„Kiekviena svajonė turi savo kainą. Didžiausias klausimas, ar esi pasiruošęs ją sumokėti“, – įsitikinęs vienas žymiausių Lietuvos automobilių lenktynininkų.

Vaiva Sapetkaitė

Sekinantis karštis ir kylančios Atakamos dykumos dulkės. Nuolatinis nuovargis, skaudami raumenys, įtampa ir nepertraukiamas žvilgsnis į lygesnį žemės ruožą, kuris čia vadinamas keliu. Taip pat didžiulis greitis ir niekada nedingstanti rizika, kad padaryta klaida gali kainuoti vienuolikos mėnesių pasirengimo darbą…

Dakaro ralis tikrai nėra maloni kelionė, tad kodėl čia kasmet susirenka gausybė automobilių, sunkvežimių, keturračių ir motociklų vairuotojų daugiau nei iš pusės šimto skirtingų šalių, ir tik mažiau nei pusei jų pavyksta finišuoti po šio dviejų savaičių iššūkio?

Lietuviai dėl Dakaro pametė galvas

Vargu ar dar prieš keletą metų buvo galima įsivaizduoti, kad tiek daug lietuvių pames galvas dėl kitame žemyne, kažkur Argentinoje, Bolivijoje ir Čilėje, vykstančio Dakaro dykumų ralio. Prie to prisidėjo ir žavaus lenktynininko Benedikto Vanago bei jo šturmano Andrejaus Rudnickio ekipažo laimėjimai – esami ir laukiami.

Šiemet B.Vanagas Dakare dalyvavo jau trečią kartą, ir nors pateko į nepavydėtiną situaciją, kai ralį teko baigti su kelių rankos kaulų lūžiais, trečias kartas nemelavo – pasiektas geriausias visų laikų lietuvių rezultatas.

2013 m. džiaugėmės, kad B.Vanago ekipažui apskritai pavyko finišuoti Dakaro ralyje ir užimti 64 vietą, 2014 m. su pasimėgavimu stebėjome, kad bendroje įskaitoje jis pasirodė dvigubai geriau ir atsidūrė 35 vietoje. Šiemet jis jau buvo vertas 24 vietos, na, o mes linguojame galvas, pamąstydami, kad jei ne ta nelaiminga lūžusios rankos istorija, tikriausiai matytume B.Vanagą ir A.Rudnickį geriausiųjų dvidešimtuke.

Kad jie tam turi parako, matėme – juk 11-ajame Dakaro ralio etape Vyčiu papuoštas automobilis atkakliai lipo ant kulnų lyderiams ir finišavo ketvirtas.

Nenuostabu, kad tokia dinamiška istorija gausybės lietuvių buvo akylai sekama tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose. Jei kas nors tuo metu būtų atlikęs apklausą, dėl ko didžiuojuosi būdamas lietuvis, tikriausiai daug kas būtų susimąstę apie per smėlio kopas besiritančius B.Vanago bei A.Rudnickio ir Antano Juknevičiaus bei Edvardo Duobos ekipažus.

Vis dėlto pats B.Vanagas šio jį užklupusio dėmesio nesureikšmina, vertindamas tai gana filosofiškai. Nors tai padrąsina ir patvirtina, kad judama teisinga kryptimi, lenktynininkas puikiai supranta, kad tai laikina ir, Dakaro karštinei atslūgus, atslūgs ir šis dėmesys. Bent jau iki kitų metų. Gal tai ne taip ir blogai, nes kol kas B.Vanago darbotvarkė perpildyta – tenka bėgioti iš vieno susitikimo ar renginio į kitą.

„Tiesą sakant, nesu tas žmogus, kuris mėgtų patirti daug dėmesio. Tiesiog suvokiu, kad tai neišvengiama žaidimo dalis. Priimu jį tik todėl, kad šitaip galiu suteikti tam tikro džiaugsmo žmonėms, – atskleidžia sportininkas. – Tai, kad Dakare didžiąją komandos dalį sudarė žmonės, dirbantys su komunikacija, buvo iš pagarbos mūsų auditorijai. Vien socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje yra per 100 tūkst. besidominčiųjų tuo, ką veikiame, todėl, manau, būtų buvę nepagarbu nesidalyti informacija.“

Svarbios ne tik sportinės ambicijos

Viskas, ko gyvenime ėmėsi B.Vanagas, pirmiausia buvo įkvėpta ambicijų. Taip pat ir Dakaras. Nors jos niekur nedingsta ir dėl sportinių rezultatų lenktynininkas tebėra pasirengęs iškęsti bei įveikti labai daug, tai tėra tik dalis platesnio požiūrio tiek į patį lenktyniavimą, tiek į tai, ko tuo siekiama. Taigi dalyvavimas tokiame puikiai išreklamuotame iššūkyje, kaip Dakaro ralis, ar kitose svarbiose ir sudėtingose lenktynėse ne tik leidžia įgyti patirties ir sustiprėti kaip sportininkui, bet ir suteikia galimybę daugybei žmonių ištransliuoti svarbių žinių.

„Pavyzdžiui, manau, kad mūsų tauta tikrai puiki, turinti labai daug įvairiausių gebėjimų. Deja, dažnai ji nėra tinkamai motyvuota ir tarsi skendi tam tikrame dumble. Tikiuosi, kad mes su savo svajonėmis ir rezultatais galime paskatinti ją nusipurtyti nuo savęs bent truputėlį to dumblo ir imti daryti kažką daugiau. Aš žvelgiu į tai, ką darau, kaip į motyvavimo priemonę, galimybę parodyti, koks yra tikrasis lietuvis, – aiškina B.Vanagas. – Noriu parodyti, jog nereikia niurzgėti, kad esame maža tauta, nes vis vien galime padaryti labai reikšmingų, net unikalių dalykų. Tik dėl to reikia imti judėti ir būti pasiruošusiems sumokėti kainą.“

Jam tikras lietuvis yra savo srities profesionalas, prieš akis turintis aiškią kryptį ir atkakliai siekiantis savo tikslų. Jis ir pats ne kartą įsitikino, kad turint aiškią kryptį ir nestokojant atkaklumo galima pasiekti bet ko. Nebuvo nė vienos svajonės, kuri nebūtų išsipildžiusi. Žinoma, sportininkas pakartoja anksti supratęs, kad viskas gyvenime turi savo kainą.

„Prieš porą metų kalbėjausi su vienu žurnalistu ir jis man pasakė: „Benediktai, daug žmonių norėtų gyventi tavo gyvenimą ir būti tavo vietoje.“ Tuo metu man galvoje tarsi užsidegė lemputė: suvokiau, kad jie gal ir norėtų turėti tokį gyvenimą kaip mano, bet ar norėtų mokėti kainą, kurią aš moku, – didelis klausimas“, – dėsto B.Vanagas, pridurdamas, jog iš šono viskas gali atrodyti kur kas paprasčiau, nei yra, nes norėdamas įgyvendinti savo siekius jis turėjo daug ką paaukoti, gyventi tuo, ką daro, ir nepaliaujamai eikvoti energiją, kad tik judėtų pirmyn.

