Scanpix

Japonijos nacionalinė policijos agentūra šeštadienį patvirtino, jog kovo 11 dieną visa griaunanti stichija – žemės drebėjimas ir cunamis – nusinešė 15037 gyvybes.

Policijos duomenimis, Mijagio prefektūroje aukų buvo 8984, Ivatės prefektūroje – 4427, Fukušimos prefektūroje – 1562.

Dingusiųjų be žinios, daugiausia minėtose trijose prefektūrose, sąrašas sumažėjo iki 9487. Nukentėjusiųjų sąraše yra 5282 žmonės.

Laikinose prieglaudose tebegyvena apie 115 tūkst. žmonių.

Stichijos nuniokotoje Japonijos šiaurės rytinėje pakrantėje gyventojai pirmadienį pagerbė apie 25 tūkst. žmonių, žuvusių lygiai prieš mėnesį per galingą žemės drebėjimą ir cunamį, taip pat sukėlusius branduolinę krizę, kurios inžinieriai iki šiol neįstengia suvaldyti.

Tūkstančiai stichijos aukų iki šiol nerastos, cunamio pažeista atominė elektrinė tebeskleidžia radioaktyvius teršalus, o daugiau nei 150 tūkst. žmonių tebegyvena laikinose prieglaudose, todėl žmonės dar neturėjo laiko apmąstyti šios nelaimės, kuri Japonijoje yra didžiausia po Antrojo pasaulinio karo.

“Net praėjus mėnesiui tebeverkiu žiūrėdama žinias”, – sakė 19-metė gimnazistė Marina Seito. Kovo 11-ąją, kai prasidėjo 9 balų žemės drebėjimas, mergina dirbo viename rūsyje įsikūrusiame restorane. Ji prisiminė, kaip dužo lėkštės, o aplinkui krito lubų dangos dalys.

Pirmadienį 14 val. 26 min. vietos (8 val. 26 min. Lietuvos) laiku, minint mėnesio sukaktį nuo cunamį sukėlusių pirmųjų požeminių smūgių, smarkiausiai nuniokotuose miestuose gaudė sirenos, o žmonės verkė per gedulingas ceremonijas.

Nusiaubtame pajūrio mieste Natoryje daugiau nei 30 ugniagesių ir karių nusiėmė kepures ir šalmus bei susikibo rankomis ant kalvelės, tapusios žuvusiųjų memorialu. Anksčiau keturi vienuoliai smailiomis kepurėmis skambino maldų varpu ir meldėsi už šios nelaimės aukas.

Trumpam nutilo statybos mašinų triukšmas, o išlipę kranininkai nulenkė galvas.

Žemės drebėjimas ir cunamis sugriovė ištisus miestus šimtų kilometrų ilgio pakrantės ruože, o vyriausybė padarytą žalą vertina 310 mlrd. JAV dolerių.

Be to, 158 tūkst. žmonių iki šiol neturi elektros, 210 tūkst. negali naudotis vandentiekiu. Padėtį taip pat pablogino 7,1 balo pakartotiniai smūgiai, supurtę šį regioną praeitą savaitę.

“Reiškiame nuoširdžiausią užuojautą praradusiems savo mylimus žmones”, – ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas) sakė per spaudos konferenciją. Jis taip pat pažadėjo, jog vyriausybė padarys viską, ką gali, kad padėtų nukentėjusiems ir nutrauktų branduolinę krizę.

“Atsiprašome, kad tebegyvenantys prieglaudose patiria nepatogumų ir sunkumų”, – pridūrė Y.Edano.

Japonijos vyriausybė, minėdama šios katastrofos mėnesio sukaktį, pirmadienį užsienio laikraščiuose paskelbė premjero Naoto Kano laišką, kuriame pasauliui dėkojama už pagalbą, suteiktą šaliai po cunamio.

Vyriausybės vadovas pareiškė, jog ši tarptautinės bendruomenės parama tapo draugystės ryšiu (“kidzuna”), taip pat sakė, jog ji padės Japonijai atsigauti ir tapti dar stipresne.

