Šie besibaigiantys metai turėjo būti pasaulinės ekonomikos proveržio metai, turėjome sulaukti įtikinamo  pasaulinės ekonomikos augimo po kelerius  ankstesnius  metus  trukusių linksmųjų kalnelių. Kartu tai turėjo būti  geros žinios finansų rinkoms – naujųjų 2014 metų išvakarėse į investavimo perspektyvas žvelgėme vis bandydami nusiimti rožinius akinius.

Metai prabėgo ir šiandien,  galvojant apie tai, kokie jie buvo ir kas mūsų laukia kitais, tenka konstatuoti, kad net ir labai stengiantis, daug  ko nepavyksta numatyti ir prognozuoti iš anksto.

Išties  paradoksalu tai, kad taip ir nesulaukus reikšmingo pasaulinės ekonomikos augimo sustiprėjimo bei verdant rimtiems geopolitiniams konfliktams, finansų rinkoms šie metai buvo pakankamai sėkmingi – akcijų rinkos juos užbaigia eilinį kartą pasiekusios visų laikų rekordus.

Rusijos ir Ukrainos konfliktas, įsiplieskęs gerokai anksčiau nei šių metų kovo pradžia, dar prieš metus daugelio buvo nustumiamas į lokalių bėdų kategoriją. Tuomet atrodė, jog Rusija yra civilizuota valstybė, rengianti olimpines žaidynes, o Maidano neramumai anksčiau ar vėliau transformuosis į protu suvokiamus ir valdomus procesus. Logika „kaip nors viskas išsispręs“ šįkart nepasitvirtino – Rusija suvaidino ypatingai svarbų vaidmenį finansų rinkų raidoje. Žinoma, dėl savaime suprantamų priežasčių mūsų akys dažniau nukreiptos į Rusiją, o ne, pavyzdžiui, į Siriją, Iraną ar kitus karštuosius pasaulio taškus, kurie geopolitinę riziką šiemet didino ne ką mažiau. Šio pavasario įvykiai ir po to sekusi ir taip ir nesibaigusi suirutė Ukrainoje bei pasklidęs užkratas į aplinkines šalis negali būti lengvai numatomi – juos vadiname „juodosiomis gulbėmis“ (terminas, vartojamas nenuspėjamiems įvykiams apibrėžti, analogija su tikromis gulbėmis: iki momento, kuomet Australijoje buvo pastebėta juodųjų gulbių, vyravo nesukritikuojamas įsitikinimas, kad visos gulbės yra baltos). Ekonominės prognozės daromos, nebandant „juodųjų gulbių“ nuspėti.

Rinkas audrino įvairiausi veiksniai

Rusija labai glaudžiai įsipynė į bendrą finansų rinkų kontekstą, tiesa, pasaulinės ekonomikos raidai šios šalies įtaka vis dėlto pakankamai maža. Kita vertus, šiemet rinkoms įtaką darė patys įvairiausi veiksniai:  Ebolos  viruso protrūkis, Irako sukilėlių veiksmai šalies šiaurėje, Irano branduolinės programos eiga, Sirijos režimas ir galiausiai – ekonominės priežastys. Tarp jų – naftos kainos kritimas, didžiųjų centrinių bankų veiksmai arba jų nebuvimas, JAV ekonominės pasakos pradžios ir Kinijos ekonominės pasakos saulėlydžio lūkesčiai. Išvydome neigiamas palūkanas euro zonoje, taip pat Šveicarijoje (Šveicarijos centrinis bankas nuo gruodžio vidurio tapo vieninteliu pasaulyje, kurio bazinės palūkanos yra neigiamos ir siekia -0,25 proc.).

Metų netikėtumo titulas – naftai

Metai buvo labai įvairūs – kiekviena diena turėjo savo naujieną, kuri vėliau būdavo nustelbiama naujų įvykių. Šiandien apima jausmas, kad sulaukėme tylos po audros. Pagrindiniai rinkų parametrai baigia metus su tokiais metiniais pokyčiais: JAV akcijų indeksas „S&P500“ ūgtelėjo 13 proc., Vokietijos akcijų indeksas „DAX“  pasistiebė 3 proc., euras  JAV dolerio atžvilgiu atpigo 11,7 proc.,  rublis JAV dolerio atžvilgiu nukrito 69 proc., auksas taip pat atpigo, 0,6 proc. „Brent“ rūšies naftos kaina nukrito 46 proc., Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas sumažėjo  nuo 1,90 proc. iki 0,58 proc., o JAV 10 metų obligacijų pajamingumas – nuo 3,00 proc. iki 2,24 proc. 5 metų euro palūkanų norma nukrito nuo 1,26 proc. iki 0,38 proc., o 6 mėnesių EURIBOR -  nuo 0,39 proc. iki 0,17 procento.