Nors daugelis žmonių mano, kad vykstant lenktynėms sportininkas atlieka didžiausią darbą, tai netiesa. Lenktynės tik vainikuoja ilgą ir varginantį parengiamąjį darbą. Vadinasi, tie sportininkų išbandymai, kuriuos per lenktynes stebi gerbėjai, tėra ledkalnio viršūnė.

Tarkime, organizaciniai darbai rengiantis 2016 m. Dakaro raliui jau vyksta. Tiesą sakant, jie jau buvo prasidėję B.Vanagui dar nestartavus 2015 m. lenktynėse. Kadangi tai sudėtingas procesas, jei viską nori padaryti gerai, vienų metų neužtenka. „Jei kas nors mano, kad dešimt mėnesių yra pakankamas laiko tarpas pasiruošti Dakarui, tai ta komanda tikrai neužims aukštesnės nei 50-os vietos“, – tvirtina sportininkas.

Kaip pripažįsta B.Vanagas, kadangi jis yra labiausiai suinteresuotas kuo geresniu rezultatu, neretai ima panašėti į žmogų-orkestrą, stengdamasis viską sužiūrėti, o tai, žinoma, reiškia nuolatinį didelį krūvį.

O ar niekada nebuvo kilę noro viską mesti ir pasirinkti lengvesnį, stabilesnį gyvenimo kelią su mažiau išbandymų?

„Matyt, aš visada stipriai tikėjau tuo, ką darau. Jei žinai, kur eini, pašalinių minčių nekyla, – paaiškina lenktynininkas ir pateikia pavyzdį, kodėl tai yra taip svarbu: – Dabar visi kažkur nuolat skubame. Įsivaizduokite, jei mūsų gyvenimas būtų dangoraižis: mes lekiame į jį, bėgame laiptais aukštyn, o kažkuriuo momentu (ir taip atsitinka daugeliui žmonių) apsidairę suprantame, kad dangoraižis – ne tas, kurio mums reikia. Vadinasi, tai, ką darei, buvo nereikalinga, ir turi nusileisti į apačią, kilti į kitą dangoraižį.“

B.Vanagas pabrėžia, kad turėti kryptį – kur kas vertingiau, nei planuoti. Susikurti ilgalaikiai planai vis vien sugrius, na, o turėdamas išsigrynintą kryptį, savo švyturį tolumoje, pakeliui sutikęs kliūtį rasi, kaip ją įveikti, nesvarbu, ar pasirinksi ją apeiti, ar pramušti kiauriai, ar perplaukti, ar pasikasti.

Pasak lenktynininko, nėra taip svarbu, ką veiki gyvenime, – kur kas svarbiau principai, kuriais vadovaujiesi tai darydamas. Net jei nebūtų lenktynininkas, esą veikiausiai vis vien laikytųsi tokio požiūrio.

„Turiu puikų pavydį iš kitos srities – savo tėtį, žymų Lietuvos chorvedį Juozą Vanagą. Tai žmogus su begaline aistra tam, ką daro, ir šiuo požiūriu jis gyveno lygiai taip pat kaip aš, nors yra visai iš kitos srities, – sako B.Vanagas. – Dabar, kai nutiko ta istorija su mano ranka, išgirdau pasakojimą, kad vienoje Dainų šventėje tėčiui teko diriguoti sulaužytu raktikauliu. Diriguoti jis pradėjo viena ranka, bet baigė dviem. Kai jo paklausė, ar neskaudėjo, jis atsakė, kad kai dirigavo, neskaudėjo. Manau, esame užsikasę tam tikrų įsitikinimų pasaulyje. Ribos svarbios tik tiek, kiek jas pieši galvoje. Savo ribas galima peržengti, jei tik yra aistros.“

Pinigai svarbūs, bet ne svarbiausi

Kad ir koks stiprus sportininkas būtum, daug ką lemia žemiški dalykai. Tarkime, pinigai. Dabartinis B.Vanago ekipažo automobilis atsiėjo apie 400 tūkst., o visos Dakaro ralio išlaidos sudarė 800–900 tūkst. eurų.

„Sakykime, Dakare, žymiausiose tokio tipo lenktynėse pasaulyje, dalyvauja Benediktas Vanagas ir koks nors Krzysztofas Hołowczycas, lenktyninkas iš Lenkijos, beje, šiemet atvažiavęs trečias. Natūralu, kad man Lietuvoje surinkti 100 tūkst. eurų yra taip pat sudėtinga, kaip jam Lenkijoje surinkti milijoną eurų, nes Lenkijoje gyvena 39 mln. gyventojų, o mūsų tėra trys milijonai. Vis dėlto, nors šalies dydis potencialiai nusako, kaip gerai gali pasiruošti, Atakamos dykumai nesvarbu, iš kur tu esi“, – niuansus paaiškina sportininkas ir prideda, kad dėl to partnerių ieško jau ne tik tarp Lietuvos, bet ir tarp užsienio įmonių.

Dar nedrąsiau pasidaro, kai paminimi skirtumai tarp privačių ir vadinamųjų gamyklinių komandų. Pasirodo, vienam ekipažui skiriamos lėšos gali skirtis ne keletu, bet net dešimtimis kartų. Negalima neįvertinti ir to, kad gamyklinė komanda yra ypač gerai valdoma organizacija, kurioje surinkti geriausi reikalingi specialistai, daug investuojama į sportininkų tobulėjimą, procesų tobulinimą. Tuo metu privačios komandos dažnai neturi tiek gebėjimų, dėl to ten viskas vyksta kur kas chaotiškiau. O lenktynes, kaip pabrėžia B.Vanagas, laimi ta komanda, kuri geriausiai susitvarko su daugiausiai detalių ir pavyzdingiausiai atlieka namų darbus.

Vis dėlto Dakaras yra per daug sudėtingas projektas, turintis daugybę niuansų, tad net gamyklinės komandos iš pradžių tikriausiai nepasieks įspūdingų rezultatų (geras šių metų pavyzdys – gamyklinė „Peugeot“ komanda).

Tik kaupdamas patirtį ir po truputį analizuodamas situaciją gali tapti geresnis. „Pirmas Dakario ralis buvo vienas sudėtingiausių išbandymų mano gyvenime. Tikrai dariau labai daug klaidų, bet kartu gavome didžiausią įmanomą informacijos kiekį“, – prisimena lenktynininkas.