Prieš mėnesį įvykusios katastrofos mastą dar padidino radiacija, sklindanti iš Fukušimos 1-osios atominės elektrinės, esančios už 220 kilometrų į šiaurės rytus nuo Tokijo. Šią jėgainę užliejus cunamiui, sugedo jos aušinimo sistemos.

Vyriausybė nurodė evakuoti 70-80 tūkst. žmonių, gyvenusių 120 kilometrų spinduliu aplink atominę elektrinę. Kol kas pareigūnams nesiseka suvaldyti padėties šešis reaktorius turinčioje jėgainėje, todėl evakuacijos zona dėl intensyvios spinduliuotės gali būti išplėsta.

“Neturime jokių ateities planų. Netgi negalime pradėti apie ją galvoti, nes nežinome, kiek dar visa tai tęsis ir kiek mums dar teks gyventi šiose laikinose prieglaudose”, – sakė 55 metų statybininkas Atsushi Yanai (Acukis Janajus).

Cunamio bangos nesugriovė šio vyro namų, tačiau jis priverstas gyventi laikiname būste, nes jo namas yra evakuacijos zonoje.

Japonijos branduolinio ir pramoninio saugumo agentūros generalinio direktoriaus pavaduotojas Hidehiko Nishiyama (Hidehikas Nišijama) atsiprašė visuomenės už nerimą ir nepatogumus, kuriuos sukėlė radiacijos nuotėkis iš atominės elektrinės.

Pačioje jėgainėje aušinimo sistemos vis dar neveikia ir jų įjungti veikiausiai nepavyks dar kelis mėnesius. Radioaktyvių teršalų patekimas į vandenyną ir gruntą pakurstė būgštavimus dėl maisto produktų, tarp jų žuvies, daržovių ir pieno, užterštumo radiacija.

“Vis dar sunku tiksliai pasakyti, kada mums pavyks išspręsti problemą, – sakė H.Nishiyama pirmadienį. – Labai atsiprašome žmonių, kuriems teko evakuotis ir kurie nekantriai laukia, kada problema bus išspręsta”.

Jėgainę valdanti bendrovė “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO) pranešė, kad jos prezidentas Masataka Shimizu (Masataka Šimidzus) pirmadienį ketina vykti į Fukušimos prefektūrą asmeniškai padėkoti ir perduoti savo atsiprašymus jos vadovui.

Tuo tarpu prefektūros gubernatoriaus Yuhei Sato (Juhėjaus Sato) atstovė spaudai sakė, kad TEPCO nepateikė oficialaus prašymo dėl susitikimo ir gubernatorius neketina pasimatyti su M.Shimizu.

Y.Sato prieš kelias savaites jau atmetė M.Shimizu prašymą dėl vizito, pareiškęs, kad TEPCO kur kas svarbiau visą dėmesį skirti branduolinės krizės sprendimui. Bendrovės vadovas prieš kurį laiką aštuonias dienas praleido ligoninėje, į kurią buvo paguldytas dėl padidėjusio kraujospūdžio, tačiau balandžio pradžioje sugrįžo į darbą.

Darbininkams Fukušimos jėgainėje mėginant išpumpuoti užterštą vandenį, trukdantį vėl įjungti aušinimo sistemas, cunamio nuniokotoje pakrantėje toliau ieškoma gaivalinės nelaimės aukų kūnų. Daugiau nei 14 tūkst. žmonių vis dar oficialiai laikomi dingusiais.

Iš oro, vandenyno ir sausumos pakrantę žvalgantys japonų ir amerikiečių kariai sekmadienį aptiko 103 kūnus.

Kol kas oficialiai patvirtinta tik 13 tūkst. žmonių žūtis. Pastangas išsiaiškinti tikslų aukų skaičių komplikuoja tai, kad milžiniškos bangos nunešė daug kūnų į vandenyną, kaip tai padarė 2004 metais Indijos vandenyno regioną nusiaubęs cunamis, po kurio daug žuvusiųjų taip ir nebuvo rasti.

