18-metė greitojo čiuožimo trumpuoju taku (šortreko) čiuožėja Agnė Sereikaitė jau gali pasigirti solidžiais laimėjimais. O šiuo metu merginos mintis užvaldęs vienintelis dalykas – Sočio žiemos olimpiada.

Sportas ir drausmė Agnę Sereikaitę lydi nuo ankstyvos vaikystės: kai jai sukako treji metukai, mama Gražina už rankos nusivedė į baseiną ir į meninės gimnastikos treniruotes. O ant ledo ji pateko visiškai atsitiktinai, tačiau, kaip pati sako, iš karto jį pajuto ir žinojo, ką daryti. „Iš karto supratau, kad tai kaip tik man“, – apie pirmuosius bandymus pasakoja Agnė.
Vis dėlto mama tada buvo kaip reikiant išsigandusi. „Atsistojo pirmą kartą ant pačiūžų ir nulėkė. Maniau, kad dabar jau viskas – tuoj galvą prasiskels“, – šiek tiek kitokias patirtas emocijas prisimena G.Sereikienė ir prideda, jog niekas netikėjo jos žodžiais, kad Agnė su pačiūžomis – pirmą kartą.

Geležinė drausmė įaugusi į kraują

Agnė minima kaip ypatinga sportininkė – ji niekada nėra praleidusi treniruočių be rimtos priežasties, todėl rodoma kitiems kaip sektinas pavyzdys. „Man būdavo jos gaila: nesvarbu, ar saulė, ar lietus, – kuprinė ant pečių, ir į treniruotę. Jau vien tai rodo, koks didelis jos užsispyrimas ir noras pasiekti kuo geresnių rezultatų“, – Agnės užsispyrimu ir valingumu neatsistebi mama.
„Ji labai atsakinga ir moka prisiversti daryti tai, ko reikia. Jei Agnė turi atsikelti šeštą ryto – atsikels, net jei būtų nuėjusi miegoti ketvirtą; jei pažadėjo kažką padaryti, tai versis per galvą, bet padarys“, – apie tvirtą Agnės būdą pasakoja ir senas jos draugas Andrius Vilkas.
Tam pritaria ir dabartinis merginos treneris Jarmilas Hruza. Jo teigimu, Agnė yra ne tik talentinga sportininkė, bet ir stipri asmenybė: „Ji žino, ko nori, ir to siekia. Dėl savo tikslų ji aukoja viską, ir tai ją iškelia vis aukščiau.“
Nors iš pradžių į trumpąjį čiuožimą daugelis labiau žvelgė kaip į Agnės pomėgį, gana greitai tokią nuomonę teko pakeisti, nes mergina pradėjo stebinti vis geresniais rezultatais. „Mokykloje netgi nepastebėjome, kaip greitai ji tobulėja“, – tvirtina klasės draugė iš Vilniaus Ozo gimnazijos Gabija Navickaitė.
Gabija taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl aukštų sportinių rezultatų Agnės mokymasis nenukentėjo: „Mokykloje jos pažymiai buvo geri. Matyti, kad ji išmintinga, stengiasi mokytis, daug kuo domisi ir nėra taip, kad vien apie sportą žinotų ar galvotų.”
Tai tikrai pagirtinas dalykas, juolab kad dar nuo dešimtos klasės Agnė įtemptai treniruojasi Čekijoje bei tarptautinėse stovyklose, o į Lietuvą grįžta gana retai. „Trejus pastaruosius metus mokiausi Vilniaus Ozo gimnazijoje nuotoliniu būdu, per internetą. Rasti laiko mokytis buvo sunku, tačiau parašiau visus egzaminus ir, pavyzdžiui, jau žinau, kad iš anglų kalbos egzamino gavau 87 balus. Nemanau, kad tai blogai“, – prisipažįsta mergina.
Kadangi šiuo metu Agnė treniruojasi Italijoje, ji pati net negalės atsiimti brandos atestato, tad sako siųsianti mamą. Mergina neslepia, jog taip mokantis jai buvo gaila, kad neteko patirti, ką reiškia tokie dalykai, kaip šimtadienis ar išleistuvės. „Žinau, kad mano amžiuje tai neįprasta, tačiau aš tikrai labai ilgėjausi mokyklos ir pavydėjau draugams, kurie galėjo mokytis klasėse, – prisipažįsta Agnė. – Vis dėlto manau, kad sportiniai rezultatai anksčiau ar vėliau tai atpirks.“
Net suaugusiam žmogui pakelti tokį krūvį kaip Agnės ir sugebėti viską suderinti būtų buvę sunku, o kaip tai pavyko padaryti tokiai jaunai merginai? „Sakyčiau, tai lėmė į kraują įaugusi sportinė drausmė ir gebėjimas laikytis planų. Kadangi į sportą Agnė atėjo anksti, disciplina tapo natūralia jos gyvenimo dalimi“, – savo nuomonę dėsto mama.

