Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad pirmasis jos metinis pranešimas buvo skirtas Lietuvos žmonėms, o ne politologams.

Kai kurie apžvalgininkai antradienį prezidentės sakytą metinį pranešimą įvertino kaip nekonkretų ir nepakankamai išsamų.

“Kalbėjau Lietuvos žmonėms, ne politologams”, – žurnalistams ketvirtadienį sakė D.Grybauskaitė.

Antradienį Seime skaitydama metinį pranešimą prezidentė sakė, kad Lietuva grimzta į nusivylimą, o valdžios institucijos privalo “atsigręžti į žmogų”.

A.Valinskas: metinio prezidentės pranešimo nebuvo

Vilnius, birželio 8 d. (BNS). Valdančiajai daugumai priklausančios Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas antradienį prezidentės Dalios Grybauskaitės perskaitytą metinį pranešimą pavadino “dar neregėto negirdėto žanro pasisakymu”.

“Nelabai galiu komentuoti, kadangi tokio metinio pranešimo kaip ir nebuvo, ir aš manau, kad labiausiai turėjo nusivilti žmonės, kurie jo laukė, nes tai buvo kol kas dar neregėto negirdėto žanro, švelniai pasakysiu, pasisakymas. (…) Tai buvo reklaminių šūkių rinkinys, nepamirštant pasipuikuoti savo reitingais, ir labai keista, kad pačioj pradžioj savo taip vadinamo pranešimo prezidentė įspėjo, kad nieko nepasakys”, – sakė A.Valinskas.

“Mano asmeninis klausimas prezidentei – tai kada bus metinis pranešimas”, – tęsė TTP vadovas, su šalies vadove įsivėlęs į konfliktą, kada, D.Grybauskaitei skeptiškai įvertinus A.Valinsko galimybės eiti kultūros ministro pareigas, jos pasisakymą pavadinęs “įsižeidusios bobos pozicija”.

Paklaustas, ar metiniame pranešime įvardytos problemos jam neatrodo svarbios, A.Valinskas atsakė, jog “nei vienos aštrios problemos nebuvo šioje kalboje iškelta, gal nevyniokite žodžių į vatą, pranešimo nebuvo”.

Prezidentė D.Grybauskaitė antradienį Seime perskaitė pirmąjį metinį pranešimą. Šalies vadovė sakė atsisakanti tradicinio metinės kalbos žanro – įprastinės visų šalies gyvenimo sričių apžvalgos, rikiuojant jas įprasta tvarka. Kai kurie apžvalgininkai jos kalboje sakė pasigedę konkretumo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepritarė Seimo patvirtintoms Šilumos ūkio įstatymo pataisoms ir grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio 10 straipsnio pakeitimo įstatymą.

„Seimo priimtos pataisos palieka akivaizdžias spragas šilumos gamybos monopolininkams pelnytis gyventojų sąskaita, nevaržomai didinant šilumos kainą, prisidengus biokuro ir kitų atsinaujinančių šaltinių naudojimu šilumos energijai gaminti. Tokių pataisų inicijavimas ir priėmimas Seime atspindi ne daugumos Lietuvos žmonių , o siaurus šilumos verslo ir jo lobistų interesus”, – teigia valstybės vadovė.

Prezidentės nuomone, Šilumos ūkio įstatymas kaip tik ir turėtų užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams, įdiegti konkurenciją šilumos gamybos rinkoje, įteisinti energijos šaltinių įvairovę, kas , kartu paėmus, turėtų atpiginti gyventojams kainas už šildymą. Tuo tarpu Seimo priimtos pataisos, pasak prezidentės, atvertų kelią šilumos monopolį turinčiam verslui iš biokuro gaminamą šilumą pardavinėti tokiomis pat kainomis, kaip ir iš gamtinių dujų pagamintą energiją, nors iš tikrųjų biokuro pagaminta šiluma yra pigesnė, nei dujų.

Valstybės vadovė siūlo savo pataisas, kurios sustiprins šilumos gamybos ir pardavimo kontrolės mechanizmą, o vartotojams garantuos mažesnes kainas. Prezidentė kartu siūlo apsvarstyti ir platesnės apimties šilumos ūkio reformą, kuri užtikrintų efektyvią konkurenciją ir pakeliamas kainas gyventojams, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia metinį pranešimą skaitysiantį gegužės pabaigoje. “Gegužės pabaigoje turėčiau skaityti metinį pranešimą”, – penktadienį žurnalistams po Baltijos jūros regiono jaunimo renginio “B-Young” atidarymo sakė šalies vadovė.

