Kaip prie gyvenimo taikosi ir kokią žinutę klausytojams siunčia psichologijos magistro diplomą turinti garsiųjų „Raudonų vakarų“ autorė Ieva Narkutė?

Prieš dvejus metus filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ premjeroje nuskambėjus dainai „Raudoni vakarai“, šio kūrinio autorė ir atlikėja Ieva Narkutė tapo žinoma ne tik dainuojamosios muzikos gerbėjams. Nuoširdi ir patriotiška daina užkariavo radijo stotis, pasipylė kvietimai koncertuoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Pavasarį išleidusi pirmąjį albumą „Vienas“, Ieva jį pristatė Vilniaus kongresų rūmuose, o šią vasarą dainininkė yra ne tik nuolatinė įvairių bardų festivalių viešnia, bet autorinį koncertą surengė ir Kristupo vasaros festivalyje.
Taigi kuo 26-erių metų mergina paperka tūkstančius klausytojų?
„Parašau melodiją ir žodžius, o kas ten yra tokio, kad veikia ir pasiekia žmones, net nesuprantančius lietuviškai, nežinau. Nežinau, kaip tas dalykas patenka į dainą ar tam tikru momentu dainuojant“, – prisipažįsta savo talento nelinkusi sureikšminti Ieva, pati rašanti ir atliekanti dainas.
Iš jaunos, neseniai populiarumo sulaukusios merginos gana neįprasta girdėti ir tai, kaip ji vertina savo sėkmę susirinkus į koncertą, tarkim, pilnai Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčiai ar daugiau kaip tūkstančiui žiūrovų VU botanikos sode. „Kad per albumo pristatymą susirinko pilni Kongresų rūmai, atrodė tiesiog neįtikėtina. Pamaniau, nejaugi iš tiesų visi čia – dėl manęs, dėl to, kad parašiau kažkokias daineles. Po pirmų didelių koncertų džiaugiausi, jog susirinko daug žmonių, bet maniau, kad jie atėjo pirmą ir paskutinį kartą. Tačiau kai jie ateidavo ir vėl, be to, susirinkdavo vis pilnesnės salės, supratau, kad banga, kuri pradeda vilnyti, yra keletą kartų už mane didesnė. Buvo baisu, nes tai reiškė, kad dabar turiu eiti ir dainuoti, ką parengiau, juk žmonės nusipirko bilietus“, – prisistatymus plačiajai auditorijai prisimena Ieva.

