Sunku nuvertinti agentūros BNS direktoriaus Artūro Račo vaidmenį Dainiaus Kreivio vertimo iš Ūkio ministerijos vadovo posto istorijoje. Skandalas, D.Kreiviui galiausiai kainavęs postą, prasidėjo sausio 12 d., kai agentūra BNS išplatino neseniai įsikūrusio ir menkai žinomo portalo ekonomika.lt antį apie ministro šeimos valdomą neva 170 mln. Lt turtą (A.Račas yra pakankamai protingas ir patyręs žurnalistas, kad suvoktų, jog tai visiška antis). Iš karto po to A.Račas savame tinklalapyje pasamprotavo apie Kreivių šeimos turtus bei deklaracijas ir paskleidė savo įtarimų, kad ministras galįs meluoti.

Vėliau D.Kreivio skandalą aktyviai plėtojusios “Dienos” grupės specialusis korespondentas Šarūnas Černiauskas (su kuriuo dabar, kiek žinoma, teisiasi eksministras D.Kreivys) pats nurodė, kad tai, ką ministras skambiai vadinąs šmeižto kampanija, prasidėjo, jam perskaičius naujienų agentūros BNS pranešimą apie 170 mln. Lt prie ministro D.Kreivio pavardės ekonomika.lt sudarytame turtingiausiųjų sąraše, ir kad, “kaip savo tinklaraštyje pastebėjo ir BNS vadovas A.Račas, ministras nė nemėgino kaip nors paaiškinti, ar šis skaičius teisingas”.

Vėlesniuose savo daugkartiniuose viešuose rašiniuose ir pasisakymuose A.Račas nuosekliai dėstė bei grindė, kodėl ministras D.Kreivys turėtų kuo greičiau, dar netgi iki savivaldybių rinkimų, atsistatydinti. Tuo, beje, pats gimdydamas įtarimus, kad, kaip prezidentės pasitikėjimą turintis asmuo (A.Račas yra jos deleguotas į LRT tarybą), viešais pasisakymais atstovauja ne vien savo ar viešajam interesui.

Bėda ta, kad po A.Račo išpuolio prieš D.Kreivį tarp žurnalistų pasklido kalbos, jog šitai įvyko netrukus po to, kai Ūkio ministerija atsisakė agentūros BNS paslaugų, konkurso būdu pasirinkusi šios konkurentę ELTĄ, nors anksčiau, iki D.Kreivio pradėtų viešųjų pirkimų reformų, pirkdavo abiejų agentūrų paslaugas. Faktas, kad po D.Kreivį galiausiai išvertusio skandalo Ūkio ministerija, šalia agentūros ELTA, nutarė papildomai vėl pirkti ir agentūros BNS paslaugas, atrodo suvis neskaniai.

Dar neskaniau atrodo netrukus po D.Kreivio skandalo A.Račo tinklalapyje pradėtas aršus puolimas prieš Žemės ūkio ministeriją ir ministrą Kazį Starkevičių žiniasklaidos paslaugų pirkimo klausimais. Žinoma, nieko bloga, kad gana įtakingas visuomenės veikėjas ir žurnalistas A.Račas rūpinasi, ar skaidriai ministerijos leidžia pinigus. Bet kažkodėl taip išėjo, kad ŽŪM pirkimų skaidrumu tinklaraštininkas A.Račas susirūpino kaip tik tuomet, kai ši ministerija pagal naują viešųjų pirkimų tvarką paskelbė konkursą pirkti naujienų agentūrų informacines paslaugas.

Kai kas gali susidaryti nuomonę, jog tinklaraštininkas A.Račas daro spaudimą, kad ministerijos konkursą laimėtų direktoriaus A.Račo vadovaujama agentūra BNS. Kažkaip visai neskanu darosi. Ir vis daugiau neskaidrumo.

"Veido" archyvas

Dėl pradėtos viešųjų pirkimų reformos korumpuotam verslui neįtikusį ūkio ministrą D.Kreivį premjeras A.Kubilius pakeitė viceministru R.Žyliumi, atsakingu už viešuosius pirkimus

Tai, kad vietoje Dainiaus Kreivio naujuoju Ūkio ministerijos vadovu buvo paskirtas ligšiolinis viceministras Rimantas Žylius, daug kam tapo nemalonia naujiena.

“Tai dėl ko kovota?” – regis, tokia mintis sukosi karščiausių Dainiaus Kreivio vertėjų iš ūkio ministro posto galvose, kai praėjusį pirmadienį “Veidas” pranešė, kad realiausias kandidatas į ministrus yra viešuosius pirkimus kuruojantis viceministras Rimantas Žylius, o ne Seimo narys Vitas Matuzas.

Nežinia kodėl, bet viešojoje erdvėje per tą savaitę, kai D.Kreivio pasitraukimas iš ministro posto jau tapo neabejotinas, susiformavo vieninga nuomonė, kad jo įpėdiniu ministerijoje taps Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, įtakingas konservatorius V.Matuzas. Galimas dalykas, tai buvo paprasčiausia žurnalistų antis, kuri, viešai išsakyta, pradėjo savarankišką gyvenimą. Galbūt taip verslas, nukentėjęs dėl D.Kreivio pradėto viešųjų pirkimų skaidrinimo, siuntė signalą, koks politikas Ūkio ministerijoje juos tenkintų.

Šiaip ar taip, konservatoriai atsižvelgė į tai, kad V.Matuzas buvo ilgametis Panevėžio meras, o Panevėžio statybos trestas D.Kreivio pažymoje apie bandymus daryti įtaką Ūkio ministerijos veiklai minimas kaip viena iš įmonių, bandžiusių duoti kyšį Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovui Žydrūnui Plytnikui. Kadangi VPT yra tiesiogiai pavaldi Ūkio ministerijai, esant tokioms aplinkybėms vien V.Matuzo kandidatūros oficialus svarstymas būtų sukėlęs įtarimų kad konservatoriai pasidavė korumpuoto verslo spaudimui. Netgi jeigu konservatorius V.Matuzas neturi ir neturėjo jokių reikalų su Panevėžio statybos trestu, visados garsėjusiu kaip socialdemokratams ir asmeniškai Algirdui Brazauskui artima bendrovė.

Keisti išsišokimai

Nepaisant to, tik viešumoje nuskambėjus R.Žylio pavardei, BTV televizijos laidos “Sąmokslo teorija” vedėjas Arnas Klivečka viešai pareiškė žinąs kažin kokių faktų, kad ūkio viceministras pernelyg domėjosi kažkuriuo iš konkrečių viešųjų pirkimų ir kad tas jo domėjimasis nebuvęs visiškai skaidrus. Tad jeigu R.Žylius būsiąs paskirtas ministru, A.Klivečka ant jo užsisėsiąs. Vėliau paaiškėjo, jog A.Klivečka per tarpininką bandė priprašyti R.Žylių, kad šis įsikištų ir padėtų viename iš viešųjų pirkimų dalyvaujančiam A.Klivečkos draugui. Tačiau R.Žylius to nepadaręs.

Kitą dieną naujienų agentūros BNS direktorius Artūras Račas, kurio vadovaujama įmonė taip pat patyrė nuostolių dėl D.Kreivio atliktų viešųjų pirkimų reformų, savame tinklaraštyje paskleidė gandus, esą “viešai kalbama, kad R.Žylius iki šiol jaučia simpatiją vienai savo buvusių bendrovių”, ir įdėjo nuorodą į būsimo kandidato į ministrus turto bei pajamų deklaraciją, kurioje nurodoma, jog šis turįs “Klaipėdos naftos”, “Hewlett Packard” ir “Sveiki produktai” įmonių akcijų.

