Dainius Radzevičius / BFL/T.Urbelionio nuotr.

Jau beveik savaitę klausausi baisių ir žiaurių ES struktūrų ir atskirų šalių politikų kalbų apie tai, jog po “Brexit” nebus jokių derybų su britais, jiems bus skaudu, juos reikia kuo greičiau išmesti iš ES, jų neverta kviesti į rimtus susitikimus ir t.t. Tokio buko, pikto ir netoliaregiško požiūrio sunku būtų surasti bet kurioje kitoje srityje.

Dainius Radzevičius, dainius.org

Taip, kaip dabar elgiasi Paryžius, Berlynas ir Briuselis, gali pasielgti tik kompleksuotas, įsižeidęs ir blaiviai nemąstantis asmuo, kurį paliko jo sutuoktinis. Paliko prieš tai pasakęs paprastą ir nuoširdų tekstą – likime draugais, nes mus tik tai sieja. Kadangi ypatingos meilės šiuo metu nėra ir esame dėl daugelio klausimų skirtingose pozicijose, todėl geriau gyvenkime draugiškai, bendraukime, dirbkime, bet oficialiai gyvenkime atskirai.  Ir kas čia tokio, kai taip įvyksta?

Kartais būna, jog emocijos ima viršų ir blaiviai mąstyti paliktasis negali. Taip atsitiko su prie suskilusios geldos likusiais Briuselio biurokratais ir politikais. Jų kaltė labai didelė. Gal net didžiausia dėl “Brexit”. bet jie nenori matyti savęs ir savo klaidų, o už viską baudžia tik tą, kuris šiuo metu atrodo kaltesnis, nes pasakė „viso gero“.

Gal vertėtų savo pyktį ir įsižeidimą panaudoti produktyviam darbui? Įsivertinti politikams ir biurokratams savo klaidas santykiuose ne tik su britais, bet ir su kitomis šalimis.

O man asmeniškai netrukdo nei Norvegijos, nei Anglijos ir Velso pozicijos. Žinoma, Škotija ir Šiaurės Airija yra gal kiek artimesni, bet net Šveicarijos piliečiai man nėra niekšai. Todėl, kad Norvegija nebūdama ES nare neretai rodo gerą pavyzdį ir gerą praktiką, kaip galima rūpintis daugeliu žmogiškų problemų realiai. Ne taip, kaip Briuselis. Čia bendras vengrų, portugalų, graikų, vokiečių ir suomių su lietuviais priimtas sprendimas tampa labiau juokingas nei efektyvus. Bet juos mes kritikuojame mažiau. Nes jų viešinimui skirti dideli pinigai. Tiksliau – jų reklamai. O štai britai, net jei jie padarė didelę klaidą (tai dar nėra įrodyta) ir mums sukėlė visiems daug streso bei nepatogumų.

Štai Graikija ir jos politikai sukėlė dar daugiau streso ir problemų prieš keletą metų. O jų niekas taip ir neišmetė iš ES. Nors gal buvo už ką. taip, buvo pykčio, buvo pamokymų, buvo priešpriešos. Visko buvo. Ir dabar net kurį laiką apsimetame, kad ten problemos beveik išsisprendė. Nors to tikrai nėra.

Tad gal vertėtų savo pyktį ir įsižeidimą panaudoti produktyviam darbui? Įsivertinti politikams ir biurokratams savo klaidas santykiuose ne tik su britais, bet ir su kitomis šalimis. O tada pasiraitoti rankoves ir dirbti, dirbti, dirbti. dar geriau, jei dirbtų biurokratai su politikais pagal liberalizuotus darbo santykius  – nulines darbo valandų sutartis, mažesnes kompensacijas palikus tarnybą, mažesnes pensijas ir t.t. tada pasitikėjimo būtų jais daugiau.

Tekstas pirmą kartą publikuotas tinklaraštyje dainius.org 2016 m. birželio 30 d.

"Scanpix" nuotr.

D.Radzevičius / BFL/V.Skaraičio nuotr.

Šiandien jau žinoma mažiausiai dvi dideles žiniasklaidos kompanijas, kurių vadovai ar esminius sprendimus priimantys asmenys minimi nusikaltimų tyrimuose – tai R.Kurlianskis ir G.Vainauskas. Viešai aptariant sudėtingus ir, matyt, labai rimtus nusikaltimus kol kas turime tik tarpinius teisinės sistemos rezultatus ir labai daug nepatikrintos informacijos viešoje erdvėje.