Avarijos ištiktos Japonijos atominės jėgainės projektuotojai nepakankamai įvertino cunamių pavojų, ignoravo svarbius mokslinius duomenis ir beveik 3 tūkst. metų geologinę istoriją, rodo naujienų agentūros AP tyrimas.

Bendrovė “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO) demonstravo pernelyg didelį optimizmą, pagrįstą prielaidomis, jog jėgainės statybos rajone negali įvykti stichinė nelaimė, panaši į smogusią prieš daugiau nei dvi savaites, dėl kurios Fukušimos 1-ajai atominei elektrinei šiuo metu gresia kelių reaktorių išsilydimas.

Planuojant didžiausių nelaimių scenarijus nebuvo atsižvelgta, kad reaktorių blokai gali būti užlieti daug aukštesnės ir galingesnės bangos nei rodė TEPCO prognozės, praneša AP, išnagrinėjusi mokslininkų analizes, taip pat bendrovės ir Japonijos branduolinės saugos agentūros įrašus bei dokumentus.

TEPCO ir vyriausybės pareigūnai tvirtina, kad niekas negalėjo tikėtis tokio galingo cunamio. Tačiau iš tikrųjų esama svarių įrodymų, kad tokios bangos anksčiau buvo smogusios Japonijos šiaurės vakarų pakrantėje ir kad panašių incidentų gali vėl nutikti palei tektoninio lūžio liniją, einančią apytikriai iš šiaurės į pietus už maždaug 350 kilometrų į rytus nuo Fukušimos jėgainės.

TEPCO pareigūnai sako turėję gerą cunamių prognozavimo sistemą, tačiau atsisakė paaiškinti išsamiau, argumentuodami, jog dabar bendrovė sutelkusi dėmesį į krizės likvidavimą.

Tačiau aišku, kad TEPCO pareigūnai neskyrė pakankamo dėmesio Pasaulinės vietos nustatymo sistemos (GPS) matavimų stočių tinklo svarbiems duomenims, rodantiems, kad abipus lūžio esančios tektoninės plokštės smarkiai “sukibusios”, todėl šimtų kilometrų ilgio ruože susikaupė didelė įtampa. Pasak ekspertų, juo stipriau ir juo ilgesniame ruože sukimba tektoninės plokštės, juo daugiau energijos susikaupia lūžio zonoje, kuri gali būti audringai atpalaiduota per žemės drebėjimą.

Šie duomenys, pradėti skelbti mokslo žurnaluose jau prieš dešimtmetį, rodė, kad esama charakteringų požymių, jog šis lūžis gali sukelti didžiulio masto žemės drebėjimą, taip pat cunamį. Šios prielaidos anksčiau šį mėnesį akivaizdžiai pasitvirtino.

Be to, TEPCO didžiausių tikėtinų cunamių poveikį modeliavo naudodama savo sukurtas kompiuterines programas, o ne tarptautiniu lygiu pripažįstamą prognozavimo metodą.

Labai svarbu, pagal kokį metodą Japonijos specialistai apskaičiavo riziką. Ekspertai naudojasi duomenimis apie ankstesnes stichines katastrofas, prognozuojant panašių incidentų riziką, net jeigu jų tikimybė nepaprastai maža. Jeigu pradiniai duomenys nėra tikslūs, šios prognozės gali būti nepatikimos.

Tuo tarpu TEPCO ignoravo daugelį duomenų apie anksčiau Japonijai smogusius cunamius.

Prognozuojant didžiausius žemės drebėjimus ir cunamius, galinčius paveikti Fukušimos 1-ąją jėgainę, TEPCO inžinieriai nusprendė neatsižvelgti į duomenis apie požeminius smūgius, įvykusius anksčiau nei 1896 metais. Dėl šios priežasties specialistai ignoravo seniau nei prieš tūkstantį metų įvykusį žemės drebėjimą. Pastarasis sukėlė didelį cunamį, smogusį daugeliui vietovių, kurios taip pat nukentėjo per kovo 11 dieną įvykusią katastrofą.