Netrukus iš viešos diskusijos tinklalapyje paaiškėjo, kad R.Žylius įtarinėjamas “daugiau, nei priklausytų” domėjęsis ne bendrovių, kurių akcijų turi, o kažkokiu “Kauno tiltų” konkursu, apie kurį jis neturi nė menkiausio supratimo ir net nepažįsta šiai įmonei vadovaujančio buvusio ūkio viceministro, nes ministerijoje jie dirbo skirtingais metais.

Tačiau gandas buvo paskleistas, ir žinia, kad kandidatas į ūkio ministrus turi bendrovių akcijų, tapo pagrindinė tą dieną, kai premjeras Andrius Kubilius viešai pristatė R.Žyliaus kandidatūrą. “Veido” šaltinių teigimu, vienas žinomas politikos apžvalgininkas netgi skambinėjo premjero patarėjams ir aiškino, kad Vyriausybė dar pasigailėsianti, jeigu R.Žylius, nepaisant dėl jo turimų akcijų sukelto triukšmelio, būsiąs paskirtas ministru. Tiesa, netrukus paaiškėjo, kad bent kiek žymesnį akcijų kiekį – 8 proc. R.Žylius turi savo žmonos valdomoje bendrovėje

“Sveiki produktai”. Tuo tarpu pasaulinio giganto “Hewlett Packard Company”, kuriame jam teko penkerius metus dirbti, akcijų R.Žylius turi vos 0,00003 proc. O “Klaipėdos naftos” akcijų – 0,058 proc. Abiejų šių bendrovių akcijomis laisvai prekiaujama biržose.

Nepaisant to, R.Žylius viešai pasižadėjo nedelsdamas sutikrinti ir preciziškai užpildyti savo turto ir pajamų bei viešųjų ir privačių interesų derinimo deklaracijas (atsainus jų pildymas kainavo postą ministrui D.Kreiviui). Kitą dieną po paskyrimo ministru R.Žylius pranešė, jog Vakarų valstybių pavyzdžiu ministerijoje atsiras vadinamasis atitikties pareigūnas, turėsiantis prižiūrėti, kad ministerijos vadovybė tinkamai deklaruotų savo interesus.

R.Žylius, vienas artimiausių D.Kreivio bendraminčių, verslo pasaulyje vis dėlto kol kas vertinamas atsargiau nei jo pirmtakas, pelnęs labai gerą reputaciją pagrindinių verslininkų organizacijų akyse. Tačiau viešai reikšti kritiką jo adresu verslininkai kol kas vengia. “Tikimės, kad būnant ministru R.Žyliui seksis dirbti geriau”, – aptakiai sakė jie “Veidui”.

Pats R.Žylius yra pagarsėjęs tuo, kad visados labai operatyviai reaguoja į dalykinę kritiką savo adresu, netgi išsakytą interneto komentaruose, ir ne su vienu tokių kritikų yra asmeniškai susitikęs aptarti, kaip būtų galima tobulinti Ūkio ministerijos veiklą.

Nors buvusį ūkio ministrą Dainių Kreivį kalbiname praėjus vos kelioms valandoms po to, kai jį poste pakeitė buvęs pavaldinys Rimantas Žylius, politikas neatrodo pralaimėjęs. Dabar jis žada imtis kurti dar aiškesnes politikų ir verslininkų viešųjų ir privačių interesų derinimo, taip pat lobizmo taisykles. Tačiau, nors ir pripažįsta, kad viešumas korupcijai labai kenkia, pats atsisako įvardyti, kurios konkrečiai jėgos išvertė jį iš posto: “Tai jėgos, norinčios, kad mūsų valstybėje niekas nesikeistų. Lietuvoje šalia padoraus verslo tarpsta ir toks, kuris gyvena iš per protekcionizmą gaunamų valstybės užsakymų ir trukdo stotis ant kojų tikrajam verslui. Tai tiesiog kombinavimas, paveldėtas iš sovietmečio. Panašūs dariniai egzistuoja visoje visuomenėje, o padorūs, jaunatviški, energingi žmonės į sustabarėjusias sistemas neįsileidžiami.”

VEIDAS: Tai Jūs, kaip tas jaunas, nesustabarėjęs, ir buvote išspjautas iš sistemos?

D.K.: Be abejo. Bet nesijaučiu pralaimėjęs ir sužlugdytas. Taip, tai žingsnis atgal, bet po jo eina trys žingsniai į priekį.
Viename tarptautinių ekonomikos forumų išgirdau tikslų modernios ekonomikos apibrėžimą: jį sudaro du kertiniai elementai – pasitikėjimo kultūra ir visiems vienodai lygūs įstatymai. Investuotojai neateis į Lietuvą tol, kol valstybė bus korumpuota. Turėjome daugybę pavyzdžių – tarkime, kai dėl tamsių dalykų 2007 m. “Google” taip ir neatidarė Lietuvoje savo duomenų saugyklos, vietoj mūsų pasirinkdama Lenkiją. Jeigu užsienio investuotojas pamato, kad vietinės kompanijos yra tiesiog gudresnės, apsukresnės, išmano čia klestinčio pilkojo žaidimo taisykles, jis ieško skaidresnių, tvarkingesnių rinkų.

VEIDAS: Viešumas – vienas efektyviausių kovos su korupcija ir šešėliu būdų. Tai kodėl Jūs net dabar, kai jau nebesate ministras, nenorite atskleisti pavardžių tų žmonių, kurie išjudino Jūsų kėdę?

D.K.: Mano pažyma ir yra duoklė viešumui. Mes parodėme, kad nebijome, o viešumas – iš tiesų galingas ginklas. Pažymoje juodu ant balto surašyta tai, ką visi nujautė egzistuojant. Ji parodė, kad kyšininkavimas, korupcija nėra Lietuvos politikos aksioma, kad tai nebelaikoma norma ir nebebus toleruojama.

O konkrečios pavardės reikštų karą su konkrečiais žmonėmis – neturiu tokio tikslo.

VEIDAS: Iš tiesų daugelis Jūsų pažymoje vardijamų faktų ir iki jos paskelbimo Lietuvoje buvo vieša paslaptis. Lygiai taip pat pusbalsiu kalbama apie neskaidrias schemas Jūsų koalicijos partnerių liberalų tėvonijose – transporto sistemoje, Klaipėdos uoste. Tačiau pažymoje minimos tik Jūsų politiniams oponentams atstovaujančios jėgos. Ar Jūs sąmoningai išrankiojote faktus, ar iš tiesų per šiuos daugiau nei dvejus metus nepatyrėte spaudimo iš savų?

D.K.: Tikrai nieko neredagavau – rašiau tik apie tai, su kuo susidūriau pats. Negaliu pasakyti, su kokiu spaudimu susiduria liberalai savo ministerijose. O mano partiečiai labai aiškiai žino mano kategoriškas pažiūras į korupcija – vargu ar kas iš savų išdrįstų ateiti ir man ką nors siūlyti.

VEIDAS: Kalbama, kad ta pažymos versija, kuri pateko į viešumą, jau yra sutrumpinta. Esą premjeras Andrius Kubilius gavo kur kas išsamesnį ir atviresnį dokumentą. Ar tai tiesa?

D.K.: Ne, visur ta pati pažyma su mano parašu. Viešumoje mačiau kelias neesmines klaidas – gal jos atsirado dokumentą perkėlinėjant, bet jokių esminių pataisų, išbraukymų ten nėra.

