Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, nuolat pabrėžianti, kad siekia ir sieks maksimaliai išnaudoti įstatymų iniciatyvos teisę, iš tiesų nėra tokia produktyvi, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Vertinant palankų jos santykį su įstatymų leidžiamąja valdžia – Seimu – jos per visą kadenciją pateiktų įstatymų projektų skaičius, bent jau statistiškai, panašus į kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus, kuris, kaip žinome, tokios paramos kaip dabartinė šalies vadovė parlamente neturėjo.

Per daugiau nei pusantrų metų darbo D.Grybauskaitė yra inicijavusi 74 įstatymų projektus, o V.Adamkus, antrosios kadencijos metu, per tos pačios trukmės laiką – 94. “Veidas” tokius skaičius gavo patikrinęs, kiek prezidento institucija per tam tikrą laikotarpį registravo įstatymo projektų.

Tiesa, net ir tokia statistika gali šiek tiek klaidinti, mat į pateiktų projektų skaičių įtraukiami ir dokumentai, susiję su europinėmis konvencijomis, tarptautinių sutarčių ratifikavimo reikalai ir pan. Suskaičiavus paaiškėjo, kad apie pusę “įstatymų projektų” kaip tik ir sudaro būtent tokie dokumentai.

Kalbinti politologai teigia susidarę įspūdį, kad nepaisant kovingos prezidentės D.Grybauskaitės retorikos ir jos palankesnio nei V.Adamkaus santykio su Seimu ir Vyriausybe, įstatymų leidybos srityje D.Grybauskaitė nėra itin produktyvi. Bet teisininkai siūlo atkreipti dėmesį, kiek teisininkų dirba Prezidentės komandoje. Esą jų grupė labai maža, tad sunku kalbėti apie didesnį produktyvumą.

Beje, teisininkas dr. Petras Ragauskas atkreipia dėmesį, kad Seimas iki šiol dar nėra atmetęs nė vienos D.Grybauskaitės iniciatyvos: “Tai parodo ne tik prezidentės darbą ir poziciją, bet ir Seimo beviltiškumą tuo požiūriu, kad jis, regis, neturi savo nuomonės. Juk daugelis klausimų – tai ne vien techninės idėjos.”

– Kaip manote, kodėl po mėnesio įtampos, tvyrojusios tarp prezidentės ir premjero, interpeliacijos Arvydui Sekmokui rytą Dalia Grybauskaitė taip karštai parėmė ir ministrą, ir premjerą Andrių Kubilių?

– Manau, kad ir prezidentė, ir premjeras suprato, jog konflikte nueita per toli ir jis tampa nebenaudingas abiem pusėms. Po abipusio apsišaudymo pasižiūrėjus į pasekmes išvysta, kad santykiai tarp valstybės ir Vyriausybės vadovų nėra tokie, kokie turėtų būti.

Juk lig šiol D.Grybauskaitės ir A.Kubiliaus santykiai buvo iš tiesų geri, prezidentė rėmė Vyriausybę energetikos reformų, biudžeto klausimais. Staiga, per vieną mėnesį, viskas pasikeitė, bendradarbiavimas virto konfliktu. Abi pusės pasidavė jausmams, patarėjų raginimui laikytis tvirtai ir nenusileisti. Buvo nemažai sąmokslo teorijų, įtarinėjimų, jog prezidentės reikalavimas, kad atsistatydintų ministras Dainius Kreivys, susijęs su jos noru paveikti savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus. Vis dėlto Vyriausybė ir konservatoriai suprato, kad tuo kaltinti D.Grybauskaitę neteisinga.A.Kubilius žengė žingsnį susitaikymo link. Pranešė, kad nuo šiol kas pirmadienį vyks darbiniai premjero susitikimai su prezidente, ko anksčiau nebūdavo. Mano turimomis žiniomis, juodu ir neformaliai nebendraudavo.

Savo ruožtu ir D.Grybauskaitės aplinka pamatė, kad įtampa tarp prezidentės ir premjero jau per didelė. Prezidentė vis dėlto suprato, kad jeigu bus leista atstatydinti ministrą A.Sekmoką, tai kitas žingsnis bus visos Vyriausybės nuvertimas, o nuo to Lietuvai būtų tik blogiau, energetikos reformų srityje būtų žengtas didelis žingsnis atgal.

Todėl tą dieną, kai Seimas ruošėsi balsuoti dėl interpeliacijos energetikos ministrui, D.Grybauskaitė padarė patį tvirčiausią, nei lig šiol yra dariusi, premjerą A.Kubilių, jo Vyriausybę ir ministrą A.Sekmoką remiantį pranešimą.

Anksčiau ji irgi remdavo A.Kubilių, bet darydavo tai subtiliau, ne taip tiesmukai. O dabar kalbėjo visiškai aiškiai, be jokių interpretavimo galimybių.

– Bus ar nebus atstatydintas ūkio ministras Dainius Kreivys?

