Papročių laisvėjimas neapsaugo nuo galvosūkio, kaip apsirengti einant į darbą. Apranga turi kelti pasitikėjimą – tačiau kaip to pasiekti?
Alvyda Jasiulionytė
Kostiumas pradėtas dėvėti nuo XIX amžiaus. Tai britų naujovė – ilgi ir sunkūs švarkai buvo patrumpinti, juos pakeitė lengvesni. Iki XX a. septintojo dešimtmečio buvo priimta nešioti skrybėlę. Iki aštuntojo – dalykinė apranga reiškė kostiumą su sijonu ir švarku moterims ir kostiumą vyrams. Aštuntajame dešimtmetyje, „apsirenk sėkmei“ (~dress for success~) laikotarpiu, moterys darbe pradėjo dėvėti kostiumus su kelnėmis. Kostiumas tapo labai populiaria dalykine uniforma, nes lengviau buvo apsirengti.
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje, interneto klestėjimo laikais, prasidėjo kasdieniškesnės aprangos bumas tarp internetinio verslo žmonių, kai dėvimos kelnės (ne džinsai) ir polo marškinėliai, marškiniai trumpomis rankovėmis. Tačiau milijonus sukantis verslas su tokia apranga jau neatitinka organizacijos įvaizdžio, todėl per susitikimus vėl dėvimi kostiumai. Laisvesniu stiliumi rengiamasi, kai atliekamas techninis, kūrybinis darbas ar tą dieną nėra susitikimų su klientais.
XX amžiaus pabaigoje kasdienės aprangos pavyzdys pasikeitė, ir žmonės susidūrė su taisyklių nebuvimu ir didžiule pasirinkimo galimybe, kuri sukėlė sumaištį. Naujų technologijų era, žinių visuomenės kūrimas. Kostiumai prarado populiarumą, išskyrus labai oficialias progas, ir buvo pakeisti įvairiais kasdieniais drabužiais, sportiniu stiliumi. Šiandien kostiumai grįžta kaip elegantiškiausia vyrų ir moterų dalykinė apranga.
Puikus kostiumo, marškinių, aksesuarų pasirinkimas parodo asmens socialinį ir finansinį statusą. Apie drabužių ir jūsų kūno formos tikimą rašiau trečiame ir ketvirtame skyriuose. Ne visi parduotuvių konsultantai išmano, į ką reikia atkreipti dėmesį, todėl apsirengę patys kritiškai įvertinkite, ar drabužis jums tinka, patikrinkite jo kokybę, siuvėjo darbą, audinį. Kai kurios parduotuvės turi savo siuvėjus ir jums iš karto mielai pataisys drabužį, o jei ne – patys susiraskite meistrų, kurie pataisys, tačiau niekuomet nepirkite per mažo ar per siauro drabužio, tikėdamiesi svorio numesti ateityje. Kai numesite, tada ir įsigysite, gal net geresnį, tačiau tuo metu tinkantį drabužį.
Nors šiandien daugiau bendraujame telefonu, el. laiškais, vis dėlto dalykiniai susitikimai vis dar populiarūs. Taip pat einame į biurą ir ten kuriame aplinką savo išvaizda ir elgesiu. Tad išvaizda vis tiek yra svarbi. Kaip oficialius laiškus pakeitė el. laiškai, taip tradicinę dalykinę aprangą keičia kasdienė dalykinė apranga. Tačiau abiem atvejais tenka įvertinti situacijos oficialumą. Kai esame ne taip matomi, tai dar profesionaliau ir mandagiau turime kalbėti, kontroliuoti emocijas, balso tembrą. Mandagumas labai svarbus, nes tampate labiau vertinamas pagal balsą. Juk išvaizdos nematyti, o norisi sudaryti nuomonę apie savo profesionalumą, kūrybingumą, patikimumą, draugiškumą.
Šiandien vadovui ar vadovaujančiam darbuotojui nebūtina kasdien vilkėti kostiumo – gražus kelnių ir švarko derinys. Moterims nebūtinas kostiumas su švarku ir sijonu – puikiai tiks ir megztos palaidinukės, ir megztinio komplektas. Žinoma, jei rengiate pristatymą, susitinkate su klientais ar baigiate projektą, pasirašote sutartis, kostiumas būtinas.
Vis daugiau įmonių darbuotojų dirba namuose, o tai natūraliai veikia ir aprangą. Tačiau tai nereiškia, kad galite rengtis netvarkingai, chaotiškai. Išvaizda veikia mūsų mąstymą ir elgesį. Drabužiai sukuria mus, atspindi mūsų vidų. Šiandien laisvesnė apranga labai populiari, ir šiame skyriuje apžvelgsiu skirtumus, keletą derinių pateiksiu kaip orientyrą.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-01-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.