VEIDAS: Pažymoje kalbate apie spaudimą, kurį jautėte jau daugiau nei metus.Tačiau dokumentą premjerui įteikėte tik dabar, kai pradėjo svyruoti Jūsų kėdė. Kodėl dėl korupcijos spaudimo į specialiąsias tarnybas nesikreipėte iš karto, kai tik jį patyrėte?

D.K.: Dauguma minimų įvykių prasidėjo tada, kai Ūkio ministerija perėmė Viešųjų pirkimų tarnybą ir ėmėsi ją pertvarkyti. Daugelį atakų patyriaus ne aš, o tos tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas. Parašyti pažymą būtent dabar paprašė premjeras A.Kubilius – po to, kai aš jam išdėsčiau visą sukauptą infomaciją.

VEIDAS: Gerai, kad kažkas pagaliau atskleidė korupcijos schemas, tačiau blogai, kad sprendimą lėmė subjektyvi premjero ir Jūsų nuomonė, kada ir kaip tai padaryti. Ar skaidrioje, įstatymo viršenybę pripažįstančioje valstybėje ministras neturėtų iš karto kreiptis į kovos su korupcija tarnybas, o ne kaupti medžiagą ir laukti palankaus laiko jai paskelbti?

D.K.: Didžiąją dalį faktų Ž.Plytnikas neatidėliodamas perduodavo Specialiųjų tyrimų tarnybai. Čia viskas akivaizdu – grasinimai būdavo net kriminalinio pobūdžio, už palankius sprendimus jam atvyrai siūlytos mašinos, namai.

O spaudimas, su kuriuo susidūriau aš, priskirtinas pilkajai zonai – tai buvo kažkokios užuominos apie paramą partijai, bandymas suorganizuoti susitikimus su tam tikrais asmenimis. Tai nėra aiškiai apibrėžta korupcija, tai greičiau klausimas apie politikų ir verslininkų moralę. Ar aš galiu kažką atvirai kaltinti korupcija, jei Ūkio ministerijai atsisakius skirti lėšų kažkokiam objektui apie mane pasipila neigiami straipsniai? Su pilkąja zona kovoti galima tik viešumu – tai ir padarėme.

VEIDAS: Jūsų nuvertimo istorijoje neaiškus lieka prezidentės Dalios Grybauskaitės vaidmuo. Jeigu, kaip tvirtinate, Jūsų puolimo kampaniją organizavo skaidrumo permainų nenorinčios jėgos, taip išeina, kad joms pasitarnavo ir prezidentė, kurios kategoriška kritika ir nulėmė Jūsų atsistatydinimą?

D.K.: Įdomi versija, bet tai tik jūsų interpretacija. Būna atvejų, kai aplinkybės susiklosto nepalankiai, pasitaikai netinkamoje vietoje netinkamu laiku. Esu sau pasidaręs išvadą, kad prezidentės kritiką mano atžvilgiu paskatino nelemtas aplinkybių susiklostymas.

VEIDAS: Jūs jai tiesiog subjektyviai nepatikote?

D.K.: Galiu tik spėti, nieko tiksliai nežinau. Kartoju, manau, kad susidėjo daug nepalankių aplinkybių – neigiamas žiniasklaidos sukurtas fonas, vertęs prezidentę kažką daryti, paskelbti faktai apie mano ne vietoje padėtą parašą.

VEIDAS: Mūsų žiniomis, prezidentės rūstybę galutinai užsitraukėte ne tada, kai buvo paskelbta informacija, kad pasirašėte dokumentus dėl ES paramos skyrimo projektui, kuriame dalyvauja su Jūsų šeima susijusi statybų bendrovė, bet tada, kai ją pasiekė informacija, kad konkursą dėl medžiagų tiekimo saulės baterijų gamyklos Visoriuose, kurią Jūs pats, kaip ministras, iškilmingai atidarėte, statybai laimėjo taip pat Jums anksčiau priklausiusi bendrovė “Makveža”. Ar tai tiesa?

D.K.: Visiškas, absoliutus melas. Net neturiu čia ko komentuoti. Tokių ir panašių gandų apie save dirbdamas ministru prisiklausiau begalę.

VEIDAS: Tai ar vis dėlto įmanoma sėdėti ant dviejų – ir verslininko, ir ministro kėdžių?

D.K.: Aš buvau politikas, ne verslininkas – su verslu neturėjau nieko bendro. Ir dabar nesutinku, kad pažeidžiau kokį nors įstatymą. Pinigus mokyklų renovacijai skyrė Vyriausybė, mokyklas atrinko Švietimo ir mokslo ministerija, viešųjų pirkimų konkursą organizavo savivaldybė. Mano parašas tik užbaigė procedūras – aš net neturėjau teisės nepasirašyti.

VEIDAS: Galbūt tada blogai dirba Jūsų komanda? Kažkas visoje grandinėje turėjo sužiūrėti, kad ministras deda parašą tada, kai skiriami pinigai su juo susijusiai įmonei.

D.K.: Visame projekte dalyvavo apie 2,5 tūkst. įmonių ir organizacijų. Kažkas turėjo tikrinti tiek sutarčių, peržiūrėti jau pasibaigusius konkursus?

Antra vertus, o kuo nusikalto įmonės, kurių akcininkas aš buvau? Ar jos jau iš viso niekam nebegali tiekti statybinių medžiagų?

VEIDAS: Gali, bet ne tada, kai sprendimui priimti reikia Jūsų, kaip ministro, parašo.

D.K.: Tai tada niekas, laimėjęs valstybinius konkursus, nebegali pirkti statybinių medžiagų ir “Makvežos”? Juk kažkuriame iš ankstesnių etapų dokumentų irgi gali būti mano parašas. Nesąmonė.

VEIDAS: Jūsų istorija tapo geru pretekstu patobulinti sistemą, kuri aiškiau apibrėžtų politikų privačių interesų deklaravimą.

D.K.: Sutinku. Visų pirma turime sutvarkyti partijų finansavimą – kol jas gali remti verslas, tol megsis neskaidrios schemos. Finansavimas turėtų būti tik iš biudžeto ir nedidelių fizinių asmenų aukų.

Galbūt reikėtų sukurti specialų fondą politikų, valdininkų sukauptoms akcijoms valdyti – tokių pavyzdžių užsienyje yra. Be to, visi valdininkai ir politikai turėtų viešai deklaruoti bet kokius savo susitikimus su interesų grupėmis.

VEIDAS: Kalbate apie realios, skaidrios lobizmo sistemos kūrimą. Tačiau jos labui nieko nepadarė ne tik anksčiau valdę socialdemokratai, bet ir tai pustrečių metų daranti Jūsų partija.

D.K.: Dabar labai geras laikas tai padaryti. Aš asmeniškai jaučiu moralinį imperatyvą imtis sutvarkyti sistemą. Taip skaudžiai gavęs per kuprą dėl neaiškių taisyklių noriu jas sukurti.

VEIDAS: Ar turėsite tam galių? Juk nebesate Vyriausybės narys.

D.K.: Tebesu ir būsiu partijos prezidiumo, tarybos narys. Aktyviai veiksiu partijoje, ketinu dalyvauti artimiausiuose Seimo rinkimuose.

VEIDAS: Kokia atmosfera šiuo metu tvyro konservatorių partijoje? Ar per artimiausią suvažiavimą A.Kubilius išliks pirmininku, ar jį vis dėlto pakeis Irena Degutienė?