Neabejotiną pažangą rodo tai, kad B.Vanagui ir A.Rudnickiui jau teko pasigalynėti su pačiais stipriausiais Dakaro dalyviais. O kaip šie reagavo į tokius išsišokėlius? Pasak B.Vanago, kai suvoki, kas iš tiesų yra Dakaro ralis, imi gerbti savo varžovą ir netgi džiaugiesi sulaukęs daugiau konkurencijos. Juk čia niekas nevažiuoja lengvai laimėti (tam galima dalyvauti vietinėse kaimo lenktynėse) – į Dakarą visi susirenka kovoti dėl sunkiausios įmanomos pergalės. Čia vidutinybėms ne vieta. Nors 80 proc. dalyvių yra lenktynininkai mėgėjai, tai nereiškia, kad jie nėra stiprūs. „Susirenka arba geriausi pasaulio pilotai, arba sėkmingiausi pasaulio verslininkai, kurie gali sau tai leisti, arba didžiausi avantiūristai. Bet kuriuo atveju čia daugiausia dalyvauja stiprios asmenybės. Paprasti žmonės į Dakarą nevažiuoja“, – patikina B.Vanagas.

Pasak jo, čia nenugali ir dažnai apskritai nefinišuoja jauni lenktynininkai. Tai toks išbandymas, kuriam būtina gyvenimiška patirtis, tad esantys priekyje yra verti savo pozicijos, nes iki to yra nuėję ilgą kelią ir sukaupę nemažai vertingos patirties. „Man 37-eri, ir esu vienas jauniausių pilotų lenktynėse“, – pabrėžia B.Vanagas.

Ekstremalumas įveikiamas įgūdžiais

Vykstant Dakaro raliui ekipažai dvi savaites praleidžia mažoje erdvėje pačiomis blogiausiomis sąlygomis, kokias tik galima sugalvoti. Lenktynėse užduotas ritmas taip pat neleidžia atsipalaiduoti. Nors trasos paviršius sudėtingas, B.Vanagas pastebėjo, kad teko važiuoti net 191 km/h greičiu.

Antra vertus, jis pabrėžia, kad pats greitis nežudo, ir važiuoti 200 km/h žvyrkeliu gali būti kur kas saugiau, nei 40 km/h verčiantis per kopų viršūnes. Žinoma, jei turėsi reikalingų žinių, didelio pavojaus nebus. „Žiūrint iš šono, tai gali atrodyti pavojinga, bet jei prie vairo žmogus, žinantis, ką daro, nieko pavojingo nėra. Man sako, kad užsiimu ekstremalia veikla, o mano supratimu – tai yra kažko darymas neturint reikiamų žinių. Kai lenktyniauju, aš dirbu savo darbą ir kol žinau, ką darau, nematau jokio ekstremalumo“, – savo požiūrį apibendrina sportininkas.

O kas laukia toliau? Dėl lūžusių rankos kaulų B.Vanagas negalės treniruotis tris mėnesius – ką tai gali reikšti 2016 m. Dakare? „Mes visada darome geriausiai, kaip tuo metu galime. Kada būsime verti nugalėti, taip ir padarysime“, – teigia lenktynininkas.

Svarbiausi B.Vanago laimėjimai

B.Vanagas automobilių sportu profesionaliai užsiima jau daugiau nei du dešimtmečius. Jis yra universalus sportininkas, pasiekęs gerų rezultatų ralio, ralio maratonų, žiedinių lenktynių ir bekelės varžybose.

Žymiame bekelės maratone „Ladoga Trophy“ net dvejus metus iš eilės užėmė antrą vietą.

2012 m. Pasaulio ralio čempionato (WRC) Švedijos etape iškovojo ketvirtą vietą klasėje ir 27 vietą bendroje įskaitoje.

2013 m. 1000 kilometrų lenktynėse Palangoje pasiekta pirma vieta absoliučioje įskaitoje.

2014 m. pelnė Kūno kultūros ir sporto departamento apdovanojimą „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.

Dakaro ralyje B.Vanagas dalyvavo tris kartus ir nuosekliai gerino rezultatą: 2013 m. pradėjęs nuo 64 vietos bendroje įskaitoje, 2014 m. šoktelėjo į 35-ą, o šiemet – į 24-ą.

Apie Dakaro ralį

Dakaro ralio istorija prasidėjo dar 1978 m. Iš pradžių lenktynininkai keliaudavo nuo Prancūzijos sostinės Paryžiaus iki Senegalo sostinės Dakaro, tačiau dėl saugumo ralio maratonas nuo 2009 m. perkeltas į Pietų Ameriką. Šiemet daugiau nei 400 startavusių motociklų, keturračių, automobilių ir sunkvežimių ekipažų, atstovavusių net 53 tautybėms, teko įveikti apie 9 tūkst. kilometrų Argentinos, Čilės ir Bolivijos žemėje. Automobilių kategorijoje geriausiai pasirodė Kataro sportininkas Nasseras Al-Attiyah, sunkvežimių – rusas Ayratas Mardeevas motociklų – ispanas Marcas Coma, keturračių – lenkas Rafałas Sonikas.

Dažniausiai apie 80 proc. dalyvių sudaro neprofesionalūs lenktynininkai. Daugiau nei pusė jų nesugeba pasiekti finišo. Kiekvienais metais Dakaro ralis sutraukia apie 4–5 mln. žiūrovų auditoriją.

Sausio 5-18 d. Pietų Amerikoje vyksiančiame Dakaro ralyje prancūzas Stephane‘as Peterhanselis kartu su MINI komanda sieks apginti pernai iškovotą čempiono titulą. Ralyje S. Peterhanselis dalyvaus su „MINI ALL4 Racing“ – modifikuotu ir lenktynėms pritaikytu „MINI Countryman“ automobiliu.

48 metų S. Peterhanselis yra sėkmingiausias lenktynininkas Dakaro ralio istorijoje. Jis šio ralio čempionu yra tapęs jau 11 kartų, pirmąkart – dar 1991 m., vairuodamas motociklą. MINI automobilį Dakaro ralyje šis prancūzas kartu su šturmanu savo tautiečiu Jeanu Pauliu Cottret vairuoja nuo 2012 m. ir abukart vairuodamas šį automobilį tapo čempionu.

„MINI automobilio pergalė Dakaro ralyje 2012 m. nustebino daugelį. Tačiau šiemet sėkmingai apgintas titulas įrodė, kad tai nebuvo atsitiktinumas. Nuo pat pradžių MINI automobiliai buvo siejami su automobilių sportu, tai slypi jų DNR. Jaudulys ir energija visada buvo MINI vertybės, o Dakaro ralis ir dalyvavimas jame puikiai tai atspindi. Šiemet esame pasiruošę siekti ir trečiosios pergalės“, – sako MINI vyresnysis viceprezidentas Jochenas Golleris.

„MINI ALL4 Racing“ automobilis yra maždaug 5 proc. didesnis negu „MINI Countryman“ ir sveria apie 1900 kg. Automobilis turi specialiai jam sukurtą važiuoklę, pritaikytą raliui ir važiavimui ekstremaliomis sąlygomis. Pagrindinė kėbulą sudaranti medžiaga – anglies pluoštas. Automobilyje esantis šešių cilindrų „BMW Twin Turbo Diesel“ variklis išvysto 320 AG.

