BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymų pataisas, kuriomis išplečiamas specialiųjų tarnybų tikrinamų į valstybės tarnybą priimamų asmenų sąrašas ir keičiama jų tikrinimo tvarka, antradienį pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Pagal Korupcijos prevencijos, Valstybės tarnybos ir Operatyvinės veiklos įstatymų pataisas, nuo šiol specialiosios tarnybos tikrins ir į ministerijų kanclerių, savivaldybių administracijos direktorių, visas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, prokurorų, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir valstybės įmonių, jų padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas pretenduojančius asmenis.

Ar valstybės tarnautojas atitinka jam keliamus reikalavimus, bus galima tikrinti ne tik priimant į darbą, o visos tarnybos metu, jeigu sprendžiamas tarnautojo atsakomybės klausimas ar kyla abejonių dėl jo veiklos.

“Antikorupcinių įstatymų paketas užkirs kelią į valstybės tarnybą patekti abejotinos reputacijos žmonėms, leis sumažinti korupcijos valstybės tarnyboje mastus ir taps tvirtu pagrindu skaidresnei valstybės tarnybai kurti”, – sakoma pranešime spaudai.

Anot Prezidentūros, pataisose aiškiai apibrėžiama, kokia informacija turi būti pateikta apie į valstybės tarnybą pretenduojantį asmenį, kad neliktų galimybių nutylėti svarbios, visapusiškai žmogų charakterizuojančios informacijos.

“Taip pat siūloma numatyti, kad specialiųjų tarnybų pateikta informacija gali būti teisinis pagrindas nepriimti arba atleisti asmenį iš valstybės tarnybos. Pataisos taip pat numato galimybę operatyvinę informaciją naudoti ir traukiant asmenį drausminėn ir tarnybinėn atsakomybėn”, – sakoma pranešime.

BFL

Į Vilniuje birželį vyksiančią konferenciją apie moterų lyderystę pakviestos aukščiausius postus įvairiose pasaulio šalyse užimančios politinės vadovės.

Pasaulio lyderes į Lietuvą kviečia prezidentė Dalia Grybauskaitė, į šį renginį yra išsiųsta apie 200 kvietimų, rašo “Lietuvos žinios”. Aukšto lygio konferencija rengiama kartu su Pasaulio moterų lyderių taryba ir jos vadove Suomijos prezidente Tarja Halonen.

Konferencijoje “Moterys – demokratijos stiprintojos: geriausioji praktika” kviečiamos dalyvauti Argentinos, Liberijos, Šveicarijos, Airijos ir Kosta Rikai prezidentėms.

Renginyje laukiamos ir įvairių kraštų vyriausybėms vadovaujančios moterys. Kvietimai išsiųsti Vokietijos kanclerei, Australijos, Bangladešo, Slovakijos, Islandijos, Suomijos, Kroatijos bei Trinidado ir Tobago premjerėms.

Atvykti į aukšto lygio renginį D. Grybauskaitė ir T. Halonen taip pat pakvietė Pasaulio moterų lyderių tarybai nepriklausančias koleges: Kirgizijos, Brazilijos ir Indijos prezidentes. Dalyvauti kviečiamos ir kai kurios buvusios valstybių vadovės.

Jau žinoma, kad renginyje dalyvaus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton).

Užsienio reikalų ministerijos (URM) Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Mindaugo Lašo teigimu, kiek kainuos šis renginys, dar neaišku, nes nežinoma, kiek tiksliai į jį atvyks svečių. Tačiau sąmata esą bus nedidelė, nes renginys vyks prezidentūros rūmuose, o dalyvės pačios apsimokės savo kelionės išlaidas.

Pernai rugsėjį panašus renginys įvyko Niujorke.

BFL

Neišnešiotų kūdikių retinopatija – tai akių liga, kurios gydymui yra būtina lazerinė įranga. Iki šiol šiai ligai gydyti nebuvo galimybių visame Pietų Kaukazo regione.

“Yra labai svarbu padėti Gruzijos žmonėms konkrečiais darbais. Lietuvos, Japonijos ir Gruzijos bendradarbiavimas yra puikus pavyzdys, kaip geros valios ir profesionalumo dėka galima sėkmingai pradėti ir plėsti bendrus projektus. Su Lietuvos medikų pagalba ne tik vis daugiau Gruzijos gydytojų įsisavina naujausius gydymo metodus, bet Tbilisis turi visas galimybes tapti šios srities centru visame regione, padėti kaimyninių šalių vaikams”, – Lietuvos vadovę cituoja Prezidentės spaudos tarnyba.

Pagal vystomojo bendradarbiavimo projektą Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytojų iniciatyva Tbilisio M. Iašvili ligoninėje buvo įdiegta lazerinė aparatūra ir vykdomi gydytojų mokymai.

FB-UA113212

Seimas pritarė Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtoms Konkurencijos įstatymo pataisoms, kuriomis įmonėms už kartelinius susitarimus ir kitus konkurenciją ribojančius veiksmus bus skiriamos didesnės baudos, numatyta asmeninė įmonių vadovų atsakomybė, pailginami sankcijų skyrimo senaties terminai.

Prezidentės siūlymu sugriežtintas Konkurencijos įstatymas numato, jog įmonės vadovui, prisidėjusiam prie draudžiamų susitarimų, 3-5 metams galės būti apribota teisė eiti juridinio asmens vadovo pareigas.

“Už įmonių daromų pažeidimų visada stovi konkretūs žmonės, dažniausiai įmonių vadovai. Žinodami, jog jiems asmeniškai gresia sankcijos, tokie vadovai privalės daug atsakingiau elgtis. Atgrasomasis įstatymo poveikis sumažins konkurencijos taisyklių pažeidimų, sąžiningi verslininkai galės išnaudoti tikrai sąžiningos konkurencijos privalumus”, – valstybės vadovę cituoja Prezidentės spaudos tarnyba.

