Prezidentė teigia, jog gyventojų negalima privalomai įpareigoti kaupti daugiabučių remontui. Ji teigia nepasirašysianti tai numatančių Civilinio kodekso pataisų.

“Pirmiausia – prievartinio kaupimo neturi būti”, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė Dalia Grybauskaitė.

“Šiandieną Civilinis kodeksas numato, kad bendrija gali pati nuspręsti – kaupti ar ne – 50 proc. plius vieno balso persvara. Dabartinių pasiūlymų, kad tik ketvirtis gyventojų gali apspręsti, ką turi daryti trys ketvirčiai – aš nepasirašysiu ir nepalaikysiu”, – kalbėjo prezidentė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įpareigoti daugiabučių gyventojus kas mėnesį mokėti įmoką daugiabučio remontui. Civilinio kodekso pataisose siūloma, jog gyventojams sprendžiant dėl remonto ir iš karto nesurinkus 50 proc. plius vieno balso, antrą kartą šaukiamame susirinkime užtektų ketvirtadalio balsų.

Tai, kad klausimas “iš tiesų diskusinis”, trečiadienį sutiko ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Aplinkos viceministras Arūnas Zabulėnas trečiadienį taip pat teigė negalintis pasakyti, kokia bus privalomai renkamų įmokų kaupimo ir naudojimo tvarka.

Aplinkos ministerija siūlo Civiliniame kodekse numatyti, kad įmoka priklausytų nuo namo “atstatomosios vertės, jo gyvavimo trukmės normatyvo ir esamos techninės būklės”. Kaip būtų skaičiuojamos, saugomos ir naudojamos lėšos, nustatytų Vyriausybė. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas yra užsiminęs, kad mokestis galėtų sudaryti kelis centus už kvadratinį metrą.

Civilinio kodekso pataisoms dar turės pritarti Seimas, o jos įsigaliotų tik pasirašius šalies prezidentei.

Vakar Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo pasikvietusi Aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską ir pareiškė savo nuomonę apie jo neveiklumą. Prezidentė mano, kad Aplinkos ministro darbą turėtų apsvarstyti valdančioji koalicija.

“Ministro veikla per tuos dvejus metus demonstruoja absoliutų neveiklumą. Jo darbas yra valdančiosios koalicijos atsakomybės klausimas, ir valdančioji dauguma turėtų apsvarstyti vieno iš savo ministrų darbą”, – tokią valstybės vadovės poziciją po susitikimo su aplinkos ministru G. Kazlausku išsakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys. Per mažiau nei pusvalandį šalies vadovė išsakė kritišką požiūrį dėl aplinkos ministro “absoliutaus neveiklumo“ visose srityse. Tiesiogiai pasitraukti iš posto ministro G. Kazlausko prezidentė neragino, tačiau gana aiškiai teigė paliekanti šį klausimą spręsti valdančiajai koalicijai.

„Prezidentė ragina atsakomybės imtis šiandien. Po pokalbio ji konstatavo, jog reikėtų daryti viską, kas yra įmanoma. Tačiau ji užsiminė ministrui, jog jo darbas yra valdančiosios koalicijos atsakomybės klausimas ir kad valdančioji dauguma turėtų pasvarstyti savo ministro darbą“, – p. Grybauskaitės nuomonę perdavė jos Linas Balsys.

D. Grybauskaitė stagnaciją regi tokiose srityse kaip renovacija, teritorijų planavimas, miškų ūkis. Visose šitose srityse yra stagnacija. “O atliekų tvarkyme yra ir visiškas atsilikimas nuo įsipareigojimų Europos Sąjungai, ir tai gresia baudomis Lietuvai ateityje”, – konstatuoja prezidentė.

Prezidentė atkreipė ministro dėmesį, kad dėl reikalavimų nesilaikymo atliekų tvarkymo srityje kenčia ir žmonės, kurie yra priversti nuolat jausti blogą kvapą.
“Galbūt tik su trumpomis pertraukėlėmis, kai į sąvartyną atvyksta prezidentė, tuomet jie stebuklingai pranyksta”, – primindamas valstybės vadovės apsilankymą Kazokiškėse sakė L. Balsys.

Prezidentė pasigenda ir rezultatų pastatų renovacijos srityje. Valstybės vadovė nuo pat rinkimų kampanijos pradžios čia stebi sumaištį, žmonių nepasitenkinimą. L.Balsio aiškinimu, neskubėdama spręsti atliekų rūšiavimo, deginimo ir bioskaidžių atliekų atskyrimo klausimų, Lietuva mažiausiai trejais metais vėluos įgyvendinti įsipareigojimus ES, o tai gali šaliai užtraukti daugiau kaip pusės milijono eurų baudą.

Prezidentė mato problemų valstybinių miškų ūkio valdyme. Valstybės vadovė atkreipė dėmesį, kad Valstybės kontrolė yra nustačiusi ir atkreipusi ministerijos dėmesį į neefektyviai valdomą miškų ūkį, bet reformos čia nevyksta.

“Yra kažkokie projektai, koncepcijos, tačiau tuo metu, kai kaimyninės šalys jau seniai susitvarkė savo miškų valdymą, Lietuvoje viskas yra po senovei, ir miškų urėdijų darbas, ir situacija su miškais yra nepatenkinama”, – konstatuoja D. Grybauskaitė.

Tas pats, pasak valstybės vadovės, yra ir su teritorijų planavimu. “Ministras kartojo, kad yra koncepcija, tačiau kodėl ta koncepcija vis dar neįgyvendinta, atsakymo prezidentė nesulaukė”, – sakė šalies vadovės atstovas.

