BFL

Spėjamų CŽV kalėjimų vietas Lietuvoje lankę Europos Tarybos tyrėjai pareiškė abejojantys, ar ikiteisminis tyrimas buvo atliktas pakankamai kruopščiai.

“Lieka atviras klausimas, ar ikiteisminis tyrimas atitinka kruopštumo kriterijų”, – sakoma ketvirtadienį paviešintoje Komiteto prieš kankinimus ir kitokį nežmonišką, žiaurų ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) ataskaitoje.

Komiteto nariai taip pat pareiškė nesantys įsitikinę, kad jam suteikta visa galima informacija apie atliktą tyrimą.

Europos Tarybos komitetas ataskaitoje nurodo aplankęs parlamentiniame tyrime minimus du objektus, tačiau juose nebuvo nieko, kas liudytų apie kalinimą.

“Apsilankius delegacijai, pastatuose nebuvo nieko, kas verstų galvoti apie įkalinimo kontekstą; kita vertus, abi patalpos galėtų būti pritaikytos įkalinimo tikslams įdedant sąlyginai mažai pastangų”, – teigiama dokumente.

Komiteto nariai taip pat sukritikavo prokurorų sprendimą tyrimą pradėti dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo – komiteto nuomone, iš pat pradžių turėjo būti aiškiai suformuluota, kad tiriamas galimas neteisėtas žmonių laikymas ir blogas elgesys su jais Lietuvos teritorijoje.

Paviešinus dokumentą, Lietuvos pareigūnų elgesį ketvirtadienį dar kartą sukritikavo ir tarptautinė nevyriausybinė organizacija “Amnesty International”.

Išplatiname pranešime spaudai organizacijos atstovė Jula Hall (Džulija Hol) pareiškė, kad tinkamam tyrimui pritrūko politinės valios, ir paragino prokuratūrą pratęsti tyrimą.

“Generalinis prokuroras dabar turi atlikti pilną, efektyvų ir nešališką tyrimą, kurio pirmiausia ir tikėjomės tiek mes, tiek CPT. Mes tikime, kas ES padarys spaudimą Lietuvos Vyriausybei elgtis tinkamai”, – sakoma “Amnesty International” pranešime spaudai.

JAV žiniasklaidoje 2009 metais pasirodžius informacijai apie galimą Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo egzistavimą, Lietuvoje atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu surinkti duomenys parodė, kad su CŽV susiję orlaiviai 2002-2005 metais leidosi Lietuvoje. Apie galimus kalinius jokios informacijos nesurinkta. Išvadose taip pat minimos dvi patalpos sulaikytiesiems laikyti.

Vienos iš “patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra”, teigiama išvadose. Nors tiesiogiai neįvardijama, šiuo atveju minima bazė Antaviliuose, netoli Vilniaus.

Po šių išvadų tyrimą pradėjo ir prokurorai, tačiau šiemet sausį paskelbė tyrimą nutraukę.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad pranešimus apie kalinius, jei tokių Lietuvoje buvo, gali komentuoti tik JAV pusė.

Tyrimas dėl CŽV kalėjimų baigtas, ir keista, kad kažkas tuo stebisi. Iš esmės visą tyrimą dar užpernai atliko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, ir jokios naujos esminės informacijos nuo to laiko neatsirado. Tyrimo išvados padarytos dar pernai, visi su tuo susiję aukšti Valstybės saugumo departamento pareigūnai turėjo ne savo noru palikti tarnybą.

Tyrimas, kurį iki praėjusios savaitės atliko Generalinė prokuratūra, turėjo nustatyti, ar tarnyba vienaip ar kitaip piktnaudžiavusiems buvusiems VSD vadovams galima pritaikyti Baudžiamąjį kodeksą. Prokurorai nustatė, kad bausti buvusius departamento direktorius Mečį Laurinkų, Arvydą Pocių ir jų ilgametį pavaduotoją Dainių Dabašinską būta už ką, bet šaukštai po pietų, nes suėjo senaties terminas.

