maistas

Europoje kulinarinės kelionės išpopuliarėjo prieš ketverius penkerius metus ir tvirtai laikosi ant bangos, o Lietuvoje tokio pobūdžio kelionės vis dar bando užkariauti nors mažą rinkos dalį ir atrasti savo turistą. Pasižvalgęs po lietuviškų kelionių agentūrų puslapius originalesnių bei įdomesnių turų ir nerasi – į akis krinta vos keli pasiūlymai keliauti į Pietryčių Aziją, atrasti Europoje vyno kelius ar sudalyvauti Oktoberfesto festivalyje. Pasirinkimas skurdus, o kainos nemažos.
Keliaujant savarankiškai ir perkant gido ar kitas paslaugas bei ekskursijas vietinėse kelionių agentūrose Europoje, o ypač Azijoje ar Afrikoje, galima ne tik sutaupyti, bet ir gauti daugiau įdomesnių žinių bei potyrių. Pirmą kartą vykstant į bet kurią pasaulio šalį neverta apsiriboti tik kulinariniais pojūčiais, nes dar nematytas kraštas atostogautojui ir taip yra įdomus nuotykis. Be to, gerai pasirengus iš anksto galima neblogai pamaloninti savo gomurį tam skiriant ir visai nedaug laiko. Verta paminėti, kad kulinarinių įdomybių nereikėtų žvalgytis tik madinguose ar prabangiausiuose aukštos klasės restoranuose: kartais skaniai užkąsti egzotiškų patiekalų galima tiesiog pasukus už kampo ar apsilankius turguje.
Tarkim, Azijoje įdomaus maisto dažnai rasi paprastoje vietoje, pavyzdžiui, Singapūro maisto turgeliuose. Indijoje tik visiški ekstremalai rizikuoja valgyti gatvėje ar turguje pagamintą maistą, o Singapūre galima drąsiai skanauti, mat šalis garsėja savo maniakiškais švaros įstatymais.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 232014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-23-2014-m

Vakarų Europos šalyse seniai įprastas požiūris, kad restorane ar kavinėje svarbiausia ne prabangus interjeras, o kokybiškas bei šviežias maistas, jau ateina ir į Lietuvą.