“Ne vien koncepcijos, tas pats teritorijų planavimas yra ne koncepcija, o parengtas ir jau išsiųstas išorės derinimui naujas įstatymo variantas. Be jokių abejonių, tokie konceptualūs sprendimai reikalauja tikrai plataus apsvarstymo su visuomene ir atima laiko. Tikrai buvo planuota po koncepcijos priėmimo tokį įstatymo variantą turėti per tris mėnesius, tačiau tikrai daug suinteresuotų pusių reiškia daug pastabų, ir tokį įstatymo variantą mes parengėme mėnesiu vėliau”, – aiškino ministras. Jo teigimu, “geriau yra išdiskutuoti, negu po to turėti nuskriaustų ar nepatenkintų visuomenės sluoksnių”. G.Kazlauskas taip pat aiškino, kad jo pirmtakai nedirbo taip, kad ES direktyvos būtų įgyvendintos, ir nepaliko jam “sudėliotų projektų”.

Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius sakė, kad Dalios Grybauskaitės kritikos sulaukusio ministro keitimo galimybė nėra svarstoma. “Aš matau problemas, kurias reikia spręsti, ir siekiame tas problemas spręsti. Tai ne ministro kartais personalijos yra problema, o problema yra pačių problemų mastas”, – sakė A.Kubilius.

Premjeras A.Kubilius sakė pripažįstantis, kad daugiabučių renovavimui suskurta sistema veikia lėtai, bet, anot premjero, ji “įsivažiuoja”. “Bendra parama šios programos įgyvendinimui ir skatinimas žmones pamatyti tos programos naudą būtų tikrai didelis ir svarbus postūmis, kad ši programa pradėtų veikti”, – sakė ministras pirmininkas.

A.Kubilius teigė negirdįs konkrečių siūlymų, kaip išjudinti įvardytų problemų sprendimą. “Jeigu kas nors galvoja, kad galima, pavyzdžiui, daugiabučių namų
renovaciją kaip nors radikaliai pakeisti, įtikinti žmones taupyti gerinant savo būstą, įtikinti, kad jie to siektų žymiai greičiau, mes tikrai priimame visus pasiūlymus, bet racionalius pasiūlymus”, – sakė premjeras.

“Vien pasakymas, kad tokia sistema yra bloga, ką mes dažnai girdime iš opozicijos, ir nepateikiama jokių konstruktyvių ir gerų pasiūlymų, kaip pasiekti, kad bent per artimiausią dešimtmetį iš tiesų didelė dalis Lietuvos daugiabučių būtų renovuota ir tam būtų sukurtas tinkamas finansinis mechanizmas, tai tokių racionalių pasiūlymų, turiu pasakyti, mes negirdime”, – teigė Vyriausybės vadovas.

Ketvirtadienio premjero A. Kubiliaus ir G. Kazlausko susitikime Aplinkos ministerija įsipareigojo per penkias dienas (iki rugsėjo 15 d.) pateikti visus reikalingus atliekų tvarkymo regioninių projektų dokumentus.

Premjeras ir ministras smulkiai aptarė Dalios Grybauskaitės Aplinkos ministerijai pareikštą kritiką. Jiedu sutarė, kad ministerija maksimaliai sparčiai spręs aplinkos tvarkymo projektų problemas ir atsakingai ruošis miškų ūkio pertvarkai. Iki spalio 1 d. Aplinkos ministerija turi išspręsti klausimą dėl pavojingų atliekų sąvartyno projekto finansavimo ir įgyvendinimo. Kitą savaitę ministras pristatys miškų urėdijų pertvarkymo strategiją.

A. Kubiliaus vadovaujamoje vadinamoje Permainų Vyriausybėje yra pasikeitę penki ministrai. Pagal Konstituciją, jei pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi pasitikrinti pasitikėjimą Seime, iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, priešingu atveju – turi atsistatydinti.

“Lietuvos rytas” praneša:

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, atrodo, užsimojo nukirsti dar vieną galvą – aplinkos ministro Gedimino Kazlausko. Tačiau jis iš važiuojančio traukinio išlipti dar neketina, nes turi užnugarį. Prezidentės teigimu, akivaizdu, kad mažiausiai trejais metais vėluos Sąvartynų direktyvos reikalavimų dėl atliekų tvarkymo, skaidžiųjų atliekų surinkimo ir tos srities infrastruktūros sukūrimo įgyvendinimas. Lietuvai, vėluojančiai vykdyti savo įsipareigojimus, gresia baudos. Dėl to Europos Komisija gali kreiptis į Liuksemburgo teismą.

„Tas baudas mokės Lietuvos žmonės, o ne ministras, kuris tuo metu jau nebebus ministras, ir jo atsakomybę bus labai sunku nustatyti”, – priminė šalies vadovė.
Vienkartinė tokia bauda siekia 1,88 mln. litų (545 tūkst. eurų). Prezidentė atkreipė ministro dėmesį, kad nesilaikant atliekų tvarkymo reikalavimų kenčia ir žmonės, kurie yra priversti nuolat jausti blogą kvapą.”

“Ką konkrečiai daryti ministrui pasiūlė D.Grybauskaitė? Į šį klausimą jos atstovas atsakė, kad prezidentė nekuria programų, o nori matyti rezultatus. Pats G.Kazlauskas, išklausęs šalies vadovės kritiką, sakė trauktis neketinąs ir jaučiąs premjero Andriaus Kubiliaus palaikymą.

„Aš visą gyvenimą gyvenu taip, kad pradėtus darbus reikia baigti. Juo labiau kad daug kas įsukta ir pradėjo judėti į priekį, jaučiu pareigą parodyti, kad suplanuotus darbus galima padaryti laiku. Reikia prisiimti atsakomybę ir, be abejonės, sutikti su prezidentės pastabomis, kad galbūt tai galėjo būti padaryta greičiau, aktyviau. Dabar viskas suplanuota ir traukinys juda, iš važiuojančio traukinio nesiruošiu išlipti”, – kalbėjo aplinkos ministras.”

