Eimantas Matulaitis / Asmeninio archyvo nuotr.

Vis labiau augančioje dalinimosi ekonomikoje siekia aktyviai dalyvauti ir lietuviai. Vienas iš startuolio „Swapper“ įkūrėjų Eimantas Matulaitis vysto idėją, kuri leis pasauliui keistis prekėmis ir paslaugomis naudojant ne įprastus, o pačių vartotojų kuriamus pinigus.

Giedrė Simanauskaitė, euroblogas.lt

Dalinimosi ekonomika nuo 2010 metų įgavo tokį pagreitį, kad apie ją dabar kalba ne tik verslininkai, bet ir paprasti žmonės, prie arbatos aptardami, kaip jų turimi daiktai ar įgūdžiai gali būti naudingi ir reikalingi kitiems.

Visi laukia pokyčių, tik negali tiksliai apibrėžti, kaip jie atrodys. Mes esame tų pokyčių dalimi, tikimės būsime jų katalizatoriumi.

Štai per vieną naktį „Airbnb‟ paslaugomis pasinaudoja apie pusė milijono žmonių 192 pasaulio valstybėse. San Franciske įsikūrusi įmonė paskatino daugiau nei 640 tūkst. būstų savininkų nuomoti laisvą erdvę namie taip skatindami keliaujančius žmones rinktis tikrų žmonių tikrus namus vietoj viešbučių tinklų pasiūlymų.

Lietuviai taip pat turi, ką pasiūlyti. Tinklaraštis Euroblogas.lt kalba su vienos mainų technologijos kūrėju Eimantu Matulaičiu.

– Europos Komisija (EK) neseniai paskelbė gaires, kaip vartotojai, verslai ir valdžios institucijos galėtų geriau įsitraukti į dalinimosi ekonomiką. Kodėl pastaruoju metu vis daugiau apie ją kalbame?

– Dalinimosi ekonomika yra pasaulio visuomenės judėjimas siekiant geriau išnaudoti turimus resursus, demokratizuoti ekonomiką. Ji tik dabar ima augti ir, tiesą pasakius, net Vakarų valstybėse didelė dalis žmonių apie dalinimosi ekonomiką menkai težino.

Dalinimosi ekonomika – akivaizdus sprendimas, kaip tai padaryti panaudojant turimus resursus.

Manau, jos potencialas milžiniškas, nes veikimo principas paprastas, aiškus ir logiškas, – visi perka iš visų, prašo pagalbos ir ją siūlo. Tai, jog EK ir kitos valdžios struktūros ima atpažinti ir kalbėti apie šią verslumo sritį, parodo, kad pasaulyje ieškoma būdų ekonomikai suaktyvinti, o dalinimosi ekonomika – akivaizdus sprendimas, kaip tai padaryti panaudojant turimus resursus.

– Kurie dalinimosi ekonomikos pavyzdžiai tave įkvepia labiausiai?

– Kiva.org, bet ir tokie gigantai kaip „Uber‟ ar „Airbnb‟. Pastarieji parodo, kad dalinimosi ekonomika gali būti itin sėkminga ir taip skatina kurti savus sprendimus šiai ekonomikos sričiai vystyti.

Iš vieno pirksi kompiuterio taisymo paslaugas, o kitam padėsi pavedžioti šunį trečiadieniais.

Kuriame finansinę technologiją, skirtą apskaityti vertę, kurią sukuri ir kurią gauni. Iš esmės leisime žmonėms naudoti savo pačių kuriamus pinigus: tu siūlysi žmogui prekę ar paslaugą, o atgal gausi tai, ko tau reikia. (Nuo tokių valiutų, kaip bitkoinai, „Swapper“ skirsis tuo, kad pinigų vertę ir kiekį nustatys patys žmonės – red. past.)

Žmonės bus sujungti į tinklą, mainai vyks nebūtinai tiesiogiai tarp dviejų žmonių ir ne tuo pačiu metu: iš vieno pirksi kompiuterio taisymo paslaugas, o kitam padėsi pavedžioti šunį trečiadieniais.

Sistema bus patogi, pigi ir saugi. Vartotojai sutaupys kasdieninėse operacijose, o ilgiuoju laikotarpiu gaus naudos sumažinus sąmoningas klaidas (korupciją) ir aplaidžias klaidas, kurias daro pinigų leidėjai.

– Ką tai pakeis pasaulyje?

– Mano nuomone, pasaulis taps demokratiškesnis, mažės finansinės ir politinės galios koncentracija. Galiausiai tai prisidės prie taikos procesų.