„Šios lenktynės visada tampa iššūkiu tiek vairuotojui, tiek automobiliui. Patikimas, ištvermingas ir judrus „Mini ALL4 Racing“ automobilis jau įrodė savo stiprybę ilgai trunkančiose automobilių lenktynėse“, – sako J. Golleris.

S. Peterhanselio ir J. P. Cottret ekipažas bei dar trys su „MINI ALL4 Racing“ automobiliais startuosiantys ekipažai ralyje dalyvaus kaip oficialūs „Monster Energy“ remiamos „X-Raid“ komandos nariai. Visus šiuos ekipažus sudaro patyrę pilotai ir šturmanai: ispanas Nani Roma „MINI ALL4 Racing“ automobiliu startuos su šturmanu prancūzu Michaeliu Perinu, lenkas Kryzstofas Holowczycas – su rusu Konstantinu Žilcovu, argentinietis Orlando Teranova – su savo tautiečiu Paulu Fiuza. Dar penki ekipažai su MINI automobiliais ralyje kaip „X-Raid“ komandos nariai dalyvaus savo lėšomis.

2014 m. Dakaro ralis prasidės Rozarijo mieste Argentinoje ir baigsis Valparaiso mieste Čilėje. Ralio dalyviai per dvi savaites turės įveikti daugiau negu 9 tūkst. kilometrų ir turės tik vieną poilsio dieną. Pernai ralyje dalyvavo 448 ekipažai, panašaus dalyvių skaičiaus tikimasi ir šiemet.

Dakaro ralis vyksta nuo 1978 m. ir yra laikomas vienu labiausiai prestižinių automobilių sporto renginių pasaulyje. Anksčiau jis vadinosi Paryžiaus-Dakaro raliu ir buvo rengiamas tik Afrikos žemyne. Dėl neramumų Afrikoje Dakaro ralis nuo 2009 m. yra rengiamas Pietų Amerikoje.
Oficiali MINI prekės ženklo atstovė Lietuvoje yra UAB „Krasta Auto“. Įmonė užsiima naujų ir naudotų MINI ir BMW automobilių, motociklų, motorolerių ir dviračių prekyba bei teikia visas techninio aptarnavimo paslaugas. „Krasta Auto“ turi oficialias atstovybes bei techninio aptarnavimo servisų tinklą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. „Krasta Auto“ priklauso tarptautinei įmonių grupei „Modus grupė“.

Gedmanto Kropio nuotr.

Po beveik parą trukusio skrydžio į Buenos Aires „General Financing – Autopaslauga“ komandos nariai susidūrė su pirmomis Dakaro ralio ,,dovanomis“. Atsiimant techniką iš uosto, du Lietuvos ekipažo automobiliai iš keturių: „OSCarO3“ ir serviso sunkvežimis, nepajudėjo iš vietos.

„Automobiliai gana ilgai plaukė iš Europos į Pietų Ameriką. Kaip taisyklė, išsikrauna jų akumuliatoriai, patenka į juos vandens. Praktiškai nebuvo problemų tik su vienu mūsų automobiliu. Visus kitus reikėjo užvedinėti“, – pasakojo „General Financing – Autopaslauga“ media komandos vadovas Vitoldas Milius.

Lenktynininkas Benediktas Vanagas spėja, kad organizatoriai automobiliuose paprasčiausiai neišjungė degimo, todėl jų akumuliatoriai išsikrovė.

„Mums tai nėra naujiena. Iš anksto buvome numatę, kad taip gali atsitikti, todėl buvome tam pasirengę. Nenorėdami rizikuoti technika, įsidėjome naujus akumuliatorius. Didžiosioms Dakaro komandoms taip nenutinka, nes jos specialiai anksčiau siunčia savo žmones. Mes to kol kas negalime sau leisti, tai problemas sprendžiame įsidėję naujus akumuliatorius“, – kalbėjo sportininkas.

Lietuvos komanda nuvyko apie 600 kilometrų į Rosarijų, antrą pagal dydį miestą Argentinoje.

„Smagu, vėl būti gimtinėje, tikiuosi mano žinios ir mokėjimas vietinės kalbos pravers Lietuvos ekipažui. Galiu degalinejė argenitieniškai pasisveikinti ir užpilti „OSCarO3“ automobiliui per du kartus 600 litrų“, – juokavo lietuviškai mokantis argentinietis Carlos Brebbia.
Mūsų šalies ekipažui diena prasidėjo 7 valandą vietos laiku. Lietuvoje tuo metu bus vidurdienis. Nuo pat ankstaus ryto technikai plušės prie „OSCar“ bolido, siekdami jį visiškai paruošti Dakaro ralio startui.

„Prieš išsiunčiant automobilį, mus pavedė tiekėjai. Reikia pakeisti šturmano kompiuterio daviklį, sutvarkyti gertuves. Turime dvidešimties smulkmenų sąrašą. Visą tai padarę, turėsime visišką komfortą ir busime pasiruošę visiškai startui“, – sakė B. Vanagas.

Dakaro lenktynės prasidės jau šį savaitgalį. Sausio 5 dieną Dakaro startas bus duotas Argentinoje, Rosarijuje, o sausio 18 dieną dalyviai finišuos Čilėje Valparaiso mieste.

Oficialus Dakaro puslapis www.dakar.com. Daugiau informacijos apie lenktynininką Benediktą Vanagą galima rasti oficialiame jo puslapyje www.benediktasvanagas.lt arba „Facebook“ puslapio profilyje „Benediktas Vanagas“.

Keturis kartus dužęs automobilio stiklas, balansavimas kabant ant prarajos krašto, pramuštas automobilio radiatorius bei pavojingai kaistantis variklis, sulaužyti amortizatoriai ar pilnai sutrūkęs stabdžių diskas – daugybė incidentų, galėjusių baigtis labai liūdnai. Tai faktai, kurie byloja apie „OSCar 03“ automobilio modelį, kuris vairuojamas Benedikto Vanago, įveikė  žymiausias ralio maratonų planetos pirmenybes – Dakaro ralį bei nepateko į juodąją statistiką, kurioje beveik pusę startavusių automobilių negali įveikti viso apie 10 tūkstančių kilometrų, siekiančio lenktynių maršruto. Už 2,5 mėnesio Pietų Amerikoje startuosiančiame 2014 metų Dakare lietuvis kartu su naujuoju šturmanu Andrejumi  Rudnickiu važiuos specialiai pagal jo poreikius patobulintu „OSCar 03“ modeliu.

Vienam labiausiai patyrusių Lietuvos pilotų Benediktui Vanagui uždavėme keletą klausimų, susijusių su šiųmečiu automobilio modeliu.

Kodėl būtent toks modelio pasirinkimas buvo padarytas šiemet?