Dauguma per pastaruosius dvejus metus Vilniuje ir Klaipėdoje duris atvėrusių naujų restoranų – kitokie, nei buvo iki šiol įprasta mūsų šalyje. Juose klientui nepaduodamas dešimties puslapių valgiaraštis, čia lentoje ranka surašyti vos trys keturi tą dieną siūlomi patiekalai. Maistas patiekiamas pačiose pigiausiose lėkštėse, svečiai sėdi ant paprastų kėdžių. Nėra ir akinamai baltų staltiesių ar prabangių žvakidžių, įmantrių stalo įrankių ir šviestuvų. Mat tokių restoranų savininkai visus pinigus investuoja į maisto kokybę. Jiems svarbiausia, kad patiekalai būtų pagaminti iš ką tik tiekėjų pristatytų produktų. Vietoje kasdien gaminami visi padažai, desertai, taip pat kiekvieną rytą kepama duona. Nė vienas mėsos ar žuvies patiekalas nėra ruošiamas iš anksto. Tad daugelyje šių restoranų ir kavinių nėra net šaldiklių. Nauja ir tai, kad virtuvės šefai yra restoranų savininkai.
Prieš trejus metus vienas pirmųjų kitokią maisto kultūrą Lietuvoje pradėjo skleisti Vytautas Samavičius, Klaipėdoje atidaręs restoraną „La Cle“. Restorano savininkas ir virtuvės šefas, nesislėpdamas nuo svečių už uždarų durų, pats atviroje virtuvėje ir gamina, ir bendrauja su klientais. Nors svečiai iš pradžių stebėjosi ne tik tuo, kad čia galima rinktis vos iš septynių ar devynių patiekalų, bet ir tuo, jog restoranas sekmadieniais ir pirmadieniais nedirba. Pirmą kartą čia apsilankiusiesiems vis dar sunku įprasti, kad maisto reikia laukti pusvalandį ir ilgiau arba išgirsti, jog baigėsi produktai, todėl vienas ar kitas patiekalas nebus pagamintas.
Tą dažnai tenka aiškinti ir dvejus metus Vilniuje veikiančio „Popierinio baro“ virtuvės šefui bei savininkui Reinaldui Janoniui: „Mes nei mėsos, nei salotų neprisikapojam visai dienai, todėl užsisakius patiekalą jo tenka kur kas ilgiau palaukti nei tinkliniuose restoranuose. Nemažai žmonių dėl to vis dar pyksta, bet tiems, kuriems nepatinka, gali rinktis valgyklas.“
Taip pat R.Janonis atsako ir į priekaištus, kad jo kavinėje vos dvylika staliukų, tad iš anksto nerezervavus vietos dažnai tenka ilgokai palaukti prie durų. O vakarais ir savaitgaliais klientai iš gatvės čia visai neaptarnaujami – maistas ruošiamas tik užsisakius mažiausiai penkis staliukus. „Jeigu nori, gali palaukti. Aš stengiuosi nepersitempti, man svarbiausia – išlaikyti maisto kokybės lygį. Dėl to iš kavinės uždirbu minimaliai, man čia tiesiog vieta, kurioje smagu būti. Laikausi tokio principo: niekada nenorėk per daug uždirbti iš žmonių“, – savo filosofiją atskleidžia R.Janonis, kurio kavinėje sriubos lėkštė kainuoja tik 4 Lt, o mėsos patiekalas – 9 Lt.
Vaikinas, maistą ruošiantis ne tik „Popieriniame bare“, bet ir privatiems pobūviams, taip pat vedantis kulinarinius seminarus, pabrėžia, kad klientai dažniausiai nežino, ko nori – tą turi pasakyti virtuvės šefas. Tad ir nereikia valgiaraščio iš keliolikos patiekalų. „Svarbiausia, kad, tarkim, mėsa būtų šviežiai pamarinuota ir ką tik iškepta, tada bus skanu. Dažniausiai net iš vakaro nežinau, ką gaminsiu kitą dieną. Tai priklauso nuo nuotaikos. Neseniai pats užsinorėjau pomidorų sriubos, tai išviriau ir klientams. Jeigu neturiu ūpo kepti pyrago, tą dieną jo ir nebūna. Nebent svečias labai nori deserto, tada greitai ką nors sukuriu“, – pasakoja R.Janonis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-13-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvos maisto parduotuvių lentynose daugėja užsienyje pagamintų produktų lietuviškais pavadinimais: kas iš pirmo žvilgsnio atrodo tarsi pagaminta Lietuvoje, iš tiesų neretai atkeliauja iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos ar netgi Turkijos.

Pavyzdžiui, nedaug kas atkreipia dėmesį, kad, „Rokiškio pieno“ grūdėta varškė pagaminta Lenkijoje, o štai to paties prekės ženklo kondensuotas pienas – Olandijoje. Ne kiekvienam į galvą šauna patikrinti, kur kepama ir „lietuviška“ duona. Pasirodo, apie 10 proc. „Vilniaus duonos“ ženklu pažymėtų duonos gaminių kepama Estijoje – tarp jų Estijoje kepama skrudinti skirta duona „Toste“ ar sumuštinių duona „Turtinga“. O štai „Vilniaus duonos“ vafliai „Klasika“ į mūsų šalį atkeliauja iš Latvijos.
Estijoje ir Latvijoje kepamos ir kai kurios „Gardėsio“ vardu ženklinamos įmonės „Fazer Lietuva“ gaminamos duonos rūšys, o, tarkime, “Gardėsio” meduoliai vežami iš Rusijos.
Nieko bendra su Lietuva neturi „Klaipėdos maisto“ mėsos gaminiai. Šį jau bankrutavusios uostamiesčio bendrovės prekės ženklą yra įsigijusi Suomijos bendrovė „HK Ruokatalo“, kuri Klaipėdos pieniškų dešrelių ir kitų mėsos produktų gamybą perkėlė į Estiją bei Latviją.
Lygiai taip pat klaidinga manyti, kad parduotuvėse įmanoma nusipirkti Lietuvoje gaminamo aliejaus. Paaiškėjo, kad Lietuvoje nėra nė vienos bendrovės, galinčios aliejų rafinuoti, tad viskas, kas paženklinta „Obelių“ ar „Vilniaus aliejaus“ prekės ženklais, atkeliauja iš užsienio. Pavyzdžiui, rapsų aliejus dažniausiai vežamas iš Estijos, saulėgrąžų – iš Ukrainos, kukurūzų ir sviesto skonio – iš Vokietijos.
Šį sąrašą galima tęsti toliau. Tarkime, „Viči“ picos kepamos Lenkijoje, o bandelės – Prancūzijoje. Kai kurie Kauno pieno centro ledai į Lietuvą atkeliauja iš Ispanijos, Čekijos, Lenkijos. Na, o “Vesigos” agurkėliai marinuojami Turkijoje.
Vis dėlto verslininkai nebijo kaltinimų ar net baudų dėl galimo pirkėjų, pasiryžusių už lietuvišką produkciją mokėti brangiau, nes labiau pasitiki jos kokybe, klaidinimo. Taip yra todėl, kad jokie teisės aktai gamintojams nedraudžia gaminių, pagamintų kitose šalyse, pavadinti lietuviškais vardais. Svarbu, kad ant pakuotės būtų nurodyta jų kilmės šalis.
Konkurencijos tarnyba nurodo, kad net jei prekės pavadinimas – rinkodaros priemonė, vadinti prekę lietuviškai ir gaminti ją kitoje šalyje iš tiesų nėra laikoma pažeidimu. Tad pirkėjams belieka būti budriems, o norintiems pirkti prekę lietuvišką – skaityti ne tik produktų sudėtį, bet ir ieškoti nurodytos jų kilmės šalies.

