BFL

Trys klausimai Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkei Daliai Henke

– Kiek kitose valstybėse gyvenantiems lietuviams svarbi pagal naują rinkimų apygardų formavimo tvarką atsivėrusi galimybė turėti atskirą apygardą ir savo atstovą Seime? Ko iš jo tikėtumėtės?

– Užsibrėžėme tikslą, kad užsienyje gyvenantys lietuviai turėtų atskirą rinkimų apygardą, o tam reikia 35 tūkst. balsuotojų. Užsienyje gyvena 400 tūkst. Lietuvos piliečių, turinčių balso teisę, tad 35 tūkst. atrodytų nedaug. Tačiau būkime realistai – 2012 m. Seimo rinkimuose balsavo per 13 tūkst.

Lietuvoje rinkėjas ateina ir balsuoja, o užsienyje gyvenantis Lietuvos pilietis iki rugsėjo 14 d. turi registruotis Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, po to yra nukreipiamas į ambasadą, kur turės balsuoti. Tad dabar visame pasaulyje rengiame akcijas „Registruokis ir balsuok 2016“.  Sukūrėme filmuką su raginimu registruotis ir balsuoti, skleisime žinią per socialinius tinklus.

O atstovo Seime reikia, kad jis rūpintųsi užsienyje gyvenančių lietuvių reikalais, žinoma, susijusiais su Lietuva. Tai ir įstrigęs Lietuvos pilietybės išlaikymo klausimas, o tai ne koks mūsų kaprizas – Lietuvos piliečių reikia Lietuvai, o ne Pasaulio lietuvių bendruomenei. Nauja problema – Lietuvos piliečių situacija Jungtinėje Karalystėje po „Brexit“. Keliame elektroninio balsavimo klausimą. Lituanistinis švietimas, kultūros projektų finansavimas – reikia spręsti daug aktualių klausimų.

Siūlome plėsti ir koordinuoti Lietuvos pristatymo pasaulyje galimybes: atskiros ministerijos turi tam biudžetus, bet nėra bendro matymo, kokią Lietuvą pristatome. Arba pasirengimas Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui: prieš metus, kai buvo išrinkta nauja PLB valdyba, kalbėjome, kaip viso pasaulio lietuviai paminės šią sukaktį, kaip pristatysime Lietuvą pasaulyje, bet vieno strateginio matymo lig šiol nėra.

– Ką siūlote Lietuvos politikams įtraukti į darbotvarkę „Brexit“ derybose su Jungtine Karalyste?

– Jau dabar mūsų politikai, diplomatai turi kalbėtis su britų politikais, nes lietuvių ten gyvena apie 200 tūkst., o gal ir daugiau, ir jų teisės priklausys nuo politikų susitarimo. Jau padaugėjo nacionalistinių išpuolių, reikia ginti lietuvių teises ir darbo, socialinės apsaugos srityse. Lietuva turi ginti jų teises, nes jie – Lietuvos piliečiai ir juos saugo Lietuvos Konstitucija, kad ir kur jie gyventų.

Tiems 200 tūkst. Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių labai svarbus pilietybės klausimas. Jei nesugebėsime išspręsti Lietuvos pilietybės išsaugojimo priimant kitos šalies pilietybę klausimo, gali būti, kad Lietuva vienu metu praras 200 tūkst. savo piliečių.

– PLB referendumui šiuo klausimu nepritarė, tad kokią siūlote išeitį?

– Žinau iš savos asmeninės patirties: jei nori būti visateisis tos šalies gyventojas, turi turėti pilietybę. Referendumui šiuo klausimu PLB nepritarė, nes matematiškai apskaičiavome, kad jame neįmanoma pasiekti norimo rezultato. Bet ir dabar galioja išimčių (pavyzdžiui, pilietybė – už nuopelnus Lietuvai), tad siūlome prie esamų pridėti dar vieną, kuri išspręstų užsienio šalyse gyvenančių Lietuvos piliečių problemą. Teisininkai sako, kad tam nepažeidžiant Konstitucijos dar yra neišsemtų teisinių galimybių. Tai formuluotės ir politinio susitarimo reikalas.

BFL/A.Ufarto nuotr.

“Veido” diskusija: Ar pritariate, kad rudenį kartu su Seimo rinkimais būtų rengiamas referendumas dėl dvigubos pilietybės?