– Mes taip klausimo nekeliame, juoba kad mūsų Vyriausybėje niekas nesilaiko įsikibęs kėdės. Žinome prezidentės išsakytus priekaištus, neva ministras sėdi ant dviejų kėdžių, bet norime, kad galutinį atsakymą į šį klausimą duotų Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kurios sprendimo tikimės sulaukti šį antradienį. Savo išvadas dėl ministro bei jo pateiktos informacijos apie patirtą spaudimą turės padaryti ir partijos prezidiumo sudaryta darbo grupė. Skubėti nėra kur. Neabejoju, kad kartu su prezidente rasime patį tinkamiausią sprendimą.

Mano manymu, klausimas dėl ministro D.Kreivio ateities svarstomas pernelyg emocingai ir karštai. Vyriausybė yra darbinga, Tėvynės sąjunga – darbinga ir labai teigiamai vertina savaitgalį vykusių savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus.

– Bet Seimo pirmininkė Irena Degutinė nekeičia pozicijos, kad D.Kreivys turi būti atstatydintas, ir remiasi į savo pokalbį su prezidente. Ar tai nėra signalas, kad ir partijoje susitaikyta su mintimi, jog teks ieškoti naujo ūkio ministro?

– Kiekvienas turi savų nuostatų. Čia nieko keista. Svarstant D.Kreivio klausimą, tiek partijos prezidiumo, tiek Seimo frakcijos posėdyje buvo labai įvairių nuomonių. Vieni klausė, kodėl turėję trauktis ankstesni ministrai, kiti kalbėjo, kad reikia rasti sutarimą su prezidente. Ši nuomonių įvairovė yra mūsų partijos stiprioji, o ne silpnoji pusė. O mano pasiūlytas sprendimas partijos prezidiumo buvo priimtas vienbalsiai.

– Vis dėlto ar esate tvirtai apsisprendęs išsaugoti D.Kreivį ministro poste, ar tiesiog bus vardan “veido išsaugojimo” patemptas laikas ir galiausiai nusileista prezidentei?

– Nėra svarbu, ar D.Kreivys (ar kuris kitas kabineto narys) toliau dirbs ministru. Svarbu, kad būtų tęsiami Vyriausybės darbai energetikos srityje, gaivinant ekonomiką ir finansus. Čia mes jau daug pasiekėme, bet dar turime daug ką nuveikti.

Prezidentės nuomonė yra svarbi, bet taip pat svarbu, kad visuomenė kaip galima geriau sužinotų visus argumentus, kodėl ji išreiškė nepasitikėjimą ministru. Dabar viešai jau svarstoma tai, kas visuomenei pristatoma kaip “ministro D.Kreivio pažyma”, nors Vyriausybė nežino, kas paskelbė tą dokumentą. Negalime nei patvirtinti, nei paneigti jo turinio.

– Jūsų pareiškimas, kad prezidentė turėtų pateikti visuomenei savo argumentus, kodėl ji nepasitikinti ministru D.Kreiviu, suprastas kaip iššūkis D.Grybauskaitei, aiškinantis, kieno valdžia Lietuvoje?

– Tokie klausimai labai keistai skamba. Kieno valdžia Lietuvoje, yra parašyta Konstitucijoje ir aiškintis nėra ko. Kas už ką atsako, teisiškai sudėliota labai aiškiai, taip ir turime gyventi.

– Vienas Jūsų partnerių valdžioje Arūnas Valinskas, kurio deleguotas aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas taip pat minimas “D.Kreivio pažymoje”, jau pagrasino, kad dėl to gali griauti koaliciją. Ar nekyla pavojus visai Vyriausybei?

– Tokiais atvejais iš visų pusių būna emocingų pareiškimų. Esu matęs labai išsamų aplinkos ministro atstovo atsakymą į tai, kas išdėstyta vadinamojoje D.Kreivio pažymoje. Galiu pasakyti labai paprastą dalyką: pernai Vyriausybės pasitarimuose nuolat klausdavau ministro G.Kazlausko, kodėl delsiama įgyvendinti daugiabučių namų šiltinimo programos viešinimo darbus, netgi pats važinėdavau po renovuojamus daugiabučius, kad bent kiek to viešinimo būtų.

Nepaisant visų pastangų, ši programa dėl teisminių ginčų įstrigo. Todėl paprašiau ministro D.Kreivio, kad jis išdėstytų visas aplinkybes (nes spaudoje, kurios savininkai taip pat minimi pažymoje, vis nuskambėdavo gandų dėl neva esamo spaudimo viešinant daugiabučių namų šiltinimo programą), susijusias su daugiabučių namų programos viešinimo konkursu. Dabar galiu pasakyti, kad nebuvo jokio spaudimo, tik labai kietos darbinės diskusijos tuo klausimu.

– Susidaro įspūdis, kad prasidėjo anksčiau parengto Vyriausybės keitimo plano įgyvendinimas, kuris, tiesa, šiek tiek stringa dėl pernelyg sėkmingai valdantiesiems pasibaigusių savivaldybių tarybų rinkimų.

