Mokymas paremtas S.Lassaado ištobulintu neutralios kaukės metodu, ypač daug dėmesio skiriama klounadai, bufonadai ir pantomimai. Dėstomos ir cirko disciplinos, mat populiaru teigti, kad šiuolaikinis klounas privalo būti įvaldęs mažiausiai septynias scenos meno sritis. Tiesa, vardydami šias sritis įvairūs pedagogai dalį jų nurodo skirtingai“, – pasakoja M.Baranauskaitė.

Šįmet „Lassaad“ priėmė 17 naujų studentų, tačiau po pirmųjų mokslo metų, skirtų bendroms vaidybos disciplinoms, kursas paprastai susitraukia. Antrieji metai labiau skirti pasirinktos scenos specialybės įgūdžiams tobulinti.

Nors „Naujojo cirko savaitgalyje“ šįmet M.Baranauskaitės pasirodymo dar neišvysime, rugsėjo pabaigoje, prieš išvažiuodama į Briuselį, Menų spaustuvėje ji kartu su kolege iš Portugalijos Sara Chieu bei šokėja Giedre Malūkaite pasirodys pačių kurtame scenos performanse „Thanks God I’m Not an Artist“. Šiame vaidinime žada būti ne tik šokio, bet ir klounados elementų.

Kitą savaitgalį Menų spaustuvėje – pirmasis cirko artistės Monikos Neverauskaitės pasirodymas savojo miesto žiūrovams.

Jau antrus metus iš eilės „Naujojo cirko savaitgalyje“ matysime Roterdamo trupės „CirqueGebouw“ pasirodymą. Jos narė Monika Neverauskaitė, pernai pasitenkinusi šios trupės gastrolių Lietuvoje vadybininkės vaidmeniu, šįmet vilniečiams žada ir savo pačios parengtą etiudą. Jame Monika žada derinti abi Roterdamo menų akademijoje „CodArts“ pasirinktas studijuoti  disciplinas: stovėjimą ant rankų ir akrobatiką specialiame plieno lanke.

Studentų spektakliai Roterdame – populiarūs

Mergina juokiasi, kad pirmoji jos draugų lietuvių, sužinojusių, jog Vilniaus licėjų baigusi Monika „nuėjo į cirką“, reakcija būdavo keista. „Dauguma klausdavo, ar mūsų akademijoje dėsto klounai arba kokius gyvūnėlius dresuoju. Nes iš vaikystės prisimena cirko palapines su klounais ir meškomis, o šiuolaikinio cirko, kuris labiau panašus į teatro spektaklį su integruotais cirko elementais, dauguma netgi nėra regėję“, – sako M.Neverauskaitė.

Kad naujojo cirko žiūrovams Lietuvoje dar stinga patirties ir nuovokos, kurie numeriai atskleidžia artistų profesionalumą, o kurie tiesiog efektingi, parodė ir pernykščiai trupės spektaklio aplodismentai Vilniuje. Monikos teigimu, daugiausiai plojimų sulaukė ne tie jaunųjų artistų pasirodymai, kurie būtų geriausiai įvertinti jos dėstytojų.

Pasirodyme, kurį sudaro individualūs bei poriniai studentų ir diplomantų etiudai, dalyvauja ne tik „CodArts“, bet ir kaimyninio Tilburgo „AcaPA“, Briuselio ESAC, Tulūzos „Le Lido“ akademijų auklėtiniai. Jų programos, kuri Roterdame rodoma kas porą mėnesių, sudėtis prieš kiekvieną vaidinimą atnaujinama: keičiasi ir etiudai, ir atlikėjai. Bilietai, olandų požiūriu, tekainuoja simboliškai – vos tris keturis eurus, todėl šimto dvidešimties vietų salė, įsikūrusi istoriniame „PoortGebouw“ („Uosto vartai“) pastate, žiūrovų nestokoja. Kitomis dienomis toje pačioje salėje vyksta kitokie renginiai, o virš jos įrengtuose butuose glaudžiasi jauni menininkai. Ten keletą metų gyveno ir iš Lietuvos atvykusi cirko studentė.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 342014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-34-2014-m

Liepos 11-13 dienomis Palangos miesto gyventojai ir svečiai turės neeilinę galimybę atsidurti tikrų tikriausioje „Stebuklų Šalyje” ir iš labai arti savo akimis išvysti pirmą kartą į Lietuvą atvyksiančias prestižines cirko padangės žvaigždes.

