Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lietuvoje atostogaujančiu naujuoju Lenkijos Prezidentu Bronislawu Komorowskiu.

Susitikime valstybių vadovai kalbėjosi apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, tautinių mažumų padėtį abiejose šalyse, bendrus užsienio politikos prioritetus, dvišalio bendradarbiavimo ir strateginės partnerystės tęstinumą, strateginių regiono energetinių ir transporto projektų įgyvendinimą, šalių pasirengimą pirmininkauti Europos Sąjungai ir ESBO, naująją NATO strateginę koncepciją.

“Lietuvą ir Lenkiją nuo seno vienija bendra istorija, tradicijos ir partnerystė. Ką tik kartu paminėjome Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Mūsų valstybes laikytis išvien įpareigoja ne tik bendra abiejų tautų praeitis, bet ir šiandien panašūs mūsų šalių ir žmonių interesai. Su Prezidentu Bronislawu Komorowskiu sieksime, kad santykiai tarp mūsų valstybių ir toliau būtų stabilūs, grįsti kaimynišku supratimu ir abipusiu pasitikėjimu”, – pabrėžė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovai sutarė toliau tęsti Lenkijai, Baltijos valstybėms ir visai Europos Sąjungai svarbių strateginių transporto ir energetikos projektų – dujų ir elektros jungčių tarp Lietuvos ir Lenkijos – įgyvendinimą, derinti nacionalinius prioritetus – NATO kolektyvinę gynybą ir atsaką į naująsias grėsmes, juos įtvirtinti naujoje NATO strateginėje koncepcijoje.

Lietuvos gyventojai mano, kad geriausiais šalies vadovais po nepriklausomybės atkūrimo buvo velionis prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas ir dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė, rodo nauja apklausa.

Kiti valstybės vadovai – Valdas Adamkus, Rolandas Paksas ir Vytautas Landsbergis – naujienų agentūros BNS užsakymu tyrimų bendrovės RAIT atliktoje apklausoje sulaukė gerokai mažiau simpatijų.

Paklausti, kuris iš išvardytų Lietuvos vadovų geriausiai vadovavo šaliai, 39,1 proc. nurodė birželį mirusį A.M.Brazauską, kuris Lietuvos prezidentu buvo 1993-1998 metais. Kiek daugiau nei metus prezidento pareigas einančią D.Grybauskaitę geriausia Lietuvos vadove įvardijo 36,1 proc. apklaustųjų.

10,1 proc. apklaustųjų nurodė, kad šaliai geriausiai, jų nuomone, vadovavo Valdas Adamkus, prezidentu buvęs dvi kadencijas. 2004-aisiais apkaltos tvarka iš prezidento posto pašalintą Rolandą Paksą geriausiu valstybės vadovu apklausoje įvardijo 5,9 proc. respondentų, o 2,2 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad šaliai geriausiai vadovavo 1990-1992 metų Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Tyrėjų teigimu, kad šaliai geriausiai vadovavo A.M.Brazauskas statistiškai reikšmingai dažniau nurodė 60-74 metų respondentai. 15-24 metų apklaustieji dažniau teigė, kad, jų nuomone, šaliai geriausiai vadovauja D.Grybauskaitė.

15-24 metų asmenys su aukštomis pajamomis (1100 litų ir daugiau vienam šeimos nariui) statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad geriausiai šaliai vadovavo V.Adamkus.

Tyrimo metu apklausti 1008 nuolatiniai Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų. Apklausa atlikta liepos 15 – rugpjūčio 2 dienomis. Apklausos rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad viešajame sektoriuje didelio taupymo kol kas nematyti.

“Palyginus atlyginimų kritimą viešajame ir privačiame sektoriuje matome labai didelį skirtumą. Sumažinome etatus tik simboliškai – arba netikrai užimtų, arba nesančių darbuotojų. Didelio sumažinimo arba to krizinio taupymo viešajame sektoriuje nėra tiek daug. Kitos šalys nuėjo daug gilesniu taupymo keliu”, – interviu Lietuvos TV laidai “Savaitė” sakė prezidentė.

Paklausta, kokius taupymo rezervus ji matanti kitąmet, valstybės vadovė minėjo valstybės aparato mažinimą ir besidubliuojančių funkcijų naikinimą.

Anot D.Grybauskaitės, Lietuva turi dvi itin brangiai kainuojančias sritis – socialinę ir sveikatos apsaugą.

“Kasmet sumos, pavyzdžiui, sveikatos sistemai, didėja, bet paslaugų kokybė ir pasitenkinimas jomis praktiškai mažėja. Mes turime daug išlaidų ir labai neefektyvias sistemas. Tai nereiškia, kad kažką reikia karpyti ir mažinti, galime eiti struktūrinių reformų ir optimizavimo keliu”, – tvirtino valstybės vadovė.