“Verslo žinios” informuoja:

“Dėmesį derėtų atkreipti ne tik į griežtą Prezidentūros retoriką, bet ir į faktą, kad pokalbis vietoj numatytos valandos tetruko pusvalandį, taigi, galima spėti, kad diskusijos nebuvo: prezidentė iškaršė kailį ministrui, o jis nelabai ką turėjo atsakyti, nors iš anksto žinojo, kad eina ne medalio pasiimti. VŽ nuomone, kartais ir personalijos yra problema, tą geriausiai parodo kad ir tai, kaip Lietuva rengėsi artėjančiai pasaulinės ekonomikos krizės bangai arba buvusio premjero Gedimino Vagnoriaus malda “Rusijos krizė Lietuvos nepalies”.

Ponas Kazlauskas savo ruožtu sakė priimantis prezidentės kritiką ir ją suprantantis kaip raginimą „dirbti žymiau efektyviau, kad suplanuoti darbai būtų padaryti laiku“. Tačiau savo noru trauktis iš posto Tautos prisikėlimo partijos deleguotas ministras neketina.

„Iš važiuojančio traukinio nesirengiu išlipti“, – sakė p. Kazlauskas ir patikino turintis premjero pasitikėjimą.”

“Respublika” rašo”:

“Tautos prisikėlimo partijos į Vyriausybę deleguotas statybininkas G. Kazlauskas vakar sulaukė šalies vadovės kaltinimų krušos. Pirmieji akmenys į Aplinkos ministerijos vadovą nuskriejo dar praėjusią vasarą, kai D. Grybauskaitė lankėsi aplinkinius gyventojus smarve nuodijančiame Kazokiškių sąvartyne. Girdint ministrui G. Kazlauskui, prezidentė tuomet ironiškai pastebėjo, kad oro gaivikliai čia specialiai įrengti vien dėl jos viešnagės.

Politologas Algis Krupavičius, komentuodamas vakarykščius įvykius su G. Kazlausku, teigia, kad D. Grybauskaitė parodė aiškų signalą, kad aplinkos ministras turi trauktis iš posto.

“Dabar viskas priklauso nuo ministro pirmininko, tad jeigu A. Kubilius, nuleidęs galvą, sutiks su valstybės vadovės kritika ir pasirinks išeitį – G. Kazlausko pasitraukimą, tai ir įvyks. Ši situacija man primena ir tuometinio užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko situaciją. Tuomet A. Kubilius elgėsi lygiai taip pat. Kai prezidentė pareiškė nepasitikėjimą V. Ušacku, premjeras kurį laiką jį dar gynė, kol staiga apsuko ienas į kitą pusę ir šį ministrą paaukojo. D. Grybauskaitė taip pat yra užsiminusi apie šios koalicijos plėtrą, tad aplinkos ministrui skirta kritika galbūt susijusi su aukšto posto paieška naujiems galimiems valdančiųjų partneriams. Iš kandidatų negalima išbraukti nei keistą poziciją užimančios “Tvarkos ir teisingumo” partijos, nei Darbo partijos.”

“Kauno diena” problemą apžvelgė plačiau:

“Traukiniu – per šiukšlynus”.
“Pradėtus darbus reikia baigti. Toks buvo aplinkos ministro Gedimino Kazlausko atsakymas į Prezidentės priekaištus dėl “absoliutaus neveiklumo” Aplinkos ministerijoje (AM). To paties labai norėtųsi ir tiems mokesčių mokėtojams, kurie šią ministeriją, tegu ir netiesiogiai, bet ėmė laikyti pagrindiniu vykdomosios valdžios padaliniu.

Tarp pastarųjų – gausus ir kol kas vis gausėjantis ekologiškai mąstančių ir bandančių taip pat gyventi tautiečių būrys, pradedant idėjiniais žaliaisiais, baigiant eko stilių, kaip naują mados tendenciją, suprantančiais snobais. Šie žmonės nėra politikai, jiems nerūpi, kad AM veikla apima aplinką plačiąja prasme, tačiau įrodymų dėl ministerijos impotencijos jie prisižiūri sočiai. Pvz., kiekvieną kartą, kai nagrinėja rinkoje pasirodžiusio naujo produkto pakuotę, svarsto, kuri jos dalis kurios rūšies atliekoms priklauso. Arba kai grįžę iš užsienio mūsų miestų viešosiose erdvėse bergždžiai ieško šiukšliadėžių išrūšiuotoms atliekoms.

Atliekų rūšiavimas ir panaudojimas – įvedus šiuos žodžių junginius į lietuviškų tinklalapių paiešką, pasiūloma ne viena nuoroda. Trispalviai išrūšiuotoms atliekoms skirti konteineriai – taip pat matyti ne kartą ir ne viename mieste. Regis, šiuo atžvilgiu nesame ta šalis, kurioje niekas niekada nėra girdėjęs apie modernų požiūrį į atliekas. Tačiau ne daugiau. Tai, kas pažangiosiose pasaulio valstybėse seniai tapo banalia kasdienybe, Lietuvoje vis dar yra siekiamybė.

Spalvoti konteineriai – lietuviško klimato ir žmonių sumaitoti tiek, kad patys yra tapę atliekomis. Arba naujutėlaičiai, tačiau visiškai nepraktiški: tokio dydžio angomis, pro kurias, pvz., stiklo tara telpa tik sudaužyta, o vertingiausia popierinė atlieka, kartono lakštai, – suplėšyti į nedidelius gabaliukus.

Tipiškas vaizdas Lietuvos miestų daugiabučių kiemuose – atliekų sklidini konteineriai, šalia kurių – antra tiek atliekų. O štai (ne) mitas, kad išrūšiuotos atliekos verčiamos į vieną kalną Kazokiškėse ar Lapėse. Kad ir kiek bandytų, AM atstovams itin sunkiai sekasi paneigti, kad tai, ką yra matęs ne vienas liudininkas, yra tik miražas.