Mūsų akimis, metų netikėtumo titulą sąžiningai užsitarnavo nafta. Metų nuobodybė šiemet, skirtingai nei pernai, buvo auksas. O žvelgiant į augusias akcijų rinkas bei iki rekordinių žemumų nukritusias daugelio obligacijų palūkanų normas, kyla noras gūžtelėti pečiais – jei tokioje neapibrėžtoje aplinkoje kaip šiemet investuotojai buvo nusiteikę palankiai ir pasiryžę investuoti, tai ko tikėtis ateityje – jei apskritai galime naiviai tikėtis ramesnės ateities?

Uždavinys – išlipti iš recesijos

Žvelgiant į 2015 metus, norisi juos pavadinti didžiųjų lūkesčių metais (nejučia kyla noras pasiskolinti pavadinimą iš puikaus, ypač šventiniam laikotarpiui tinkančio filmo „Didieji lūkesčiai“, 1946 m.). Didelių lūkesčių turime, pirmiausia, dėl spartesnio  pasaulinės ekonomikos atsigavimo. Tiesa, viltis kiek temdo  Europos ir Japonijos centriniai bankai, kurie sunkiai suvaldo ilgą laiką arti recesijos balansuojančias ekonomikas. Lietuvai aktualesnė euro zona, panašu, šiemet teaugs 0,9 proc., o Japonija apskritai įkrito į recesiją. Taigi ECB laukia nelengva užduotis – net ir žinant visas per šiuos metus priimtas priemones (nulinę bazinę palūkanų normą, neigiamą bankų indėlių palūkanų normą, tikslines refinansavimo operacijas), jų vis dar neužtenka. Išties, euro zonai, kurios naftos bei jos produktų suvartojimas yra didelė ir svarbi komponentė gamybos sąnaudose, teigiamą įtaką darys labai nukritusi naftos kaina. Kita vertus, dėl tos pačios  priežasties euro zonos infliacija kitų metų pradžioje veikiausiai taps neigiama ir 2015 metais gali siekti -0,1 proc. Žvelgiant į gaublį, nuotaiką kelia JAV, kurios makroekonominiai rodikliai didžiąją šių metų dalį buvo labai geri ir tikėtina, jog tokie išliks kitais metais.

Rusija grims į recesiją

Didžiuosius lūkesčius labai norisi išlaikyti ir dėl Rusijos bei Ukrainos konflikto keliamos geopolitinės rizikos. Deja, čia neapibrėžtumų išliks labai daug. Belieka tikėtis, kad Rusijos ekonomikai dardant į recesiją, valstybė susivoks, jog turi bėdų namuose, ir bus labiau suinteresuota stabilizuoti konfliktą su kaimynine šalimi. Tačiau vis dėlto tokie lūkesčiai šiandien atrodo naivūs – mes pernelyg daug procesų savo didžiojoje kaimynėje negalime suprasti, juo labiau nuspėti. Todėl Lietuvos verslo ir vartotojų lūkesčiams būtent ši nežinomybė kitais metais veikiausiai darys neigiamą įtaką. Bet koks kelias iš susidariusios nepavydėtinos diplomatinės bei humanitarinės krizės reikštų galimybę atsitiesti tiek Rusijos finansų rinkoms, tiek galiausiai ir pasaulinėms finansų rinkoms naujomis akimis pažvelgti į šį regioną.