Tris dienas truksiantis tarptautinis cirko festivalis po atviru dangumi šiemet pirmąjį kartą vyks Palangoje, botanikos parko teritorijoje šalia gintaro muziejaus.

Šiemet festivalis į palangą įsiveržia su griausmu – jis pribloškia kaip niekada gausiu cirko grandų dalyvių sąrašu ir plačia trupių ‘geografija‘. Čia artistai bus laukiami iš Prancūzijos, Čilės, Italijos, Brazilijos, Olandijos, Vengrijos, Ispanijos, Vokietijos, Ukrainos, Švedijos ir žinoma Lietuvos. Net trys dienos, kuriose daugiau negu 70 cirko artistų pasirodymų skirtų visai šeimai! „Stebuklų šalis“  kupina improvizacijos, paslapties, kvapą gniaužiančių profesionalių triukų, nuoširdumo ir yra taip arti žiūrovo, kad šiomis dienomis artistai taps geriausiais Jūsų draugais ir pranoks visų lūkesčius ir vaizduotės ribas.

Tokie festivaliai daugelyje Europos šalių ir visame pasaulyje skaičiuoja jau ne vieno dešimtmečio tradicijas ir pritraukia didžiulius srautus žmonių. Prestižiniai cirko festivaliai prašmatniuose miestų parkuose, senamiesčio gatvėse ir aikštėse, istorinėse vietose yra laukiami šeimų ištisus metus.

Festivalio organizatoriai įspėja: ‘‘ Jeigu manote, kad žinote, kas yra cirkas – manykite iš naujo!  „Stebuklų šalyje“ jūs nesutiksite liūdnojo klouno raudona nosimi ir neišvysite skrybėlėto mago. Taip pat čia nebus pradangintas nei vienas baltasis triušis, nepamatysite klusnaus liūto ir niekas nerys degančių kardų. Jūsų net neužkalbins kuoduota papūgėlė! Pamirškite ir raudoną cirko palapinę – visą tai jūs jau seniai matėt. Pamirškite viską, ką iki šiol matėte ir girdėjote apie cirką. Atraskite stebuklų šalį  ir pamatykite kitokį cirką!‘‘ Tokiu šūkiu organizatoriai kviečia visus poilsiautojus susitikti su kitokia cirko žanro kultūra ir atrasti cirką iš naujo.

Ketvirtus metus skaičiuojantis tarptautinis cirko festivalis „Stebuklų Šalis” yra unikalaus formato profesionaliojo cirko festivalis, kurio nepamatysite niekur kitur Baltijos šalyse. Čia jūsų lauks programa kuri stebins cirko žanrų įvairove. Per tris festivalio dienas jūs regėsite ekscentriškus kojūkininkus, žavinčius savo spalvingais kostiumais, kvapą gniaužiančius oro akrobatų pasirodymus, teatralizuotus cirko spektaklius, žonglierius ir komedijos žanro artistų krečiamas išdaigas, šokio ir klasikinio cirko elementus apjungiančius numerius, improvizuotus pasirodymus, magiškus triukus ir dar daug kitų intriguojančių cirko numerių, kurie nustebins tiek pačius mažiausius tiek ir suagusius žiūrovus.

Nuo ketvirtadienio iki šeštadienio Vilniaus „Siemens“ arenoje viešės garsiausias pasaulio cirkas „Cirque du Soleil“, rodysiantis spektaklį „Alegria“. Šis pasirodymas pernai Londone vykusioje pasaulinėje renginių organizatorių konferencijoje buvo išrinktas geriausiu 2012 m. šou. Jį visame visame pasaulyje jau matė daugiau nei 10 mln. žiūrovų. Nepamirštamą reginį kuria tarptautinė 55 artistų ir muzikantų trupė, surinkta iš penkiolikos šalių. „Alegria“ – tai barokinės operos stilistikos kūrinys su spalvingais kostiumais, originalia gyvai atliekama muzika ir sudėtingais akrobatiniais numeriais, kurių pustrečios valandos trukmės spektaklyje žadama dešimt. Atlikdami daugelį jų akrobatai nenaudoja jokių apsaugos priemonių, tad balansuoja ties gyvybės ir mirtis riba.