Pakartotiniai TEPCO skaičiavimai, pateikti vos prieš keturis mėnesius, rodė, jog didžiausias cunamio bangos aukštis ties Fukušimos jėgaine neviršytų 5,7 metro. Šios elektrinės reaktoriai pastatyti ant nedidelės pakilumos, kurios aukštis – 4,3-6,3 metro virš bendrovės apskaičiuoto didžiausio potvynio lygio, nurodoma pranešime, kurį pernai lapkritį Japonijoje vykusioje seisminės saugos konferencijoje pristatė TEPCO civilinės saugos inžinierius Makoto Takao (Makotas Takao).

“Mes įvertinome ir patvirtinome branduolinių jėgainių saugumą”, – tąsyk tvirtino M.Takao.

Tačiau kovo 11 dieną į krantą atsiritusi banga buvo maždaug 8,2 metro aukštesnė nei prognozavo TEPCO. Cunamis užliejo jėgainės požeminėse patalpose arba pirmuosiuose aukštuose įrengtus atsarginius elektros generatorius, kurie avarijos atveju turėjo tiekti srovę elektrinės aušinimo sistemoms. Išsijungus visoms aušinimo sistemoms, kilo branduolinio kuro strypų, esančių reaktoriuose ir blokuose įrengtose panaudoto kuro saugyklose, perkaitimo pavojus.

Faktai byloja, kad veiksniai, nulėmę šiemet Japonijai smogusį cunamį, susiklostė jau labai seniai – prieš kelis tūkstantmečius.

869 mūsų eros metais įvykę Džogano cunamis buvo stulbinamai panašus į įvykius Fukušimos 1-osios jėgainės apylinkėse. Ekspertai sakė AP, kad prognozuojant didžiausių katastrofų scenarijus turėjo būti atsižvelgta duomenis į ankstesnes didžiausias stichines nelaimes, įvykusias per kiek įmanoma ilgesnį laikotarpį. Kitaip sakant, reikėjo panaudoti kiek įmanoma daugiau duomenų.

Jėgainę eksploatuojanti bendrovei buvo prieinami duomenys, kurie leistų tiksliau įvertinti pavojų. Faktai rodo, kad TEPCO ignoravo šią informaciją, net jeigu apie ją žinojo.

Dar 2001 metais grupė mokslininkų paskelbė straipsnį apie Džogano cunamį. Jie apskaičiavo, kad Somos vietovėje, esančioje už maždaug 40 kilometrų į šiaurę nuo Fukušimos elektrinės, tąsyk cunamio bangos aukštis siekė apie 8 metrus. Tyrėjai nustatė, kad šiaurėje plytinčioje Sendajaus lygumoje ši banga pajūrio smėlį nunešė keturis kilometrus į sausumą. Tuo tarpu šiemet atsiritusio cunamio vanduo užliejo teritorijas, esančias iki 2 kilometrų nuo kranto.

Mokslininkai taip pat aptiko du kitus smėlio sluoksnius ir padarė išvadą, kad šiam regionui per pastaruosius 3 tūkst. metų smogė kiti du “milžiniški cunamiai”, kurių galia buvo panaši į Džogano katastrofos. Datavimas radioaktyviosios anglies metodu nepadėjo tiksliai nustatyti, kada Japonijai smogė dvi ankstesnės bangos, tačiau straipsnio autoriai mano, kad pirmasis cunamis įvyko 910-670 metais prieš mūsų erą, o antrasis – 150-140 metais prieš mūsų erą.

2007 metais žurnale “Pure and Applied Geophysics” išspausdintame straipsnyje du TEPCO darbuotojai ir trys kiti mokslininkai paaiškino savo metodiką, pagal kurią vertinama cunamių grėsmė Japonijos atominėms jėgainėms.

Visi 54 Japonijos atominiai reaktoriai yra jūrų arba vandenyno pakrantėse.

Siekiant užtikrinti Japonijos pakrantėse veikiančių elektrinių saugumą, specialistai rekomendavo projektuoti šiuos kompleksus, kad jie galėtų atlaikyti didžiausius cunamius, galinčius “smogti toms vietovėms, atsižvelgiant į visus istorinius arba tikėtinus būsimus cunamius, kurių (tikimybę) galima apskaičiuoti” pagal šių vietovių seismines ypatybes.