Tai gali nepatikti, bet tokie jau mūsų netobuli įstatymai, ir ieškoti kaži kokio sąmokslo, siekiant nuslėpti informaciją apie CŽV naudotą objektą, čia nereikėtų. Bene dešimtmetį valdžioje buvusi senoji sovietinė nomenklatūra taip susitvarkė Baudžiamąjį kodeksą, kad bet kurį pareigūną nubausti realia bausme yra itin sunku, o aukščiau stovinčio – beveik neįmanoma.

Atrodo, šių elementarių dalykų nesupranta (o gal nenori suprasti) įvairios “žmogaus teisių gynimo” organizacijos, kurioms Seimo atliktas tyrimas dėl CŽV kalėjimų buvo tarsi dangiškoji mana. Mat Lietuva tapo bene vienintele Europos valstybe, kuri tokį tyrimą atliko iki galo ir netgi šį bei tą oficialiai surado, įvardydama ir konkrečių pareigūnų pavardes. Tad įvairūs “žmogaus teisių gynėjai” metus plūdo į Lietuvą, stropiai mokydami, kaip ir ką reikėtų tirti, kas su kuo turėtų bendradarbiauti ir kas prieš ką turėtų atgailauti.

Apskritai, pasiklausius Europos Tarybos, “Amnesty International” ar “Reprieve” atstovų pasisakymų, susidarė įspūdis, kad jie jautėsi tiesiog vadovaują Lietuvos teisėsaugai. Nors, savaime suprantama, jokių įgaliojimų tam neturėjo. Maža to – tie “žmogaus teisių gynėjai” akivaizdžiai jaučia turį kaži kokių įžvalgos galių, nes nuolat ragina Lietuvą “neslėpti visos tiesos” apie CŽV kalėjimus. Galima suprasti, kad jie patys tą “tikrąją tiesą” jau žino, tik kažkodėl su mūsų teisėsauga dalytis nenori. Mat nei kadaise Seimo tyrimo komisijos, nei dabar prokurorų prašomi nesugebėjo pateikti jokios konkrečios informacijos. Tik daug šnekėjo ir vis ragino jokiais būdais nenutraukti tyrimo. Ragino taip karštai, kad netgi kyla įtarimų, jog daugiau neturi kuo užsiimti.

Mat po to, kai pernai JAV, motyvuodamos nacionalinio saugumo interesais, atmetė Lenkijos prokurorų prašymą bendradarbiauti tiriant galimą slaptą CŽV kalėjimą Mozūruose, visi tyrimai praranda prasmę. Tikros informacijos apie slaptus CŽV kalėjimus turi vienintelės JAV, tačiau reikalauti, kad prezidentas Barackas Obama ją paskelbtų, “žmogaus teisių gynėjai” nedrįsta ir nebando. Įdomu, kodėl? Gal spausti Lietuvą, kurios pareigūnai vis randa laiko klausytis “Amnesty International” ar “Reprieve” tuščiakalbysčių, yra daug paprasčiau ir maloniau nei JAV prezidentą?

Praėjusią savaitę sukako lygiai 50 metų, kai JAV prezidento postą paliko Dwightas Eisenhoweris. 1961 m. sausio 20 d. jo pasakyta garsioji atsisveikinimo kalba šiandien aktuali Lietuvai. JAV prezidentas perspėjo apie “valstybę valstybėje”.

Buvęs kariškis, pirmasis NATO vadovas generolas par excellence kalbėjo apie karinę biurokratiją, kuri, kaip perspėjo D.Eisenhoweris, neturėtų būti nei per didelė, nei pernelyg įtakinga. Iš Antrojo pasaulinio karo generolo lūpų ši frazė nuskambėjo galingai. JAV prezidentas kalbėjo apie vis didėjančią neįteisintų interesų grupių įtaką valstybės gyvenime. Perspėjo, kad įtaka didės ir piliečiai turi ieškoti būdų, kaip sumažinti šią nelegalią įtaką mūsų laisvei ir demokratijos kokybei.

Praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė nutraukusi ikiteisminį tyrimą dėl buvusių VSD vadovų Mečio Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir Dainiaus Dabašinsko veiksmų. Pasak prokuratūros, šių pareigūnų “darbinėje veikloje yra drausminio nusižengimo požymių, nes minėti pareigūnai neinformavo apie savo veiksmus aukščiausių valstybės vadovų”. Kaip žinome iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo, šie asmenys disponavo galimybe įvežti į Lietuvos valstybės teritoriją oficialių pasienio tarnybų nekontroliuojamus asmenis. Bet nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tokia galimybe pasinaudota. Abejojantiems, ar Lietuvoje buvo ar nebuvo ČŽV kalėjimai, belieka laukti “WikiLeaks” ar dar kokio “leaks”, kuris padės tašką šitoje gėdingoje istorijoje.

Pasaulio žiniasklaida neabejoja, kad tokie kalėjimai Rytų ir Centrinės Europos valstybėse buvo ir realiai veikė. Tai pristatoma kaip tikri faktai. Remiamasi įvairiais antriniais šaltiniais. Apie tai praneša bent kelios visuomeninės žmogaus teisių apsaugos organizacijos, ieškančios tiesioginio tokių kalėjimo buvimo įrodymų bei bandančios nepriklausomai nuo JAV valdžios apklausti asmenis, kurie galėjo būti nelegaliai kalinami Lietuvoje ar kitose valstybėse.

Buvusio VSD vadovo generolo M.Laurinkaus nuomone, tyrimas dėl Lietuvoje galimai veikusių CŽV kalėjimų gerokai pakenkė Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje arenoje tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Mūsiškis generolas tvirtina, kad mūsų pareigūnai apsijuokė prieš visą pasaulį. Bet ar tai, o ne pati kalėjimo egzistavimo galimybė, yra didžiausia jaunos Lietuvos valstybės gėda? Seimo NSGK ir Generalinės prokuratūros tyrimas yra tik dalinis Lietuvos valstybės reabilitavimas. Tyrimas – ne gėda, o patvirtinimas, jog Lietuvos valstybė į galimus žmogaus teisių pažeidimus žiūri rimtai ir padarė viską, kad tokių galimybių Lietuvoje neturėtų net ir tokia galinga, įtakinga ir mums draugiška valstybė, kaip JAV.

Šunišką paklusnumą “šeimininkui” Lietuvos ūkinė-partinė nomenklatūra kažkokio užkrato pavidalu perdavė ir nepriklausomos Lietuvos generolams bei eiliniams. Tik dabar jų “šeimininkas” ne Rytuose, o Vakaruose. “Naujieji komjaunuoliai” savo tarnystę nepriklausomai Lietuvos valstybei suvokia kaip besąlygišką atsidavimą mūsų sąjungininkams. Atsidavimą ir tarnystę net mūsų jaunos demokratijos kokybės, suverenumo ir Konstitucijos nepaisymo kaina.

Lietuva dar neišsėmė visų galimybių išsiaiškinti, ar slaptuose CŽV kalėjimuose šalyje buvo laikomi ir galbūt kankinami terorizmu įtariami žmonės, interviu BNS naujienų agentūrai sakė tarptautinės nevyriausybinės organizacijos “Amnesty International” ekspertė kovos su terorizmu Europoje srityje Julia Hall (Džulija Hol).

BNS: Yra požymių, kad Lietuvos prokurorai norėtų baigti tyrimą, Lietuvos valdžios atstovai yra sakę, kad mūsų šalyje galbūt nieko nebegalima surasti. Kaip jūs vertinate, ar Lietuvoje dar galima ką nors surasti?

J.Hall: Faktas, kad tos patalpos čia buvo. Parlamentinis tyrimas, kuris tai patvirtino bei rekomendavo pradėti baudžiamąjį tyrimą dėl buvusių Valstybės saugumo departamento pareigūnų, yra tik pradžia. Pati mintis, kad patalpos čia buvo, turėtų atverti visą galimybių pasaulį, kaip atlikti tyrimą ir rinkti įrodymus. “Amnesty International” prašo kruopštaus tyrimo. Mes žinome, kad patalpos buvo, tai buvo pripažinta. Tose patalpose lankėsi Europos komiteto prieš kankinimą atstovai.