– Nežinau, ar kas turi tokių planų. Koalicijoje sutariame puikiai, dirbame toliau. Jeigu opozicija nori toliau trukdyti Vyriausybei dirbti, kaišioti mums į ratus interpeliacijų pagalius, tai tegu ji pasitikrina savo galias, surengdama interpeliaciją arba visai Vyriausybei, arba ministrui pirmininkui. Kas savaitę rengti po interpeliaciją tai Arvydui Sekmokui, tai Gintarui Steponavičiui atrodo nerimta. Opozicija pastaruoju metu veikia kažkaip padrikai, jos būsena nervinga. Tiesą sakant, mums ta jos nervingumo priežastis aiški, nes per rinkimus opozicija akivaizdžiai negavo rinkėjų pritarimo savo ligšiolinei politikai.

Palyginti su pirmtaku Valdu Adamkumi, prezidentė Dalia Gybauskaitė kur kas rečiau vyksta vizitų į užsienio valstybes, mažiau ir pati Lietuvoje priima užsienio šalių vadovų. Suskaičiavus V.Adamkaus antrosios kadencijos ir D.Grybauskaitės prezidentavimo pirmųjų pusantrų metų rezultatus matyti, kad ankstesnis prezidentas ir keliavo, ir savo rango svečių priėmė 40 proc. daugiau.

Prezidentūra šiuos skirtumus komentuoja lakoniškai: “Užsienio vizitų prezidentė važiuoja tiek ir ten, kur to reikalauja valstybės interesai, todėl dauguma jos vizitų yra darbiniai, jais siekiama konkrečių rezultatų.”

Politologas Tomas Janeliūnas pabrėžia, kad analizuojamas V.Adamkaus prezidentavimo laikotarpis buvo pati Lietuvos narystės ES, NATO pradžia, tad tuometinį diplomatinį suaktyvėjimą galima sieti su naujos narės prisistatymu, svečių dėmesiu jai. Be to, ankstesnis prezidentas vienu savo užsienio politikos prioritetų laikė Rytų kaimynų – Ukrainos, Gruzijos priartinimą prie Europos, tad dažni vizitai į šias šalis gerokai patankino jo užsienio kelionių grafiką.

“D.Grybauskaitė tokių uždavinių sau nekelia – tad ir vizitų mažiau”, – sako T.Janeliūnas.

Eksperto manymu, vien prezidentų užsienio kontaktų skaičius, nors ir akivaizdžiai skiriasi, dar neko nesako apie šalies užsienio politikos kokybę. “Juk ne visi vizitai baigiasi konkrečiais susitarimais, ne visada sprendžiamos problemos. Pavyzdžiui, proginiai susitikimai vargu ar turi didelę išliekamąją vertę”, – svarsto politologas.

Iš plieninės magnolijos, kaip “The Economist” buvo pakrikštijęs Dalią Grybauskaitę jai tapus Lietuvos prezidente, ji nuleista į kitą – metų skandalistės poziciją. Nors prezidentei ir už tai ačiū. Priešingu atveju Lietuva gal būtų gavusi nominaciją, pavyzdžiui, už valstybės pavertimą televiziniu išgyvenimo šou, nes juk ES pirmaujame pagal krizės metais smarkiausiai nukapotas algas.

O ir tie “The Economist” vardijami D.Grybauskaitės išsišokimai – gal išsišokimai tik iš proamerikietiškų pozicijų. Jei JAV prezidentas, parinkdamas sau kompaniją garsiajai vakarienei Prahoje, tarsi perbraižė Europą pagal tai, kurias valstybes ir dar kokio rango personą iš kurios pakviesti, tai gal D.Grybauskaitė teisi, pademonstravusi, kad neturėtume jaustis menki vien todėl, jog esame maži.

Negali ginčytis, išsišokėliškai atrodo D.Grybauskaitės rankų spaudinėjimas paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamam Baltarusijos prezidentui. Tačiau ir šiuo klausimu turbūt nėra naivuolių, manančių, kad tai ES valstybės prezidentė daro be ES palaiminimo, o gal net paraginimo. Žinoma, prezidentė savo “pasakiau tai, ką norėjau pasakyti” kartais pasako tai, ko geriau jau visai nesakyti. Juo labiau kad vis tiek vėl ima ir drėbteli kad ir apie tą patį Aleksandrą Lukašenką kaip apie stabilumo garantą, ir toli gražu ne privačiame pokalbyje.

Tačiau šįsyk, matyt, vėl plaksimės dilgėlėmis ne tiek dėl to, kad “The Economist” mūsų prezidentę pavadino išsišokėle, kiek – kad estai pelnė Auksinio kaliko titulą, tuo dar kartą sustiprindami mūsų nevisavertiškumo kompleksą. “The Economist” prilygino triumfui tai, kad Estija, vos prieš 20 metų atsikračiusi sovietinės okupacijos, dabar praktiškai vienintelė atitinka visų svarbiausių Europos klubų taisykles.