– Kaip į tokią iniciatyvą reaguoja bankai, kitos suinteresuotos šalys?

– Kas mus žino, sveikina, domisi. Visi laukia pokyčių, tik negali tiksliai apibrėžti, kaip jie atrodys. Mes esame tų pokyčių dalimi, tikimės būsime jų katalizatoriumi.

Kiti žinomi sėkmingai taikomi dalinimosi ekonomikos pavyzdžiai pasaulyje:

https://www.lendingclub.com/ – paskolos žmogus žmogui

https://dogvacay.com/ – išvyksti atostogų ar į komandiruotę – palik savo šunį kito šeimininko ir augintinio mylėtojo globai

https://turo.com/ – išnuomok savo arba nuomokis kaimyno automobilį

https://www.taskrabbit.com/ – sulauk pagalbos iš kitų, jei pačiam sunku išsiurbti kambarį ar išsiųsti prieš metus parašytus meilės laiškus

https://fon.com/ – kai žmonių dėka wi-fi gali rasti bet kur

Lietuvos perlai:

vinted.com – mainykis ir pirk drabužius iš kitų

dalinuosi.lt – kam pirkti siurblį ar automobilį, kai jį gali išsinuomoti

"Scanpix" nuotr.

28 mlrd. eurų – tiek pernai susižėrė „Airbnb‟, „TripAdvisor‟, „car2go‟, „Uber‟, „Crowdfunding‟ ir panašių paslaugų teikėjai – vadinamosios dalinimosi ekonomikos dalyviai – Europos Sąjungos (ES) šalyse. Šių metų Lietuvos valstybės biudžeto pajamos sudarys pusketvirto karto mažiau. Tad nieko keisto, kad šiam ūkiui, kuris sukuria nemažai darbo vietų, Briuselis parengė specialias taisykles.

Dalinimosi ekonomika (angliškai – collaborative economy, sharing economy, shareconomy, collaborative consumption, peer economy, demand economy) vadinama socioekonominė sistema, pagrįsta žmogiškųjų, fizinių ir intelektinių išteklių dalinimusi. Štai keletas kompanijų, pradėjusių šį sparčiai išpopuliarėjusį fenomeną. Tai yra naujas būdas siūlyti ir vartoti produktus bei paslaugas specialiose interneto platformose. Čia siūloma bet kas: nakvynės vietos keliautojams, pavėžėjimo, turizmo ir maitinimo ar pobūvių/vakarėlių aptarnavimo paslaugos, namų priežiūros darbai, automobilių nuoma.

Už tai ne visada siekiama pelno – kartais žmonės tiesiog mainosi produktais ar vienas kitam suteikia paslaugą (pavyzdžiui, atostogaudami apsikeičia būstais ar pasidalija kelionės tuo pačiu automobiliu išlaidas).

Vien JAV pernai dalinimosi ekonomika sukūrė 60 tūkst. darbo vietų ir pritraukė 15 mlrd. dolerių.

Plėtoti dalinimosi ekonomiką trukdo nebent vaizduotės ir reikalingų priemonių trūkumas, todėl jos kontūrai nelabai aiškūs. Ši sritis sparčiai auga ir kai kuriuose sektoriuose jau sudaro rimtą konkurenciją tradiciniu būdu teikiamoms paslaugoms ar parduodamiems produktams.

Dalinimosi ekonomikos apimtis ES narėse 2015-aisiais sudarė 28 mlrd. eurų. Penkių didžiausių jos sektorių (trumpalaikės nuomos, pavėžėjimo, namų priežiūros ir remonto paslaugų, finansų) pajamos per metus bemaž padvigubėjo ir toliau sparčiai pučiasi.

„Wall Street Daily‟ paskaičiavo, kad vien JAV pernai dalinimosi ekonomika sukūrė 60 tūkst. darbo vietų ir pritraukė 15 mlrd. dolerių. „Time‟ įtraukė ją į pasaulį pakeisiančių idėjų TOP10. „PwC‟ prognozuoja, kad penki dalinimosi ekonomikos sektoriai iki 2025-ųjų gaus 335 mlrd. dolerių pajamų.

Didžiausi dalinimosi ekonomikos trūkumai – nežinia, kas būtų atsakingas, jei kiltų problemų, vartotojai nelabai pasitiki pardavėjais ar paslaugų teikėjais bei mokėjimu internetu.