Dainius Radzevičius, dainius.org

Tačiau jau šiame etape buvęs populiarus politikas Eligijus Masiulis atsisakė visų įtakingų postų ir pažadėjo gintis kaip privatus asmuo. Nes jis yra įtariamas rimtu nusikaltimu.  Nes jo partija aiškiai atsiribojo nuo jo veiklos, kuri sukėlė teisėsaugos įtarimus. Ir jis pats aiškiai pasakė, kad jo veikla šioje situacijoje niekaip nesusijusi su partija. Visgi savo postus jis paliko.

Beveik analogiškoje situacijoje esantis politikas R.Paksas elgiasi kaip visada – viską neigia ir jokių postų neatsisako. Priešingos reakcijos ir dvigubi politikos standartai. bet tai jau nieko nauja. Tiesa, jo partija, panašu, kol kas jo irgi neatsisako. Tai irgi labai iškalbinga.

Tačiau šiame kontekste žymiai įdomesnis ir svarbesnis yra ir žiniasklaidos priemonių elgesys. Turiu omenyje tas, kurių valdymo organuose ar kitose įtakingose pozicijose yra nusikaltimuose minimi asmenys. Logika sako, kad jei būtų laikomasi bent minimalių, politikams taikomų, standartų, nuo pareigų turėjo pasitraukti ne tik minėti asmenys, bet krizinės komunikacijų veiklos turėjo imtis ir pačios bendrovės, ir gal net jų darbuotojai.

Jei žiniasklaidos priemonių vadovai, savininkai ar turinio redaktoriai įtariami padarę nusikaltimus, turi būti labai aiškios taisyklės, kaip likusieji redakcijos darbuotojai turėtų dirbti.

Juk turi būti paskleista kokia nors aiški žinia – palaikoma, smerkiama, laukiama kažko ir tada bus pasakoma pozicija. Taip pat turi būti aiškiai pasakyta, ar minėti asmenys turėjo kokios nors įtakos tiems klausimams, dėl kurių vyksta tyrimai. Dar svarbiau, kad tų žiniasklaidos priemonių žurnalistams turėtų būtų užtikrinta jų profesinė teisė tinkamai dirbti savo darbą. kaip tai buvo ar yra daroma? Ar tyrimuose minimi asmenys daro kokią nors įtaką kasdieniniam žurnalistų darbui? Logika sako, kad neturėtų turėti jokios įtakos, dar geriau, jei net fiziškai nebūtų greta žurnalistų.

Tačiau jei jau visai rimtai sprendžiant šį klausimą, panašu, jog ateityje gali tekti tokiems atvejams numatyti ir elgesio etikos standartus. Jei žiniasklaidos priemonių vadovai, savininkai ar turinio redaktoriai įtariami padarę nusikaltimus, turi būti labai aiškios taisyklės, kaip likusieji redakcijos darbuotojai turėtų dirbti ir veikti nekeldami visuomenei nė menkiausio įtarimo, jog ne tik atskiras žmogus, bet ir visa redakcija nesusijusi su nusikaltimu. Jei redakcija nesusijusi, turi kuo greičiau ir aiškiau viešai atsiriboti.

O gal verta padiskutuoti, kaip apskritai turi elgtis redakcijos, jei jų darbuotojai įtariami padarę nusikaltimus?

Tekstas pirmą kartą publikuotas tinklaraštyje dainius.org 2016 m. gegužės 30 d.

Dainius Radzevičius / BFL/T.Urbelionio nuotr.

Šiandien gerai žinoma tarptautinė organizacija Reporteriai be sienų (Reporters Without Borders) paskelbė savo kasmetinį darytą tyrimą apie žiniasklaidos laisvę pasaulyje. Bendra išvada nėra džiuginanti – valdžios ir privačių interesų spaudžiamos redakcijos ir žurnalistai vadinamajame informacijos amžiuje turi iš principo mažiau laisvės.

Dainius Radzevičius, dainius.org

Lietuva pagal tą tyrimą priklauso laisvų šalių kategorijai, nors formaliai kartu su Estija smuktelėjo reitinge keturiomis pozicijomis žemyn. Tačiau esame pagirti už tai, kad mūsų šalyje imta labiau saugoti informacijos šaltinius. Tiesa, pamiršo paminėti, kad pernai Lietuva dekriminalizavo įžeidimą viešoje erdvėje. Išbraukus iš Baudžiamojo kodekso šias nuostatas jos praktiškai įsigaliojo tik šių metų balandžio 1 dieną, todėl yra vilties, kad sudarydami 2016 metų reitingą kolegos atsižvelgs į šią aplinkybę.