Dainas kuria nuo paauglystės

Beje, populiarumas neužmigdė I.Narkutės ant laurų – atvirkščiai, paskatino kelti sau vis didesnius reikalavimus, nes dainavimas tapo nebe saviveikla ar meditacine iškrovos forma. Dainų autorės ir atlikėjos nuomone, kai kūrinys transliuojamas radijo stočių eteryje arba jo klausosi šimtai žmonių, atėjusių į koncertą, tai tampa ne vien dainininko reikalu. Tad būtina įvairovė ir dinamika.
Ieva sako, kad jeigu būtų tik atlikėja ir pati nekurtų dainų, tobulėti skatintų pasirinkta kitų autorių partitūra, nes ją privalėtų išdainuoti ar sugroti. O kuriant pačiai galima groti tiesiog kaip patogiau ir paprasčiau. „Čia ir slypi pavojus, kad gali nuslysti į tą patogumą. Tik aš pati turiu laužyti įpročius, kurie įsisenėję ir man pačiai jau atsibodę. Tai šiuo metu man yra iššūkis“, – prisipažįsta iš Šiaulių kilusi mergina.
Dainas ji rašo negreitai, bet nuolat, ir vienu metu turi po keletą nebaigtų kūrinių, mat, kaip pati pabrėžia, juos ilgai “zulina”.
Ar ne lengviau būtų perdainuoti populiarių užsienio ar Lietuvos dainininkų kūrinius, juolab kad tokie projektai mūsų šalyje dabar itin populiarūs? „Ne, dainuoti savo dainas kur kas paprasčiau. Juk visi žino, kaip turi skambėti, pavyzdžiui, Adele’s daina „Someone Like You“, užtat kuris mano kūrinio atlikimas yra geresnis, o kuris prastesnis, žinau tik aš. Pati kurdama turiu daugiau laisvės. Kai prieš svarbesnį pasirodymą užplūsta panika, raminuosi, kad niekas nežino, kaip tai turi būti atlikta. Mat esu vienintelis žmogus, kuris vieną ar kitą dainą parašė“, – savo kūrybos dainų atlikimo pranašumus dėsto pašnekovė.
Be to, Ieva neslepia, kad ją stebina atlikėjai, kurie viename projekte stengiasi įkūnyti, tarkim, dainininkę Whitney Houston, kitame – Beyonce, užuot visą energiją, laiką, pinigus, kitų žmonių pagalbą skyrę savo dainoms. Mergina svarsto, kad galbūt tokie atlikėjai nepasitiki savo kūryba arba savimi, nemano, kad jų dainos taip pat gali būti vertos dėmesio.
Užtat pati Ieva dainų žodžius ir muziką rašo nuo paauglystės. Ji prisimena taip norėjusi tiesiog išreikšti savo jausmus, tačiau pajutusi, kad draugai jos dainų mielai klausosi, vis prašo padainuoti, pradėjo koncertuoti mokykloje, šešiolikos metų savo kūrybą paskelbė interneto puslapyje poezija.lt, dalyvavo respublikiniuose dainuojamosios poezijos konkursuose.
Dainininkė pabrėžia, kad noras kurti dainas gimė ne per vieną dieną: „Užaugau šeimoje, kurioje muzika visuomet buvo šalia, o kūrybiškumas, savų minčių reiškimas nuolat skatinamas ir pastebimas. Mano tėvai muzikos pedagogai (šiuo metu dėsto Šiaulių konservatorijoje) nuo mažų dienų pro ausis nepraleisdavo nei mano, nei brolio juokingų pasakymų ar rimtų įžvalgų apie gyvenimą, vėliau surimavimų – viską užrašydavo. Pramokusi rašyti pati rašiau eilėraščius, laiškus į vaikiškus laikraštukus. Mano tėtis taip pat kuria eiles. Studijų metais buvo subūręs grupę, yra parašęs nemažai dainų, vieną jų aš dainuoju per savo koncertus.“

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Melomanams žiemos šventės šiemet prasidės anksčiau! Gruodžio 16-ąją koncertu Vilniaus kongresų rūmuose klausytojus ruošiasi palepinti Justė Arlauskaitė – Jazzu ir Leon Somov – Lietuvoje itin laukiamas duetas. Prieš Šv. Kalėdas organizuojamas koncertas – tai puiki išankstinė švenčių dovana draugui ar pačiam sau.
Vos 2009 m. išleidęs pirmąjį albumą, tais pačiais metais duetas jau skynė laurus MTV muzikos apdovanojimuose kaip geriausi Baltijos šalių atlikėjai, o praėjusiais metais prodiuserio Leon Somov ir vokalistės Jazzu duetas įvertintas „M.A.M.A“ apdovanojimų statulėle kaip geriausias elektroninės muzikos projektas. Tarp keleto Europos sostinių gyvenantis duetas Vilniaus gyventojams bei svečiams  rengiasi pristatyti savo šiltą, melancholišką, gyvais instrumentais praturtintą elektroniką.. Jau seniai į savo koncertus nesutalpinantys visų norinčiųjų atlikėjai keri dainų tekstų paprastumu ir gilumu, kuriama muzika – nebijojimu ieškoti ir subtilia elegancija, o Jazzu balsą giria ne tik gerbėjai, bet ir kritikai.
Šiuo metu itin intensyviai koncertuojantys atlikėjai ne tik pasirodo didžiuosiuose Europos miestuose (Kopenhagoje, Briuselyje, Amsterdame, Londone), bet ir įrašinėja naują albumą. Be to, Jazzu ruošia vaidmenį teatre, repetuoja naujas programas, tačiau teigia, kad Lietuvoje jai „gera būti ne tik dėl darbų ir artimųjų, bet ir dėl gerbėjų, kuriuos labai myli“. Paklausta kaip pavyksta suderinti muziką ir asmeninį gyvenimą, atlikėja atviravo: „kai nori suderini viską. Muzika kyla iš jausmų, išgyvenimų, aplinkos, potyrių, sapnų, kasdienybės…“.
Leon Somov ir Jazzu dueto koncertas kartu su būgnininku Dariumi Rudžiu ir bosistu Domu Aleksa vyks gruodžio 16 dieną, 18 val. Vilniaus Kongresų rūmuose.  Bilietai į renginį sparčiai tirpsta, tad visi norintys pamatyti šį pasirodymą, turėtų suskubti.

