Tyrimas dėl Lietuvoje galimai veikusių CŽV kalėjimų gerokai pakenkė Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje arenoje tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu, pirmadienį pareiškė buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus.

Tai jis teigė komentuodamas prokurorų sprendimą nutraukti tyrimą jo ir kitų VSD vadovų atžvilgiu.

“Toks tyrimas net neturėjo būti pradėtas. Pirmiausia prokuratūra turėjo patikrinti faktus tik pasirodžius informacijai apie galimai Lietuvoje veikusius CŽV kalėjimus, o tada jau spręsti – pradėti ar ne – tyrimą… Negalima tirti to, ko nėra”, – pareiškė M.Laurinkus Krikščionių partijos išplatintame pranešime spaudai.

Savivaldybių tarybų rinkimuose ketinantis dalyvauti M.Laurinkus teigė, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas, susijęs su galimais JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimais Lietuvoje, sumenkino šalies įvaizdį.

“Toks tyrimas gerokai pakenkė Lietuvos įvaizdžiui. Šalis savo noru pateko į visiškai nepatogią padėtį: visas pasaulis žino, kad JAV nėra linkusi atsakinėti į bet kokias užklausas, susijusias su šalies nacionaliniu saugumu. Mūsų pareigūnai išreklamavę tokį tyrimą apsijuokė prieš visą pasaulį”, – pareiškė M. Laurinkus.

Pranešime spaudai teigiama, kad toks blaškymasis Lietuvai pakenkė ir ekonominiu požiūriu – atbaidė užsienio investuotojus į verslą.

Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė nutraukusi ikiteisminį tyrimą dėl buvusių VSD vadovų M.Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir Dainiaus Dabašinsko veiksmų. Anot prokuratūros, šių pareigūnų “darbinėje veikloje yra drausminio nusižengimo požymių, nes minėti pareigūnai neinformavo apie savo veiksmus aukščiausių valstybės vadovų”.

Tačiau, anot prokuratūros, suėję senaties terminai neleidžia skirti drausminės nuobaudos.

Generalinė prokuratūra pareiškė, kad tyrimo metu surinkti duomenys ir suėję senaties terminai taip pat nesudaro pagrindo šių asmenų baudžiamajam persekiojimui, todėl, prokuroro nutarimu, ikiteisminis tyrimas dėl Baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų yra nutraukiamas.

Netrukus Vilnių pasieks tarptautinių stebėtojų ataskaita apie slaptą amerikiečių kalėjimą Lietuvoje, kuris, kaip įtariama, buvo įkurtas Antaviliuose. Tačiau valdžia turi teisę šios ataskaitos neviešinti.

Ataskaitą parengė birželį Lietuvoje viešėjusio Europos komiteto prieš kankinimus ir kitokį nežmonišką, žiaurų ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) ekspertai. Jie – pirmieji užsienio stebėtojai, kuriuos Lietuva įleido į JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimu vadinamą buvusią jojimo bazę Antaviliuose. Dabar joje oficialiai veikia Valstybės saugumo departamento (VSD) mokymo centras.

Vilniuje viešėjusi CPT atstovė Muriel Iseli “Vilniaus diena” dienraščiui patvirtino, kad ataskaita jau paruošta. “Šiuo metu ji derinama, tikrinama. Manau, ji Lietuvą turėtų pasiekti per maždaug tris savaites, galbūt iki šio mėnesio pabaigos”, – sakė M.Iseli.

„Vilniaus diena“ rašo:

Tačiau CPT negali viešinti savo pastabų be valstybės, kurią mini ataskaitoje, sutikimo. “Dėl ataskaitos viešinimo spręs valdžios institucijos. Negaliu pasakyti, kas tiksliai. Kai kuriose valstybėse tokius klausimus sprendžia prezidentas”, – teigė CPT atstovė.

Neseniai išleistoje ataskaitoje apie garbės nedarančias CŽV operacijas Europos valstybėse žmogaus teisių gynimo organizacija “Amnesty International” (AI) reikalauja, kad Lietuva leistų paviešinti CPT dokumentą, kai tik jis bus paruoštas.

AI taip pat ragina Lietuvos teisėsaugą, tiksliau – Generalinę prokuratūrą, nenumarinti tyrimo dėl CŽV kalėjimo ir asmenų, kurie įtariami viršiję savo įgaliojimus. AI teigia, kad įtarimų šešėlis gali kristi net ant trijų buvusių VSD vadovų: Mečio Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir Povilo Malakausko, įgaliojimus viršyti esą galėjo ir buvęs ilgametis VSD direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas.