Vertindama Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės darbą ji teigė, kad nepaisant to, koks Ministrų kabinetas būtų buvęs, jo būtų laukę tokie patys iššūkiai.

“Visos vyriausybės būtų priverstos daryti tai, ką pradėjo šita Vyriausybė – taupyti, karpyti, deja. Ir ypač viešąsias išlaidas. Tai darė visa Europa, Baltijos šalys, tai darė ir šita Vyriausybė. Tai buvo neišvengiama”, – pabrėžė D.Grybauskaitė.

Liepos 12-ąją suėjo metai, kai D.Grybauskaitė eina prezidentės pareigas.

Per ekonominį sunkmetį Lietuvos garbės konsulų aktyvus ir iniciatyvus darbas yra didelė pagalba Lietuvai, teigia šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

“Jums (konsulams – BNS) nėra paslaptis, jog dėl ekonominio sunkmečio mums teko sumažinti kai kurių ambasadų personalą. Tačiau džiaugiuosi, jog turime jus – savanorius Lietuvos draugus, pasiryžusius siekti, kad nenukentėtų Lietuvos valstybės ir lietuvių, gyvenančių užsienyje, interesai. Kiekvieno jūsų asmeninė iniciatyva, aktyvumas yra labai svarbūs ir reikšmingi”, – trečiadienį atidarydama ketvirtąjį Lietuvos garbės konsulų suvažiavimą pabrėžė prezidentė.

Pasak šalies vadovės, partneriai užsienyje dažnai pirmiausia iš garbės konsulų sužino verslo ir investicijų galimybes Lietuvoje.

“Daugeliui jūsų, nors ir neturintiems lietuviškų šaknų, tenka bendrauti su lietuviais ir jų organizacijomis jūsų šalyse. Esu dėkinga už jūsų pastangas ir paramą mūsų tautiečiams, neabejoju, jog ir toliau vaisingai prisidėsite prie lietuvių ir kitų šalių kultūrinių ryšių stiprinimo, kurie padės ir išsaugoti lietuvybę atokiausiuose pasaulio kampeliuose”, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Prezidentė pabrėžė, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog garbės konsulų yra 166, o Lietuvos ambasadų – šiek tiek daugiau nei 40, garbės konsulai daug plačiau atstovauja Lietuvą, taigi gali patarti užsienio valstybėse reziduojantiems Lietuvos diplomatams.

Liepos 12 d. – baigiasi pirmieji Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos metai. Kas pasikeitė Lietuvoje?

„Lietuvos žmonės norėjo permainų ir jos pajudėjo. Ne taip greitai, kaip norėtume, tačiau per 365 dienas Lietuva išdrįso ir sugebėjo pasukti permainų keliu – skaidresnės, teisingesnės, saugesnės ir pilietiškesnės valstybės kūrimo link. Tai ambicingi tikslai. Jeigu ir toliau visi išvien nuosekliai dirbsime – sukursime geresnę Lietuvą”, – apžvelgdama pirmųjų kadencijos metų darbus teigia prezidentė.

Geresnė Lietuva, pasak prezidentės, daugeliui žmonių prasideda nuo mažesnių vartojimo kainų, todėl pirminis uždavinys sunkmečiu – užtikrinti, kad šalies gyventojai nenukentėtų nuo manipuliacijų kainomis, užkirsti kelią interesų grupių savivalei ir kainų didinimui.

Prezidentei pareikalavus, priimtos Farmacijos įstatymo pataisos, leidusios sumažinti vaistų kainas. Vetavus Šilumos ūkio įstatymą, užkirstas kelias šilumos kainų didinimui. Išformavus LEO, pakeitus elektros kainų skaičiavimo metodiką, pradėjus veikti elektros rinkai, pradėtos reguliuoti elektros kainos.

Skurdžiausiai gyvenančių žmonių interesų apsauga – pagrindinis prezidentės reikalavimas socialinės politikos formuotojams. Pasak šalies vadovės, saugi vaikystė ir aprūpinta senatvė – atsakingos socialinės politikos pamatas. Prezidentei pareikalavus, parengta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, pradėta ilgalaikė Sodros reforma, kuriama teisinė bazė, ginanti nuo smurto, pateiktos pataisos, didinančios bausmes už nusikaltimus vaikams, nedarbo mažinimas tapo Vyriausybės veiklos prioritetu, įvesta neliečiama socialinių išmokų riba, pradėjo veikti socialinę Ignalinos AE regiono atskirtį mažinanti Visagino programa.