Lietuva pagal tą tyrimą priklauso laisvų šalių kategorijai, nors formaliai kartu su Estija smuktelėjo reitinge keturiomis pozicijomis žemyn.

Kita vertus, Seimo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos su ypatingai griežta bausme už bet kokį formalų uždaro teismo medžiagos bet kokios dalies paviešinimą gali mūsų žodžio laisvę dar labiau suvaržyti, o tarptautinė organizacija tokį akibrokštą įvertintų daugybe neigiamų balų. Ypač, jei tas įstatymas visgi realiai įsigaliotų ir imti veikti. Nenoriu tuo tikėti, nes būtų baisi gėda.

Dar 1999 metais, kai man teko dirbti Teismų departamente, teismų sistema pradėjo semtis patirties iš Švedijos ieškodama būtų, kaip galima būtų gerinti santykius su žiniasklaida. Per tą laiką buvo keistos įvairios tvarkos, sukurtos atstovų spaudai pareigybės. Tačiau žurnalistų bendruomenei patys svarbiausi dalykai – kuo operatyviau ir betarpiškai gauti teismų sprendimus bei fiksuoti tai, kas vyksta teismuose. Ypač svarbūs sprendimų skelbimai.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pateikė Seimui Teismų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama didesnio teismų atvirumo.  Teikiamų projektų rengimą inicijavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jiems pritarė ir Teisėjų taryba. Siūloma įtvirtinti galimybę transliuoti, filmuoti ar fotografuoti teismo sprendimo paskelbimą, daryti jo garso ar vaizdo įrašą, jei tai būtina visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais. Šiuo metu teismų procesus fiksuoti techninėmis priemonės yra draudžiama,  išskyrus garso įrašus išimtinais atvejais. Manau, kad viešas ir tikslus sprendimų pristatymas gali padidinti žmonių pasitikėjimą teisingumu. Jei jis bus ne tik gražiai viešinamas, bet ir vykdomas.

Teismai ir Prezidentė nori daugiau viešumo, o Seimas mojuodamas Baudžiamuoju kodeksu nori mažiau teismų viešumo.

Todėl šios naujos nuostatos yra vienas geriausių dalykų, kuris atsirado ne dėl žurnalistų spaudimo ar reikalavimo, bet kilo iš pačios teismų sistemos. Ta proga norisi padaryti tai, ką retai daro žurnalistų bendruomenė viešai – padėkoti teismų sistemos vadovams už supratingumą. Žinau, kad viešumas teismų darbe yra svarbus prioritetas ir Aukščiausiojo teismo pirmininkui Rimvydui Norkui. Nuoširdžiai tikiuosi, kad po šios iniciatyvos bus ir toliau siekiama kuo didesnio atvirumo.

Na, o kalbėdamas apie Lietuvos  spaudos laisvės reitingus pasauliniame kontekste, nuolat turiu prieštaringą jausmą – tai situacija blogėja, tai ją taisome. Kaip ir šį kartą – teismai ir Prezidentė nori daugiau viešumo, o Seimas mojuodamas Baudžiamuoju kodeksu nori mažiau teismų viešumo. Tai situacija gerėja ar blogėja?

Tekstas pirmą kartą publikuotas tinklaraštyje dainius.org 2016 m. balandžio 20 d.

"Scanpix" nuotr.

Dainius Radzevičius / BFL/T.Urbelionio nuotr.

Vakar Seimas pasigyrė, kad įtvirtino atsakomybę už teismo bylos medžiagos atskleidimą. Tačiau Seimo pranešime spaudai nutylima apie tikrąsias tokios „atsakomybės“ pasekmes – siekiama „prevenciškai“ gąsdinti bausmėmis viešai skaudžias problemas viešinančius žurnalistus ir jų informacijos šaltinius.

Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

Jau dabar aiški, kad tos pataisos tyliai negalės būti įgyvendinamos. Galima tik retoriškai klausti, kodėl apie pensijų didinimą politikai šaukia garsiai, o apie naujų kriminalinių bausmių įvedimą  jokio pasigyrimo? Šati kaip formaliai skambėjo Seimo pranešimas:

„Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso papildymo 247(1) straipsniu įstatymą (projektas Nr. XIIP-309(3). Šiuo teisės aktu kodeksas papildytas nuostata, reglamentuojančia atsakomybę už teismo bylos medžiagos ar jos dalies atskleidimą, ar viešą paskelbimą.