Gyventojams, kurie labai stengdamiesi jau įprato rūšiuoti atliekas ir gerbti gamtą, visiškai nesvarbu, kas dėl to kaltas. Ir jie teisūs. Kad ir kas už ką būtų atsakingas, tačiau jei geros idėjos jau ne vienus metus nėra tinkamai įgyvendinamos, o Lietuva tebetrypčioja vienoje vietoje ir rizikuoja sulaukti įspūdingos baudos už įsipareigojimų ES nevykdymą, kaltas yra aukščiausią postą aplinkosaugos srityje užimantis vadovas.

Be gyventojų sąmoningumo ir ekologinio išprusimo nieko nepasieksime – šia valdininkų fraze galima atsakyti į bet kokį priekaištą. Tai per pastaruosius kelerius metus aukšti ir žemi AM atstovai puikiai išmoko. Dar jie moka kaltę suversti vietos valdžiai ir komunalininkams.

Tačiau žmonėms, kurie jau nusipirko bilietą į ekologiškos ateities traukinį, kaltų paieškos mažiausiai rūpi. Jie, sykį perlaužę savo pačių mąstymą, labiausiai norėtų, kad tą patį kuo greičiau padarytų ir AM valdininkai. Antraip iš važiuojančio traukinio, matyt, tektų išlipti ne tik dabartiniam ministrui, bet ir ne vienam jo įpėdiniui.

Tik štai problema – net ir išlipus ministrui, niekas negalės būti tikras, kad vis dar bus prasmė vargti rūšiuojant atliekas. Žmonių sąmoningumas irgi gali išsekti. Ypač, jei jis – tik mados reikalas.”

“Klaipėda” rašo:

Po apsilankymo Prezidentūroje G.Kazlauskas atvyko į Seimą ir susitiko su A.Valinsku ir aptarė savo ateitį. Apie dvi valandas už uždarų durų neformalioje aplinkoje kalbėję politikai sutarė, kad ministras bent kurį laiką liks dirbti toliau.

“Kokie sprendimai priimti? Kad reikia dirbti, įgyvendinti numatytus projektus”, – teigė G. Kazlauskas po susitikimo su TPP lyderiu. TPP lyderis su žurnalistais nekalbėjo. Su ministru A. Valinskas įsėdo į Seimo TPP frakcijos nario V. Babiliaus vairuojamą automobilį.

Per susitikimą iš A. Valinsko kabineto sklido stipriųjų gėrimų kvapas – jį politikai vėliau bandė užgožti gausiai apsipurškę kvepalais. A. Valinsko santykiai su Prezidente įtempti jau daugiau kaip metus”.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė klaida pavadino valdančiosios Permainų koalicijos neįsiklausymą į jos rekomendaciją stiprinti koaliciją. “Manau, kad tai buvo klaida“, – sakė prezidentė. D. Grybauskaitė pakartojo nematanti alternatyvos dabartinei valdžiai, tačiau sutiko su tvirtinimu, kad jos tonas valdančiųjų adresu griežtėja.

“Tonas griežtėja, nes matau daugiau klaidų ir norėčiau, kad jos būtų taisomos griežčiau. Tonas griežtėjo ir griežtės todėl, kad vis dėlto pozicija nestiprina savo pozicijų Seime, o žiūri į tą procesą iš šono, lyg ir paleidžia jį pasroviui. Toks pasyvus stebėjimas politinių procesų pačioje valdančiojoje daugumoje šiek tiek mane stebina”, – pareiškė D. Grybauskaitė. Šių metų pavasarį vienos iš valdančiųjų partijos – Tautos prisikėlimo partijos – lyderis Arūnas Valinskas pareiškė, kad prezidentė neoficialiame pokalbyje su keletu valdančiųjų atstovų siūlė į koaliciją priimti partiją “Tvarka ir teisingumas”. Viešai prezidentė šių žodžių nepatvirtino, ji sakė nedalyvaujanti formuojant koalicijas.

Valdančiąją koaliciją sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Tautos prisikėlimo partija bei Liberalų ir centro sąjunga. Formaliai ji turi 70 balsų. Tris atstovus Seime turintys valstiečiai liaudininkai su Permainų koalicija yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį ir pažadėję neparemti interpeliacijų Seime.

TV3 “Savaitės komentarai” kalbino prezidentę:

“Kodėl nebuvo atsižvelgta į jūsų rekomendacijas plėsti valdančiąją daugumą?

– Manau, kad tai buvo klaida.

Prezidente, kokį jūs prognozuotumėte Lietuvos politinį judėjimą? Pavasarį, vasaros pradžioje jūsų pozicija premjero A. Kubiliaus atžvilgiu, galima sakyti, sugriežtėjo. Ar tai reiškia, kad jūs jau mažiau pasitikite šiuo premjeru ir matote kitą alternatyvą?

- Ne, aš kol kas alternatyvos nematau. Griežtėja, nes matau daugiau klaidų ir norėčiau, kad jos būtų taisomos greičiau. Griežtėjo ir griežtės todėl, kad vis tik pozicija nestiprina savo poziciją Seime, o žiūri šiek tiek tą procesą iš šono ir lyg ir paleidžia pasroviui. Toks pasyvus politinių procesų stebėjimas pačioje valdančioje daugumoje šiek tiek mane stebina.”

„Alfa. Lt“ rašo:

“Šalies vadovė, kaip visuomet, viešai nepatikslino, kurias būtent jėgas reiktų įtraukti į valdančiąją koaliciją. Neoficialiai yra žinoma, kad ji yra rekomendavusi Darbo partiją bei frakciją Tvarka ir teisingumas. kurios esą turėtų pakeisti Liberalų Sąjūdį ir Tautos prisikėlimo partiją (TPP).