Kostiumai su deimantų siūlais ir pjautinės žaizdos

Trumpasis čiuožimas – tikrai ne lengvas pasičiuožinėjimas. Greičiai čia dideli: per varžybas sportininkės pasiekia 40–50 km/h greitį, o vyrai – 60 km/h ar net daugiau. Vadinasi, sąlygos kur nors ar į ką nors įsirėžti tiesiog puikios. O ką jau kalbėti apie aštrias pačiūžas, kurių geležtės galandamos prieš kiekvieną startą… Vis dėlto Agnė tvirtina, kad visos baimės jau senokai išnyko: „Čiuoždamas galvoji apie tai, kaip čiuožti dar greičiau, kaip gali dar labiau patobulėti, o ne apie baimes.”
Agnės žodžiais, iš tiesų įpjovimų pasitaiko rečiau, nei daug kas mano, nes sportininkai naudoja iš specialios medžiagos arba net iš pluošto su deimantų siūlais pagamintus neperpjaunamus kostiumus. Vis dėlto pjūviai kartais būna tokie stiprūs, kad perpjaunamas netgi kostiumas. „Per vienas varžybas esu kritusi su kita čiuožėja, ir ji man su pačiūža net per kostiumą įpjovė koją“, – vieną iš nedaugelio savo traumų pamini Agnė.
Nors G.Sereikienė pripažįsta kartais dar nerimaujanti dėl dukters, bet tikina suprantanti jos potraukį prie tokio sporto, nes anksčiau pati mėgo aštresnius potyrius ir ne vienus metus užsiėmė parašiutizmu. „Ji man pati rodė, kokių traumų būna šitame sporte, bet tada aš jai tiesiog pareiškiau, kad tegul arba televizorių išjungia ir man nerodo, arba nutraukia treniruotes“, – pasakoja Gražina.
Pati Agnė sakosi visada sulaukusi ir sulaukianti palaikymo, taigi niekas jos nuo pasirinkto sporto atkalbėti nebandė. „Tėvai dėl to dramų nekėlė ir mane suprato“, – džiaugiasi mergina.

ordai.

Paskutinę kovo savaitę Nicoje vyks pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatas, kuriame dalyvaus ir keturi mūsų šalies atstovai.

Šiame Prancūzijos mieste bus surengtos jau 102-osios planetos dailiojo čiuožimo pirmenybės. Lietuvai tai bus dvidešimtasis pasaulio čempionatas: po nepriklausomybės atkūrimo 1992 m. į Ouklande vykusias geriausių pasaulio čiuožėjų varžybas pirmoji išvyko šokių ant ledo pora Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko.
Į šiųmetį čempionatą vėlgi vyksta šokėjų pora Deividas Stagniūnas ir Isabella Tobias bei du solistai: tokiose varžybose debiutuosianti septyniolikmetė Inga Janulevičiūtė ir ketvirtąkart į planetos pavienių čiuožėjų finalinį etapą bandysiantis patekti devyniolikmetis Saulius Ambrulevičius.

