Shutterstock

Sunku rasti papuošalą, gražesnį už plačią ir sveiką šypseną. Deja, kartais atsitinka taip, kad ji užtemsta. Ir visai ne todėl, kad nebėra priežasčių šypsotis. Užtenka tiesiog netekti kad ir vieno danties ar būti priverstiems nešioti dantų plokštelę, kuri gali bet kada iškristi…

Šios dantų problemos, be abejo, daro įtaką mūsų šypsenos estetikai. Tačiau ne tik. Dantų trūkumas gali iš esmės atsiliepti mūsų sveikatai. Dėl to neretai sutrinka skrandžio veikla, nes tinkamai nesukramtomas maistas, išsikraipo sąkandis, pasikeičia veido forma, pradeda nykti žandikaulio kaulas. O kompleksas, trukdantis šypsotis ir atvirai bendrauti, gali peraugti į kitas psichologines problemas.

Bet susigrąžinti šypseną šiandien – paprasčiau, nei manote! Šiuolaikinės odontologinio gydymo metodikos siūlo atkurti sveiką šypseną dantų implantacijos būdu. Savo savybėmis implantuotas dantis tapatus žmogaus natūraliems dantims, juo galima laisvai kramtyti net kiečiausią maistą, danties implantas neleidžia tirpti žandikaulio kaului, taip išsaugodamas paciento sveikatą bei grožį, be to, protezo nereikia išiminėti, o tai leidžia žmogui vėl laisvai ir nuoširdžiai šypsotis.

Plačiau apie dantų implantus ir kaip juos pasirinkti, pasakoja UAB MED GRUPĖ atstovė Violeta Vinslovienė, su dantų implantais dirbanti jau daugiau nei 10 metų ir aktyviai bendradarbiaujanti su garsiausiomis Lietuvos klinikomis bei odontologijos specialistais.

Patikimas dantų implanto gamintojas – kokybės garantas

Gydymas dantų implantais nėra nauja odontologijos sritis. Pirmas dantų implantas žmogui įsriegtas daugiau nei prieš 50 metų. Šiuo metu implantų gamybos srityje didelė konkurencija – pasaulyje suskaičiuojama apie 1800 gamintojų, Lietuvoje parduodama per 20 skirtingų prekės ženklų dantų implantų, todėl dažnai pacientui, o kai kada net gydytojui, sunku išsirinkti tinkamą gaminį. Juk visi implantų pardavėjai sako tą patį: mūsų gaminiai patys geriausi.

Pasirinkimo klausimą apsunkina ir tai, kad iš tiesų dantų implantai prigyja tikrai gerai. Eliminavus neaiškios kilmės ir seno tipo implantus bei rizikos grupės pacientus, dantų implantų prigijimas siekia 96–100 proc. Abejotina, ar yra dar kokia medicinos sritis, teikianti tokią didelę gydymo sėkmės tikimybę.

Yra ne vienas veiksnys, lemiantis dantų implantacijos sėkmę: tai ir paciento sveikatos būklė (didelės rizikos grupę sudaro rūkaliai ir diabetikai), paciento kaulo ir dantenų storis, burnos higiena, pasirinktas gydymo metodas, gydytojo kvalifikacija ir, žinoma, pats implantas. Kadangi sėkmę lemia tiek daug veiksnių, nėra paprasta susigaudyti. Todėl kai kada rinkoje net galima išgirsti nuomonę, esą visi dantų implantai prigyja vienodai, todėl reikia rinktis pigiausią.

Tačiau labiau įsigilinę į šią sritį suprasite, kad tai netiesa. Bendradarbiaujant su Švedijos socialinio draudimo agentūra ir atlikus didžiausią nepriklausomą odontologijos srityje tyrimą (per devynerių metų laikotarpį ištirti 2765 pacientai, 11 311 implantų, 800 klinikų) buvo padarytos kelios išvados:

1. Per devynerius metus buvo prarasta tik 3,4 proc. įsriegtų implantų. Ir tai labai geras procentas – panaši tikimybė yra netekti savų dantų.
2. Implanto ilgaamžiškumas priklauso nuo gamintojo. Tarp tų 3,4 proc. prarastų implantų skirtingų gamintojų implantų sėkmė labai skyrėsi. Šveicarų gamintojo „Straumann“ implantų ilgalaikiu laikotarpiu buvo prarasta nuo 6 iki 60 kartų rečiau, palyginti su kitų gamintojų implantais.

Ar tai netikėta „Straumann“ sėkmė? Jokiu būdu ne. Tai 60 metų didelio ir sunkaus šveicarų darbo rezultatas. „Straumann“ – daugiausiai į mokslinius tyrimus investuojanti bendrovė, rasite per 3 tūkst. publikuotų mokslinių straipsnių. Todėl kiekviena smulkmena ir implanto techninė detalė yra apgalvota ir išbandyta.

Visi didieji gamintojai investuoja į mokslinius tyrimus, tačiau niekas nedaro to tokiu mastu. O nauji gamintojai, bandantys įeiti į rinką, tiesiog neturi lėšų ir laiko tyrimams. Juk šie trunka nuo penkerių iki 10 metų, kai vidutinis naujo implantų gamintojo amžius net nesiekia reikiamų 10 metų. Todėl tik laikas ir pacientai galės įvertinti, ar pavyko gamintojui sukurti kažką vertinga. Ir net jei pavyks padaryti neblogą implantą, kurio prigijimas siekia 96 proc., palyginti su „Straumann“ 99 proc., pagalvokime apie pacientą: ar kuris iš mūsų norėtų atsidurti tarp tų trijų procentų, kuriems implantacija nepavyko dėl to, kad buvo pasirinktas netinkamas implantas?

Taigi patikimas gamintojas ir moksliškai pagrįstas gaminys turėtų būti labai svarbūs kriterijai renkantis implantą. „Straumann“ – didžiausias pasaulyje gamintojas, užimantis 20 proc. pasaulinės rinkos, o Lietuvoje daugiau nei kas trečias įsriegiamas implantas yra pagamintas „Straumann“.

„Roxolid“ – lydinys, užtikrinantis implanto tvirtumą

Dantų implantai gaminami iš geriausiai žmogaus organizmo savybes atitinkančios medžiagos – titano arba cirkonio, o „Straumann“ kompanija savo produkcijai naudoja patobulintą patentuotą titano ir cirkonio lydinį – „Roxolid“. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad „Roxolid“ lydinio implantai geriau prigyja ir yra 30 proc. stipresni nei įprasti titaniniai. Įsivaizduokite, kad ant galvos bandote išlaikyti dramblį, – tokia didelė jėga spaudžia mažą implanto paviršių. Taigi, pasirinkus tinkamo lydinio implantą, gerokai sumažinama implanto lūžimo tikimybė ir garantuojamas jo funkcionalumas.

Maža to, „Roxolid“ lydinys daugeliu atvejų leidžia naudoti mažesnį implanto diametrą ir atlikti mažesnę intervenciją į organizmą. Lietuvių žandikauliai, kaip ir nemažai kitų Šiaurės šalių gyventojų, yra gana siauri, todėl daugeliui pacientų reikia augmentuoti kaulą. Tai bet kokiu atveju išbrangina procedūrą, o kai kada reikia ir dviejų etapų operacijos – tenka šešis mėnesius laukti, kol priaugintas kaulas prigis. Tyrimais įrodyta, kad naudojant „Roxolid“ implantus augmentacijos poreikis sumažėja perpus.

Tyrimai taip pat rodo, kad kuo mažesnė intervencija į kaulą dėl mažesnio implanto diametro, tuo stabilesnė ir ilgaamžiškesnė bus implantacijos procedūra. „Roxolid“ lydinys leido pagaminti trumpiausią pasaulyje 4 mm ilgio implantą, kuris skirtas labai mažai vertikalaus kaulo turintiems pacientams. Gydytojai odontologai, dirbantys su „Straumann“ implantais, visada patenkinti, kad dėl didelės „Straumann“ siūlomos gaminių įvairovės gali pritaikyti implantą kiekvienam pacientui individualiai.

„SLAactive“ – greitesnis prigijimas ir užtikrintas rezultatas

Patentuota implanto paviršiaus mikrostruktūra SLA daugelį metų laikoma auksiniu implanto paviršiaus padengimo standartu. „Straumann“ ją pirmieji pristatė 1997 m. ir davė naują kokybinį postūmį visai industrijai. Ji sukuriama smėliuojant ir ėsdinant implantą rūgštimi, tai pagerina kaulo augimo inicijavimo savybes ir iki 25 proc. pagreitina kaulo kristalizavimąsi.

Tačiau „Straumann“ žengė dar toliau – sukūrė implantą „Roxolid SLAactive“. Tai unikalūs „Starumann“ implantai, šiuo metu neturintys analogų pasaulyje. Šių implantų unikalumą lemia ypatingos jų paviršiaus savybės, kuriamos naudojant specialią technologiją „SLActive“. Šie implantai gaminami visiškame vaakume ir laikomi pakuotėse, pripildytose specialaus skysčio, – kad implantas neturėtų jokio sąlyčio su deguonimi ir ypatingosios jo paviršiaus savybės išliktų iki pat implantacijos.

Chemiškai aktyvus „Roxolid SLActive“ implanto paviršius „pritraukia“ kraują ir intensyviai stimuliuoja jame esančias daleles, atsakingas už gijimo procesus. Tai sumažina implanto neprigijimo riziką beveik iki nulio, o jo prigijimo laikas sutrumpėja perpus. Įprasto implanto atveju saugias protezavimo procedūras galima pradėti po implantacijos praėjus 6–8 savaitėms, o naudojant „Straumann“ „Roxolid SLActive“ implantą užteks palaukti vos 3–4 savaites.

Nauja šypsena tą pačią dieną

Pacientai būna patenkinti, kai implantacijos procedūra netrunka ilgai ir pakanka tik kelių vizitų. Dėl savo unikalios formos šveicariški „Straumann“ implantai neretai gali būti sriegiami iškart po natūralaus danties pašalinimo, to paties vizito metu. Atliekant šią procedūrą išvengiama papildomo apsilankymo pas gydytoją, kurių pacientai taip baiminasi.

