Informacinės technologijos (IT) – turbūt greičiausiai besivystanti sritis, kuri labai smarkiai keičia tiek verslą, tiek pačią visuomenę ir kartu sukuria naujus iššūkius.
“Vykstant šiems procesams kyla naujų uždavinių. Vienas svarbiausių – milžiniškais tempais didėjančio informacijos kiekio surinkimas, apdorojimas, saugojimas, apsauga, prieiga prie jų ir, remiantis šiais duomenimis, operatyvus sprendimų priėmimas bei šių išvardytų procesų optimizavimas”, – su “Veidu” įžvalgomis dalijosi bankinių ir IT technologijų sprendimų įmonių grupės „Penki kontinentai“ vadovas Idrakas Dadašovas.

VEIDAS: Kokius išskirtumėte penkis svarbiausius pastarojo dešimtmečio pasiekimus lietuviškoje IT srityje? Kuo kiekvienas iš jų prisidėjo prie Lietuvos progreso?
I.D.: Visų pirma būtina pabrėžti sparčiai didėjančią skaitmeninių technologijų įtaką tiek mūsų kasdieniam gyvenimui, tiek verslui. Tai ir stulbinantis telekomunikacijų progresas, ir didėjantis interneto poveikis.
Nuolat greitėjantis internetas suteikia skaitmeninių technologijų plėtrai naujų impulsų: pakanka paminėti bankinę veiklą (internetinė bankininkystė, mobilusis bankas), mažmeninės prekybos verslo plėtrą, interaktyviąją televiziją (~Internet Protocol Television~, arba IPTV), švietimą (nuotolinis mokymasis), telemediciną, įvairių išmaniųjų įrenginių gausėjimą.
Terminas “skaitmeninė visata” mūsų dienomis įgauna vis labiau apčiuopiamus kontūrus.
VEIDAS: Kokios esminės užduotys laukia IT sektoriaus per artimiausius dešimt metų – ką būtinai turime pasivyti, pasiekti, sukurti?
I.D.: Daugelio ekspertų nuomone, per artimiausius dešimt metų didžiausią reikšmę turės sprendimai, pagrįsti daiktų interneto (~Internet of Things~), didelių duomenų (~big data~) ir debesų technologijos koncepcijomis. Šios trys kryptys jau šiandien daro ženklią įtaką kuriant universalias žinių bazes, naujas darbo vietas, didinant šalies konkurencingumą ir tuo pat metu stiprinant ekonomiką.
Tačiau vykstant šiems procesams kyla naujų uždavinių. Vienas svarbiausių – milžiniškais tempais didėjančio informacijos kiekio surinkimas, apdorojimas, saugojimas, apsauga, prieiga prie jų ir, remiantis šiais duomenimis, operatyvus sprendimų priėmimas bei šių išvardytų procesų optimizavimas.
VEIDAS: Ar dabartinė Lietuvos valdžia pakankamai gerai suvokia IT srities prioritetus ir ar dedamos tinkamos pastangos, kad taptume tikrai konkurencingi šioje srityje? Į ką reikėtų kreipti didžiausią dėmesį ir skatinti?
I.D.: Esu visiškai įsitikinęs, kad valstybė privalo prisidėti prie šalies IT rinkos plėtros sudarydama jai palankias sąlygas. Be to, būtina maksimaliai palaikyti tas kompanijas, kurių veikla nukreipta į galutinių produktų kūrimą ir šalies eksporto į įvairias pasaulio šalis didinimą.
Kita ne mažiau svarbi valdžios užduotis – sąlygų kompetentingiems specialistams rengti kūrimas.
VEIDAS: O ar dabartiniai aukštąsias mokyklas baigiantys IT specialistai yra pakankamai gerai parengti? Ko jiems trūksta ir kuo jie lenkia užsienio IT specialistus?
I.D.: Nėra sinchronizacijos tarp to, kas vyksta pasaulinėje IT rinkoje, ir studentų turimų žinių. Technologijų plėtra šiuo metu gerokai lenkia jaunų specialistų, baigusių universitetus ar kitas aukštąsias mokyklas, žinių lygį. Todėl, manau, būtina keisti švietimo sistemą ir sudaryti sąlygas šiuolaikiniams studentams plėsti akiratį, nuo pirmų kursų įgyti būtinų praktinių įgūdžių bei maksimaliai išnaudoti savo žinias.
VEIDAS: Kokias specialybes patartumėte rinktis jaunimui? Šiandien IT specialistų poreikis didelis, o kaip prognozuojate jo kitimą ateityje?