Lems centrinių bankų veiksmai

Kitais metais finansų rinkoms įtaką darys pinigų rinkų likvidumo situacija, kurią iš esmės lems centrinių bankų politika ir labai tikėtinas ECB „pinigų spausdinimo mašinos“ įjungimas. Prieš kelerius metus jau matėme, kaip finansų rinkų dalyviai puola pirkti, kai JAV FED į sistemą liejo didžiulius kiekius likvidžių lėšų. Panašu, kad šiuo metu ECB yra kaip niekad arti sprendimo pradėti elgtis lygiai taip pat. Tiesa, JAV FED kitų metų viduryje veikiausiai pradės kelti bazinę palūkanų normą, taigi perteklinio likvidumo situacija pasaulinėse rinkose turbūt vyraus tik pirmą kitų metų pusmetį. Kitoms sąlygoms nekintant, ši situacija bus palanki akcijų rinkoms bei kitoms rizikingoms turto klasėms (žemo reitingo obligacijoms, nekilnojamajam turtui). Kai sulauksime JAV palūkanų augimo, tai bus papildomas stimulas JAV doleriui kilti euro atžvilgiu (nebent euro zona demonstruotų palankesnius nei laukiama ekonomikos augimo tempus). Naftos kainai spaudimas žemyn išliks ir kitų metų pradžioje. Vėliau dėl prognozuojamo pasaulinės ekonomikos atsigavimo spartėjimo turėtų augti naftos paklausa, o tai turėtų sukurti paskatą kainai augti (vėlgi, nežinome, kaip elgsis naftą išgaunančios valstybės – jų sprendimai keisti gavybos apimtis reikšmingai veiktų naftos kainą).

Panašios paramos iš spartesnio pasaulinės ekonomikos augimo turėtų sulaukti ir kitų žaliavų – maisto prekių, pramoninių metalų – kainos, ypač antrąjį kitų metų pusmetį. Euro zonoje palūkanų normos liks labai žemos – tikėtina, kad ir 2015, ir 2016 metais. Aukso kaina, šiemet pademonstravusi netikėtą stabilumą, veikiausiai bus linkusi po truputį mažėti – ypatingai, jei didieji lūkesčiai kitais metais pildysis.

Pasaulio finansų rinkų situaciją analizuojantis leidinys „Bloomberg Markets“ paskelbė 20-ties 2014 metų stipriausių pasaulio bankų sąrašą, kuriame devintą vietą užima SEB bankas Švedijoje. SEB bankas taip pat išrinktas trečiuoju tarp stipriausių Europos bankų.

Pirmą vietą „Bloomberg“ geriausiųjų dvidešimtuko sąraše užima Honkonge veikiantis bankas „Hang Seng Bank“, antrą – Kanados „Desjardins Group“, trečioji vieta atiteko Japonijos bankui  „Norinchukin Bank“. Stipriausio Europos banko titulą „Bloomberg“ suteikė Vokietijos bankui „Bayerische Landesbank“, antrą vietą  skirdamas Suomijos bankui „Pohjola“.

Į geriausiųjų dvidešimtuko sąrašą pateko aštuoni Azijos ir aštuoni Europos bankai, keturi Šiaurės Amerikos bankai ir vienas Artimųjų Rytų bankas.

Tarp „Bloomberg“ pasaulio stipriausiųjų dvidešimtuko sąraše vietą išsaugojusių Europos bankų yra ir Švedijos bankai „Svenska Handelsbanken“ (11-oji vieta) ir  „Swedbank“ (14-oji vieta), taip pat Swiss UBS (12-oji vieta) ir Vokietijos „Unicredit“ (16-oji vieta) ir „Deutsche Bank“ (20-oji vieta).

„Bloomberg“ vertino bankus, kurių turto vertė ne mažesnė kaip 100 mlrd. JAV dolerių ir lygino tokius jų rodiklius kaip pirmo lygio kapitalo ir pagal riziką įvertinto turto, neveiksnaus turto ir viso turto, atidėjinių kreditams ir neveiksnaus turto, indėlių ir finansavimo santykio bei efektyvumo.

SEB banko atlikta mažų ir vidutinių įmonių apklausa „Verslo barometras“ rodo, kad inovacijas taikyti šiemet planuoja trečdalis (32 proc.) apklaustų Lietuvos įmonių. Pagrindinė jų dalis (26 proc.) ketina rinkai pasiūlyti naujų paslaugų ar produktų, tuo tarpu taikyti naujus verslo valdymo modelius, investuoti į personalo valdymo pokyčius – vos kelios.

SEB banko duomenimis, iš trijų Baltijos šalių daugiausia planų diegti naujoves versle turi Estijos mažos ir vidutinės įmonės (47 proc.). Šioje šalyje taip pat vyrauja kiek platesnis požiūris į inovacijas, pavyzdžiui, penktadalis (20 proc.) Estijos mažų ir vidutinių įmonių ketina diegti naujoves, susijusias su įmonės ir personalo valdymu. Latvijoje inovacijoms investicijų skirs šiek tiek daugiau įmonių negu Lietuvoje – 37 procentai.