Tiesa, AI pastebi, kad Lietuvos politikams gali pristigti valios, ir visa tiesa apie CŽV veiklą Lietuvoje gali likti neatskleista. Esą tokius nuogąstavimus patvirtina premjero Andriaus Kubiliaus teiginiai.

Pasak AI, premjero teiginiai per vizitą JAV, kai jis susitiko su valstybės sekretore Hillary Clinton, kelia abejonių, ar Lietuvos vadovams pakaks politinės valios atskleisti visą tiesą apie CŽV darbus mūsų šalyje. Mat spaudos konferencijoje A.Kubilius pareiškė, esą “visi tyrimai, kuriuos buvo galima atlikti, buvo atlikti Lietuvos parlamento, ir neturime ką pridurti”.

Savo ataskaitoje AI mini ir pašalintąjį prezidentą Rolandą Paksą, kuris britų transliuotojui BBC pareiškė, esą 2003 m. vasarą tuometis VSD vadovas M.Laurinkus kreipėsi į jį su prašymu leisti slaptą įtariamų teroristų gabenimą į Lietuvą.

Tiesa, AI pabrėžia, kad jokie nepriklausomi šaltiniai negali patvirtinti, jog 2004 m. įvykusi R.Pakso apkalta – jo nepritarimo CŽV planams rezultatas.

Tačiau CPT negali viešinti savo pastabų be valstybės, kurią mini ataskaitoje, sutikimo. “Dėl ataskaitos viešinimo spręs valdžios institucijos. Negaliu pasakyti, kas tiksliai. Kai kuriose valstybėse tokius klausimus sprendžia prezidentas”, – teigė CPT atstovė.

Neseniai išleistoje ataskaitoje apie garbės nedarančias CŽV operacijas Europos valstybėse žmogaus teisių gynimo organizacija “Amnesty International” (AI) reikalauja, kad Lietuva leistų paviešinti CPT dokumentą, kai tik jis bus paruoštas.

AI taip pat ragina Lietuvos teisėsaugą, tiksliau – Generalinę prokuratūrą, nenumarinti tyrimo dėl CŽV kalėjimo ir asmenų, kurie įtariami viršiję savo įgaliojimus. AI teigia, kad įtarimų šešėlis gali kristi net ant trijų buvusių VSD vadovų: Mečio Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir Povilo Malakausko, įgaliojimus viršyti esą galėjo ir buvęs ilgametis VSD direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas.

Tiesa, AI pastebi, kad Lietuvos politikams gali pristigti valios, ir visa tiesa apie CŽV veiklą Lietuvoje gali likti neatskleista. Esą tokius nuogąstavimus patvirtina premjero Andriaus Kubiliaus teiginiai.

Pasak AI, premjero teiginiai per vizitą JAV, kai jis susitiko su valstybės sekretore Hillary Clinton, kelia abejonių, ar Lietuvos vadovams pakaks politinės valios atskleisti visą tiesą apie CŽV darbus mūsų šalyje. Mat spaudos konferencijoje A.Kubilius pareiškė, esą “visi tyrimai, kuriuos buvo galima atlikti, buvo atlikti Lietuvos parlamento, ir neturime ką pridurti”.

Savo ataskaitoje AI mini ir pašalintąjį prezidentą Rolandą Paksą, kuris britų transliuotojui BBC pareiškė, esą 2003 m. vasarą tuometis VSD vadovas M.Laurinkus kreipėsi į jį su prašymu leisti slaptą įtariamų teroristų gabenimą į Lietuvą.

Tiesa, AI pabrėžia, kad jokie nepriklausomi šaltiniai negali patvirtinti, jog 2004 m. įvykusi R.Pakso apkalta – jo nepritarimo CŽV planams rezultatas.

Informaciją apie galbūt amerikiečių laikytus kalinius spėjamame Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjime Lietuvoje gali komentuoti tik Jungtinės Valstijos, antradienį sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šalies vadovė žurnalistams teigė nenorinti vertinti britų nevyriausybinės organizacijos paskelbtos informacijos, kad kažkuriuo metu tarp 2004 ir 2006 metų JAV įrengtame kalėjime Lietuvoje buvo kalinamas palestinietis, laikytas įtakingu “Al Qaeda” veikėju.