I.D: Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos valstybėse specialybės, susijusios su informacinėmis technologijomis, yra iš paklausiausių sąrašo. O valstybės užduotis – sudaryti sąlygas, kad jaunuoliai rinkdamiesi savo kelią galėtų priimti teisingą sprendimą.
Mano patarimas jaunimui, besirenkančiam specialybę, – negalvoti tik apie greitai uždirbamus pinigus, o rinktis tokią sritį, kuri yra įdomi ir kurioje būtų galima maksimaliai išnaudoti savo gebėjimus. Juk kai dirbi mėgstamą darbą, lengviau pasiekti norimą rezultatą ir sulaukti sėkmės.
VEIDAS: Šiuo metu vadinamieji startuoliai yra ant bangos, kuri ir iki Lietuvos atsirito. Ar lietuviai turi potencialo sukurti kažką globalaus, kaip “Facebook” ar “Skype”? Į ką turi orientuotis specialistai ir verslininkai, kad jų produktas ar kūrinys užkariautų pasaulį? O gal verta apsiriboti tik savo šalies ar regiono rinka?
I.D.: Vertinu jaunus žmones, kurie turi inovatyvių idėjų, stengiasi jas įgyvendinti ir nori matyti savo darbo rezultatus. Deja, jau ilgą laiką įdėmiai stebėdamas daugybės startuolių istorijas pastebiu, kad dauguma jų nepateisina investuotojų vilčių. O didžioji išgyvenusių startuolių sukurto rezultato dalis atitenka investuotojams ir rėmėjams.
Jei kalbame apie verslą, lyderiai turi nagrinėti pasaulinių kompanijų istoriją, mokytis iš klaidų, nuolat stebėti IT rinką, taip pat aiškiai suvokti savo tikslus bei planus ir būti griežti savo kuriamų produktų ar paslaugų auditoriai. Tik tokiomis sąlygomis galima išlikti rinkoje ir išlaikyti aukščiausias pozicijas.
VEIDAS: Kaip pasikeis mūsų technologijomis persunktas gyvenimas per artimiausius dešimt metų? Kaip pasikeis požiūris į privatumą, bendravimą, verslą?
I.D.: Kuo aktyviau pažangios technologijos veržiasi į mūsų kasdienį gyvenimą, tuo labiau kyla duomenų konfidencialumo klausimas. Informacijos saugojimas ir apsauga – tai uždaviniai, kurie taps itin svarbūs. O ypač tai aktualu, kai kalbama apie debesų technologijas, nes tiek viešame (~Public cloud~), tiek privačiame (~Private cloud~), tiek hibridiniame (~Hybrid cloud~) “debesyje” saugomi duomenys reikalauja visapusiško saugumo užtikrinimo. Todėl įvairūs saugumo sprendimai, tarp kurių – biometrinės priemonės, mobilieji įrenginiai, balso atpažinimo sistemos, ras savo vietą skirtingose kasdienio gyvenimo bei verslo srityse.
VEIDAS: Kaip žmogus, stipriai formuojantis informacinių technologijų sritį, tam tikra prasme esate futurologas. Kokios technologijos bus pačios svarbiausios ir stipriausiai pakeitusios mūsų gyvenimą po dešimties metų?
I.D.: Mano jau minėtas daiktų internetas – tai milijardas kasdienių daiktų, objektų ir prietaisų, turinčių unikalius identifikatorius bei galinčių automatiškai registruoti, rinkti, analizuoti, priimti duomenis ir jais keistis.
Pavyzdžiui, sportiniai bateliai, fiksuojantys bėgimo greitį, tiltas, kaupiantis informaciją apie tai, kiek automobilių per jį pervažiuoja, laikrodžiai, galintys perduoti duomenis apie žmogaus organizmo būseną, ir kiti. Panašūs daiktai jau šiandien keičia mūsų gyvenimą, o ateityje jie taps dar prieinamesni.
Todėl ir toliau sparčiai didės informacijos kiekis. Prognozuojama, kad 2013–2020 m. jis padidės dešimteriopai – nuo 4,4 trln. iki 44 trln. gigabaitų.
Mano nuomone, naujos galimybės aprėpti ir operatyviai apdoroti šiuos milžiniškus duomenų srautus smarkiai pakeis mūsų gyvenimą per artimiausius dešimt metų.

2013-aisiais IT rinkoje vyraus keletas tendencijų: smarkiai augs mobiliųjų taikomųjų programų segmentas, didės informacijos analizės ir apsaugos sistemų paklausa bei drąsių ir ryžtingai inovacijas diegiančių žmonių poreikis.