Tiksli data, anot jos, bus suderinta su Seimu.

Metiniame pranešime prezidentas įvertina politinę, ekonominę, socialinę, kultūrinę šalies padėtį, nurodo ateities uždavinius valstybės gyvenime. Seime perskaityti metinį pranešimą apie šalies vidaus ir užsienio politiką yra konstitucinė prezidento pareiga.

Konkreti metinio pranešimo skaitymo data nėra apibrėžta ir metiniai pranešimai anksčiau buvo skaitomi ir vasario, ir kovo, ir balandžio mėnesį. Pernai prezidentas Valdas Adamkus metinį pranešimą perskaitė balandžio 15 dieną.

BFL

Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir Seimui bus teikiamos Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio pataisos, kuriomis siūloma dešimteriopai padidinti maksimalias pinigines baudas už kriminalinius, tarp jų – ir už sunkius ekonominius bei finansinius nusikaltimus.

Už mažiausiai pavojingas nusikalstamas veikas maksimalią baudos ribą siūloma didinti nuo 6500 iki 65 000 litų, už sunkius nusikaltimus – nuo 39 000 iki 390 000 litų.

Prezidentės įsitikinimu, šiuo metu Baudžiamajame kodekse numatytos baudos yra neproporcingos nusikalstamų veikų pavojingumui ir daromai žalai, visiškai neatitinka nusikalstamu verslu užsiimančių asmenų nelegalaus pelno.

Išsakykite savo nuomonę “veidas.lt” apklausoje:

 Loading ...

Pasak valstybės vadovės, netoleruotina, kad vidutinė bauda fiziniam asmeniui už cigarečių kontrabandą tesiekia 14 tūkstančių litų, nors jo padaryta valstybei žala – vidutiniškai 200 tūkstančių litų. Prezidentės teigimu, nenormalu, jog šiuo metu Baudžiamajame kodekse už kontrabandą numatyta maksimali bauda, siekianti 39 tūkstančius litų, yra tik keliais tūkstančiais didesnė, nei minimali kontrabandos būdu gabenamų prekių vertė, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Panašiai nepriimtinas yra baudos dydžio ir valstybei daromos žalos santykis ir finansinių nusikaltimų, pavyzdžiui PVM grobstymo, atvejais.

“Pernelyg švelni, gerokai mažesnė nei iš nusikalstamos ekonominės ir finansinės veiklos gaunamos pajamos bausmė neatgraso nuo nusikaltimo. Bauda turi būti adekvati nusikaltimui ir valstybei daromai žalai ir tapti tikrai veiksminga bei plačiai taikoma bausme kovoje su ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais”, – teigia prezidentė.

Nustačius didesnes baudas fiziniams asmenims, atsiras galimybė, kai kuriais atvejais, baudomis pakeisti laisvės atėmimą, nes didelė piniginė bauda dažnai gali būti gerokai efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis laisvės atėmimas. “Baudos padidinimas ir baudos taikymo galimybių išplėtimas leistų iš esmės paspartinti kai kurių baudžiamųjų bylų tyrimą ir nagrinėjimą, nes atsirastų platesnės galimybės baudžiamąjį procesą pabaigti supaprastinta baudžiamojo proceso forma – baudžiamuoju teismo įsakymu. Tai ne tik paspartintų daugelio bylų nagrinėjimą, bet ir leistų taupyti teisėsaugos institucijų išteklius”,- sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako , kad Tautos prisikėlimo partijos vadovo Arūno Valinsko pareiškimus valdantieji turi įvertinti politiškai.

“Norėčiau pasakyti, kad jokių asmeninių vertinimų būti negali. Esu įsitikinusi, kad tai turi politiškai įvertinti valdančioji dauguma”, – ketvirtadienį lankydamasi parodoje “Agrobalt 2010″ žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Praėjusios savaitės pabaigoje komentuodamas prezidentės sprendimą neskirti jo kultūros ministru, A.Valinskas pareiškė, kad norėtų girdėti “ne įžeistos bobos poziciją”, o oficialią valstybės vadovės poziciją. Vėliau šeštadienį aiškindamas savo posakį teigė norėjęs “parodyti valstybės situaciją” – kad “didžiuliais žingsniais einama autoritarinio režimo link”.