Tačiau norėčiau pabrėžti, kad šis būdas gali būti taikomas ne visai atvejais. ~Immediat~ (momentinė) implantacija reikalauja kelių labai svarbių paciento sveikatos rodiklių. Visų pirma reikalingas pakankamas paciento žandikaulio kaulo kiekis, kuris delsiant gydyti tirpsta. Taip pat svarbu, kad būtų pakankamas dantenų storis, leidžiantis pasiekti maksimaliai gerą estetinį rezultatą ir implanto stabilumą. Per pirminę apžiūrą nustatoma paciento kaulo bei dantenų sveikata ir jeigu sąlygos tinkamos, gali būti taikoma ~Immediat~ implantacija. Maža to, esant tinkamoms sąlygoms ant „Straumann“ implanto gali būti iš karto pritaikomas ir laikinas danties vainikėlis, todėl pacientas jau tą pačią dieną džiaugiasi nauju gražiu dantimi.

Bedančių žandikaulių šypsenos atkūrimas su „Straumann“ ~Pro Arch~

Naujos kartos implantai suteikia galimybę grąžinti sveiką šypseną ir visiškai bedančius žandikaulius turintiems pacientams. Dėl unikalios „Straumann“ implantų formos ir struktūros gydytojai gali bedančius žandikaulius gydyti „Straumann“ ~Pro Arch~ metodu. Tai būdas, leidžiantis visam šypsenos lankui atkurti naudoti tik nuo keturių iki aštuonių implantų. Taip atkurta šypsena nevargina, leidžia laisvai kramtyti ir šypsotis, tarsi turint natūralius dantis. Maža to, prie implantų pritvirtintų dantų nereikia išiminėti, tokia kompozicija nereikalauja specifinės priežiūros, nesidėvi dėl nuolatinio išėmimo. Tai geriausias būdas vėl pasijusti jaunam ir nevaržomai šypsotis. O jei paciento sveikatos būklė leidžia implantacijai panaudoti tik keturis implantus – gerokai taupomi pacientų pinigai, ir tai yra dar viena priežastis šypsotis.

Šypsenos garantija visam gyvenimui

Lietuvos, kaip ir daugelio kitų šalių, įstatymai neleidžia gydytojams suteikti gydymo garantijos. Tačiau medicinos medžiagų gamintojams to niekas nedraudžia. Tikėdami savo gaminiais, „Straumann“ atstovai suteikia implantams viso gyvenimo garantiją. Tai reiškia, kad bet kurioje iš daugiau kaip 70 šalių bet kuriam gydytojui „Straumann“ pristatys implantus bei protezavimo dalis nemokamai, ir pacientui reikės sumokėti tik už gydymo procedūrą, bet ne medžiagas.

Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad implantuojantis gydytojas naudotų tik originalias implantų protezavimo detales. Pasaulyje gaminama daug tariamai šveicariškų implantų protezavimo dalis atitinkančių kopijų, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad nė viena kopija visiškai neatitinka originalių detalių ir dėl susidariusių mikrotarpų gali sukelti komplikacijas, protezavimo dalių lūžius ir laikančiųjų konstrukcijų atsipalaidavimą.

Garantija nustos galioti, jei protezavimui pasirinksite neoriginalias detales. Todėl mes rekomenduojame: jei „Straumann“ pasirinkote kartą, rinkitės visada, ir jūsų šypsenos nedrums jokie rūpesčiai.

Daugiau informacijos apie „Straumann“ implantus rasite ~www.straumann.lt~.

Sveikata. Lietuvoje stokojama atsakingo gyventojų požiūrio į dantų priežiūrą. Keisti nusistovėjusią padėtį svarstoma taikant baudas tėvams, iki šiol atsakomybę už prastą vaikų dantų sveikatą permetantiems valstybei. Tačiau ar bausmė išties veiksmingiausia priemonė?

„Esame tauta, menkai tesirūpinanti burnos švara, neatliekame ėduonies tyrimų. Dantų šepetėlius keičiame kone rečiausiai iš visų europiečių, o pas odontologą užsukame rečiau nei kartą per metus“, – statistinį lietuvį apibūdina Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikų vadovė Alina Pūrienė.

Apie Lietuvą, kaip šalį, kurioje odontologinės sveikatos priežiūra neatitinka šiuolaikinių odontologinių reikalavimų, kalbanti specialistė atkreipia dėmesį, jog bene liūdniausia padėtis mūsų šalyje šiandien susiklosčiusi dėl to, kad tėvai numoja ranka į savo atžalų dantų sveikatą.

Lietuvoje atliktas epidemiologinis tyrimas atskleidė, kad 50,6 proc. trimečių vaikų nustatytas ankstyvasis ėduonis, iš jų 6,5 proc. – ypač agresyvus daugybinis ankstyvasis ėduonis. Šiuo metu šešerių metų mažųjų pacientų dantų problemos sudaro apie 85 proc.

„Didžiulė vaikų dalis šiandien vaikšto sugedusiais dantimis. Vis dažniau ateina pacientų, neturinčių nė vieno sveiko danties. Situacija daugiau nei baisi“, – Lietuvą su šalimis, kuriose už vaikų dantų nepriežiūrą tėvams grėstų piniginės baudos (Norvegija, Švedija, Australija, Škotija), lygina klinikų vadovė.

Kas gi skiria lietuvius nuo geriausia dantų priežiūra garsėjančių skandinavų, vokiečių, ispanų ar portugalų?

Jei tikėsime Eurostato duomenimis, didžiausiais Lietuvos vaikų dantų priešais tampa saldumynai, prasti iš šeimos atėję mitybos įpročiai ir nepakankama dantų priežiūra bei higiena. Daugiau kaip pusė tirtų vaikų, A.Pūrienės teigimu, kasdien saldina arbatą didesniu, nei reikėtų, cukraus kiekiu, vartoja per mažai vandens, per dažnai iš tėvų išsireikalauja saldumynų.

„Atrodytų, smulkmena, tačiau jei vertiname visos populiacijos mastu, susiduriame su rimtomis socialinėmis problemomis. Kadangi dabartiniams vaikams dantys išdygsta anksčiau, dėl dažno saldumynų vartojimo anksčiau ir sugenda. Taigi vis dažniau sulaukiame paauglių, kuriems dantis ne plombuojame, o protezuojame“, – teigia vyriausioji Sveikatos apsaugos ministerijos odontologė.

Ar tai reiškia, kad netrukus garsėsime kaip bedančių tauta? Kaip matyti iš Aldonos Ablingienės ir Sigitos Mačiuikienės atlikto ir apibendrinto Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimo (pirmą kartą atliktas 2005 m.), sulaukę penkiolikos metų mūsų šalyje savais dantimis gali pasidžiaugti tik penktadalis moterų ir ketvirtadalis vyrų. Problemos mastą dar taikliau iliustruoja 55-ojo gimtadienio sulaukę asmenys: tarp jų visus dantis turi tik 1 proc. gyventojų, o tarp perkopusių 55–64 metų amžiaus ribą 7 proc. jau neturi savo dantų. Po 65-mečio sukakties be savų dantų lieka ketvirtadalis, o po 75 metų jų jau neturi beveik pusė lietuvių.

Be jokios abejonės, tokį niūrų vaizdą šalyje lemia prasta gyventojų mityba (energiniai ir saldūs gėrimai, „sintetinis“ maistas), judėjimo stoka ir pernelyg dažnai vartojami saldūs produktai. Nieko keisto, kad iki pilnamestystės dažnam jau sunkiai funkcionuoja virškinimo sistema, inkstai ar nebelieka dantų.

Apie nerimą keliančią lietuvių dantų būklę užsimena ir du vaikus globojanti „Veido“ herojė Vaida Intienė. Po onkologinės giminaitės ligos jos vaikus prieš kelerius metus priglaudusi moteris mini, kad be visų sunkumų, kuriuos teko įveikti bandant rasti bendrą kalbą su paaugliais, daug įtampos kilo ir dėl netinkamos dantų priežiūros.

„Po apsilankymo odontologo kabinete su vyru nustėrome: dėl itin prastos Dovydo dantų būklės kone visus dantis teko protezuoti. Kalcio trūkumas ir laiku nesuteikta reikiama odontologo pagalba lėmė tai, aštuonioliktąjį gimtadienį vaikinas pasitiko be savų dantų“, – liūdna patirtimi dalijasi uostamiestyje gyvenanti V.Intienė.

Moteris neneigia, kad pagrindiniu vaikų maistu iki juos įsivaikinant buvo tapę saldumynai, kurie, akivaizdu, jų dantų būklės nepagerino, trūko visaverčio maisto ir tinkamos dantų priežiūros.

Biomedicinos mokslų daktarė, vaikų odontologė Rasa Račienė, išklausiusi šią istoriją, atskleidžia savo darbo kabinete taip pat sulaukianti labai įvairių pacientų: „Kai kurių kortelėje taip ir norisi pažymėti, kad tai akivaizdi dantų nepriežiūra. Jei atvežamas trylikametis, kurio burnoje nelikę sveikų dantų, kaltinti vaiko neišeina. Deja, tėvai vis dar neprisiima reikiamos atsakomybės.“

Kaip rodo odontologų stebėjimai, net trims iš keturių Lietuvos gyventojų per pastaruosius porą metų yra plombuoti dantys. Tai reiškia, kad didžiajai Lietuvos daliai kyla ėduonies susidarymo rizika ateityje. Taigi kas lemia itin prastą lietuvių dantų būklę? Nepakankamas valstybės dėmesys profilaktinėms programoms, lėšų trūkumas valstybinėse poliklinikose, o gal laiku šeimoje neišugdomi tinkami dantų priežiūros įgūdžiai?

„Veido“ kalbinti odontologai sutaria, kad valstybei atkūrus nepriklausomybę sugriuvo iki tol Lietuvos mokyklose buvusi odontologijos kabinetų sistema. „Anksčiau vaikai buvo gydomi priverstiniu būdu, o šiandien nieko panašaus nelikę. Daugeliui tėvų vis dar atrodo, kad už jų ir jų vaikų dantų sveikatą atsakinga valstybė, taigi patys reikiamos atsakomybės neprisiima“, – mano A.Pūrienė.

Odontologų teigimu, šiuo metu Lietuvoje valstybės vykdoma vos viena dantų profilaktinių priemonių programa (dantų vagelių dengimas silantinėmis medžiagomis). Deja, nacionalinė burnos sveikatos programa dar tik kuriama. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė yra subūrusi darbo grupę, kuri kaip tik dirba šiuo klausimu (iš Lietuvos mokyklų jau surinkti, bet dar nesusisteminti duomenys apie mokinių dantų būklę). Jei sukurta programa bus finansuojama valstybės, tikėtina, kad lietuvių dantų būklė po kurio laiko iš tiesų pagerės. Tačiau kol kas odontologai siūlo gyventojams peržiūrėti savo dantų priežiūros ir apsilankymo pas odontologus periodiškumo įpročius.

Žinant, kad kiekvienas mūsų dantis turi penkis paviršius (du šonus, liežuvinę ir skruostinę pusę, kandamąjį ir kramtomąjį paviršių), valytis juos patariama kur kas ilgiau nei pusę minutės. Vaikams iki septynerių metų (remiantis gerąja skandinavų praktika) valytis dantis reikėtų tris minutes. Kadangi jų judesiai dar nėra pakankamai koordinuoti, specialistų manymu, tikslinga būtų vaikų išsivalytus dantis pervalyti jų tėvams.

Mokslinių tyrimų duomenimis, nuolatiniai krūminiai dantys vaikams pradeda dygti apie šeštuosius septintuosius gyvenimo metus, taigi labai svarbu nuo pat pradžių juos tinkamai prižiūrėti, o pastebėjus pirmuosius pavojaus ženklus imtis profilaktikos priemonių.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) specialistų atlikti tyrimai atskleidžia, kad daugiau negu 90 proc. kai kurių amžiaus grupių vaikų dantys pažeisti ėduonies. Jo formavimąsi burnos ertmėje lemia plika akimi nepastebimi mikroorganizmai. Kai kurie jų, patekę ant danties paviršiaus, suformuoja lipnias apnašas. Taigi pakanka, kad į burnos ertmę patektų ko nors saldaus, ir susidarys rūgštys, kurios tirpina danties emalį.

Odontologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė Julija Narbutaitė sako, kad kiekvienas mūsų gali užkirsti kelią ėduonies vystymuisi, atsakingai prižiūrėdamas dantis. Kadangi ėduonis ardo dantį pamažu, labai svarbu gerinti burnos priežiūrą, vartoti mažiau cukraus, stengtis apsisaugoti nuo ėduonies ir naikinti pradinius jo požymius. Žinoma, tam būtinas reguliarus dantų valymasis pasta, higieniniu siūlu ir burnos skalavimo skysčiu.

2013 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete disertaciją apsigynusi vaikų odontologė Jaunė Razmienė atkreipia visuomenės dėmesį į tai, kad tik 45 proc. vaikų valosi dantis kartą per dieną. Taigi dalis dantims pražūtingų apnašų lieka ir taip palengva formuojasi ėduonis (viena labiausiai paplitusių vaikų ir paauglių burnos ligų). Kadangi tai dinamiškas procesas, itin svarbu laiku sudarytas tinkamas gydymo planas. Tačiau jis taikomas vyresniems nei trejų metų vaikams, o su mažesniais tenka dirbti pagal kitokias metodikas.

Dalydamiesi darbo praktika odontologai pasakoja, kad į jų kabinetus patenka mažamečiai sutinusiais veidais, kai neretai tenka šalinti sugedusius dantis taikant bendrą nejautrą, tačiau suklusti verčia tai, kad pasitaiko tokių tėvų, kurie į odontologą kreipiasi tik tokiais atvejais, ir ne po vieną kartą. Galima būtų sudaryti net tokį apsilankymo pas odontologą scenarijų: vaiko žandas sutino – skubos tvarka apsilankoma, pavyzdžiui, Žalgirio klinikoje, vaikas guldomas į stacionarą danties šalinimui su bendra nejautra, vėliau kokius metus gyvenama be dantų skausmo, o jam pasikartojus – vėl tas pats scenarijus. Dar norėtųsi pridėti, kad už stacionarinį vaiko gydymą skubos tvarka sumoka valstybė. Tėvai nesivargina vaikų atvesti kasmetinei dantų patikrai, dažnai vadovaujamasi principu – mano vaikas, ką noriu, tą ir darau.

Odontologų teigimu, elementarios burnos higienos nesilaikymas ir nereguliarus dantų valymasis lemia tai, kad jau po septynių dienų ima formuotis dantų akmenys. Dažnai susidurdami su ydinga mažamečių vaikų dantų priežiūra Lietuvos gydytojai odontologai svarsto, kad kartais išties praverstų galimybė bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos ar socialinių paslaugų tarnyba. Būtent tokia praktika ir remiasi skandinavų odontologai, užtikrindami vaiko teises į sveikatą.

Pasak R.Račienės, odontologai taip pat gali pastebėti galimą smurto panaudojimą prieš vaiką: „Tarkime, Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad per metus laiko dauguma odontologijos klinikų nebuvo nė karto pranešę vaiko teisių apsaugos institucijoms apie pastebėtus galimo netinkamo elgesio su vaiku požymius. Lieka tik svarstyti, ar odontologai dar nepasirengę įvardinti to, ką pastebi, ar nėra parengta tinkamų rekomendacijų, kaip tokiu atveju reikėtų elgtis. Taigi šiuo atveju kalbame ir apie moralinius dalykus.“

Kadangi lietuviai iki šiol už vaikų dantų nepriežiūrą baudžiami nebuvo, daugelis ir žvelgė į tai pro pirštus.

„Skandinavai nepalyginti sąmoningesni, todėl ten rimtesnė ir vaikų dantų priežiūra. Priešingai nei Lietuvoje, ten skaičiuojami ne ėduonies pažeisti dantys, o pažeisti dantų paviršiai. Valstybinės programos leidžia sekti burnos higieną, taigi tose šalyse vaikų dantų valymas suvokiamas kaip tėvų rūpestis. Žinoma, norvegų dantų priežiūra gerokai brangesnė nei mūsų, gal todėl žmonės suinteresuoti taupyti pinigus“, – svarsto A.Pūrienė.

Vis dėlto prieš įvedant baudas dėl vaikų dantų nepriežiūros odontologai siūlo pirmiausia pasirūpinti žmonių švietimu, pamėginti pakeisti jų požiūrį ir nusistovėjusius įpročius. Kaip ydingą praktiką „Veido“ kalbinti odontologai mini tai, kad beveik 50 proc. tėvų savo vaikus gydyti dantų atveda tik prasidėjus skausmams, taip pat vyrauja nuomonė, kad pieninių dantų gydyti neverta, nes jie iškris.

„Įsivaizduokite, kiek pastangų ir laiko prireikia norint įtikinti jau išgąsdintą vaiką, kad šis neverktų, nesikandžiotų ar išsižiotų. Šis užsiėmimas labai reiklus laikui, o mokama juk už atliktą darbą. Matyt, tuo ir paaiškinamas menkas vaikų odontologų skaičius (Lietuvoje jis siekia vos 60, bet panaši praktika vyrauja ir kitose valstybėse – K.K.-Š.)“, – teigia R.Račienė.

Ji svarsto, kad bendrosios praktikos gydytojai odontologai, kurie taip pat privalėtų gydyti vaikus, ne visada skiria pakankamai laiko ir dėmesio mažiesiems pacientams, o neretai iš viso atsisako juos gydyti.

Dar viena opi mūsų visuomenės problema, kad žmonės odontologų pagalbos tiesiog neieško: vieni dėl laiko stokos, kiti dėl aplaidumo, o kartais ir dėl pinigų trūkumo.

Kaip matyti iš atlikto Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimo, mūsų šalies gyventojai odontologų paslaugomis naudojasi išties retai. Bent kartą per metus odontologijos kabinete lankosi 12 proc. vyrų ir 19 proc. moterų, daugiau jaunesnio amžiaus. Kartą per 1–2 metus į odontologą kreipiasi 8 proc. vyrų ir 12 proc. moterų. Net 15 proc. vyrų ir 10 proc. moterų beveik niekada nesilanko. Beveik penktadalis gyventojų odontologo paslaugų atsisako dėl negalėjimo naudotis mokamomis paslaugomis.

Palyginus, kiek lėšų vieno gyventojo dantų sveikatai skiriama Lietuvoje ir kiek Latvijoje, tampa šiek tiek nejauku: kaimynai šiuo klausimu mus lenkia tris kartus (Lietuvoje – 12, o Latvijoje – 43 eurai).

Deja, tenka pripažinti, kol ieškoma išeičių, kaip spręsti įsisenėjusią Lietuvos visuomenės dantų būklės problemą, visiškai sveikais dantimis pasižyminčių suaugusiųjų ir vaikų liko itin mažai (vos 1 proc. visuomenės). Akivaizdu, kol valstybė ir tėvai nesukrus ir nesiims tinkamų priemonių geresnei vaikų dantų sveikatai užtikrinti, matyt, ir toliau investuosime į jų gydymą, o ne į prevenciją.

Išsaugoti dantis padės:

Kuo retesnis saldžių produktų, kurių sudedamoji dalis cukrus, vartojimas;

Burnos skalavimas po valgio;

Reguliarus higieninio siūlo ir dantų pastos su fluoru naudojimas;

Profilaktinis apsilankymas odontologijos kabinete;

Kas kelis mėnesius atnaujinamas dantų šepetėlis.

Draugystė, meilė, karas, trys šeimos, trys kultūros, trys kartos ir nuolat apie save primenanti praeitis – visa tai talentinga rašytojos Zadie Smith ranka suaudžia į spalvingą, šmaikštų pasakojimą knygoje „Balti dantys“. O mes siūlome ištrauką iš šio romano.

