JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitas į Europą, kur jis dalyvavo NATO viršūnių susitikime Briuselyje, įsiminė kadru – prezidentas nustumia į šoną Juodkalnijos premjerą Duško Markovičių. Ne mažiau įspūdingos tos kelios dešimtosios sekundės dalys, kai, prasiveržęs prie Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, D.Trumpas sustingo ir jam nepavyko nuslėpti visa jo povyza siunčiamos žinios: „Ar jūs mane matote?“

Galėtume juokauti, kad D.Trumpą aiškiausiai pamatė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Ir pamačiusi po kelių dienų pareiškė, kad Europa turėtų pasikliauti tik savimi. Kadangi politikai žiūri ne vien į kūno kalbą, bet ir klausosi, kas pasakyta, A.Merkel vertinimai išplaukia iš viešų D.Trumpo pareiškimų ir bend-ravimo G7 šalių susitikime Italijoje, kur D.Trumpas nuvyko iš Briuselio.

D.Trumpo žinia europiečiams panaši į ryžtingą stumtelėjimą. Vis dėlto jis pasakė, ką daugelis iš jo norėtų išgirsti, ypač Lietuvoje. „Turime būti stiprūs, bud-

rūs. Ateities NATO turi sutelkti dėmesį į terorizmą, imigraciją, taip pat į Rusijos grėsmę NATO rytinių ir pietinių šalių pasienyje“, – pasakė D.Trumpas.

Beje, tarp pietinių šalių yra ir Juodkalnija, kurioje, kaip teigia oficialūs Juodkalnijos ir Serbijos šaltiniai, Rusija pernai spalį bandė surengti perversmą.

Greta to D.Trumpas pažėrė europiečiams nemalonių dalykų. JAV prezidentas pareiškė, kad 23 iš 28 šalių narių nemoka tiek, kiek turėtų skirti gynybai. Buhalterinė D.Trumpo kalbos dalis skambėjo taip: „Tai nėra sąžininga JAV gyventojų ir mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Daugelis tų šalių yra skolingos JAV dideles sumas pinigų už pastaruosius metus, bet jų nemoka. Per pastaruosius aštuonerius metus JAV gynybai leido daugiau, nei visos likusios Aljanso šalys kartu sudėjus. Jei visos būtų skyrusios bent jau du procentus BVP, mes turėtume 119 mlrd. dolerių kolektyvinei gynybai ir rezervams. Mes turėtume pripažinti, jog šios chroniškos nepriemokos ir augančios grėsmės reiškia, kad netgi dviejų procentų neužteks norint užkamšyti skyles, stengiantis modernizuoti pasirengimą ir pajėgų dydį. Mes turime atsigriebti už prarastus metus, du procentai yra minimumas, stengiantis kovoti su labai bjauriomis grėsmėmis. Jei NATO šalys mokėtų visą kainą, tuomet Aljansas taptų dar stipresnis, ypač kovoje su terorizmu.“

Tikėtina, kad D.Trumpas nesuklydo skaičiuodamas, tačiau juridinė klausimo pusė nušviesta iš esmės klaidingai. Kaip yra iš tiesų, Prezidentė D.Grybauskaitė išaiškino dar 2011 m. rugsėjį. Lietuvos radijui ji sakė: „Turėčiau labai aiškiai suformuluoti apie kažkokius neva esančius tarptautinius įsipareigojimus. Niekur, jokiose sutartyse 2 proc. nėra. Iš 28 šalių NATO narių tik penkios skiria 2 proc., Lietuva skiria apie vieną procentą. Taip, nėra daug. Bet esmė ne kiek, o kam, ir tų išlaidų kokybė.“

Žavingame Sicilijos miestelyje Taorminoje G7 lyderiams nesutarus, kaip bus laikomasi Paryžiaus susitarimų dėl klimato kaitos, tiksliau, šešiems neįtikinus D.Trumpo, kad JAV paisytų to, po kuo pasirašė jo pirmtakas prezidentas Barackas Obama, A.Merkel padarė galutines išvadas. Gerdama alų ir kalbėdama susirinkusiems Miuncheno aludėje ji pasakė: „Laikai, kai galėjome visiškai pasikliauti kitais, baigiasi. Tai patyriau per kelias pastarąsias dienas. Mes, europiečiai, iš tiesų turime paimti likimą į savo rankas.“

Nors D.Trumpas nebuvo įvardytas, visi suprato, kas tie „kiti“.

BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį priėmusi Ukrainos Respublikos ambasadoriaus Valerijaus Žovtenkos skiriamuosius raštus, pabrėžia, kad Lietuva yra visados pasirengusi pasidalyti savo eurointegracine patirtimi tiek, kiek to norės Ukraina.

“Atvirumas, dialogas ir bendradarbiavimas yra svarbiausia plėtojant glaudžius santykius su Europa. Lietuva yra ir bus gera Ukrainos partnerė šioje srityje”, – sakė Prezidentė D. Grybauskaitė.

Pasak šalies vadovės, Ukrainos eurointegracinė sėkmė labai priklauso nuo šios šalies įvaizdžio Europoje, kuris formuojamas pagal demokratijos, žmogaus teisių, spaudos laisvės situaciją. Prezidentė taip pat paragino Ukrainą aktyviai įgyvendinti vidaus reformas, kurios yra gyvybiškai svarbios pačiai valstybei ir jos žmonėms.

59 metų V. Žovtenka yra šeštasis Ukrainos ambasadorius Lietuvoje. Nuo 1998 iki 2004 m. diplomatas ėjo prekybinės-ekonominės misijos vadovo ir laikinojo reikalų patikėtinio pareigas Ukrainos ambasadoje Latvijos Respublikoje. Nuo 2004 m. septynerius metus dirbo Ukrainos Užsienio reikalų ministerijoje. Prieš paskiriamas į Vilnių, V. Žovtenka ėjo Ukrainos URM teritorinio departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas.

BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, jog tikisi, kad iš pareigų pasitraukusio ambasadoriaus Rygoje Antano Valionio žodžiai nepakenkė dvišaliams santykiams su Latvija.

“Labai tikiuosi, kad ne, nes perdaviau Latvijos prezidentui atsiprašymą, oficialų”, – trečiadienį žurnalistams sakė Utenoje viešinti šalies vadovė.

“Manau, kad mes labai greitai sureagavome ir labai tikiuosi, kad tai bus pavyzdys ir taisyklė kiekvienam Lietuvos ambasadoriui, primenanti, kad diplomatinis atstovas atstovauja valstybei, turi kalbėti tik tai, kas yra oficialiai sutarta ir kištis į vidaus politiką jokiu būdu negalima ir neleistina. Kiekvienas turi prisiimti atsakomybę už tokius veiksmus”, – tvirtino D. Grybauskiatė.

Prezidentė antradienį skubiai iškvietė ambasadorių pasiaiškinti dėl jo komentarų apie situaciją Latvijoje po to, kai šios šalies prezidentas Valdis Zatleras inicijavo parlamento paleidimo procedūrą. A. Valionis po susitikimo pranešė atsistatydinantis iš ambasados Latvijoje vadovo pareigų.

A. Valionis komentuodamas V. Zatlero šeštadienį paskelbtą sprendimą siekti parlamento paleidimo sakė, kad Latvijos prezidento “intencijos kvepia nelabai gražiai”, siūlymą paleisti Saeimą jis vadino kerštu ir perversmu. Latvijos užsienio reikalų ministerija ir Prezidentūra paprašė A. Valionį pasiaiškinti dėl šio pareiškimo.

Pasak V. Zatlero, paskutinis lašas, perpildęs jo kantrybės taurę, buvo įstatymų leidėjų sprendimas neatšaukti parlamentinio imuniteto opozicijos atstovui Ainarui Šleseriui, kuris yra laikomas vienu iš trijų Latvijos oligarchų. Latvijos kovos su korupcija biuras siekia ištirti, ar A. Šleseris, kuris yra centro dešinės pakraipos susivienijimo “Už geresnę Latviją” lyderis, nėra įsivėlęs į neva nešvarius jam priklausančios bendrovės sandėrius.

Nauji rinkimai Latvijoje vyks, jei tam referendumu pritars šalies piliečiai. Referendumas dėl 10-ojo šaukimo Seimo paleidimo bus surengtas liepos 23 dieną.

"Veido" archyvas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Miškų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma galimybė privačiuose miškuose atstatyti buvusias sodybas, suskaidyti miškus į mažesnes nei 5 ha valdas ir sukuriamos sąlygos išvengti pareigos atkurti iškirstą mišką ar sumokėti už tai piniginę kompensaciją.

Prezidentės teigimu, tokios įstatymo pataisos kelia abejonių dėl jų atitikties Konstitucijai, sudaro prielaidas stichiškai, neprognozuojamai miškų urbanizacijai, miškų niokojimui bei apriboja visuomenei priėjimą prie miškų.