Būtų labai neįprasta, jei tos patalpos būtų buvusios pastatytos ir jomis nebūtų pasinaudota. Reikia galutinio atsakymo. Ką, mūsų nuomone, šiuo metu daro prokurorai, tai bando nustatyti, ar patalpomis buvo pasinaudota. Tai reiškia, kad daugybė kelių, kaip prieiti prie žmonių, kuriuos reikėtų apklausti, liudininkų, su kuriais reikėtų susitikti, ir dokumentų, kuriuos reikėtų paviešinti. Ir ne tik tų, kuriuos turi Jungtinės Valstijos.

Slaptų kalėjimų tinklą Europoje sudarė trys įvardytos valstybės – Lenkija, Rumunija ir Lietuva. Tačiau buvo dar daugiau šalių, kurios dalyvavo kaip tranzito taškai pervežant sulaikytuosius. Negalima tiesiog pripažinti, kad kalėjimai buvo ir sustoti.

BNS: Jei teisingai suprantu, jūsų nuomone, Lietuvos teisėsaugos institucijos neturėtų apsiriboti tik Lietuva ir JAV, nes yra daug valstybių, kurios dalyvavo šioje programoje?

J.Hall: Galėjo būti. Surasti, ar žmonės nusileido Lietuvoje, kaip jie čia pateko, kokiais lėktuvais jie skrido, kokiais maršrutais, yra gyvybiškai svarbu tyrimui. Buvo įtarimų, kad atgabenant žmones į Vilnių buvo naudojamasi netikrais skrydžių planais. Žinome, kad netikri skrydžių planai buvo naudojami atvežant sulaikytuosius į Lenkiją, yra tvirtų įrodymų, kad taip buvo ir Rumunijoje. Tiesiog reikia uoliai rinkti įrodymus, įvairius šaltinius ir atlikti analitinį darbą nustatant ryšius.

Negaliu net nupasakoti, bet per pastaruosius aštuonerius metus šis darbas buvo tikrai varginanti duomenų analizė. Praeina valandų valandos, kad toks darbas būtų atliktas. Tyrimas Lietuvoje yra naujas tyrimas, ir gali užtrukti, kol bus atlikta tokia uoli analizė. Bet tai būtinai turi būti padaryta.

BNS: Galbūt jūs jau matėte Europos komiteto prieš kankinimą ataskaitą?

J.Hall: Komitetas yra labai skrupulingas, jie veikia remdamiesi tvirtais konfidencialumo principais. Jų ataskaita, kurią gaus Lietuva, bus konfidenciali. Ataskaita bus paviešinta tik leidus Lietuvos Vyriausybei. Ja nebus pasidalinta su “Amnesty International” ar kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Vienintelis būdas mums ją pamatyti, tai susirasti ją komiteto tinklalapyje, jei Lietuva duos leidimą ją viešinti.

Praeityje Lietuvos Vyriausybė leido komitetui viešinti ataskaitas. Jei šiuo konkrečiu atveju leidimas nebus duotas, tai bus signalas, kad ataskaitoje yra kažkas, ko Lietuvos valdžia nenori viešinti, ta gali reikšti, kad yra kažkas, ko nenorima kruopščiai tirti. Mūsų nuomone, tai būtų labai blogas precedentas.

BNS: Galbūt galėtumėte paaiškinti savo kaip žmogaus teisių gynėjos požiūrį į slaptąsias tarnybas? Riba tarp teisėtų ir neteisėtų veiksmų gaudant teroristus ir juos apklausiant yra labai plona, ir sunku nuspręsti, ar tokie veiksmai gali būti pateisinti kokiu nors didesniu gėriu, kurį jie atneša.