Pasak Virginijaus Doveikos, SEB banko prezidento pavaduotojo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus, santūrūs Lietuvos įmonių planai dėl inovacijų taikymo atsispindi ir Europos Komisijos skelbiamame oficialiame inovacijų reitinge, kuriame Lietuva yra priskiriama prie nuosaikių šalių novatorių.

„Inovacijų srityje lenkiame keturias Europos Sąjungos šalis, tarp jų Latviją, tačiau turime daug neišnaudotų galimybių. Būtent mažos ir vidutinės įmonės, kurias galima vadinti Lietuvos ekonomikos varikliu, savo veikloje turėtų nuolat ieškoti naujų sprendimų. Inovacijos padeda didinti įmonės konkurencingumą, plėsti verslą vidaus ir užsienio rinkose“, – sako V. Doveika.

Jo teigimu, svarbu, kad įmonės inovacijas suvoktų ne tik kaip naujų produktų ir paslaugų siūlymą ar informacinių technologijų taikymą. „Žengti žingsnį į priekį versle gali padėti naujo verslo modelio taikymas, nauji būdai bendraujant su savo klientais ar kūrybiški rinkodaros sprendimai. Todėl pirmą kartą Baltijos šalyse mažų ir vidutinių įmonių atstovams organizuojame renginių ciklą „Inovacijų laboratorija“, kuriame bus galimybė dalytis patirtimi, gauti praktinių patarimų ir reikiamų žinių apie inovacijų diegimą ir taikymą savo versle“, – sako  V. Doveika.

Pirmasis SEB renginys „Inovacijų laboratorija“ (angl. „Innovation LAB“) šiandien vyksta Vilniuje. Jame iš viso susirinko beveik 200 mažų ir vidutinių įmonių atstovų iš visos Lietuvos. Renginio metu įmonių atstovai turės galimybę išgirsti tarptautinių ir Lietuvos verslo konsultantų ir lektorių pranešimus apie inovacijų įvairovę ir svarbą, jų atveriamas plėtros galimybes ir kuriamą konkurencinį pranašumą, sužinos ne vieną sėkmės istoriją. Renginio dalyviai išbandys ir specialią inovacijų taikymo versle metodiką atlikdami praktines užduotis – kurdami realius verslo valdymo modelius.

„Pastarieji penkeri metai pasaulio ekonomikai nebuvo lengvi, o tai atsispindėjo ir įmonių veikloje taikant naujoves. Vis tik inovacijų diegimas versle turi būti nenutrūkstamas procesas ir svarbiausia, kad už kiekvienos iniciatyvos stovėtų žmonės, kurie tiki tuo, ką daro. Tokie žmonės, pritaikydami savo žinias bei patirtį ir įsisavindami investicijas, būtinas naujovių iniciatyvoms, gali pakeisti įmonių ateitį“, – sako pagrindinis renginio pranešėjas, verslo konsultantas ir keturių knygų apie inovacijas autorius Stefanas Lindegaardas, dirbęs ne tik su Europos, bet ir JAV, Azijos šalių bendrovėmis.

Jo teigimu, tokio pobūdžio renginiai inovacijų tema pasaulyje vyksta vis dažniau ir įmonėms jie tampa puikia galimybe pasisemti įkvėpimo, pasitikrinti tam tikras idėjas ir drąsiau jas įgyvendinti savo veikloje.

SEB renginiai „Inovacijų laboratorija“ kovo 5 dieną vyks Rygoje, o kovo 6 dieną – Taline. Juose taip pat dalyvaus maždaug po 200 kaimyninių šalių mažų ir vidutinių įmonių.

Šiuo metu SEB bankas Lietuvoje paslaugas teikia daugiau kaip 40 tūkst. mažų ir vidutinių įmonių.

“Danske Bank” besivystančių rinkų vyriausiasis analitikas Larsas Christensenas sako, kad Lietuva galėtų įsivesti eurą jau 2014 metais. Jis prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet augs 4 proc.

“Manau, kad taip. Lietuva turėtų atitikti euro įvedimui keliamus valstybės skolos, viešųjų finansų deficito ir infliacijos reikalavimus. Tuo neabejoju. Tai realistiška. Ir manau, kad Vyriausybė teisingai elgiasi, siekdama šių tikslų. Bet, mano galva, nėra svarbu, ar euras bus 2014, 2012 ar 2020 metais. Manau, kad svarbu daryti teisingus dalykus. Noriu pabrėžti, mes neturime siekti sumažinti biudžeto deficito tam, kad įsivestume eurą”, – interviu LTV laidai “Panorama” sakė L.Christensenas.