Aplinkos ministerijos duomenimis, pagal šį įstatymą statybos galėtų vykti 140 tūkst. miško valdų.

“Visuomenei neprieinamomis privačiomis valdomis jau paverstos gražiausios šalies paežerės, todėl negalime leisti, kad taip atsitiktų ir su miškais. Miškai – ypatinga šalies vertybė ir visos tautos turtas”, – Prezidentę cituoja jos spaudos tarnyba.

Prezidentės teigimu, priimant įstatymą, kuris turėjo įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą ir nustatyti tik labai retus, išimtinius miško pavertimo kitomis naudmenomis atvejus ir taip apsaugoti miškus, buvo nueita pirmiausia privatų, o ne viešąjį interesą ginančia linkme – įteisintas buvusių sodybų atstatymas miško žemėje.

Itin reta išimtis, pasak Prezidentės, turi būti ir miškų skaidymas į mažesnes nei 5 ha valdas, o pagal Miškų įstatymą tai taptų taisykle. Miškų skaidymas į smulkias valdas yra neūkiškas ir prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad suskaidžius miškus būtų sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, gamtinę aplinką bei skurdinti ir alinti miškus.

Visuomenės interesus pažeidžia ir paskutiniu pataisų priėmimo momentu atsiradusi miškų niokojimą įteisinanti nuostata, pagal kurią vietoj iškirsto miško įveisimo ar kompensacijos už jį sumokėjimo būtų galima atsipirkti tik pavienių želdynų suformavimu.

Miškų įstatymas, pasak Prezidentės, turi tarnauti valstybės, o ne atskirų asmenų interesams, todėl išimtys gali būti numatytos tik strateginių valstybės projektų įgyvendinimui.

"Veido" archyvas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pasirašė Teismų įstatymo pataisas, kurios, šalies vadovės manymu, paskatins greitesnes teisėjų perkėlimo ir atrankos procedūras, lems efektyvesnį teisėjų darbo krūvio paskirstymą bei paspartins teismo bylų nagrinėjimą.

Šios pataisos užtikrins galimybę prezidentei ir Teisėjų tarybai efektyviau spręsti teisėjų darbo vietos keitimo klausimus, perkeliant juos iš mažą darbo krūvį turinčio teismo į tą teismą, kurio darbo krūvis yra per didelis, pranešė Prezidentūra.

Pasak pranešimo, anksčiau valstybės vadovės iniciatyva pakeista teisėjų atrankos tvarka jau davė labai akivaizdžių rezultatų: keturis kartus sumažėjo laisvų teisėjų etatų skaičius ir dabar yra pats mažiausias per 10 metų, o tai skatina greitesnį bylų nagrinėjimą, nes kiekvienas naujas teisėjas sumažina jau dirbančių teisėjų darbo krūvį, leidžia teismams išnagrinėti daugiau bylų ir kokybiškiau vykdyti teisingumą.

Prezidentė D. Grybauskaitė ir toliau žada skirti ypatingą dėmesį efektyviai teismų darbo veiklai užtikrinti. Artimiausiu metu šalies vadovė teiks Seimui Konstitucinio Teismo bei Administracinių bylų teisenos įstatymo pataisas, kurios sudarys realias galimybes paspartinti labai svarbių bylų nagrinėjimą Konstituciniame Teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

BFL

Lietuvos gyventojų pokalbių nėra klausomasi daugiausiai Europoje, tačiau mūsų šalyje kaupiama ir saugoma per daug duomenų, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Iš tiesų situacija – ne visai tokia, kaip buvo suformuluota žiniasklaidoje. Mes nesame daugiausiai besiklausanti savo žmonių valstybė – atvirkščiai”, – Žinių radijui antradienį sakė D. Grybauskaitė.

Jos teigimu, Europos Sąjungai pateikta informacija apie kaupiamus duomenis, o ne apie pokalbių klausymąsi.

“Norėčiau priminti, kad po teroristinių išpuolių Jungtinėse Valstijose rugsėjo 11-ąją kartu Jungtinės Valstijos ir Europa sutarė įgyvendinti direktyvą – kaupti ir saugoti duomenis apie sunkius arba labai sunkius nusikaltimus teroristinėje veikloje visame pasaulyje ir Europoje taip pat. Ši 2008 metų direktyva turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę, ir tai buvo padaryta Lietuvoje. Jos pagrindu 2009-aisiais jau šios Vyriausybės buvo priimtas nutarimas, kuris numatė, kokius duomenis reikia kaupti ir saugoti. Kartoju – nesiklausyti, o kaupti ir saugoti. Į turinį kištis negalima. Turinys yra neliečiamas”, – dėstė D. Grybauskaitė.