J.Hall: Mes nežinome, ką reikštų žvalgybos tarnyboms vadinamajame kare su teroru veikti teisėtai, nes jos niekada to nedarė. Po Rugsėjo 11-osios CŽV ir JAV Vyriausybė kartu su sąjungininkais Europoje, Afrikoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose iškart puolė į kraštutinumą, iškart nusprendė, kad jie veiks už įstatymo ribų. Pirmasis mums žinomas sulaikymas įvyko 2001 metų gruodį.

Kai žmonės sako, kad “jie turėjo tai padaryti, norėdami sugauti įtariamuosius, ir tai buvo daroma dėl didesnio gėrio”. Mes tiesiog nežinome, kas būtų nutikę, jei jie būtų elgęsi pagal įstatymus. Ar jie būtų galėję pasiekti tų pačių rezultatų, mes galėtume pasakyti tik tada, jei jie būtų nuo pat pradžių laikęsi įstatymų.

O ką jie iš tiesų padarė – tai likusiam pasauliui parodė labai prastą pavyzdį. Jie pasakė, kad tais atvejais, kai civiliams kyla rimta grėsmė, galima daryti neteisėtus dalykus ir nusikaltimus. Tai yra siaubinga žinia kitoms vyriausybėms, ypač besivystančioms šalims.

Kalbant apie specialiųjų tarnybų operatyvinę veiklą, vienas iš demokratinio valdymo trūkumų šiuo atžvilgiu yra tai, kad tos tarnybos visame pasaulyje galėjo veikti labai autonomiškai. Civilinė kontrolė buvo nepakankama. Kai kurių vyriausybių teiginiai, kad jos ne visiškai suprato ar visai nežinojo, yra visai patikimi. Tačiau norint panaikinti šį trūkumą reikia pasakyti: “tai turi baigtis, žvalgybos tarnybos ir saugumo “aparatčikai” negali bėgioti aplink darydami, ką užsimano”. Turi atsirasti civilinės priežiūros institucijos tam, kad tokie dalykai kaip kankinimai ar slaptas kalinimas Europoje daugiau nepasikartotų.

BNS: Koks šįkart yra jūsų vizito į Lietuvą tikslas?

J.Hall: Lietuva, o ypač prezidentė kol kas buvo labai atvira domintis šiomis operacijomis. Pas jus buvo labai gerai atliktas parlamentinis tyrimas, buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas, taigi šiandien procesas yra labai vientisas ir sąžiningas. Ši vizito tikslas yra padrąsinti eiti pirmyn, pasakyti, kad yra galimybių jį labai sąžiningai užbaigti.

BNS: Koks vaidmuo šioje istorijoje tenka įsitikinimui – ar tikite, kad Lietuvoje buvo kankinami žmonės?

J.Hall: “Amnesty International” savo susirūpinimą grindžia vieša informacija. JAV administracija yra pripažinusi, kad ji įkūrė slaptus kalėjimus. Tai yra oficiali JAV valdžios informacija. JAV administracija taip pat yra pripažinusi, kad patvirtino kvotimo procedūras, pažeidžiančias tarptautinę teisę. Yra prisipažinimai. Tai ne nuomonės, o faktais grindžiamos minties reikalas. O faktai, mūsų nuomone, labai aiškiai kalba, kad sulaikymai vyko, o slapti kalėjimai egzistavo. Europos vyriausybės atlikdamos nešališkus tyrimus turi nustatyti, koks buvo jų vaidmuo operacijose, kurios kaip rodo faktai, vyko.

BNS: Ar nėra taip, kad aiškinantis, ar Lietuvoje nebuvo kankinami žmonės “Amnesty International” priima tik vieną atsakymą?

J.Hall: Ne, nes “Amnesty International” rekomenduoja Lietuvos Vyriausybei vieną dalyką – atlikti pilną, teisingą ir nešališką tyrimą. Jei tyrimas, kaip mes sakome, atitinka žmogaus teises ir yra atliekamas taip, kad kad būtų laikomas teisingu, priimsime bet kokią išvadą. Esmė yra tai, ar tyrimo procesą mes iš tiesų galime įvardyti nepriklausomu. Šioje vietoje vyriausybėms paprastai ir nepavyksta.