Cukrinio diabeto diagnozę šiandien Lietuvoje išgirsta dvigubai daugiau žmonių nei prieš dešimtmetį. Ypač sparčiai sergamumas šia liga didėja tarp jaunų žmonių.

Sergamumas II tipo cukriniu diabetu pasaulyje jau yra pasiekęs epidemijos lygį. Šia liga serga daugiau kaip 250 mln. žmonių – apie 6 proc. 20 – 79 metų amžiaus gyventojų.
Daugelyje pasaulio šalių pastaruosius dešimt metų II tipo diabeto atvejų kasmet nustatoma maždaug 7 proc. daugiau. Tad prognozuojama, kad 2025 m. sirgs per 380 mln. žmonių – 7,1 proc. populiacijos.
Lietuvos cukrinio diabeto epidemija taip pat neaplenkia. Šiandien mūsų šalyje su šia neišgydoma liga kovoja apie 5 proc. suaugusiųjų ir kasmet sergančiųjų gretos didėja. Štai 2001 m. tūkstančiui gyventojų teko 10,93 sergančiojo, 2009 m. – 26,6, o 2010 m. – 28,3.
Beje, per dešimtmetį sergamumas II tipo diabetu išaugo visose amžiaus grupėse. 2011 m. Nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime skelbiama, kad tarp vaikų iki 17 metų padidėjo daugiau nei 60 proc. Trisdešimtmečiams ir vyresniems nei 65 metų gyventojams diabetas diagnozuojamas daugiau kaip du kartus dažniau nei prieš dešimt metų.
Nors šiuo metu Lietuvoje diabeto diagnozė nustatyta daugiau kaip šešiasdešimčiai tūkstančių žmonių, tačiau medikai skaičiuoja, kad yra dvigubai daugiau sergančiųjų. Mat II tipo diabetas – tyliai snaudžianti liga, kuria sergant žmogus net dešimt metų gali nejausti jokių požymių ir sužinoti apie ją tik išsivysčiusius komplikacijoms, kurios gali labai rimtai sutrikdyti sveikatą. Pavyzdžiui, pažeidžiami inkstai ir vystosi jų nepakankamumas, sutrinka širdies bei kraujagyslių sistemos darbas, pažeidžiama akių tinklainė, o dėl to gali grėsti net apakimas. Tad šią klastingą ligą būtina kuo anksčiau diagnozuoti ir išmokti ją valdyti.

