Dainoras Bradauskas atleistas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pareigų. Finansų ministras Vilius Šapoka priėmė tokį sprendimą, kai galimą D.Bradausko tarnybinį nusižengimą tyrusi Finansų ministerijos komisija pasiūlė VMI viršininkui skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą.

Nustatyta, kad D.Bradauskas šiurkščiai pažeidė tarnybines, teisines, etines ir moralines normas, naudodamasis savo tarnybine padėtimi, teikė draudžiamą skleisti informaciją apie mokesčių mokėtojus, privačiai derino VMI veiksmus su suinteresuotomis verslo struktūromis, veikė „MG Baltic“, „Vilniaus prekybos“ interesų naudai.

Pavyzdžiui, tuo metu, kai VMI vykdė koncerno „MG Baltic“ ir jo akcininkų patikrinimą, D.Bradauskas susitikinėjo su koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu ir aptarinėjo mokesčių vengimo schemas, kitus su mokestiniu patikrinimu susijusius klausimus. Šiuose pokalbiuose, kaip teigiama paskelbtoje komisijos ataskaitoje, D.Bradauskas buvo nemandagus, vartojo daug necenzūrinių žodžių, žargoną („dedam skersą“, „pacherinau“, „prišugalinau“), būdamas įstaigos vadovas, elgėsi neprofesionaliai ir rodė aiškią nepagarbą aukščiausio lygio valstybės politikams, pareigūnams, valstybės institucijoms („Guogai papą čiulpia“), demonstravo savo, kaip VMI vadovo, galias ir galimybes („aš nebijau nieko“, „su darbiečiais, su paksistais aš dabar biškį juos už konkolų paėmęs“).

Finansų ministras V.Šapoka sakė dėl Bradausko veiksmų jaučiantis „svetimą gėdą“, o štai pats D.Bradauskas savo kaltę neigia ir įtaria susidorojimą.

D.Bradauskas / BFL/A.Ufarto nuotr.

Trys klausimai Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui Dainorui Bradauskui

– Šiuo metu VMI atlieka tyrimą dėl Lietuvos piliečių nekilnojamojo turto (NT) ir pajamų užsienyje. Kokius asmenis tai liečia, kiek jų yra?

– Pirmiausia mes įvertinome apie 100 asmenų, dėl kurių vienoje ar kitoje šalyje įsigyto NT esame gavę informacijos iš ES šalių. Tiriami keturi atvejai dėl NT įsigijimo Bulgarijoje. Bet noriu atkreipti dėmesį, kad VMI nelaiko nusikaltėliu ar pažeidėju nė vieno mokesčių mokėtojo, kuris turi NT už­sienyje. Informacija apie mūsų piliečių užsienyje įsigytą turtą yra viena iš sudedamųjų dalių vertinant jų riziką. Taigi sunerimti turėtų tik tie, kurie turtą įsigijo iš nelegaliai gautų ar neapmokestintų pajamų.

– O kaip galima kontroliuoti lietuvių turtą ir pajamas vadinamuosiuose „mokesčių rojuose“?

– Pagal Bendrąjį informavimo standartą dėl keitimosi informacija apie finansines užsienio rezidentų sąskaitas mokesčių tikslais nuo 2017 m. iš įvairių šalių gausime informaciją apie mūsų piliečių turimas sąskaitas užsienio bankuose bei jų apyvartas nuo pirmo cento.

Dar viena naujovė, kad šiuo metu deramės su kai kuriomis ne ES šalimis dėl informacijos apie mūsų piliečių nekilnojamąjį turtą. Norėčiau išskirti Turkiją. Mano žiniomis, būtent šioje šalyje Lietuvos piliečiai yra įsigiję labai nemažai, galbūt net kelis šimtus, NT objektų. Šiuo metu deramės su Turkijos mokesčių administratoriumi dėl šios informacijos.

Prie Bendrojo informavimo standarto keliais etapais prisijungia įvairios šalys. Pavyzdžiui, nuo 2018-ųjų apie gyventojų nekilnojamąjį turtą ir bankuose laikomas lėšas informaciją teiks net Šveicarija. O 2018–2019 m. informaciją pradės teikti ir neapmokestinamos, vadinamosios ofšorinių zonų, šalys, pavyzdžiui, Mergelių salos, Bahamai ir kitos. Prie Bendrojo informavimo standarto yra prisijungęs ir Liuksemburgas, Lichtenšteinas, taigi tik laiko klausimas, kada informaciją gausime ir iš jų. Galima sakyti, kad pasaulis labai griežtai atsisuko į šią problemą, kai įvairiais būdais slepiamos pajamos ir nesumokami mokesčiai.

– Kaip įvertinti, ar turto ir pajamų užsienyje gyventojai nedeklaruoja sąmoningai, siekdami išvengti mokesčių, ar dėl aplaidumo, pavyzdžiui, kaip Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius, kuris deklaracijas esą pildydavo ne pats?

– Labai sunku vertinti, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti visas aplinkybes, kad galėtume pasakyti, ar tai netyčinė klaida, ar sąmoningas turto ir pajamų slėpimas. Tam mes atliekame mokestinius tyrimus. Kaip minėjau, šiuo metu renkama informacija apie kai kuriuos gyventojus.  Kai kurie jų – gerai žinomi visuomenei ir turintys prievolę deklaruoti turtą. Matome, kad yra neatitikimų tarp deklaruotų duomenų, tačiau tik po tyrimo galėsime pasakyti, ar tai buvo tik neapsižiūrėjimo klaida, ar sąmoningas mėginimas nuslėpti pajamas.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA