Nors iki JAV prezidento rinkimų dar liko dveji metai, Respublikonų ir Demokratų partijos jau aptarinėja pretendentus, galinčius pakeisti Baracką Obamą. Įdomu tai, kad gali įvykti dvikova tarp šalį jau valdžiusių Clintonų ir Bushų šeimų atstovų.

„Kelionėje į Prahą jis apkabino mane per pečius ir pasakęs, kad reikia pasikalbėti, pasivedė prie lango. Tas kelias akimirkas svarsčiau, kokį jautrų politinį klausimą aptarsime, tačiau tuomet išgirdau: „Tau kažkas įstrigę tarp dantų“. Šis ir panašūs dialogai su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu B.Obama gulė į buvusios valstybės sekretorės Hillary Clinton knygą „Sunkūs pasirinkimai“. Pirmojoje B.Obamos kadencijoje 2009–2013 m. užsienio politikos srityje dirbusi politikė atskleidė ne tik užkulisių detales, bet ir atvirai aptarė strateginės reikšmės klausimus, tokius kaip santykiai su Rusija.
Itin kruopščiai parengtas H.Clinton knygos pristatymo planas pastarosiomis savaitėmis sutelkė dėmesį į jos asmenybę: dar iki leidiniui pasirodant lentynose, buvo dalijami interviu didžiausiems JAV televizijos kanalams, pradedant CNN ir baigiant „Fox News“, taip pat žurnalams, tokiems kaip „Vogue“. Vėliau surengti pompastiški susitikimai stambiausiuose šalies knygynuose. Apžvalgininkai ir visuomenė kaip reta aktyviai iki šiol narsto beveik 700 knygos puslapių išdėstytas tezes ir įvykių interpretacijas.
Tačiau ši knyga ir kilęs ažiotažas atlieka ne tik istorinę funkciją – tai puiki įžanga artėjančiai rinkimų kampanijai. H.Clinton ne tik žada aktyviai padėti kolegoms Demokratų partijoje laimėti šiemet vyksiančius kadencijos vidurio Kongreso rinkimus, bet ir neatmeta galimybės varžytis dėl partijos nominacijos dalyvauti 2016-ųjų prezidento rinkimuose.
Juo labiau kad pagal dabartines apklausas, H.Clinton būtų jų favoritė.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 252014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2014-m

 

Į Lietuvą atvykusi Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) ketvirtadienį pagyrė Lietuvą, kad daug moterų aukštuose valstybės vadovų postuose turinti Lietuva nustato aukštus standartus kitoms valstybėms.

“Tik pažiūrėkite į Lietuvą šiandien – ji ne tik labai sėkmingai pirmininkavo Demokratijų bendrijai, bet nustato aukštus standartus mums visiems: moteris prezidentė, moteris Seimo pirmininkė, moteris finansų ministrė ir moteris krašto apsaugos ministrė. Gana greitai mes imsime lyginti Lietuvą su Suomija”, – Vilniuje aukšto lygio konferencijoje apie moterų teises ir jų vaidmenį stiprinant demokratiją sakė H.Clinton.

Ji taip pat dėkojo Lietuvai už pagalbą moterims kitose šalyse – Gruzijoje, Afganistane, Baltarusijoje ir Ukrainoje.

“Noriu padėkoti Lietuvai vėl už Jūsų paramą iniciatyvioms moterims Gruzijoje, Afganistane, Baltarusijoje ir Ukrainoje”, – sakė H.Clinton.

Apibendrindama ketvirtadienį Prezidentūroje vykusią konferenciją “Moterys demokratijos stiprintojos: gerosios praktikos pavydžiai”, Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė dėkojo jos dalyvėms už idėjas, įkvepiančias dar atkaklesniam darbui užtikrinant pilnavertį moters gyvenimą. Pasak D.Grybauskaitės, itin didelis tarptautinės bendruomenės dėmesys šiai temai rodo, kokia svarbi yra nagrinėjama problema.

Prezidentė pažymėjo, jog išgirstos istorijos ir pasiūlymai, ką būtų galima padaryti, kad moterys galėtų siekti išsilavinimo, karjeros ar sugebėtų apsiginti nuo smurto ir diskriminacijos bei sulauktų pagalbos, skatina šiai veiklai atiduoti dar daugiau pastangų ir labiau koordinuoti veiklą.