Automobilio pasirinkimas – labai kompleksinis reikalas. Rinkoje visada egzistuoja pasirinkimo laisvė. Mūsų atveju priežastys – labai pragmatiškos. Visų pirma, dėl nesėkmių trasoje dar pirmosiomis šių metų Dakaro dienomis, mes nebegalėjome panaudoti viso automobilio potencialo. „OSCar“ tikrai gali atvažiuoti aukščiau nei 65-oje absoliučios įskaitos pozicijoje, tad galime padaryti geresnį rezultatą nei tai ką pasiekėme šiais metais. Finansinės komandos galimybės taip pat nėra beribės. Šiais metais norint padaryti sprendimą, įsigyjant automobilį, kokį naudoja lyderiai, bei pagrindines atsargines jo dalis, būtų mūsų biudžetą padidinę dar 1.2 milijono litų. Šiai dienai tokių galimybių neradome. Kadangi dar tik kaupiame patirtį Dakaro lenktynėms, geresnį automobilį spėsime įsigyti ateityje.

Kuo skiriasi „OSCar“ nuo Dakaro nugalėtojų automobilių?

„OSCar“ buvo sukurtas kaip pigesnė alternatyva gamyklinių komandų naudojamiems bolidams. Pagrindinė „OSCar“ konstruktorių mintis buvo pagaminti galingiausios, T1 klasės automobilį, kuris būtų patikimas sunkiausiuose ralio maratonuose bei santykinai nebrangiai aptarnaujamas lenktynių metu. Manau, kad latvių kūrėjams tai dalinai pavyko. „OSCar“ jau ne vieną kartą yra įrodęs, kad gali atvažiuoti į lenktynių finišą.

Jei šnekame apie bolido greitį, tai matome, kad naujausi gamyklinių komandų gaminti sportiniai automobiliai yra greitesni nei „OSCar“ bent 15 procentų. „OSCar“ yra tvirtai suręstas, tačiau savo ruožtu ir sunkesnis, kas tikrai stipriai trukdo varžytis su naujausią techniką naudojančiais varžovais. Sportinio automobilio kaina dažnai nusako ir kokio lygio komponentai jame yra naudojami. Pavyzdžiui, naujas „OSCar“ kainuoja apie 850 tūkstančių litų, kai tuo tarpu Dakarą laimėjęs „MINI“ – daugiau nei 3.5 milijono litų.

Paskaičiavus, išeina, kad keturis kartus pigesnis „OSCar“ yra tik penktadaliu lėtesnis nei varžybų nugalėtojo automobilis. Pirštųsi išvada, jog tai galėtų būti racionalus sprendimas – geriausias kainos ir kokybės santykis. Tačiau automobilių sportas yra techninė sporto šaka. Čia technikos galimybės lemia nemažą atotrūkį nuo varžovų lenktynių finiše.

Kokie šio automobilio trūkumai išryškėjo šių metų Dakaro ralio maratone?

Šiųmečiame Dakare, neskaitant sunkumų, kurie atsirado apgadinus automobilį, labiausiai vargome su „OSCar“ valdomumu. Jei „Oscar“ pakankamai gerai važiuoja tiesiose bei greitose atkarpose, tai posūkiuose automobilio pasukamumas buvo stipriai ne koks. Todėl ir turėjome keletą nemalonių incidentų lenktynių eigoje.

Dar vienas faktorius, kurį prisiminus, dar ir dabar purto nemalonus drebulys, yra matymo kampas pro priekinį stiklą. Konstruodami automobilį, gamintojai greičiausiai neatkreipė pakankamai dėmesio į tai, kiek arčiausiai automobilio priekio vairuotojas gali matyti. Važiuodamas galėjau matyti tik tai kas yra nutolę nuo automobilio priekio apie 9-10 metrų. Arčiau priekio esanti zona buvo man nematoma. Tai be galo pavojinga, laviruojant kopose bei vinguriuojant kalnų serpantinais.

Visais kitais atvejais latvių konstruktoriai yra sugalvoję visai neblogų sprendimų, palengvinančių ekipažo gyvenimą šiose alinančiose lenktynėse.

Kokie šiais metais buvo prioritetai tobulinant sportinį automobilį?

Vienas svarbiausių uždavinių buvo atstatyti automobilį į tinkamą lenktynėms būklę. 2013 metų Dakaras pareikalavo nemažai šio modelio resursų. Šiuo metu galiu pasakyti, kad jis techniškai bus geresnis nei tada, kai naujas išvažiavo iš gamyklos. Jei šnekame apie atnaujinimus, visi „OSCar“ agregatai bus arba visiškai nauji, arba po detalaus patikrinimo bei visų reikalingų detalių pakeitimo naujomis. Manau, kad „OSCar“, prieš išvažiuodamas į Dakarą, bus sudarytas iš 80% visiškai naujų detalių. Tobulindami automobilį, daugiausio dėmesio skyrėme bolido pakabos nustatymams bei geometrijos reguliavimui. Taip pat kažkiek pagerinome apžvalgą vairuotojui ir šturmanui. Sumontavome tobulesnę elektros instaliaciją bei pagerinome automobilio stabdžius. Nemažai evoliucinių sprendimų, kurie tikrai pasiteisino buvusiame Dakare, buvome atlikę ir praėjusiais metais.

Sportinis bolidas skirtingai nuo gatvėse riedančių automobilių yra pastoviai tobulinamas, atžvelgiant į komandos bei ekipažo poreikius. Žinoma, privalu atsižvelgti į taisyklių lenktynėse reikalavimus.

Kiek „OSCar“ automobilių yra viso pagaminta bei ar bus daugiau tokių bolidų sausio mėnesį startuosiančiame Dakare?

Kiek man žinoma, iš viso yra pagaminta apie 17 įvairių specifikacijų „OSCar“ sportinių automobilių. Du iš jų stovi mūsų komandos boksuose. Šiuo metu turime keletą susidomėjusių lenktynininkų, kurie norėtų įsigyti vieną iš jų ir startuoti įvairiose ralio maratonų varžybose bei 2015 metų Dakare.

Esu girdėjęs, kad sausio mėnesį Dakare startuos dar vienas „OSCar 03“ automobilis. Tai labai panašaus pajėgumo technika, kurią pilotuos lenktynininkas iš Rusijos Anton Grigorov bei labai patyręs vairuotojas bei šturmanas Maris Saukans iš Latvijos.

Galima sakyti, kad „OSCar“ modeliui esate dėkingas už sėkmingai pasiektą finišą?