Galimą slaptų CŽV kalėjimų buvimą Lietuvoje tyrusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas teigia, jog pranešimai apie Jungtinių Valstijų žvalgybos turimus įtariamojo terorizmu apklausų įrašus situacijos Lietuvai nekeičia.

Parlamentaro žiniomis, įtariamųjų terorizmu gynėjai bando juos susieti su Europa, tikintis, kad tai padėtų išvengti mirties bausmės.

Naujienų agentūra “Associated Press” antradienį paskelbė, kad Centrinės žvalgybos valdyba (CŽV) turi vaizdo įrašų su įtariamojo prisidėjus prie Rugsėjo 11-osios išpuolių Ramzio Binalshibho (Ramzio Binalšibo) apklausomis. Ta medžiaga esą gali atskleisti daugiau detalių apie slaptų CŽV kalėjimų sistemą, kurioje minima ir Lietuva.

Pasak NSGK vadovo, CŽV tokio pobūdžio medžiaga niekada su niekuo nesidalino.

“Kas kokioj CŽV turi, mums visiškai nieko nekeičia, nes JAV, kad ir ką čia kas aplink šnekėtų, oficialiai kitoms šalims informacijos neteikia. Nebent savo tyrėjams, jei jie tuo užsiimtų. Tai yra visų šalių išbandytas dalykas. Rezultatas yra vienas ir toks pats, jų tokia nuostata. (…) Nemanau, kad per pusmetį kas nors pasikeitė”, – BNS trečiadienį sakė A.Anušauskas.

NSGK vadovas teigė, kad iš tokio pobūdžio vaizdo juosto identifikuoti valstybę, kurioje laikomas įtariamasis, praktiškai neįmanoma.

“Tai, kad patalpoje kažkas sėdi ir apklausinėja, nieko nekeičia. Kaip žinia, tie slaptieji kalėjimai buvo statomi pagal vieną kurpalį. Jei patalpos vidus, tai jis toks pat bet kuriame iš tų keturių pastatytų”, – teigė A.Anušauskas.

Seimo nario teigimu, įtariamųjų terorizmu gynėjai laikosi taktikos ieškoti visų įmanomų sąsajų su Europa.

“Žinau, kad mėginama susieti šiuos žmones su Europa buvo jie ten ar nebuvo vien dėl tos priežasties, kad Europoje nėra mirties bausmės. Gynyba nori į tai atitinkamai sureaguoti, kad tie žmonės, kad ir teisiami JAV, nebūtų nuteisti mirties bausme. Ieško visų įmanomų sąsajų su Europa”, – kalbėjo A.Anušauskas.

Pasirodžius informacijai apie galimą CŽV kalėjimo egzistavimą, Lietuvoje buvo atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu nustatyta, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002-2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę.

NSGK surinkti duomenys rodo, kad minimu laikotarpiu Lietuvoje buvo nusileidę orlaiviai, kurie siejami su CŽV.

“Komitetas nenustatė, ar per Lietuvos Respublikos teritoriją buvo pervežami, ar į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo atvežti (iš jos išvežti) CŽV sulaikyti asmenys, tačiau sąlygos tokiam pervežimui buvo”, – sakoma išvadose, kurias patvirtino Seimas.

Išvadose teigiama, kad tuometiniai Lietuvos saugumo pareigūnai sudarė galimybę JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie orlaivių.

Išvadose taip pat minimos dvi patalpos sulaikytiesiems laikyti. Vienos iš jų “patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra”, teigiama išvadose. Nors tiesiogiai neįvardijama, šiuo atveju minima bazė Antaviliuose, netoli Vilniaus.

Dabartinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad turi “netiesioginių įtarimų”, jog Lietuvoje galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas. Buvęs prezidentas Valdas Adamkus sako manąs, kad kalėjimo nebuvo.

Vaizdo įrašai su įtariamojo Rugsėjo 11-osios išpuoliais apklausomis gali atskleisti daugiau detalių apie slaptų CŽV kalėjimų sistemą, kurioje minima ir Lietuva, teigia Jungtinių Valstijų naujienų agentūra “Associated Press”.