Beieškodama atsakymo, kodėl jie nuolat už mus geresni, vis prisimenu interviu su Estijos ministru pirmininku Andrusu Ansipu. Aš jo klausiu apie biudžetą, o jis vis atsako apie mokesčių mokėtojų pinigus. Neteko per visus beveik 21 nepriklausomybės metus girdėti, kad nors vienas Lietuvos premjeras, prezidentas, Seimo vadovas ar politikas biudžetą būtų nuolat vadinęs tuo, kuo jis ir yra, – mokesčių mokėtojų pinigais.

Be abejo, ir mes ne iš kelmo spirti: štai pasiryžome pritraukti investicijų ir – pagaliau! – po ilgų Andriaus Kubiliaus vojažų po pasaulį pagal investicijas aplenkėme net tuos auksinius kalikus estus. Štai kaip svarbu teisingai išsikelti tikslą ir jo siekti. Tik ir vėl: matyt, kažkaip kitaip mes mąstome, jei paklaustas apie iššūkius mūsų premjeras neužsikirsdamas kartojo – subalansuoti biudžetą, paskui atsirado mistinis planas tapti regiono moderniųjų technologijų lyderiais. O jo estiškasis kolega prioritetus vardijo taip: padidinti gimstamumą, pailginti gyvenimo trukmę, propaguoti sveiką gyvenimo būdą, kelti produktyvumą, kurti patrauklią aplinką verslo investicijoms, kurios ir sukurs naujų darbo vietų.

Kitaip mąstome. Todėl kitokie ir laimėjimai. Todėl ir kitokie metų titulai.

Prezidentė D.Grybauskaitė įtakingųjų reitingų viršūnėse – jau daug metų. Prieš trejus metus buvo aiškinama, kad jai ten lengva patekti dėl to, jog dirba užsienyje, – esą bepigu iš šalies kritikuoti Lietuvos valdžią, taip elgdamasis bet kas būtų populiarus. Pernykštė jos pergalė įtakingiausiųjų rinkimuose dvejonių jau nebekėlė: kaip tik metų pabaigoje ji privertė atsistatydinti kelis iki tol įtakingus Lietuvos pareigūnus, o ir kitaip jau buvo spėjusi pademonstruoti griežtą savo valią.

Šiemet viskas dar aiškiau – pagrindiniai galios svertai dabar sutelkti S.Daukanto aikštėje, ir tik vienose rankose: iki šiol galvos šiek tiek pastebimiau nėra iškėlęs nė vienas prezidentės patarėjas, dažniau nei kiti šalia jos nesisukioja ir nė vienas politikas ar verslininkas.

“Mes vis pasikalbame, kad taip dar nėra buvę. Jei nori patekti pas prezidentę, net nežinai, per kurį jos aplinkos žmogų geriau to siekti”, – pasakoja vienas anoniminėje “Veido” įtakingiausiųjų rinkimo apklausoje dalyvavęs senas politikos vilkas. Priminsime, kad anketas siuntėme visiems Seimo nariams ir ministrams, sulaukėme per 90 atsakymų.

Politologas Vytautas Dumbliauskas mano, kad prezidentės galias lemia jos informuotumas. “Kelis kartus teko dalyvauti pusiau neformaliuose susitikimuose su ja: nustebino puikus šalies politikos ir ekonomikos – tiek oficialios, tiek užkulisinės – išmanymas. Ji puikiai suvokia korupcijos lygį ir veikimo schemas”, – mano politologas. Jis yra girdėjęs, kad D.Grybauskaitė mėgsta rengti susitikimus su įvairių profesijų atstovais, pati gauti iš jų informacijos apie įvairias Lietuvos gyvenimo sritis.

O štai priešingas buvusio prezidento Valdo Adamkaus elgesys kaip tik ir padarė jį labiau moraliniu šalies autoritetu, nei tikru vadovu. Prieš tai negyvenęs Lietuvoje, jis mikliai buvo apipančiotas savų interesų turinčių patarėjų korpuso, taip ir neįprato pats rinktis informacijos iš tiesioginių pokalbių su opozicijos atstovais, Prezidentūros įtakai nepriklausančiais pareigūnais, verslininkais ir kitais žmonėmis.

Skirtingas ministrų svoris

Čia gali kilti klausimas, kodėl įtakingiausiųjų sąraše kai kurie ministrai – gana aukštai, o kai kurie nepateko nei į šešiasdešimtuką, nei į šimtuką?

“Manau, jog mano kolega Kazys Starkevičius buvo išrinktas todėl, kad jis žemės ūkio srityje dirba jau daugybę metų, yra gerbiamas Kaune, atstovauja valdančiajai partijai, yra dažnai matomas viešumoje. Lietuvoje žemės ūkis turi senas tradicijas, didelė šalies gyventojų dalis gyvena kaimiškose vietovėse, verčiasi žemdirbyste, todėl šis ministras ir vertinamas kaip gana įtakingas”, – aukštą žemės ūkio ministro poziciją reitinge aiškina susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Jis priduria, kad žemės ūkis palyginti menkai nukentėjo nuo krizės, be to, jis gauna labai daug ES paramos – tai, be jokios abejonės, taip pat didina ministro svorį.