Anto jo, Lietuva turi sumažinti deficitą, nes to nepadarius ji tiesiog bankrutuotų.

“Euro įvedimas – kilnus siekis. Bet mes darome tai ne dėl euro. Darome, nes tai tiesiog teisinga. Taigi, jei valdžia nori įsivesti eurą 2014 metais, ji neturi žaisti su 2012 m. biudžetu, net jei ir artėja rinkimai. Mes matome, kad rinkimų kampanija jau prasideda ir jei tai taps nevaldoma – apie eurą galime pamiršti”, – kalbėjo analitikas.

Jo manymu Finansų ministerijos prognozės, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs beveik 6 proc., yra įmanomos, tačiau bankas nėra toks optimistiškas.

“Manome, kad augimas bus apie 4 proc. Vienas iš pagrindinių augimo variklių – eksportas. Lietuvos kaimynai atsigauna, Rusija stiprėja, Lenkija stiprėja, Švedija, Suomija, Vokietija – visos stiprėja. Bet mes vis dar matome silpną vidaus vartojimą ir investicijas, tad apie stipresnį atsigavimą turėtume kalbėti 2012-2013 metais, nes šiuo metu padėtis vidaus rinkoje gana silpna”, – kalbėjo L.Christensenas.

Jis, be kita ko, pripažino, kad Skandinavijos bankai suvaidino vaidmenį, pučiant Lietuvos vidaus vartojimo burbulą. Dabar jie pernelyg sugriežtino skolinimo politiką, teigia bankininkas.

“Taip, klaidų buvo padaryta. Antra, akivaizdu, kad tos klaidos padarytos ir prasidėjus nuosmukiui. Galbūt tomis aplinkybėmis bankai paskolų sąlygas ir skolinimo politiką sugriežtino pernelyg smarkiai. Bankai daro klaidų, kaip ir bet kas kitas ir, manau, bankai tai turi pripažinti, jei dar to nepadarė”, – sakė “Danske Bank” analitikas.

Prastesni nei prognozuota pramonės produkcijos gamybos rugsėjo mėnesio rodikliai dar kartą parodė, kad šalies pramonei ir toliau didelę įtaką daro vienkartiniai, sunkiai prognozuojami veiksniai, teigia “Danske Bank” analitikė.

“Pramonė rugsėjį sumažino apsukas. Mes prognozavome, kad rugsėjį metinis augimas sieks 12,2 proc., tuo tarpu faktinis rezultatas mažesnis – 8,1 procento. Nuvylė ir mėnesinis pramonės sumažėjimas 1 proc.”, – BNS sakė banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Anot jos, rugpjūčio mėnesį užfiksuotą 10,9 proc. metinį pramonės augimą lėmė vienkartiniai, tikriausiai laivų statybos sektoriaus užsakymai, tuo tarpu rugsėjį tokių palankių veiksnių nebuvo. Netikėtas buvo ir mėnesio pramonės smukimas.

“Prielaidų jam (mėnesio sumažėjimui) kaip ir nebuvo, rugsėjį skelbti pramonės pasitikėjimo rodikliai augo”, – sakė V.Klyvienė.

Jos teigimu, bendra pramonės augimo tendencija išlieka, ją lemia ir žema palyginamoji 2009 metų bazė, tačiau mėnesio rodiklių svyravimų artimiausių metu išvengti tikriausiai nepavyks. Tai, anot analitikės, būdinga ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai bei Estijai.

Pasak V.Klyvienės, pagrindinė pramonės augimo priežastis ir toliau išlieka eksportas, tą rodo ir nuolat auganti užsienio rinkoms tenkanti Lietuvos pramonės produkcijos pardavimų dalis, kuri per devynis šių metų mėnesius siekė 66,3 procento.

Statistikos departamento duomenimis, pramonės gamyba ir pardavimai Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius, palyginti su 2009-ųjų sausiu-rugsėju, padidėjo 3,2 proc. iki 38,996 mlrd. litų. Pašalinus darbo dienų įtaką, pramonės produkcijos augimas šiemet siekė 3,1 procento.

Visa pramonės produkcija rugsėjį, palyginti su 2009-ųjų rugsėjo mėnesiu, padidėjo 8,1 proc. iki 4,552 mlrd. litų, o palyginti su šių metų rugpjūčiu – sumenko 1 proc. (pašalinus sezono įtaką – smuko 3,7 proc.).