Savo išpuoliui A.Valinskas pasirinko pačią jautriausią tiek prezidentės, tiek visos valdančiosios koalicijos vietą – A.Kubiliaus Vyriausybės stabilumą. Po dabar krikščionimis pasivadinusių buvusių A.Valinsko bendražygių ir Zuokų pasitraukimo iš koalicijos Vyriausybė Seime turi tik nominalią poros balsų daugumą. Bet du vienas po kito ėję nesėkmingi balsavimai dėl liberalcentristo Jono Liesio skyrimo Seimo vicepirmininku parodė, kad faktiškai tos vieningos valdančiosios daugumos Seime kaip ir nebėra. Nebent Vyriausybei įvairiomis nuolaidomis bei finansiniais pažadais pavyktų suburti ją kai kuriais specifiniais klausimais. Tokiomis aplinkybėmis vien tik paties A.Valinsko ir jo žmonos Ingos oficialus pasitraukimas iš koalicijos taptų rimtu pretekstu patikrinti, ar Vyriausybė dar tebeturi Seimo pasitikėjimą.

Tuo tarpu prezidentė D.Grybauskaitė jau kelis kartu labai aiškiai pasakė, kad alternatyvos A.Kubiliaus Vyriausybei nėra ir artimiausiu metu nenumatoma. Netiesiogiai tai reiškia, kad ne tik premjeras, bet ir pati valstybės vadovė padarys viską, kad išsaugotų Ministrų kabineto stabilumą. Tuo, regis, ir nutarė pasinaudoti A.Valinskas.

TPP prieš porą savaičių pareikalavo, kad būtų iš pareigų atleistas partijos deleguotas kultūros ministras Remigijus Vilkaitis. Vietoj jo TPP frakcija į šias pareigas pasiūlė A.Valinsko kandidatūrą. Prezidentė D.Grybauskaitė pranešė neskirsianti jo kultūros ministru, nes ministrai, pasak jos, turi turėti visuomenės pasitikėjimą ir kompetenciją.

Parlamento vadovybė nutarė kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų ištirta, ar Seimo nario Arūno Valinsko kalbos per visuomenės informavimo priemones pastarosiomis dienomis nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso.

Šiandien 10 val. ryte  A.Valinskas pats raštu kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką A. Salamakiną su prašymu apsvarstyti ir įvertinti jo pasisakymus Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės adresu.

Penktadienį komentuodamas prezidentės sprendimą neskirti jo kultūros ministru A.Valinskas pareiškė, kad norėtų girdėti “ne įžeistos bobos poziciją”, o oficialią valstybės vadovės poziciją.

Vėliau šeštadienį aiškindamas savo posakį teigė norėjęs “parodyti valstybės situaciją” – kad “didžiuliais žingsniais einama autoritarinio režimo link”.

TPP prieš porą savaičių pareikalavo, kad būtų iš pareigų atleistas partijos deleguotas kultūros ministras Remigijus Vilkaitis. Vietoj jo TPP frakcija į šias pareigas pasiūlė A.Valinsko kandidatūra.

Prezidentė D.Grybauskaitė pranešė neskirsianti jo kultūros ministru, nes ministrai, pasak jos, turi turėti visuomenės pasitikėjimą ir kompetenciją.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė pirmosios atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės klubo narius Albertą Sinevičių, Leoną Ašmontą, Algimantą Nasvytį, Vytą Navicką ir Juozą Oleką. Savo iniciatyva apsilankę Prezidentūroje klubo nariai įteikė Daliai Grybauskaitei atminimo medalį.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje, apžiūrėjo rekonstruojamą senąjį bibliotekos pastatą, knygų saugyklas, Dokumentų konservavimo ir restauravimo centrą. “Negalime sau leisti nacionalinę biblioteką rekonstruoti dešimtmečius, o kiekviena uždelsta rekonstrukcijos diena brangiai kainuos ne tik visai bibliotekų sistemai, bet ir valstybei”, – sakė D. Grybauskaitė.
Valstybės vadovė vadino absurdiška situaciją, kai skaitytojams, netelpantiems salėse, pristatomos papildomos kėdės koridoriuje, o darbuotojams tenka dirbti patalpose, skirtose visai kitoms reikmėms.