Prezidentės teigimu, didžiausią žalą valstybei ir žmonių tarpusavio santykiams daro korupcija. „Korupcija kaip vėžys, išplitęs visose gyvenimo srityse. Jam įveikti reikia gerokai stipresnių vaistų nei iki šiol”, – teigia prezidentė.

Prezidentės iniciatyva korupciniams nusikaltimams pailginti senaties terminai, Seimui pateikti pasiūlymai dešimteriopai griežtinti baudas už kontrabandą, korupcinius ir ekonominius nusikaltimus, įteisinti neteisėtai įgyto turto konfiskaciją.

Vetavus Žemės reformos įstatymą ir pasiūlius pataisas, panaikintos prielaidos korupciniams sandoriams dėl valstybinės žemės miestuose, vetavus Statybos įstatymą – užkirstas kelias piktnaudžiavimui nelegaliomis statybomis, parengtos pataisos, garantuosiančios skaidrią statybų leidimų išdavimo tvarką.

Pakeista Generalinės prokuratūros vadovybė, tobulinama ikiteisminių tyrimų tvarka ir kontrolė.

Užsienio politika, pasak prezidentės, turi tarnauti šalies gyventojų interesams. Ekonominio sunkmečio ir finansinės krizės metai reikalavo neatidėliotinų sprendimų, kurie padėtų pritraukti naujų investicijų, rasti rinkų kaimyninėse šalyse, užtikrintų šalies ekonominį ir energetinį saugumą.

Prezidentė surengė 26 užsienio darbo vizitus. Lietuvą Prezidentės kvietimu aplankė NATO, Europos Parlamento, Europos Komisijos vadovai, naujasis Europos Vadovų Tarybos Prezidentas, Suomijos, Slovėnijos, Lenkijos, Estijos ir Latvijos Prezidentai bei 40 aukšto rango užsienio valstybių pareigūnų. Ypatingas Prezidentės dėmesys bendradarbiavimui su ES institucijomis bei Baltijos ir Šiaurės šalimis lėmė, kad Lietuvos ir Baltijos šalių energetinės izoliacijos panaikinimas tapo ES prioritetu. Elektros jungčiai su Švedija ES skyrė 175 milijonų eurų finansavimą. Taip pat užsitikrintas Europos Komisijos palaikymas, siekiant finansinės paramos dujotiekiui tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesti ir lėšų numatymo naujojoje ES finansinėje perspektyvoje tolesnei Ignalinos AE uždarymo priežiūrai, taip pat elektros ir geležinkelio jungtims su likusia Europa tiesti. Prezidentės pastangomis Lietuvoje kuriasi europinės ir euroatlantinės agentūros -atidarytas ES Lyčių lygybės institutas, steigiamas NATO Energetinio saugumo centras. Gauti Liuksemburgo vadovų oficialūs patikinimai dėl investicijų Lietuvoje į atsinaujinančius energetikos šaltinius.

Per metus Prezidentė gavo 11 370 šalies gyventojų laiškų. Juose keliamos problemos buvo nagrinėjamos ir darbo vizitų į regionus metu. Per metus Prezidentė aplankė 6 šalies regionus: Visagine aptartos Ignalinos atominės elektrinės regiono gyventojų problemos, Alytuje – nedarbo mažinimo ir naujų darbo vietų kūrimo galimybės, vizitas į Suvalkiją buvo skirtas vietos bendruomenėms stiprinti, atliekų tvarkymo problemos aptartos Kazokiškėse, vizitas Kaune buvo skirtas savivaldos problemoms, Biržuose kalbėta apie paveldo pritaikymą turizmui.

Daugybė postus praradusių aukštų valstybės pareigūnų, Aleksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino rankų spaudimai, griežta retorika, numarintas “Leo LT” ir išsaugoti aukšti reitingai. Tai dažniausiai, nors ne visi geru žodžiu, minimi per beveik metus prezidentės D.Grybauskaitės atlikti darbai ar kitoniškumas.

Be abejo, kaip taikliai pastebi “Vilmorus” direktorius Vladas Gaidys, demokratinėje visuomenėje vienam žmogui sunku padaryti kažką ypač blogo, kaip ir gero, juolab per metus. “Demokratija – ne autoritarizmas, kur diktatorius rytą pabunda ir priima kokį nori sprendimą”, – pabrėžia sociologas. Taigi vertinant šiuo aspektu, bent jau galima atmesti gąsdinimus apie D.Grybauskaitės “šliaužiantį autoritarizmą”, nes, kaip vertina daugelis “Veido” pašnekovų, prezidentei per metus pavyko išsakyti daug ryžtingų siekių, bet ne taip gerai sekėsi nuveikti konkrečių darbų.