Jokių viešai išsakytų prezidentės samprotavimų, įvardinant konkrečias plėtimo kryptis, nebūta. TS-LKD kvietimas Darbo partijai paremti koaliciją baigėsi viešu šios politinės jėgos pasityčiojimu, pateikiant žinomai nepriimtinas programines sąlygas.

„Delfi.lt“ praneša:

“Tvarkos ir teisingumo” frakcija neketina pasirašyti sutarties dėl inicijuojamos opozicinių frakcijų koalicijos. Frakcijai tokią rekomendaciją pateikė partijos prezidiumas. Kaip sakė “tvarkiečių” seniūnas Valentinas Mazuronis, taip apsispręsta dėl koaliciją buriančių frakcijų pasirinktos krypties nesiimti žingsnių siekiant perimti valdžią“.

Naujienų agentūra BNS informuoja:

“Mūsų partijos prezidiumas priėmė sprendimą visomis priemonėmis siekti perimti valdžią, nes dabartinę valdančiąją daugumą reikia versti, ir tą darysime visomis priemonėmis, ir per akcijas, streikus taip pat. Opozicijos koaliciją kuriančios frakcijos pasirinko kelią rudens sesijoje ir toliau dirbti opozicijoje, o mūsų veiksmai bus žymiai ryžtingesni, aštresni ir kietesni”, – BNS sakė V.Mazuronis.

Derybas dėl plačios opozicijos koalicijos buvo pradėjusios visos opozicinės – Socialdemokratų partijos, “Tvarkos ir teisingumo” partijos, Darbo partijos, Krikščionių partijos – frakcijos. Po pirmojo oficialaus derybinio susitikimo praėjusią savaitę Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys prisipažino kol kas nematąs galimybių opozicijai perimti valdžią.

“Susirinkus tam tikram žmonių skaičiui mes būtume kompetentingi ir turėtume žmonių, kas galėtų sukurti valdančiąją daugumą. Bet šiam momentui mes to skaičiaus neturime”, – sakė jis.

Anot V.Gapšio, šiandien opozicija parlamente turi 67 atstovus.

Sutarta, kad ir toliau opozicijos lyderis bus renkamas rotacijos būdu. Realiausiu kandidatu į šį postą laikomas A.Butkevičius.

Šiuo metu galioja Darbo bei “Tvarkos ir teisingumo” frakcijų bei valstiečių liaudininkų pasirašyta koalicinė sutartis, už borto paliekanti didžiausią opozicinę Socialdemokratų partijos frakciją bei iš valdančiųjų pasitraukusią Krikščionių partijos frakciją. Valdančioji koalicija ir opozicija Seime turi beveik po lygiai atstovų.”

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažėrė kritikos aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui. Susitikime su juo ji aptarė atliekų tvarkymo, daugiabučių renovacijos, teritorijų planavimo bei valstybinių miškų valdymo problemas.

Antrus metus aplinkos ministro pareigas einantis Gediminas Kazlauskas šalies vadovei nepristatė nė vienoje srityje nuveiktų konkrečių darbų. Prezidentės teigimu, absoliutus ministro neveiklumas stabdo svarbias reformas ir projektus.

“Žmonės visoje šalyje nepatenkinti atliekų tvarkymu, daugiabučių renovacijos procesu ir užsitęsusiu teritorijų planavimu. Aplinkos ministerijos pareiga – užtikrinti, kad gyvenimo kokybei svarbūs sprendimai būtų ne tik laiku priimti, bet ir laiku įgyvendinti. Tačiau per pusantrų metų Gedimino Kazlausko vadovaujamoje ministerijoje nė vienoje srityje konkrečių darbų nematyti”, – pabrėžė Prezidentė.

Prezidentės teigimu, nepateisinama, kad pusantrų metų ministerija neapsisprendžia dėl atliekų tvarkymo būdo, delsia priimti sprendimus dėl atliekų rūšiavimo, deginimo ir bioskaidžių atliekų atskyrimo.

“Lietuva vėluoja įgyvendinti ES sąvartynų direktyvą. Dėl to ne tik kenčia šalies gyventojai, bet Lietuvai gresia ir daugiau nei pusės milijono eurų bauda”, – teigia D. Grybauskaitė.

Šalies gyventojų lūkesčių, pasak Prezidentės, neatitinka ir nuolat keičiama daugiabučių renovavimo programa. Dėl Aplinkos ministerijos aplaidumo vėluojama daugiabučių renovacijai panaudoti ES finansinę paramą, pagerinti daugelio žmonių gerovę ir kartu mažinti nedarbą.

Aplinkos ministras taip pat įpareigotas nedelsiant įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl efektyvesnio valstybinių miškų valdymo.

Prezidentės teigimu, aplinkos ministro darbą turėtų įvertinti ir valdančioji dauguma.

Lietuva yra pajėgi išlaikyti du ar tris regionų universitetus, trečiadienį lankydamasi Šiauliuose sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Kultūrinių regionų, mokslinių regionų išlikimas yra labai svarbus, juoba kad kalbame apie du-tris universitetus. Tikrai esame pajėgūs, kad jie išliktų”, – žurnalistams sakė prezidentė.

Praėjusią savaitę susitikusi su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi D.Grybauskaitė pabrėžė, kad tik rinkos dėsniais grįstas krepšelių pasidalijimas iš dalies kelia pavojų, kad regioniniai universitetai arba specializuotos švietimo įstaigos ateityje gali išnykti.

Šiemet pasibaigus priėmimui į aukštąsias mokyklas, paaiškėjo, kad Klaipėdos ir Šiaulių universitetams sunkiai sekėsi rinkti pirmakursius. Šiose aukštosiose mokyklose buvo daugiausia studijų programų, nesurinkusių studentų.