Beje, tuos pačius argumentus galima pasitelkti ir vertinant aukštą paties E.Masiulio poziciją. Jis – dabar valdančiojoje koalicijoje esančios partijos vadovas, atvykęs iš Klaipėdos, kur tebeturi užnugarį, taip pat vadovauja nemenkus ES pinigus perskirstančiai ministerijai.

“Tačiau ne viską lemia tik postas. Įtaka – tai greičiau sėkmingas posto ir jį užimančios asmenybės valios, charizmos, sugebėjimo vadovauti derinys”, – mano politologas V.Dumbliauskas ir palygina du panašiose pozicijose šiuo metu esančius, valdžios neturinčius politikus – Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą bei partijai “Tvarka ir teisingumas” vadovaujantį Rolandą Paksą.

Pirmasis – įtakingiausiųjų reitingo pirmajame dvidešimtuke, antrasis nepateko net į šešiasdešimtuką. “Žinoma, galima remtis į V.Uspaskicho ekonominį svorį – jis vis dar vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų. Tačiau iš tiesų įtaka negaunama savaime, su postu ar pinigais – ji yra kuriama”, – mano politologas. Pasak jo, V.Uspaskichas sugeba patraukti į savo pusę aplinkui esančius žmones, visiems pasidaryti savas ir priimtinas. O R.Paksas nėra labai charizmatiška, lengvai su bet kuo bendraujanti asmenybė.

Beje, kai kurie politikai įtaką ir pačius reitingus vadina visiškai nereikalingais ir netgi jiems gyvenimą apsunkinančiais dalykais. Vienas tokių yra tik nedaugelio Seimo narių įtakingu laikomas, nors ir labai strategiškai svarbiai Lietuvos ūkio sričiai – energetikai vadovaujantis ministras Arvydas Sekmokas. “Aš net džiaugiuosi, kad niekam nekrintu į akis. Dirbu man patikėtus darbus, jaučiuosi turintis visišką premjero Andriaus Kubiliaus paramą, prezidentės D.Grybauskaitės pritarimą – kitkam neturiu nei laiko, nei noro”, – “Veidui” paaiškino iš tiesų viešumos vengiantis politikas.

Esama tarp įtakingiausiųjų ir daugiau labai retai viešumoje matomų veikėjų. Vienas tokių – gana aukštą 23 vietą užimantis Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Apklausoje dalyvavęs Seimo narys, ir pats įtraukęs kanclerį į sąrašą, “Veidui” paaiškino net neabejojantis šio valdininko įtaka premjerui A.Kubiliui. “Jis šiuo metu diriguoja Vyriausybės administracinio aparato judesiams, yra atsakingas už valstybės tarnybos reformavimą – su juo privalo skaitytis net ministrai, ką jau kalbėti apie žemesnio rango pareigūnus”, – sakė parlamentaras.

Politologas V.Dumbliauskas taip pat pastebi, kad D.Matulionis yra tapęs artimu premjero bendražygiu. “Kanceris, patarėjas Virgis Valentinavičius yra tie žmonės, į kuriuos Vyriausybės vadovas gali atsiremti. Sunku yra būti nuolat iš visų pusių puolamam ir kritikuojamam, svarbu turėti žmonių, su kuriais gali darbinius reikalus aptarti be įtampos, nesibaimindamas puolimo”, – aiškina politologas.

Pervertinta žiniasklaidos galia

Įtakingųjų reitinge į akis krinta tai, kad gana aukštas pozicijas čia užima žiniasklaidos atstovai. “Žiniasklaida gali tave padaryti įtakingu politiku, bet gali ir nuvainikuoti – jos galia Lietuvoje didelė”, – linkęs manyti politologas.

Aukštėjančios laikraščių ir kitų žiniasklaidos priemonių savininkų, politikos apžvalgininkų, vyriausiųjų redaktorių pozicijos liudija prieš artėjantį savivaldos ir Seimo rinkimų ciklą stiprėjančią jų įtaką ir reikalingumą politikams. “Į Ritos Miliūtės laidą dabar jie bėga net nepasiklausę temos”, – juokauja politologas.

Pateiksime ir dar vieną, gana naują, žiniasklaidos įtaką iliustruojantį pavyzdį. Anketas su savo išrinktais įtakingiausiais žmonėmis politikai “Veidui” pradėjo siųsti dar lapkričio pabaigoje, ir pagal jas sudaromose lentelėse vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė rikiavosi toli už pirmojo trisdešimtuko. Tačiau pradėjus plūsti toms anketoms, kurios buvo pildytos jau antrąją gruodžio savaitę, padėtis iš karto pasikeitė ir kontrolierė šoktelėjo aukštyn. Priežastis lengvai nuspėjama: taip nutiko po to, kai E.Žiobienė įtakingo dienraščio “Lietuvos rytas” priedo “Stilius” buvo išrinkta Metų moterimi ir pasirodė daug informacijos apie jos teisinį principingumą, sąžiningumą bei profesionalumą.

