Šiais metais „Danske Bank“ atsidūrė tarp daugiausiai naujų darbo vietų sukūrusių darbdavių. Daugiau nei 300 naujų darbuotojų prireikė į Lietuvą iš Danijos perkeltam „Danske Bank“ grupės paslaugų centrui, o nemažai nuopelnų dėl šios investicijos pritraukimo tenka banko vadovams Lietuvoje.

2013-aisiais nedarbas Lietuvoje vis mažėjo. Kas prie to prisidėjo labiausiai? Pasirodo, ne tik įprasti darbdaviai, tokie kaip prekybos ar restoranų tinklai, ne tik Lietuvos paštas ar “Lietuvos geležinkeliai” ir ne tik saugos ar švaros bendrovės.
Tarptautinių bendrovių pastangos taupyti sąnaudas paskatino aktyvesnį paslaugų centrų judėjimą iš brangių Vakarų ir Šiaurės šalių į pigesnes Rytų Europos ar Azijos valstybes. Šalių, į kurias verta perkelti savo paslaugas, sąraše pastaraisiais metais įsitvirtino ir Lietuva. Kasmet mūsų valstybėje atidaromi bent keli nauji paslaugų centrai, o seniau veikiantys praneša apie tolesnę plėtrą.
Šiais metais viena sėkmingiausių ir didžiausių investicijų šioje srityje – iš Danijos į Lietuvą perkelta dalis „Danske Bank“ grupės paslaugų centro veiklos. Ši investicija lėmė, kad Vilniuje per 2013 metus buvo sukurta apie 310 gerai mokamų darbo vietų vadybos ir administravimo, ekonomikos, finansų, bankininkystės specialybių absolventams, o „Danske Bank“ tapo viena aktyviausiai darbuotojus samdančių įmonių. Nuo praėjusių metų spalio, kai Lietuvoje įsikūrė šis paslaugų centras, jame jau įdarbinta 340 darbuotojų. Centras, į kurį investuota daugiau nei 16 mln. Lt, nuotoliniu būdu aptarnauja „Danske Bank“ grupės filialus įvairiose šalyse.
„Šios investicijos reikšmė – ne tik naujos ir gerai atlyginamos darbo vietos. Paslaugų centro darbuotojai atlieka labai daug skirtingų operacijų – daugiau nei 50, vadinasi, jie įgyja kompetencijų, kurias plačiai gali pritaikyti bet kurioje pasaulio šalyje. Integruojamės į globalią rinką – keliamos lietuvių profesinės žinios, skleidžiama skandinaviška kultūra, be to, skandinavų darbdaviams svarbi darbuotojų kompetencijų ugdymo sritis“, – šios investicijos reikšmę komentuoja VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė.

Investuoti Lietuvoje padėjo įtikinti lietuvių vadovai

M.Dargužaitė atskleidžia, kad dėl šios investicijos Lietuva konkuravo net su 12 šalių, o galutiniame etape varžėsi su Indija. Tad kas lėmė, kad paslaugų centrą danai vis dėlto nusprendė kurti Lietuvoje? “Danske Bank A/S” Lietuvos filialo generalinis direktorius Gintautas Galvanauskas tvirtina, kad visų pirma bankas įsitikino, jog Lietuvoje nekyla problemų norint rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Be to, savo kultūra esame artimi skandinavams, o Lietuvoje jau veikė banko filialas.
„Danske Bank“ grupės paslaugų centro direktorė Rosita Vasilkevičiūtė papildo, kad tokį pasirinkimą lėmė ir tai, jog Lietuva yra ES narė, o mūsų darbuotojai išsilavinę, mobilūs ir lankstūs – esant poreikiui sutinka vykti ilgesniems apmokymams į kitas šalis.
Pasak M.Dargužaitės, didelis nuopelnas dėl to, kad ši investicija atėjo į Lietuvą, tenka ir banko vadovams Lietuvoje. „Kad į Lietuvą buvo atkreiptas dėmesys, matau didelį banko filialo Lietuvoje vadovybės indėlį: jie buvo užsirekomendavę kokybišku darbu ir smarkiai dirbo, kad būtų priimtas sprendimas pritraukti šį centrą į Lietuvą. Kartais matome, kad vadovai Lietuvoje nelinkę pardavinėti mūsų šalies, kaip vietos investicijoms, o šis atvejis yra vienas tų, kai Lietuvos filialo vadovai daug lėmė“, – įsitikinusi M.Dargužaitė.
Beje, sklandus „Danske Bank“ grupės paslaugų centro kūrimosi Lietuvoje procesas dar kartą įrodė, kad lietuvių darbuotojai kvalifikuoti. „Lietuvoje šiam paslaugų centrui netgi pavyko pagerinti paslaugų kokybę, nes atliekant beveik visas funkcijas pasiekti tokius pat ar aukštesnius standartus darbuotojams trunka nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių“, – priduria M.Dargužaitė.