Gruodžio 9 –ąją kviečiame į akustinį Ovidijaus Vyšniausko koncertą, kuris vyks Šv. Kotrynos bažnyčioje. Ovidijus Vyšniauskas – vienas iš žinomiausių mūsų estrados dainininkų, turintis solidžią sceninę patirtį, įgytą plačiai koncertuojant ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei Amerikoje.

Neatsitiktinai 1994 metais jam buvo patikėta pirmą kartą atstovauti Lietuvą „Eurovizijoje“ (Airijoje). Talentingas menininkas yra ne tik vokalistas, bet ir instrumentalistas: jo rankoms paklūsta gitara, klavišiniai, netgi mušamieji instrumentai. O svarbiausia – jis pats kuria bei aranžuoja dainas – tame tarpe ir liaudies dainas – kurias mielai dainuoja tokie atlikėjai kaip Inga Valinskienė, Linas Adomaitis, Irena Starošaitė, Sasha Song ir kiti. O. Vyšniauskas savo dainomis skina laurus įvairiuose tarptautiniuose konkursuose, sėkmingai leidžia albumus (išleista 10 albumų). Jo populiarumą bei iškovotas pergales įtvirtina šlagerių karaliaus titulas, garbingai įgytas tarptautiniame šlagerių festivalyje „Palanga 2011“.

Joe Cockerio tembrą primenantis Ovidijaus žemas, gilus, smėlinis balsas yra turtingas įvairiom intonacijom, ritmo pajauta. Atlikėjo vidinė šiluma ir pasaulėjautos originalumas betarpiškai driekiasi link klausytojo – rodos, sėdi tarp šimto klausytojų, o Vyšniauskas dainuoja tik tau.

Dabar sunku rasti žmogų, nežinančio O.Vyšniausko šlagerių apie nelauktai kritusį išsiskyrimo burtą („Išdalinau“), apie žiemą, kai snaigės veidą bučiuoja ir man taip gera širdy, o kodėl – nežinau („Žiema“), ar apie prašymą netylėt, o prakalbėt ir leist pajust („Prakalbėk“). Iki širdies gelmių besiskverbiančios jo atliekamos „Mažytė“, „Tiktai ne šiandien“, „Neišeik, neišeik tu iš sodžiaus“ ir kitos dainos muzikine kalba įamžina akimirkas, žmones bei jų jausmus. Pilnų gyvenimiškos išminties dainų siužetai – šiuolaikiniai, bet juose glūdi tūkstantmetė patirtis. Kiekviena daina, nors ir perpinta amžinų vertybių, skamba vis naujai – kaip rytmečio aušra. Apie dainos žanrą Konstantinas Stanislavskis rašė: „tai, ką operos ar dramos teatro aktorius pasako per dvi – tris valandas, estrados artistas turi sugebėti pasakyti žiūrovui per 5-7 minutes. Tad į estradą reiktų žiūrėt kaip į mažosios formos meną. Lyriką ir patosą, humorą ir tragedijos įtampą, nerūpestingą akimirką ir istorinės reikšmės įvykius – viską ant savo mažų sparnų gali nešti gera, jaudinanti daina“. Būtent tokias, romantikos ir prasmingų tekstų sklidinas, puikiai žinomas ir visai naujas autorines dainas, apie besidžiaugiantį ir liūdintį, ieškantį ir prarandantį – tačiau niekada nerimstantį žmogų, menininkas žada maloniems koncerto klausytojams.

Akustinis Ovidijaus Vyšniausko koncertas vyks gruodžio 9 dieną, 18 valandą Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30, Vilnius).

Antradienį 19 val. Vilniaus rotušėje vyks nemokamas koncertas vilniečiams „Muzikinis žiemos meilės sodas“, skirtas Šv. Valentino dienai. Populiarias prancūzų meilės dainas atliks žinomas šansonų ir autorinių dainų atlikėjas Vygantas Kazlauskas, o teatro „Tango & Dance“ artistai dovanos programą „Meilės tango Paryžiuje“. Taip pat skambės jaunų atlikėjų performansas pagal muziką iš kino filmo „Amelija iš Monmartro“.