Ankstyvas rytas šimtmečio pabaigoje, Kriklvudo Brodvėjus. 1975 m. sausio 1 d., 06:27 val. ryto Alfredas Arčibaldas Džounsas, apsitaisęs velvetu, sėdėjo išmetamųjų dūmų prirūkusiame „Cavalier Musketeer Estate“, veidu įsikniaubęs į vairą, tikėdamasis, kad bausmė laukia nepernelyg nuožmi. Jis kniūbsčias gulėjo kryžiumi, atvėpusiu žandikauliu, išskėtęs į šalis rankas lyg koks puolęs angelas; sugniaužtuose kumščiuose jis laikė medalius už karo tarnybą (kairiajame) ir santuokos liudijimą (dešiniajame), nes savo klaidas nusprendė išsinešti su savim. Jam akyse mirgėjo mažas žalias žiburėlis, rodantis posūkį į dešinę, kur jis pasiryžo niekada nepasukti. Taip jis nusiteikė. Taip pasirengė. Jis metė monetą ir griežtai laikėsi jos ištarmės. Tai buvo apgalvota savižudybė. Tai netgi buvo Naujųjų metų pasiryžimas.
Bet kai kvėpavimas apsunko ir aptemo akyse, Arčis vis dar suvokė, kad Kriklvudo Brodvėjus atrodys keistai. Keistai pirmajam žmogui, pro priekinį langą pastebėsiančiam jo sukniubusį kūną, keistai policininkams, kurie rašys ataskaitą, vietos žurnalistui, iškviestam parašyti penkiasdešimties žodžių, giminaičiams, kurie tuos žodžius skaitys. Įsispraudęs tarp visagalio betoninio kino teatro viename gale ir milžiniškos sankryžos kitame, Kriklvudas buvo visai niekam tikusi vieta. Čia žmonės neužsukdavo numirti. Jie čia užsukdavo keliaudami kur nors kitur A41 keliu. Bet Arčis Džounsas nenorėjo mirti malonioje, nuošalioje giraitėje ar ant skardžio krašto, apžėlusio švelniais viržiais. Arčio nuomone, kaimiečiai turi mirti kaime, o miestiečiai – mieste. Taip priklauso. Mirė taip, kaip gyveno ir panašiai. Tad Arčibaldui buvo logiška mirti šioje bjaurioje miesto gatvėje, kur gyvenimas jį, vienišą sulaukusį keturiasdešimt septynerių metų, nubloškė į vieno kambario butuką virš visų pamirštos bulvyčių užkandinės. Jis nebuvo linkęs kurti sudėtingų planų – rašyti atsisveikinimo laiškų ir nurodymų laidotuvėms, – jis visai neturėjo prabangių polinkių. Tik norėjo trupučio tylos, trupučio ša, kad galėtų susikaupti. Jis palaukė, kol pasidarė visiškai tylu ir ramu, lyg tuščioje klausykloje ar smegenyse akimirką tarp minties ir ištarto žodžio. Jis norėjo mirti, kol parduotuvės neatsidarė.
Virš galvos nuo kažkokios neregimos laktos pakilo vietinės skraidančios žiurkės, nusklendė ir, regis, ėmė sukti ratus aplink Arčio mašinos stogą – bet paskutinę akimirką įspūdingai apsigręžė, visos kaip viena, elegantiškai it suktai mestas kamuoliukas, ir nusileido ant „Hussein-Ishmael“, garsiosios halal skerdyklos. (…)
Šitie balandžiai uoste užuosdavo Nelaiminguosius, tad Arčį jie aplenkė. Nes nors jis to dar nežinojo, nepaisant dulkių siurblio žarnos, gulinčios ant keleivio sėdynės ir pumpuojančios išmetamąsias dujas į jo plaučius, tą rytą jį lydėjo sėkmė. Plonytis sėkmės luobelis dengė jį lyg ryto rasa. Kol jo sąmonė tai temo, tai švito, planetų padėtis, sferų muzika, perregimų drugio meškutės sparnų plevenimas Centrinėje Afrikoje ir dar visokiausi dalykai, kurie verčia Pasaulį Suktis, nusprendė, kad atėjo metas suteikti Arčiui dar vieną progą. Kažkur kažkaip kažkas nusprendė, kad jis liks gyvas. (…)
Arčis Džounsas mėgino žudytis, nes jo žmona Ofelija, italė violetinėmis akimis ir su nežymiais ūsiukais, neseniai jį paliko. Bet Naujųjų metų rytą dulkių siurblio žarną jis apžiojo ne iš meilės jai. Greičiau dėl to, kad gyveno su ja taip ilgai jos nemylėdamas. Vedęs Arčis pasijuto lyg nusipirkęs batus, parsinešęs juos namo ir tada supratęs, kad jie netinka. Dėl vaizdo jis juos pakentė. O paskui staiga, po trisdešimties metų, batai ėmė ir išėjo iš namų. Ji išėjo. Trisdešimt metų.
Kiek jis prisiminė, jie susipažino gražiai, kaip visi. Pirmąjį 1946 metų pavasarį jis iš karo tamsos įrėpliojo į Florencijos kavinę, kur jį aptarnavusi padavėja švietė lyg saulė: Ofelija Diadžilo, apsirengusi geltonai, nešdama jam kapučino kavą su putele, spinduliavo šiluma ir aistros pažadais. Jie apžlibo lyg arkliai. Ji nežinojo, kad moterys Arčio gyvenime niekada nesulaukdavo dienos šviesos; kad kažkur širdyje jis jų nemėgo, jomis nepasitikėjo ir įstengė jas mylėti tik tada, jeigu jos dėvėdavo aureoles. Arčiui niekas nesakė, kad Diadžilo giminės medyje tūno dvi isteriškos tetos, dėdulė, kuris kalbasi su baklažanais, ir pusbrolis, dėvintis drabužius priekiu į užpakalį. Tad jie susituokė ir grįžo į Angliją, kur ji greitai suprato klydusi, jis greitai išvarė ją iš proto, ir aureolė buvo nušveista į palėpę kaupti dulkių su kitais rakandais ir sulūžusiais virtuvės prietaisais, kuriuos Arčis žadėjo kada nors sutaisyti. Tarp tų rakandų buvo dulkių siurblys.

Antrosios Kalėdų dienos rytą, šešios dienos prieš tai, kai sustojo prie Mo halal skerdyklos, Arčis grįžo į jų sudurtinį namą Hendone, ieškodamas to siurblio. Jis jau ketvirtą sykį per keturias dienas brazdinosi į palėpę, nešiodamas santuokos atliekas į naująjį butą, o dulkių siurblys buvo vienas iš paskutinių atsiimtų daiktų – vienas labiausiai sulūžusių, bjauriausių, tokių, kurių reikalauji iš grynos pagiežos, nes praradai namą. Štai kas yra skyrybos: kai imi daiktus, kurių tau nebereikia, iš žmonių, kurių nebemyli.
– Ir vėl jūs, – pasakė ispanė tarnaitė, atidariusi duris, Santa-Marija ar Marija-Santa, ar kuo ji ten vardu. – Pons Džounsai, ko dar? Virtuvės kriauklės, si?
– Siurblio, – niūriai atsakė Arčis. – Dulkių siurblio.
Ji prisimerkė ir spjovė ant kilimėlio prie durų, vos keli coliai nuo jo batų.
– Užeikite, señor.
Namuose susibūrė visi, kas jo nekentė. Be tarnaitės, jam dar teko iškęsti Ofelijos giminaičius, jos psichikos sveikatos slaugę, moterį iš rūpybos ir, žinoma, pačią Ofeliją, susirangiusią šito beprotnamio branduolyje į kamuoliuką ant sofos ir bliaunančią į butelį „Bailey’s“. Kol prasibrovė pro priešo linijas, užtruko valandą ir ketvirtį – ir dėl ko? Dėl sugedusio dulkių siurblio, prieš kelis mėnesius išmesto, nes jis nusprendė siekti priešingo tikslo, negu visi dulkių siurbliai, – pūsti dulkes, o ne traukti.
– Pons Džounsai, ko jūs vis ateinat, jeigu jums čia taip blogai? Turėkit proto. Kam jums jo prireikė? – Tarnaitė sekė paskui jį palėpės laiptais, apsiginklavusi kažkokiu valikliu. – Jis sugedęs. Jums jo nereikia. Matot? Matot? – Ji įjungė siurblį į šakutės lizdą ir parodė, kad jungiklis neveikia. Arčis ištraukė laidą ir tyliai suvyniojo jį aplink siurblį. Jei jis sugedęs, tai jį ir išsiveš. Viskas, kas sugedę, priklauso jam. Jis sutaisys kiekvieną prakeiktą lūženą šituose namuose, bent jau tam, kad parodytų esąs šio to vertas.
– Jūs niekam tikęs! – Santa kaip ją ten vijosi jį laiptais žemyn. – Jūsų žmonai galvoj negerai, o jūs čia niekais užsiimat!
Arčis priglaudė siurblį prie krūtinės ir nusinešė į žmonių pilną svetainę, kur, su priekaištu stebimas kelių porų akių, išsitraukė įrankių dėžę ir ėmė jį taisyti.
– Tik pažiūrėkit, – pareiškė kažkuri italė močiutė, prabangiau apsisiausčiusi plačiomis skraistėmis ir su mažiau apgamų, – jis viską pasiima, capisce? Atėmo jai protą, atėmo plaktuvą, atėmo seną garso aparatūrą – dar gerai, kad grindų lentų neatėmo. Bloga daros…
Tuo pat metu prašneko ir slaugė:
– Kaip ji gali viena čia pasilikti… kai jis išsinešdino, vargšelė… jai reikia tikrų namų, jai reikia…
Aš čia, norėjo pasakyti Arčis, žinokit, aš čia, po galais, tiesiai jums po nosim. Ir tas plaktuvas buvo mano.
Bet toks jau tas Arčis, nelinkęs veltis į peštynes. Klausėsi jų visų dar penkiolika minučių, tylėdamas tikrino, kaip dulkių siurblys siurbia laikraščio skiautes, kol jį apėmė jausmas, kad Gyvenimas – milžiniška, nepakeliamai sunki kuprinė, kurią, nors tai reikštų viską prarasti, būtų daug lengviau nusimesti čia, šalikelėje, ir išeiti į tamsą. Kam tau tas plaktuvas, Arči, kam tau tas siurblys. Tai – viena našta. Nusimesk kuprinę, Arči, ir keliauk pas laiminguosius danguje. Negerai? Arčiui, kuriam į vieną ausį zyzė buvusi žmona ir buvusios žmonos giminaičiai, o į kitą – kosėjo siurblys, tiesiog atrodė, kad neišvengiamai prisiartino Galas. Nieko asmeniško prieš Dievą ar ką. Tiesiog atrodė, kad atėjo pasaulio pabaiga. Ir kad pasiteisintų pradėjęs gyventi dar vienus metus, jam nepakaks pigaus viskio, išradingų pliauškynių ir niekam tikusios „Quality Street“ dėžutės, iš kurios visi braškiniai saldainiai jau išrankioti.
Jis kantriai sutaisė siurblį ir keistai, metodiškai ir lemtingai išsiurbė svetainę, įsprausdamas antgalį į pačius nepatogiausius kampelius. Jis iškilmingai metė monetą (skaičius – gyvenimas, herbas – mirtis) ir, išvydęs šokantį liūtą, nepajuto nieko ypatinga. Ramiai nuėmė siurblio žarną, įsidėjo ją į lagaminą ir paskutinįsyk išėjo iš namų.
Bet mirti ne taip paprasta…

Zadie Smith
Iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė

Dominique Nabokov nuotr.