Lyderiai nesnaudžia
Šokių ant ledo varžybose dalyvaus 38 duetai. Kaip visada, bus ir naujokų, ir gerai pažįstamų veidų. Čia lyderiai jau keleri metai nesikeičia. Po triumfo 2010 m. žiemos olimpinėse žaidynėse olimpiniai čempionai kanadiečiai Tessa Virtue ir Scottas Moiras bei vicečempionai iš JAV Meryl Davis ir Charlie White’as toliau varžosi tarpusavyje ir dėl planetos čempionų titulo. Pernai T.Virtue ir S.Moirui nepavyko antrąsyk iš eilės tapti stipriausiais – porai reikėjo tenkinti sidabru. Aukščiausią garbės pakylos laiptelį jie užleido amerikiečiams, tad šiemet M.Davis ir Ch.White’as sieks apginti pasaulio čempionų vardus.
Aukščiausių tikslų ketinantiems siekti dailiojo čiuožimo porų varžybų dalyviams teks įveikti jau senokai tarp lyderių įsitvirtinusią triskart planetos čempionę Vokietijos porą Alioną Savčenko ir Robiną Szolkowy, dėl partnerės traumos turėjusią praleisti šių metų Europos čempionatą. Į kovą dėl medalių stos ir jau keturioliktame pasaulio čempionate dalyvausiantys olimpiniai vicečempionai iš Kinijos Pang Qing ir Tongas Jianas, pernykščiai planetos sidabro medalininkai ir šiųmečiai Senojo žemyno čempionai Tatjana Volosožar bei Maksimas Trankovas.
Nicoje I.Janulevičiūtės laukia 50 konkurenčių. O pavienių čiuožėjų varžyboms pasibaigus bus paskelbta nauja čempionė, nes pernykštės aukso ir sidabro medalio laimėtojos nusprendė praleisti šį sezoną. Viena favoričių neabejotinai bus Carolina Kostner – Italijos garbę ginsianti keturiskart Europos čempionė ir pernykščio pasaulio čempionato bronzinė prizininkė.
Kartu su S.Ambrulevičiumi kuo geriau atlikti tulupą, flipą ar akselį, sužavėti komisiją ir patekti tarp finalininkų bandys 47 čiuožėjai. Dėl traumos tituluotojo šių metų Europos čempiono Jevgenijaus Pliuščenkos nebus, bet didžiulę patirtį sukaupusių senbuvių netrūks: planetos čempiono titulą sieks išsaugoti kanadietis Patrickas Chanas, vienuoliktą kartą šiose pirmenybėse Prancūzijai atstovaus triskart Europos ir sykį pasaulio čempionas Brianas Joubert’as, bus ir prieš dešimtmetį tokio rango varžybose debiutavęs čekas Tomašas Verneris, pernykštis vicečempionas iš Japonijos Takahiko Kozuka ir kt.

Mūsiškių galimybės
Pirmąsyk į suaugusiųjų pasaulio čempionatą vykstanti I.Janulevičiūtė vasario pabaigoje Minske dalyvavo pasaulio jaunimo dailiojo čiuožimo čempionate ir tarp 36 dalyvių liko trylikta. „Inga labai mus nustebino. Ji šiemet padarė didelę pažangą. Ir treniruotėse buvo stabili, neklydo, ir padarė tai, ką gali“, – Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ auklėtinę gyrė Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentė Lilija Vanagienė.
Trejose planetos pirmenybėse jau dalyvavęs S.Ambrulevičius kol kas aukščiausią 38 vietą užėmė pernai. Nicoje S.Ambrulevičius pasirodys po neseniai išsigydytos kojos traumos, kuri jam užkirto kelią į sausio pabaigoje vykusį šių metų Europos čempionatą.
Daugiausiai vilčių siejama su mūsų šokių ant ledo pora 26-erių metų D.Stagniūnu ir dvidešimtmete I.Tobias. Kokį jų pasirodymą LČF prezidentė vertintų kaip gerą? „Pernai pasaulio čempionate jie buvo keturiolikti. Jei pavyktų pagerinti rezultatą – būtų trylikti, dvylikti ar vienuolikti, jau būtų gerai. O labai geras rezultatas, jeigu patektų į elitinį dešimtuką. Bet lengva tikrai nebus. Pasirengimo Europos čempionatui etapas vyko labai sklandžiai, be traumų, o štai dabar Isabella per bendrojo fizinio parengimo treniruotę pasitempė koją. Dėl to teko praleisti tris treniruočių savaites. Bet laimė, kad susižeidė ne prieš pat čempionatą“, – neišsipildžiusiu blogiausiu scenarijumi guodėsi L.Vanagienė.