Pasak Prezidentės, karteliniais susitarimais daroma ypač didelė žala vartotojams. Tokie reiškiniai, kai nesirenkama priemonių ir nesąžiningai, neteisėtais būdais siekiama kuo didesnio pelno, savo materialinius interesus iškeliant aukščiau visos bendruomenės gerovės, negali būti toleruojami ir su jais turi būti kovojama.

Priimtomis Konkurencijos įstatymo pataisomis taip pat sugriežtintos ūkio subjektų atsakomybės sąlygos, o Vyriausybė įpareigota patvirtinti naują baudų skaičiavimo tvarką.

"Veido" archyvas

Prezidentė koja – trept, ministrai iš posto – virst. Prieš D.Grybauskaitės valią bejėgis ir premjeras – jam teko paaukoti net savo numylėtinį D.Kreivį

Pernai rudenį Vilniuje priėmusi Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė atmetė jo siūlymą kartu susitikti su tuometiniu Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka, kurio kadencija ėjo į pabaigą, rodo paviešintas JAV diplomatinis dokumentas.

“A.Lukašenka pasiūlė, kad jis ir D.Grybauskaitė gruodį dalyvautų trišaliame susitikime su Ukrainos prezidentu V.Juščenka ir parodytų jų paramą Ukrainos nepriklausomybei. Ji atsisakė”, – rodo “WikiLeaks” turimas dokumentas, kurį paviešino leidinio “Russkij reporter” interneto svetainė.

Dokumente aprašytas A.Lukašenkos ir D.Grybauskaitės susitikimas pernai rugsėjo mėnesį įvyko Vilniuje. Tuo metu V.Juščenka dar ėjo Ukrainos prezidento pareigas, bet šiemet sausio mėnesį per rinkimus patyrė triuškinamą pralaimėjimą. Rinkimus laimėjo prorusiško politiko etiketę turintis Viktoras Janukovyčius.

Anot dokumento, per susitikimą D.Grybauskaitė taip pat kategoriškai atmetė A.Lukašenkos pasiūlymą prisidėti prie Baltarusijos atominės elektrinės projekto.

Pranešime cituojamas diplomatas Laurynas Jonušauskas teigė, kad per susitikimą su Baltarusijos prezidentu D.Grybauskaitė išsakė Lietuvos susirūpinimą dėl planuojamos Baltarusijos atominės elektrinės, kad ji gali užteršti Neries upę.

“Pasak (prezidentės patarėjo Dariaus) Semaškos, A.Lukašenka atsakė, kad pasiūlyta vieta buvo geresnė dėl geologinių ir techninių priežasčių ir paklausė, ar Lietuva nori dalyvauti statant elektrinę, kuri galėtų būti išplėsta ir atitikti Lietuvos poreikius. D.Grybauskaitė jam atsakė: “neturėkite jokių iliuzijų”, ir kad Lietuvos tikslas yra integruotis į Vakarų elektros tinklą, o Baltarusijos elektrinė neprisidėtų prie šio tikslo”, – rašoma dokumente.

Anot dokumento, D.Semaška taip pat teigė, kad “A.Lukašenka sakė D.Grybauskaitei, jog jis užjaučia ją perėmus valstybę, kuriai jos pirmtakas leido nuskursti, ir jis taip pat komentavo, koks skurdus kaimas tarp sienos ir Vilniaus (Semaška sutiko, kad kelias nėra vaizdingas, bet tai neatspindi valstybės ekonominio išsivystymo)”.

Ji atsisakė pasirodyti vakarienėje su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama), ji pasmerkė naująją JAV ir Rusijos sutartį dėl strateginės branduolinės ginkluotės (angl. START), dar labiau įsiutinusi JAV administraciją.

Panašu, kad ji taip pat giria autokratinį Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką, šiam siekiant naujos kadencijos šiose pareigose.

Už šiuos “nuopelnus” įtakingas Didžiosios Britanijos savaitraštis “The Economist” Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei skyrė “metų išsišokėlės” titulą.

“Ji galėtų patekti į Baltuosius rūmus tik tuo atveju, jei atvažiuotų su kitais turistais”, – pareiškė neįvardytas leidinio cituojamas JAV Nacionalinės saugumo tarybos pareigūnas.

“D.Grybauskaitė, dirbdama Europos Komisijoje (EK), kurioje buvo atsakinga už biudžetą, ėjo savo pareigas puikiai, bet prezidentės pareigos pasirodė esančios kitokios”, – rašo įtakingas verslo leidinys.

Lietuvos prezidentė atsisakė dalyvauti balandžio pradžioje JAV prezidento Prahoje surengtoje vakarienėje Rytų Europos šalių lyderiams. D.Grybauskaitė teigė nenorinti kelti šampano taurės už sutartį, kuri gali pakenti Europos saugumui.

Į “The Economist” metų apdovanotųjų sąrašą pateko ir Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis, gavęs “Gudinio” prizą už politinį išgyvenimą.

“Tikrosios ištvermės” titulas atiteko Lenkijai, “spindulėlio” apdovanojimas – Čekijos kovotojams su korupcija, o “juodosios dėžės” apdovanojimas skirtas Vengrijos prezidentui Viktorui Orbanui.

Januso prizas, skiriamas už veidmainystę, duotas Prancūzijai dėl jos rasistinio požiūrio į romų imigrantus, o “stebuklingosios lazdelės” apdovanojimas teko B.Obamos administracijai.

Pagrindinis metų apdovanojimas – “auksinio kaliko” titulas – atiteko Estijai, kuri nuo kitų metų sausio 1-osios įsiveda eurą. Ji bus viena iš vos dviejų euro zonos narių, kurios faktiškai patenkins skolos ir biudžeto deficito taisykles. Kita šalis yra Liuksemburgas.

“Būti vienintele šalimi, kuri atitinka svarbiausias pagrindinių Europos žemyno klubų taisykles, šaliai, kuri vos prieš du dešimtmečius atsikratė sovietinės okupacijos, yra triumfas”, – teigia “The Economist”.