Viešos konsultacijos ir visuomenės apklausos rodo didelį vartotojų susidomėjimą dalinimosi ekonomika. Neseniai atliktas „Eurobarometro‟ tyrimas atskleidė, kad kas trečias respondentas jau naudojosi viena ar kita platforma. Jie norėtų ir patys teikti įvairias paslaugas. Žmonės vertina, kad tokiu būdu teikiamos paslaugos lengviau prieinamos ir pigesnės už tradicines, o atsilyginti galima ne pinigais, bet taip pat suteikus paslaugą. Bene didžiausi dalinimosi ekonomikos trūkumai – nežinia, kas būtų atsakingas, jei kiltų problemų, vartotojai nelabai pasitiki pardavėjais ar paslaugų teikėjais bei mokėjimu internetu.

Augant dalinimosi ekonomikos mastui, vis dar neaišku, kaip ją traktuoti ir kaip taikyti esamus įstatymus. Pakanka prisiminti pernai Vilniuje startavusią tarptautinę elektroninę pavėžėjimo paslaugų platformą „Uber“ – iškart įsiplieskė diskusijos, ar tai laikyti taksi, mat tokio tipo veiklos Lietuvos įstatymai nenumato. Nacionalinės ir vietos valdžios institucijos dalinimosi ekonomikos dalyvius traktuoja savaip, ribos tarp paslaugos teikėjo ar produkto pardavėjo ir kliento, darbuotojo ar savarankiškai dirbančiojo, profesionaliai ar mėgėjiškai teikiamos paslaugos nyksta.

Kita vertus, sumaniai ir atsakingai vystoma dalinimosi ekonomika suteikia nemažai galimybių, pavyzdžiui, mažinti nedarbą. Jos sėkmė yra iššūkis seniesiems – tradiciniams – rinkos dalyviams, bet inovacijų skatinama dalinimosi ekonomika leidžia į rinką įsilieti pavieniams žmonėms. Kitaip tariant, tai reiškia naujas darbo vietas, patogesnes darbo sąlygas, papildomus pajamų šaltinius. Tuo metu vartotojai gauna daugiau, įvairesnių ir pigesnių paslaugų.

Nors dažnai dalinimosi ekonomika gyvuoja vietos lygiu (pavyzdžiui, kaimynai vienas kitą pavėžėja į darbą), minėtos platformos leidžia paslaugų teikėjams veikti gerokai plačiau ir net peržengti valstybių sienas (vieni žinomesnių pavyzdžių – trumpalaikės nuomos platforma „Airbnb‟ ir maitinimo įstaigų, lankytinų vietų bei kitų su kelionėmis susijusių dalykų apžvalgų portalas „TripAdvisor‟). Tam tikrame regione ar tam tikrai veiklai taikomos taisyklės gali netikti kitiems miestams, valstybėms ar veikloms. Toks fragmentiškumas gali atbaidyti žmones nuo dalyvavimo dalinimosi ekonomikoje, užuot išnaudojus jos privalumus.

Jei leisime savo vieningai rinkai išlikti padalintai nacionalinių ar net vietos ribų, Europa rizikuoja tai prarasti.

Esant tokiai situacijai, Europos Komisija (EK) parengė rekomendacijas, kurios padėtų vartotojams, verslams ir valdžios institucijoms dalyvauti dalinimosi ekonomikoje ar ją reguliuoti. Be kita ko, dokumente paaiškinta, kokius reikalavimus taikyti paslaugų teikėjams (pavyzdžiui, ar ir kokių licencijų reikalauti), kas turėtų būti atsakingas kilus problemoms, kaip saugomos vartotojų teisės (bet nesuvaržant papildomais apribojimais asmenų, kurie paslaugas teikia retkarčiais), kokius mokesčius rinkti (EK manymu, paslaugų teikėjai turi mokėti pajamų ir pridėtinės vertės mokesčius, kaip kiti rinkos dalyviai).

Už vidaus rinką, pramonę, verslumą atsakingos EK narės Elżbietos Bieńkowskos žodžiais, dalinimosi ekonomika yra galimybė vartotojams, verslininkams ir verslams – jei bus elgiamasi tinkamai.

„Jei leisime savo vieningai rinkai išlikti padalintai nacionalinių ar net vietos ribų, Europa rizikuoja tai prarasti‟, – pranešime spaudai cituojama pareigūnė. Eurokomisarė paragino ES nares peržiūrėti savo teisės aktus, vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis, ir būti pasirengusias paremti dalinimosi ekonomikos dalyvius.

Tiesa, dalinimosi ekonomika, prieš penketą metų atrodžiusi išmani, šiandien žavi jau ne visus. Esą ji jau mirė ir mes patys ją pražudėme – mat tokia graži iš pradžių buvusi dalinimosi idėja gana greitai pavirto į gryną kapitalizmą.