Papročių laisvėjimas neapsaugo nuo galvosūkio, kaip apsirengti einant į darbą. Apranga turi kelti pasitikėjimą – tačiau kaip to pasiekti?

Alvyda Jasiulionytė

Kostiumas pradėtas dėvėti nuo XIX amžiaus. Tai britų nau­jo­­vė – ilgi ir sunkūs švarkai buvo patrumpinti, juos pakeitė leng­vesni. Iki XX a. septintojo dešimtmečio buvo priimta nešioti skrybėlę. Iki aštuntojo – dalykinė apranga reiškė kostiumą su sijonu ir švar­ku mo­te­rims ir kostiumą vyrams. Aštuntajame dešimtmetyje, „apsirenk sėk­mei“ (~dress for success~) laikotarpiu, moterys darbe pra­dė­jo dė­vėti kostiumus su kelnėmis. Kostiumas tapo labai po­pu­lia­­ria da­ly­ki­ne uni­for­ma, nes lengviau buvo apsirengti.

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje, interneto klestėjimo laikais, pra­si­­dėjo kas­dieniškes­nės aprangos bumas tarp inter­ne­ti­nio vers­lo žmo­nių, kai dėvimos kelnės (ne džinsai) ir polo marš­ki­nė­­liai, marš­­kiniai trumpomis rankovėmis. Tačiau mi­li­jo­nus sukantis vers­las su tokia apranga jau neatitinka organizacijos įvaizdžio, todėl per susitikimus vėl dėvimi kostiumai. Lais­­ves­niu stiliumi rengiamasi, kai atliekamas techninis, kū­ry­­bi­nis darbas ar tą dieną nėra susitikimų su klien­tais.

XX am­žiaus pabaigoje kasdienės aprangos pavyzdys pa­si­kei­tė, ir žmonės susidūrė su taisyklių nebuvimu ir di­džiu­le pa­si­rin­ki­mo galimybe, kuri sukėlė sumaištį. Naujų tech­no­lo­gi­jų era, žinių visuomenės kūrimas. Kostiumai prarado po­pu­lia­rumą, išskyrus labai oficialias progas, ir buvo pakeisti įvai­riais kas­die­niais drabužiais, sportiniu stiliumi. Šiandien kostiumai grįžta kaip ele­gan­tiš­kiausia vyrų ir moterų dalykinė apranga.

Puikus kostiumo, marš­ki­nių, ak­se­sua­rų pasirinkimas parodo asmens socialinį ir fi­­nan­­si­nį statusą. Apie drabužių ir jūsų kūno formos tikimą rašiau trečiame ir ketvirtame skyriuose. Ne visi parduotuvių kon­sul­tantai išmano, į ką reikia atkreipti dėmesį, todėl apsirengę patys kritiškai įvertinkite, ar drabužis jums tinka, patikrinkite jo kokybę, siuvėjo darbą, audinį. Kai kurios par­duotuvės turi savo siuvėjus ir jums iš karto mielai pa­tai­sys dra­bužį, o jei ne – patys susiraskite meistrų, kurie pa­tai­sys, ta­čiau niekuomet nepirkite per mažo ar per siauro dra­bužio, ti­kė­damiesi svorio numesti ateityje. Kai numesite, tada ir įsi­gy­site, gal net geresnį, tačiau tuo metu tinkantį drabužį.

Nors šiandien daugiau bendraujame telefonu, el. laiškais, vis dėlto dalykiniai susitikimai vis dar populiarūs. Taip pat eina­me į biurą ir ten kuriame aplinką savo išvaizda ir elgesiu. Tad išvaizda vis tiek yra svarbi. Kaip oficialius laiš­kus pakeitė el. laiškai, taip tradicinę dalykinę aprangą keičia kas­dienė da­lykinė apranga. Tačiau abiem atvejais tenka įvertinti situa­ci­jos oficialumą. Kai esame ne taip matomi, tai dar profesio­naliau ir mandagiau turime kalbėti, kontroliuoti emocijas, bal­so tembrą. Mandagumas labai svarbus, nes tampate labiau ver­ti­namas pagal balsą. Juk išvaizdos nematyti, o no­risi su­­­da­ryti nuomonę apie savo profesionalumą, kū­ry­bin­gu­mą, pa­ti­ki­mu­mą, draugiškumą.

Šian­dien vadovui ar vadovaujančiam darbuotojui nebūtina kas­dien vilkėti kostiumo – gražus kelnių ir švarko derinys. Mo­te­rims nebūtinas kostiumas su švarku ir sijonu – puikiai tiks ir megztos palaidinukės, ir megztinio komplektas. Ži­no­­ma, jei rengiate pristatymą, susitinkate su klientais ar bai­gia­te projektą, pasirašote sutartis, kostiumas bū­ti­nas.

Vis dau­giau įmo­nių darbuotojų dirba namuose, o tai natūraliai vei­­­k­ia ir aprangą. Tačiau tai nereiškia, kad galite rengtis ne­tvar­­­kin­­gai, chao­tiš­kai. Išvaizda veikia mūsų mąstymą ir el­ge­sį. Drabužiai sukuria mus, atspindi mūsų vidų. Šiandien lais­­ves­nė apranga labai populiari, ir šiame skyriuje apžvelgsiu skirtumus, keletą derinių pateiksiu kaip orien­tyrą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-01-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.