Apie knygą ir autorę

Zadie Smith (gim. 1975 m.) – garsi britų rašytoja, gimusi jamaikietės ir brito šeimoje, neretai vadinama naujuoju Salmanu Rushdie. „Balti dantys“ – ją visame pasaulyje išgarsinęs debiutinis romanas, už kurį autorė buvo apdovanota daugybe premijų, tarp jų „Guardian First Book Award“, nominuota „Orange Prize for Fiction“. Romanas buvo įtrauktas į žurnalo „Time“ sudarytą 1923–2005 m. geriausių anglų kalba parašytų knygų šimtuką, pagal jį sukurtas televizijos filmas.
8-ojo dešimtmečio Londone du geriausi draugai – taip ir negavę progos pakovoti Antrojo pasaulinio karo veteranai britas Arčis Džounsas ir musulmonas bengalas Samadas Ikbalis – bando įšokti į nuvažiuojantį gyvenimo traukinį. Antrąjį šansą Arčiui suteikia vedybos su stulbinamai gražia, perpus jaunesne jamaikiete Klara. Tik štai jųdviejų duktė Airė visiškai nepateisina savo vardo (jamaikietiškai – „jokių problemų“).

Šiais laikais dantų pastos reklamuojamos kaip balinančios dantis, naikinančios apnašas, gydančios uždegimus, visą parą saugančios nuo bakterijų ir užtikrinančios gaivų burnos kvapą. Tačiau, pasak odontologų, daugelis jų ne tik kad nepadeda, bet gali ir pakenkti.

Sveiko gyvenimo būdo propaguotojai ir ekologiškos kosmetikos gamintojai gąsdina, kad didžiausią pavojų įprastos pastos kelia dėl jose esančio fluoro. Neva nuo jo dantų emalis iškrinta gabalais, fluoras gali sukelti virškinimo ir net smegenų veiklos sutrikimų. Be to, patekus į organizmą didesnėms šio mikroelemento dozėms, gresia net mirtis.
Pasak natūralistų, fluoras ypač pavojingas mažiems vaikams, kurie išsivalę dantis ne visada išspjauna pastos likučius. Tačiau gydytojai odontologai tvirtina, kad tokie gąsdinimai – tik viena iš rinkodaros priemonių, stengiantis pirkėjus sudominti naujomis pastomis, kurių sudėtyje nėra fluoro. Mat šis mikroelementas pakenktų tik tada, jeigu vaikas suvalgytų visą tūtelę pastos, o suaugęs žmogus apsinuodytų sušveitęs jų keliasdešimt.
Beje, klinikiniai tyrimai patvirtina, kad fluoras labai svarbus ėduonies profilaktikai, o vartojant pastą be fluoro iš jos nėra jokios naudos. Tuomet pasta tampa bereikalingu priedu, tik trumpam suteikiančiu gaivaus kvapo.
Nedidelė nauda ir iš naikinančių apnašas, gydančių uždegimus ar balinamųjų pastų, kurios dantims, dantenoms ar burnos ertmei dažniau pakenkia. Tad norint, kad dantų pasta atliktų pagrindinę funkciją – padėtų apsisaugoti nuo ėduonies, užtenka, kad joje būtų fluoro, o visi kiti priedai, tokie kaip abrazyvai (šveičiamosios medžiagos), dažikliai, suteikiantys pastai spalvą, aromatinės medžiagos, putojimą skatinanti medžiaga natrio laurilsulfatas, nereikalingi ir kartais net žalingi.

Daugelio priedų efektyvumas – neįrodytas

Daugelis žmonių tikisi, kad užtenka nusipirkti brangią pastą, ir ji panaikins apnašas, išgydys uždegimą ar nubalins dantis iki akinamo baltumo. Pasirodo, tai tik reklaminiai triukai. Pasak LSMU Kauno klinikų Dantų ir burnos ligų klinikos vadovės profesorės Vitos Mačiulskienės, neverta tikėtis, kad pasta, kurioje gausu įvairių žolinių priedų, išgydys kraujuojančias dantenas ar nuslopins uždegimą. „Norint sulaukti efekto reikalingas didelis vaistinių augalų kiekis, be to, jų poveikis turi būti įrodytas klinikiniais tyrimais. Jeigu pastos sudėtyje yra, pavyzdžiui, šiek tiek medetkų, jos tikrai neduos jokio efekto. Tad ir brangiau už tokią pastą mokėti neverta“, – neabejoja V.Mačiulskienė.
Jai antrina gydytoja odontologė Daiva Breivienė: „Uždegimą slopinančios pastos negydo uždegimo, o skirtos jautriems dantims nepadeda sustabdyti dantenų kraujavimo. Jeigu yra susikaupę daug akmenų arba išsivystė pulpitas, jokia pasta nepadės. Pirmiausia reikia pašalinti priežastį, o pastą vartoti tik kaip pagalbinę priemonę, ir būtinai pasitarus su gydytoju. Be to, gydomųjų, profilaktinių pastų nerekomenduojama vartoti ilgiau kaip dvi savaites ar mėnesį.“
Į dantų pastą dedami sidabro jonai, kurie, kaip rašoma ant dantų pastos pakuočių, neleidžia daugintis bakterijoms, taip pat tėra reklama. Pasak Vilniaus universiteto Odontologijos instituto lektorės Rūtos Bendinskaitės, nėra nė vieno mokslinio tyrimo, kuris tai patvirtintų. „Jokios naudos ir iš plačiai reklamuojamų liežuvio šepetėlių, kurie, pasak gamintojų, panaikina blogą burnos kvapą. Tiesa, kad burnos bakterijos sukelia nemalonų kvapą, tačiau norint jo atsikratyti bakterijas reikia šalinti ne nuo liežuvio, o nuo liežuvio šaknies, kurią be specialisto pagalbos labai sunku pasiekti“, – dėsto R.Bendinskaitė.
O V.Mačiulskienė priduria, kad neįrodytas ir elektrinio šepetėlio efektyvumas.

Geriausia apsauga – taisyklingai valytis dantis

Pasirodo, ne įmantrūs šepetėliai ar brangios pastos garantuoja dantų apsaugą. Kur kas svarbesnis taisyklingas mechaninis valymas. O tam užtenka elementariausio minkšto šepetėlio. „Bakterijos minta apnašomis, o jeigu jų nebus, tai neliks ir bakterijų, sukeliančių dantų bei burnos ligas. Tad svarbiausia nuvalyti apnašas, kurias geriausiai naikina dantų šepetėlis, o ne pasta, todėl ji nėra būtina“, – atskleidžia burnos higienistė Dovilė Abraškevičiūtė.
Ir priduria, kad šis metodas plačiai taikomas ir rekomenduojamas Šveicarijos, Skandinavijos odontologų. Tačiau šepetėlio, sudrėkinto vandeniu, užtenka tik tuomet, jeigu dantenos ir dantys yra sveiki ir jei žmogus moka taisyklingai juos valytis.
Pasak D.Abraškevičiūtės, Šveicarijoje ir Skandinavijoje įprasta, kad burnos higienistai kviečiasi pacientus ir kiekvienam asmeniškai primena, kaip reikia taisyklingai valytis dantis. O Lietuvoje retas gauna tokią konsultaciją, todėl prieš tai neišklausius specialisto patarimų ir pradėjus dantis valytis be pastos galima labiau sau pakenkti, nei padėti. Mat reikia žinoti, jog šepetėlis turėtų būti minkštas, maža galvute ir tankiais šereliais, kad dantys būtų valomi švelniai ir šepetėlis pasiektų sunkiausiai prieinamas vietas.
D.Abraškevičiūtė primena, kad ypač svarbu dantis valytis švelniais horizontaliais vibraciniais judesiais, nes tada lengvai pašalinamos apnašos, esančios dantenų vagelėse ir ant dantų paviršiaus, aktyvinama dantenų kraujotaka. Norint pasiekti visas apnašas būtinas ne tik minkštas šepetėlis, bet ir individualiai parinkti tarpdančių šepetėliai bei siūlai. „Tarpdančių šepetėlis turi atitikti tarpdančio dydį, nes per mažas šepetėlis neišvalo apnašų, o per didelis gali pažeisti dantenas“, – paaiškina D.Abraškevičiūtė.
Vis dėlto Lietuvoje, gydytojos odontologės R.Bendinskaitės nuomone, retas gali valytis dantis be pastos ar rinktis ją be fluoro, mat 90 proc. vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių serga periodonto ligomis. 94 proc. šešiamečių vaikų dantys jau pažeisti ėduonies. Jis yra pažeidęs nuo 69 iki 98 proc. dvylikamečių ir nuo 84 iki 100 proc. penkiolikamečių dantų. „Fluoras – vienintelė medžiaga, kuri padeda apsisaugoti nuo ėduonies. Pasaulio sveikatos organizacija pastas su nedideliu kiekiu fluoro rekomenduoja vartoti ir vaikams, – paaiškina R.Bendinskaitė. – Beje, turėjau ne vieną pacientę, kurios, susižavėjusios ekologiškomis pastomis be fluoro, po pusmečio atėjo su didžiausiomis skylėmis dantyse, nutrupėjusiu emaliu.“