Antrojo pagal turtą Skandinavijoje ir didžiausio banko Danijoje „Danske Bank“ filialas Lietuvoje, populiariausia telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ ir VĮ Registrų centras, skatindami mobiliojo elektroninio parašo naudojimą Lietuvoje, įdiegė naują projektą – mobiliojo elektroninio parašo išdavimą banke.

Nuo šiol banko klientai ir asmenys neturintys sąskaitos banke galės gauti elektroninį asmens tapatybės  dokumento atitikmenį, integruotą į SIM kortelę.

Tai pirmasis atvejis Baltijos šalyse, kai mobilusis elektroninis parašas išduodamas ne tik mobilaus ryšio operatorių padaliniuose.

„Siekiame nustatyti naujus bankininkystės standartus, o šis bendras projektas leidžia bet kuriam telefono turėtojui išbandyti kone saugiausią ir moderniausią elektroninio parašo priemonę, kuri naudojimo patogumu pranoksta įprastas slaptažodžių korteles ar kodų generatorius“, – sako Darius Jasinskis, „Danske Bank“ Verslo plėtros tarnybos direktorius. Pasak D. Jasinskio, jungtis prie elektroninės ar mobiliosios bankininkystės mobiliuoju elektroniniu parašu galima bet kur, nereikia slaptažodžių kortelės arba generatoriaus, o telefono ekrane užtenka įvesti mobiliojo parašo kodą.

„Mobilusis elektroninis parašas yra ypač saugus ir patogus vartotojams. Džiaugiamės, kad pradėti naudotis šia paslauga bus dar paprasčiau ir kortelę klientai gaus tiesiai banko skyriuje“, – pabrėžia Mindaugas Kežionis, „Tele2“ Produktų skyriaus vadovas.

Mobilusis elektroninis parašas – viena saugiausių šiandien egzistuojančių elektroninių asmens identifikavimo priemonių, tačiau Lietuvoje juo naudojasi tik 0,8 proc. gyventojų.

Mobilusis elektroninis parašas yra apsaugotas kodu, kurį žino tik pats vartotojas, todėl pametus telefoną užtenka blokuoti SIM kortelę. Be to, naudojantis šia asmens identifikavimo priemone netaikomi pavedimų limitai.

2011 m. gruodžio mėnesį, lyginant su lapkričio mėnesiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos (VKI) sumažėjo 0,2 proc.  Iš viso per praėjusius metus kainos išaugo šiek tiek mažiau nei prognozavo „Danske“ bankas.