Nėra pagrindo baimintis NATO atversto naujo bendradarbiavimo puslapio su Rusija. Šaltojo karo laikai baigėsi, būtina ieškoti naujų bendradarbiavimo su Rusija būdų ir perspektyvų, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė, vertindama Lisabonoje vykusį NATO viršūnių susitikimą.

“Rusiją kviečiame bendradarbiavimui, dialogui, tačiau ne susiliejimui su NATO. Bendradarbiavimas bus naudingas abiem pusėms. Turime trečiuosius priešus, su kuriais reikia kovoti bendrai”, – šeštadienį išplatintame pranešime spaudai cituojama Lietuvos vadovė.

Anot jos, bendradarbiavimas su Rusija ginkluotės ir priešraketinės gynybos srityje atveria naujas saugumo garantijas ir Lietuvai.

“NATO neatsisako jokių savo teisių, prioritetų ir atsakomybės. Rusija, per šį bendradarbiavimą taip pat įtraukiama į atsakomybės prisiėmimą, užtikrinant saugumą tiek Europoje, tiek pasaulyje. Tai naudinga ir Lietuvai. Džiaugiuosi, jog į visus mums svarbius jautrumus, į mūsų pareikštas pastabas atsižvelgta. Tikimės, jog tą pasitikėjimą, kurį šiandien Rusijai pademonstravo NATO šalys, Rusija supras, priims ir atsakys tuo pačiu”, – pareiškė D.Grybauskaitė.

Ji teigė, kad Lisabonoje atsižvelgta į visus Lietuvos keltus reikalavimus ir dėl ateities saugumo garantijų Baltijos šalims, ir dėl tolesnių aljanso santykių su Rusija.

“Penktasis straipsnis Baltijos šalims pagaliau realiai pradėjo veikti. Turime viską, ko šiame susitikime reikalavome. Turime Lietuvos apginamumo įtvirtinimą, NATO patvirtino atvirų durų politiką, tai reiškia, kad visos šalys, kurios yra demokratinės ir vykdys visus reikalavimus, galės tapti narėmis”, – sakė prezidentė.

Pasak jos, dvi dienas trukęs NATO valstybių vadovų susitikimas parodė, jog šalys pademonstravo, kad turi pakankamai politinės valios suteikti naują impulsą Aljanso veiklai, vykdyti būtinas vidaus reformas, stiprinti kolektyvinę gynybą ir vaisingai bendradarbiauti su likusiu pasauliu.

NATO penktadienio vakarą patvirtino naująją Aljanso strateginę koncepciją, kurioje įtvirtinti apginamumo planavimo ir kolektyvinės gynybos principai, pagrįsti naujais gynybos planais Baltijos šalims. Šeštadienį patvirtinta pasitraukimo iš Afganistano strategija.

Šeštadienį JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir kitų NATO šalių lyderiai taip pat susitarė sukurti priešraketinės gynybos skydą, kuris saugotų Europos žmones nuo galimų balistinių raketų atakų, šiame projekte dalyvauti pakviesta ir Rusija.

Vienas iš rimčiausių Baltarusijos opozicijos kandidatų Vladimiras Neklejevas sako aptaręs su Čekijos ministru Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą, kad prezidento Aleksandro Lukašenkos pergalė padėtų užtikrinti stabilumą ir apribotų Rusijos įtaką kaimyninėje šalyje.

Interviu Laisvosios Europos radijui paklaustas, kaip reagavo į “Reuters” pranešimą apie Lietuvos prezidentės išsakytas mintis, V.Neklejevas atsakė: “Būtent dėl to atvykau į Prahą, aptarti (pareiškimą) su Čekijos užsienio reikalų ministru. Su juo apie tai vakar šnekėjome pusantros valandos”.

“Iš Prahos vykstu į Lenkiją, kur aptarsiu klausimą su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radeku Sikorskiu, kuris tiesiogiai kalbėjosi su A.Lukašenka”, – sakė V.Neklejevas.

Paklaustas, ar ketina vykti į Lietuvą aptarti šį klausimą su pareigūnais Vilniuje, Baltarusijos politikas sakė: “Man būtų nepatogu vykti ir kvosti Lietuvos prezidentę. Bet tikiuosi, šiuo klausimu bus koks nors oficialus pareiškimas”.

Interviu skelbiamas interneto svetainėje rferl.org.

Politikas kalbėjo apie naujienų agentūros “Reuters” pranešimą, kuriame teigta, jog per uždarą susitikimą su Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriais D.Grybauskaitė šį mėnesį pareiškė, kad Baltarusijos vadovo A.Lukašenkos pergalė prezidento rinkimuose padėtų užtikrinti stabilumą ir apribotų Rusijos įtaką kaimyninėje šalyje.

Anot “Reuters” pranešimo, D.Grybauskaitė šį mėnesį sakė, kad “A.Lukašenka yra ekonominio ir politinio stabilumo Baltarusijoje ir jos nepriklausomybės garantas”.

“Opozicija nėra rimta ir neturi jokių šansų jokiuose rinkimuose. A.Lukašenka galėtų laimėti 99 proc., bet laimės tik 75 proc., kad įtiktų ES”, – pranešime cituojama D.Grybauskaitė.

Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys BNS atsisakė komentuoti “Reuters” pranešimą, bet pabrėžė, kad prezidentė per vizitą į Minską praėjusį mėnesį paragino A.Lukašenką surengti laisvus rinkimus.

“Atskirų žiniasklaidos pranešimų iš uždarų susitikimų nekomentuojame. Galiu pasakyti tiek, kad prezidentė D.Grybauskaitė jokios oficialios paramos nėra išreiškusi, o paraginusi rinkimus vykdyti kuo atviresnius ir demokratiškesnius. A.Lukašenka tai viešai pažadėjo”, – praėjusią savaitę sakė L.Balsys.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyks gruodžio mėnesį.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Minske susitiko su Baltarusijos Respublikos Prezidentu Aliaksandru Lukašenka ir aptarė regioninį šalių bendradarbiavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), kuriai Lietuva pirmininkaus kitais metais, taip pat dvišalio bendradarbiavimo galimybes.

