Jurgos Mižutaviciūtės nuotr.

Šiemet pietus ir vakarienes vilniečiams ir miesto svečiams ruoš garsaus prancūzų restorano „La Gernouillèrie“ virtuvės šefas ir savininkas Alexandre Gauthier, Vilniaus „Kempinski“ restorano „Telegrafas“ šefas Ciaran Gantly, tarp jaunųjų Baltijos šalių šefų išskiriamas Mihkel Heinmets, vadovaujantis prabangiems restoranams – „Degustare“ Rygoje ir „Wiegand“ Taline, bei vienintelio Vilniuje specializuoto žuvies ir jūros gėrybių restorano „Žuvinė“ šefas Algirdas Gečas.

La Madelaine-sous-Montreuil miestelyje, Prancūzijos šiaurėje įsikūrusio restorano „La Gernouillèrie“ vairą  34 metų A.Gauthier iš tėvo perėmė 2003 m. ir jau 2008 m. sugrąžino jam „Michelin“ žvaigždutę. Šiandien restorano šefas priskiriamas naujajai Prancūzijos kulinarijos kartai. Tačiau šį pripažinimą nulėmė ne novatoriškumas, o produktų grynumo garbinimas, dėl kurio A.Gauthier laikomas ne koncepualistu, o sensualistu. 2012 m. geriausių restoranų 50ukas (50 Best Restaurants) „La Gernouillèrie“ išskyrė kaip „tą, kurį verta stebėti“, t.y. potencialų pretendentą gauti prestižinį įvertinimą.

Praėjusį rudenį Vilniuje atidaryto restorano „Kempinski Hotel Cathedral Square“ virtuvės šefas Ciaran Gantly, daugiau nei 12 metų dirbo prabangių 4-5 žvaigždučių viešbučių tinkluose (Miunchene, Ciuriche, Tbilisyje, Maskvoje, Dubline, Aukštuosiuose Tatruose) ir yra vaišinęs ne vieną įžymybę, tarp kurių – Bilas Klintonas, Michailas Gorbačiovas, Helmutas Kohlis, Monako princas Albertas II, Stingas, Maiklas Džeksonas, Tina Turner ir kiti. C.Gantly europietiškos virtuvės pagrindus inovatyviai jungia su vietiniais produktais, ypač didelį dėmesį skirdamas sezoniniams ir šviežiems ingredientams. Daugiausiai gamindamas europietiškos virtuvės patiekalus, „Kempinski“ restorano Vilniuje šefas nepamiršta ir lietuviškų skonių bei gimtosios Airijos patiekalų.

Mikhel Heinmets, patirties sėmęsis įvairių šalių restoranuose ir iš garsiausių pasaulio virtuvės šefų, įvertintų „Michelin“ žvaigždutėmis, jau daugiau nei metus vadovauja restoranui Estijoje. Šiemet jis stojo ir prie Latvijos restorano „Degustare“ virtuvės vairo. Nuolat tobulėti siekiantis jaunas šefas, pasitelkdamas smulkiausius niuansus, gerą maistą sugeba paversti tiesiog puikiu ir sako, kad jo tikslas išmokyti kiekvieną suprasti ir vertinti kokybišką maistą.

Pasak „Dinner in the Sky“ turą organizuojančios bendrovės „Skyworld Service OÜ” vadovo Risto Meigas, dangaus restoranas suteiks puikią galimybę norintiems pažymėti ypatingą progą, surengti išskirtinį susitikimą arba tiesiog pasimėgauti aukščiausio lygio maistu netikėtoje aplinkoje. „Norintiems tai padaryti, reikėtų pasirūpinti išankstine rezervacija, nes šiemet planuojama mažiau pakilimų nei pernai, kuomet visos vietos buvo išpirktos. Be to, šia išskirtine pramoga labai domisi į Vilnių atvykstantys baltarusiai, kurie savo šalyje tokios galimybės neturi“, – sako R.Meigas.

Jo teigimu, pernai, kuomet “Dinner in the Sky” virtuvei vadovavo švedas Björn Frantzen iš „Frantzen/Lindeberg“, suomis Samuli Virgentius iš „Postres“  ir Aldona Gečienė iš „California Gourmet“, populiariausi buvo priešpiečiai ir pakilimas su šampanu – juos vilniečiai išpirko pirmiausia. Trumpiausias pakilimas su G.H.MUMM šampanu, trunkantis apie 20 min, kaip ir pernai, kainuoja apie 100 Lt, o valandos trukmės vakarienė iš keturių patiekalų, su priderintu aperityvu, vynu ir stipriaisiais gėrimais – apie 340 Lt. Individualus renginys, rezervuojant visas vietas ir gaunant papildomų verslo klientams aktualių paslaugų, kainuoja nuo 5180 Lt.