Elektroninės piniginės ir išmanieji televizoriai
2013-ieji bus svarbūs ir lemtingi daugumai mobiliųjų įrenginių gamintojų. Pastaruoju metu vis dažniau tenka išgirsti frazę „mobiliųjų programų proveržis“. Neseniai analitinės kompanijos IDC atlikto tyrimo duomenimis, 2017 m. pasaulinė mobiliųjų mokėjimų rinka pasieks trilijoną JAV dolerių.
„Didžioji dalis šios sumos atiteks vadinamajam mobiliosios komercijos segmentui, kuriam priklauso tiek skaitmeninė medija telefonu, tiek interneto parduotuvės. Kita pagal dydį kategorija, mano nuomone, bus bekontaktės NFC (angl. Near Field Communication) technologija pagrįstos transakcijos“, – prognozuoja įmonių grupės “Penki kontinentai” valdybos pirmininkas Idrakas Dadašovas.
Reikėtų patikslinti, kad NFC – tai belaidis duomenų perdavimo būdas iki 10 cm atstumu. Veikimo principu jis panašus į „Bluetooth“, bet prisijungiant prie kito prietaiso NFC nereikalauja skirti daug laiko identifikacijai, ryšys užmezgamas beveik akimirksniu (per kelias dešimtąsias sekundės dalis). Specialistų nuomone, pagrindinė NFC taikymo sritis – bekontakčiai mokėjimai per mobiliuosius telefonus, kuriuos, taikant specialų lustą ir programinę įrangą, lengvai galima paversti el. piniginėmis. Pasauliniai mobiliųjų įrenginių tiekėjai ir pardavėjai jau pradėjo rimtai kovoti dėl vietos šioje rinkoje. Norėdami išsaugoti pozicijas, jie nuolat kuria naujus sprendimus ir siūlo vis patrauklesnių bei patogesnių paslaugų.
Telekomunikacijų srityje I.Dadašovas išskiria „Hybridcast“ – infrastruktūros sistemą, kuri artimiausiu metu turėtų tapti komercine paslauga, kuriama derinant televizijos galimybes ir internetą bei siekiant sukurti daugybę televizijai skirtų paslaugų.
To pavyzdys – išmanioji „Skynet“ IP televizija, savo žiūrovams siūlanti išplėstą interaktyvių galimybių rinkinį. Šios televizijos kūrėjai TV ekrane siūlo ne tik peržiūrėti savo ir savo draugų socialinių tinklų paskyras, bet ir parašyti komentarą ant draugo “sienos” ar pažymėti patikusias publikacijas, nuotraukas.
Taigi konkurencinės didžiųjų rinkos žaidėjų kovos nugalėtojai – galutiniai vartotojai, jau 2013 m. sulauksiantys daug naujų patogių paslaugų. „Esu įsitikinęs, kad ir ateityje mobiliųjų programų rinka augs bei taps dar paklausesnė tiek socialinėje, tiek korporatyvinėje srityje“, – prognozuoja „Penkių kontinentų“ vadovas.

Didės duomenų saugojimo ir apdorojimo sistemų poreikis
Didžiausiose pasaulio korporacijose mobilieji įrenginiai jau pritaikomi informacijos srautams valdyti. Jiems didėjant, be informacijos saugojimo, sisteminimo ir analizės neįmanoma vykdyti pagrindinių įmonės funkcijų ir priimti sprendimų. Taigi vis dažniau kyla klausimas, kur saugoti tokį milžinišką kiekį duomenų.
„Mano nuomone, didelės apimties duomenų problemą jau dabar padeda spręsti, o ateityje dar efektyviau spręs duomenų saugyklos (įskaitant mobiliąsias programas ir tokius instrumentus, kaip „Dashboard“). Bet kokią nestruktūruotą informaciją jos apdoroja, padaro skaidrią ir prieinamą klientui. Beje, kalbėdamas apie duomenų saugyklas turiu galvoje ne tik telekomunikacijų ar bankų sektorių, bet ir tokias sritis, kaip medicina, energetika, švietimas ir kt.“, – sako I.Dadašovas.
Pastaruoju metu pasaulyje itin populiarėja ir „Big Data“ (liet. „dideli duomenys“) – tai naujas požiūris į inovacijas, konkurencingumą bei darbo našumą. 2013 m. daugelis pradės taikyti technologijas, leidžiančias apdoroti didelį duomenų kiekį. Taigi „Big Data“ rinka taps didesnė ir kasmet augs.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.