Prieš beveik ketverius metus mirusio pop karaliaus Michaelo Jacksono populiarumas neslūgsta. Vienus įspūdingiausių šou kuriantis ir pasauliui pristatantis Kanados šou gigantas „Cirque du Soleil“ paskelbė, jog ruošia antrąjį projektą, paremtą Michaelo Jacksono kūryba ir gyvenimo istorija. Naujasis jų kūrinys „Mchael Jackson ONE“ bus pristatytas šią vasarą ir rodomas pramogų sostinėje Las Vegase.

Naujojo šou išankstinės viešos peržiūros prasidės jau gegužės 23 d., nors oficiali spektaklio premjera įvyks tik birželio 29-ąją. Tai bus jau antrasis „Cirque du Soleil“ darbas, pastatytas pagal Michaelo Jacksono kūrybą. Pirmąjį kūrinį „Michael Jackson The Immortal World Tour“ Kanados gigantas pristatė 2011 metų spalį. Šiuo metu milžinišką pelną kompanijai nešantis ir didžiulio populiarumo sulaukęs šou yra rodomas Europos arenose.

Pasak naujojo šou kūrėjų, „Michael Jackson ONE“ yra vizualinio ir audio meno sintezė, teatriškai atkurianti ir parodanti pop žvaigždės genialumą.

„Lyginant su „The Immortal World Tour“, kuris priminė roko stiliaus koncertą, naujasis projektas bus labiau teatrališkas, pasakos savą istoriją ir turės išskirtinius personažus. Be abejo, per visą šou ves ir lydės pop karaliaus muzika ir dvasia. Be to, žiūrovai jame atpažins Michaelo judrumą, drąsą, žaismingumą ir meilę. Galiausiai, „ONE“ turės nuolatinius namus, todėl tai mums suteiks daugiau galimybių, pavyzdžiui, galėsime kiekvienoje salės kėdėje įmontuoti specialią garso įrangą, kuri garantuos aukščiausią pop karaliaus muzikos kokybę“, – aiškina Michaelo Jacksono šou režisierius Jamie Kingas.

Michaelas Jacksonas tikėjo, jog visi žmonės, nepaisant rasės ir kultūros, yra unikalūs ir lygūs. Jo pagrindinė skleidžiama žinia buvo susijusi su vienybe, harmonija ir viltimi, jog pasaulis gali būti geresnis – apie tai pasakos naujasis šou. „Michael Jackson ONE“ taip pat nemažai kalbės ir apie paradoksą: Michaelas, kaip artistas, turėjo daug veidų, sugebėjo sujungti ir suderinti skirtingus muzikos stilius ir meno formas. Pasak kūrėjų, tai šou, po kuriuo slepiasi visus vienijanti kelionė į pop karaliaus, genijaus ir mistiko pasaulį.

„Michaelas Jacksonas yra fenomenalus artistas – jis nesenstantis, amžinas, drauge ir labai šiuolaikiškas. Šis projektas mums buvo didžiulis kūrybinis iššūkis. Pasitelkdami naujausias technologijas, mes pristatysime naują teatrališką „Cirque du Soelil“ šou, kuriame ypač gerbiamas Michaelo Jacksono palikimas“, – sako „Cirque du Soleil“ prezidentas Danielis Lamarre.