Tačiau TEPCO specialistai ir jų kolegos straipsnyje argumentavo, jog duomenys apie cunamius, įvykusius anksčiau nei 1896 metais, yra mažiau patikimi dėl “klaidingo interpretavimo, klaidingų matavimų, taip pat prieinamų matavimų technologijų žemo lygio”.

“Duomenys, kurie tikriausiai yra nepatikimi, neturėtų būti naudojami”, – pabrėžė straipsnio autoriai.

2009 metais kita tyrėjų grupė padarė išvadą, kad Džogano cunamis Nami vietovėje, esančioje už dešimties kilometrų į šiaurę nuo Fukušimos 1-osios jėgainės, buvo nusiritęs 1,5 kilometro į sausumą.

Perspėjimas, pateiktas 2001 metais, remiantis trijų tūkstantmečių istorija, sako daugiausiai: “Didelio masto cunamių pasikartojimo intervalas – 800-1 100 metų. Nuo Džogano cunamio praėjo 1 100 metų, todėl, žinant pasikartojimo intervalą, tikimybė, kad Sendajaus lygumai smogs didelis cunamis, yra didelė.”

Lūžis, sukėlęs Fukušimos jėgainę nuniokojusį cunamį, yra vadinamojoje nirimo zonoje, kurioje viena tektoninė plokštė grimzta po kita. Pasislinkus plokštėms, jūros dugnas pakyla į viršų, stumdamas virš jo esančią vandens storymę, o tokiais atvejais neretai susidaro cunamiai.

Tektoninių plokščių nirimo zona apima Japoniją ir kitus Ramiojo vandenyno pakrančių regionus.

Naujausi TEPCO apskaičiavimai buvo pradėti po 8,8 balo žemės drebėjimo nirimo zonos lūžyje prie Čilės krantų, įvykusio pernai vasarį.

Per pastaruosius 50 metų nirimo zonose prie Aliaskos, Čilės ir Indonezijos yra įvykę 9 balų arba stipresnių žemės drebėjimų, kurie visi sukėlė didelius cunamius.

Nirimo zonoje dviem tektoninėms plokštėms sukibus dideliame ruože, smarkių žemės drebėjimų tikimybė padidėja. Šios sąlygos buvo susiklosčiusios ir prieš kovo 11 dieną įvykusius požeminius smūgius.

Japonijoje žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotą Fukušima Daijiči (Fukušimos 1-ąją) atominę elektrinę pirmadienį sudrebino antras per pastarąsias dienas vandenilio sprogimas, sužalojęs 11 darbuotojų.

Po sprogimo virš jėgainės pakilo didelis dūmų stulpas, o praėjus kelioms valandoms JAV paskelbė atitraukusi toliau nuo Japonijos krantų savo lėktuvnešį, nes buvo užfiksuotas nedidelė radioaktyvioji tarša.

Lėktuvnešis “USS Ronald Reagan” užfiksavo radiacinio fono suintensyvėjimą, būdamas už maždaug 160 kilometrų nuo Japonijos krantų. JAV pareigūnai nurodė, kad laivo apšvita apytikriai prilygo mėnesinei, esant įprastam gamtiniam radiacijos fonui.

Kol kas neaišku, ar šis radiacijos nuotėkis įvyko dėl pirmadienį nugriaudėjusio sprogimo. Sprogimo banga buvo juntama už 40 kilometrų nuo elektrinės, tačiau jėgainę eksploatuojanti bendrovė pranešė, kad radiacijos lygis vis dar neviršija leistinos ribos.

Sprogimas jėgainės 3-ajame reaktoriuje, kurį karštligiškai mėginama atvėsinti, sugedus aušinimo sistemoms dėl smarkaus žemės drebėjimo ir cunamio, paskatino paskelbti nurodymą šimtams gyventojų neišeiti iš namų, pranešė ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas).

Inžinieriai žinojo, kad sprogimas gali įvykti mėginant sumažinti spaudimą reaktoriaus apsauginėje kapsulėje, tačiau tikriausiai nusprendė, kad kitos išeities nėra, siekiant išvengti šerdies išsilydymo. Išleidžiant dujas iš apsauginio kevalo, didelę jų dalį sudaręs vandenilis susimaišė su oro deguonimi ir sprogo.