“Norėčiau, kad Lietuva nebūtų tik vienas miestas, nors pati esu vilnietė ir jame gimiau. Bet tikrai didžiavomės, kad Lietuva turi daug gražių miestų ir daug žmonių, kurie gimę iš tų vietų, ir norėčiau, kad Lietuvoje išliktų daug gražių regioninių centrų, kurie būtų ne tik malonūs žmonėms gyventi, bet jie rastų ten darbą, žinias ir kultūrą”, – trečiadienį kalbėjo D.Grybauskaitė.

Paklausta apie kaimo mokyklų uždarymą, prezidentė sakė, kad tendencija atsisakyti mažų mokyklų vyrauja visame pasaulyje.

“Žinome savo demografinės situacijos perspektyvas”, – tvirtino ji.

Kita vertus, valstybės vadovė pabrėžė, kad valstybė stengsis, jog pradinės mokyklos liktų kuo arčiau vaikų.

“Stengsimės išlaikyti, kad pradinė mokykla būtų arti vaiko ir arti žmogaus, o tolesni žingsniai… Būsime greičiausiai priversti kaip visi koncentruoti didesniuose centruose”, – sakė D.Grybauskaitė.

Ji apgailestavo, kad nepavyksta naujų mokslo metų pradėti visose mokyklose laiku baigus remontą.

“Tai labai blogas fenomenas, mes jį matome kasmet, kritikuojame kasmet. Aš tik džiaugiuosi, kad net krizės metu mes sugebame mėginti remontuoti mokyklas. O kad vilkinami procesai, didele dalimi priklauso ne tik nuo centralizuotų viešųjų pirkimų, bet ir nuo vietos valdžios”, – kalbėjo prezidentė.

Trečiadienį D.Grybauskaitė su naujų mokslo metų pradžią sveikino Šiaulių miesto moksleivius, o Rėkyvos pagrindinės mokyklos pirmokams įteikė specialius pasus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisako iš moralinės pusės vertinti velionio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlės verslininkės Kristinos Brazauskienės prašymą skirti jai valstybinę rentą.

“Aš nevertinu moralumo, tai ponios Brazauskienės reikalas apsispręsti, o įstatymuose numatyta, ir Lietuva turi laikytis įstatymų”, – žurnalistams trečiadienį sakė prezidentė, paklausta, ar renta būtų morali ir teisinga.

Su prašymu jai skirti valstybinę našlių rentą K.Brazauskienė į Prezidentūrą kreipėsi rugpjūčio pradžioje.

Pagal parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, valstybinė našlių renta K.Brazauskienei turėtų būti paskaičiuota nuo liepos 23 dienos.

Paklausta, ar nuo to laiko pasikeitė jos darbinė padėtis, K.Brazauskienė BNS yra sakiusi, jog atsisakė pareigų viešbutyje “Crowne Plaza Vilnius”, tačiau tebėra jo akcininkė.

Moteris patvirtino, kad rentos prašo, nes nebeturi draudžiamųjų pajamų. Tačiau sakė, kad tokių pajamų ateityje tikisi turėti, todėl nemano rentą gauti visą gyvenimą.

K.Brazauskienė priminė turinti ir finansinių įsipareigojimų. “Bet aš ir paskolų turiu”, – sakė ji, paklausta apie rentą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė remia Vyriausybės žingsnius kuriant elektros ir dujų rinkas, tačiau iš Ministrų kabineto norėtų matyti pilnai parengtą “Sodros” reformos paketą.

Tai antradienį prezidentė sakė susitikusi su premjeru Andriumi Kubiliumi, teigė šalies vadovės atstovas.

“Prezidentė norėtų matyti visą pilną “Sodros” paketą, ne tik kažkokius atskirus reformos aspektus, bet pilnai išbaigtą, konceptualiai parengtą “Sodros” reformos paketą”, – žurnalistams po susitikimo sakė prezidentės atstovas Linas Balsys.

Anot L.Balsio, kalbėdama apie elektros ir ypač dujų rinkų kūrimą prezidentė teigiamai atsiliepė apie Vyriausybės pastangas šioje srityje.

“Prezidentė teigiamai atsiliepė apie Vyriausybės pastangas šioje srityje ir palinkėjo, kad ta reforma vyktų ir nesustotų – būtent kuriant elektros rinką, kuri jau veikia, ir pradedant kurti ir plėtojant dujų rinką. Tai yra tie dalykai, nuo kurių priklauso Lietuvos energetinė nepriklausomybė”, – kalbėjo L.Balsys.

Premjeras A.Kubilius po susitikimo su prezidente sakė, kad Vyriausybės lygmeniu diskusija dėl ilgalaikės “Sodros” pertvarkos bus baigta naujojo politinio sezono metu.

“Yra labai aiškus įsipareigojimas šio sezono metu bent jau Vyriausybės lygyje užbaigti svarstymus dėl ilgalaikės “Sodros” pertvarkos, kuri taip pat susijusi su ilgalaikiu taupiu gyvenimu”, – žurnalistams sakė premjeras.

Energetikos srityje ministras pirmininkas išskyrė Europos Sąjungos (ES) direktyvų įgyvendinimą dujų sektoriuje, atskiriant perdavimo ir paskirstymo valdymą, taip pat strateginio investuotojo į naująją atominę elektrinę atrankos proceso pabaigą.

Susitikime su premjeru prezidentė tarp svarbiausių prioritetų taip pat įvardijo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos remonto darbus bei Gedimino kalno šlaitų apsaugą.

A.Kubilius savo ruožtu tarp svarbiausių darbų dar išskyrė valstybinių įmonių valdymo pertvarką, kuri, tikimasi, leistų jau kitąmet į biudžetą surinkti papildomai kelis šimtus milijonų litų.