Subraižo emalį, o dantų nenubalina

Kita vertus, visi „Veido“ kalbinti odontologai pabrėžia, kad, nepaisant klinikiniais tyrimais įrodytos fluoro naudos dantims, tai yra toksiškas elementas, todėl į organizmą patekę dideli jo kiekiai gali pakenkti. Dažniausiai pasireiškia apsinuodijimo požymiai, susergama fluoroze – ant dantų atsiranda baltų dėmių. Tad pastą būtina išspjauti ir prižiūrėti, kad vaikai jos nenurytų. Taip pat svarbu rinktis pastą, kurioje nebūtų per daug fluoro. Jo kiekiai būna nurodyti ant pakuotės ir žymimi ppmm. „Vaikams užtenka, kad pastoje būtų 250–500 ppm. Paaugliams ir suaugusiems rekomenduojama vartoti 1000–1100 ppm fluoro turinčias pastas. Jeigu nustatytas aktyvus ėduonis, apsinuoginę dantų kakleliai, reikėtų dantis valytis pasta, turinčia 1450 ir daugiau ppm“, – dėsto D.Abraškevičiūtė.
Svarbu žinoti tai, kad fluoras – ne pati pavojingiausia medžiaga, įeinanti į dantų pastų sudėtį. Pasak D.Abraškevičiūtės, natrio laurilsulfatas, kurio dedama, kad pasta putotų ir būtų maloniau valytis dantis, apskritai neturi jokio teigiamo poveikio. Atvirkščiai, sausina gleivinę, burnos ertmėje gali atverti opas. „Reikėtų vengti ir pastų, kurių sudėtyje yra cheminių medžiagų, žymimų PEG ir SLS, taip pat parabenų, nes tai konservantai, sukeliantys alergijas ir uždegimus“, – teigia D.Abraškevičiūtė.
Renkantis pastą ji pataria atkreipti dėmesį ir į abrazyvumą – kietąsias daleles, kurios nuo dantų paviršiaus nutrina pigmentines dėmes, atsiradusias nuo kavos, arbatos, vyno ar tabako. Tačiau kartu labai kenkia dantims – subraižo emalį, todėl labiau kaupiasi apnašos, dantys tampa jautresni. Ypač daug abrazyvinių medžiagų balinamosiose, rūkantiems žmonėms skirtose pastose. „Kad dantys taptų balti, reikia stipriai koncentruoto baliklio, vien tik abrazyvai dėmių nenušveičia. Tad norimo efekto nesulaukiama, o dantys pažeidžiami“, – tvirtina V.Mačiulskienė.
O žmonėms, kurių dantys ir dantenos jautrios, pastą rekomenduojama rinktis visai be abrazyvinių medžiagų arba jų kiekis turėtų būti kuo mažesnis. Dažniausiai abrazyvumas pastose nurodomas procentais nuo 15 iki 40 proc.
Beje, odontologai pabrėžia, kad nereikėtų prisirišti prie vienos rūšies pastos ar to paties gamintojo, nors reklama ir žada, kad tai pati efektyviausia priemonė. „Mikrobai – labai gudrūs. Jie greitai pripranta prie pastos ir nereaguoja į ją, todėl pastą kas kelis mėnesius reikia keisti. Galima skirtinga pasta valytis dantis ryte ir vakare. Vieną kartą su fluoru, kitą – be. Svarbu, kad pastoje būtų kuo mažiau papildomų priedų“, – apibendrina D.Breivienė.

Gydytoja odontologė prof. V.Mačiulskienė: „Neverta tikėtis, kad dantų pasta, kurioje gausu įvairių žolinių priedų, išgydys kraujuojančias dantenas ar nuslopins uždegimą.“

"Veido" archyvas

Lietuvos suaugusiųjų ir vaikų dantys išgedę labiausiai Europoje, o mūsų paaugliai juos valo rečiausiai. Tačiau kompleksinė burnos ertmės ligų ir dantų ėduonies prevencinė programa dar nepradėta įgyvendinti.

Lietuvos sveikatos programoje buvo numatyta iki 2010 m. šalies gyventojų burnos ertmės ligų paplitimą sumažinti 10 proc., o dantų ėduonies – 15 proc. Tačiau tarp Europos Sąjungos šalių senbuvių vis dar atrodome prasčiausiai.Lietuvoje 52 proc. berniukų ir 48 proc. mergaičių iki trejų metų amžiaus jau serga ankstyvuoju dantų ėduoniu. Pažeisti ėduonies net 94 proc. šešiamečių vaikų dantų, o dvylikamečių ir vyresnių – nuo 84 iki 100 proc. Tuo tarpu Skandinavijos šalyse net 63 proc. dvylikamečių neturi nė vieno ėduonies pažeisto danties, Vokietijoje tik 38 proc. trimečių serga dantų ėduonim. Tokie rezultatai pasiekti nuosekliai vykdant dantų ligų profilaktikai skirtas prevencines programas ir ugdant vaikų bei suaugusiųjų burnos higienos įgūdžius.

Tuo tarpu Lietuvoje vykdomos pavienės profilaktikos programos, kurios nepadeda sumažinti nei dantų ėduonies paplitimo, nei įskiepyti higienos įgūdžių. Daugelis mūsų vaikų dantis valo vis dar nereguliariai arba jų visai nevalo, nors tą būtina daryti mažiausiai du kartus per dieną. Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedros profesoriaus Apolinaro Zaborskio atliktų tyrimų duomenimis, tokį įprotį turi tik pusė mergaičių ir trečdalis berniukų. Dar blogiau dantis prižiūri kaime gyvenantys moksleiviai. Čia kas dešimtas vaikas dantų niekada nevalo arba juos valosi retai. Mokslininko duomenimis, mūsų paaugliai rečiausiai Europoje valo dantis.

Suaugusieji Lietuvoje burnos higienai taip pat skiria nepakankamai dėmesio. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos lektorė, burnos higienistė Jūratė Zūbienė atlikusi tyrimą išsiaiškino, kad du kartus per dieną dantis valo tik 51 proc. Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus gyventojų.

Be to, daugelis lietuvių dantų nesitikrina ir profilaktiškai. Į medikus kreipiasi, kai jau skauda, todėl dažnai reikia gydyti ne tik ėduonies pažeistus dantis, bet ir kitas burnos ligas. O už stomatologų paslaugas tenka suploti didelius pinigus, nes Valstybinės ligonių kasos dantų gydymui skiria labai mažai lėšų.

Nemokamas dantų taisymas – tik vaikams

Šiuo metu Lietuvoje valstybinėse poliklinikose nemokamai dantys taisomi tik vaikams ir socialiai remtiniems žmonėms. Visi kiti privalo susimokėti už medžiagas ir vienkartinius įrankius. Gydant neskaudantį dantį tai kainuoja maždaug 35–40 Lt, privačioje klinikoje – 100–200 Lt. Visiškai mokėti nereikia tik už profilaktinį patikrinimą, dantų apnašų valymą ir akmenų nuėmimą bei skubią pirminę pagalbą, pavyzdžiui, išnirus dančiui ar lūžus danties vainikui.

Tiesa, pensinio amžiaus žmonėms, vaikams ir neįgaliesiems kompensuojamas dantų protezavimas. Tačiau kompensuojamo dantų protezavimo reikia laukti dvejus ar net penkerius metus. Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė sako, kad sostinėje šiuo metu eilė sudaryta daugiau kaip dviem metams į priekį. Tačiau už dantų protezavimą gali susimokėti pats pacientas, o kai ateina jo eilė, teritorinė ligonių kasa išlaidas kompensuoja. Šiuo metu už dantų protezavimo paslaugas kompensuojama nuo 1 tūkst. iki daugiau kaip 3 tūkst. Lt, nelygu dantų būklė.

Vis dėlto eilių nesumažino nei ši prieš porą metų priimta tvarka, nei kasmet didinama suma dantims protezuoti.
Odontologų rūmų tarybos pirmininkė docentė Anastazija Tutkuvienė mano, kad odontologų pacientų eilės neišnyks ir lėšų dantų gydymui nuolat trūks, kol nebus pradėta investuoti į dantų profilaktiką, burnos higienos įgūdžių ugdymą.

“Atlikome Lietuvos visuomenės sveikatos biurų apklausą, tačiau tik vienas kitas organizavo renginius, skirtus informuoti žmones apie tai, kodėl svarbu išsaugoti sveiką burnos ertmę. Odontologų rūmai kartu su medikais ir mokslininkais jau prieš dešimt metų parengė kompleksinę profilaktikos programą, tačiau keičiantis ministrams, trūkstant lėšų, ji net nepradėta įgyvendinti”, – apgailestauja A.Tutkuvienė.

Profilaktikai skirtos lėšos greitai atsipirktų

Odontologų rūmų tarybos pirmininkės nuomone, burnos ertmės ligų ir dantų ėduonies paplitimas Lietuvoje sumažėtų, jeigu mokyklose veiktų odontologų kabinetai, kuriuose dirbtų bent jau burnos higienistai. Deja, tokie kabinetai dėl lėšų taupymo jau seniai panaikinti daugelyje švietimo įstaigų. A.Tutkuvienė įsitikinusi, kad sistemingą profilaktiką visose amžiaus grupėse galėtų padėti užtikrinti burnos sveikatos centrai, kurie susistemintų metodinius rodiklius, vykdytų kontrolę, skiepytų visuomenei burnos higienos įgūdžius. Gydytoja mano, kad tokiems centrams skirtos lėšos labai greitai atsipirktų. “Tą įrodo Skandinavijos šalių pavyzdys, – jose sergamumas burnos ir dantų ligomis labai mažas. Ten jau niekam nekyla klausimas, kodėl dantis reikia valytis mažiausiai du kartus per dieną, nes apie sveikų dantų išsaugojimą aiškinama nėščioms moterims, darželinukams, paaugliams ir vyresnio amžiaus žmonėms”, – sako A.Tutkuvienė ir priduria, kad Skandinavijoje, Suomijoje burnos higienistai ir odontologai didesnę laiko dalį skiria pacientų profilaktikai, o ne gydymui.

Kauno kolegijos Burnos ir dantų priežiūros katedros vedėja Danguolė Mieldažienė viešėdama šiose šalyse tą taip pat pastebėjo. “Skandinavijoje higienistai patys skambina pacientams ir kviečiasi nemokamai apžiūrai, jos metu pataria, kokias priemones reikėtų naudoti, primena, kaip tinkamai valyti apnašas nuo dantų. Juk kartais netaisyklingas dantų valymas gali pridaryti daugiau bėdų negu net retai juos valantis”, – paaiškina gydytoja higienistė.

D.Mieldažienė sako, kad priemonių ir metodikų, kaip išsaugoti sveikus dantis yra daug, tačiau jas turi parinkti higienistas, įvertinęs kiekvieno burnos ertmės būklę. Juk reguliariai pašalinus maisto likučius, mikrobines dantų paviršiaus apnašas, ilgesnį laiką išvengiama ėduonies ir apydančio ligų, tačiau per kietas šepetėlis, pastos su dideliu kiekiu abrazyvinių medžiagų, padedančių šalinti dantų dėmes ir apnašas, naudojimas gali sukelti danties kaklelio ir kitas ligas.