Prezidentė paragino Vyriausybę iki 2013 metų, kaip ir buvo planuota, baigti šios bibliotekos rekonstrukciją. Šalies vadovės įsitikinimu, būtina rasti reikiamų lėšų M. Mažvydo bibliotekos rekonstrukcijai, nes nutrūkę darbai vėliau valstybės biudžetui kainuos dar daugiau. Bendra rekonstrukcijos kaina atsižvelgiant į kainų sumažėjimą – 85 mln. Lt. Iki šiol jau panaudota 8 mln. Lt, o 2010 metams skirta 3,5 mln. Lt. Projektui užbaigti reikia dar 78 mln. Lt.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė atmetė Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio kvietimą gegužės pabaigoje atvykti į nepriklausomybės metinių minėjimo iškilmes, ketvirtadienį pranešė dienraštis “Vilniaus diena”.

Pasak laikraščio, Lietuvos prezidentė buvo pakviesta į Tbilisį atvykti gegužės 26 dieną, kada Gruzija švęs 1918 metų Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metines.

“Tiesiog tuo metu yra kitų planų”, – dienraščiui sakė prezidentės patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška, tačiau detaliau situacijos neaiškino.

“Užsitęsusi mokyklų tinklo pertvarka kelia nereikalingos įtampos visuomenėje. Kuo greičiau turi išaiškėti kiekvienos mokyklos ateitis ir modernizavimo perspektyva. Tam būtina ne tik politinė valia, bet ir konsultacijos su bendruomenėmis”, – pabrėžė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės, būtina laikytis nuostatos, kad pradinė mokykla būtų kuo arčiau vaiko, o gerai ir moderniai įrengta gimnazija – prieinama visiems.

Ypatingą dėmesį šalies vadovė ragina skirti popamokinei veiklai. Neformaliojo ugdymo koncepcija, pasak prezidentės, turi garantuoti galimybę kuo didesniam vaikų skaičiui rinktis popamokinius užsiėmimus tiek valstybinėse, tiek ir privačiose įstaigose.

Prezidentė su parlamentarais aptarė ir kultūros politikos problemas. Prezidentė paragino galutinai apsispręsti dėl kultūros politikos krypčių ir imtis konkrečių darbų, kurie ne tik patenkintų visuomenės kultūrinius poreikius, bet ir ugdytų asmens kūrybingumą. “Aiškios raidos strategijos neturinti šalies kultūra per dvidešimt metų sulaukia tik proginio, o ne sisteminio dėmesio. Todėl būtina nedelsiant apsispręsti dėl kultūros politikos krypčių ir nuosekliai jas įgyvendinti”, – teigė prezidentė.

Strateginės reformos stringa, bedarbių daugėja, žmonių nepasitenkinimas neapgalvotais valdančiosios koalicijos sprendimais didėja, o ir pati valdančioji koalicija braška. Kaip tokią padėtį vertina prezidentė Dalia Grybauskaitė? Ar prisiima už ją atsakomybę ir kokių išeičių siūlo? Galų gale kodėl pati valstybės vadovė, kritikuodama Vyriausybę už negebėjimą visuomenei paaiškinti savo sprendimų, kai kuriais atvejais vangiai aiškina savuosius? Apie tai – “Veido” interviu su prezidente D.Grybauskaite.

VEIDAS: Metų pradžioje Vyriausybei nurodėte aštuonias prioritetines sritis, kuriose šiemet būtinos radikalios permainos. Ketvirtis metų praėjo. Ar Jus tenkina, kaip vykdomi Jūsų iškelti uždaviniai?