Bendrovė “Tokyo Electric Power Co.” nurodė, kad 3-ajame jėgainės bloke radiacijos lygis buvo apie 10,65 mikrosivertų. Jėgaines eksploatuojančios įmonės vyriausybę įpareigotos informuoti tik tada, kai radiacijos lygis pasiekia 500 mikrosivertų.

Šeštadienį panašus sprogimas įvyko tos pačios elektrinės 1-jame bloke. Tąsyk buvo sužeisti keturi darbininkai ir pradėta masinė evakuacija.

Tuojau po pirmadienį driokstelėjusio sprogimo “Tokyo Electric” perspėjo netekusi galimybės aušinti 2-ojo bloko reaktoriaus. Bendrovės atstovė Takako Kitajima (Kakako Kitadžima) sakė, kad darbuotojai ruošiasi paleisti į bloką jūros vandenį, tačiau toks žingsnis taip pat gali sukelti sprogimą.

3-ojo reaktoriaus vidinė kapsulė, kurioje yra branduolinio kuro strypai, nebuvo pažeista, pridūrė R.Edano, stengdamasis išsklaidyti nerimą dėl pavojaus aplinkai ir žmonėms.

Televizijos reportažuose matoma, kad jėgainės 3-ojo bloko pastatui padaryta panaši žala, kaip ir šeštadienį nugriaudėjus pirmajam sprogimui: išorinės sienos buvo išgriautos; liko tik pastato karkasas.

Per pastarąsias dienas iš jėgainės apylinkių evakuoti daugiau nei 180 tūkst. žmonių, o iki 160 jų patyrė spinduliuotės poveikį.

Pareigūnai paskelbė nepaprastąją padėtį šešiuose Fukušimoje esančiuose reaktoriuose, kai dviguba gamtinė katastrofa sugadino jų pagrindines aušinimo sistemas ir atsarginius generatorius. Trys iš jų yra Fukušimos 1-ojoje, o kiti trys – netoliese esančioje Fukušimos 2-ojoje (Daini) elektrinėje.

Tačiau labiausiai nerimaujama dėl Dajiči jėgainės 1-ojo ir 3-ojo blokų. Inžinieriai į juos pumpuoja jūros vandenį, išnaudodami paskutinę galimybę ataušinti šiuos reaktorius. Jeigu jų šerdys išsilydytų, į aplinką gali pasklisti radioaktyvūs teršalai, kurie sukeltų didelio masto pavojų žmonių sveikatai.

Y.Edano sakė, kad nei vienam reaktoriui išsilydymas kol kas negresia. Pareigūnas pridūrė esantis įsitikinęs, kad blogiausio scenarijaus bus išvengta.

Užsienio mokslininkai sako, kad Japonijoje iškilo rimtas pavojus, tačiau mažai tikėtina, kad gali įvykti katastrofa, panaši į ištikusią Černobylio atominę jėgainę, mat pastaroji neturėjo apsauginės kapsulės.

“Manau, iš esmės neįmanoma, kad kiltų didžiulis gaisras kaip Černobylyje, arba kad į aplinką patektų daug (radioaktyvių teršalų) kaip Černobylyje”, – sakė Ilinojaus universiteto branduolinės energetikos profesorius Jamesas F.Stubbinsas (Džeimsas Stabinsas).

Tačiau kad ir kokie būtų oficialūs patikinimai, daugelis gyventojų sako esantys įbauginti susiklosčiusios padėties.

“Pirmiausiai nerimavau dėl žemės drebėjimo”, – sakė statybininkas Kenji Koshiba (Kendžis Košiba) gyvenantis netoli Fukušimos jėgainės. – Dabar man neramu dėl radiacijos.”

Šis vyras kalbėjo viename evakuacijos centre Korijamos mieste, esančiame už maždaug 60 kilometrų nuo didžiausią pavojų keliančių reaktorių ir už 190 kilometrų į šiaurę nuo Tokijo.