Taip,  „OSCar 03“ – laimingas automobilis. Nors mums ir labai nesisekė, tačiau gerai permasčius, pačiu paskutiniu momentu likimas leisdavo tęsti lenktynes.  Dabar, prisiminus tą ekstremalią situaciją, kai kabėjome ant skardžio, kūnu šiurpas praeina. Tuo metu nieko panašaus nejaučiau, tiesiog buvo svarbu evakuotis iš tos nelemtos situacijos, kad galėtume tęsti lenktynes. Antra vertus, mus tuomet rodė „Eurosport” TV kanalas, kur komentatorius sakė „šie drąsūs lietuviai“. Tuomet apie mus sužinojo 190-tyje pasaulio valstybių. Manau, kad perdavėme tinkamą žinutę pasauliui, kad nors ir esame maža tauta, tačiau galime žaisti su pasaulio didžiausiais. Tikiuosi, kad įgavome daugiau patirties bei, kad artėjančiose Dakaro lenktynėse tokie epizodai nepasikartos.

Ačiū už pokalbį!

Oficialus Dakaro puslapis www.dakar.com. Daugiau informacijos apie lenktynininką Benediktą Vanagą galima rasti oficialiame jo puslapyje www.benediktasvanagas.lt arba „Facebook“ puslapio profilyje „Benediktas Vanagas“.

Sausio 5 dieną startuosiančiame Dakaro ralio maratone jau aiškūs lenktynininkų starto numeriai. Sudėtingiausiose pasaulio lenktynėse „General Financing – Autopaslauga“ komandos lenktynininkams Benediktui Vanagui ir Sauliui Jurgelėnui suteiktas 458 starto numeris.

Pasak ekipažo šturmano, Sauliaus Jurgelėno, sportiniams automobiliams suteikiami starto numeriai didėjančia tvarka nuo 300-ojo. Kadangi lenktynėse užsiregistravo 162 lengvųjų automobilių ekipažai, tai vadinasi, kad 458-uoju numeriu pažymėtas lietuvių ekipažas pirmąją dieną startuos ketvirti nuo galo.

„Kiekvieną dieną lenktynininkai startuoja pagal praėjusią dieną pasiektą greičio ruožo rezultatą“, – sakė šturmanas.

Benedikto Vanago paklausus, kaip jis vertina tokią starto poziciją, jis atsakė: „Suprantu, kad startuojant Dakare pirmąjį kartą neesame užsirekomendavę šiose lenktynėse. Nors varžybų taisyklėse ir buvo minėta, kad organizatoriai atsižvelgs į tokio tipo varžybų patirtį. Dakaro serijos lenktynėse „Silk Way Rally“ mes būtume buvę vieni iš prioritetinių ekipažų. Panašu, kad lenktynių organizatoriai pro pirštus praleido mūsų pasiekimus ir teks viską pradėti įrodinėti iš naujo. Sunkiausia yra tai, kad startuojant lenktynių karavano gale tenka lenkti daugybę lėtesnių varžovų. Kiekvienas lenkimas yra didžiulė rizika – patekus į lenkiamo automobilio sukeliamas dulkes, gali nepastebėti ant kelio esančių kliūčių ar net posūkių. Tuomet, labai padidėja galimybė pažeisti automobilį. Bet vykdami į Dakarą neieškojome lengvų uždavinių, tad susidorosime ir su šia situacija“, – šypsojosi lenktynininkas.

Karteniškiui motociklininkui Gintautui Igariui teko 80-tas starto numeris iš 196 startuosiančių motociklais. Lyginant su praėjusiais metais sportininkui suteikta 56 pozicijom geresnė starto vieta, nes buvo atsižvelgta į praeitų metų rezultatą. Tuomet, Dakaro finišą G. Igaris pasiekė 81-as tarp motociklininkų.

2013 Dakaro lenktynėse iš viso dalyvaus 196 motociklai, 41 keturratis, 162 lengvieji automobiliai ir 76 sunkvežimiai.

Dakaro lenktynių metu visą informaciją apie lietuvių pasirodymą rasite puslapyje www.benediktasvanagas.lt.

T. Tumalovičiaus nuotr.

Seimo Pirmininkas lenktynininkams linkėjo sėkmės ir padėkojo už Lietuvos vardo garsinimą. Jis pastebėjo, kad šis ralio maratonas yra žinomas visame pasaulyje, o pagal žiūrovų skaičių prilygsta olimpinėms žaidynėms.

„Labai džiaugiuosi, kad lietuviškas ekipažas startuos žinomiausiose pasaulio ralio maratone. O didžiausią įspūdį daro tai, kad sportininkai pačią geriausią ir brangiausią mokama vietą ant savo automobilio skyrė Lietuvos heraldikai – valstybės simboliui Vyčiui, kurį matys apie 200 pasaulio valstybių. Tai naujas požiūris į mums visiems labai svarbius dalykus. Tad linkiu šiems Lietuvos atstovams Dakare gero starto ir sėkmės lenktynėse“, – po susitikimo kalbėjo Seimo Pirmininkas V. Gedvilas.

Benedikto Vanago teigimu, iš tiesų labai smagu, kad ši jų iniciatyva buvo pastebėta tokios institucijos kaip Lietuvos Respublikos Seimo.

„Toks palaikymas yra svarbus kiekvienam sportininkui. Lenktynėse svarbiausias mūsų tikslas bus pasiekti finišą, tačiau kaip ir kiekvieni sportininkai stengsimės siekti pačių geriausių rezultatų ir tuo pačiu pasauliui norime parodyti, kad nors ir esame maža tauta, kartu mes galime daug“, – po susitikimo kalbėjo lenktynininkas Benediktas Vanagas.

Su Seimo Pirmininku Benediktas Vanagas ir Saulius Jurgelėnas pasidalino pasiruošimo Dakaro lenktynėms detalėmis. Taip pat buvo aptarti sunkumai, su kuriais dažniausiai susiduria sportininkai Lietuvoje.

Sausio 5-20 dienomis Dakaras Pietų Amerikoje vyks jau penktąjį kartą. Ralis šiemet ir vėl jungs tris Pietų Amerikos žemyno valstybes: Argentiną, Peru ir Čilę. Maratono dalyviams teks įveikti apie 8000 km maršrutą. O dėl nugalėtojų titulų varžysis 162 ekipažai automobilių įskaitoje, 196 motociklininkų, 41 keturračių pilotų ir 76 sunkvežimių ekipažų.

Dakaro lenktynių metu visą informaciją apie lietuvių pasirodymą rasite puslapyje www.benediktasvanagas.lt.