D.G.: Vyriausybė bando daryti, kas privaloma bet kuriai vyriausybei tokiu laikotarpiu, – valdyti finansinę ir ekonominę situaciją. Darbai visomis prioritetinėmis kryptimis juda, tačiau matau jų tempo stoką, pačios Vyriausybės darbo koordinavimo stygių. Ko gero, pats ryškiausias pavyzdys – tai, kas įvyko su privalomojo sveikatos draudimo mokesčiais: viena žinyba nežino, ką daro kita, todėl atsiranda “netikėtumų”, kurie lyg ir buvo nuspręsti seniai.
Žinoma, yra ir pozityvių pavyzdžių – štai elektros biržos atsiradimas. Po 20 metų pirmą kartą sulaužėme stereotipą, kad monopolija energetikos srityje yra gerai. Rezultatas pranoko lūkesčius: elektros kainos mažesnės, nei galėjo būti, daugiau nei 35–40 proc. elektros energijos parduodama biržoje. Tiesa, kol kas tik pramonei, bet gal net greičiau nei iki 2012 metų, kaip kad planavome, galės prisijungti ir buitiniai vartotojai. Tačiau strateginių projektų rezultatai – ilgalaikiai, žmonės juos pajunta ne iš karto. O su smulkmenomis Vyriausybė susitvarko nelabai sėkmingai, ir žmonių nuomonė apie tai labai aiški. Negebėjimas matyti ir girdėti, išaiškinti žmonėms savo sprendimų, labai greitai taisyti klaidų – šios Vyriausybės bėda.

VEIDAS: Didžiausią problemą – nedarbą Vyriausybė pernai ignoravo, o šiemet jau keli mėnesiai pasiūlymai skęsta darbo grupėse ir teorinėse diskusijose. Kaip Jūs siūlote spręsti nedarbo problemą?

D.G.: Teorinės programos ir diskusijos Ūkio ministerijoje buvo labai geros, bet visos jos liko popieriuje. Žinoma, kad ir ką darytų Vyriausybė kovodama su nedarbu, daug lemia ir objektyvios priežastys: BVP – minus 15 proc., ir tai atspindi nedarbo lygmenį, kuris taip pat artėja prie 15 proc.

Nors absoliučiai nepasitikėčiau makroekonominiais skaičiais: esama netiesioginių rodiklių, kad nedarbas nėra toks didelis. Turiu omeny santaupas bankuose, kurios pernai ne tik nesumažėjo, bet net padidėjo. Tai labai aiškiai rodo, kad žmonės gyveno ne iš santaupų, o iš pajamų, turėjo darbą, tik jis nebuvo viešai apskaitomas. Problema ta, kad labai daug žmonių nustūmėme į šešėlį, o darbo biržose jie registravosi, nes gaudavo tam tikrų lengvatų.

Vyriausybė kovai su nedarbu turi tokias išeitis: operatyviau priimti sprendimus, mažinti biurokratinius suvaržymus ir remti individualų, smulkųjį bei vidutinį verslą. Deja, būtent šioje srityje mokesčiai buvo labiausiai suvelti, ir tai stūmė į šešėlį labai didelę ekonomikos dalį. Prie to prisideda ir naujų improvizacijų, kaip kad dabar dėl sveikatos draudimo. Negali sveiku protu suvokti, ar tai sąmoningai padaryta, ar ministrai tokie neraštingi, kad daro tokias klaidas. Ši Vyriausybė kartais pati šaudo sau į kojas – nereikia nė priešų.

VEIDAS: O ar Jus tenkina “Sodros” reformos metmenų projektas?

D.G.: Tai, kas paskelbta, nevadinčiau “Sodros” reforma, reformos metmenimis – taip pat, tai atskiri elementai. Socialinės srities reformos turi būti nukreiptos 30–40 metų į priekį, turi būti matomas visas paveikslas, orientuotas į ilgalaikes permainas, kurių paskui nereikėtų atkeitinėti. Reikia žmonėms tai paaiškinti, o ne gąsdinti, kad tuoj pat pradėsime ilginti pensinį amžių, ką tikrai anksčiau ar vėliau reikės daryti. Bet kai taip iššaunama, žmonių reakcija, natūralu, būna neigiama, todėl šitaip tik viską sugadinsime ir nieko nepadarysime. Taip, krizės laikotarpiu porai metųreikia teoriškai nelabai gražiai atrodančių ekstraordinarių priemonių, bet reikia galvoti ir apie ilgalaikę perspektyvą.

VEIDAS: Tačiau ir Jūs ne visuomet paaiškinate savo sprendimus, pavyzdžiui, kodėl nevykote susitikti su JAV prezidentu Baracku Obama.