“Sunku ir nenoriu vertinti todėl, kad ši informacija yra iš nevyriausybinės organizacijos, jokių oficialių dokumentų ar paliudijimų Lietuva neturi. Kaip minėjau, apie kalinius, jeigu tokie buvo, gali liudyti arba komentuoti tik JAV pusė”, – žurnalistams Klaipėdoje sakė prezidentė.

“Mes savo tyrimą parlamento komitete padarėme. Tiek, kiek buvo įmanoma Lietuvai padaryti, esame atlikę savo pareigą tarptautinei bendruomenei”, – pridūrė D.Grybauskaitė.

Londone įsikūrusi nevyriausybinė organizacija pirmadienį pranešė turinti duomenų, kad slaptame CŽV kalėjime Lietuvoje buvo kalinamas palestinietis, kuris klaidingai laikytas teroristinio tinklo “Al Qaeda” vienu iš pagrindinių operacijų vadovu.

“Reprieve” teigia, kad šiuo metu Gvantanamo bazėje esantis Abu Zubaydahas Lietuvoje galėjo būti kalinamas kažkuriuo metu tarp 2004 ir 2006 metų. Organizacijos teigimu, palestinietis buvo kankinamas.

JAV žiniasklaidoje pernai pasirodžius informacijai apie galimą CŽV kalėjimo egzistavimą, Lietuvoje atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu nustatyta, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002-2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto surinkti duomenys parodė, kad minimu laikotarpiu Lietuvoje buvo nusileidę orlaiviai, kurie siejami su CŽV.

Komitetas pranešė nenustatęs, ar per Lietuvos Respublikos teritoriją buvo pervežami, ar į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo atvežti (iš jos išvežti) CŽV sulaikyti asmenys, tačiau sąlygos tokiam pervežimui buvo.

Galimą slaptų CŽV kalėjimų buvimą Lietuvoje tyrusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas teigia, jog pranešimai apie Jungtinių Valstijų žvalgybos turimus įtariamojo terorizmu apklausų įrašus situacijos Lietuvai nekeičia.

Parlamentaro žiniomis, įtariamųjų terorizmu gynėjai bando juos susieti su Europa, tikintis, kad tai padėtų išvengti mirties bausmės.

Naujienų agentūra “Associated Press” antradienį paskelbė, kad Centrinės žvalgybos valdyba (CŽV) turi vaizdo įrašų su įtariamojo prisidėjus prie Rugsėjo 11-osios išpuolių Ramzio Binalshibho (Ramzio Binalšibo) apklausomis. Ta medžiaga esą gali atskleisti daugiau detalių apie slaptų CŽV kalėjimų sistemą, kurioje minima ir Lietuva.

Pasak NSGK vadovo, CŽV tokio pobūdžio medžiaga niekada su niekuo nesidalino.

“Kas kokioj CŽV turi, mums visiškai nieko nekeičia, nes JAV, kad ir ką čia kas aplink šnekėtų, oficialiai kitoms šalims informacijos neteikia. Nebent savo tyrėjams, jei jie tuo užsiimtų. Tai yra visų šalių išbandytas dalykas. Rezultatas yra vienas ir toks pats, jų tokia nuostata. (…) Nemanau, kad per pusmetį kas nors pasikeitė”, – BNS trečiadienį sakė A.Anušauskas.

NSGK vadovas teigė, kad iš tokio pobūdžio vaizdo juosto identifikuoti valstybę, kurioje laikomas įtariamasis, praktiškai neįmanoma.

“Tai, kad patalpoje kažkas sėdi ir apklausinėja, nieko nekeičia. Kaip žinia, tie slaptieji kalėjimai buvo statomi pagal vieną kurpalį. Jei patalpos vidus, tai jis toks pat bet kuriame iš tų keturių pastatytų”, – teigė A.Anušauskas.

Seimo nario teigimu, įtariamųjų terorizmu gynėjai laikosi taktikos ieškoti visų įmanomų sąsajų su Europa.

“Žinau, kad mėginama susieti šiuos žmones su Europa buvo jie ten ar nebuvo vien dėl tos priežasties, kad Europoje nėra mirties bausmės. Gynyba nori į tai atitinkamai sureaguoti, kad tie žmonės, kad ir teisiami JAV, nebūtų nuteisti mirties bausme. Ieško visų įmanomų sąsajų su Europa”, – kalbėjo A.Anušauskas.