Antsvoris – pagrindinė II tipo diabeto priežastis

Gydytojas vaikų endokrinologas Robertas Kemežys pabrėžia, kad labai svarbu atskirti I ir II tipo diabetą. Mat I tipo diabetas, kuriuo dažniausiai serga vaikai ir žmonės iki 40 metų amžiaus, yra nulemtas genetinių priežasčių arba išsivysto persirgus virusinėmis ligomis. Tuomet kasa nesugeba gaminti insulino. Sergantieji I tipo cukriniu diabetu sudaro tik apie 10 proc. visų, kuriems diagnozuota ši liga.
Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje I tipo diabetu serga apie aštuonis šimtus vaikų. Anot R.Kemežio, tai gana reta liga ir ryškus sergamumo didėjimas ja nepastebimas.
Tuo tarpu II tipo diabeto, kai kasa gamina insuliną, tačiau dėl pakitusios organizmo ląstelių apykaitos jo nepasisavina, atvejų sparčiai daugėja. Mat pagrindinė šią ligą lemianti priežastis yra antsvoris – jam didėjant apkraunama kasa ir jos funkcija sutrinka.
„Nors tai vyresnių nei 40 metų amžiaus žmonių liga, tačiau kasmet vis daugėja vaikų ir jaunimo, kuriems diagnozuojamas II tipo diabetas. Kadangi dėl netinkamos mitybos, mažo fizinio aktyvumo visose amžiaus grupėse didėja antsvorio turinčių žmonių skaičius. Jeigu kūno svorio perteklius yra 30 proc., po dvidešimt penkerių metų žmogus tikrai sirgs diabetu“, – tvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto profesorius Antanas Norkus.
„90 proc. atvejų nutukimas yra pagrindinė diabeto priežastis, – antrina Vilniaus Antakalnio poliklinikos gydytoja endokrinologė Ona Jurkauskienė. – Vaikų tarpe II tipo diabetu dažniausiai suserga keturiolikos penkiolikos metų paaugliai. Dažną jų prie ligos atveda daug angliavandenių turintis maistas: saldumynai, sumuštiniai iš greito maisto restoranų, bulvių traškučiai ir gazuoti saldūs gėrimai, nuo kurių smarkiai auga svoris“.
Anot VUL Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovo prof. Vaidoto Urbanavičiaus, gazuoti gėrimai – tai skystos kalorijos. Mat viename jų grame yra net 50 kilokalorijų. „Vos vieną stiklinę per dieną galima išgerti ir gėrimų, kuriuose cukrūs pakeisti sacharinu, ciklomatais ar kitomis medžiagomis. Nors jie kalorijų neturi, tačiau tai cheminiai junginiai, kurių dideli kiekiai taip pat pavojingi“, – primena V.Urbanavičius.
Jis sako, kad į diabetą veda ir rafinuotas, perdirbtas maistas, ypač „paskanintas“ įvairiais skonio stiprikliais, dažikliais, tirštikliais, nes skatina daugiau suvalgyti. „Dėl išpopuliarėjusio greitojo maisto Amerikoje kilusi nutukimo epidemija kartu sukėlė ir diabeto epidemiją. Amerika – viena iš pirmaujančių šalių pasaulyje pagal sergamumą cukriniu diabetu“, – teigia VUL Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovas.

Patikros programa sustabdyta

Per trisdešimt keturiasdešimt metų pasikeitęs gyvenimo būdas taip pat viena iš priežasčių, kodėl daugėja sergančiųjų II tipo diabetu. „Tokie buities palengvinimai kaip mobilusis telefonas ar televizoriaus nuotolinis pultelis, taip pat sėdimas darbas gana smarkiai sumažina fizinį judėjimą. O tai kiekvienų metų pabaigoje atsiliepia papildomais kilogramais“, – pastebi V.Urbanavičius.
Tiesa, diabetui atsirasti įtakos turi ir genetiniai faktoriai. Didesnė rizika susirgti kyla žmonėms, kurių tėvai gyvena su šia liga. Taip pat sergantiems hipertoninėmis ligomis, patyrusiems infarktą ar insultą. „Didelė rizika susirgti diabetu yra moterims pagimdžiusios didesnio nei 4 kg svorio naujagimį. Ir pačiam vaikui ateityje“, – atskleidžia O.Jurkauskienė.
Ir primena, kad patenkantiems į rizikos grupę, turintiems antsvorio ir vyresniems nei 45 metų amžiaus žmonėms būtina profilaktiškai pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų. „I tipo diabetas greitai progresuoja, todėl jau po savaitės pastebimi tokie požymiai kaip mieguistumas, staigus svorio kritimas. Tuo tarpu antro tipo diabetas neretai diagnozuojamas tik po trejų ar ketverių metų. Dažnai pacientai kreipiasi pas okulistą, nes pradeda skaudėti akis, liejasi vaizdas. Arba turi problemų dėl inkstų, sutrikusios kraujotakos. Tai cukrinio diabeto sukeltos komplikacijos“, – dėsto O.Jurkauskienė.
Beje, jos labai rimtos. Štai 27-40 metų amžiaus grupėje dažniausi apakimo atvejai fiksuojami dėl cukrinio diabeto. Inkstai dažniausiai persodinami taip pat dėl šios tyliai snaudžiančios ligos. Kojų galūnių amputavimo dažniausia priežastis po traumų irgi cukrinis diabetas. „Net 15 proc. sergančiųjų diabetu, kuriems išsivysto kojų opos, yra amputuojamos galūnės. Nekontroliuojat cukrinio diabeto, yra pakenkiama kraujagyslėms, kurios maitina visus organus, o pakankamai jų neaprūpinant maistu, išsivysto kitos ligos: beskausmis miokardo infarktas, sutrinka virškinimo sistema, susiaurėja širdies kraujagyslės, atsiranda šlapinimosi ir potencijos sutrikimų“, – aiškina A.Norkus.
Ir priduria, kad tik aktyviai tikrinant žmones, esančius rizikos grupėje, išaiškinama daugiau diabetikų. Tiesa, tada Valstybinės ligonių kasos turi didesniam skaičiui pacientų kompensuoti vaistus, tačiau, anot A.Norkaus, taip reikia mažiau lėšų skirti komplikacijų gydymui, kuris yra kur kas brangesnis nei vaistai, padedantys reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Tačiau šiandien Lietuvoje dėl lėšų trūkumo prevencinė patikros programa, padedanti diagnozuoti cukrinį diabetą, visu Lietuvos mastu vykdyta nuo 1998 m., yra sustabdyta.