Lapkričio 19 dieną Vilniuje į Pietų Ameriką iškilmingai išlydėtas sunkiausias pasaulyje lenktynes šturmuosiančio „General Financing – Autopaslauga“ ekipažo automobilis „OSCar O3“. Unikaliame susitikime su žiniasklaidos atstovais, vykusiame Energetikos ir technikos muziejuje, dalyvavo visi trys lietuviai, startuosiantys Dakaro ralio maratone: automobiliu lenktyniausiantys Benediktas Vanagas su Sauliumi Jurgelėnu ir motociklininkas Gintautas Igaris.
Anot  B. Vanago,  pagrindinis jų tikslas sudėtingiausiame planetos ralyje yra paprastas – įveikti Dakarą.
„Dalį Dakaro, galima sakyti, jau įveikėme. Pusę metų intensyviai dirbome, kad visa technika būtų parengta, sureguliuota ir patikrinta bei laiku išsiųsta į Pietų Ameriką. Lenktynėse svarbiausias mūsų tikslas bus pasiekti finišą. Tai mūsų debiutinis Dakaras, todėl būtų labai neišmintinga parodyti daugiau nei sugebi. Tačiau tai nereiškia, kad nekovosime dėl pozicijų. Jei viskas klostysis pagal planą, ketiname būti tarp 20-ies greičiausių automobilių įskaitos lenktynininkų bei pagerinti neoficialų Baltijos šalių sportininkų rekordą. Kruopščiai ir ilgai ruošėme lenktyninį automobilį, todėl neabejojame, kad mūsų tikslai yra pagrįsti“, – susitikimo metu kalbėjo lenktynininkas Benediktas Vanagas.
Pirmą kartą Dakarą šturmuosiantis lietuvių tandemas lenktynėms pasirinko „OSCar O3” automobilį. Technika lietuviams puikiai pažįstama ir jau išbandyta: 2010 metais juo ekipažas dalyvavo Dakaro serijos lenktynėse „Šilko kelias“. Tuomet lietuviai finišavo antri savo klasėje ir septinti bendroje įskaitoje.
Dabartinis lietuvių „OSCar O3“ – tarsi visiškai naujas automobilis.  Profesionalių mechanikų komanda jį perrinko, įmontavo galingesnį variklį, tobulesnę pavarų dėžę, efektyvesnius stabdžius, naują elektroninę variklio valdymo sistemą ir daugybę kitų smulkesnių patobulinimų. Ekipažas tikisi, kad tai padės automobiliui tapti ne tik greitesniu, tačiau ir dar  kokybiškesniu.
Šis „General Financing – Autopaslauga“ komandai atstovausiantis bolidas gali važiuoti iki 200 km/val. greičiu, o tvirta konstrukcija pasirengusi atremti, bet kokios kelio dangos iššūkius. B.Vanagas pateikė pavyzdį, koks iš tiesų tvirtas yra ralio maratonams skirtas automobilis: net jei šis būtų išmestas ant ratų iš penkto aukšto, jis be didesnių problemų galėtų važiuoti toliau.

Pietų Amerikoje varžybų dienomis lenktynininką Benediktą Vanagą su šturmanu Sauliumi Jurgelėnu techninio aptarnavimo sunkvežimiu lydės ir visa mechanikų komanda, kuriame atsarginių detalių bus gabenama mažiausiai antra tiek, kiek jų yra sumontuota automobilyje.

Motociklininkų įskaitoje Dakare startuosiančiam Gintautui Igariui šios lenktynės jau bus antrosios. Sportininkas teigė, kad šį kartą į Pietų Ameriką važiuoja kur kas geriau pasiruošęs.

„Nors važiuosiu tuo pačiu „Yamaha“ markės motociklu, tačiau patobulinome kiekvieną smulkmeną: netgi kitaip išdėliojome atsargines dalis ir įrankius, be to, kitaip ruošiu kūną bei tvirčiau jaučiuosi psichologiškai. Pagrindinis šių metų tikslas Dakare bus pagerinti praeitų metų rezultatą”,- teigė Lietuvą Dakaro ralyje atstovausiantis motociklininkas.

Pernai motociklų įskaitoje finišavęs 81-as iš 178-ių startavusių dalyvių G. Igaris tvirtino, kad būti tarp 50 stipriausiųjų jam būtų didelė garbė.

Susitikimo metu Dakaro dalyvius pasveikino ir sėkmės palinkėjo Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas bei Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas Gintaras Furmanavičius. O Gintautas Babravičius visiems Dakaro dalyviams įteikė sėkmę nešančią vėliavą su Vyčiu ir palinkėjo į Lietuvą sugrįžti su pergalėmis.

Sausio 5-20 dienomis Dakaras Pietų Amerikoje vyks jau penktąjį kartą. Ralis šiemet ir vėl jungs tris Pietų Amerikos žemyno valstybes: Argentiną, Peru ir Čilę. Maratono dalyviams teks įveikti apie 8000 km maršrutą.

Dakaro lenktynių metu visą informaciją apie lietuvių pasirodymą rasite puslapyje www.benediktasvanagas.lt.

Likus 3 mėnesiams iki sudėtingiausiomis pasaulyje lenktynėmis vadinamo Dakaro ralio, pasiruošimo darbai įgauna pagreitį. Aktyviai ruošiasi tiek būsimi lenktynių dalyviai, tiek organizatoriai bei lenktynių šalys-šeimininkės.

Jau lapkričio 22 dieną į Pietų Ameriką iškeliaus Dakaro raliui paruošta Europos dalyvių technika. Tuo tarpu organizatoriai bei Pietų Amerikos valstybės, kuriose drieksis legendinių lenktynių maršrutai, jau skaičiuoja būsimas ekonomines naudas.
Kiekvienais metais prieš paskelbiant lenktynių maršrutus Pietų Amerikos valstybės konkuruoja tarpusavyje dėl galimybės priimti Dakaro lenktynių dalyvius. Aukščiausi šalies pareigūnai vyksta į Paryžių susitikti bei aptarti ateinančių metų bendradarbiavimo galimybių su Dakaro ralio organizatoriumi „Amaury Sport Organisation“.
Pastaruosius keturis metus Pietų Amerikoje vykstantis Dakaro ralis įrodė, kad jis yra puiki priemonė, skatinanti ne tik šalies turizmą, bet ir duodanti tiek tiesioginių, tiek netiesioginių ekonominių naudų valstybėms-šeimininkėms. Argentinos turizmo ministras Enrique Meyer yra pareiškęs, kad Dakaro ralis, 2009 metais atkeliavęs į Pietų Amerikos žemyną, buvo didžiausia turizmo skatinimo priemonė Argentinos istorijoje.
Šiais metais į Dakaro ralio istoriją norėjo įsirašyti ir viena skurdžiausių Pietų Amerikos valstybių – Bolivija. Pats Bolivijos prezidentas Evo Morales, matydamas didelį tarptautinių varžybų potencialą, iniciavo pasiūlymą, kad bent vienas Dakaro greičio ruožas vyktų Bolivijoje.  Šalies vyriausybė buvo pasiryžusi investuoti apie 2 milijonus dolerių, tikėdamasi, kad nauda sugrįš šimteriopai. Tačiau 2013 metų varžybų maršrutas buvo patvirtintas be Bolivijos.
Tuo tarpu Peru valdžia deklaravo, kad šiais metais Dakaro ralis yra vienas pagrindinių šalies prioritetų ir labai džiaugiasi, kad sausio 5 dieną didžiausių pasaulio dykumų lenktynių startas bus duotas būtent Peru sostinėje Limoje. Šalyje netgi buvo įkurta komisija, kuri koordinuotų bei palengvintų Dakaro ralio  organizacinius darbus. Peru Užsienio prekybos ir turizmo ministro José Luis Silva teigimu, tai yra  puiki galimybė parodyti Peru visam pasauliui bei gera proga suteikti impulsą šalies turizmo vystymuisi.
Peru Nacionalinių turizmo rūmų prezidento Carlos Canales šalies radijuje teigė, kad šių metų Dakaro ralis šaliai gali atnešti net apie 400 milijonų JAV dolerių  tiesioginio ir netiesioginio ekonominio poveikio bei pagrindinis tikslas yra, kad Peru taptų vienu iš pagrindinių turistų traukos centrų Lotynų Amerikoje.
Didžiausių sporto renginių Lietuvoje organizatoriaus bei šių metų Dakaro ralio dalyvio Benedikto Vanago teigimu, nieko nuostabaus, kad Dakaro maratonas yra geidžiamas Pietų Amerikos valstybių.  Tai žymiausias automobilių sporto renginys pasaulyje, kurio laukia milijonai gerbėjų visame pasaulyje. 8000 km lenktynių maršruto stebėti susirenka keturi su puse milijono žiūrovų. Lenktynių dienomis net futbolas Pietų Amerikoje pagal populiarumą užleidžia vietą legendiniam dykumų maratonui.
Šiais metais Dakaro ralis rengiamas jau 34-ąjį kartą ir vyks 2013 metų sausio 5-20 dienomis penktą kartą Pietų Amerikos žemyne, kur daugiau nei 8000 kilometrų maršrutas drieksis per tris valstybes: Argentiną, Čilę ir Peru. Dakaro ralio gerbėjai Lietuvoje šiais metais turės progą išvysti ir Lietuvos trispalvę tolimajame žemyne. Lietuvos garbę gins „General Financing – Autopaslauga“ ekipažo lenktynininkas Benediktas Vanagas su šturmanu Sauliumi Jurgelėnu.