“Esu įsitikinusi, kad net ir elektronikos amžiuje nė vienas iš šių projektų nebūtų veiksmingas ir paveikus, jeigu nebūtų išnešiotas kažkieno širdyje, įgyvendintas su meile ir atsidavimu. Dar nėra ir tikriausiai nebus tokių įrengimų, kurie atstotų žmogišką veiklą, pakeistų altruizmą”, – sakė D.Grybauskaitė.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) atmetė Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) asmeninį laišką Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamui), sakydama, kad Libijos lyderis turi nutraukti ugnį, atitraukti savo pajėgas ir pats išvykti iš šalies.

Baltieji rūmai patvirtino, kad M.Kadhafi parašė laišką B.Obamai, tačiau nieko neminėjo apie jo turinį. Tuo tarpu naujienų agentūra “The Associated Press” pranešė, jog šiame padrikame trijų puslapių laiške prašoma, kad B.Obama nutrauktų ugnį.

“Kalbant apie jūsų minėtą laišką, manau, kad ponas Kadhafi žino, ką jis privalo padaryti”, – H.Clinton sakė per spaudos konferenciją su Italijos užsienio reikalų ministru Franco Frattini (Franku Fratiniu).

“Turi būti nutraukta ugnis, jo pajėgos turi būti atitrauktos iš miestų, kurie buvo užimti su dideliu smurtu ir kainavo daug gyvybių. Turi būti padarytas sprendimas dėl jo pasitraukimo ir valdžios ir… jo išvykimo iš Libijos”, -JAV diplomatijos vadovė sakė žurnalistams.

“Nemanau, kad yra kokia nors paslaptis, ko mes šiuo metu tikimės iš pono Kadhafi, – pridūrė ji. – Juo greičiau tai įvyks ir baigsis kraujo liejimas, juo geriau bus kiekvienam”.

H.Clinton taip pat teisino NATO pajėgų karinę misiją, užtikrinant neskraidymo zoną Libijoje ir ginant civilius gyventojus pilietiniame kare tarp ilgamečio lyderio ir opozicijos pajėgų.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) šeštadienį paragino Artimųjų Rytų šalių vyriausybes tapti atviroms ir atskaitingomis, siekiant ilgalaikio stabilumo ir nesibaiminant trumpalaikės rizikos.

Kalbėdama Vokietijoje vykstančioje saugumo konferencijoje apie masinius protestus Egipte, Tunise ir kitose arabų šalyse, H.Clinton sakė, kad Vakarų šalys turi “padėti mūsų partneriams (Artimuosiuose Rytuose) žengti sisteminių žingsnių, siekiant užtikrinti geresnę ateitį”.

H.Clinton panašius perspėjimus praeitą mėnesį buvo išsakiusi Katare, ragindama arabų šalis imtis reformų. Šįkart JAV diplomatijos vadovė pridūrė, jog Artimuosius Rytus apėmė “tobula tendencijų audra”.

Ji aiškino, jog daugybei jaunuolių nepavyksta susirasti darbo savo šalyse, kuriose senka vandens ir energijos ištekliai, ir kad jie savo nusivylimą lieja socialiniuose tinkluose.

“Ši karta teisėtai reikalauja, kad jų vyriausybės taptų veiksmingesnės, atsakingesnės ir atviresnės”, – H.Clinton sakė lyderiams ir aukšto rango pareigūnams iš Europos, Rusijos ir Afganistano.

“Būtent tai išginė demonstrantus į gatves Tunise, Kaire ir kituose regiono miestuose. Esama padėtis paprasčiausiai negali išsilaikyti, – pridūrė ji. – Visame regione turi vykti aiški ir tikra pažanga atvirų, sąžiningų ir atskaitingų sistemų link.”

Pasak H.Clinton, pokyčiai įvairiose šalyse vyksta nevienoda sparta, tačiau kiekviena iš jų turi judėti demokratijos link.

“Esama rizikos, susijusios su perėjimu prie demokratijos”, – nurodė ji, pabrėždama, kad šis procesas gali būti chaotiškas ir sukelti trumpalaikį nestabilumą.

“Dar blogiau – perėjimas gali sugrąžinti atgal į kitą autoritarinį režimą, – pridūrė valstybės sekretorė. – Revoliucijos yra nuvertusios diktatorius demokratijos vardan, tačiau galiausiai pamatydavo, kad politinį procesą užgrobia nauji autokratai, kurie naudojasi smurtu, apgaule ir suklastotais rinkimais, kad išliktų valdžioje arba vykdytų savo ekstremizmo programą.”

JAV sąjungininkas Izraelis taip pat yra išsakęs susirūpinimą, kad Egiptui nuvertus prezidento Hosni Mubarako (Hosnio Mubarako) režimą ir atsiradus sąlygoms laisvai rinktis savo likimą, ši šalis veikiausiai taptų dar viena radikalia islamo teokratija kaip Iranas.