D.K.: A.Kubilius dar niekada nebuvo toks stiprus kaip dabar. Jo dabartinę jėgą lemia palankūs savivaldos rinkimų rezultatai, greičiau, nei prognozuota, auganti ekonomika, liudijanti, kad jis pasirinko teisingą krizės įveikimo kelią. Dėl to labai sustiprėjo jo moralinė lyderystė. Matau, kad dauguma partijos skyrių palaiko A.Kubilių.

– Bus ar nebus atstatydintas ūkio ministras Dainius Kreivys?

– Mes taip klausimo nekeliame, juoba kad mūsų Vyriausybėje niekas nesilaiko įsikibęs kėdės. Žinome prezidentės išsakytus priekaištus, neva ministras sėdi ant dviejų kėdžių, bet norime, kad galutinį atsakymą į šį klausimą duotų Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kurios sprendimo tikimės sulaukti šį antradienį. Savo išvadas dėl ministro bei jo pateiktos informacijos apie patirtą spaudimą turės padaryti ir partijos prezidiumo sudaryta darbo grupė. Skubėti nėra kur. Neabejoju, kad kartu su prezidente rasime patį tinkamiausią sprendimą.

Mano manymu, klausimas dėl ministro D.Kreivio ateities svarstomas pernelyg emocingai ir karštai. Vyriausybė yra darbinga, Tėvynės sąjunga – darbinga ir labai teigiamai vertina savaitgalį vykusių savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus.

– Bet Seimo pirmininkė Irena Degutinė nekeičia pozicijos, kad D.Kreivys turi būti atstatydintas, ir remiasi į savo pokalbį su prezidente. Ar tai nėra signalas, kad ir partijoje susitaikyta su mintimi, jog teks ieškoti naujo ūkio ministro?

– Kiekvienas turi savų nuostatų. Čia nieko keista. Svarstant D.Kreivio klausimą, tiek partijos prezidiumo, tiek Seimo frakcijos posėdyje buvo labai įvairių nuomonių. Vieni klausė, kodėl turėję trauktis ankstesni ministrai, kiti kalbėjo, kad reikia rasti sutarimą su prezidente. Ši nuomonių įvairovė yra mūsų partijos stiprioji, o ne silpnoji pusė. O mano pasiūlytas sprendimas partijos prezidiumo buvo priimtas vienbalsiai.

– Vis dėlto ar esate tvirtai apsisprendęs išsaugoti D.Kreivį ministro poste, ar tiesiog bus vardan “veido išsaugojimo” patemptas laikas ir galiausiai nusileista prezidentei?

– Nėra svarbu, ar D.Kreivys (ar kuris kitas kabineto narys) toliau dirbs ministru. Svarbu, kad būtų tęsiami Vyriausybės darbai energetikos srityje, gaivinant ekonomiką ir finansus. Čia mes jau daug pasiekėme, bet dar turime daug ką nuveikti.

Prezidentės nuomonė yra svarbi, bet taip pat svarbu, kad visuomenė kaip galima geriau sužinotų visus argumentus, kodėl ji išreiškė nepasitikėjimą ministru. Dabar viešai jau svarstoma tai, kas visuomenei pristatoma kaip “ministro D.Kreivio pažyma”, nors Vyriausybė nežino, kas paskelbė tą dokumentą. Negalime nei patvirtinti, nei paneigti jo turinio.

– Jūsų pareiškimas, kad prezidentė turėtų pateikti visuomenei savo argumentus, kodėl ji nepasitikinti ministru D.Kreiviu, suprastas kaip iššūkis D.Grybauskaitei, aiškinantis, kieno valdžia Lietuvoje?

– Tokie klausimai labai keistai skamba. Kieno valdžia Lietuvoje, yra parašyta Konstitucijoje ir aiškintis nėra ko. Kas už ką atsako, teisiškai sudėliota labai aiškiai, taip ir turime gyventi.

– Vienas Jūsų partnerių valdžioje Arūnas Valinskas, kurio deleguotas aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas taip pat minimas “D.Kreivio pažymoje”, jau pagrasino, kad dėl to gali griauti koaliciją. Ar nekyla pavojus visai Vyriausybei?

– Tokiais atvejais iš visų pusių būna emocingų pareiškimų. Esu matęs labai išsamų aplinkos ministro atstovo atsakymą į tai, kas išdėstyta vadinamojoje D.Kreivio pažymoje. Galiu pasakyti labai paprastą dalyką: pernai Vyriausybės pasitarimuose nuolat klausdavau ministro G.Kazlausko, kodėl delsiama įgyvendinti daugiabučių namų šiltinimo programos viešinimo darbus, netgi pats važinėdavau po renovuojamus daugiabučius, kad bent kiek to viešinimo būtų.

Nepaisant visų pastangų, ši programa dėl teisminių ginčų įstrigo. Todėl paprašiau ministro D.Kreivio, kad jis išdėstytų visas aplinkybes (nes spaudoje, kurios savininkai taip pat minimi pažymoje, vis nuskambėdavo gandų dėl neva esamo spaudimo viešinant daugiabučių namų šiltinimo programą), susijusias su daugiabučių namų programos viešinimo konkursu. Dabar galiu pasakyti, kad nebuvo jokio spaudimo, tik labai kietos darbinės diskusijos tuo klausimu.

– Susidaro įspūdis, kad prasidėjo anksčiau parengto Vyriausybės keitimo plano įgyvendinimas, kuris, tiesa, šiek tiek stringa dėl pernelyg sėkmingai valdantiesiems pasibaigusių savivaldybių tarybų rinkimų.

– Nežinau, ar kas turi tokių planų. Koalicijoje sutariame puikiai, dirbame toliau. Jeigu opozicija nori toliau trukdyti Vyriausybei dirbti, kaišioti mums į ratus interpeliacijų pagalius, tai tegu ji pasitikrina savo galias, surengdama interpeliaciją arba visai Vyriausybei, arba ministrui pirmininkui. Kas savaitę rengti po interpeliaciją tai Arvydui Sekmokui, tai Gintarui Steponavičiui atrodo nerimta. Opozicija pastaruoju metu veikia kažkaip padrikai, jos būsena nervinga. Tiesą sakant, mums ta jos nervingumo priežastis aiški, nes per rinkimus opozicija akivaizdžiai negavo rinkėjų pritarimo savo ligšiolinei politikai.

"Veido" archyvas

Vieni skaičiuoja paskutines D.Kreivio valandas ministro poste, kiti mano, kad skubėti jam nėra kur

Nuo to, kaip susiklostys ūkio ministro Dainiaus Kreivio likimas, priklausys ne tik Andriaus Kubiliaus ir jo Vyriausybės ateitis, bet ir galių balansas Lietuvos politinėje sistemoje.

Viską sugadino savivaldybių tarybų rinkimai. Tiksliau, jų rezultatas – nei šioks, nei toks, bet vis dėlto palankiausias dabartinei valdančiajai koalicijai ir asmeniškai premjerui Andriui Kubiliui, kuris prieš rinkimus buvo nurašytas beveik lygiai taip, kaip dabar ministras Dainius Kreivys.

A.Kubilius, apie kurio atstatydinimą kartu su visa Vyriausybe, ar bent jau pakeitimą sukalbamesne Seimo pirmininke Irena Degutiene, nekalbėjo tik visiškai nesidomintieji politika, po rinkimų vėl atkuto. Suk nesukęs, bet pusiaukelės rinkimai antraisiais krizės metais – tai ne kas kita, kaip rinkėjų balsavimas dėl pasitikėjimo Vyriausybės politika.