“Lietuva yra pasirengusi padėti Baltarusijai ginti jos interesus Europoje tiek, kiek pati Baltarusija to norės. Norime padėti Baltarusijai būti atviresnei Europai”, – pabrėžė Prezidentė.

Prezidentės teigimu, kitąmet ESBO pirmininkausianti Lietuva ypatingą dėmesį skirs ne tik energetinio saugumo, bet ir žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių užtikrinimo klausimams, ypač rinkimų proceso metu. Todėl Lietuvai labai svarbu, kad gruodį vyksiantys Baltarusijos prezidento rinkimai būtų laisvi ir atitiktų ESBO reikalavimus.

Prezidentės vizito Baltarusijoje metu Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrai pasirašė dvišalį susitarimą dėl palengvinto sienos kirtimo režimo, kuris palengvins keliavimo sąlygas 50 km zonoje abipus sienos gyvenantiems Lietuvos ir Baltarusijos gyventojams.

“Šiandien Lietuva atidaro duris. Mes parodėme, kad nebijome, o jūs parodote, kad jūs nebijote. Noriu, kad šis pasitikėjimas būtų įvertintas. Dabartinėje Europoje neturi būti nei realių, nei virtualių sienų. Susitarimas dėl palengvinto sienos kirtimo atveria naujas galimybes Lietuvos ir Baltarusijos žmonėms. Nuo šiol paprasčiau bus ne tik bendrauti, bet ir bendradarbiauti plėtojant ekonominius, prekybinius, kultūrinius ar turizmo ryšius. Tai konkretus, Baltarusijos suartėjimą su Europa skatinantis žingsnis”, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos ir Baltarusijos delegacijų susitikimo metu aptartas ir bendradarbiavimas energetikos bei transporto srityse. Kalbant apie Lietuvoje ir Baltarusijoje naujai statomas atomines elektrines Lietuvos vadovė pabrėžė, kad Lietuvos ir kitų regiono valstybių interesas – užtikrinti, kad visos branduolinės jėgainės regione būtų saugios ir atitiktų tarptautinius gamtosaugos reikalavimus.

Lietuvos ir Baltarusijos prezidentai taip pat aptarė ukrainietiškos elektros energijos tranzito per Baltarusijos teritoriją galimybę ir naftos importo į Baltarusiją per Klaipėdos uostą sąlygas.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Aliaksandras Lukašenka vakar pasidžiaugė, kad Dalia Grybauskaitė laikosi duoto žodžio kartu spręsti bendrus Baltarusijos ir Lietuvos reikalus.

Lietuvos vadovės kelionė vakar rytą į Minską neužtruko – beveik visą kelią iki pat Baltarusijos sostinės netrukdė jokie kiti automobiliai, tik keliose vietose eismas buvo užtvertas.

Prezidentei kirtus valstybės sieną ją su gėlių puokšte pasveikino Baltarusijos pareigūnai.

„Lietuva yra ne tik Baltarusijos kaimynė, bet ir Europos Sąjungos narė, kitąmet ji pirmininkaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

Norime padėti ir būti kartu per rinkimus, norime padėti Baltarusijai būti atviresnei ir labiau pripažintai Europoje.

Lietuva pasirengusi ginti Baltarusiją tiek, kiek ji pati to norės. Mes negalime nieko jėga siūlyti – ekonominės ar politinės pagalbos”, – aiškino vakar į Minską nuvykusi Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė.

Baltarusijos vadovas A.Lukašenka pajuokavo, kad nepyktų, jei jam ir jėga būtų kas nors pasiūlyta: „Aš pasitikiu prezidente, žinau, kad ji niekada nieko kenksminga mūsų tautai nepadarys.”

A.Lukašenka viešniai pažadėjo, kad gruodį Baltarusijoje bus surengti tikrai laisvi prezidento rinkimai.

Baltarusijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai vakar Minske pasirašė susitarimą dėl supaprastinto sienos kirtimo abiejų šalių pasienio gyventojams.

„Geriau bendradarbiauti. Tai svarbu ir Europai, kuri per pastaruosius dešimt metų buvo faktiškai pastačiusi Kinijos sieną tarp savęs ir Baltarusijos.

Manau, atėjo laikas, kai galėtume garsiai pripažinti, kad sienos dabartinėje Europoje neturi būti nei realios, nei virtualios”, – sakė Lietuvos prezidentė.

Kalbėdama apie susitarimą dėl supaprastinto sienos kirtimo pasienio gyventojams D.Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuva taip atveria duris ilgą laiką Vakaruose izoliuotai kaimynei: „Mes parodėme, kad nebijome, o jūs parodote, kad jūs nebijote. Noriu, kad šis pasitikėjimas būtų įvertintas.”

Baltarusijos vadovas paantrino, kad sienos nereikalingos niekam: „Mums nereikia jokių sienų. Ateis laikas, kai mes apskritai tokią retoriką pamiršime.”

A.Lukašenka vakar pasiūlė Lietuvai kartu statyti atominę elektrinę ir žadėjo patenkinti mūsų šalies elektros importo tranzitu per Baltarusiją poreikius.

„Jei reikia užtikrinti milijono kilovatvalandžių tranzitą, jūs pasakykite, kokiu metu ir kokia kryptimi to reikia. Mes tai padarysime.

Jei reikia kokiu nors sujungimo būdu, kad mes nupirktume ten, o jums parduotume savo, ir tam pasiryšime.

Kaip pasakysite, taip ir padarysime”, – kalbėjo Baltarusijos prezidentas.

Prezidentės kelionę ir gyrė, ir ja abejojo

Virginija Baltraitienė

Seimo vicepirmininkė

„D.Grybauskaitės vizitas į Minską yra teigiamas dalykas, nes su kaimynine Baltarusija, kurioje gyvena ir nemažai lietuvių, reikia palaikyti draugiškus santykius.