Pasak jos, Lietuvoje persistengta su duomenų kaupimu, ji jau kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių, kad jų būtų kaupiama mažiau.

“Kaip didelę problemą matau atlaidų valstybės požiūrį į direktyvų įgyvendinimą Lietuvoje (…). Atrodo, kad kaip visada mes perlenkėme lazdą ir pradėjome kaupti daug daugiau negu direktyva mūsų prašo. Taigi, būtent tokia informacija ir nuėjo į Europos Sąjunga – apie kaupimą ir saugojimą daug daugiau negu direktyva iš viso numato”, – pasakojo valstybės vadovė.

“Pirmadienį kreipiausi į premjerą labai aiškiai nurodydama tą nutarimą, kad būtent šio premjero parašas ten yra 2009 metų liepą, ir skubiai būtina peržiūrėti tuos reikalavimus, sumažinti jų kiekį. Visiškai tiek informacijos nereikia nei kaupti ir išsaugoti, nei paskui atitinkamai informuoti apie tai Europos institucijas, to net nenumato europinė direktyva”, – pridūrė ji.

Anot D. Grybauskaitės, Vyriausybės nutarimas dėl kauptinų ir saugotinų duomenų buvo “neprotingas direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę” ir tai galėjo atsitikti dėl “neįdėmaus Vyriausybės požiūrio”.

Europos Komisija (EK) paskelbė, kad 2008 metais Lietuvos teisėsauga 85,3 tūkst. kartų kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimų.

Pasirodžius šiai informacijai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas pareiškė, kad statistika yra dubliuojama dėl duomenų teikimo metodikos.

A. Anušausko pateiktais duomenimis, Lietuvoje 2008 metais buvo 85,3 tūkst. duomenų užklausų, 2009 metais – apie 71 tūkst. (51,5 tūkst. apie mobilaus ryšio vartotojų duomenis ir 19,5 tūkst. užklausų, susijusių su internetu).

BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pasirašė dekretą, kuriuo iš pareigų atleido Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoją Edmundą Inokaitį.

57-erių E. Inokaitis atleistas savo noru, pranešė Nacionalinė teismų administracija.

Balandžio 29 dieną Teisėjų taryba vienbalsiai nusprendė patarti prezidentei atleisti iš pareigų Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoją.

Teisėjų taryba yra nusprendusi patikrinti E. Inokaičio darbą. Šis pateikė prašymą atleisti jį iš pareigų.

Atsistatydinimo pareiškimą E. Inokaitis nusiuntė prezidentei D. Grybauskaitei, kuri nusprendė jį patenkinti ir dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybą. Pritarus atsistatydinimui, E.Inokaitis dirbs paprastu teisėju.

Sudaryti komisiją E. Inokaičio administracinei veiklai tirti pasiūlė Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius. Jis manė, kad būtina išsiaiškinti, ar Civilinių bylų skyriaus teisėjų darbą kontroliuoti turintis teismo pirmininko pavaduotojas E. Inokaitis sugebėjo ”valdyti situaciją”.

E. Inokaičio veiklos tyrimą nuspręsta atlikti, kai paaiškėjo, kad teisėja Valentina Ščerbakova penkerius metus nesilaikė civilinių bylų nagrinėjimo, tvarkymo ir saugojimo reikalavimų, taip pat protokolų ir kitų procesinių dokumentų surašymo terminų, laiku neperdavė bylų raštinei, vilkino civilinių bylų nagrinėjimą.

Be to, vienoje byloje ji sprendimus vilkino ne vienerius metus, nors dėl to keletą kartų į teismą kreipėsi Kauno meras.

Teisėjų taryba patarė prezidentei atleisti V. Ščerbakovą iš Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

REUTERS

Vidurio Europos lyderių susitikime Varšuvoje Lietuvos vadovė D. Grybauskaitė susitiko su JAV prezidentu B. Obama. Šalių lyderiai aptarė vieną svarbiausių Lietuvai klausimų – NATO poziciją gynybos klausimais.