Vietoje prognozuotų 3,6 proc., kainos kilo 3,4 proc.  VKI sumažėjimą gruodžio mėnesį lėmė mažėjusios drabužių ir avalynės kainos (sezoninis poveikis) bei dėl neįprastai šiltos žiemos sumažėjęs šilumos suvartojimas. Vidutinė metinė infliacija 2011 m. sudarė  4,1 proc. ir buvo tik nežymiai mažesnė nei prognozavome (4,4 proc.).
Praėjusių metų vartojimo kainų tendencijos Baltijos šalyse buvo nulemtos išorinių veiksnių  – kilusių maisto ir energetinių žaliavų kainų. Lietuva išlieka labai smarkiai priklausoma nuo Rusijos teikiamų dujų, todėl 2011 m. patyrė eilinį brangstančios šiluminės energijos kainų šoką. Neigiamą jo poveikį Lietuvos vartotojai jus ir 2012 m.
Vidaus paklausos poveikis vartojimo kainoms praėjusiais metais buvo nedidelis, nes lėtai atsigavo darbo rinka. „Danske“ bankas prognozuoja, kad šiais metais bus stebimos mažėjančios vartojimo kainų tendencijos. Didelių neigiamų žaliavų kainų pokyčių nesitikima, tačiau šiais metais Lietuvoje brangs elektra ( minimalus poveikis VKI – 0,2 procentinio punkto)  bei šilumos energija (dėl naujos skaičiavimo tvarkos).Prognozuojame, kad šiais metais vidutinė infliacija svyruos apie  3 proc.
Kaimyninėje Latvijoje 2011 m. gruodžio mėnesį, lyginant su lapkričio mėnesiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos nepasikeitė. Per metus kainos išaugo 4,0 proc. ir atitiko „Danske“ banko prognozę. Vidutinė metinė infliacija 2011 m. svyravo apie 4,4 proc., kaip ir planavome. Praėjusių metų Latvijos vartojimo kainų augimą lėmė visame pasaulyje stipriai brangę maisto produktai bei nuo sausio mėnesio padidintas PVM tarifas (nuo 21 iki 22 proc.). Prognozuojame, kad vartojimo kainos šiais metais Latvijoje mažės toliau. Tendencijas lems lėtėjantis ekonomikos augimas. Nuo sausio mėnesio Latvijoje brangsta dujos (pažymėtina, kad daug mažiau nei Lietuvoje), o tai lems ir didesnius būsto išlaikymo kaštus. „Danske“ banko vertinimu, vidutinė metinė infliacija šiais metais Latvijoje sudarys apie 2,6 proc.
Mažose atvirose ekonomikose didžioji dalis vidaus kainų pokyčių yra nulemta išorinių tendencijų. Galima sakyti, kad šia prasme šie metai tiek Lietuvai, tiek ir Latvijai bus santykinai palankūs kalbant apie infliacijos tendencijas. Žinoma, yra tam tikra rizika dėl spartesnio naftos kainų kilimo ir atitinkamai didesnio neigiamo poveikio vidaus energetinių išteklių kainoms. Kita vertus, prognozuojamas ženklus ekonomikos augimo apsukų sulėtėjimas neleis įsijungti sparčiam kainų didėjimo mechanizmui. Negalima atmesti Lietuvai svarbaus pingančio kaimyninės Lenkijos zloto poveikio. Tai netiesiogiai prisidės prie stabilesnių vartojimo kainų tendencijų. Lyginant Lietuvos ir Latvijos VKI dinamiką prognozuojame, kad šiais metais Lietuvos vartotojus labiau paveiks energetinių išteklių brangimas, nors problemos šiame sektoriuje abiems ekonomikos išlieka panašios. Akivaizdu, kad vadinamoji privataus /viešojo sektorių partnerystė šioje srityje yra nuostolinga vertinant visos visuomenės naudą.

Danske bankas mažina BVP prognozes kitiems metams iki 3,8 proc.

Pasikeitus prielaidoms dėl išorinės paklausos raidos ir įvertinus naujausius rugpjūčio, rugsėjo duomenis bei istorinių ketvirtinių nacionalinių sąskaitų pokyčius, sumažiname prognozuojamus BVP raidos tempus 2012 – 2013 m. Šiems metams prognozuojamas atitinkamai 3,8 ir 3,6 proc. augimas, kai anksčiau buvo atitinkamai 4,9 ir 4,6 proc. 2011 m. vertinimas iš esmės nėra pasikeitęs – metiniai BVP augimo tempai sieks apie 5,9 proc.