I tipo diabetas greitu laiku gali būti išgydomas

Nors Lietuvoje pusei sergančiųjų II tipo cukriniu diabetu liga laiku nediagnozuojama, tačiau medikai net ir išsivysčius rimtoms komplikacijoms vis daugiau žmonių išgelbėja nuo mirties. Šuntuojant širdies kraujagysles ir įstačius stentą, atstatoma sutrikusi kraujotaka, esant didelio laipsnio nutukimui specialiu žiedu mažinamas skrandis. Tokia chirurginė intervencija, anot V.Urbanavičiaus, padeda net 70 proc. ligonių suvaldyti ligą. Be to daugelyje gydymo įstaigų veikia diabetinės pėdos kabinetai, kuriuose sergantiems cukriniu diabetu nemokamai atliekamos pėdos priežiūros procedūros: pašalinamos nuospaudos ir suragėjusi oda, gydomos opos, atliekamas gydomasis pedikiūras. „Tai labai svarbu, nes net įaugus nagui ir supūliavus odai, gali išsivystyti opa, vėliau gangrena“, – teigia O.Jurkauskienė.
V.Urbanavičius sako, kad pacientams skiriami ir naujos kartos vaistai, kurie leidžia individualizuoti gydymą, pritaikant juos pagal žmogaus medžiagų apykaitos sistemą. Be to, kuriami nauji, dar veiksmingesni.
„Europos Sąjungoje didelis dėmesys ir finansavimas skiriamas mokslinėms programoms, naujų gydymo metodų paieškoms. Šiuo metu vyksta eksperimentinio pobūdžio tyrinėjimai bandant dirbtines kasos ląsteles įsodinti į organizmą. Jau po kelių metų šį metodą bus bandoma taikyti žmogaus organizme. Tad netolimoje ateityje I tipo diabetas gali būti išgydomas“, – prognozuojama V.Urbanavičius.
Tuo tarpu vilčių, kad artimiausiu metu bus išgydomas II tipo diabetas medikai kol kas nesuteikia. „Liga yra nesunkiai kontroliuojama geriant vaistus, tinkamai maitinantis ir gyvenant aktyvų fizinį gyvenimą. Norint nesusirgti, taip pat būtina valgyti natūralius produktus, kuo daugiau grūdinių kultūrų, daržovių, produktų, turinčių skaidulų ir vengti perdirbto maisto. Be to, kuo daugiau judėti“, – apibendrina V.Urbanavičius.

Sergamumas cukriniu diabetu 20-79 metų amžiaus grupėje (proc.)
Vokietija    8,9
Lenkija    7,6
Prancūzija    6,7
Italija    5,9
Danija    5,6
Lietuva    5
Norvegija    3,6
Šaltinis: Pasaulinė sveikatos organizacija

Suaugusiųjų sergamumas cukriniu diabetu Lietuvoje (tūkstančiui gyventojų)
2001 m.    10,93
2006 m.    21,8
2009 m.    26,6
2010 m.    28,3
Šaltinis: Higienos institutas

Vaikų (0-17 m.) sergamumas cukriniu diabetu Lietuvoje (tūkstančiui gyventojų)
2004 m.    0,8
2006 m.    1
2009 m.    1,1
2010 m.    1,1
Šaltinis: Higienos institutas