Kita vertus, manau, kad prieš Baltarusijos prezidento rinkimus gal nereikėjo to vizito. Nes tai akivaizdžiai parodys, kad palaikomas A.Lukašenka.”

„Verslo žinios“ praneša:

Prezidento Lukašenkos palaikymas – ne tušti pažadai, sako naujas investicijas Baltarusijoje planuojantys Lietuvos verslininkai. Specialistai taip pat pažymi, kad santykiai šyla, tačiau rizikingos šalies etiketės Baltarusijai dar nenuklijuoja.

Gegužę su Lietuvos verslininkais susitikęs Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pažadėjo pagalbą investuojantiesiems Baltarusijoje. Nė pusmečiui nepraėjus ten dirbantys verslininkai sako jaučiantys, kad aplinka gerėja ir plėsti verslą Baltarusijoje kai kuriais atvejais esą jau tampa paprasčiau nei Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse.
„Padėtis iš tiesų geresnė. Abiejų šalių verslo susidomėjimas tik didėja, daugėja ir investicijų, manau, kad ta tendencija išliks ir artimiausiu metu“, – sako Ruslanas Futurovas, asociacijos „Ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Baltarusijos Respublika verslo taryba“ vykdomasis direktorius.
Pasak jo, šiuo metu tarpusavyje bendradarbiauja maždaug po 300 verslininkų iš Lietuvos ir Baltarusijos, jų gretos gausėja.
Visvaldas Matijošaitis, 14 metų su Baltarusijos rinka dirbančios „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos
pirmininkas, pasakoja, kad po susitikimo su p. Lukašenka gegužę Minsko laisvojoje ekonominėje zonoje bendrovė pradėjo ieškoti žemės sklypų naujam fabrikui ir logistikos centrui statyti. Šiandien vieta fabrikui jau esą paruošta, sklypas suformuotas, dokumentai parengti.
Logistikos centro statybas bendrovė planuoja kiek vėliau – 2012 m.
„Niekada gyvenime raudonų sklypo linijų per kelis mėnesius nesu suformavęs. Aš turiu pavyzdžių, kai detalieji planai užtrunka 6–7 metus, ir šiuo metu dar juos darau, o ten – fantastinis greitis“, – pabrėžia p. Matijošaitis.
Į gamyklą bendrovė investuoja apie 3,5 mln. EUR.
Naujame fabrike „Vičiūnai“ gamins trumpiau galiojančius maisto produktus, kurie Rytų rinkas iš Baltarusijos galės pasiekti kur kas greičiau nei iš Lietuvos ar Kaliningrado srities.
Šių metų vasarį UAB „Fima“ Baltarusijoje įsteigė savo antrinę įmonę „Fima BR“. Vytautas Zinkevičius, „Fimos“ plėtros direktorius, anksčiau VŽ teigė, kad planus kurti įmonę Baltarusijoje iki tol stabdė nepalankios politinės aplinkybės, neprognozuojami šios šalies valdžios veiksmai, bandymai kontroliuoti verslą.
„Palyginti, pavyzdžiui, su Latvija, ten mums kur kas geriau. Tai daug didesnė šalis ir užsakymų, projektų yra nemažai. Mes randame, kur dalyvauti“, – dabar gerokai optimistiškiau nusiteikęs p. Zinkevičius.
Pasak jo, nors po 8 mėn. apie sėkmę kalbėti dar sunku, tačiau per tą laiką antrinė „Fimos“ bendrovė laimėjo ne vieną projektą, tarp jų – konkursą projektuoti ir diegti „MAZ“ gamyklos ir jos padalinių įeigos kontrolės sistemą. Projekto vertė – iki 0,5 mln. Lt.
Specialistai kaimynystėje taip pat pastebi gerėjančią padėtį, tačiau ragina nepamiršti ir senų žaizdų – nesibaigusių istorijų ir teismų dėl žlugusio verslo, neprognozuojamų šios šalies valdžios veiksmų.
Pavyzdžiui, pernai Baltarusijos rublis buvo devalvuotas 30%, šiemet staigmenų pateikti gali ir prezidento rinkimai.
Esą ten dar pakanka pavojų, dėl kurių galima prarasti pinigus.
„Pinigus įvežti į šią valstybę lengva, tačiau neaišku, kaip bus, kai reikės išvežti pelnus, nors verslo
aplinka ir gerėja“, – anksčiau VŽ teigė Edvinas Kaminskas, Lietuvos komercijos atašė Baltarusijoje. Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, sako, kad Lietuva Baltarusijai visada buvo draugiška šalis, Baltarusija į Lietuvą taip pat žiūri palankiai. Dabar, kai Baltarusijos santykiai su svarbiausia partnere Rusija kiek atvėsę, stimulas rasti „naujų draugų“, pasak p. Besagirsko, tik stiprėja, šyla ir santykiai.
„Padėtis tikrai geresnė, bet Baltarusijos dar negalima lyginti su Vokietija, Prancūzija ar Šveicarija. Iki šiol yra išlikę reikalavimų, niuansų, kurie logiškai mąstant mums ne visada gali būti suprantami“, – sako departamento direktorius.
Jis nesistebi ir tuo verslu, kuris sėkmę skaičiuoja po susitikimo su prezidentu. Esą tokia jau sena taisyklė Baltarusijoje: kai yra valstybės palaikymas, natūralu, kad ir į tas įmones žiūrima visai kitaip. Verslininkai į galimą riziką ar sunkiai prognozuojamus valdžios sprendimus žiūri kiek atlaidžiau.
„Lietuvoje tas pats. Atsikeli rytą ir pamatai, kad PVM 21%. Visur tas pats. Lygiai tą patį gali baltarusiai kalbėti apie mus“, – sako p. Matijošaitis.
Pasak jo, Baltarusija šiek tiek saugo savo vietinę rinką, tačiau ten gaminti eksportui esą palanku.
„Kadangi aš pats prisimenu neblogai, kas Lietuvoje buvo 1998–2000 metais, tai manęs aplinka nestebina.
Muitinės tvarka, prekių įvežimas turi savų niuansų, bet negali sakyti – gerai tai ar blogai. Dabar ten daug kas keičiasi, tikiuosi – į gera“, – apie sąlygas verslui dėsto p. Zinkevičius, „Fimos“ plėtros direktorius.