Populiarumas prideda galių

Prezidentės pirmame metiniame pranešime pateiktą šiandienos mūsų visuomenės būklę (“Grimztame į nusivylimą ir nepasitikėjimą – politika, valdžios institucijomis, savimi ir savo valstybe. (…) Priėjome tašką, kur nepakanka dar vieno eilinio padėties konstatavimo, priminimo apie sunkumus, pasikritikavimų.”) verta patikslinti: per metus valdant D.Grybauskaitei nusivylimas padidėjo kaip niekada anksčiau. Net 15 proc. krito pasitikėjimas “Sodra”, mažiau pasitikima Konstituciniu Teismu, Valstybės kontrole, rekordiškas nusivylimas teismais, Vyriausybe, Seimu, partijomis.

Reitingus pasigerino vienintelė Prezidentūra (nuo 63 iki 73 proc.). Unikalus ir pasitikėjimas D.Grybauskaite: iš karto po rinkimų, kaip rodo “Vilmorus” apklausa, ji pelnė 85 proc. palankių vertinimų, po metų – 84 proc. Tačiau, kaip pastebi V.Gaidys, ankstesniems prezidentams dėl šio posto tekdavo įveikti aštresnę konkurenciją, po rinkimų jų reitingai būdavo žemesni, bet paskui kildavo. Pavyzdžiui, prezidento Valdo Adamkaus populiarumas pirmą kadenciją per metus pakilo nuo 64 iki 85 proc.

Tiek dėmesio D.Grybauskaitės reitingui skiriame neatsitiktinai: vos išrinkta ji pareiškė: “Naudosiuosi ne tik visomis įstatymais suteiktomis prezidentui teisėmis, bet ir savo autoritetu”. Tačiau ką pati prezidentė per metus padarė daugiau už, cituojant ją pačią, “eilinį padėties konstatavimą ar pasikritikavimus”?

"Veido" archyvas

Kaip rodo prieš rinkimus atliktos apklausos. dauguma žmonių Prezidentūroje norėjo matyti asmenybę, kuri šalį išvestų iš krizės. Tačiau D.Grybauskaitė apsiribojo Vyriausybės ir Seimo kritika, nesiūlydama daug konkrečių idėjų ir projektų

Krizės įveikimo receptų nesiūlė

“Tiesiogiai nelabai ką ir galėjo paveikti”, – taip Vilniaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka vertina prezidentės pastangas sprendžiant didžiausią pastarųjų metų skaudulį – socialinius klausimus. Paklausus kelių įmonių vadovų, šie net nesiėmė vertinti prezidentės indėlio gelbėjant verslą, sakydami, kad tai – premjero kompetencija.

Vis dėlto pati D.Grybauskaitė po rinkimų yra pareiškusi, kad šiandien valstybei reikia prezidento kasdienėms problemoms spręsti, matyt, todėl žmonės ir pasirinkę ją sunkmečiu. Tad atrodė, kad valstybės vadovė, juolab ekonomistė, finansų guru, pasiraitos rankoves ir kibs į prezidentei neprivalomą, bet krizės ir žmonių lūkesčių diktuojamą darbą – ieškoti sprendimų, kaip kapanotis iš krizės. To leido tikėtis ir pirmas jos užsienio vizitas – ne tradiciškai pas kaimynus lenkus, o į Švediją, vizitą pradedant nuo pokalbio su staiga paskolų portfelį užvėrusio “Swedbanko” prezidentu. Tačiau vėliau D.Grybauskaitė ne vieną kartą pateikė pastabą, kad su ja nekalbėtų kaip su ministre, nes ji – prezidentė. Taip ir liko neįgyvendintas vienas pirmųjų jos reikalavimų “atvelti suveltą mokesčių sistemą”, matyti valstybės finansų visumą. Atvirkščiai – vėl visuomenė gąsdinama naujų mokesčių vizijomis.

Žinoma, šalies vadovė laiku atkreipė dėmesį į daug problemų. “Žinant, koks didelis prezidentės autoritetas, galima manyti, kad ir nuomonės pareiškimas turi netiesioginę įtaką įstatymų leidybai. Tačiau pagal Konstituciją prezidentas turi įstatymo iniciatyvos teisę, kuria ne tik dabartinė, bet ir visi prezidentai per dvidešimt metų retai naudojasi. Nematau šioje srityje permainų”, – konstatuoja R.Lazutka.

Ką duos korupcijai paskelbtas karas

"Veido" archyvas

D.Grybauskaitės kova su korupcija vieniems primena revoliuciją, kiti abejoja pasirinktais bausmių griežtinimo metodais. Tačiau bet kuriuo atveju tai suteikė vilties, kad ir mūsų valstybėje korupcija nebus toleruojama

Vis dėlto kitoje srityje – bandant pažaboti korupciją – prezidentės pastangomis Lietuvoje vyksta, pasak Klaipėdos universiteto istoriko Vyganto Vareikio, beveik revoliucija. Primygtiniu šalies vadovės nurodymu pradėti ardyti monopolininkų klanai, bent jau jų simbolio “Leo LT” neliko, išdrįsta pasipriešinti energetikų ir farmacininkų savivalei, vienų nustatant elektros energijos, kitų – vaistų kainas.

