BFL

Seimo narys, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Arūnas Valinskas raštu kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamas ištirti, ar generalinis prokuroras Darius Valys nėra padaręs rimtesnių Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimų nei tik formalus, kurį šiuo metu tiria VTEK.

“Turimais duomenimis, generalinio prokuroro Dariaus Valio pažeidimai atrodo daug rimtesni nei bandoma mums pateikti, todėl kreipiausi į VTEK įvertinimo ir atsakymų”, – sakė A. Valinskas.

VTEK yra pradėjusi tyrimą dėl D. Valio elgesio atitikties minėto įstatymo nuostatoms, nustatančioms privačių interesų deklaravimo tvarką bei terminus. Vertinama, ar D. Valys laiku ir tinkamai deklaravo vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandorius.

Tuo tarpu Seimo narys A. Valinskas prašo įvertinti, ar nebuvo padaryta rimtesnių pažeidimų nei tik formalaus pobūdžio pavėlavimas laiku deklarantuoti privačius interesus.

Seimo nariui abejonių sukėlė tai, kad D. Valys, dirbdamas generaliniu prokuroru, galėjo toliau valdyti akcijas įmonių, dėl kurių veiklos jam pavaldi institucija atlieka ikiteisminį tyrimą. Nors akcijų įsigijimo laikas ir nėra viešinimas, Seimo nario nuomone, interesų konflikto požymių vis vien esama – generalinis prokuroras arba turėjo nepirkti akcijų, o jei buvo įsigijęs anksčiau, dar eidamas Akmenės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pareigas, tai, pradėjęs vadovauti Generalinei prokuratūrai, turėjo bendrovių akcijų nedelsdamas atsisakyti. Tačiau to nepadarė iki 2011 metų kovo mėnesio pabaigos.

Rašte VTEK A. Valinskas taip pat pateikė turimus duomenis, iš kurių matyti, kad D. Valys deklaravimo terminų nesilaikė ir vadovaudamas Akmenės rajono prokuratūrai. Seimo nario nuomone, šie pažeidimai negali būti vertinami kaip formalūs, nes pats generalinis prokuroras D. Valys pradėdavo tyrimus dėl to, kad vienas ar kitas prokuroras pavėluodavo laiku deklaruoti privačius interesus, ir informaciją apie tai perduodavo VTEK.

Be to, A. Valinskas prašo VTEK iš naujo įvertinti, ar D. Valys nenusižengė tarnybinei etikai, prašydamas ar versdamas prokuratūros vairuotoją privačiu automobiliu vežti jį į darbą.

Prašoma įvertinti ir tai, ar D. Valys nenusižengė lygybės principams ir ar tinkamai atliko tarnybines pareigas, kai dėl prokurorų Algimanto Kliunkos ir Rolando Tilindžio su Specialiųjų tyrimų tarnyba pasirašytų autorinių sutarčių ir nesavalaikio šio fakto deklaravimo pradėjo tyrimus, o analogiškoje situacijoje atsidūrusių prokurorų Zenono Buroko ir Irmanto Mikelionio atžvilgiu nesiėmė jokių priemonių ir net paskyrė juos į aukštesnes pareigas.

Lietuvai būtų naivu tikėtis Sausio 13-osios byloje įtariamo Baltarusijos piliečio generolo Vladimiro Uschopčiko išdavimo, antradienį pareiškė generalinis prokuroras Darius Valys.

Kalbėdamas Seime prokuratūros vadovas teigė, kad ekstradicija negalima pagal Lietuvos ir Baltarusijos teisinės pagalbos sutartį.

Lietuvos pareigūnai įtaria, kad V.Uschopčikas būdamas Vilniaus karinio garnizono vadu 1991 metų sausio 13-ąją davė įsakymą šaudyti į beginklius žmones Vilniuje.

“Naivu tikėtis, kad ekstradicijos klausimas gali būti išspręstas”, – sakė D.Valys, atsakydamas į Seimo pirmininkės Irenos Degutienės paklausimą dėl Sausio 13-osios bylos tyrimo.

Jis priminė, kad kai 1994 metais Baltarusijos pareigūnai Lietuvai išdavė tuomet šioje šalyje gyvenusius Mykolą Burokevičių ir Juozą Jarmalavičių, ten kilo didelis nepasitenkinimas. “Lėkė galvos Generalinėje prokuratūroje, Vidaus reikalų ministerijoje”, – sakė D.Valys.

Jo teigimu, vienintelė Lietuvos pareigūnų turima priemonė dabartinėje situacijoje – Europos arešto orderis. Tik pagal jį V.Uschopčikas galėtų būti sulaikytas ir perduotas Lietuvai.

D.Valys pabrėžė, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės dėka šiemet įvyko postūmis šioje byloje – pavyko suorganizuoti V.Uschopčiko apklausą šių metų vasarį. Jis apklaustas kaip liudytojas.

“V.Uschopčikas pasakė, kad vykdė tuometinės SSRS karinės vadovybės nurodymus. Ta aplinkybė labai svarbi, ji leido perkvalifikuoti (nusikalstamą veiką – BNS)”, – sakė pareigūnas.

Po generolo apklausos Minske Sausio 13-osios byla perkvalifikuota į karo nusikaltimą.

“Šioje byloje politinė valia yra labai svarbus dalykus, nes griežti tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai pagal 1992 metų sutartį su Rusija ir Baltarusija neleidžia išduoti kitai valstybei savo piliečių bei suteikia teisę atsisakyti vykdyti prašymus. Tokia situacija labai varžo prokurorų veikimo galimybes, – antradienį sakė prokuroras. – (…) Nelengva teikti prioritetą tam, kas teisinio rezultato neduoda.”

D.Valys paneigė dienraštyje “Lietuvos žinios” paskelbtus teiginius, kad tik po Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos viešnagės Vilniuje pernai rugsėjį Baltarusijai išsiųstas teisinės pagalbos prašymas.

Jo duomenimis, nuo 1992 iki 2010 metų kaimyninei valstybei pateikti devynis teisines pagalbos prašymai, neskaitant pakartotinių prašymų.

Iki šiol iš 48 buvusių įtariamųjų 6 nuteisti ir atliko bausmę. D.Valys pranešė, kad 15 įtariamųjų atžvilgiu įtarimai buvo nutraukti, nes jų veikos nebuvo susijusios su gyvybės atėmimu ar pakenkimu sveikatai.

Sausio 13-osios byloje liko 23 įtariamieji.

1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje, kai karine jėga mėginta nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių.

Daugelis Sausio 13-sios bylos kaltinamųjų, tarp jų – ir nuteistasis Stanislavas Mickevičius, išvengė bausmės, nes pasislėpė nuo Lietuvos teisėsaugos Rusijoje ir Baltarusijoje.