Originalios koncepcijos „Dinner in the Sky“ restoranas – tai speciali 22 vietų platforma su stalu ir kėdėmis, kurią kranas pakelia į 50 m aukštį. Kartu su svečiais kyla ir virtuvės šefas, kuris, patiekdamas patiekalus, betarpiškai bendrauja su svečiais. Dangaus restoraną „Dinner in the Sky“ amerikietiškas ekonomikos žurnalas „Forbes“ yra įtraukęs į neįprasčiausių valgymo vietų 10-tuką. Šią unikalią pramogą išbandė net Monako princas Albertas bei Švedijos princas Karlas Filipas. Informacija apie rezervacijas teikiama: info@dinnerinthesky.lt

Dažną iš mūsų kankina klausimai apie šviesą tunelio gale, apie rojų ir pragarą, apie tai, kas mums nutiks po mirties, kur yra mirę mūsų artimieji, ar tikrai yra gyvenimas po mirties, ar Dievas iš tikrųjų egzistuoja.

Vieni religiją laiko pasaka suaugusiesiems, kiti tikina, kad abejoti Dievo buvimu negalima, o treti tiesiog tyli ir yra neapsisprendę. Bet visiems be išimties bent kartą gyvenime buvo iškilęs Dievo egzistavimo klausimas.

Knyga „Dangus tikrai yra“ – vaiko pasakojimas apie tai, ką jis patyrė per apendikso operaciją, kai buvo palikęs suvo kūną ir nukeliavęs į rojų. Po operacijos apie savo patirtį berniukas papasakojo tėvams. Šie nusprendė į sūnaus pasakojimą nenumoti ranka – taip gimė knyga „Dangus tikrai yra“.

Knygos pristatyme rašoma: „Dar nė ketverių neturėjęs Koltonas papasakojo tėvams, kad buvo palikęs savo kūną per operaciją. Jis tiksliai žinojo, ką jo tėvai veikė ligoninėje, kol jis buvo operuojamas. Vaikas kalbėjo apie apsilankymą rojuje ir persakė ten sutiktų žmonių, kurių niekada nebuvo matęs, istorijas, pasakė net tai, kas vyko prieš jam gimstant. Jis nustebino tėvus apibūdindamas rojų taip, kaip parašyta Biblijoje, nors vaikas dar nemokėjo skaityti.

Koltonas drąsiai, atvirai pasakoja sutikęs seniai išėjusius šeimos narius. Jis apibūdina Jėzų, angelus, koks yra Dievas ir kaip stipriai Jis mus myli.“

Visa knygos struktūra paremta tėvų ir vaiko bendravimu: tėvai mėgina kuo daugiau gauti informacijos iš sūnaus ir kaskart lieka nustebinti vis naujomis žiniomis ir pasakojimo tikslumu. Beje, klausinėti tėvai stengiasi taip, kad klausimas nesufleruotų atsakymo, taip didesnė tikimybė, kad sūnus papasakos, ką iš tikrųjų matė ir patyrė.

„Tėti, Jėzus valdė daktarą O‘Holeraną ir taip padėjo mane operuoti.“ (p. 65)

„Mes skraidėme. Mes visi skraidėme, tik Jėzus ne. Rojuje jis vienintelis neturi sparnų. Jis tiesiog kilo aukštyn ir leidosi žemyn kaip liftas.“ (p. 80)

„Tenai yra visos vaivorykštės spalvos.“ (p. 73) Koltonas papasakoja apie Jėzaus žymes ir jo žirgą, apie tai, kad Jėzus turi pusbrolį, „tik neprisimenu jo vardo, bet jis tikrai malonus“, apie Jėzaus karūną.

„Dievas ir Jėzus rojuje skleidžia šviesą. Ten niekada nesutemsta. Ten visada šviesu.“ (p. 109)

„Mama, šėtonas dar ne pragare. <…> Angelai nešiojasi kardus, kad šėtonas nepatektų į rojų.“ (p. 138)

Koltonas rojuje matė savo senelį, kuris mirė prieš jam gimstant, sutiko taip ir negimusią sesutę. „Ji sakė man, kad mirė tavo pilvuke.“ (p. 100)

Koltono patirtis keičia ir jo šeimos gyvenimą: „Norėjome tikėti, kad mūsų negimęs vaikelis nukeliavo į rojų. Nors Biblija tai nutyli, mes tuo tikėjome. O dabar mums paliudyta: duktė, kurios niekada nesame matę, nekantriai laukia mūsų amžinybėje.“ (p. 102)

Sūnaus pasakojimus tėvas pastorius lygina su savo žiniomis, cituoja Bibliją ir apmąsto. Taip sudėliojamas knygos turinys ir visa grindžiama ne tik vaiko pasakojimu, bet ir suaugusiojo vertinimu.

