“Vilniaus vandenys” leido milijonus, pirkdama prekes ir paslaugas, tačiau negali pateikti duomenų ir dokumentų apie vykdytus pirkimus, kurie galėjo turėti tiesioginės įtakos bendrovės ekonominiams rodikliams. Norėdama pakelti vandens kainą vilniečiams bendrovė nori perkelti savo atsakomybės naštą ant gyventojų”, –sako D. Kreivys.

Pasak jo, norėdama didinti įkainius, bendrovė turi įrodyti, jog nuolatiniai viešųjų pirkimų pažeidimai neturėjo įtakos bendrovės sąnaudoms ir paslaugų kainai.

Ministro pavedimu VPT Kainų komisijai turėjo pateikti savo išvadas, kiek nuolatiniai viešųjų pirkimų pažeidimai “Vilniaus vandenyse” turėjo įtakos bendrovės ekonominiams rodikliams, kainodarai bei atlikti išsamų, nuo 2006 m. “Vilniaus vandenyse” vykdytų viešųjų pirkimų tyrimą.

Tačiau “Vilniaus vandenys” informavo VPT, jog bendrovėje nėra duomenų ar dokumentų, kuriais remiantis būtų galima pateikti informaciją apie “Vilniaus vandenų” vykdytus viešuosius pirkimus nuo 2006 metų. Vietoje to bendrovė siūlo pateikti darbuotojų pildytas laisvos formos lenteles, tačiau įspėja tarnybą, jog duomenys nėra tikslūs ir neatitinka duomenų apie faktiškai iki 2010 m. kovo mėn. vykdytus pirkimus.

Priešais ūkio ministro Dainiaus Kreivio kabineto duris – ekranas su informacija, kaip įgyvendinami svarbiausi ministerijos projektai. Toks modernus projektinio valdymo modelis kol kas įdiegtas vienintelėje Ūkio ministerijoje. Iš jos vadovo lūpų nedingsta žodžiai “inovacijos”, “moderni vadyba”, “verslo skatinimas”. Tačiau verslo atstovai tikina iš tiesų nesulaukiantys tos paramos verslui, apie kurią ministras taip optimistiškai kalba.

D.K.: Kalbu ne optimistiškai, o remdamasis oficialia statistika. Galiu pateikti konkretų dešimties tūkstančių Lietuvos įmonių, kurios įvairiomis formomis – nuo kreditų iki atidėtų mokesčių krizės laikotarpiu gavo paramą, sąrašą. Skaičiuojant realiai veikiančias, įmonių yra apie 45–50 tūkstančių, vadinasi, maždaug kas penkta krizės metu gavo vienokią ar kitokią valstybės paramą.

VEIDAS: Tačiau ne pavieniai verslininkai, o net jų asociacijų vadovai – Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė bei Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius – “Veidui” tvirtino nepažįstantys nė vieno verslininko, gavusio, pavyzdžiui, europinės paramos.

D.K.: Man nelabai suprantama, apie ką kalbama, nes aš turiu visai kitus skaičius, pagrįstus dokumentais. Reikia vertinti faktus.

VEIDAS: Ar Valstybės kontrolės išvados, kad ekonomikos skatinimo plano priemonės, numatytos smulkiajam ir vidutiniam verslui, nepakankamai veiksmingos – ne faktas?

D.K.: Valstybės kontrolė tyrė tik dalį priemonių. Jei kalbėsime apie visą ekonomikos skatinimo planą, galiu patvirtinti, kad iš tiesų gerai veikia ne visos. Štai mažieji kreditai buvo išdalyti maždaug tūkstančiui įmonių. Apie 130 mln. Lt, už kuriuos buvo atsakingos “Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA), pasiekė verslą.

Tačiau didieji kreditai, kuriuos administravo Europos investicijų fondas, savo biurokratinėmis procedūromis užtempė eigą. Man pasižadėjo paleisti procesą pernai gegužę, o iš tiesų paskutinius pinigus skyrė tik šiemet balandį. Didžiuosius kreditus iki 5 mln. Lt gavo šiek tiek mažiau nei du šimtai įmonių. Spaudėme, kiek galėjome, net kalbėdami apie sutarties su banku nutraukimo variantą, kėlėme šį klausimą aukščiausio lygio Europos Komisijos vadovams. Tiesa, buvo ir mūsų bankų nenoro skolinti, ypač pernai.

VEIDAS: Verslininkai kritikuoja, kad paramos sulaukė tie, kurie ir taip neblogai laikosi, o bankai, dalydami net ne savo, o ES pinigus, kėlė protingumo kriterijų pranokstančius reikalavimus. Dabar, kaip “Veidui” tvirtino “Swedbank Markets” tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas, pinigų yra, bet nėra kam jų duoti. Ar ne todėl, kad verslas laiku nesulaukė pagalbos ir dabar dalis jo visai nustekentas?