Pasirodžius informacijai apie galimą CŽV kalėjimo egzistavimą, Lietuvoje buvo atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu nustatyta, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002-2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę.

NSGK surinkti duomenys rodo, kad minimu laikotarpiu Lietuvoje buvo nusileidę orlaiviai, kurie siejami su CŽV.

“Komitetas nenustatė, ar per Lietuvos Respublikos teritoriją buvo pervežami, ar į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo atvežti (iš jos išvežti) CŽV sulaikyti asmenys, tačiau sąlygos tokiam pervežimui buvo”, – sakoma išvadose, kurias patvirtino Seimas.

Išvadose teigiama, kad tuometiniai Lietuvos saugumo pareigūnai sudarė galimybę JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie orlaivių.

Išvadose taip pat minimos dvi patalpos sulaikytiesiems laikyti. Vienos iš jų “patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra”, teigiama išvadose. Nors tiesiogiai neįvardijama, šiuo atveju minima bazė Antaviliuose, netoli Vilniaus.

Dabartinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad turi “netiesioginių įtarimų”, jog Lietuvoje galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas. Buvęs prezidentas Valdas Adamkus sako manąs, kad kalėjimo nebuvo.

Vaizdo įrašai su įtariamojo Rugsėjo 11-osios išpuoliais apklausomis gali atskleisti daugiau detalių apie slaptų CŽV kalėjimų sistemą, kurioje minima ir Lietuva, teigia Jungtinių Valstijų naujienų agentūra “Associated Press”.

Anot trečiadienį paskelbto agentūros pranešimo, CŽV turi vaizdo įrašų su įtariamojo Ramzio Binalshibho (Ramzio Binalšibo) apklausomis.

AP nemini, kad įtariamasis galėjo būti Lietuvoje, nors minimas Marokas, Lenkija ir Rumunija.

“Rasti dėžėje po stalu Centrinės žvalgybos valdyboje (CŽV), įrašai gali atskleisti, kaip užsienio vyriausybės padėjo Jungtinėms Valstijoms laikyti ir apklausti įtariamuosius terorizmu”, – rašoma agentūros pranešime.

“Manoma, kad dvi vaizdajuostės ir viena garsajuostė yra vieninteliai egzistuojantys įrašai iš slaptos kalėjimų sistemos. Jie gali leisti pažvelgti į ketverius metus trukusią pasaulinę odisėją, pradedant Pakistanu ir baigiant Rumunija bei Gvantanamo įlanka”, – teigia AP.

Amerikiečių naujienų agentūra pranešime sako besiremianti keliais dabartiniais ir buvusiais JAV pareigūnais, kurie kalbėjo su anonomiškumo sąlyga.

AP teigia, kad CŽV manė sunaikinusi visus įrašus su apklausomis, bet 2007-aisiais vienas iš darbuotojų rado dėžę, pakištą po stalu CŽV kovos su terorizmu centre. Joje buvo įrašai su R.Binalshibhu.

Teigiama, kad įrašuose matyti R.Binalshibjo apklausos 2002 metais Maroke prie Rabato miesto.

Buvę pareigūnai AP teigė, kad kalėjimą daugiausia finansavo CŽV, bet jį valdė marokiečiai. CŽV galėjo atvežti ir išvežti suimtuosius, bet oficialiai kontrolę turėjo Marokas. Ši Afrikos valstybė neigia, kad joje buvo slaptas CŽV kalėjimas.

Pažymėtina, kad skeptiškai CŽV kalėjimo buvimo tikimybę Lietuvoje vertinantys kritikai kaip vieną iš svarbiausių argumentų naudoja tai, kad parlamentinio tyrimo metu nustatytas gana aktyvus Lietuvos pareigūnų vaidmuo – esą CŽV to neleistų.

“Įraše matyti vaikinas, sėdintis kambaryje ir tiesiog atsakinėjantis į klausimus. Nematyti jokių šiurkščių apklausų”, – AP sakė neįvardytas JAV pareigūnas.

“Įrašai pateikia tik trumpą vaizdą iš R.Binalshibho kelionės po CŽV juoduosius kalėjimus. Jis buvo pervežamas iš vienos nenurodytos vietos į kitą, o jo istorija, jei kada nors atsidurs teisme, gali atskleisti detalių apie CŽV kalėjimų tinklą”, – rašo AP.