Lietuviams trūksta žinių ir sąmoningumo

Beje, lietuviams dar labai trūksta ne tik informacijos apie burnos skalavimo tirpalus, tarpdančių siūlus ir šepetėlius, dantų pastas, bet ir sąmoningumo. Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos lektorė J.Zūbienė mano, kad lietuviai dar nesupranta, kokia svarbi yra dantų ligų profilaktika, todėl ir neskuba pas odontologus, kol nieko neskauda.

Be to, per mažai rūpinasi ir vaikų dantimis. Nors Lietuvoje šiandien nuosekliai įgyvendinama vienintelė profilaktikos programa – vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis, tačiau visos jai skirtos valstybės lėšos nėra panaudojamos. Mat tėvai vangiai veda savo atžalas pas odontologus, kurie visiems 6–14 metų vaikams gali nemokamai padengti dantis silantais. Tai dantų ėduonies profilaktikai skirtos medžiagos, neleidžiančios bakterijoms ir angliavandeniams patekti į dantų vageles bei įdubas ir taip apsaugančios nuo dantų ėduonies.

D.Mieldažienė patikina, kad nors vaikų nuolatinių dantų silantavimas efektyviai sumažina ėduonies atsiradimo tikimybę, tačiau tai nėra panacėja. “Silantavimo programa – tik viena iš profilaktikos priemonių. Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas burnos higienos įgūdžių formavimui nuo mažų dienų. Silantai nepadės išsaugoti sveikų dantų, jeigu jie bus netaisyklingai valomi, pasirinktas netinkamas dantų šepetėlis ir pasta”, – tikina D.Mieldažienė. Tad nuo rudens Kauno kolegijos studentai visus metus du kartus per savaitę laikinosios sostinės darželinukams žaidimų forma aiškins, kodėl svarbu valytis dantis ir kaip tą reikia taisyklingai daryti.

Deja, visos šalies mastu Sveikatos apsaugos ministerija nėra numačiusi rengti jokių prevencijos programų. Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Šimkienė sako, kad šiemet tik toliau bus tęsiama Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis finansuojama Vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa.

Šypsena atskleidžia mūsų vidinę sveikatą, kerinčiai papildo išorinį grožį. Juk tai ji padeda susidaryti pirmąjį įspūdį apie jus, tiesa? Tačiau ne vien nuo lūpų grožio šypsena priklauso: ar galite plačiai šypsotis, parodydama baltus dantis? O gal besišypsodama pridengiate apatinę veido dalį, mieliau fotografuojatės iš vienos pusės? Štai tada verta jums priminti, kad dantų grožis – ne tik gamtos dovanotas.

Išsklaidykite tamsą

Šiandieninės dantų priežiūros priemonės ir estetinė odontologija gali magiškai pakeisti jūsų veidą ir šypseną. Tačiau ir mes pačios pajėgios patobulinti dantų grožį, tik reikia nustatyti trūkumus, atpažinti jų priežastis, o paskui ieškoti priemonių. Aišku, dažniausiai išgyvename dėl dantų spalvos, trokšdamos, kad jie tvaskėtų akinamu baltumu. Deja, veidrodėlis dažniausiai atspindi ką kita…

Dantys tamsėja dėl daugelio priežasčių, todėl labai svarbu tiksliai jas nustatyti. Mat nuo to priklausys, kokių dantų balinimo priemonių – gydomųjų ar balinamųjų pastų, specialisto pagalbos ar tiesiog naujų higienos ir mitybos įgūdžių formavimo teks imtis.

Parduotuvėse ir vaistinėse apstu higieninių ir gydomųjų profilaktinių, balinamųjų dantų pastų.

• Higieninėse nėra fluoro, veikliųjų ir gydomųjų medžiagų, bet tokios gerai valo

• Gydomosiose profilaktinėse pastose, be putojančių, plaunamųjų bei poliruojamųjų ingredientų, yra fluoro (užtikrinančio gerą apsaugą nuo ėduonies), antibakterinių, saugančių nuo uždegimų, dantų jautrumą mažinančių medžiagų.

• Natūraliu pagrindu pagamintose pastose esantys įvairiausi augaliniai ekstraktai, esenciniai aliejai ir vitaminai malšina skausmą, veikia antibakteriškai, greitina gijimą.

Atsikratykite apnašų nepavojingai

Renkantis dantų pastą labai vilioja užrašas “balinamoji” (“whitening”). Kol kas nėra patvirtintų duomenų, kad kokia nors pasta gali iš pagrindų pakeisti dantų spalvą. Kai kuriose balinamosiose pastose yra daugiau kietųjų apnašas nuvalančių dalelių (abrazyvų), kurios geriau nušveičia ant dantų esančias dėmes. Jų turi būti ne daugiau kaip 40 proc. Rūkantiesiems skirtose pastose specialios poliruojamosios medžiagos dažniausiai būna hidratuotas kvarcas ir silikatai.

Balinamąją dantų pastą vartokite tik kartą per dieną! Nakčiai dantis valykitės jautrių dantų pasta arba pasta su augaliniais ekstraktais.

5 dantų grožio pagalbininkai

• Dantų šepetėliai. Mechaninis dantų šveitimas priklauso ir nuo šepetėlio kietumo, spaudimo jėgos bei temperatūros. Norint nepažeisti dantų emalio vertėtų rinktis kuo minkštesnį šepetėlį (pažymėtą žodžiais “soft” arba “medium”).

• Tarpdančių siūlai. Nepamirškite papildomai valytis dantų specialiais tarpdančių siūlais! Siūlas puikiai pašalina apnašas sunkiai šepetėliu prieinamose vietose, jis lengvai slysta tarp dantų ir kai nuo seilių sudrėksta – išsiplečia tarpdantyje pagal jo ertmę, išstumdamas nešvarumus.

• Įrankiai apnašoms nuo liežuvio valyti. Burnos ertmės priežiūros procedūrą užbaikite specialiu šepetėliu arba įrankiu, nuo liežuvio nuvalydami sukeliančias nemalonų kvapą apnašas.

• Skysčiai burnai skalauti. Ekspertai pataria dantis valytis du kartus per dieną ir ne trumpiau nei dvi minutes. Jeigu negalite ar nemėgstate dantų apnašas šalinti mechaniškai, puikiai tiks papildoma priemonė – skysčiai burnai skalauti. Jie yra puiki profilaktikos priemonė dantų apnašoms šalinti ir gingivitui gydyti.

• Saikas. Kad dantys negelstų, atsižvelgdamos į savo dantų emalio individualumą mažiau vartokite arbatos, kavos, raudonojo vyno, dažomųjų medžiagų turinčių gėrimų ir kai kurių vaistų, nerūkykite.

Žiūrime į sudėtį

• Fluoras. Labai svarbus dantų pastos komponentas – fluoras. Jis stiprina dantis ir daro juos atsparesnius ėduoniui. Rinkdamiesi dantų pastą, atkreipkite dėmesį, kad joje būtų šios medžiagos. Pavyzdžiui, pastos sudėtyje esantis triklozanas labai veiksmingai kovoja su apnašomis ir puikiai saugo nuo dantenų uždegimo. Atminkite – norint, kad dantų pastoje esantis fluoras atliktų savo darbą, valytis dantis, kaip dažnai įprasta, maždaug pusę minutės yra pernelyg trumpai.

• Soda. Deja, iki šiol nepatvirtintas balinamasis dantų pastos su soda efektas. Tačiau juk kol dar nebuvo dantų pastos, mūsų močiutės dantis šveisdavo soda ir buvo įsitikinusios, kad dantys tampa baltesni…

• Peroksidas. Nėra vienos nuomonės ir apie dantų valymo priemonėse esantį vandenilio peroksidą. Manoma, kad nedidelės peroksido dozės nėra kenksmingos, tačiau specialistai perspėja, kad jis gali pakenkti dantenoms. Antra vertus, prižiūrint gydytojui odontologui, balinimas pastomis su vandenilio peroksidu nekenkia.

• Akmenų priešai. Pašalinti jau susiformavusius dantų akmenis irgi gali tik odontologas. Deja, praėjus kuriam laikui po apsilankymo pas jį akmenų ir vėl gali susidaryti, todėl  procedūrą tenka kartoti. Tačiau dantų akmenų susidarymą profilaktiškai gali stabdyti speciali dantų pasta.

Baltadantė šypsena – ilgam

Profesionalusis dantų balinimas yra viena populiariausių estetinės odontologijos procedūrų. Šiandien jis atliekamas dviem būdais: namie ir odontologo kabinete, kuriame galima pasinaudoti ir kol kas moderniausiu balinimo būdu – lazeriu.

• Kabinete. Kadangi balinamosios (“whitening”) dantų pastos tiesiogiai giliai nebalina dantų emalio, o tik kokybiškai nuvalo apnašas ir nublizgina, ilgalaikį (iki pusės metų) poveikį – baltadantę šypseną įgysite tik specialistų padedami. Odontologo kabinete užtenka vieno ar kelių susitikimų su gydytoju. Kiek ilgai išsilaikys profesionalų suteiktas akinamas dantų baltumas, priklausys nuo to, kaip toliau rūpinatės burnos ertme, kokius maisto produktus bei gėrimus vartosite ir nuo to, ar rūkote.

Pradėjus profesionalų balinimą jį reikės kartoti visą gyvenimą, antraip dantų emalis nuolat atgaus pirmykštę spalvą. Nepamirškite ir to, kad plombinė medžiaga nekeičia spalvos, todėl išbalinus gausiai plombuotus dantis jie gali likti dėmėti.

• Namie. Odontologijos klinikos siūlo perpus pigesnį būdą, kuriuo galite pasinaudoti namie – tai dantų balinimas naktimis specialiu įtaisu. Tai tarsi naminis profesionalus būdas. Ši procedūra trunka dešimt naktų ir ją kartoti galima kas 3–4 savaites. Balinamosios pastos dedama į specialią kapą, kuri ant dantų laikoma miegant. Ši dantų balinimo procedūra idealiai tinka turintiesiems sveikus dantis.

Mažiau efektingas, mažiau pasitikėjimo keliantis būdas – pirkti parduotuvėje dantų balinimo rinkinį ir užsiimti saviveikla, kuri, nepasitarus su specialistu, gali pažeisti dantų emalį.