„Lietuvos žinios“ informuoja:

Advokatauti Baltarusijai Europoje pasiryžusi Lietuva sulaukė pažadų surengti laisvus rinkimus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vakar visą dieną praleidusi Baltarusijoje, su jos vadovu Aleksandru Lukašenka aptarė ne tik dvišalio, bet ir regioninio bendradarbiavimo perspektyvas.

Nuo kitų metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkausiančios Lietuvos vadovė pokalbiuose su A.Lukašenka ypač pabrėžė demokratijos svarbą po poros mėnesių vyksiančiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose.

Nacionalinei Baltarusijos bibliotekai D.Grybauskaitė padovanojo pirmosios lietuviškos knygos – Katekizmo – egzempliorių ir didikų Sapiegų bibliotekos katalogą.

Priimdamas Lietuvos prezidentę, A.Lukašenka žadėjo, kad gruodį vyksiančiuose rinkimuose galės dalyvauti visi pageidaujantys kandidatai. “Patikėkite, užregistruosime visus, kurie nori. Visi, kas nori įsitraukti į politiką, galės tai padaryti”, – tikino jis. D.Grybauskaitė savo ruožtu teigė, jog Lietuva į būsimus rinkimus gretimoje šalyje žiūri su viltimi ir tikisi, kad jie bus atviri ir nepriklausomi. “Lietuva pasirengusi padėti Baltarusijai ginti jos interesus Europoje tiek, kiek pati Baltarusija to norės. Norime padėti Baltarusijai būti atviresnei Europai”, – pabrėžė prezidentė.

Anot jos, kitąmet ESBO pirmininkausianti Lietuva išskirtinį dėmesį skirs ne tik energetinio saugumo, bet ir žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių užtikrinimo klausimams.

D.Grybauskaitei viešint Minske, Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrai pasirašė dvišalį susitarimą dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos. “Šiandien Lietuva atidaro duris. Tai konkretus Baltarusijos suartėjimą su Europa skatinantis žingsnis”, – sakė prezidentė. “Mums nereikia jokių sienų. Ateis laikas, kai apskritai tokią retoriką pamiršime”, – antrino A.Lukašenka.

Delegacijos taip pat aptarė bendradarbiavimą energetikos ir transporto srityse. Kalbėdama apie abiejose valstybėse planuojamas statyti atomines elektrines D.Grybauskaitė pabrėžė jėgainių saugumą, jų atitiktį tarptautiniams gamtosaugos reikalavimams. A.Lukašenka pasiūlė Lietuvai kartu statyti atominę elektrinę. Prezidentai kalbėjo ir apie ukrainietiškos elektros energijos tranzito per Baltarusijos teritoriją galimybę bei naftos importo į Baltarusiją per Klaipėdos uostą sąlygas.

“Tokio rango vadovų susitikimai rodo, kad santykiai tarp valstybių gerėja. Mus sieja daugybė ūkinių, ekonominių saitų, kurie labai aktualūs daugybei mūsų žmonių”, – apie D.Grybauskaitės vizito reikšmę kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Justinas Karosas. Jis įsitikinęs, kad Seimas dar šiemet ratifikuos vakar Minske pasirašytą susitarimą dėl sienos kirtimo. Tad dokumento įsigaliojimo terminai, anot J.Karoso, priklausys nuo Baltarusijos parlamento sprendimų. Kaip žinoma, analogiškas šios šalies susitarimas su Lenkija neratifikuotas iki šiol. “Lemiamas žodis šiuo atveju neabejotinai priklausys A.Lukašenkai”, – pabrėžė parlamentaras.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad liberalizuojant sienos kirtimą reikės išspręsti nemažai techninių dalykų. “Manau, pasistengus iki kitos vasaros problemas galima išspręsti”, – prognozavo J.Karosas.

Politologo Tomo Janeliūno nuomone, prezidentė D.Grybauskaitė neabejojo, kad vizitas į gretimą šalį sulauks prieštaringų komentarų. “Vis dėlto ji apsisprendė, kad laikas vykti į Minską dabar geresnis nei po prezidento rinkimų gruodį. Nes išlieka rizika, kad rinkimai nebus labai demokratiški. Nepripažinus jų rezultatų būtų sunku bendrauti su legetyviu prezidentu”, – LŽ sakė jis.

T.Janeliūno teigimu, pastaruoju metu gerokai pakito ir pačios Europos Sąjungos (ES) požiūris į A.Lukašenką. Suprasta, kad sankcijų politika nėra veiksminga, neskatina demokratijos.

„Respublika“ skelbia:

Ketvirtąją kadenciją Prezidentu siekiantis tapti autoritariškasis Aleksandras Lukašenka patikino Lietuvos valstybės vadovę netrukdysiantis artėjantiems rinkimams.

“Praktiškai gavau patikinimą, kad Baltarusijos Prezidentas yra pasirengęs registruoti tiek kandidatų, kiek juridiškai bus įmanoma. Būti atviras stebėtojams ir leisti stebėti rinkimus atvirai ir iš arti. Bet kas, ne tik ES, bet ir NVS, taip pat individualūs stebėtojai bus įleisti į šalį ir galės stebėti rinkimus”, – sakė D. Grybauskaitė per spaudos konferenciją Minske.

Prezidentė vylėsi po gruodį įvyksiančių Baltarusijos valstybės vadovo rinkimų šalį tapsiant atviresnę, ginančią žmogaus teises ir labiau patikimą žmogiškųjų vertybių prasme.

Savo ruožtu A. Lukašenka su šypsena tikino registruosiantis visus norinčiuosius.

Lietuva kitais metais pirmininkaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). D. Grybauskaitė patikino, kad demokratinės laisvės, žmogaus teisės bus aktyvi jos pirmininkavimo darbotvarkės dalimi.