“Deja, nepaisant D.Grybauskaitės tikrai gražios retorikos, tvirtinimo, jog visi lygūs prieš įstatymus, kad reikia pažaboti korupciją, vienintelis rimtesnis jos planas, kaip tai daryti, – siūlymas griežtinti bausmes už korupcinius nusikaltimus. Tačiau kriminologų seniai nustatyta, kad iš tiesų veikia ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas”, – tvirtina Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys Rytis Juozapavičius, anksčiau vadovavęs “Transparency International” Lietuvos skyriui.

Tobulinant teisinę sistemą, gerus prezidentės ketinimus, bet ne jų įgyvendinimą kol kas teįžvelgia ir garsus advokatas Kęstutis Lipeika: “Daugelis keistinų dalykų labai ilgai nusitęsia. Patarėjai, taip pat ir teisės klausimais, – garbingi, išsilavinę žmonės, bet dažniausiai nečiupinėję nė vienos tikros bylos.Nežinau, su kuo aptariami būtini teisės srities pakeitimai, bet racionalių ir radikalių pakeitimų negirdėti”.

Europarlamentaras filosofas Leonidas Donskis labai principingą požiūrį į teisėtvarką, į kai kuriuos pareigūnus, kurie buvo praradę visuomenės pasitikėjimą, vadina vienu svarbiausių D.Grybauskaitės darbų. “Jei prezidentei pakaktų ryžto ir toliau tęsti tokią pat poziciją, tai būtų vienas produktyviausių dalykų, kuriuos ji pradėjo”, – mano europarlamentaras.

"Veido" archyvas

Prezidentė pagarsėjo pomėgiu kirsdinti galvas. Tačiau kaip seksis naujiems vadovams, kuriems pagrindinis keliamas reikalavimas – būti nesisteminiams? Jį atitiko generalinis prokuroras Darius Valys, lig tol vadovavęs trims Akmenės prokurorams

Tačiau kokių vaisių subrandins prezidentės taktika kapoti senas galvas ir jas keisti, anot pačios šalies vadovės, gal ir nekokiais, bet bent jau ne vagimis, anksti spręsti. Beje, ir ji pati “Veidui” yra pripažinusi: “Jei pati sistema nesikeis, nauja galva labai greitai pripras prie senos sistemos ir vėl reikės ją keisti”. Tad ką prezidentė keis – vėl galvas ar sistemą?

Užsienio politika – nesuprantama

Savo užsienio politiką D.Grybauskaitė dar per inauguracines kalbas įvardijo kaip “tvirtą Lietuvos interesų gynimą” vietoje “įsivaizduojamos šalies lyderystės”. Bet tai, kad pirmojo vizito pas naują prezidentę atvyko paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Baltarusijos vadovas, nekokia simbolika.

"Veido" archyvas

Užsienio politikos prioritetu D.Grybauskaitė įvardijo tvirtą Lietuvos interesų gynimą vietoje įsivaizduojamos šalies lyderystės. Tačiau daugeliui toji politika neaiški, nes šalies vadovė susitikinėja su A.Lukašenka, o ne B.Obama

“Man aišku, jog norima balansuoti, siekiama, kad užsienio politika nebūtų vienpusiška, linkstama į gerą kaimynystę. Labai sveikinu bandymus Lietuvą priartinti prie Šiaurės šalių. Yra pamato gerinti santykius ir su Rusija. Tik noriu priminti vieną akivaizdų dalyką: kol to nenorės Rusija, to ir nebus, būtų naivu manyti, kad tai vien Lietuvos iniciatyvos reikalas”, – sako europarlamentaras L.Donskis, prisipažindamas, kad jam lig šiol lieka nelabai aiškūs užsienio politikos prioritetai.

Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis taip pat sakosi įžvelgiantis gana ryškiai ekonomiškai išreikštą prezidentės orientyrą į Rytus. “Tačiau sunku apibrėžti, kaip mes reaguojame į “Nord Stream” dujotiekį ar kaip sutariame su lenkais dėl įvežtinių braškių. O kai per tokį sunkmetį prezidentė beveik nematoma ar per mažai matoma, man atrodo, tada ji netenka prasmės”, – mano autoritetingas pedagogas.