Politologė Ainė Ramonaitė mano, kad Lietuvoje politikų ir žiniasklaidos santykis yra šiek tiek iškreiptas, ne visai toks, koks būdingas Vakarų demokratinėms šalims. “Mūsų politikai bijo žurnalistų, nes šie žaidžia tik pagal savo taisykles – ne stengiasi pavaizduoti tikrovę tokią, kokia ji yra, bet kuria tokį vaizdą, kurį nori parodyti redakcijos. Čia slypi manipuliacijų, piktnaudžiavimo savo galiomis pavojus”, – teigia politologė.

Jos vertinimu, dėl šios priežasties nemaža dalis politikų stengiasi elgtis ir kalbėti taip, kad įtiktų ir patiktų žurnalistams: “Dėl to politikai žiniasklaidai ir suteikia tokius didelius įtakos svertus”.

Retas valstybės vadovų vizitas į užsienį būna tokios svarbos, kaip ketvirtadienį vykęs prezidentės Dalios Grybauskaitės apsilankymas Varšuvoje. Oficialiai vykta pasveikinti kaimynų su jų nacionaline švente – Nepriklausomybės diena.

Tačiau iš tikrųjų prezidentė vyko išsiaiškinti, kuria kryptimi toliau suks Lietuvos ir Lenkijos santykiai. Toliau tęsis politikų ir apžvalgininkų žodžių karas, į kurį jau įsitraukė ir abiejų valstybių vyriausybių vadovai, ar vis dėlto bus sustota, atsikvošėta ir grįžta prie normalaus bendravimo, kaip ir dera kaimynams, priklausantiems toms pačioms sąjungoms – gynybinei ir politinei bei ekonominei?

Daryti ilgalaikes išvadas kol kas dar anksti, bet pirmasis signalas, kurį iš Varšuvos tiek savo valstybių piliečiams, tiek kolegoms iš Europos Sąjungos bei NATO pasiuntė Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, labai aiškus – abi šalys tebelieka draugės. Šventinėje tribūnoje kartu stovintys dviejų valstybių vadovai (į iškilmes Bronislawas Komorowskis pakvietė vienintelę D.Grybauskaitę, tuo pabrėždamas santykių išskirtinumą), Lenkijos prezidento žodžiai apie “brolius lietuvius”, Lietuvos prezidentės šūkis “tegyvuoja lenkai” akivaizdžiai turėjo nuraminti daugumą nuogąstautojų. Apie ką vėliau, jau per priėmimą prezidento rūmuose, vienu du užsidarę gerą pusvalandį kalbėjosi B.Komorowskis su D.Grybauskaite, nėra žinoma, bet po pokalbio Lietuvos vadovė buvo akivaizdžiai gerai nusiteikusi.

Tad galima teigti, kad vizitas davė gerų rezultatų, nors ir ne tokių gerų, kokių prieš tai tikėtasi Vilniuje. Ne paslaptis, kad B.Komorowskis, tegu ir būdamas prezidentas, kol kas tikrai nėra pats įtakingiausias Lenkijos politikas (kokie anksčiau yra buvę a.a. Lechas Kaczynskis, Aleksandras Kwasniewskis ar Lechas Walęsa). Pirmu smuiku Varšuvoje šiuo metu griežia premjeras Donaldas Tuskas, o užsienio politikai diriguoja ambicingasis Radoslawas Sikorskis. Prie pastarojo seno neigiamo nusistatymo Lietuvos atžvilgiu prisidėjo ir sėkmingas D.Grybauskaitės vizitas į Minską pas prezidentą Aleksandrą Lukašenką bei susitarimas dėl Baltarusijai skirtos naftos tiekimo per Klaipėdos uostą, taip leidžiant baltarusiams atsispirti Maskvos šantažui, kad bus nutrauktas naftos tiekimas vamzdynais. Lenkija, kurios uostų pagalbos apsirūpinant nafta, beje, irgi prašė baltarusiai, liko kurčia A.Lukašenkos prašymams, nes nenorėjo gadinti santykių su Maskva.

Dėl šių priežasčių norėta, kad Varšuvoje D.Grybauskaitė galėtų pasikalbėti akis į akį ne tik su B.Komorowskiu, bet ir su D.Tusku, kuris jai neseniai Briuselyje pats siūlė atvirai pasikalbėti prie puodelio arbatos. Tačiau gal bendras iškilmių protokolas, gal paties D.Tusko nenoras šiuo metu bendrauti su Lietuvos vadove sutrukdė, bet D.Grybauskaitės pokalbis su Lenkijos premjeru šį kartą neįvyko.