Ar paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamo A. Lukašenkos pažadai išsipildys, paaiškės jau gruodį, per Baltarusijos prezidento rinkimus. Juose dalyvauti buvo užsiregistravę 17 kandidatų, du iš jų kandidatūras atsiėmė.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka trečiadienį pareiškė tikįs, kad Europos Sąjunga (ES) pripažins gruodį vyksiančius šalies prezidento rinkimus ir susilaikys nuo neteisingų kaltinimų.

“Mes nenorime, kad kas nors per rinkimus badytų į mus pirštais”, – teigė A. Lukašenka trečiadienį per derybas Minske su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, kuri ragino Baltarusijos vadovą užtikrinti, kad rinkimai būtų skaidrūs.

“ES turi atsisakyti visų stereotipų, kurie galėtų mums pakenkti. Mes norime, kad šie rinkimai vyktų taip pat sklandžiai, kaip ir praeiti”, – teigė Baltarusijos vadovas.

A. Lukašenka laimėjo prezidento rinkimus triuškinančia pergale 1994, 2001 ir 2006 metais. Tada jį labai palaikė Rusija, tačiau pastaruoju metu A. Lukašenkos santykiai su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu yra pašliję. Kai kurie analitikai netgi teigia, kad Kremlius per gruodžio 19 dieną vyksiančius rinkimus gali palaikyti opozicijos kandidatą.

Baltarusijos Prezidentas Aleksandras Lukašenka džiaugiasi, kad Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė laikosi duoto žodžio kartu spręsti bendrus dviejų šalių reikalus. Tai A. Lukašenka pasakė po susitikimo su Prezidente D. Grybauskaite, viešinčia kaimyninėje Baltarusijoje su vienos dienos darbo vizitu.

“Lietuva yra ne tik Baltarusijos kaimynė, bet taip pat Europos Sąjungos narė ir kitąmet pirmininkaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai. Norime padėti ir būti kartu per rinkimus, norime padėti Baltarusijai būti atviresnei ir labiau pripažintai Europoje”, – pažymėjo Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė.

Pasak Lietuvos vadovės, Baltarusija Lietuvos pagalbos gaus tiek, kiek ji pati norės.

“Lietuva pasirengusi ginti Baltarusiją tiek, kiek ji pati to norės”, – sakė D. Grybauskaitė.

Baltarusijos vadovo teigimu, šalys turi bendrų reikalų tiek energetikos srityje, tiek Rytų partnerystėje.

“Norėčiau pasikalbėti apie Rytų partnerystę, ar ji vystysis, ar ne, ar ji bus tokioje užšalusioje situacijoje”, – sakė Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka.

Prezidentė su Baltarusijos vadovu aptarė bendradarbiavimą energetikos srityje, įskaitant problemas dėl ukrainietiškos elektros importo į Lietuvą per Baltarusiją.

Vizitu metu tikimasi pasirašyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienio judėjimo susitarimą, kuris sudarys sąlygas abiejų šalių piliečiams, gyvenantiems 50 kilometrų zonoje abipus sienos, lengviau keliauti.

Prezidentė į Baltarusiją atvyko trečiadienio rytą atrodytų specialiai išvalytu keliu, beveik iki pat Minsko nebuvo automobilių, tik keliose vietose eismas buvo užtvertas. Prezidentei kirtus valstybės sieną pasveikino ją gėlių puokšte pasveikino Baltarusijos pareigūnai.

Pasak Prezidentės, ESBO didelį dėmesį skiria žmogaus teisėms ir demokratijos raidai, todėl skaidrūs ir atviri prezidento rinkimai Baltarusijoje, vyksiantys šių metų gruodžio 19 d., bus viena svarbiausių vizito temų.

Vizito metu Prezidentę delegacijoje lydintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis planuoja pasirašyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienio judėjimo susitarimą, kuris sudarys sąlygas abiejų šalių piliečiams, gyvenantiems 50 km zonoje abipus sienos, lengviau keliauti.

Su Baltarusijos vadovu Prezidentė taip pat aptars Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą energetikos srityje.

16 metų Baltarusijai vadovaujantis A. Lukašenka, Vakaruose ilgą laiką vadintas paskutiniu Europos diktatoriumi, Lietuvoje su darbo vizitu viešėjo praėjusių metų rugsėjo viduryje. Jis susitiko su Prezidente D. Grybauskaite, lankėsi Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume, atidarė Baltarusijos nacionalinę parodą “Belarus expo 2009″.

Pirmasis A. Lukašenkos vizitas į Lietuvą po daugiau nei dešimtmečio pertraukos vyko tuo metu, kai apžvalgininkai ėmė kalbėti apie tradicinio Rusijos sąjungininko Minsko suartėjimą su Vakarais.

„Vilniaus diena“ praneša:

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitas rinkimų laukiančioje ir su Kremliumi į žodžių konfliktą įsivėlusioje Baltarusijoje nustebino ir supykdė ne vieną.

Tradiciškai pasipylė kritika, kad apsilankymas prieš prezidento rinkimus simbolizuoja paramą dar neseniai paskutiniu Europos diktatoriumi vadintam Aliaksandrui Lukašenkai ir yra peilis į nugarą dar neseniai labai aistringai remtai Baltarusijos opozicijai. Esą ne pirmą kartą savo neišmanymą, nenuoseklumą ir užsispyrimą diplomatijoje rodanti Prezidentė ne tik pamynė ES nustatytas santykių su Minsku ribas, bet ir išdavė Lietuvos užsienio politikos vertybes. Be to, D.Grybauskaitės vizitą A.Lukašenka gali panaudoti savo kovoje su Maskva.

Galima iš dalies sutikti su šiais vertinimais, bet galbūt verta pažvelgti ir į kitą Prezidentės viešnagės Minske pusę, kurią (ne)norom dažnas kritikas pamiršta.