Be pamatuojamų tikslų nebus ir permainų

“Prezidentė nieko Lietuvoje nepakeitė. O pagal visas vadybos teorijas, esant sunkiai padėčiai, vadovas turi imti valdžią į savo rankas ir viską daryti savo rizika, savo protu ir asmenine atsakomybe. Žinoma, galima taip nugyventi visą kadenciją, nieko stipriau nekeisti ir išlaikyti aukštus reitingus. Bet kam mums tada tokia pusiau prezidentinė valstybė, nelabai suprantu”, – neslepia nusivylimo B.Burgis.

Europarlamentaras L.Donskis kur kas palankiau vertina pirmuosius prezidentės metus, didžiausia jų sėkme laikydamas suteiktą viltį, kad iš tikrųjų galime reformuoti valstybę ir daugelyje sričių pasiekti europietiško skaidrumo, sustiprinti demokratiją, netoleruoti korupcijos. Tačiau europarlamentaras linki prezidentei stiprinti kitą darbo barą: “Prezidento V.Adamkaus stiprybė buvo bendravimas, santykis su žmonėmis. Nesakyčiau, kad šis aspektas – didžiausia prezidentės D.Grybauskaitės stiprybė. Į ją žvelgdami matome aukštą pareigūnę, ji griežta ir principinga. Tačiau prezidentės pareigos – ne tik užsienio politika ar valstybės gynyba. Ji turi būti ir visuomenės balsas, kalbant su Vyriausybe ar Seimu, nes prezidentas – vienintelis aukščiausio lygio vadovas, kurį renka visa tauta”, – tikina L.Donskis.

"Veido" archyvas

Prezidentės rinkimų šūkis buvo “Valstybė patikimose rankose”. Norint įsitikinti, ar tikrai taip yra, D.Grybauskaitei patariama kurti darbų, kaip ji pati tarnauja žmogui, atlikimo konkrečios patikros sistemą

“Žiūrėdamas į prezidentės savęs pateikimą kaip prieš tai buvusių lyderių alternatyvą, labai noriu, kad jai pasisektų, – prisipažįsta R.Juozapavičius ir pataria, kaip tai padaryti: – D.Grybauskaitė turėtų imtis kurti prezidento atskaitingumo sistemą: sudaryti konkrečių darbų, kaip ji pati tarnauja žmogui (apie tai ji kalbėjo metiniame pranešime), atlikimo patikros lapą, kuriame būtų pamatuojami rodikliai – tokie, kad per tris sekundes būtų aišku, įvykdė ar ne. Jei D.Grybauskaitė ims kurti konkretesnius prezidento gero valdymo kriterijus, ji taps politike, kuri įgyvendins žadėtas permainas. Priešingu atveju pasibaigus jos kadencijai vėl klausinėsime vieni kitų, kaip mums atrodo, ar ji gerai valdė. O permainų nebus ir D.Grybauskaitė susilygins su ankstesniais prezidentais”, – pabrėžia R.Juozapavičius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako apgailestaujanti, jog Šv.Mišios už mirusį pirmąjį Lietuvos prezidentą atkūrus nepriklausomybę Algirdą Mykolą Brazauską Katedroje bus laikomos be velionio karsto.

“Su nuoskauda”, – paklausta, kaip vertina tokį sprendimą, žurnalistams antradienį Seime, kur vyksta posėdis velionio atminimui, sakė prezidentė.

“Sprendimas, kurį padarė Lietuvos Bažnyčios hierarchai, liks turbūt ant jų sąžinės”, – sakė D.Grybauskaitė. “Tai jų sprendimas”, – pridūrė ji.

Kaip pranešė naujienų portalas delfi.lt, remdamasis vyskupu Juozu Tunaičiu, sprendimą Šv.Mišias už prezidentą A.M.Brazauską ketvirtadienį aukoti be buvusio šalies vadovo karsto priėmė kardinolas metropolitas Audrys Juozas Bačkis.

“Apsvarstėme viską gerai ir nutarėme pasiūlyti, kad nereikėtų nešti į Katedrą”, – delfi.lt sakė vyskupas J.Tunaitis, tačiau neatskleidė apsisprendimo priežasčių.

Lietuvos prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys patvirtino, kad siūlymą nenešti prezidento A. Brazausko karsto į Arkikatedrą pasiūlė Katalikų Bažnyčios atstovai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, jog sprendimas skirti daugiau kaip 4 mln. litų kompensuoti 2008 metų rinkimų partijų kampanijų išlaidas žmonėms parodė, kad politinis elitas, nors ir prašo taupyti, pats nėra taupymo pavyzdys.

Tokią poziciją prezidentė žurnalistams išsakė trečiadienį apsilankiusi Ukmergės rajone esančiame prezidento Antano Smetonos dvare.