Kodekse įtvirtinta, kad tas, kas atskleidė arba viešai paskelbė neviešame (uždarame) teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagą ar jos dalį arba viešame teismo posėdyje išnagrinėtos bylos medžiagą ar jos dalį, kurią teismas nustatė, kad yra nevieša, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsakys ir juridinis asmuo. Pataisos priimtos už balsavus 79, prieš – vienam, susilaikius 11 Seimo nariams.“

Ir tiek? Jokio rimto pagrindimo, jokios analizės. Kodėl? Jei jau taip, tai priminsiu, ką man su kolege Gražina Petrošiene teko apie tas pataisas jau prieš trejus metus viešai paskelbti. Tada šias kriminalines bausmes įvesti mintis kilo Seimo narėms Irenai Šiaulienei ir Rimantei Šalaševičiūtei.

Ypatingai griežtos bausmės žurnalistams ir redakcijoms: teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Su kolege kad naujos kriminalinės bausmės yra didelis smūgis tiriamajai žurnalistikai. Nauju projektu buvo siūloma įtvirtinti, jog už nurodytą nusikalstamą veiką galėtų būti taikomos ypatingai griežtos bausmės žurnalistams ir redakcijoms: teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Tekstas pirmą kartą publikuotas tinklaraštyje dainius.org 2016 m. balandžio 15 d.

Dainius Radzevičius / BFL / V.Skaraičio nuotr.

ES speciali grupė “East StratCom Task Force” pateikia tris Kremliaus propagandos “pyragų” kepimo receptus: žiupsnis tiesos ir kupina stiklinė melo; arba galima apsieiti ir be tiesos žiupsnio (kam gadinti “pyragą”?); arba tiesiog susigalvokite savo “ingredientus” (bet jokios tiesos).

Mes pateikiame jau tradicinį 10-uką pagal šiuos receptus iškeptų “pyragų” (valgyti nerekomenduojame):

1. Kremliaus propaganda Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovą Dainių Radzevičių pavertė tikra įžymybė. Esą jis pakalbino skandalingąjį, bet vieną pagrindinių kandidatų į JAV prezidentus Donaldą Trumpą. Maža to, D.Trumpas neva lietuviui pasakė, kad Baltijos šalių gyventojus reikėtų perkelti gyventi į Afriką.

2. Tęsiant Baltijos valstybių temą, kiti propagandos šaltiniai pranešė, kad Baltijos šalys tampa policinės diktatūrinės valstybės, kuriose kitokios etninės grupės neva persekiojamos.

3. Jau pagarsėjusio Vladimiro Solovjovo laidoje nuskambėjo kaltinimai, kad NATO yra valdoma amerikiečių gangsterių: JAV neleidžia NATO narėms palikti aljansą.

4. Tradicinė tema – Ukraina: neva taip trūkstą karių Ukrainos armijai, kad į ją jau priimami net  nusikaltėliai iš kalėjimų.

5. Su Ukrainos tema propagandos “kepėjų konkursą” bando laimėti ir toks “Pirmojo kanalo” laidos “Vremia pokažet” vedėjas Piotras Tolstojus. Jo laidoje buvo padarytas “skandalingas” atradimas, kad  JAV viceprezidentas Joe Bidenas sprendžia, kas turi būti paskirtas Ukrainos premjeru.

6. Tai ne vienintelis P.Tolstojaus “pyragas”: be to, JAV rengia išpuolius prieš savo piliečius, kad užtikrintų savo geopolitinius interesus.

7. Ir P.Tolstojaus kepimo viršūnė: JAV valdžia ruošiasi ir branduoliniam karui.

8. Kremliaus propagandos mohikanas Dmitrijus Kiseliovas taip pat nežada nusileisti konkurentams. Pasak jo, pabėgėlių antplūdis į Vokietiją buvo suplanuotas JAV, kad būtų pakeistas vokiečių mentalitetas ir jie taptų liberalais bei kosmopolitais. Žinoma, “pyragas” – jau kartotas labai daug kartų, bet “daug kartų pakartotas melas tampa tiesa”.

9. “Komsomolskaja pravda”, kaip ir kiti rusų leidiniai, prisiminė ukrainietės Nadeždos Savičenkos teismą. Tiesa, ši išsiskyrė tuo, kad ne tik kaltino moterį tariamomis žmogžudystėmis ir pan., bet ir tuo, kad ji neva norėjo pardavinėti į nelaisvę pakliuvusių Rusijos kolaborantų organus.

10. Pabaigai – apie virtuvę: esą iš Vokietijos restoranų ir mokyklų kavinių dingsta kiauliena vien todėl, kad būtų pamaloninti musulmonai pabėgėliai.

Visą Kremliaus propagandos “pyragų” sąrašą rasite čia. Skanaus nelinkime.