„Viso kūrybinio proceso metu mus lydėjo unikali Michaelo filosofija. Ruošiantis šiam projektui, mūsų komandai buvo svarbiausia Michaelo žinutė, kurią jis norėjo skleisti savo koncertiniu turu „This Is It“. Jis tarsi pats patarė mūsų komandai, ką turi gauti šou stebėsianti auditorija. „Jie nori naujos patirties ir puikių atsiminimų. Mes norime juos nukelti ten, kur jie dar niekada nebuvo. Mes jiems norime parodyti tokį talentą, kokio jie dar niekada nematė. Mes norime pasauliui dovanoti meilę, kad šis prisimintų, kokia ji svarbi. Mes visi esame vienas. Tokia yra pagrindinė žinia“, – apie savo koncertinį turą sakė Michaelas Jacksonas. Mes visi jaučiame vienodai, todėl tai ir yra tai, ką mes duosime tiek Michaelą Jacksoną visą gyvenimą mylėjusiems fanams, tiek tiems, kurie genialų artistą, stebėdami „Michael Jackson One“, atras tik dabar“, – pabrėžė „Michaelo Jacksono“ testamento vykdytojai John Branca ir John McClain.

Lietuvos gyventojai jau turėjo galimybę savo akimis pamatyti ir susipažinti su „Cirque du Soleil“ kūriniu „Saltimbanco“, o jau balandžio 18-21 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje susirinkusi publika galės įvertinti ir vienu geriausių bei gražiausių spektaklių vadinamą „Alegria“.

Siužetas apie naująjį „Cirque du Soleil“ šou „Michael Jackson ONE“: http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=loNCygemL7g

Šį savaitgalį Menų spaustuvėje bus galima išvysti penkis spektaklius, sukurtus Kroatijos, Prancūzijos, Švedijos ir Lietuvos naujojo cirko trupių. Kroatai parodys spektaklį „C8H11NO2“, kurio pavadinime užšifruota dopamino – šizofrenija sergantiems ligoniams skiriamos cheminės medžiagos – formulė. „Compagnie DeFracto“ žonglierių duetas iš Prancūzijos savo spektaklyje kalbės apie prieštaringus dviejų asmenybių santykius. Švedai Menų spaustuvės kieme pristatys triukšmingą gatvės šokio spektaklį „Kamuolinis hausas“, o prancūzų režisierius Laurentas Bigot į festivalį atveš kamerinį vaidinimą „Mažasis cirkas“, kurio paini konstrukcija iš medžio, plastiko, siūlų, spyruoklyčių, popierinių figūrų ir mikrofonų telpa ant vieno stalo.

Solidžias tradicijas turintys ir laurus viso pasaulio cirko renginiuose skinantys kolektyvai iš Olandijos bei Australijos rugpjūčio 3-4 dienomis uostamiestyje vyksiančio gatvės cirko festivalio „Stebuklų šalis“ metu pristatys unikalius akrobatikos šou, iliustruosančius neribotų žmogaus galimybių spektrą.

Jūros šventės ir 760-ojo Klaipėdos miesto jubiliejaus iškilmių metu uostamiestyje vyksiantis vienintelis Lietuvoje tarptautinis gatvės cirko festivalis „Stebuklų šalis“ kvies į „Švyturio menų doko“ Orlen Land vasaros terasą, įsikursiančią „Memelio miesto“ teritorijoje. Industrinio kolorito edvėje įsikurs kelios scenos, kuriose renginio dienomis karaliaus ekvilibristai, pokštininkai, iliuzijos meistrai bei aukščiausio meistriškumo lygio akrobatų komandos.

Bebaimiai australai

„ThisSideUp“ akrobatų kolektyvas iš Australijos, šiuo metu gastroliuojantis Europoje, „Stebuklų šalyje“ pristatys kvapą gniaužiantį šou „Controlled Falling Project“ (angl. „kontroliuojamas kritimas“). Stulbinami fiziniai įgūdžiai, triukai, surepetuoti taip, kad gerte įsigertų į raumenis, įtampa ir tempas – nuolat atnaujinamas pasirodymas ne veltui pelnė aukščiausią įvertinimą Edinburgo alternatyviojo teatro festivalyje Škotijoje.

Akrobatų trijulė vadinama „mitų griovėjais“ – tik, skirtingai nei šitaip pavadintos televizijos laidos komanda, jie su fizikos dėsniais žaidžia pasitelkę savo pačių kūnus. „Į cirko įgūdžius žvelgiame iš mokslo pozicijų. Ir, patikėkite, nuo pavojingų dalykų lengvai tampi priklausomas. Pirmus kartus regisi, jog žaidi su gyvybe, bet ilgainiui tai tampa įpročiu“, – sako trupės nariai.