Lietuvoje visados taip buvo ir dabartiniai rinkimai – ne išimtis, kad ir ką Seimo pirmininkė šnekėtų, tarkim, esą rinkėjai balsavo už stiprias asmenybes merų postuose. Tad visa išankstinė dėlionė ėmė byrėti kaip kortų namelis, iš kurio pagrindo kažkas ištraukė esminę kortą.

O sudėliota viskas buvo puikiai. Vyriausybė įsiūbuojama dar iki rinkimų, atakuojant kertinius jos ministrus. Pirmiausia prezidentės Dalios Grybauskaitės nemalonę dar pernai pelniusį Gediminą Kazlauską, ant kurio laikosi Arūno Valinsko ir septynių jo balsų Seime parama valdantiesiems. Paskui – Arvydą Sekmoką, atkakliai stumiantį pirmyn atominės elektrinės ir elektros jungčių reikalus, o pastaruoju metu ėmusį kovoti ir su “Gazpromu”. Kovoje su tokiu visados galima tikėtis turtingų ir įtakingų energetikų paramos.

Akivaizdžiai buvo rengiamas puolimas ir prieš švietimo bei mokslo ministrą Gintarą Steponavičių. Tik štai po sekmadienio nakties Liberalų sąjūdis neišnyko iš politinės arenos, tad grupės kadaise garbių profesorių surašytas reikalavimas ministrui atsistatydinti už “antimoksliškų” laisvosios rinkos idėjų propagavimą atrodo kaip sovietiniu naftalinu dvelkiantis humoras. Tik paskelbtas visiškai ne laiku ir ne vietoje.

Lygiai ne vietoje praėjusią savaitę atrodė ir staiga užgimęs Seimo pirmininkės I.Degutienės principingumas, užsispyrimas reikalauti, kad D.Kreivys paklustų prezidentei ir atsistatydintų. Ypač menant, kad anksčiau atskirą negu premjero nuomonę esminiais politiniais klausimais I.Degutienė turėdavo nuo rytmetinio pasisakymo per Žinių radiją iki pietų su A.Kubiliumi.

Štai jeigu per sekmadienio rinkimus konservatoriai būtų buvę sutriuškinti, toks I.Degutienės užsispyrimas būtų atrodęs labai vietoje: rinkimus prapylęs, žmonių nekenčiamas partijos vadas desperatiškai gina savo ministrą, o principinga ir populiari Seimo pirmininkė kartu su prezidente randa visus tenkinantį sprendimą. Po kurio užima Vyriausybės vadovo, o netrukus, per rinkiminį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavimą, – ir partijos pirmininko postą. Na, o dabar tokia seniai visų Vyriausybės politika nepatenkintųjų išsvajota rokiruotė – I.Degutienė vietoje A.Kubiliaus – atrodo mažiausiai tikėtina.

Menkinama D.Kreivio pažymos vertė

Sunku vienareikšmiškai atsakyti, ar D.Kreivio atstatydinimas (ir būtinai iki rinkimų) buvo sudėtine opozicijos nesėkme pasibaigusios rinkimų kampanijos dalis. Bent jau Vyriausybėje manoma, kad buvo. Tai žinoti svarbu, nes tada galima geriau suvokti Vyriausybės ir jos vadovo veiksmus.

Dar svarbiau yra tai, kad savaitę po rinkimų D.Kreivio atstatydinimas įsiaudrinusios ir jokių argumentų girdėti nebenorinčios prezidentės rankomis tampa vieninteliu svertu, kurį pasitelkus vis dar bandoma versti A.Kubiliaus Vyriausybę. O nuversti ją siekiama todėl, kad, kaip rodo D.Kreivio vardu išplatinta pažyma apie Ūkio ministerijos vadovo ir jam pavaldaus Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Žydrūno Plytniko kontaktus su verslo pasaulio atstovais, šiuodu pažeidė esminę taisyklę: gali vogti, gali nevogti, bet negali trukdyti vogti kitiems. Svarbiausia – galima kalbėti apie oligarchinį valdymą ir korupciją, bet niekuomet negalima konkrečiai įvardyti, kaip ir su kuo tvarkomi viešieji pirkimai, kurių sumos siekia šimtus milijonų litų. Dėl šios priežasties dabar visais būdais bandoma sumenkinti D.Kreivio pažymos A.Kubiliui vertę, o jį patį ir Ž.Plytniką pavaizduoti kaip kvailelius.

Tačiau A.Kubilius po rinkimų jaučiasi ir laikosi visiškai kitaip nei iki jų (kai irgi tikėjosi triuškinamo konservatorių pralaimėjimo). Iki savivaldybių rinkimų tai buvo premjeras, kuris poste laikosi tik jį besąlygiškai remiančios prezidentės D.Grybauskaitės dėka, o po rinkimų A.Kubilius vėl tapo premjeru, savo poste sėdinčiu rinkėjų valia. Nors į atvirą konfliktą su valstybės vadove eiti jis nėra linkęs, bet mandagus prašymas, kad D.Grybauskaitė viešai argumentuotų, kodėl ministras D.Kreivys turėtų atsistatydinti, prilygsta konstitucinio valdžių atskyrimo principo priminimui. Juoba kad prezidentė lig šiol savo sprendimų argumentuoti buvo nepratusi.

Tad kova dėl D.Kreivio likimo ministro poste virto kova dėl ministro pirmininko galių D.Grybauskaitės prezidentavimo laikais.

– Ar teisinga būtų pavadinti Dainių Kreivį vienu iš Jūsų “asmeninių” ministrų, Vyriausybėje atsiradusių ne tiek dėl ilgos politinės karjeros, kiek dėl asmeninės pažinties su Jumis?

– Asmeniškai ministrą pažįstu tikrai seniai, bet Tėvynės sąjunga jį pažįsta dar seniau, nuo kokių 2000 metų, nes jis jau daugiau nei dešimtmetį yra partijos žmogus. Gal būtų ir anksčiau įstojęs, bet buvo šiek tiek per jaunas. Kiek žinau, savo politinės karjeros pradžioje D.Kreivys buvo jaunalietuvis, ant spygliuotos vielos tvorų sovietinius karinius bilietus kabino.

Mane su D.Kreiviu suvedė Kęstutis Masiulis, tuo metu dirbęs Vilniaus savivaldybėje ir aktyviai ieškojęs jaunų ir energingų žmonių. Pabendravus D.Kreivys netruko padaryti idealisto ir maksimalisto įspūdžio. Tiesiog iš visų pokalbių, iš užsidegimo, noro kažką konkrečiai nuveikti jautei, kad žmogus nuoširdžiai nori dirbti valstybei.

Teigiamą įspūdį padarė ir jo gilus bei nuoširdus Dievo tikėjimas. Šiaip jau ir kitiems mūsų partijos žmonėms artimesnis santykis su Bažnyčia nėra svetimas, bet Dainiui tai akivaizdžiai yra tikras širdies reikalas. Matyti, kad katalikiška filosofija, katalikiškas požiūris į pasaulį yra tai, kuo jis vadovaujasi savo kasdieniame gyvenime. Jam tiesiog kažkaip labai natūraliai išeina rasti gyvenimiškų patarimų Biblijos tiesose.

Žvelgiant iš dalykinės pusės, man padarė įspūdį D.Kreivio atlikta studija apie pasaulines finansų krizes, kurią jis rengė rašydamas magistro darbą Baltijos vadybos institute. Ypač kad buvo 2008 metai ir jau matėme, kas mūsų laukia atėjus į valdžią. Nors tas magistro darbas galiausiai ir liko neapgintas, buvo aišku, kad D.Kreivys suvokia, kaip funkcionuoja globalūs finansai ir kokiomis priemonėmis reikia kovoti su krizių padariniais.