Ne viskas priklausys nuo rezultatų
Šiame pasaulio čempionate dailiojo čiuožimo atstovai dėl olimpinių kelialapių dar nekovos, pats karštymetis jų laukia kitąmet. D.Stagniūnas įtrauktas į 2014 m. Sočio žiemos olimpinių žaidynių kandidatų pirmąjį sąrašą, kuriame yra keturi Lietuvos sportininkai. Kad mūsų šokių ant ledo pora vėl iškovos kelialapį į žiemos žaidynes, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė jau dabar sakė esanti garantuota, tik ar vėl nepakiš kojos Deivido partnerės pilietybės reikalai.
Kaip žinome, D.Stagniūnui sykį jau teko nuryti nuoskaudą. Su kita partnere Katherine Copely iškovojęs kelialapį į 2010 m. žiemos žaidynes, jis olimpines dailiojo čiuožimo varžybas galėjo stebėti tik per televiziją, nes amerikietei nebuvo suteikta Lietuvos pilietybė. Tąkart olimpinį kelialapį garantavo 2009 m. pasaulio čempionate užimta keturiolikta vieta. Šiai pozicijai iškovoti prireikė ketverių intensyvių treniruočių ir varžybų metų, o pernykštei, taip pat keturioliktai, šokant su I.Tobias – dešimties mėnesių.
„Aną olimpinį sezoną keturiolikta vieta planetos pirmenybėse jau garantavo kelialapį. O šios poros rezultatai dar vis tiek kils. Jų progresas akivaizdus: pernai Europos čempionate jie buvo dvylikti, o šiame – jau devinti. Be to, pirmąją Europos pirmenybių varžybų dieną po trumposios programos jie užėmė penktą vietą“, – priminė LČF prezidentė.
Poros progresas, tarptautinėse varžybose užimamos vis geresnės vietos, reali galimybė iškovoti kelialapį į olimpines žaidynes – visa tai labai girdėta. 2009-ųjų pabaigoje paskelbus, kad K.Copely Lietuvos pilietybė nesuteikiama, girdėjome ir tokiam prezidentės sprendimui pritariančių balsų, palaikančių principinę nuostatą nenatūralizuoti užsieniečių sportininkų, ir gailinčių lietuvio čiuožėjo, nes iš jo buvo atimti galimybė sėsti į olimpinį traukinį, kurio bilietą turėjo kišenėje.
Kuo naujosios partnerės I.Tobias, su kuria Deividas šoka nuo 2010 m. birželio, atvejis kitoks nei K.Copely? „Viskas labai panašu. Pora treniruojasi Amerikoje, nes Lietuvoje mes neturime tinkamų sąlygų. Neturime nė vienos čiuožyklos, veikiančios visus metus, neturime tokių trenerių. Juk dabar juos treniruoja pats geriausias pasaulyje treneris“, – pabrėžė L.Vanagienė.
Deividą su Isabella treniruoja Igoris Špilbandas ir Marina Zueva. Tarp daugybės garsių šių trenerių auklėtinių – ir dabartiniai šokių ant ledo lyderiai M.Davis ir Ch.White’as bei T.Virtue ir S.Moiras.
Bet dar grįžkime prie olimpinių žaidynių ir pilietybės. Jei ir šįkart viskas labai panašu, ar nesibaiminama gauti labai panašų į pirmąjį atsakymą? „Isabella pradėjo mokytis lietuvių kalbos. Ir su mumis jau bando bendrauti, lietuviškai sveikinasi. Ji yra labai imli, labai stengiasi, labai nori. Todėl manau, kad vieną dieną ims ir prakalbės“, – tikisi LČF prezidentė.
Šią porą stipriai finansiškai remia I.Tobias tėvai. „Ta mergaitė padeda tobulėti lietuviui. Lietuva tokios poros niekada neišlaikytų ir neišlaikys. Mūsų šalis savo lėšomis lietuviui tokių sąlygų nesudarytų. Šis variantas mums yra pigesnis. Taigi čia pirmiausia ir reikia galvoti bei kalbėti apie lietuvį“, – tokie L.Vanagienės argumentai.
Tam, kad netektų spręsti pilietybės dilemų, į porą turėtų stoti du lietuviai. „Be daugybės pinigų, kuriuos reikia investuoti į duetą, geros čiuožyklos, vienodo pajėgumo partnerių, dar reikia aukštos kvalifikacijos šokių ant ledo specialistų, nes visi mūsų treneriai yra pavienio čiuožimo“, – minimalias lietuviškos poros turėjimo sąlygas vardija LČF prezidentė.