Kaip nurodo pareigūnai, šiame regione daugiau nei 1 500 žmonių buvo patikrinti dėl galimos apšvitos.

Tarptautinė branduolinės energetikos agentūra (TATENA) pranešė, kad sekmadienį nepaprastoji padėtis taip pat buvo paskelbta Onagavos atominėje jėgainėje, kurioje buvo užfiksuotas didesnis nei leidžiamas spinduliuotės fonas.

Tačiau agentūra pridūrė gavusi informacijos iš Japonijos vyriausybė, kad visų trijų šios jėgainės reaktorių būklė kontroliuojama.

Šiaurės rytų Japonijoje po žemės drebėjimo ir cunamių apie padarytus pažeidimus pranešė iš viso keturi branduoliniai kompleksai.

Žemės drebėjimo ir cunamių nuniokotuose Japonijos pajūrio miestuose gelbėtojai pjūklais ir laužtuvais ardė griuvėsius, traukdami aukų kūnus, o turtingiausia Azijos valstybe susidūrė su didėjančiu humanitarinės, branduolinės ir ekonominės krizės pavojumi.

Milijonai žmonių jau trečią naktį praleido be vandens, maisto ir galimybės sušilti žvarbiame ore nuniokotoje šiaurės rytų pakrantėje.

Be to, vienoje pažeistoje atominėje jėgainėje sugedus jau trečio reaktoriaus aušinimo sistemoms padidėjo reaktoriaus šerdies išsilydymo pavojus, o biržoje akcijų kainos patraukė žemyn, baiminantis milžiniškų Japonijos pramonės nuostolių, tarp jų didžiųjų bendrovių, tokių kaip “Toyota” ir “Honda”.

Vienas anonimu pageidavęs likti Japonijos policijos pareigūnas, kad pirmadienį Mijagio prefektūros pakrantėje buvo rasta apie tūkstantis vandenyno išmestų lavonų.

Paaiškėjus šiam faktui, oficialus pastarųjų katastrofų aukų skaičius didėja iki maždaug 2 800, tačiau Mijagio policijos vadas sakė, jog vien jo provincijoje, turinčioje 2,3 mln. gyventojų, tikriausiai žuvo daugiau negu 10 tūkst. žmonių.

Penktadienį Japoniją ištikusi dviguba tragedija šios išsivysčiusios šalies gyventojams sukėlė didžiulių kančių, neregėtų nuo Antrojo pasaulinio karo.

Daugelyje vietovių neveikia vandentiekis, nėra elektros, o eilėse prie degalinių žmonėms tenka laukti po 4-5 valandas. Dėl artimųjų ir namų netekties sielvartaujantys gyventojai alkį dažniausiai malšina makaronų sriubomis iš pakelių arba virtų ryžių kukuliais.

“Žmonės turi mažai maisto ir vandens. Produktai paprasčiausiai neatvežami”, – sakė Ivatės prefektūros, kuri yra viena iš trijų labiausiai nukentėjusių, administracijos pareigūnas Hajime Sato (Hadžimė Satas).

Jis pridūrė, kad gaunama tik 10 proc. gyventojams reikalingo maisto ir kitų atsargų. Baigiasi netgi lavonmaišių ir karstų atsargos, todėl tikėtina, kad vyriausybė kreipsis pagalbos į laidojimo namus užsienyje.

“Kreipėmės į laidojimo namus visoje šalyje, prašydami atsiųsti kuo daugiau lavonmaišių ir karstų, – H.Sato sakė naujienų agentūrai “The Associated Press”. – Tiesiog nesitikėjome, kad gali įvykti kažkas panašaus. Tai tiesiog pribloškia”.

Nuo penktadienio nuniokotą pakrantę supurtė daugiau nei 150 pakartotinių požeminių smūgių, o pirmadienį užfiksuotas 6,2 balo žemės drebėjimas vėl paskatino vėl paskelbti cunamių pavojų. Labiausiai Fukušimos provincijoje nuniokotame Somos mieste kariai nutraukė gelbėjimo darbus ir paragino gyventojus skubėti į aukštumas.