„Varšuvoje B. Obama pasižadėjo ginti Lietuvą“ skelbia „Respublika“. Dienraštyje teigiama, kad „Prezidentė Dalia Grybauskaitė išgirdo Jungtinių Valstijų vadovo Barako Obamos (Barack Obama) patikinimą dėl NATO pasirengimo ginti savo nares, nesidalijant šios atsakomybės su Rusija.

Šalies vadovė Varšuvoje priminė NATO viršūnių susitikime Lisabonoje išsakytą JAV poziciją, kad NATO yra atvira ir turi būti pasitikėjimas ir bendradarbiavimas keičiantis informacija tarp aljanso ir Rusijos, tačiau NATO gins savo nares. „O Rusija gins save ir kitokių variantų būti negali“, – teigė D. Grybauskaitė.

Lietuvos valstybės vadovė pabrėžė, kad Baltijos šalims labai svarbi JAV nuosekli pozicija nusiginklavimo, europinio saugumo, priešraketinės gynybos klausimais.“

„Vilniaus diena“ priduria, kad Lietuvą saugos tik NATO. Dienraštis skelbia – „Buvo labai svarbu sužinoti, ar tikrai išlieka nuosekli, ta pati JAV pozicija, kokia buvo išsakyta Lisabonoje, kad NATO dengs ir gins NATO šalis, ir to nedarys niekas kitas jokiu kitokiu bendradarbiavimo variantu“, – kalbėjo Prezidentė.

„B. Obama dar kartą patvirtino, kad apie tai buvo kalbėta su ponu D. Medvedevu Prancūzijoje per G 8 susitikimą“, – pasakojo Lietuvos vadovė.

Ji pridūrė neseniai gavusi Rusijos prezidento laišką, kuriame kalbama būtent apie PRG, bendradarbiavimo su NATO perspektyvas ir Lietuvos poziciją šiuo klausimu.

„Į tą laišką aš atsakiau. Laiškas buvo kviečiantis ir primenantis apie tai, kad Lisabonoje NATO ir Rusija nutarė bendradarbiauti PRG srityje, keistis informacija, kurti pasitikėjimo priemones“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

„Labai mandagiai atsakiau, kad šis susitarimas išlieka. Lygiai kaip ir Rusijos prezidento laiške – gana bendrai, kad mes atviri ir norėtume, kad galėtume pasitikėti Rusija, ir Rusija galėtų pasitikėti NATO“, – sakė Prezidentė.“

„Lietuvos žinios“ rašo, kad D. Grybauskaitė šalių susitikime pasinaudojo proga ir pakvietė JAV vadovą į Lietuvoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą. Dienraštyje rašoma: „Asmeniškai kalbėjau su JAV prezidentu. Prisiminėme NATO viršūnių susitikimą Lisabonoje ir esminį B. Obamos indėlį priimant Lietuvai palankius sprendimus dėl priešraketinės gynybos tvirtinant Aljanso strategiją. Pakviečiau atvykti ir į Europos krepšinio čempionato finalą, jei tik turės laiko, nes JAV prezidentas prisipažino esąs didelis šio sporto aistruolis”, – teigė D. Grybauskaitė.“

Tačiau „Lietuvos rytas” teigia, kad Varšuvoje buvo ne tik šypsenų, mat pirmasis pokomunistinės Lenkijos prezidentas ir Nobelio Taikos premijos laureatas Lechas Walęsa atsisakė susitikti su B. Obama.

Dienraštis teigia, kad „L. Walęsa buvo kviečiamas dalyvauti B. Obamos pokalbyje su Lenkijos politinių partijų lyderiais bei demokratinių permainų pradininkais. Tačiau politikas atmetė šį pasiūlymą ir pareiškė, kad jo „nedomina pozavimas bendroms nuotraukoms”, ir išvyko į susitikimą Italijoje.

Vietos apžvalgininkai tokį L. Walęsos sprendimą aiškino garbės troškimu. Jie priminė, kad B. Obamos pirmtakai per vizitus Lenkijoje su šiuo politiku susitikdavo asmeniškai.”

„Lietuvos rytas“ priduria, kad „Nors ir nesulaukęs L. Walęsos, B. Obama Varšuvoje negalėjo skųstis dėmesiu. Lenkai netgi juokauja, kad JAV prezidento viešnagė padėjo užglaistyti bene didžiausią vietos politinį konfliktą. Mat į B. Obamos susitikimą su politinių partijų lyderiais atvyko opozicijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis.