Apie stiprią pamainą
Dar viena šokių ant ledo pora, sudaryta iš lietuvio ir amerikietės, taip pat treniruojasi už Atlanto. Bet daug vaikų ir jaunuolių piruetus bando ir tose mūsų turimose keliose čiuožyklose. Kai kuriems jauniesiems čiuožėjams jau paklūsta ne tik suktukai, bet ir sudėtingi šuoliai.
„Tokios stiprios pamainos Lietuva dar niekada neturėjo, – patikino L.Vanagienė. – Kitąmet Aleksandra Golovkina jau pradės dalyvauti „Grand Prix“ etapuose. Toms jaunoms mergaitėms netrukus sueis po trylika metų. Tada vienos po metų, kitos po dvejų jau galės vykti į čempionatus. Ir mes labai tikimės iš jų gerų rezultatų.“
Puikius rezultatus rodo ir neretai iš tarptautinių varžybų parsivežtais medaliais nudžiugina A.Golovkina, pernai tapusi planetos vaikų žiemos žaidynių čempione, neblogai šių metų Senojo žemyno čempionate debiutavusi Rimgailė Meškaitė, į planetos pirmenybes vyksianti I.Janulevičiūtė, Goda Butkutė, Deimantė Kizalaitė, Deividas Kizala, Edvinas Jakonis ir kitos jaunosios viltys.

Vankuveryje pirmą sykį nuo 1992-ųjų, kai Lietuva buvo grąžinta į olimpinį žemėlapį, ant olimpinio ledo nesisuko mūsų šalies pora. „Labai širdį skaudėjo, – neslėpė L.Vanagienė, kalbėdama apie 2010 m. žiemos olimpines žaidynes. – Pora būtų užėmusi ne žemesnę kaip vienuoliktą vietą. Juk tai būtų buvusi aukščiausia mūsų žiemos olimpiečių Vankuveryje iškovota vieta.“

Dailusis čiuožimas: keletas svarbių datų

Pirmasis pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatas buvo surengtas 1896 m. Sankt Peterburge. Iš pradžių juose dalyvaudavo tik vyrai.
Nuo 1908 m. planetos pirmenybėse ėmė varžytis dailiojo čiuožimo poros.
1952 m. į pasaulio čempionato programą buvo įtrauktos ir šokių ant ledo varžybos.
Per visą istoriją dailiojo čiuožimo pirmenybės neįvyko 15 kartų: 14 kartų dėl dviejų pasaulinių karų, o 1961 m. čempionatas buvo atšauktas dėl lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo visa į Prahą skridusi JAV dailiojo čiuožimo komanda.
Sėkmingiausias lietuvių pasirodymas pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate – 2000 m. P.Vanago ir M.Drobiazko iškovotas bronzos medalis.