Visų pirma, abejotina, kad šis vizitas nebuvo suderintas su Briuseliu, kuris pastaraisiais metais bando pralaužti ledus santykiuose kad ir su nedemokratišku, bet realiu Baltarusijos vadovu. Tai taip pat ženklas jau daugiau kaip dešimtmetį po užsienius važinėjančiai, apie savo vargus ašaras liejančiai, tarpusavyje besipjaunančiai ir nieko nesugebančiai Baltarusijos opozicijai, kad jos “žvaigždžių valanda” baigėsi. Metas arba jai konstruktyviai keistis, arba turi atsirasti nauja veiksnios opozicijos karta.

Bet tai ilgalaikiai procesai, kaip ir Baltarusijos demokratizacija. Todėl artimiausiu metu Baltarusijos vairas liks A.Lukašenkos rankose. Gruodžio rinkimus jis laimės neatsižvelgiant į tai, ar D.Grybauskaitė su juo apžiūrinėtų Minsko įžymybes, ar ne.

Dienraštis jau rašė, kad užsitęsus A.Lukašenkos ir Kremliaus konfliktui, “Batka suks į Lietuvą”. Taip pat tai tiesiogiai ar ne atsilieps Lietuvai, todėl Vilniui reikia suformuluoti aiškią politiką Baltarusijos atžvilgiu.

D.Grybauskaitės apsilankymas Minske būtent ir rodo bandymus įgyvendinti naują Lietuvos diplomatijos kursą. Nepavykus labiau išjudinti Rusijos ir Lietuvos santykių iš mirties taško, Vilnius atsisakė likti neutralius ir laukti netiesioginių padarinių iš Minsko ir Maskvos konflikto. D.Grybauskaitės vizitas taip pat yra užuomina, kad A.Lukašenka gali tikėtis Briuselio paramos kovoje su Kremliumi. Todėl tikėtina, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai ir toliau dvelks šaltuku, nors abi pusės ir šypsosis.

Lietuvos užsienio politikos kursas Baltarusijos atžvilgiu nuo emocingo opozicijos rėmimo (Valdo Adamkaus prezidentavimo laikotarpiu) ir neutralaus kurso (pastaruosius dvejus metus) pakeistas į aktyvaus ir praktiško bendradarbiavimo su A.Lukašenka projektą. Naujosios politikos tikslas – įtvirtinti ekonominius interesus (energetinis bendradarbiavimas ir Lietuvos verslo apsauga), iš lėto spausti A.Lukašenką atleisti varžtelius Baltarusijoje ir labiau kreipti jį Vakarų link bei galbūt neleisti vėl sugrįžti į Maskvos glėbį.

Kita vertus, žaidimas su A.Lukašenka yra rimtas iššūkis Lietuvos diplomatijai. Daugiau nei dešimtmetį Batka sugebėjo vedžioti už nosies Kremlių ir išsisukti nuo rimtų įsipareigojimų bei padarinių. Jau tapo tradicija, kad Rusijai paspaudus jis puola į Vakarų glėbį, bet santykiams atšilus – vėl atsuka nugarą demokratijai ir Vakarų vertybėms. Ar Lietuva apsidraudusi nelikti prie suskilusios geldos?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė turi turto ir piniginių lėšų už beveik 2 mln. litų.

Pagal praėjusių metų turto ir pajamų deklaraciją, Lietuvos vadovė deklaravo privalomo registruoti turto, vertybinių popierių, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių turinti už 760 728 litus.

Penktadienį specialiame “Valstybės žinių” leidinyje skelbiama, kad D.Grybauskaitė praėjusių metų pabaigoje turėjo 1 mln. 77 tūkst. litų santaupų.

D.Grybauskaitė Lietuvos prezidente tapo pernai vasarą, prieš tai ji ėjo eurokomisarės pareigas.

Informaciją apie galbūt amerikiečių laikytus kalinius spėjamame Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjime Lietuvoje gali komentuoti tik Jungtinės Valstijos, antradienį sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šalies vadovė žurnalistams teigė nenorinti vertinti britų nevyriausybinės organizacijos paskelbtos informacijos, kad kažkuriuo metu tarp 2004 ir 2006 metų JAV įrengtame kalėjime Lietuvoje buvo kalinamas palestinietis, laikytas įtakingu “Al Qaeda” veikėju.

“Sunku ir nenoriu vertinti todėl, kad ši informacija yra iš nevyriausybinės organizacijos, jokių oficialių dokumentų ar paliudijimų Lietuva neturi. Kaip minėjau, apie kalinius, jeigu tokie buvo, gali liudyti arba komentuoti tik JAV pusė”, – žurnalistams Klaipėdoje sakė prezidentė.

“Mes savo tyrimą parlamento komitete padarėme. Tiek, kiek buvo įmanoma Lietuvai padaryti, esame atlikę savo pareigą tarptautinei bendruomenei”, – pridūrė D.Grybauskaitė.

Londone įsikūrusi nevyriausybinė organizacija pirmadienį pranešė turinti duomenų, kad slaptame CŽV kalėjime Lietuvoje buvo kalinamas palestinietis, kuris klaidingai laikytas teroristinio tinklo “Al Qaeda” vienu iš pagrindinių operacijų vadovu.

“Reprieve” teigia, kad šiuo metu Gvantanamo bazėje esantis Abu Zubaydahas Lietuvoje galėjo būti kalinamas kažkuriuo metu tarp 2004 ir 2006 metų. Organizacijos teigimu, palestinietis buvo kankinamas.

JAV žiniasklaidoje pernai pasirodžius informacijai apie galimą CŽV kalėjimo egzistavimą, Lietuvoje atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu nustatyta, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002-2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto surinkti duomenys parodė, kad minimu laikotarpiu Lietuvoje buvo nusileidę orlaiviai, kurie siejami su CŽV.

Komitetas pranešė nenustatęs, ar per Lietuvos Respublikos teritoriją buvo pervežami, ar į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo atvežti (iš jos išvežti) CŽV sulaikyti asmenys, tačiau sąlygos tokiam pervežimui buvo.