Mieste gaudė sirenos, o kariai komandavo: “Bėkite į aukštesnes vietas! Traukitės iš čia!”

Keli uniformuoti kariai buvo pastebėti vedantys senyvą moterį į pažliugusį kalvos šlaitą.

Tačiau cunamis šįkart neatsirito.

Pirmosios nuo penktadienio į Somą atvykusios paieškų brigados pradėjo traukti lavonus iš po nuolaužų. Netoliese stovėjo greitosios pagalbos automobiliai, o išvalytose vietose buvo ištiesti lavonmaišiai. Tuo metu ugniagesiai laužtuvais ir grandininiais pjūklais valė nuolaužų krūvas, kuriose susimaišė medienos lūženos, plastikiniai lakštai, stogų dangos gabalai, dumblas, sumaitoti automobiliai, susiraizgę elektros laidai ir namų apyvokos daiktai.

Virš miesto siuvo sraigtasparniai, tyrinėdami nuniokotus rajonus, kuriuose griuvėsiai tęsėsi iki pat horizonto. Kai kurie laivai riogsojo apvirtę sausumoje, nunešti už maždaug kilometro nuo kranto. Pareigūnais sakė, kad Somoje, turinčioje 38 tūkst. gyventojų, buvo užlieta trečdalis teritorijose, o tūkstančiai žmonių iki šiol nerasti.

Pasak pareigūnų, patvirtinta jau daugiau nei 2 800 žmonių žūtis, o daugiau nei 1 400 pasigesta. Dar bent 1 900 buvo sužaloti.

“Prarandu viltį”, – sakė 38 metų statybininkas Hajime Watanabe (Hadžimė Vatanabė), stovintis pirmasis eilėje prie uždarytos degalinės Sendajuje, esančiame už maždaug 100 kilometrų į šiaurę nuo Somos. Vėliau priėjo vienas iš gelbėtojų ir pranešė, jog netgi tuo atveju, jeigu degalinė atsidarys, benzinas bus skiriamas tik gelbėtojų brigadoms ir svarbiausiems administracijos darbuotojams.

“Niekada neįsivaizdavau, kad pateksime į tokią padėtį, – sakė H.Watanabe. – Anksčiau gerai gyvenau; dabar neturiu nieko. Nei benzino, nei elektros, nei vandens.”

Vyras sakė, jog jį ir jo šeimą gelbsti tik 60 puslitrinių vandens butelių, kuriais jo žmona apdairiai pasirūpino, ruošdamasi panašioms krizėms. H.Watanabe pasakojo dvi valandas ieškojęs veikiančios maisto parduotuvės, prie kurios ilgai teko laukti eilėje, kad nusipirktų ryžių miltų makaronų.

Vyriausybė į nelaimės zoną pasiuntė 100 tūkst. karių, kurie padeda vykdyti gelbėjimo operacijas. Be to, pasiųsta maisto produktų, 120 tūkst. antklodžių, 120 tūkst. butelių vandens ir 110 tūkst. litrų benzino, tačiau elektros linijų remontas gali užtrukti dar kelias dienas.

Vos vienoje Japonijos prefektūroje dėl žemės drebėjimo ir cunamio tikriausiai žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, sekmadienį pranešė prefektūros policijos viršininkas, o milijonai nukentėjusių gyventojų šiaurės rytų pakrantėje vis dar neturi geriamojo vandens, elektros ir tinkamo maisto.

Indoneziją užgriuvusio cunamio aukų padaugėjo iki 343, kai labiausiai nuniokotose atokiose vakarinėse salose buvo rasta daugiau lavonų, pranešė vienas vietos pareigūnas.

Scanpix

Vakarų Sumatros stichinių nelaimių valdymo agentūros pareigūnas Ferry Faisalas (Feris Faisalas) nurodė, kad iki ketvirtadienio iš viso buvo rasti 343 žuvę žmonės, o dar 338 žmonių likimas nežinomas.

Gelbėtojai baiminasi, kad aukų skaičius gali būti daug didesnis, nes nemažai lavonų tikriausiai buvo nuplauti į vandenyną.