Nors prieš savivaldybių rinkimus prezidentė D.Grybauskaitė pareikalavo ministro D.Kreivio aukos, jokių svarių argumentų, kodėl ūkio ministras turėtų atsistatydinti, Prezidentūra pateikti nesugebėjo.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės išpuolis prieš ūkio ministrą Dainių Kreivį visus užklupo netikėtai. Prieš dvi savaites žurnalistams tarstelėjusi, kad ministru nepasitiki, praėjusią savaitę prezidentė jau nebe pati, o savo atstovo spaudai lūpomis suformulavo konkrečiai: ji siekianti ministro atsistatydinimo, mat šis esą yra ir pats susikompromitavęs, ir premjerą kompromituojąs, ir Vyriausybės darbą trukdąs. Tarsi atsistatydindamas D.Kreivys, it tas biblinis atpirkimo ožys, galėtų atpirkti visas Vyriausybės nuodėmes ir sugrąžinti jos populiarumą.

Ministras vejamas be argumentų

Netikėtumas buvo tas, kad per tris savaites, praėjusias nuo žiniasklaidos sukelto skandalo, neva ministro šeimos turtas per porą metų padidėjęs iki 170 mln. Lt, o įmonė, kurioje akcijų turi ministro motina, laimėjusi konkursą, per kurį pinigus skirstė Ūkio ministerija, jokių konkrečių D.Kreivio kaltės įrodymų taip ir neatsirado. O juk prezidentė tuomet, sausio pabaigoje, formulavo labai konkrečiai: dėl galimo D.Kreivio viešųjų ir privačių interesų supainiojimo turi būti duoti labai aiškūs atsakymai, o politinę atsakomybę premjeras Andrius Kubilius ir ministras D.Kreivys turės prisiimti tik tuo atveju, jeigu įtarimai pasitvirtins.

Per tris savaites, praėjusias nuo D.Grybauskaitės reikalavimo “duoti aiškius atsakymus”, iki pareiškimo, kad ministras turi atsistatydinti, legenda apie neva ministro šeimos valdomus 170 mln. Lt išsisklaidė kaip dūmas ir buvo skubiai pamiršta. Tyrimas, kurį atlieka Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, dar nesibaigė, tačiau viešumon iškilus faktams, kad įmonėje SKV ministro motina turi tik akcijų, bet ne valdymo teisę, o mokyklos renovavimo konkursą, kurį ta įmonė SKV laimėjo, rengė ne Ūkio ministerija, tikimybė, jog D.Kreivys bus pripažintas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus, artėja prie nulio.

Vienintelis dabar viešumoje eskaluojamas priekaištas ministrui – jo turto ir pajamų deklaracija buvo užpildyta nepakankamai kruopščiai. Tad Vyriausioji mokesčių inspekcija, praėjusią savaitę patikrinusi D.Kreivio deklaraciją ir neradusi kokių nors nepriemokų ar nuslėpimų, liepė jam susitvarkyti įrašus. Taip, beje, nutinka daugeliui turtą deklaruojančių piliečių. Paprasčiau tariant, puolimą prieš D.Kreivį pradėjusios dalies žiniasklaidos, už kurios kyšo didžiulės suinteresuotų asmenų ausys, mesti įtarimai kuo toliau, tuo labiau panėšėja į muilo burbulą.

Tad kas atsitiko, kad prezidentės nuomonė apie D.Kreivį taip greitai ir radikaliai pasikeitė į blogąją ministrui pusę, nors faktai turėjo skatinti atvirkščią reakciją? Tai klausimas, atsakymo į kurį dabar ieško ir neranda ne tik žurnalistai bei apžvalgininkai, bet ir patys šioje istorijoje veikiantys politikai. Pati D.Grybauskaitė savo kaltinimų ir reikalavimų D.Kreiviui nedetalizuoja ir neargumentuoja (tai jau tampa bloga Prezidentūros tradicija), jos patarėjai tyli taip, kad, regis, patys nieko nežino ir nesupranta. Tokiais atvejais viskas neišvengiamai apauga gandais, prielaidomis ir versijomis.

Pagal pradinę versiją, D.Grybauskaitę iš pusiausvyros išvedė sausio pabaigoje šiek tiek sumažėjęs jos populiarumo reitingas. Kelti jį nutarta įprastu būdu – kuriam nors pareigūnui nukertant galvą. Kadangi aplinkos ministro “prisikėlėlio” Gedimino Kazlausko, kuriuo prezidentė nepasitiki dar nuo pernai rugsėjo, pašalinti neina, nes tai reikštų valdančiosios koalicijos žlugimą, o energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, kuriam opozicija rengia interpeliaciją, D.Grybauskaitė net kelis kartus pareiškė tvirtą paramą, pasirinktas D.Kreivys – ir figūra ryški, ir konservatorius, tad galįs būti nesunkiai pakeistas, ir ne iš senųjų politikos veikėjų, tad neturįs didelės paramos partijoje. Bet prieš šią versiją kalba faktas, kad prezidentė per pastarąsias savaites sėkmingai nukirto net tris teisėsaugininkų galvas, įskaitant generalinio policijos komisaro. Tad “kraujo” ir be D.Kreivio pakanka.

Antroji versija – savivaldybių rinkimai ir D.Grybauskaitės noras prisidėti prie konservatorių pozicijų susilpninimo, mat prezidentė savo politinę ateitį jau siejanti su kitomis partijomis. Ši iš pradžių pernelyg sąmokslo teorija dvelkusi versija itin sustiprėjo po to, kai prezidentės pasitikėjimą turinčio politikos apžvalgininko lūpomis pradėta reikalauti, kad D.Kreivys atsistatydintų iki penktadienio, tai yra iki rinkimų.

Trečioji, glaudžiai su antrąja susijusi, versija – pasinaudodami D.Grybauskaitės silpnybėmis, priėjimą prie jos ausies radę veikėjai tiesiog “užkusino” prezidentę ant ministro, esą “kokia jūs valstybės vadovė, jei jau antro ministro išvyti negalite”, taip spręsdami tiek savo asmeninio verslo, tiek politines problemas.

Nesąžiningas verslas prarado tris milijardus

Per pažintis, “lietuviškai” biznį daryti įpratusių veikėjų požiūriu, D.Kreivys – baisus žmogus, ištikęs juos tarsi kokia Dievo bausmė už Brazausko laikais padarytas nuodėmes.

Idealistas, patriotas, ne tik nomenklatūros, bet netgi kompartijos nariu niekados nebuvęs. Atgimimo laikais, bet dar sovietmečiu, po Gedimino prospektą nešiojęs raudoną karstą, į kurį asmeninę nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos skelbę lietuviai metė savo karinius ar komjaunimo bilietus. Giliai tikintis katalikas, kuriam mišios – ne tradicinis savaitgalio ritualas, bet tikras bendravimas su Dievu. Vien faktas, kad D.Kreivys buvo priimtas asmeninės Romos popiežiaus prelatūros “Opus Dei” nariu, rodo, kad šiam žmogui Dešimt Dievo įsakymų, įskaitant “Nevok!”, – ne tušti žodžiai, o gyvenimo vadovas. Tokį nei į pirtį su mergomis nusiveši, nei į medžioklę reikalų tvarkyti prisikviesi. O premjeras pavedė jam tvarkyti viešuosius pirkimus, per kuriuos “auksiniais” 2008-aisiais buvo perskirstyta 13,5 mlrd. Lt!