Knygą perskaičiau greitai. Nuostabu, kaip rimti ir sudėtingi dalykai, pasakojami vaiko, įgyja aiškią ir paprastą formą. Matyt, mes, suaugusieji, viską įpratę pateikti kuo sudėtingiau, o Koltonas tėvams pasakoja neįtikėtinus dalykus taip paprastai, kad tuo telieka žavėtis. Dėl to vaikiško paprastumo ir atvirumo knyga tik dar įdomesnė ir patrauklesnė. Koltonas pasakoja, kaip atrodo angelai, apie ką kalbėjosi su Jėzumi, kaip matė savo senelį, koks gyvenimas rojuje, kaip ten slenka laikas…

Neįtikėtini dalykai, kuriais negali netikėti. Man kilo keletas klausimų: o jeigu Koltonas būtų gimęs musulmonų ar budistų šeimoje, kaip tuomet atrodytų jo aplankytas rojus? Jei Koltono tėtis būtų ne krikščionių pastorius, o nežinomos afrikiečių genties šamanas, ar ir tada Koltono Dievas ir rojus būtų tokie patys? Šie klausimai kilo perskaičius „Dievas tikrai yra“. Neradau šioje knygoje atsakymo, bet juk klausimai ir kilo tik perskaičius knygą. O ir knygos turiniu netikėt negaliu, taigi knyga nuostabi savo keistu poveikiu ir skatinimu mąstyti, ieškoti ir tikėti… Kuo tik norite: kad Dievas tikrai yra, tuo, kad jo nėra, rojumi, į kurį pateksime po mirties, ar tokio rojaus nebuvimu. Jūsų valia rinktis, bet mažuoju berniuku netikėti tikrai bus sunku.

Siūlau paskaityti visiems: tikintiems ir netikintiems, tiems, kurie ieško atsakymų ir tiems, kurie nebijo, jog kils dar daugiau klausimų. Būtinai paskaitykite, šiai knygai abejingi neliksite, o gal ji net ir jūsų gyvenimą pakeis. Taigi tariu senąjį sudiev ir garantuoju: perskaitysite greitai, bet tai, ką perskaitėte, mąstysite ir permąstysite dar ilgai.

Emilija Merkytė

Genialių komikų duetas, improvizacijos genijai, fenomenas komikų padangėje… Epitetų sąrašas galėtų tęstis iki begalybės. Iš tikrųjų tai – „The Umbilical Brothers“ – lietuviams jau pažįstamas australų komikų Shane‘o Dundas ir David‘o Collins‘o duetas.

Pirmą kartą Lietuvoje apsilankę 2010 metais su pasirodymu „Don‘t explain“, šį kartą aktoriai grįžta su visiška šviežiena – „Heaven by storm“. Kūrėjai intriguoja – juoksitės nesustodami, nes juk taip liepia dangus.

Dieviškoji komedija ar grubus farsas?

„Heaven by storm“ – naujausia dueto programa, jau spėjusi apkeliauti pusę pasaulio. Tačiau žodis „naujausia“ čia skamba ne itin tinkamai – pasirodymas gimė dar 1996 metais, tačiau jam nebuvo lemta išpopuliarėti. Kas dėl to kaltas – nelabai ir aišku. Tačiau vienas įvykis tikrai prisidėjo prie umbilical‘ų nesėkmės – prieš pasirodymą Londone buvo paskelbta, kad IRA (airių respublikonų armija) paliko bombą vienoje iš greta teatro stovinčių telefono būdelių. Pardavimai sustojo, o patys Shane‘as ir David‘as patyrė didžiulius finansinius nuostolius dėl nepavykusių gastrolių.