Anot premjero, rasti geriausius būdus padeda Švedijos konsultantai. “Samdyti geriausius užsienio ekspertus yra tiesiog labai naudinga”, – sakė premjeras.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymų išslaptinimo iniciatyvos turi būti įgyvendinamos laikantis įstatymų reikalavimų, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tokią šalies vadovės poziciją dėl ketinimų išslaptinti vadinamąsias 12 pažymų BNS pirmadienį perdavė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

“Visos procedūros yra tiksliai numatytos įstatymuose, įstatymai tiksliai nurodo, kaip išslaptinimo procedūros turi vykti. Prezidentės pozicija – kad esant iniciatyvoms išslaptinti pažymas, viskas turi būti daroma laikantis įstatymų reikalavimų”, – sakė prezidentės atstovas.

Premjeras Andrius Kubilius ir VSD veiklą tyrusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas siūlo išslaptinti pažymas, kurių parlamento komitetas prašė net ketverius metus. Pranešama, kad jos atskleidė tuo metu verslo, interesų grupių darytą įtaką politikams ir valstybės tarnautojams.

Šį mėnesį VSD pažymas parlamentarams perdavė. Teigiama, kad pažymų pateikimui kelią atvėrė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos.

JAV žurnalas “Time” Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei tarp pasaulio lyderių moterų skyrė 4 vietą.

Pirmoje vietoje atsidūrė Australijos premjerė Julia Gillard (Džulija Gilard), antroje – Islandijos vyriausybės vadovė Johanna Sigurdardottir (Joana Sigurdardotir), trečioje – Argentinos prezidentė Cristina Kirchner (Kristina Kiršner).

Už D.Grybauskaitės rikiuojasi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, taip pat Liberijos, Suomijos ir Kosta Rikos prezidentės, Bangladešo bei Trinidado ir Tobago premjerės.

Pasaulio lyderių moterų dešimtukas skelbiamas žurnalo internetinės svetainės “geriausių ir blogiausių sąrašų” rubrikoje. Joje šalia valdžios moterų sąrašo yra “10 geriausių piktų išsiskyrimo dainų” ar “10 geriausių gyvūnų žudikų filmų” sąrašai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako “pabarusi” užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį dėl konsulinių padalinių nepasirengimo aptarnauti vasarą padidėjusio turistų srauto.

“Truputį pabariau ir ministrą, ir konsulinį mūsų padalinį, kad reikėjo pavasarį pergalvoti darbo schemą vasaros metu tose šalyse, iš kurių ateina pagrindiniai turistų srautai, permesti žmones netgi ir iš Vilniaus”, – trečiadienį žurnalistams sakė šalies vadovė.

“Manau, kad optimizuoti atstovybių darbą visada yra sveika”, – teigė D.Grybauskaitė.

Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad tinkamoms konsulinėms paslaugoms užtikrinti reikia 25 papildomų darbuotojų Lietuvos ambasadose.

Susisiekimo ministerija savo ruožtu aiškina, kad sumažinusi darbuotojų skaičių ambasadose Rusijoje, Baltarusijoje, Moldovoje ir Vidurio Azijos valstybėse, kurių piliečiams reikia Šengeno vizų, Lietuva neteko potencialių turistų ir taip prarado daugiau nei gavo taupydama.

Šiais metais konsulinėms paslaugoms užtikrinti skirta apie 20 mln. litų.

URM atstovų teigimu, papildomų etatų reikia Kaliningrade, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Turkijoje, Moldovoje, Baltarusijoje.

Diplomatų teigimu, per pirmąjį šių metų pusmetį vizų išdavimas išaugo 11 procentų. Jie tvirtino, kad Lietuva itin retai atmeta prašymus suteikti vizas – tik 1,8 proc. prašymų atmetama. Latvija tuo metu atmeta 3,5 proc., Estija – 2,5 proc, Vokietija – 9,1 proc., Prancūzija – 12,3 proc. prašymų.

Praėjusią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) pasiekusių 12-os Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymų pagrindu atlikti kokį nors naują tyrimą būtų sunku, mano prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Žinau pažymų analitinę kokybę, tai tirti tų pažymų pagrindu ir kažką ištirti būtų sunkoka”, – žurnalistams trečiadienį sakė prezidentė.

Pasak D.Grybauskaitės, pažymose pateikiama informacija “gerokai pasenusi”.

“Santrauką tų pažymų esu mačiusi – informacija gerokai pasenusi, pavardės, kurios ten minimos, buvo minimos žiniasklaidoje jau seniai”, – teigė prezidentė.

Antradienį Seimo NSGK narys konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, jog perskaitęs VSD Seimui pateiktas 12 operatyvinių pažymų, ketina siūlyti pratęsti praėjusios kadencijos parlamentinį tyrimą dėl VSD veiklos

NSGK 2006 metais atlikdamas VSD veiklos tyrimą pareikalavo, kad departamentas jiems pateiktų 12 analitinių pažymų, neva atskleidžiančių verslo, interesų grupių daromą įtaką politikams ir valstybės tarnautojams. Buvę VSD vadovai tą padaryti atsisakė, motyvuodami galiojančiais teisės aktais.

Dabar teigiama, kad pažymų pateikimui kelią atvėrė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos.

Seimas specialiu nutarimu VSD buvo prašęs pateikti 2006 metų sausio 29 dienos pažymą “Dėl Rusijos interesų įsigyjant “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų vasario 13 dienos pažymą “Dėl Rusijos interesų įsigyjant “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų kovo 16 dienos pažymą “Dėl pretendentų įsigyti “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų gegužės 11 dienos pažymą “Dėl “Mažeikių naftos” akcijų įsigijimo”, 2006 metų rugsėjo 11 dienos pažymą “Dėl Vytauto Naudužo skyrimo ūkio viceministru aplinkybių”, 2006 metų birželio 21 dienos pažymą “Dėl naujos koalicijos Seime formavimo”, 2006 metų liepos 27 dienos pažymą “Dėl Seimo narės A.Staponkienės”, 2006 metų vasario 28 dienos pažymą “Dėl “Lietuvos geležinkelių” liberalizavimo”, 2006 metų liepos 28 dienos pažymą “Dėl Seimo nario V.Orechovo”, 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą “Dėl Lietuvos Respublikos garbės konsulo Kipre skyrimo”, 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą “Dėl konflikto Kauno termofikacinėje elektrinėje”, 2006 metų spalio mėnesio VSD Antrosios valdybos rengtos pažymą “Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai”.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį sakė tikinti, kad tyrimas dėl prieš ketverius metus Baltarusijoje žuvusio Lietuvos saugumo pareigūno Vytauto Pociūno bus gilesnis ir objektyvesnis.