„Lietuvos žinios“ praneša, kad „JAV prezidentas pagyrė Lenkijos ekonomikos augimą ir paramą demokratiniams judėjimams Šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose. Tačiau kur kas svarbesnė lenkams buvo jo pozicija dėl JAV priešraketinės gynybos skydo dislokavimo Lenkijoje ir santykių su Rusija. B. Obama pareiškė, kad padėdamas į lentyną pirmtako planą dislokuoti Lenkijoje šio skydo elementus jis nepastato į pavojų Lenkijos ir viso regiono.

Per bendrą spaudos konferenciją su premjeru Donaldu Tusku B. Obama vadino Lenkiją “viena artimiausių ir stipriausių mūsų sąjungininkių bei lyderių Europoje” ir “gyvu pavyzdžiu, ką įmanoma nuveikti, kai šalys rimtai imasi reformų”.

Tačiau „Lietuvos rytas“ teigia, kad „B. Obamos vizitą Lenkijos apžvalgininkai vertina dviprasmiškai. Esą B. Obama apsiribojo pagyromis Lenkijos demokratinėms permainoms ir sugebėjimui atsilaikyti prieš ekonominę krizę bei pažadais plėtoti politinį, karinį ir ekonominį bendradarbiavimą. Tačiau jis neatvežė jokių konkrečių sutarčių.

Tiesa, B. Obamai baigus vizitą Lenkijoje, Baltieji rūmai paskelbė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos 2013 metais planuoja šioje šalyje dislokuoti naikintuvų F-16 arba karinio transporto C-130 lėktuvų dalinį. Bet šie planai vis dar nekonkretūs. Be to, tai – jau ir nebe naujiena.”

BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Varšuvoje vykstančiame 19 Vidurio Europos šalių vadovų susitikime. Renginyje numatyta ir Vidurio Europos lyderių vakarienė su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama).

Pasak prezidentės atstovo spaudai Lino Balsio, pagrindinė susitikimo tema bus Vidurio Europos regiono pokyčiai per pastaruosius 20 metų ir tolesni europinės bei euroatlantinės integracijos lūkesčiai. D.Grybauskaitė, anot jo, per susitikimą taip pat kels energetinio saugumo ir kuriamos priešraketinės gynybos sistemos klausimus.

L.Balsys BNS sakė, kad dar ne visos Vidurio Europos šalys yra Europos Sąjungos narės ir Lietuva mato aiškų savo vaidmenį, kaip pasidalyti šalies, kuri per pastaruosius 20 metų sėkmingai įsiliejo tiek į ES, tiek į NATO, patirtimi.

“Prezidentė pabrėš reformas, kurias kiekvienai šaliai būtina atlikti pradedant euroatlantinės integracijos procesus. Tai labai svarbūs procesai, ne mažiau svarbūs nei pati narystė, nes būtent tuo metu, kai šalis rengiasi narystei ES arba NATO ji priversta gerąja prasme atlikti būtinas reformas – demokratinių institucijų stiprinimą ir ekonomines reformas. Lietuva galės padėti ir jau padeda šalims, kurios to nori, dalydamasi savo patirtimi, kaip mums pavyko nueiti tą kelią”, – kalbėjo prezidentės patarėjas.

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorwskis (Bronislavas Komorovskis) atidarydamas Karalių rūmuose vykstantį susitikimą sakė, jog Varšuvoje bus kalbama apie Vidurio Europos šalių patirtį, kuri yra naudinga plėtojant demokratiją ir laisvę Europoje bei pasaulyje

“Aš manau, kad kiekviena iš mūsų šalių perėjo nelengvą kelią nuo totalitarizmo demokratijos link, mūsų dalis Europos buvo labai išskirtiniame kelyje – paženklintame karų, konfliktų, diktatoriškų režimų, o taip pat žmogaus ir nacionalinių laisvių”, – kalbėjo Lenkijos prezidentas.

Kalbėdama apie energetinį saugumą, prezidentės patarėjo teigimu, D.Grybauskaitė pirmiausia dėmesį atkreips į branduolinę energetiką.

“Prezidentė kels klausimą dėl branduolinio saugumo – kad būtų atliekami atsparumo testai ne tik esamoms, bet būsimoms branduolinėms elektrinėms, kad šalys, kurios plėtoja atominę energetiką, kuo skaidriau ir saugiau tai darytų”, – pasakojo L.Balsys.