“Manau, kad didelio pasididžiavimo tokie reiškiniai kelti neturėtų niekam, ypač, mūsų žmonėms, kurie mato, kad politinis elitas tikrai nepradeda nuo savęs ir nėra taupymo pavyzdys”, – sakė D.Grybauskaitė.

“Kreipdamiesi į žmones ir norėdami prašyti jų supratimo sunkmečio metu palaukti, galbūt pakentėti ir sutikti su mažėjančiomis algomis ir pensijomis, politikai turėtų rodyti asmeninį ir partinį pavyzdį. To dabar nėra”, – konstatavo šalies vadovė.

Ministrų kabinetas pirmadienį priėmė sprendimą iš Privatizavimo fondo 4 mln. 99 tūkst. litų skirti 2008 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos dalies išlaidų kompensavimo politinėms partijoms programai.

Įstatymas numato, jog politinės partijos turi teisę į dalies išlaidų politinei kampanijai kompensavimą, jei nepadarė šiurkščių politinės kampanijos finansavimo tvarkos pažeidimų ir per nustatytą laikotarpį atsiskaitė už skolas.

Pagal įstatymą, kompensacija gali siekti iki 25 proc. politinės kampanijos išlaidų, jei tam skirti asignavimai atskirai numatomi valstybės biudžete.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko pavaduotojo Pavelo Kujalio teigimu, iki šiol už praėjusius rinkimus partijoms dalis politinės kampanijos išlaidų buvo kompensuota tik vieną kartą, 2002 metais. Jo teigimu, konkrečias sumas, kurias gaus atskiros partijos, nustatys Finansų ministerija.

VRK, kaip numato įstatymas, yra numačiusi maksimalius dydžius, į kuriuos galėtų pretenduoti Seimo rinkimuose dalyvavusios partijos.

Pagal patirtas išlaidas, valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija galėtų pretenduoti į 1,5 mln. litų kompensaciją, opozicinė Socialdemokratų – 1,4 mln. litų.

Liberalų ir centro sąjungai maksimali kompensacija galėtu siekti per 746 tūkst., Naujajai sąjungai – 634 tūkst., partijai “Tvarka ir teisingumas” – 587 tūkst., Liberalų sąjūdžiui – 512 tūkst., Darbo partijai – 456 tūkst., Tautos prisikėlimo partijai – 143 tūkst. litų. Kitoms partijoms maksimalios galimos išlaidos neviršytų 100 tūkst. litų.

Politinės partijos iš biudžeto šiemet dar gaus apie 5,5 mln. litų dotacijų, pusė šios sumos jau paskirstyta pavasarį, kita dalis laukia rudenį.

Paveldo objektus pritaikyti turizmo plėtrai raginanti Dalia Grybauskaitė apsilankė apleistame pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos dvare Ukmergės rajone.

„Nepateisinama ir gėda, kai A. Smetonos dvaras ir kiti Lietuvos valstybingumo istorijai ir kultūrai svarbūs paveldo objektai įvardijami kaip vietinės reikšmės ir yra taip apleisti. Būtinas valstybiškas ir sisteminis požiūris į Lietuvos valstybingumo istorijai svarbius objektus ir istorines Lietuvos vietas. Jie galėtų būti sujungti į savotišką „Valstybingumo kelią” ir tapti viena įdomiausių kultūrinio turizmo ir edukacinio švietimo programų Lietuvoje”, – teigia prezidentė.

Unikaliu kultūros paveldu ir kraštovaizdžiu turtingoje Lietuvoje, pasak šalies vadovės, kultūrinis turizmas gali tapti šalies prekės ženklu.

Prezidentės teigimu, būtina apsispręsti dėl pačių vertingiausių paveldo objektų Lietuvoje sąrašo, sutvarkyti juos bei sukurti visą reikiamą infrastruktūrą jų lankymui. Būtina parengti teminius kultūrinio turizmo maršrutus ir juos įtraukti į europinius kultūrinio turizmo kelius.

Prezidentės teigimu, kultūros paveldą būtina prikelti antram gyvenimui ir paversti juos pelningais, Lietuvą garsinančiais turizmo traukos centrais.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusivylusi sprendimu dėl naujo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo, sako šalies vadovės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius.

Konkursą į šį postą laimėjo Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Vitalijus Gailius.

Anot J.Markevičiaus, V.Gailius yra iš anksto tapęs “spekuliacijos įkaitu”, o pokyčių FNTT kol kas nematyti. Vadovų pakeitimas, jo žodžiais, nepadės išspręsti šios institucijos problemų.