Tačiau programa buvusi tokia stipri, kad giliai įsirėžė aktorių galvose ir nepaliko jų daugiau nei 10 metų. Šiame pasirodyme Shane‘as ir David‘as miršta pakeliui į teatrą. Atėjus laikui įžengti pro rojaus vartus paaiškėja, kad ten likusi tik viena vieta. Tarp bambos broliais (angl. umbilical – bambos, bambinis) save vadinančių vaikinų kyla didžiulė konkurencija – kuris pateks į išsvajotąją vietą danguje? Tačiau žiūrovas neturėtų čia tikėtis didelių filosofinių ir dvasinių apmąstymų. Kaip sako patys aktoriai: „Jei netikite Dievu, jums patiks ši komedija, nes mes iš viso to reikalo ir šaipomės. Bet jums patiks net jei ir tikite – mes kalbame apie daugelį universalių, visai žmonijai aktualių dalykų“. Skamba eretiškai, o Shane‘as dar prideda: „Kas labiausiai įkvepia komikus? Gal Biblija?“

„Heaven by storm“ yra kiek kitoks, nei iki tol buvę dueto pasirodymai – šiame daugiau scenarijaus, nei prieš tai buvusiuose gana eskiziškuose ir pilnuose improvizacijų šou. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad bus nuobodu ar monotoniška. Shane‘as Dundas šią programą prilygina veiksmo filmui: „Čia rasite truputį Dievo, truputį šokių, daug veiksmo, šiek tiek sky-diving‘o, kosminių kelionių ir daug smilkalų“.

Įsivaizduojamas draugas ir 27 Shane‘o seserys

„Gimiau prieš 12 000 metų Zargoth planetoje. Mane augino kosminiai triušiukai, kol tapau pakankamai stiprus, kad galėčiau šokuoti pats. Visada svajojau tapti kosmoso kadetu, tačiau per pirmąją savo misiją paspaudžiau ne tą mygtuką ir atsidūriau… Žemėje, savo netikrų tėvų galiniame kieme, Melburno priemiestyje. Taip pat turiu 27 seseris ir įsivaizduojamą draugą Bruce, jis – mėlynas raganosis“,- taip apie save pasakoja Shane‘as Dundas.

Su David‘u jis susitiko 1988-aisiais Sidnėjaus universitete, teatro studijų metais, kur, jų pačių teigimu, buvo mokomi modernaus teatro pagrindų: pasitikėjimo stokos ir gebėjimo išgyventi apgailėtiname skurde. Aktorių pažintis buvo pažymėta traumos – David‘as netyčia sulaužė Shane‘ui nosį… Kaip sako patys vaikinai – nedrausmingas elgesys komikams dažnai išeina į naudą. Šis incidentas baigėsi karjera, leidusia apkeliauti visą pasaulį ir surengti pasirodymus net Japonijos, Tasmanijos, Korėjos, Honkongo, Singapūro, Naujosios Zelandijos ir Kolumbijos teatrų scenose. Po pasirodymų šešiuose žemynuose duetas teigia ieškantis gero agento, kuris suorganizuotų jiems jaukią 600 vietų salę Antarktidoje.

Paklaustas, kodėl pasirinko tokią specialybę, David‘as atsimena: „Mokykloje aš ir mano draugai buvom natūraliai vienas kitam juokingi. Tačiau kažkada man už tai sumokėjo… neabejotinai aš norėjau ir toliau būti juokingu“. Shane‘as šiuo klausimu vėl tampa mistiškas: „Begyvendamas žemėje nenustojau svajoti apie kosmoso kadeto pareigas. Tada nusprendžiau, kad jei negaliu iš tikrųjų skraidyti, galiu bent apsimesti. O tai daryti galiu arba psichiatrinėje, arba scenoje. Tad pasirinkau sceną“.

Iš viso „The Umbilical Brothers“ sąskaitoje jau yra septynios šou programos: „2 Coats and a Hatstand From Hell“, „Don‘t Explain“, „Thwak!”, „Speedmouse“, „The Rehearsal“, „Upside Down Show“ ir Lietuvoje vasarį pristatomas „Heaven by storm“. Dueto pasirodymai kupini energijos, o stebėti juos lengva, nes australų kūryba suprantama daugeliui – joje žodžių nedaug, remiamasi pantomima ir žmogaus kuriamais garso efektais. Žiūrovas nepaliekamas nuošaliu stebėtoju, o įtraukiamas į veiksmą ir kartu su aktoriais keliauja fantastiniais pasirodymų siužeto vingiais.

Papildomas „The Umbilical Brothers“ pasirodymas „Heaven by storm“ vasario 27 dieną, 19:00 valandą Ūkio banko teatro arenoje. Bilietais prekiauja TIKETA. Daugiau informacijos www.idioteatras.lt