TAIP

Loreta Graužinienė, Seimo pirmininkė

Mano nuomone, tokiais svarbiais klausimais kaip šis būtina atsiklausti žmonių nuomonės. Kita vertus, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad norint iš esmės išplėsti dvigubos pilietybės galimybę būtina keisti Konstituciją ir ši pataisa gali būti priimta tik referendumu.

Seime dar vyksta diskusijos dėl šio referendumo surengimo. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi pateikti išvadą dėl šios iniciatyvos, ir jeigu išvada bus teigiama, Seimas privalės dėl referendumo balsuoti liepos mėnesį. Tam reikės arba pratęsti Seimo pavasario sesiją, arba sušaukti neeilinę sesiją.

Asmeniškai pati pritariu šio referendumo idėjai: gyvenimas labai sparčiai keičiasi, todėl turime prisitaikyti prie pasikeitusio žmonių gyvenimo būdo. Juk lietuviu, Lietuvos Respublikos piliečiu gali būti nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje esi šiandien. Negalima skirstyti žmonių į daugiau ir mažiau savo tėvynę mylinčius. Net ir būdamas toli nuo jos gali mylėti savo šalį, jaustis lietuviu ir imtis iniciatyvų jos labui.

Svarbu išlaikyti emigrantų ryšį su tėvyne. Glaudus ryšys su tėvyne, pilietinis ryšys – tai ir viltis sugrįžti, ir visavertiškumo jausmas gimtinėje, ir suvokimas, kad esi reikalingas, taip pat galimybė dalyvauti ir Lietuvos politiniame gyvenime.

Juk lietuviu, Lietuvos Respublikos piliečiu gali būti nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje esi šiandien.

Lietuvos Respublikos piliečiai iš tėvynės išvyksta dėl ekonominių, šeiminių ar kitų aplinkybių. Dalis jų atsisako Lietuvos pilietybės, bet nemaža dalis nenori jos atsisakyti, o mes juos verčiame taip daryti, neleisdami turėti dvigubos pilietybės.

Taip pat labai svarbus akcentas yra tas, kad jeigu Seimo nariai pritars tokio referendumo organizavimui kartu su rudenį vyksiančiais Seimo rinkimais, lemiamą balsą turės Lietuvos žmonės.

Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ (Konstitucijos 1–17 straipsniai) bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

NE

Dalia Henke, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) nepritaria referendumo dėl dvigubos pilietybės planams: dabartinėmis sąlygomis pasiekti palankių referendumo rezultatų tiesiog neįmanoma.

Planuojamo referendumo sėkmė mažai tikėtina, nes iki 2016 m. spalio 9 d. nebus įvestas elektroninis balsavimas (užsienio lietuvių galimybė balsuoti internetu padidintų referendumo sėkmę), o referendumo įstatymo nuostata, pagal kurią dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo turėtų pritarti daugiau nei pusė visų balso teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašus įtrauktų rinkėjų, yra pernelyg griežta ir stipriai sumažina galimybę surinkti reikalingą kiekį balsų. Tai rodo ir buvusių referendumų rezultatai.

Šis klausimas ypač svarbus tiems lietuviams, kurie, priėmę kitos šalies pilietybę, neturi galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybės ir neturės teisės pareikšti savo pozicijos.

PLB ragintų keisti planuojamo referendumo sąlygas: sudaryti galimybę už referendumo nuostatas balsuoti užsienio lietuviams internetu. Taip pat Seimas turėtų suskubti pakeisti Referendumo įstatymą, sudarydamas sąlygas Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui referendume priimti įprasta referendumo nuostatų priėmimo tvarka, t.y. pritarus daugiau kaip pusei piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau nei 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Taip pat reikėtų, kad pagrindinės šalies partijos sutartų dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, pripažįstant referendumo būtinybę kaip valstybės nacionalinių interesų svarbą, ir užtikrintų šios iniciatyvos palaikymą referendumo agitacijos metu.

Planuojamo referendumo sėkmė mažai tikėtina, nes iki 2016 m. spalio 9 d. nebus įvestas elektroninis balsavimas.

Jei norima mažinti emigraciją, sugrąžinti lietuvius į Lietuvą, būtina suteikti galimybę išsaugoti pilietybę ir skatinti ne Lietuvoje gyvenančius lietuvius būti visaverčiais savo šalies, Lietuvos, piliečiais, o ne versti juos nukirsti lietuviškas šaknis. Kiekvienais metais Lietuvos valstybė praranda apie 800 tūkst. savo piliečių. Esame maža valstybė ir viena nedaloma tauta, nesvarbu, kur gyvename ir kokią pilietybę turime.