Antrąjį šių metų ketvirtį pradėjo mažėti eksporto augimo tempai, tačiau vidaus paklausos augimas išliko didelis. Vis dėlto, lėtėjanti išorinė paklausa ir neigiami lūkesčiai dėl Europos finansų rinkų ateities lems mažesnius BVP raidos tempus ir Lietuvoje. Po išskirtinai spartaus augimo tempo šiemet, kurį lėmė ir žemos bazės efektas, vidaus paklausos augimas ateinančiais metais lėtės. Realus investicijų augimas mažės nuo šiemet prognozuojamų 20 proc. iki 9 proc., o namų ūkių vartojimas – nuo 5,9 iki 3,6 proc. Įmonės dėl išaugusio išorinės aplinkos raidos neapibrėžtumo gali atidėti savo plėtros bei investavimo planus. Todėl rizika, kad investicijos, o ir BVP gali augti mažiau nei šiuo metu prognozuojame išlieka. Privataus vartojimo išlaidų augimą skatins ir darbo rinkos stabilizacija, ir santykinai palanki fiskalinė politika. Kol kas nėra suplanuota jokių didesnės fiskalinės konsolidacijos priemonių. Atvirkščiai, teigiamą impulsą vartojimui suteiks pensijų atstatymas.

Tačiau dėl pesimistiškesnio paklausos augimo perspektyvų darbo rinkos atsigavimas 2012 m. tikėtina, kad sulėtės – nedarbas mažės, o darbo užmokestis didės lėčiau. Tačiau prognozuojame, kad vidutinis darbo užmokestis 2012 m. augs apie 5,1 proc., o nedarbas sumažės iki 13,8 proc.

2012 m. Lietuvos ekonomikos augimas lėtės ir dėl eksporto, kurio realus augimas šiemet sulėtės nuo prognozuojamų 11 proc. iki 6 proc. Tačiau santykinai gerai diversifikuota Lietuvos eksporto struktūra pagal eksporto rinkas ir produktus turėtų leisti išvengti didesnio eksporto nuosmukio. Vertinant didįjį eksporto šalių penketą, į kurį patenka Rusija, Vokietija, Lenkija, Latvija ir Estija, verta pažymėti, kad tik Latvijos padėtis 2012 m. atrodo rizikingiausia. Vokietijos ekonomikos augimas nors ir sulėtės, tačiau ši šalis ir toliau išliks euro zonos lyderė. Danske banko ekonomistų nuomone, Vokietijos augimas 2012 m. sulėtės iki 2,9 proc. (anksčiau buvo prognozuota 3,0). Rusijos ekonomikos, kuri nėra labai priklausoma nei nuo JAV, nei nuo euro zonos raidos, augimas išliks toks pat kaip ir šiais metais. Žinoma, jei nauja recesijos banga nesukels ženklaus naftos kainų kritimo. Tuo metu Lenkijos, Estijos bei Latvijos ekonomikų augimas 2012 m. taip pat išliks teigiamas. BVP augs atitinkamai apie 3,2 proc., 3,9 proc. ir 3,0 proc. ir bus spartesnis nei daugumos euro zonos ekonomikų.

Lėtėjantis eksporto augimas lems tolesnį sąskaitos deficito didėjimą. Tačiau vidutinio laikotarpio perspektyvoje einamosios sąskaitos disbalansas sieks 5-6 proc. BVP, o tai yra vis dar saugus intervalas.

Nepaisant vyravusių lūkesčių pastebimo infliacijos mažėjimo šiais metais nesulaukėme. 2012 m. vartojimo kainų augimas turėtų šiek tiek sulėtėti. Tai lems mažesnis išorinių veiksnių poveikis. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad vidaus kainas gali auginti ir tokie specifiniai veiksniai kaip pabrangusios dujos bei galimas akcizų padidėjimas tabako gaminiams. Todėl lūkesčiai dėl spartesnio kainų mažėjo nusikelia i 2013 metus.