“Prezidentė nusivylusi tokiu Vyriausybės sprendimu, kuris užsivedė į nedidelį ir rezultatų neturintį pasikeitimą, nes prezidentės pozicija buvo aiški dėl FNTT kaip institucijos, kad turi būti iš esmės peržiūrėta. Dabar naujai paskirtas vadovas jau iš anksto tapo spekuliacijos įkaitu, galbūt ir nepelnytai, bet kol kas pokyčiai nevyksta šioje tarnyboje”, – interviu Žinių radijui sakė prezidentės patarėjas.

“Prezidentės manymu, FNTT užprogramuota susidurs su tomis pačiomis problemomis nesvarbu, koks bus vadovas”, – teigė jis.

J.Markevičius negalėjo atsakyti, ar FNTT bus sujungta su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), apie ką yra skelbta anksčiau. Tačiau, anot jo, tarnyba turėtų būti perduota Finansų ministerijos žinion.

“Vidaus reikalų ministerija pati atskirai nėra pajėgi formuoti kovos su finansiniais nusikalt politiką. Tam reikalingas Finansų ministerijos matymas ir bendradarbiavimas su Finansų ministerijos atskaitingomis institucijomis. FNTT turi būti perduota Finansų ministerijai, kokia forma, kaip, tai turėtų būti premjero sprendimas”, – sakė prezidentės patarėjas.

V.Gailius dar iki paskelbiant konkurso rezultatus žiniasklaidoje buvo įvardytas numatomu laimėtoju.

Iš viso dokumentus buvo pateikę 10 pretendentų, vienas jų neatitiko keltų reikalavimų, tad konkurse pakvieti dalyvauti 9 kandidatai.

FNTT vadovavęs R.Boreika iš šių pareigų atsistatydino nuo gegužės 18 dienos. Jis po premjero ir kitų valdančiųjų kritikos kovo pabaigoje paskelbė nusprendęs išeiti į pensiją.

Praėjusį mėnesį pagal premjero A.Kubiliaus pareiškimą Generalinė prokūratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl R.Boreikos veiksmų. Tačiau tuometinis laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas pranešė nenustatęs galimo R.Boreikos piktnaudžiavimo tarnyba.

Dalia Grybauskaitė pirmadienį taip pat sakė, kad nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčiai ateityje yra “diskutuotini”, tačiau jie negali būti laikomi priemone biudžeto skylėms lopyti.

“Jokių sprendimų nepriimsiu ir nepritarsiu, kol nebus įvykdyti anksčiau duoti įsipareigojimai iki liepos pirmosios apsispręsti dėl kompensavimo mechanizmo už pensijų sumažinimą. Tai mano sąlygos”, – žurnalistams pirmadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Siekdama sumažinti biudžeto deficitą be kitų priemonių Vyriausybė siūlo mažinti motinystės išmokas ir pradėti ilginti pensinį amžių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas praėjusią savaitę sakė, kad konkretus sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmas galėtų būti pasirinktas birželio pabaigoje arba liepos pradžioje.

Ministro teigimu, šiuo metu yra “keli aiškūs ir konkretūs variantai”.

Komentuodama galimus nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius, D.Grybauskaitė sakė, kad jie negali būti svarstomi kaip biudžeto skylių kamšymo priemonė, nes pajamos iš jų neitų tiesiogiai į centrinį biudžetą.

“Jie negali būti iš viso svarstomi kaip biudžeto skylių kamšymas. Tokie mokesčiai ateityje yra diskutuotini”, – sakė prezidentė.

Siekis vietoj lito Lietuvoje įsivesti eurą nėra “savitikslis tikslas”, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. “Euras nėra tikslas. Tai – tik labai naudinga priemonė ilgalaikiam ekonominiam tvarumui užtikrinti, bet nėra savitikslis tikslas. Svarbiausia, kad politikai elgtųsi atsakingai, nes euras sumažina politinio populizmo galimybę fiskalinėje politikoje”, – interviu Žinių radijui antradienį pareiškė D.Grybauskaitė.

Pasak jos, Lietuvai dabar svarbiausia stabilizuoti finansinę padėtį bei ekonomiką mėginti “kuo greičiau pastatyti ant augimo bazės”.

“Eurą, manyčiau, Lietuva anksčiau ar vėliau įsives, bet nemėginkime spekuliuoti dėl datų”, – teigė šalies vadovė.

Pirmoji iš Baltijos šalių eurą 2011 metais įsives Estija. Lietuva nesėkmingai prie bendros ES valiutos mėgino pereiti nuo 2007 metų, bet ji neįvykdė infliacijos Mastrichto kriterijaus.

Šalis, siekianti įsivesti eurą, turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus: kainų stabilumo, valdžios sektoriaus deficito, valdžios sektoriaus skolos, ilgalaikių palūkanų normų, o šalies nacionalinė valiuta ne trumpiau kaip dvejus metus privalo dalyvauti valiutų kurso mechanizme.