“Perėjimas prie demokratijos suveiks tik tuo atveju, jeigu jis bus apgalvotas, visuotinis ir skaidrus”, – pabrėžė H.Clinton.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) ketvirtadienį paragino Egipto prezidento Hosni Mubarako (Hosnio Mubarako) vyriausybę ir opoziciją “nedelsiant” pradėti derybas dėl valdžios perdavimo.

“Raginu vyriausybę ir plataus spektro opozicijos, pilietinės visuomenės ir politinių jėgų atstovus nedelsiant pradėti rimtas derybas dėl taikios ir tvarkingos pereigos”, – sakė H.Clinton.

“Egipto žmonės laukia prasmingo proceso, kuris atneštų realias permainas”, – sakė valstybės sekretorė.

“The New York Times” ketvirtadienį vėlai vakare remdamasis JAV vadovo Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos pareigūnais pranešė, kad Vašingtonas su Egipto valdžios atstovais svarsto planą, numatantį, kad prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas) nedelsiant atsistatydina ir perleidžia valdžią pereinamojo laikotarpio vyriausybei.

Remiantis pranešimu, kuriame taip pat cituojami arabų diplomatai, šiuo planu, pagal kurį prie šalies vairo turėtų stoti Omaro Suleimano vadovaujama laikinoji vyriausybė, siekiama užsitikrinti Egipto kariškių paramą.

Baltųjų rūmų atstovas spaudai Tommy Vietoras (Tomis Vaitoras), su kuriuo susisiekė agentūra AFP, nepatvirtino šio pranešimo, tačiau nurodė: “Prezidentas pasakė, kad atėjo laikas pradėti taikią, tvarkingą ir prasmingą pereigą – efektyvių, nuodugnių derybų keliu”.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) spaus kitas NATO valstybes skirti daugiau instruktorių apmokyti Afganistano policininkus ir kariškius rengiantis 2011 metų vasarą išvesti iš tos šalies Vakarų valstybių karius.

H.Clinton ir jos kolegos iš kitų 27 NATO valstybių, kurios visos prisideda prie misijos Afganistane, penktadienį, antrąją savo susitikimo Taline dieną, taip pat turėtų apsvarstyti aiškesnius planus nuo kitų metų vidurio pradėti perduoti atsakomybę afganų pajėgoms, kad būtų sudarytos sąlygos užsienio karių išvedimui. Būtent tokį tikslą yra iškėlę Baltieji rūmai.

NATO savo pasitraukimo iš Afganistano strategiją įvertins praėjus penkiems mėnesiams po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paskelbė papildomai siunčiantis į šią kalnuotą šalį dar 30 tūkst. amerikiečių karių, kad suintensyvintų kovą su sustiprėjusiu Talibano judėjimu.

Kai kuriais atvejais NATO sunkiai sekėsi koordinuoti karines operacijas su Afganistano civiline valdžia ir agentūromis.

Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas), aukščiausio rango civilis pareigūnas Šiaurės Atlanto aljanse, ketvirtadienį sakė, kad Afganistano saugumo pajėgoms reikia dar 450 instruktorių. Tuo tarpu JAV valstybės sekretorės patarėjai sakė, kad ji ketina paraginti kitas NATO valstybes skirti reikiamą skaičių instruktorių.

Ketvirtadienį prieš prasidedant NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimui, kuris skirtas aptarti karinio bloko branduolinę politiką, raketinę gynybą ir kitus svarbius klausimus, A.F.Rasmussenas pavadino misiją Afganistane sunkiausia Aljanso karine operacija per visą jo gyvavimo istoriją.

NATO buvo įkurta prieš 61 metus kaip kolektyvinės gynybos organizacija, kurios pagrindinis uždavinys – apsisaugoti nuo galimos SSRS sausumos invazijos. Šiandien, pasak NATO generalinio sekretoriaus, grėsmę Aljanso narėms gali kelti nestabilumas toli už Europos sienų.

“Mes visi norime matyti stabilų ir saugų Afganistaną, kuris daugiau nebekels grėsmės savo regionui ir likusiam pasauliui, – sakė A.F.Rasmussenas savo kalboje. – Liksime Afganistane tiek laiko, kiek reikės pasiekti šį tikslą”.

“Norime tęsti galių perdavimą ir kai leis sąlygos palaipsniui patikėti jiems didesnę atsakomybę už jų šalies saugumą”, – sakė jis.