BFL

Nepaisant kalbų, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruoju metu pablogėjo, Lietuvos prezidentės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška teigia, jog dvišaliai ryšiai yra geri ir intensyvūs.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras ir buvęs ambasadorius Lenkijoje Egidijus Meilūnas praėjusią savaitę pareiškė, kad pastaraisiais mėnesiais oficialiosios Varšuvos spaudimas Vilniui peržengė diplomatinio bendravimo ribas. Tuo metu, pasak D. Semaškos, nors E. Meilūno žodžiai skamba “dramatiškai”, dvišalių santykių atžvilgiu “jokios dramos nėra”.

“Šie komentarai ar ištraukos, matyt, išimtos iš tam tikro konteksto ir skamba gerai, dramatiškai. Iš tikrųjų reikia pabrėžti, kad dramos nėra, turime normalius intensyvius gerus dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius, kuriuose yra visko – strateginio bendradarbiavimo, strateginių projektų, kuriuose yra normalios kasdienės rutinos, kuriuose yra daug abipusio verslo bendradarbiavimo, verslo ryšių plėtros”, – interviu Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovės patarėjas.

Jis minėjo tokius bendradarbiavimo pavyzdžius kaip elektros tiltas, abiejų šalių kompanijų derybos dėl naujos atominės elektrinės statybų Lietuvoje, didėjančios Lietuvos kompanijų investicijos Lenkijoje ir Lenkijos kompanijų investicijos Lietuvoje.

“Yra ir tam tikrų nuomonių išsiskyrimų, bet vis dėlto dominuoja bendradarbiavimas ir dominuoja rimti dvišaliai projektai”, – tvirtino D. Semaška.

Jis taip pat pabrėžė abiejų šalių vadovų susitikimus įvairiomis progomis.

“Norėčiau pažymėti ir dvišalių susitikimų dinamiką, kuri yra labai gera – prezidentai intensyviai bendrauja, kartu švenčia svarbiausias šventes, (…) Netrukus, gegužės 27 dieną, prezidentė Lenkijos prezidento kvietimu vyks į Lenkiją, į Vidurio Europos prezidentų susitikimą”, – sakė D. Grybauskaitės patarėjas.

Pastaruoju metu tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo jaučiama didesnė įtampa, kai Lenkijos politikai kritikavo naująjį Švietimo įstatymą, kuriuo plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose.

Lietuva tikėjosi aukštesnio lygio Lenkijos atstovavimo Sausio 13-osios minėjimo renginiuose Vilniuje, tačiau prezidento Bronislawo Komorowskio (Bronislavo Komorovskio) atsisakymui buvo objektyvių priežasčių, antradienį sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Darius Semaška.

“Be abejo, buvo tikimasi aukštesnio lygio Lenkijos atstovavimo labai mums svarbiuose renginiuose Sausio 13-osios įvykių 20-mečio minėjime”, – interviu Žinių radijui sakė D.Semaška.

Sausio 13-ąją į Lietuvą neatvyko nei Lenkijos prezidentas, nei kviesti Seimo ar Senato pirmininkai. Varšuvai kruvinų įvykių minėjime atstovavo Lenkijos Seimo vicepirmininkė.

Lenkijos Seimo Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas Robertas Tyszkiewiczius (Robertas Tiškevičius) savo šalies spaudai teigė, kad “šalta ir santūri Lenkijos reakcija – tai atsakymas į paskutiniojo meto Vilniaus politiką lenkų mažumos Lietuvoje atžvilgiu”.

Tokią poziciją sukritikavo Lenkijos žiniasklaida, pabrėžusi, kad Sausio 13-oji Lietuvai yra ypač svarbi diena, netinkama pademonstruoti lenkų požiūrį į nesprendžiamus klausimus dėl lenkų tautinės mažumos padėties.

D.Semaška sakė, kad iš prezidentų į Sausio 13-osios minėjimą buvo kviesti Lenkijos ir Latvijos prezidentai. Pastarasis į Vilnių atvyko.

Anot D.Grybauskaitės patarėjo, tikimasi, kad Lenkijos prezidentas B.Komorowskis į Vilnių atvyks vasario 16-ąją, minint Valstybės atkūrimą.

“Tikėtis, kad prezidentas atvyks į Lietuvą vieną kartą, o po to praėjus tik mėnesiui – antrą kartą, tikrai yra sunku. Be to, reikia turėti mintyje, kad tomis dienomis buvo suplanuotas oficialus Lenkijos prezidento vizitas į Slovakiją”, – kalbėjo D.Semaška.