Dakaro ralį galima pavadinti svajones pildančiu raliu. Kai vieno žmogaus troškimas virto ištisu reiškiniu, kuriose išbandomos ne tik žmogaus, bet ir sukurtos technikos galimybių ribos.

Dakaro maratono ištakos siejamos su dykumų lenktynių entuziastu prancūzu Thierry Sabine, kuris  1977 metais pasiklydęs Sacharos dykumoje ir  vos išsigelbėjęs prisižadėjo dar kartą sugrįžti į dykumą ir stoti į kovą prieš šią didingą stichiją. Pažadas netrukus buvo ištesėtas, kuomet 1978 metais per Kalėdas startavo pirmasis maratonas Paryžius-Dakaras, pritraukęs 182 drąsuolius. Dauguma iš jų buvo prancūzų kilmės, kaip ir idėjos autorius.

Pirmųjų lenktynių maršrutas siekė 8500 kilometrų, iš kurių 3200 km sudarė greičio ruožus. Tais metais tik 74 ekipažai iš visų dalyvių atvažiavo iki Dakaro, o pirmąsias lenktynes laimėjo jaunas prancūzų kilmės motociklininkas Cyril Neveu, važiavęs „Yamaha”. Pirmosiose istorinėse lenktynėse įskaita buvo bendra visiems, vėliau motociklus, automobilius ir sunkvežimius vairavę dalyviai pradėjo varžytis atskirose kategorijose. Taip prasidėjo Dakaro ralio manija, kuri tęsiasi iki šių dienų.

Pirmaisiais metais renginys susilaukė tokio pasisekimo, kad jau prie antrojo Dakaro ralio maratono starto linijos stojo net kelios gamintojų komandos: „Yamaha“, „Lada“, „BMW“ ir „Volkswagen“.  Pergalę motociklininkų grupėje antrą kartą šventė Cyril Neveu, važiavęs „Yamaha“, o automobilių grupėje – švedas F. Kotulinsky, vairavęs „Volkswagen“.

Kasmet renginys populiarėjo, su populiarumu augo ir dalyvių skaičius, o trasa darėsi vis sudėtingesnė. 1992 metais pirmąkart istorijoje trasa kirto visą Afrikos žemyną. 2000-aisiais metais trasa driekėsi vien tik per Afriką, iš vakarų į rytus, nuo Dakaro Kairo link. Pačią ilgiausią – 15 000 kilometrų trasą dalyviams teko įveikti 1986 metais.

1986-ieji buvo pažymėta ir sraigtasparnio avarija, kurios metu žuvo pats lenktynių sumanytojas Thierry Sabine, tačiau paties renginio populiarumas nesumažėjo. Nuotykių troškimas ilgainiui pritraukė vis daugiau lenktynininkų. 1988 metai buvo aukso amžius šiam renginiui. Jame dalyvavo 603 lenktynių dalyviai. Šis rekordas buvo pagerintas tik 2005 metais – tais metais startavo 688 lenktynininkai.

Per visą Dakaro istoriją net dvylika pergalių pelnė japoniškus automobilius „Mitsubishi“ vairavę lenktynininkai, o štai motociklų grupėje nepralenkiami yra „KTM“ markės motociklai. Šio gamintojo techniką vairavę lenktynininkai net vienuolika metų iš eilės: nuo 2001 iki 2012 lipo ant nugalėtojų pakylos.

Per ilgus ralio gyvavimo metus varžybose dalyvavo daug įvairių automobilių. Ilgus metus čia dominavo „Citroen“ gamyklinė komanda, kol į itin nuožmią kovą neįsitraukė „Mitsubishi“. O kelis pastaruosius metus metus iš eilės tempą diktavo „Volkswagen“ automobiliai, tačiau jiems pasitraukus iš lenktynių, lyderiais nuo šiol laikomi privačios „MINI“ komandos lenktynininkai. Didžiausi šių lenktynių gerbėjai žino, jog dykumų lenktynes išbandė net tokie iš pažiūros bekelei netinkami automobiliai kaip: „Porsche“, „Ferrari“, „Lamborghini“, „Rolls-Royce“ ar net motorolerių gamintojas „Vespa“. 2008 metais populiariausias dykumų ralis dėl neramumų juodajame žemyne neįvyko. Netrukus po to paskelbta, kad iš „tradicinių namų“ maratonas perkeliamas į Pietų Amerikos žemyną, kuriame tradicijas tęsia iki šiol.

2013 metais Dakaras Pietų Amerikoje vyks jau penktąjį kartą ir antrąsyk ralis, kuris jungs tris Pietų Amerikos žemyno valstybes: Argentiną, Peru ir Čilę. 34-ajame Dakaro ralio maratone Lietuvos garbę tolimajame Amerikos žemyne gins ir lietuviškasis Benedikto Vanago ir Sauliaus Jurgelėno ekipažas.