D.G.: Viešojoje politikoje ne viską gali pasakyti. Aš laikausi principo, kad negaliu meluoti. Jei negaliu pasakyti – geriau nekalbu, bet ir nemeluoju. Sakau tai, ką galiu pasakyti viešai.

VEIDAS: Reikalavote sutramdyti monopolininkų apetitus ir užtikrinti žmonėms prieinamas kainas. Tačiau kainos tik kyla.

D.G.: Džiaugiuosi, kad pernai pakeista elektros skaičiavimo metodika ir dėl to po Ignalinos AE uždarymo elektros kainos yra mažesnės, nei galėjo būti, o rinkos atsiradimas elektros sektoriuje didins konkurencinį spaudimą. Netrukus matysime, kaip veiks vaistų maržos reguliavimas. Tačiau kaip prezidentė esu susidūrusi su labai daug korupcijos pavyzdžių bet kuriame sektoriuje, ir tai viena problemų, lemiančių dideles kainas. Žinyboms, kurios man tiesiogiai pavaldžios – STT, VSD, suformuluotas labai aiškus uždavinys: korupcija bet kokiu lygmeniu turi būti naikinama be išimčių jokiems politikams ar verslo rykliams. Pradėjome nuo sveikatos sistemos, tęsime ir toliau. Tačiau korupcija – problema ne tik tų, kurie ima, bet ir tų, kurie duoda. Tai epochos mentaliteto problema, kurios nei per metus, nei per dvejus nepakeisi.

O mokesčiai už šilumą – daugiausia savivaldybių politikų reikalas. Tose savivaldybėse, kurios elgėsi atsakingiau, įvedė mišrius katilus, kūrena atliekas, už kilovatvalandę mokama 18 centų, kitose – 25 ar 30 centų. Tačiau po kolektyviniu skydu prapuola atsakomybė, todėl viena mano idėjų – vietos politikai turi būti atskaitingesni žmonėms, taigi seniūną, merą reikėtų rinkti tiesiogiai.

VEIDAS: Kaip manote, kodėl konservatoriai tam taip priešinasi?

D.G.: Ne tik konservatoriai. Manau, daugelis partijų bijo konkurencijos. Tiesioginiai merų rinkimai, aišku, būtų šokas, ir jokiu būdu nesakau, kad tai panacėja. Galėtų būti ir tikriausiai bus atskirų tokio fenomeno, kaip vietos karaliukas, pavyzdžių, pasitaikytų populizmo, bet jei veiktų politiko atšaukimo mechanizmas, rinkėjas turėtų jausti atsakomybę, už ką balsuoja. O sakydama, jog partijos monopolizavo ir uzurpavo valdžią, ir turėjau galvoje, kad jos pačios viduje netobulėja, neleidžia į valdžią ateiti jaunesnei kartai, o visuomenės grupėms dalyvauti rinkimuose. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad turi būti galimybė savivaldos rinkimuose dalyvauti nepartiniams asmenims ir visuomenės grupėms, tačiau įstatymai nepakeisti. Kol sistema bus tokia uždara, ir žmonės neigiamai vertins politines jėgas.

VEIDAS: Šnekate lyg iš šalies. Bet juk tai, kas vyksta šalyje, yra ir Jūsų atsakomybė.

D.G.: Be jokios abejonės. Todėl aš aiškiai ir garsiai kalbu ir reikalauju taisyti klaidas. Štai socialinės reformos projektą prašiau pateikti dar pernai rudenį, bet gavau tik socialinių išmokų mažinimo dvejiems metams projektą. Todėl ir ministrą keičiau. Dabar turime naują, tačiau neveiklumas tas pats, ministerijos gebėjimai tie patys. Deja, turime dirbti su tuo, ką turime. Valstybės administraciniai gebėjimai labai sumažėję, valstybės valdymo aparatas gerokai susidėvėjęs, “nusiplovęs” į privatų sektorių, sumenkęs ir atsakomybės supratimas, labai daug kas politizuota, neprofesionalu. Iš pradžių daug ką buvo galima suversti krizei, bet dar po pusmečio, kai matysime ekonomikos atsigavimo ženklų, mano požiūris ir reikalavimai Vyriausybei keisis.