Melburno Nacionalinės cirko meno akademijos absolventai scenoje pasirodo be diržų, tinklų ir kitokių pagalbinių priemonių – jokios apsaugos, išskyrus raumeningas rankas ir metų metus tobulintus įgūdžius. „Sukrečiantis, pavergiantis, keliantis mirtiną baimę ir triumfuojantį džiugesį – toks ir turėtų būti cirkas!“ – deklaruoja „ThisSideUp“ vyrukai.

Poetinės fantazijos iš Olandijos

Į festivalį antrąsyk atvyksta olandų akrobatų kolektyvas „Bencha Theater“. Kvapą gniaužiantys pasirodymai, pagardinti muzikos bei šokio, jau pirmajame renginyje puikiai derėjo prie industrinio „Memelio miesto“ peizažo.

Šiemet dešimtmetį švenčiančio „Bencha Theater“ spektakliai – tai įgyvendintos poetinės fantazijos, mistinis muzikos ir kūnų dialogas, kuris kaskart skamba vis kitaip, nes šis kolektyvas savo pasirodymus rodo įvairiausiose erdvėse. „Memelio miesto“ teritorijoje esantis didžiulis kranas tapo vienu iš įdomiausių jų scenografijos atributų

Kalbant specialiasiais terminais, olandų šou yra oro ir balansavimo akrobatikos susijungimas šokyje, o už lyriškų, magiškos nuotaikos pesmelktų piruetų slepiasi išskirtinė fizinė forma ir profesinis meistriškumas. Jo dėka „firminis“ kolektyvo rekvizitas – paprastos ilgos medžiaginės juostos – tampa pagrindu įmantriausiems triukams.

„Bencha Theater“ trupės nariai – artistai iš įvairių šalių, vadovaujami Rachel Melief. Gimusi artistų šeimoje, būsimoji teatro įkūrėja ir meno vadovė studijavo šokį bei šokio pedagogiką Roterdamo (Olandija) šokio akademijoje, ir, Niujorke įgijusi šiuolaikinio ir džiazinio šokio įgūdžių, pradėjo tarptautinę karjerą. Prisijungusi prie akrobatikos ir teatro grupės „Corpus“, įsikūrusios Amsterdame, ji atrado akrobatiką, kuri tapo antruoju artistės pašaukimu.

„Stebuklų šalis“ pirmąkart Klaipėdoje surengta 2010 metais. Festivalį remia Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas.

Bilietai į renginį – „Tiketoje“ (www.tiketa.lt). Svečiai galės pasirinkti jiems patraukliausią variantą iš bilietų, galiojančių penktadienį, šeštadienį (kaina – 15 Lt) arba abi dienas (20 Lt). Bilietas suteiks teisę prireikus palikti renginio teritoriją ir vėl sugrįžti į „Stebuklų šalį“ stebėti pasirodymų.

Daugiau informacijos – www.dokas.info.

Po poros savaičių į Lietuvą pirmą kartą su spektakliu „Saltimbanco“ atvykstančią „Cirque du Soleil“ komandą sudaro net 90 žmonių, iš kurių 51 artistas. Gruodžio 15-18 dienomis, trupė surengs 6 pasirodymus, kurių vienas bus skirtas tik moksleiviams.

Kiekvieno pasirodymo metu artistai parodys 15 kvapą gniaužiančių, unikalių ir nepamirštamų numerių, kuriuos jungia pasakojama bendra miesto ir jo gyventojų istorija. Sudėtingus numerius kuria profesionaliausi akrobatai, gimnastai ir kiti artistai net iš 21 valstybės. Per vieną pasirodymą į areną susirinkę žiūrovai išvys Pietų Afrikos respublikos, Peru, Kanados, Lenkijos, Mongolijos, Kazachstano, Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, Vengrijos, Australijos, Brazilijos, Čekijos, Meksikos, Šveicarijos, JAV, Italijos, Argentinos, Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos artistus.

„Nors tai nebus pati didžiausia delegacija, kurią yra tekę priimti „Siemens“ arenoje, tačiau neabejotinai, tai bus delegacija, kurioje daugiausia skirtingų tautų atstovų. Vien artistų yra iš daugiau nei 20 valstybių, o kur dar aptarnaujantis personalas. Jį taip pat sudaro geriausi skirtingų tautų savo srities specialistai“, – sako „SEVEN Live“ vadovas Juras Vėželis.