Anot trečiadienį paskelbto agentūros pranešimo, CŽV turi vaizdo įrašų su įtariamojo Ramzio Binalshibho (Ramzio Binalšibo) apklausomis.

AP nemini, kad įtariamasis galėjo būti Lietuvoje, nors minimas Marokas, Lenkija ir Rumunija.

“Rasti dėžėje po stalu Centrinės žvalgybos valdyboje (CŽV), įrašai gali atskleisti, kaip užsienio vyriausybės padėjo Jungtinėms Valstijoms laikyti ir apklausti įtariamuosius terorizmu”, – rašoma agentūros pranešime.

“Manoma, kad dvi vaizdajuostės ir viena garsajuostė yra vieninteliai egzistuojantys įrašai iš slaptos kalėjimų sistemos. Jie gali leisti pažvelgti į ketverius metus trukusią pasaulinę odisėją, pradedant Pakistanu ir baigiant Rumunija bei Gvantanamo įlanka”, – teigia AP.

Amerikiečių naujienų agentūra pranešime sako besiremianti keliais dabartiniais ir buvusiais JAV pareigūnais, kurie kalbėjo su anonomiškumo sąlyga.

AP teigia, kad CŽV manė sunaikinusi visus įrašus su apklausomis, bet 2007-aisiais vienas iš darbuotojų rado dėžę, pakištą po stalu CŽV kovos su terorizmu centre. Joje buvo įrašai su R.Binalshibhu.

Teigiama, kad įrašuose matyti R.Binalshibjo apklausos 2002 metais Maroke prie Rabato miesto.

Buvę pareigūnai AP teigė, kad kalėjimą daugiausia finansavo CŽV, bet jį valdė marokiečiai. CŽV galėjo atvežti ir išvežti suimtuosius, bet oficialiai kontrolę turėjo Marokas. Ši Afrikos valstybė neigia, kad joje buvo slaptas CŽV kalėjimas.

Pažymėtina, kad skeptiškai CŽV kalėjimo buvimo tikimybę Lietuvoje vertinantys kritikai kaip vieną iš svarbiausių argumentų naudoja tai, kad parlamentinio tyrimo metu nustatytas gana aktyvus Lietuvos pareigūnų vaidmuo – esą CŽV to neleistų.

“Įraše matyti vaikinas, sėdintis kambaryje ir tiesiog atsakinėjantis į klausimus. Nematyti jokių šiurkščių apklausų”, – AP sakė neįvardytas JAV pareigūnas.

“Įrašai pateikia tik trumpą vaizdą iš R.Binalshibho kelionės po CŽV juoduosius kalėjimus. Jis buvo pervežamas iš vienos nenurodytos vietos į kitą, o jo istorija, jei kada nors atsidurs teisme, gali atskleisti detalių apie CŽV kalėjimų tinklą”, – rašo AP.

Agentūros teigimu, po sulaikymo Pakistane pirmoji stotelė įtariamojo kelionėje buvo Afganistanas – CŽV bazė netoli Bagramo. 2002 metų rugsėjį jis buvo nuskraidintas į Maroką, o 2003 metų kovą į bazę Lenkijoje kodiniu pavadinimu “Quartz”. Tais pačiais metais jis buvo darsyk nuskraidintas į Maroką, Gvantanamą ir vėl Maroką.

Anot AP, 2004-ųjų pabaigoje įtariamasis buvo nugabentas į Rumuniją, kur įrengtame kalėjime buvo šešios kameros.

2006-ųjų rugsėjį tuometinis JAV prezidentas George W.Bushas (Džordžas V.Bušas) paskelbė, kad R.Binalshibhas ir dar 13 įtariamųjų buvo perkelti į Gvantanamą. “Šis žignsnis žengtas po to, kai buvo uždarytos paskutinės likusios slaptos vietos Rumunijoje ir Lietuvoje”, – rašo AP.

Agentūros žinutėje teigiama, kad įtariamasis ne kartą buvo kankinamas – minimas supančiojimas prie lubų, garsios roko muzikos leidimas, maisto nedavimas.