Kad šalis nebankrutavo, yra gerai, ir nenoriu, kad susidarytų įspūdis, jog aš tik kritikuoju Vyriausybę. Ypač susitikimuose užsienyje jaučiu, kaip mus, palyginti su kai kuriomis kitomis šalimis, vertina gerai, nes gana neblogai išeiname iš situacijos. Tačiau šalies viduje nepasinaudojome sunkmečiu rimtoms struktūrinėms reformoms socialinės apsaugos, sveikatos srityse pradėti. Be abejo, esama objektyvių priežasčių – Vyriausybė koalicinė, o valdančioji dauguma nėra tokia stipri. Bet užmiršime kasdienes trintis ir ginčus dėl smulkmenų, o pagrindinis klausimas bus – kur reformos.

VEIDAS: Tad gal opozicija teisingai Jus suprato, esą Jums ima kilti abejonių, ar tikrai A.Kubiliaus Vyriausybė galės dirbti iki kadencijos pabaigos?

D.G.: Jokia Vyriausybė, jokia politinė jėga neturi garantijų, kad ją aklai palaikysiu. Niekam nesu įsipareigojusi – tik Lietuvos žmonėms, todėl jei ši Vyriausybė įstrigs tarp smulkmenų ir negebės jų taisyti, jei pamirš strateginius reikalus, be abejo, būsiu vis kritiškesnė jos atžvilgiu. Tačiau norėčiau pasakyti, kad dabartinė opozicija su savo vadinamąja alternatyvia programa nieko naujo ir radikalaus nepasiūlė, išskyrus tuščius pažadus, arba pakartojo, ką daro dabartinė valdančioji koalicija. Jei matyčiau politinių jėgų, kurios intelektualiai gali, sugeba ir nori perimti valdžią, gal ir galvočiau apie kitą valdančiąją koaliciją. Tačiau nematau. Ar per metinį pranešimą Seime nepasiūlysiu atsistatydinti Vyriausybei? Tokios kalbos – absoliučios spekuliacijos. Žinau, kas jas skleidžia, bet tegu pamiršta, nes intrigomis ir man numestomis idėjomis nesivadovauju.

VEIDAS: Vis dėlto garsėjate galvų kapojimu. Ar manote, kad tai tinkamiausias problemų sprendimo būdas?

D.G.: Vadovo galvos pakeitimas – šiokia tokia korupcijos prevencija, inercijos sumažinimas. Bet jei pati sistema, jos valdymas, reikalavimai nesikeis, nauja galva labai greitai pripras prie senos sistemos ir vėl reikės ją keisti. Pastarieji dešimt metų buvo labai inertiški, tad rotacija, mano manymu, reikalinga. Tiesa, nėra tiek daug žmonių, kuriais galėtume pasitikėti ir kurie norėtų eiti į tą mėsmalę. VSD galima kadrų klausimus spręsti statutiniais darbuotojais, bet generalinį prokurorą rasti sunkiau, nes nei geras prokuroras, nei teisėjas nelabai nori eiti, matydamas, kad politinis spaudimas didelis, o atlyginimas – ne.

VEIDAS: Tik išrinkta prezidente, “Veido” paklausta, į kurį iš pasaulio politinių lyderių norėtumėte lygiuotis, pirmiausia paminėjote Mahatmą Ghandi. Ar tebesijaučiate lietuviškąja tautos vienytoja, o ne geležine ledi?

D.G.: Kartais stebiu save kaip filme ir negaliu atpažinti: yra tūkstančiai grybauskaičių, kurios kalba mano vardu, naudojasi mano vardu. Kai išvažiuoju susitikti su žmonėmis, jie stebisi, kad esu visai kitoks žmogus, nei jie mato sukurtą viešojoje erdvėje. Ir aš pati labiau jaučiuosi žmogumi, kuris, kaip Ghandi, gali aukotis, gali pirmiausia galvoti apie kitus, o ne apie save. O kietumas, kurį man pripiešia, yra labiau dirbtinis vaizdas, susidarantis greičiausiai dėl to, kad aš viską darau iš širdies, iš įsitikinimo, nesidairydama į šonus, be prisitaikėliškumo ar baimės jausmo, kuris kitiems diktuodavo sprendimus.