Agentūros teigimu, po sulaikymo Pakistane pirmoji stotelė įtariamojo kelionėje buvo Afganistanas – CŽV bazė netoli Bagramo. 2002 metų rugsėjį jis buvo nuskraidintas į Maroką, o 2003 metų kovą į bazę Lenkijoje kodiniu pavadinimu “Quartz”. Tais pačiais metais jis buvo darsyk nuskraidintas į Maroką, Gvantanamą ir vėl Maroką.

Anot AP, 2004-ųjų pabaigoje įtariamasis buvo nugabentas į Rumuniją, kur įrengtame kalėjime buvo šešios kameros.

2006-ųjų rugsėjį tuometinis JAV prezidentas George W.Bushas (Džordžas V.Bušas) paskelbė, kad R.Binalshibhas ir dar 13 įtariamųjų buvo perkelti į Gvantanamą. “Šis žignsnis žengtas po to, kai buvo uždarytos paskutinės likusios slaptos vietos Rumunijoje ir Lietuvoje”, – rašo AP.

Agentūros žinutėje teigiama, kad įtariamasis ne kartą buvo kankinamas – minimas supančiojimas prie lubų, garsios roko muzikos leidimas, maisto nedavimas.

Įtariama, kad vyras priklausė “Al-Qaeda” grupuotei Hamburge. Jis gyveno kartu su Mahammedu Atta, kuris pilotavo vieną iš lėktuvų, įsirėžusių į Pasaulio prekybos centrą.

Pasirodžius informacijai apie galimą CŽV kalėjimo egzistavimą, Lietuvoje buvo atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu nustatyta, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002-2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto surinkti duomenys rodo, kad minimu laikotarpiu Lietuvoje buvo nusileidę orlaiviai, kurie siejami su CŽV.

“Komitetas nenustatė, ar per Lietuvos Respublikos teritoriją buvo pervežami, ar į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo atvežti (iš jos išvežti) CŽV sulaikyti asmenys, tačiau sąlygos tokiam pervežimui buvo”, – sakoma išvadose, kurias patvirtino Seimas.

Išvadose teigiama, kad tuometiniai Lietuvos saugumo pareigūnai sudarė galimybę JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie orlaivių.

Išvadose taip pat minimos dvi patalpos sulaikytiesiems laikyti. Vienos iš jų “patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra”, teigiama išvadose. Nors tiesiogiai neįvardijama, šiuo atveju minima bazė Antaviliuose, netoli Vilniaus.

Ginčas, ar Lietuvoje buvo slaptieji JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimai, yra baigtas, teigia ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

“Na, aš manau, kad visus tyrimas, kuriuos mes galėjome atlikti, buvo atlikti Lietuvoje Lietuvos parlamento, ir mes nebeturime ko pridurti. Ir jeigu bus gauta papildomos informacijos, mes grįšime prie anksčiau padarytų išvadų. Taigi, tai ginčas, kuris Lietuvoje yra baigtas, ir čia nebėra ką pridurti”, – ketvirtadienį po susitikimo su JAV valstybės sekretore Hillary Clinton (Hilari Klinton) per spaudos konferenciją sakė premjeras.

Klausimas, ar JAV Vyriausybė bendradarbiaus sprendžiant problemą, kad Lietuva dar nėra baigtas slaptųjų CŽV kalėjimų klausimas, adresuotas JAV valstybės sekretorei, tačiau H.Clinton jį perleido A.Kubiliui.

Seimas sausį patvirtino parlamentinio tyrimo išvadas, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) buvo gavęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) prašymą įrengti patalpas, tinkamas sulaikytiems asmenims laikyti, ir tokios patalpos buvo įrengtos, tačiau nenustatyta, ar jose laikyti terorizmu įtariami asmenys.

Kad netoli Vilniaus 2004-2005 metais veikė slaptas Jungtinių Valstijų CŽV kalėjimas įtariamiems teroristams laikyti, praėjusių metų rugpjūtį pranešė JAV televizija “ABC News”. Jame teigta, kad Lietuvoje galėjo būti kalinti ir kankinti aštuoni terorizmu įtariami asmenys.

Aukščiausi tuometiniai Lietuvos vadovai neigė žinoję apie tokį kalėjimą.