„Cirque du Soleil“ trupė į Lietuvą atvyks likus porai dienų iki pirmojo spektaklio, kad spėtų įsikurti ir tinkamai jam pasiruošti. Nuolat keliaujantys artistai neslepia, jog atvykę į naują vietovę, jie stengiasi rasti keletą laisvų valandų ir pasižvalgyti po miestą, kurio publiką bandys pavergti savo talentu ir meistriškumu.

Pasak J. Vėželio, tokios delegacijos priėmimą stipriai palengvins tai, jog šou organizatoriams Lietuvoje nereikės rūpintis jos maitinimu. „Cirque du Soleil“ atvyks su savo maitintojų kompanija „Eat to the beat“. Beje, kompanijos virėjai „Cirque du Soleil“ artistams patiekalus gamins iš mūsų parduotuvėse įsigytų Lietuviškų produktų. Tad garsiausio pasaulyje cirko artistai turės galimybę ne tik susipažinti su Vilniumi, bet ir paragauti ir įvertinti vietos gamintojų gaminamus produktus.

„Produktus rinksis jie patys. Mes turėsime pasirūpinti stalais ir kėdėmis, prie kurių galėtų susėsti apie 100 žmonių. Taip pat prašoma, kad arenos užkulisiuose būtų pastatyti 4 dideli šaldytuvai bei šaldiklis. Jie su savimi atsiveš elektrines virykles bei orkaitę“, – vardina J. Vėželis.

„Cirque du Soleil“ komandai padėti bus pasamdyta ir nemažai vietos gyventojų. Atvykimo dieną prašoma 37 žmonių, o po pasirodymų pagalbos ranką ištiesti turės 69 vietiniai darbuotojai. Tai daugiausia bus krovikai, kurjeriai, vairuotojai, taip pat pagalbininkai drabužinėje ir virtuvėje. Artistų sveikata rūpinsis vietos sportininkų gydytojas bei licenciją turintis sportininkų masažistas.

„Cirque du Soleil“ spektaklį „Saltimbanco“ Vilniuje organizuoja didžiausiai šalyje pramogų verslo kompanijų grupei „SEVEN Entertainment“, vienijančiai įvairiose pramogų srityse pirmaujančias Lietuvos bendroves, kurios užsiima arenų valdymu, renginių organizavimu ir bilietų platinimu, priklausanti bendrovė „SEVEN Live“.

Apie „Cirque du Soleil“

Kanados cirko „Cirque du Soleil“ istorija prasidėjo 1984 m., kuomet jo įkūrėjo Guy Laliberte bei 20 gatvės artistų komanda surengė pasirodymą 450-asias Kanados atradimo metines švenčiančiame Kvebeko mieste. „Cirque du Soleil“, pradėję su 73 darbuotojais, šiandiena turi 5 tūkst. darbuotojų, iš kurių daugiau nei 1 300 yra cirko artistai iš beveik 50 skirtingų valstybių. „Cirque du Soleil“ kuriamus stebuklingus pasirodymus 300 pasaulio miestų šešiuose kontinentuose jau matė daugiau nei 100 mln. žiūrovų.

Į Vilniaus gatves išėjo žongliruojantys gatvės artistai ir kviečia vilniečius į rugpjūčio 24–28 d. vyksiantį Naujojo cirko savaitgalį.

Įvairius pasirodymus skirtingose miesto vietose žonglieriai rengs iki pat festivalio pradžios. Vilniaus menų spaustuvėje tarptautinis Naujojo cirko savaitgalis rengiamas jau vienuoliktą kartą. Šįkart žiūrovų laukia penki išskirtiniai Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Suomijos ir Lietuvos trupių spektakliai, kurių metu, kaip žada organizatoriai, visomis spalvomis atsiskleis žongliravimo menas. Be to, numatyta ir edukacinė programa – žymus prancūzų žonglierius Nathanas Izraelis rugpjūčio 26,27 ir 28 d. surengs savo meistriškumo pamokas.