Lietuvos vadovė penktadienį dalyvaus bendroje Lenkijos prezidento vardu rengiamoje Vidurio Europos lyderių ir B.Obamos vakarienėje. Šiame neformaliame susitikime ji kels priešraketinės NATO gynybos sistemos apimties klausimą. Aljansas kuriant šią sistemą siekia bendradarbiauti su Rusija, tačiau abiems pusėms kol kas sunkiai pavyksta rasti sutarimą esminiais šios sistemos kūrimo klausimais.

“Susitikimuose su Vidurio Europos šalių vadovais ir JAV prezidentu kalbėsime apie transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimą. Varšuvoje kelsiu klausimus, kurie ypač aktualūs Lietuvai ir kitoms NATO pasienyje esančioms šalims. Mes siekiame, jog priešraketinė NATO gynybos sistema, dėl kurios susitarėme pernai Lisabonoje, apimtų visas aljanso šalis”, – vizito išvakarėse teigė šalies vadovė.

L.Balsys pasidžiaugė, kad į Varšuvoje 17 kartą rengiamą susitikimą pakviesti ir Estijos bei Latvijos vadovai.

“Gerai, kad visos trys Baltijos šalys yra pakviestos, nes Lietuva jau antrą kartą pakviesta, o Latvija su Estija – pirmą kartą. Tai reiškia, kad Vidurio Europos ir Baltijos regionai yra nusiteikę kryptingai bendradarbiauti. Mes čia atstovaujame labiau šiauriečiams, Šiaurės Europos ir Baltijos jūros regionui. Šis susitikimas, prezidentės manymu, yra naudingas Lietuvai”, – sakė prezidentės atstovas.

Prieš valstybių vadovų vakarienę Varšuvoje įvyks trišalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas.

Lietuva susitikime dalyvaus ir kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai bei Demokratijų Bendrijai pirmininkaujanti šalis.

D.Grybauskaitė kartu su Kosovo prezidente Atifete Jahjaga yra vienintelės moterys šiame susitikime.

Dėl Kosovo pakvietimo šį renginį boikotavo Serbija, nuo kurios Kosovas atsiskyrė. Į renginį dėl tos pačios priežasties neatvyko ir Rumunijos prezidentas.

Pastarąjį kartą susitikimas vyko 2009 metais Serbijoje.

BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo Vyriausybei keisti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pavaldumą. Tai ji pirmadienį pareiškė po susitikimo su Vyriausybės nariais.

“Antikorupciniame pakete atkreipiau Vyriausybės dėmesį, kad Viešųjų pirkimų įstatymo ir kontrolės pataisos, kurias pateikiau, taip pat stringa Vyriausybėje, nėra Vyriausybės nuomonės Seimui. Skubinu Vyriausybę kuo greičiau ją teikti, nes būtent šiose pataisose pasiūliau ne tik pavaldumą keisti Viešųjų pirkimų tarnybos, bet pirmiausia skaidrumo ir atskaitomybės elementus, skelbiant arba vykdant viešuosius pirkimus, ypač su žiniasklaida. Tai yra labai svarbu. Prašau Vyriausybės pagreitinti savo nuomonės pateikimą Seimui”, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo D. Grybauskaitė.

Šiuo metu tarnyba yra pavaldi Ūkio ministerijai.

D. Grybauskaitė dar kovo mėnesį pranešė apie rengiamą Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimą, siekiant, kad ši institucija taptų nepriklausoma, numatant vadovų rotaciją.

VPT vadovas Žydrūnas Plytnikas praėjusiais metais kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl neva jam daromo spaudimo. Garsiojoje buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio “pažymoje” nurodoma, kad politikai, verslininkai mėgino daryti spaudimą jam ir Ž.Plytnikui dėl bendrovių “Vilniaus vandenys”, Ignalinos atominės elektrinės, Valdovų rūmų statybos, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos, daugiabučių renovavimo programos viešinimo ir kitų viešųjų pirkimų.

BFL

Tautos palankumo visuomenės veikėjams rikiuotėje balandį, kaip ir dažną mėnesį anksčiau, stabilios išliko keturios pirmosios pozicijos ir dvi paskutinės. Palankiausiai vertinama Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nepalankiausiai – Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Kiti visuomenės nuomonės apklausoje vertinami veikėjai išliko savo pozicijose arba tik menkai “persistumdė” vietomis.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos “Baltijos tyrimai” naujienų agentūros ELTA užsakymu balandžio 21-30 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Prezidentę D. Grybauskaitę palankiai vertino 82 proc. apklaustųjų.

Dvi kadencijas Lietuvai vadovavęs Prezidentas Valdas Adamkus sulaukė 61 proc. piliečių palankumo.

Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę palankiai įvertino 57 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių.

Seimo narys Socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius pelnė 52 proc. respondentų palankumą.

Šiuos keturis politikus baigiantis balandžiui palankiai įvertino daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų.

Dar tris visuomenės lyderius gyventojai įvertino labiau palankiai nei nepalankiai – europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę, SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą ir teisininką Kęstutį Čilinską.

Kitus visuomenės veikėjus gyventojai vertino labiau nepalankiai nei palankiai. Tarp jų nepalankiausiai buvo vertinamas Vyriausybei vadovaujantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis A. Kubilius. Jo veiklai kritikos nepagailėjo 84 proc. apklaustųjų.

Kiek mažiau nepalankaus vertinimo skirta Seimo nariui Tautos prisikėlimo partijos vadovui Arūnui Valinskui – 78 proc.

Daugiau nei pusė respondentų nepalankiai įvertino ir europarlamentarą Vytautą Landsbergį – 72 proc., Lietuvos liaudies sąjungos vadovę Kazimirą Prunskienę – 71 proc., europarlamentarą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovą Valdemarą Tomaševskį – 65 proc., Socialistinio liaudies fronto lyderį Algirdą Paleckį – 59 proc., Naujosios sąjungos (socialliberalų) vadovą Artūrą Paulauską – 57 proc., Seimo narį Petrą Gražulį – 56 proc., europarlamentrą Tvarkos ir teisingumo partijos vadovą Rolandą Paksą – 55 proc. ir Vilniaus merą Artūrą Zuoką – 52 proc.

Per mėnesį nuo kovo apklausos labiausiai – 8 procentiniais punktais – pagerėjo A. Zuoko vertinimas.

Šiek tiek savo visuomeninį reitingą pagerino ir V. Adamkus – 4 procentiniais punktais bei A. Valinskas – 3 procentiniais punktais.

Labiausiai – 7 procentiniais punktais – per mėnesį sumažėjo palankiai vertinančių R. Paksą ir taip pat “tvarkietį” Seimo narį Valentiną Mazuronį. 3 procentiniais punktais sumenko A. Paleckio, K. Prunskienės, A. Paulausko bei europarlamentaro Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho vertinimai.

BFL

Šalies vadovė sako mananti, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą galima būtų taikyti ir spaudai. Dalia Grybauskaitė teigia skeptiškai vertinanti PVM lengvatas, tačiau dėl spaudos, jos nuomone, galima taikyti išimtį.

“Dėl spaudos yra specifinė situacija. Kaip ir knygos, kaip ir kai kurios paslaugos ir prekės, kurios turi tą vadinamąjį socialinį jautrumą – kaip vaistai, kaip šiluma, tame tarpe – ir spauda, manau. Besibaigiant sunkmečiui, vis dėlto reikėtų kai kur pažiūrėti lanksčiau ir truputį atleisti diržą”, – paklausta apie galimus PVM lengvatų pokyčius Pabradėje žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė neįvardijo, koks tarifas spaudai galėtų būti taikomas: “Neskubėkime”.

Iki šių metų pabaigos lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir reprodukcijų albumus ir kitus. Bet periodinei spaudai PVM lengvata nenumatyta – jai taikomas 21 proc. mokesčio tarifas.

Dėl kitų galimų PVM lengvatų – maistui ar kitoms prekėms – šalies vadovė teigė esanti “labai griežtos nuomonės”. Dažniausiai, anot D. Grybauskaitės, iš PVM lengvatos pasipelno gamintojai: “Todėl labai neskubėčiau ir nemanau, kad tai yra laikas dabar daryti, nes iš tikrųjų net ir kylant kainoms, vartotojas praktiškai nepajus (efekto – BNS)”.

Apie galimus PVM pokyčius D. Grybauskaitė užsiminė pirmadienį vykusiame Spaudos atgavimo dienai skirtame renginyje.

Finansų ministerijos parengtame 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamų projekte užsimenama, kad planai kitąmet iš PVM surinkti 9,649 mlrd. litų pajamų (16,8 proc. daugiau nei planuojama šiemet), galėtų būti neįgyvendinti, jei būtų pratęstos ar įvestos naujos PVM lengvatos, nepagerėtų mokesčių administravimas, dėl kitų veiksnių. Kokios galėtų būti naujos PVM lengvatos nekonkretizuojama.

Spaudai lengvatinis 5 proc. PVM tarifas buvo taikomas iki 2009-ųjų pradžios.