D.Kreivio pradėta viešųjų pirkimų reforma, kai pirkimų, kuriuose dalyvauja vienas pirkėjas, 2008–2010 metais sumažinta nuo 40,9 iki 31,3 proc.; pirkimų neskelbiamų derybų būdu 2008–2010 metais sumažinta nuo 979 iki 534 atvejų; pirkimų, vykdomų elektroninėmis priemonėmis, padidinta nuo 14 proc. 2009-aisiais iki 74 proc. 2010-aisiais; pirkimų per centrinę perkančiąją organizaciją padaugėjo nuo 9,2 mln. Lt 2008-aisiais iki 50 mln. Lt 2010-aisiais (dėl to, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio kaina krito nuo 20 ct/min. iki 2–4 ct/min.), leido per dvejus metus sutaupyti per 3,1 mlrd. Lt mokesčių mokėtojų pinigų.

Šie milijardai, kaip nesunku suvokti, praplaukė pro verslininkų kišenės šoną.

Ministras atsuko kitą skruostą

Pripratimas rikiuoti gyvenimą pagal krikščioniškąsias normas skandalo metu atsisuko prieš D.Kreivį. Jėzus mokė: “Jei kas tau trenkė per dešinįjį skruostą, atsuk kairįjį.” Lygiai taip pat nutarė elgtis ir D.Kreivys, pastarosiomis savaitėmis užėmęs iš esmės tylią gynybinę poziciją, nors turėjo surašęs, “Veido” žiniomis, išsamiai argumentuotą medžiagą, kas ir dėl kokių priežasčių jį puola. Tačiau kolegoms pasiūlius šią “Septyniais punktais” pramintą ataskaitą nedelsiant paskelbti ir pereiti į kontrpuolimą, atsakęs: “Aš, kaip krikščionis, negaliu šitaip pasielgti.”

Galimas dalykas, pasiryžimas tapti atpirkimo ožiu ir nekaltai kentėti, atleidžiant savo kaltininkams, labai dera doram katalikui, bet visiškai nedera politikui.

Pasirodžius dar daugiau informacijos apie ūkio ministro Dainiaus Kreivio galimai painiojamus interesus, ministras prakalbo apie “tam tikrų verslo grupių” interesus jį spausti, siekiant pasinaudoti Europos Sąjungos pinigais.

“Aš galiu kalbėti tik faktais, nenoriu sakyti, kad tai tiesiogiai siejasi su mano puolimu, bet iš tiesų yra daug norinčių pasinaudoti ES parama galbūt nelabai skaidriai. Pavyzdžiui, metus laiko pas mane vaikščiojo Vilniaus sporto rūmų rekonstrukcija suinteresuoti asmenys. Paramos mes jiems neskyrėme, nes projektas buvo neužbaigtas”, – teigia ministras.

Konkrečių spaudimo pavyzdžių ar verslininkų pavardžių ministras neįvardijo.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų savininkė – su Vladimiru Romanovu siejama Ūkio banko investicinė grupė – dar 2008 metais norėjo atgaivinti ne tik vaiduokliu virtusį pastatą, bet ir visą šalia jų esančią teritoriją – apie 13 ha plotą.

Nagrinėti D.Kreivio turtus, galimą interesų painiojimą ėmėsi taip pat su V.Romanovu siejamos “Diena Media” valdoma žiniasklaidos grupė.

Ūkio ministerijai pavaldi Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) neigia žiniasklaidos informaciją, kad ūkio ministras Dainius Kreivys turėjo įtakos skirstant Europos Sąjungos paramą mokykloms ar pasirenkant jų renovavimo projektų rangovus.

LVPA direktorė tvirtino, kad renovuojamų mokyklų sąrašai buvo sudaryti bendru Ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerijų sutarimu ir jį dar 2009 metais patvirtino abu ministrai. Vėlesnius viešuosius pirkimus organizavo savivaldybės. Tada ministras savo parašu patvirtino pinigų skyrimą mokykloms.

Pasak jos, iki šiol dar nebuvo atvejo, kad ministras nepasirašytų įsakymo skirti lėšų viešąjį pirkimą įvykdžiusiai mokyklai.

Spauda ketvirtadienį paskelbė, kad D.Kreivio motinos Florentinos Kreivienės iš dalies valdoma bendrovė Specializuota komplektavimo valdyba (SKV) gavo maždaug 6 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos.

SKV su bendrovėmis “Dalsta” ir “Bikusta” 2010 metų gegužę tapo sostinės Karoliniškių gimnazijos pastato renovacijos rangovės. Sutarties vertė – 2,89 mln. litų. Tuo pat metu tos pačios bendrovės pasirašė dar vieną sutartį dėl beveik 3,59 mln. litų Vilniaus “Ąžuolyno” pagrindinės mokyklos renovavimo.

Pernai rugsėjį ūkio ministras pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtinta ES parama šiems projektams – juo Karoliniškių gimnazijai skirta daugiau kaip 2,34 mln. litų, o “Ąžuolyno” mokyklai – 3,64 mln. litų ES fondų lėšų.

D.Vilytės teigimu, ūkio ministras neturėjo ir negalėjo padaryti jokios įtakos projektų įgyvendinimo rangovo pasirinkimui.

“Kaip rodo mūsų turimi dokumentai, dienraštyje minėtų įmonių sudaryti konsorciumai laimėjo konkursą dėl Karoliniškių mokyklos renovacijos, kuriame dalyvavo 7 įmonės, ir “Ąžuolyno” mokyklos renovacijos konkursą, kuriame dalyvavo 5 įmonės. Pagrindinis šių konkursų kriterijus buvo mažiausia kaina”, – teigė LVPA vadovė.

Anot jos, minėtose mokyklose atnaujinimo darbai dar nėra baigti, todėl pervesta tik dalis pinigų.

Pasak žiniasklaidos, D.Kreivio motinos Florentinos Kreivienės valdoma bendrovė “Specializuota komplektavimo valdyba” (SKV), kurios valdybos narys anksčiau buvo D.Kreivys, su partneriais pernai laimėjo dviejų Vilniaus mokyklų pastatų renovavimo konkursus.

SKV su bendrovėmis “Dalsta” ir “Bikusta” 2010 metų gegužę tapo sostinės Karoliniškių gimnazijos pastato renovacijos rangovės. Sutarties vertė – 2,89 mln. litų.

Tuo pat metu bendrovės pasirašė dar vieną sutartį dėl beveik 3,59 mln. litų Vilniaus “Ąžuolyno” pagrindinės mokyklos renovavimo.

Pernai rugsėjį ūkio ministras pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtinta ES parama šiems projektams – juo Karoliniškių gimnazijai skirta daugiau kaip 2,34 mln. litų, o “Ąžuolyno” mokyklai – 3,64 mln. litų ES fondų lėšų.

D.Kreivys neigia žiniasklaidos pranešimus apie neva 170 mln. litų siekiantį jo turtą, paip pat žinias, neva su juo anksčiau susijusios įmonės yra gavusios valstybinių užsakymų ir paramos.

D.Kreivys teigė kreipęsis į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydamas įvertinti jo pateiktą turto deklaraciją, valstybei sumokėtus mokesčius ir viešai informuoti apie išvadas.

Premjeras teigia laukiantis ūkio ministro paaiškinimų dėl jo sprendimo skirti Europos Sąjungos (ES) paramą savo motinos valdomai įmonei. Tačiau Andrius Kubilius ir toliau sako pasitikintis ūkio ministru.