D.K.: Kiekvieną paskolą tvirtindavo INVEGA, ir tikrai žiūrėjo daug laisviau, nei esant normalioms aplinkybėms. Prognozuojame, kad iki 20 proc. paskolų negrįš, nors normaliai šis rodiklis yra apie 8 proc. Tai rodo, kad tikrai laisviau vertinome įmones. Jei būtume vertinę dar laisviau, negrąžintų paskolų procentas galėjo būti ir 50 proc. Kažin ar sutiktumėte, kad taip būtų švaistomi pinigai – nors jie iš europinių fondų, bet priklauso Lietuvai ir mūsų šalies žmonėms.

Jei pernai kartu su bankais, bet ne švedų, išdalijome smulkius kreditus maždaug tūkstančiui įmonių, vadinasi, tikrai buvo ką finansuoti. Jei didieji švedų bankai nemato ką finansuoti, gal čia jų bėda?

VEIDAS: Jūsų klausantis atrodo, kad verslas remiamas, jo būklė gera. Kada jūs pats pastarąjį kartą buvote susitikęs su kokiu nors smulkiuoju verslininku? Ar jie jums nesiskundžia?

D.K.: Kasdien bendrauju nuo smulkiausių iki stambiausių. Be abejo, skundžiasi. Stengiuosi kiekvienu atveju padėti. Nesakau, kad padėtis gera, bet nėra taip blogai, kaip jūs dėstote. Eksportas didėja dviženkliais skaičiais, vidaus rinka nustojo trauktis ir šiandien kalbose daugiau optimistinių gaidų. Praėjęs mėnuo buvo pirmasis, kai nekilnojamojo turto kainos pradėjo kilti. Kaip sakėme prieš naujuosius metus, kad rudenį prasidės ūkio stabilizacija, taip viskas ir vyksta.

VEIDAS: Tačiau daugeliu atvejų tai paties verslo priimtų priemonių rezultatas, o eksporto kilimas – ne tiek Ūkio ministerijos, kiek atsigaunančių užsienio rinkų nuopelnas.

D.K.: Kodėl tai, kas gerai, vis padarė verslas, o kas blogai – mes? Pernai eksporto rėmimo ir rinkodaros programoms buvo skirta 100 mln. Lt, apie 300 eksportuojančių įmonių gavo paramos – argi tai nieko nereiškia? Tais pinigais apmokamos įmonių dalyvavimo tarptautinėse parodose, bandomųjų produktų gamybos, rinkodaros išlaidos.
Štai tik vienas pavyzdys. Klaipėdos “Neo Group” apyvarta per krizę buvo kritusi perpus. Su mūsų pagalba įmonė dalyvavo keliose parodose ir klientų padaugėjo bene dešimtkart. Daug dėmesio skyrėme ir eksporto draudimui. Ministerijos pastangomis “Euler Hermes” atkūrė kreditų, kurių vetė – 628 mln. Lt.

VEIDAS: Vis dėlto ar didėjantis nedarbas nerodo, kad verslo gaivinimo priemonės – popierinės?

D.K.: Jei daug žmonių, kurie niekada nedirbo, dabar registruojasi darbo biržoje, kad gautų sveikatos draudimą, kuo čia dėtos ūkio skatinimo priemonės? Pastarąsias šešias savaites nedarbas stabilizavosi, tikiu, kad ne tik dėl sezoniškumo. Mūsų bendros pastangos suvaldyti nedarbą ir skatinti verslą, nors ne visos, bet veikia. Be to, nedarbo rodiklis daug pasako ne tik apie dabartinę, bet ir apie ikikrizinę Lietuvos ekonomikos būklę: turėjome perkaitintą ekonomiką, kurios padarinius iki šiol bandome išsrėbti.

VEIDAS: Dalis verslo pasitraukė į šešėlį. Kaip jį sugrąžinti į skaidrią zoną?

D.K.: Padaryta daug, pavyzdžiui, 5,5 tūkst. įmonių atidėti mokesčiai ar jos gavusios mokesčių paskolas ir gali toliau funkcionuoti. Kitas aspektas – verslo kūrimo skatinimas. Labai sėkmingą projektą “Verslo Lietuva”, per kurį mokoma, kaip pradėti verslą, rudenį pratęsime dešimties tokių renginių turu per visą Lietuvą.

VEIDAS: Ar tesėsite pažadus iki 2012-ųjų beveik trečdaliu sumažinti administracinę naštą verslui?