Nepaisant to, reikia tikėtis įtampos tarp Vilniaus ir Varšuvos atoslūgio, nes akivaizdu, kad abiejų valstybių vadovai žodžių karo netoleruoja.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė, kad Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos pergalė prezidento rinkimuose padėtų užtikrinti stabilumą ir apribotų Rusijos įtaką kaimyninėje šalyje, ketvirtadienį pranešė “Reuters” naujienų agentūra, remdamasi diplomatiniais šaltiniais.

Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys BNS sakė nekomentuosiantis konkretaus pranešimo, tačiau pabrėžė, kad šalies vadovė yra paraginusi Baltarusijos vadovą laikytis demokratijos standartų.

Remdamasi ES diplomatu, “Reuters” pranešė, kad tokias mintis prezidentė išsakė šį mėnesį Vilniuje susitikusi su Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriais.

“A.Lukašenka yra ekonominio ir politinio stabilumo Baltarusijoje ir jos nepriklausomybės garantas. Mes nenorėtume, kad mūsų kaimynė būtų antra Rusija”, – taip, anot “Reuters”, kalbėjo D.Grybauskaitė.

“Opozicija nėra rimta ir neturiu jokių šansų jokiuose rinkimuose. A.Lukašenka galėtų laimėti 99 proc., bet laimės tik 75 proc., kad įtiktų ES”, – cituojama D.Grybauskaitė.

Prezidento rinkimai Baltarusijoje vyks kitą mėnesį. Apžvalgininkai neabejoja, kad A.Lukašenka juose iškovos nesunkią pergalę.

“Atskirų žiniasklaidos pranešimų iš uždarų susitikimų nekomentuojame. Galiu pasakyti tiek, kad prezidentė D.Grybauskaitė jokios oficialios paramos nėra išreiškusi, o paraginusi rinkimus vykdyti kuo atviresnius ir demokratiškesnius. A.Lukašenka tai viešai pažadėjo”, – BNS ketvirtadienį sakė prezidentės atstovas spaudai L.Balsys.

Pasaulinio JAV žurnalo “Glamour” surengtuose pasaulio moterų lyderių rinkimuose Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei įteiktas Metų moters-2010 apdovanojimas.

Iš 19-kos apdovanojimui nominuotų pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovių, tarp kurių – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Suomijos prezidentė Tarja Halonen, Argentinos prezidentė Cristina Fernandez de Kirchner, taip pat – Brazilijos, Šveicarijos, Kirgizijos, Kosta Rikos bei kitų šalių ir vyriausybių vadovės, Metų moters apdovanojimai įteikti, kartu su Lietuvos Prezidente, Liberijos prezidentei Ellen Johnson Sirleaf, Slovakijos ministr ei pirmininkei Ivetai Radičovai bei Trinidado ir Tobago premjerei Kamlai Persad-Bissessar.

“Per du dešimtmečius pasaulio moterų lyderių skaičius išaugo nuo aštuonių iki devyniolikos, moterys aukščiausio lygio politikoje – jau ne mados reikalas, o realaus gyvenimo kasdienybė. Vis daugiau moterų sėkmingai dalyvauja ir laimi rinkimus savo šalyse, nes nebijo sunkumų, prisiima atsakomybę ir į politiką žiūri kaip į instrumentą pagerinti savo šalių žmonių gyvenimus”,- sakė Lietuvos vadovė.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir kitoms apdovanotosioms pasaulio lyderėms asmeniškus sveikinimus perdavė JAV Prezidentas Barackas Obama, apdovanojimus įteikė JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Susan Rice.

Lietuva yra pasirengusi padėti Baltarusijai ginti jos interesus Europoje tiek, kiek pati Baltarusija to norės, sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, trečiadienį Minske susitikusi su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka.

“Norime padėti Baltarusijai būti atviresnei ir labiau priimtai Europoje. Lietuva yra suinteresuota padėti ginti Baltarusijos interesus tiek, kiek pati Baltarusija to norės”, – susitikimo pradžioje sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentė pabrėžė, kad kitąmet Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkausianti Lietuva nori padėti Baltarusijai ir “būti šalia” jos per gruodį vyksiančius prezidento rinkimus.

A.Lukašenka kalbėdamas žurnalistų akivaizdoje teigė, kad iki šiol neišnaudojamos Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programos galimybės. Jis teigė, kad ši programa yra “įšalusios būsenos”.

Baltarusijos vadovas taip pat pabrėžė trečiadienį planuojamo pasirašyti susitarimo dėl paprastesnio sienos kirtimo pasienio gyventojams svarbą.

“Yra geras pagrindas dvišaliams santykiams aptarti”, – Lietuvos prezidentei sakė A.Lukašenka.

Po prezidentų susitikimo dar turėtų įvykti spaudos konferencija.

Prezidentės atstovai trečiadienio vizitą pristatė pirmiausia kaip pirmininkavimui ESBO besirengiančios Lietuvos vadovės ketinimą atkreipti dėmesį į demokratinių ir skaidrių rinkimų būtinybę, nors susitikime dėmesio bus skirta ir aktualiems dvišaliams klausimams.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyks gruodžio mėnesį. Neabejojama, kad juose nesunkią pergalę iškovos dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka.