“Aš kalbėjausi šiandien iš ryto su ministru, paprašiau, kad jis nedelsiant paaiškintų, nes ir jis pats iki šiol labai tvirtai sakė, kad tikrai niekaip savo tarnybinės padėties nėra naudojęs tam, kad buvęs verslas gautų kokios nors naudos. Aš tikiu, kad jis tai tuoj pat paaiškins”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A.Kubilus.

Taip jis komentavo ketvirtadienį žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad Dainiaus Kreivio motinos įmonė ir jos partneriai pernai gavo maždaug 6 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos.

Tačiau A.Kubilius pareiškė tikintis ministru ir spėjo, kad dėl dalies europinių lėšų, ypač mokyklų renovacijai, skirstymo mokyklų renovacijai sprendė savivaldybės, kurioms priklauso tos mokyklos, bet tai turi paaiškinti ministras.

“Aš tikiu ministru, ministras atėjęs iš verslo su patirtimi, vertinga patirtimi, jis turi aiškiai atsakyti į visus iškilusius klausimus, žmonės turi turėti aiškius atsakymus. O šiaip likus mėnesiui iki rinkimų, tai manęs kai kurios publikacijos nelabai stebina, bet ministrai ir mes visi, esantys politikoje, turime turėti tikslius ir aiškius atsakymus, ir žmonės turi tuos atsakymus gauti”, – kalbėjo A.Kubilius.

Anot premjero, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija turėtų duoti tikslius atsakymus į visus klausimus. Komisija jau pradėjo tyrimą dėl galimo D.Kreivio viešųjų ir privačių interesų konflikto.

A.Kubilius tvirtino, kad D.Kreivys kaip tik ėmėsi viešųjų pirkimų skaidrinimo ir per porą pastarųjų metų pasiekė “tikrai nemažai”, tą, jo žodžiais, pripažįsta net tokia autoritetinga organizacija, kaip “Transparency International”, kuri paskutiniuose korupcijos tyrimuose parodė, kad Lietuvoje “situacija su korupcija pažengusi nemažą žingsnį, ir iš esmės dėl žymiai praskaidrėjusių viešųjų pirkimų”.

“Viešųjų pirkimų tarnyba iš tiesų aktyviai dirba. Kiek esu informuotas paties ministro, tarnybos vadovas dar pernai gruodį yra kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl to, ką vakar pavaidinau kriminaliniu spaudimu, kai yra grasinama arba tie grasinimai tokio fizinio susidorojimo ar gundoma įvairiais papirkimais. Kaip suprantu, tai yra asmenys, kurių gal nebūtų galima įvardyti tiesiogiai kaip aktyvių politikų”, – kalbėjo A.Kubilius.

– Ekspertai ir specialistai sutaria, jog idėja imtis valstybės turto ir įmonių valdymo pertvarkos gera, tačiau perspėja, kad vežimas statomas pirma arklio: mat nėra net suskaičiuota, už kokią sumą pinigų valstybės valdomos įmonės teikia viešųjų paslaugų.

– Be abejo, tai pirmas ir svarbiausias darbas, kurį turime nuveikti dar šiemet. Atsakingos ministerijos šiuo metu rengia gaires, pagal kurias įmonės nustatys, kokios tai paslaugos ir kaip jas atskirti.

– Tačiau ar Jūsų siūlomas pertvarkos planas apribos politikų kišimąsi į bendrovių veiklą? Premjeras yra sakęs, jog naujas valdymo modelis dar nereikštų, kad tam tikros ministerijos būtų nušalintos nuo įmonių priežiūros?

– Kiekvieną kartą, kai išgirstu abejonių dėl to, ar įmanoma atskirti įmonių veiklą nuo politikų įtakos, prisimenu savo pokalbį su buvusiu bendrovės “Nokia” viceprezidentu, dabartiniu “Finnair” vadovu (didžiausias “Finnair” akcininkas – Suomijos vyriausybė, valdanti 55,8 proc. akcijų): jis sakė sutikęs eiti šias pareigas tik su sąlyga, kad nereikės atsakinėti į politikų skambučius. Lietuvos versle yra pakankamai patyrusių aukšto lygio vadybininkų, sėkmingai dirbančių vadovų ir visuomenės gerbiamų verslininkų, kuriems verslo logika yra ir visada bus svarbesnis prioritetas nei politiniai interesai. Tokius žmones aš ir matyčiau prie valstybės įmonių vairo, o kaip bus, matysime, kai dėl valstybės įmonių pertvarkos įgyvendinimo modelio, konkretaus techninio sprendimo bus politinis sutarimas.

“Veidas”: Seimo opozicija brandina Jums interpeliacija – priekaištaujama dėl nekokybiško Verslo paramos agentūros darbo. Kokie Jūsų kontraargumentai?

D.K.: Ūkio ministerija administruoja didžiausią iš visų institucijų ES paramos verslui dalį – esame atsakingi už 5,7 mlrd. Lt paramos paskirstymą 2007–2013 m. Iš šios sumos jau esame pasirašę sutarčių, vertų 3,9 mlrd. Lt. Beveik visos sutartys pasirašytos 2009–2010 m. Tai reiškia, kad ankstesnės Vyriausybės Ūkio ministerijoje 2007–2013 m. paramos skirstymas buvo praktiškai nepajudėjęs.

Tačiau rezultatai priklauso ir nuo pačių verslininkų. Dar reikia didinti paramą gaunančių įmonių kompetenciją vykdyti projektus – užtikrinti tinkamą jų administravimą, suplanuotų rodiklių pasiekimą. Įtakos turi ir ekonominė krizė: dalis įmonių pristabdė investicijas ir projektus, todėl delsia priimti arba atsisako jau skirtos ES paramos.

Ministerijos užduotis – parengti instrumentus ir pasirašyti sutartis, o verslininkų – kuo greičiau įgyvendinti projektą. Kaip teisingai sakė mano kolegė Ingrida Šimonytė – “Pyragėlių yra, prašom valgyti”.

“Veidas”: Prezidentė Dalia Grybauskaite neseniai kritikavo, kad jai stinga argumentų paremti Jūsų inicijuojamos bendrovės “Visuomis” steigimą. Ko dar trūksta šiam projektui, kad jį būtų galima laikyti rimta valstybės valdomo ūkio reformos koncepcija?

D.K.: “Visuomis” – viso labo pasiūlymas, techninis sprendimas, kaip įgyvendinti tikslą, kad valstybės valdomas turtas duotų naudos visiems jos žmonėms, o ne interesų grupėms. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimas rodo, jog valstybės komercinės įmonės turi tokį efektyvumo potencialą, kad gali padidinti šalies BVP, ir daugelis šalių pereina prie centralizacijos. Argumentacija aiški: kai susipina verslas ir politika, kenčia įmonių skaidrumas, sukuriama terpė neefektyviam valstybės lėšų naudojimui. Argumentų prieš skaidrumą, depolitazaciją arba efektyvumo didinimą nėra. Jei netinka “Visuomis”, ieškokime kitų sprendimo būdų, ir tai turi būti bendras Vyriausybės, Seimo, o ne vieno ministro sprendimas.

“Veidas”: Kokius konkrečius savo vadovaujamos ministerijos laimėjimus laikote didžiausiu savo, kaip ministro, nuopelnu?

D.K.: Į politiką atėjau norėdamas sisteminių pokyčių, taigi rezultatai pasijus ilgalaikėje perspektyvoje. Džiugina pritrauktos investicijos, skaidrėjantys viešieji pirkimai, aukštųjų technologijų plėtra.