D.K.: Tikiuosi, taip. Jau šiandien įmonę galima užregistruoti per 15 minučių internetu už 70 Lt. Pernai iš Saulėtekio komisijos 130-ies siūlymų Vyriausybė 93 patvirtino, 53 tapo įstatymais ir poįstatyminiais aktais – ir teritorijų planavimo, ir akcinių bendrovių, ir darbo kodekso, ir viešųjų pirkimų, ir kitose srityse.

Vykdome kontroliuojančių institucijų reformą: 76 verslą kontroliuojančias institucijas sujungėme į devynias grupes, jos turi koordinuoti veiklą, atėjus vienam tikrintojui, kitas į tą pačią įmonę neturi teisės kelti kojos. Pagal Pasaulio banko “Doing business” rodiklį esame 25-i, bet turime užsibrėžę tikslą per kelerius metus patekti į dvidešimtuką, kad būtume patrauklesni investuotojams.

VEIDAS: Minėjote, kad deratės net su 66 potencialiais investuotojais, o premjeras žada po vieną kas mėnesį. Ar įmanoma?

D.K.: Dirbame su 66-iomis kompanijomis, daugiau nei bet kada anksčiau, pavyzdžiui, prieš man tampant ministru, jų buvo apie dvylika. Bet per šį pusmetį padaryta tikrai nemažai. “Barclays” didina darbuotojų skaičių iki 600, “Western Union” skelbia, kad įsteigs 220 darbo vietas, neskaičiuojant perkeliamų iš kitų šalių. JAV kompanija “Moog Medical” pradėjo statyti tyrimų centrą Visorių IT parke, po penkių šešių savaičių baigsime derybas dėl IBM tyrimų centro, SEB steigia 180 žmonių informacinių technologijų padalinį. Ir čia neminiu smulkesnių investicijų.

VEIDAS: Tačiau vietos verslas pyksta, kad užsienio investuotojams siūlydami išskirtines sąlygas diskriminuojate mūsiškius?

D.K.: Nenoriu sutikti: Ūkio ministerija iš ES lėšų Lietuvos verslui paskirstė beveik 5 mlrd. Lt, o užsienio kompanijoms skyrė tik kelis milijonus. Šių bendrovių Lietuvai reikia aukštųjų technologijų šalies vizijai įgyvendinti, kylančiuose technologijų slėniuose jos būtų kaip katalizatoriai, aplink kuriuos galėtų atsigauti visas verslas. Tačiau mūsų paramos akcentas – Lietuvos pramonė, norime, kad ji persiginkluotų naujausiomis technologijomis ir šiuolaikinės vadybos metodais, kad kiltų pridėtinė vertė, o kuo didesnė pridėtinė vertė, tuo aukštesnio lygio specialistai dirba ir tuo didesnės algos. Taigi galutinis prioritetas – žmogus.

Beje, parama “Barclays” mokesčių pavidalu jau grįžo į biudžetą.

VEIDAS: Kokie artimiausio pusmečio konkretūs tikslai?

D.K.: Kovojant su nedarbu ir skatinant verslumą, labai svarbu padėti kurti savo įmones. Tam skirtas minėtas “Verslo Lietuvos” žygis per Lietuvą ir, antra, 6 tūkst. Lt paslaugų krepšelis naujai susikūrusiai įmonei. Ne vieną per mėnesį, bet galiu pažadėti dar vieną dvi stambias užsienio investicijas. Labai intensyviai dirbsime su pradedančiomis aukštųjų technologijų įmonėmis (“start-ups”). Ėmė veikti mūsų remiami rizikos kapitalo, “Verslo angelų” fondai, kurie toms įmonėms padės, nes tai – šalies ateitis. Šie žingsniai nėra vienadieniai – turime ilgalaikę strategiją, esame numatę konkrečias priemones ir resursų jai pasiekti.

VEIDAS: Teoriškai skamba puikiai, bet ši Vyriausybė valdžioje pusantrų metų. Žmonės jau laukia ne vizijų, o konkrečių rezultatų.

D.K.: Pagalba 10 tūkst. įmonių, renginiai, eksportuojančioms įmonėms skirti beveik 80 mln. Lt, “Euler Hermes” 628 mln. Lt – ar tai nėra konkretūs darbai? Lietuvoje vis stengiamės ieškoti, kuo esame blogi. Kaip pas mus ateis investuotojai, jei patys ant savęs pilame vien pamazgas? Nesakau, kad reikia girtis, bet žiūrėkime objektyviai. Nesame tobuli, darome klaidų, jas taisome. Bet tikrai rodome iniciatyvą.