“Naujoji prokuratūros vadovybė tikrai daug dėmesio skiria visoms rezonansinėms byloms, ir šiai taip pat. Labai tikiuosi, kad turėsime gilesnį ir objektyvesnį tyrimą”, – žurnalistams sakė prezidentė.

Pirmadienį sueina ketveri metai, kai Lietuvos pareigūnas neaiškiomis aplinkybėmis Breste iškrito pro viešbučio langą.

Tirdami V.Pociūno mirties aplinkybes Generalinės prokuratūros prokurorai du kartus buvo padarę išvadą, kad jo žūtis buvo nelaimingas atsitikimas ir ikiteisminį tyrimą nutraukę, tačiau po skundų teismui tyrimas atnaujintas trečią kartą.

Generalinė prokuratūra sako per paskutinius metus papildomai apklaususi per šimtą liudytojų, atliko kitų tyrimo veiksmų.

“Džiaugiuosi, kad reikalai pajudėjo”, – sakė D.Grybauskaitė.

Pirmadienio vidurdienį V.Pociūno žūčiai paminėti Vilniuje surengtas koncertas. Jame susirinkę per šimtas daugiausiai vyresnio amžiaus žmonių klausėsi Veronikos Povilionienės, Kosto Smorigino ir Olego Ditkovskio atliekamų dainų. Renginyje nebuvo oficialių kalbų.

Renginį organizuojančios Piliečių santalkos atstovas Darius Kuolys po koncerto žurnalistams sakė, kad į Daukanto aikštę susirinkę žmonės tikisi tiesos.

“Čia suėję žmonės tikisi, kas Lietuvos valstybė yra pakankamai stipri, kad galėtų tiesą išsiaiškinti ir tiesos nebijoti. Tiesa reikalinga, kad mūsų valstybės pamatai būtų tvirtesni”, – dėstė jis.

D.Kuolio teigimu, kasmet V.Pociūno žūčiai prisiminti organizuojamais renginiais, be kita ko, norima valdžiai priminti, kad neišsiaiškinus visų karininko žūties aplinkybių ir ją lydėjusios istorijos “mes gyventi savarankišką, laisvą gyvenimą vargiai galime”.

“Be tiesos, be šitos bylos išnarpliojimo iš tikrųjų mes esame pasmerkti gyvent anoniminių grupių savivalėje ir tokiuose ciniškuose svarstymuose viešumoje, kurių buvo labai daug ir kurie, deja, išlieka”, – teigė D.Kuolys.

Jo vertinimu, tiesos atskleidimas yra laiko klausimas. Gerokai pesimistiškiau nusiteikęs parlamentaras, V.Pociūno bičiulis Kęstutis Masiulis.

“Nelabai aš, tiesą sakant tikiu, kad tiesa dabar jau bus išaiškinta, kad ją galima išsiaiškinti. Aš savo nuomonę turiu, kad pakankamai aukšti Lietuvos pareigūnai, svarbių tarnybų vadovai anksčiau nenorėjo, kad tiesa būtų išsiaiškinta, norėjo, kad jinai būtų pamiršta, kad jinai būtų užmaskuota ir netgi supurvinta. O jie turėjo visas galimybes falsifikuoti faktams, jų nerinkti. Dabar, kai praėjo ketveri metai, sunku ką nors surasti. Galų gale neabejoju, kad ir Baltarusijos per daug didelio intereso neturėjo”, – žurnalistams kalbėjo K.Masiulis.

Parlamentaras prisiminė, kad V.Pociūnas jam ne kartą yra pasakojęs apie turimą informaciją. Daugiausia jis jos esą turėjo apie energetinius klausimus.

“Man VSD teko dirbti 1999 metais, pakankamai seniai, ir jau tada jis pasakojo apie tai, kokios yra schemos užvaldyti Lietuva (…). Kaip suorganizuojami pinigai būtent neparduodant Lietuvai dujų tokiu būdu, kokiu Lietuva nori pirkti, bet verčiant pirkti per tarpininkų įmones ir sudarant didžiulius pelnus toms įmonėms, kurios iš esmės nieko kito nedaro, kaip jis pasiima pasienyje už dyką didžiulius pinigus, milijonines pinigų sumas. Tie pinigai tampa legalūs ir galima daryti įtaką politikams, žiniasklaidą, formuoti žmonių nuomonę”, – pasakojo K.Masiulis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas minėjime žurnalistams sakė, kad išVSD gautos vadinamosios “12 pažymų” turėtų padėti atsakyti į ankstesniame parlamentiniame tyrime likusius klausimus.

“Šiuo atveju, kai kalbame apie gautus dokumentus, manau, kad rugsėjo 8 dieną komiteto nariai apsispręs. Pirmiausia – kaip atsakyti į tą klausimą, kuris buvo paliktas neatsakytas praėjusio parlamentinio tyrimo metu (…) Aš manau, kad Seimas turės atsakyti į tą klausimą vienaip ar kitaip”, – sakė jis.

2006 rudenį po V.Pociūno žūties NSGK pradėjo parlamentinį VSD veiklos tyrimą, per kurį komitetui nepavyko gauti minėtų pažymų. Tuo remdamasis komitetas tuomet negalėjo atsakyti į Seimo iškeltą klausimą dėl galimų korupcinių ryšių.

Praėjusią savaitę NSGK pranešė šias pažymas gavęs.