Įtariama, kad vyras priklausė “Al-Qaeda” grupuotei Hamburge. Jis gyveno kartu su Mahammedu Atta, kuris pilotavo vieną iš lėktuvų, įsirėžusių į Pasaulio prekybos centrą.

Pasirodžius informacijai apie galimą CŽV kalėjimo egzistavimą, Lietuvoje buvo atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu nustatyta, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002-2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto surinkti duomenys rodo, kad minimu laikotarpiu Lietuvoje buvo nusileidę orlaiviai, kurie siejami su CŽV.

“Komitetas nenustatė, ar per Lietuvos Respublikos teritoriją buvo pervežami, ar į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo atvežti (iš jos išvežti) CŽV sulaikyti asmenys, tačiau sąlygos tokiam pervežimui buvo”, – sakoma išvadose, kurias patvirtino Seimas.

Išvadose teigiama, kad tuometiniai Lietuvos saugumo pareigūnai sudarė galimybę JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie orlaivių.

Išvadose taip pat minimos dvi patalpos sulaikytiesiems laikyti. Vienos iš jų “patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra”, teigiama išvadose. Nors tiesiogiai neįvardijama, šiuo atveju minima bazė Antaviliuose, netoli Vilniaus.

Lietuvoje savaitę viešėję Europos komiteto prieš kankinimus ir kitokį nežmonišką, žiaurų ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) nariai lankėsi ir galimose Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalinimo įstaigose, kurios minimos parlamentinio tyrimo išvadose.

“Taip pat buvo aplankytos vietos ir kalbėta su susijusiais asmenimis ir tyrėjais, kiek tai yra susiję su tariamai CŽV buvusiomis kalinimo įstaigomis Lietuvoje,” – po susitikimo su komiteto nariais žurnalistams penktadienį teigė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

“Kadangi keliamas klausimas, ar nebuvo neteisėto kalinimo faktų, komitetas, natūralu, kad žiūri, ar Lietuva rimtai tiria šituos atvejus ir vertins atitinkamą informaciją”, – sakė ministras.

Jo teigimu, komiteto nariai norėjo susipažinti su ta Lietuvoje atliktų ir atliekamų tyrimų medžiaga, kuri nėra slapta.

“Bet tai yra tik dėl informacijos surinkimo vizitas, ne dėl kokių nors išvadų formulavimo. Ir manau, kad komitetas daugiau kreips dėmesį, kaip pati Lietuva tiria šitą atvejį – ar rimtai, ar atsainiai”, – tvirtino R.Šimašius.

Teisingumo ministras taip pat nurodė manantis, jog galimų CŽV kalėjimų klausimas šalyje sprendžiamas rimtai, todėl Lietuvai problemų dėl to kilti esą neturėtų.

Pasak R.Šimašiaus, Lietuvoje savaitę viešėjusi delegacija siekė įvertinti, kaip vykdomos po 2008-ųjų vizito pateiktos rekomendacijos dėl žmogaus teisių užtikrinimo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose ir policijos areštinėse.

“Ir šį kartą buvo detaliai žiūrimas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius, įvairių miestų policijos areštinės, – pasakojo ministras. – Nieko ypatingo ar tokio pikantiško labai atrasta nebuvo, bet aišku yra tam tikrų pastebėjimų, ir gana svarbių žmogaus teisių atžvilgiu, į ką Vyriausybė, manau, turės atsižvelgti.”

Komiteto narių išvados turėtų paaiškėti greičiausiai lapkričio mėnesį. Tuomet, pasak ministro, Vyriausybė spręs dėl jų paviešinimo.

Teisė CPT atlikti tokias patikrinimo procedūras yra numatyta Europos konvencijoje prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, kuri Lietuvos atžvilgiu įsigaliojo 1999-aisiais.

Pastarąjį kartą CPT atstovai mūsų šalyje lankėsi 2008-aisiais. Apie po šio vizito pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą Vyriausybė pernai rudenį Komitetui yra pateikusi viešą ataskaitą.