Viešojo sektoriaus valdymo sistema yra neefektyvi, linkusi auginti biurokratinį aparatą ir visiškai neorientuota į rezultatus. Todėl būtina iš pagrindų keisti valdininkų darbo principus, teigia ūkio ministras Dainius Kreivys.

„Valstybės valdymo sistemą turim apversti aukštyn kojom, nes šiuo metu ji dirba stovėdama ant galvos. Nepasidalinta atsakomybė, neaiškūs darbo tikslai, biudžetinių įstaigų finansavimas neturint aiškių prioritetų, kam tie pinigai bus skirti – visa tai lėmė valstybės valdymo efektyvumo sulėtėjimą“, – šiandien susitikime su žurnalistais pažymėjo D.Kreivys.

Ūkio ministras įsitikinęs, kad viešojo sektoriaus valdymo sistema turėtų būti perorientuota į projektinę, kuri apibrėš valstybės tarnautojų atsakomybę už rezultatus, nuo jų darbo kokybės priklausys ir jų atlyginimas. Be to, ministro teigimu, biudžetinių institucijų finansavimas privalo būti skiriamas tik pagal iš anksto pasitvirtintus projektus.

„Projektinis darbo principas yra įprastas versle, bet visiškai naujas valstybės tarnyboje. Tačiau tik taip galėsim užtikrinti, kad kiekvienas mokesčių mokėtojų litas bus panaudotas tikslingai“, – pažymėjo ministras.

Jau daugiau kaip pusę metų Ūkio ministerijoje veikia įdiegta projektinio valdymo sistema, dirbama pagal moderniausius valdymo principus, užtikrinančius politinių ir valdymo sprendimų skaidrumą. Šiuo metu Ūkio ministerijoje pagal projektinį modelį dirba apie 100 darbuotojų, užregistruota 18 projektų.

Pasak Ūkio ministerijos Projektų valdymo skyriaus vedėjos Dainos Čiūdarienės, projektinis valdymas yra galingas įrankis pokyčiams įgyvendinti, jis orientuotas į rezultatus, efektyvumą ir atskaitomybę visuomenei.

Vienas didžiausių – apie 112 milijonų litų vertės – informacijų technologijų projektų šalies savivaldybėse galėjo būti neskaidrus, perspėjo ūkio ministras Dainius Kreivys.

Savivaldybės, vykdydamos apskaitos sistemų, veiklos, finansinių ir materialinių išteklių valdymo sistemų diegimo paslaugų pirkimus, galėjo susitarti su vienu ar keliais potencialiais tiekėjais. Apie tai Ūkio ministeriją informavo tyrimą atlikusi Viešųjų pirkimų tarnyba, pranešė ministerija.

“Yra ženklų, perspėjančių, kad viešieji pirkimai, vykdant projektą, gali būti atlikti nekompetentingai, o stambios sumos iššvaistytos”, – sakė D.Kreivys.

Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus atstovė Laura Šebekienė BNS sakė, jog šiemet visos 60 šalies savivaldybių skelbė konkursus, ir šiuo metu vyksta jų procedūros.

“Tai pirkimai pagal programą, kurią kuruoja Vidaus reikalų ministerija. Numatyta, kad iki 2011 metų visos savivaldybės turi įsivesti naujas apskaitos sistemas, ar jas patobulinti, kad suvienodėtų buhalterinė apskaita, finansinių, materialinių išteklių apskaita”, – aiškino L.Šebekienė.

Tačiau įtarimų, anot jos, kilo pamačius, jog kai kurių savivaldybių skelbtų konkursų sąlygos buvo vienodos, nors jų turimos sistemos – skirtingos.

“Vieni turi vienokią informacinę sistemą, bazę – tarkime, vienokius serverius, kitos savivaldybės – kitokius. Viešųjų pirkimų tarnyba kol kas pasižiūrėjo dalį savivaldybių – bet žada žiūrėti visas – ir mato, kad ten yra paruoštos vienodos sąlygos skirtingiems serveriams”, – sakė L.Šebekienė.

Pasak ministerijos, įtariama, kad savivaldybės nustatė tokius techninius reikalavimus, kurie gali dirbtinai riboti konkurenciją, be to, kai kurios techninės specifikacijos yra identiškos. Tai sukėlė įtarimą, kad sąlygas galėjo paruošti iš anksto pasirinkti tiekėjai. Viešųjų pirkimų tarnyba toliau tikrins konkursus.

D.Kreivys kreipėsi į Finansų ir Vidaus reikalų ministerijas. Pastaroji institucija atsakinga už priemonę “Viešojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas”, pagal kurios programą skelbiami konkursai.

Ūkio ministerija įspėja, kad dėl galimų pažeidimų gali projektas gali būti neįgyvendintas arba jis užtrukti.