D.Grybauskaitės viešnagė Minske yra pirmasis Lietuvos valstybės vadovo vizitas į Baltarusiją. Jis vyksta Minskui ne itin ramiu metu, kai Vakaruose anksčiau paskutiniu Europos diktatoriumi vadintas A.Lukašenka ėmė pyktis su tradicine sąjungininke Maskva, kurią su Minsku sieja glaudūs ekonominiai ir kariniai ryšiai.

Vizito metu prezidentė su Baltarusijos vadovu ketina aptarti ir bendradarbiavimą energetikos srityje, įskaitant problemas dėl ukrainietiškos elektros importo į Lietuvą per Baltarusiją.

Vizito metu Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrai ketina pasirašyti sutartį, kuri leistų paprasčiau kirsti sieną pasienio gyventojams.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį vyks vizito į Baltarusiją, kur su šios šalies prezidentu Aleksandru Lukašenka ketina aparti būsimus prezidento rinkimus, BNS patvirtino prezidentės patarėjas Darius Semaška.

Vizito metu taip pat bus pasirašytas dvišalis susitarimas dėl supaprastinto sienos kirtimo pasienio gyventojams.

Anot D.Semaškos, prezidentė vyks kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) trio narė. Lietuva šiai organizacijai pirmininkaus kitąmet.

“Lietuvai labai svarbu, kad rinkimai vyktų sklandžiai ir atitiktų ESBO numatytus standartus. Apie tai bus kalbama su Baltarusijos vadovu”, – BNS sakė patarėjas D.Semaška.

Vizito metu prezidentę delegacijoje lydintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis planuoja pasirašyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienio judėjimo susitarimą, kuris sudarys sąlygas abiejų šalių piliečiams, gyvenantiems 50 kilometrų zonoje abipus sienos, lengviau keliauti.

Su Baltarusijos vadovu prezidentė taip pat aptars Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą energetikos srityje, informavo prezidentės spaudos tarnyba.

Baltarusijos prezidento interneto svetainėje skelbiama, kad susitikime bus aptariama prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo plėtra.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyks gruodžio mėnesį. Neabejojama, kad juose nesunkią pergalę iškovos dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka. Vakaruose dėl nedemokratinio valdymo kritikuojamas A.Lukašenka pastaruoju metu daug konfliktuoja su Rusijos vadovais. Jis Lietuvoje lankėsi pernai rugsėjo mėnesį.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio 17 straipsnio pataisas dėl pajamų mokesčio lengvatos taikymo jūrininkams.

Šiuo metu Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) šalių laivuose dirbantys Lietuvos jūrininkai atleisti nuo pajamų mokesčio. Kitų šalių laivuose dirbantiems jūrininkams tokia lengvata netaikoma. Įstatymo pataisomis siūloma nuo mokesčio atleisti visų šalių laivuose dirbančius jūrininkus, jeigu per kalendorinius metus reisuose jie praleidžia ilgiau kaip 183 paras.

Prezidentės teigimu, tokia įstatymo nuostata diskriminuoja Baltijos jūroje dirbančius jūreivius, nes dėl ES Tarybos apribojimų, taikomų žvejybai Baltijos jūroje, ir nepalankių oro sąlygų jie negali praleisti jūroje daugiau nei 120-150 dienų. Tokiu skirstymu taip pat būtų diskriminuojami ir kiti jūrininkai, kurie dėl ligos, šeimyninių aplinkybių, etatų mažinimo ir kitų objektyvių priežasčių neišbuvo reisuose 183 parų ir dėl šios priežasties lengvata jiems negalės būti taikoma.

“Jūrininkai suklaidinti. Tokios įstatymo pataisos panaikins šiuo metu taikomas mokestines lengvatas daugiau nei 2 tūkstančiams žvejų-jūreivių, dirbančių Lietuvos, Olandijos, Švedijos, Norvegijos, Ispanijos ir kitų ES šalių žvejybiniuose laivuose ir paskatins jūreivius emigruoti į ne ES šalių laivus, kur nebus užtikrintos socialinės garantijos”, – pažymi Prezidentė.

ES teisės aktai leidžia teikti valstybės pagalbą tik išimtinais atvejais. Tokiam sprendimui reikalingas išankstinis Europos Komisijos pritarimas. Priimant pataisas toks leidimas nebuvo gautas, todėl nesumokėti mokesčiai būtų išieškoti iš pačių jūrininkų.

Įstatymo pataisos apsunkina galimybę pasinaudoti mokesčio lengvata ir tiems jūrininkams, kuriems ji priklauso. Susigrąžinti permoką jie galėtų tik pasibaigus kalendoriniams metams, pateikę mokesčių administratoriui prašymą ir įrodymus, patvirtinančius, kad tikrai buvo reisuose daugiau kaip 183 paras per metus.

Prezidentės teigimu, įstatymo nuostatos gali sužlugdyti smulkųjį žvejybos verslą ir sumažinti Lietuvos jūros transporto konkurencingumą.