Auksinis patarimas

Gražius dantis idealiai išlaikysite ir kartu jiems nepakenksite tik tuomet, jei, baigdami vieną tūbelę ir pradėdami kitą, kaitaliosite pastas tokia tvarka: balinamoji pasta – pasta su augalų ekstraktais – pasta, skirta jautriems dantims arba gleivinei (dantenų ir burnos ertmės) prižiūrėti. Vėl balinamoji pasta ir t.t.

"Veido" archyvas

Viena aišku kaip du kart du net ir pirmagimį auginantiems tėvams, kad dantukai būtų sveiki, jais reikia rūpintis kasdien. Tačiau klausimų apie mažuosius perliukus iškyla ir daugiau, o draugų ir pediatrės atsakymai, žiūrėk, ima ir nesutampa. Bandysime jums padėti ir išsklaidyti sklandančius mitus.

Kada perliukas sužibės?

• Pirmieji dantukai turėtų išdygti apie šeštą mėnesį.

Tiesa. Tačiau nereikėtų nerimauti, jei dantukai pradeda dygti pora mėnesių anksčiau ar vėliau. Kiekvienas mažylis yra skirtingas, jo vystimasis ir raida – taip pat. Retais atvejais (vienas iš 2–3 tūkstančių) mažyliai gimsta jau su dantukais, ir tai lemia tam tikri dantų raidos bei  dygimo ypatumai. Tačiau jaudintis neverta, paprastai tokie sutrikimai nereiškia nieko blogo.

• Pirmagimiui dantukai išdygsta anksčiau nei jo jaunesniems broliams ir seserims.

Mitas. Kiekvienas vaikas yra skirtingas, todėl ir dantukai išdygsta ne visiems vienu metu. Ir visai nesvarbu, kelintas vaikas šeimoje jis yra.

• Pirmajam dantukui nepasirodžius iki pirmojo mažylio gimtadienio, prapjaunamos dantenos.

Ir tiesa, ir mitas. Pieniniai dantukai paprastai išdygsta patys. Ir tik labai retais atvejais (kai susiformuoja dantų dygimo cistos ar kraujosruvos ir jos pradeda pūliuoti) gali prireikti tokios procedūros. Dažniau dantenos prapjaunamos, kai nepavyksta išlįsti nuolatiniams (ypač – protiniams) dantims.

• Anksčiau išdygę pieniniai dantukai anksčiau ir iškris.

Ir tiesa, ir mitas. Pieniniai dantys iškrenta tuomet, kai “ištirpsta” jų šaknys. Tai paprastai įvyksta pradėjus dygti nuolatiniams dantims, nes jie dygdami po truputį „tirpina“ pieninio danties šaknį. Jei anksti pradėjo dygti pieniniai dantys, gali būti, kad ir nuolatiniai dantukai išdygs anksčiau. Bet tai nėra taisyklė.

Sveiki dantys – paveldimi?

• Dantukų dygimo laiką, o vėliau ir jų polinkį greitai negesti lemia genai, t.y. jei tėvų dantys linkę gesti, tokie bus ir mažųjų.

Ir tiesa, ir mitas. Kadangi dantų ėduonį sukeliančias bakterijas vaikai gauna iš tėvų (tik ne su genais, bet ir bučiuojantis, aplaižant vaiko čiulptuką, šaukštuką), labai svarbi yra tėvų , o taip pat ir kitų mažylį prižiūrinčių asmenų burnos sveikata. Jei jų dantys nesveiki, tikėtina, kad ėduonį sukeliančios bakterijos bus perduotos ir vaikui. Bet tai tikrai nereiškia, kad mažo žmogučio  dantys būtinai suges. Jei vaiko dantys bus tinkamai prižiūrimi (net ir esant burnoje ėduonį sukeliančioms bakterijoms), dantys gali išlikti sveiki. Todėl tėvų pasiteisinimas, neva, mūsų dantys blogi ir nieko čia nepadarysi, tėra tik nevykęs pasiteisinimas. Taigi, viskas jūsų rankose.

Pirmasis šepetukas

• Dantukus reikia pradėti valyti vos jiems pasirodžius.

Tiesa. O jei tiksliau, juos reikia pradėti valyti dar prieš jiems pasirodant. Kai dantukai dar tik ruošiasi dygti, pats metas pradėti masažuoti dantenas audinio skiautele arba specialiu silikoniniu antpirščiu, skirtu pirmųjų dantukų valymui. Tokiu būdu vaikas bus pratinamas prie dantų valymo procedūrų, o pirmieji dantukai išdygs švarioje aplinkoje. Išdygus pirmiesiems dantukams juos reikėtų valyti kiekvieną dieną du kartus – ryte ir vakare prieš miegą.

• Pasta su fluoru gali pakenkti mažyliui.

Ir tiesa, ir mitas. Lietuvoje pernelyg gajus mitas apie fluoro žalą… Žinoma, ši medžiaga gali ir pakenkti, bet tik jos nuolat praryjant, ypač gyvenantiems tose vietovėse, kur fluoro yra daug geriamajame vandenyje, t.y. vakarų Lietuvoje (fluoro perteklius organizme neigiamai veikia nervų sistemą, kaulus, dantis, vaikams gali išsivystyti dantų fluorozė – rudi, dėmėti dantukai). Tačiau fluoras – labiau mažų dantukų draugas, nei priešas, mat jis kietina dygstančius dantukus, didina emalio atsparumą, dalyvauja danties kietumo atstatymo procese, mažina dantų paviršių apnašų prilipimą, stabdo apnašų bakterijų aktyvumą. Todėl vaikų odontologai, esant labai aktyviam ėduoniui ar didelei  ėduonies rizikai, net ir metinukui skiria pastą su fluoru. Tik tėvus įspėja, kad nepersistengtų tepdami pastą ant šepetėlio – pakanka pasta suvilgyti šepetėlio šerelius. Tuomet jei nemokantis burnytės skalauti mažylis ir nurys kruopelytę, tikrai nieko blogo neatsitiks.

Nedraugas buteliukas

• Naktį geriantiems mišinuko mažyliams dantukai genda greičiau.

Tiesa. Išdygę dantukai – tai ženklas, kad mažyliui po truputį reikia pereiti prie rimtesnio maisto, kurį reikia kramtyti.  Pasaulinė vaikų odontologų asociacija yra parengusi rekomendacijas tėvams, kuriose patariama vaikų, užpūtusių pirmojo gimtadienio torto žvakutes, nebemaitinti naktimis. Ir visiškai nesvarbu, ką mažylis geria – mišinuką, sultis ar mamos pieną. Visi šie gėrimai turi angliavandenių ir gali netinkamai vartojami pakenkti dantims, sukeldami taip vadinamą “buteliuko kariesą”. Mat burnoje esančios bakterijos (o jų dantų apnaše yra milijonai) maitinasi angliavandeniais, kurių apstu visur (ne tik saldumynuose). Angliavandeniai, patekę  į burną, skaidomi iki rūgščių, o rūgštys savo ruožtu ardo dantų emalį ir dantys pradeda gesti. Šiame procese labai svarbios seilės. Būtent jos padeda neutralizuoti rūgštis ir tokiu būdu neleidžia dantims sugesti. Tačiau nakties metu seilių išsiskiria labai mažai. Tad jei mažylis užmigs su pieno gurkšniu burnoje, ant išdygusių dantukų visai nakčiai užsidės “rūgšties kompresas”. Patikėkite, geresnių sąlygų dantų gedimui ir nesugalvosi. Tuomet visi mažylio dantukai sutrupa iki pat šaknų arba supūliuoja. O tokių vaikų gydytojai mato tikrai ne vieną ir ne du. Todėl jei nepavyksta mažyliui naktinio gėrimo atsisakyti, duokite nesaldinto vandens ar arbatos.

Dantys kalasi kaip plaktukais…

• Prasidėjęs intensyvesnis seilėtekis rodo, kad netrukus pasirodys dantukas.

Tiesa. Prieš išdygstant dantukui paprastai padidėja seilėtekis, paburksta ir tampa jautresnės dantenos. Vaikai pradeda kišti rankytes ir viską, kas pakliūna po ranka į burną, norėdami “pasikasyti” dantenas.

• Dantukų dygimas gali sukelti karščiavimą, vėmimą ar viduriavimą.

Ir tiesa, ir mitas. Šis klausimas sukelia daug diskusijų tarp pediatrų ir vaikų odontologų, todėl vienareikšmio atsakymo, ar taip yra iš tikrųjų, nėra.  Kartais pasitaiko, kad apsunkinto dantų dygimo metu vaikai sunegaluoja, bet ar visada dėl to kalti dygstantys dantukai, atsakyti sunku. Vieni pediatrai įsitikinę, kad dantų dygimas yra natūralūs procesas, neturintis neigiamo poveikio vaiko būklei. Kiti teigia visiškai priešingai – dėl dygstančių dantukų (ypač jei dygsta keli vienu metu) vaikas gali karščiuoti, būti irzlesnis, suskystėti viduriai. Ir tai nutinka pernelyg dažnai, kad galima būtų laikyti sutapimu. Taip pat dygstant dantims žymiai greičiau prilimpa įvairios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, ir kartais slogos tęsiasi tol, kol išlenda dantis.

• Sunkiai dygstant dantukams juos arba dantenas reikėtų tepti medumi.

Mitas. Medus – tai grynas angliavandenis, kuris labai kenkia dantims. Taigi skausmo nenumalšins, o žala dantukams bus didžiulė. Dygstančių dantukų skausmui malšinti galite įsigyti specialių tepaliukų vaistinėse. Šie tepalai neturi cukraus ir nekenkia dantims.

Gintarinis kramtukas

• Dantukų dygimo skausmus palengvina gintaras, pavyzdžiui, mažyliui ant kaklo užkabinti jo karoliai.

Tiesa. Tyrimais įrodyta, jog gintaras, ypač baltiškasis, turi daug gydomųjų savybių. Jis ramina, atpalaiduoja, gerai veikia virškinamąjį traktą, turi antibakterinių savybių, skatina gijimą. Todėl puikiai tiks besikalant pirmiesiems dantukams. Jei duosite mažyliui pakramtyti gintaro gabaliuką (o tai tikrai geriau, nei neturintis jokių gydomųjų savybių guminis kramtukas), rinkitės ne per mažą (gali iškilti pavojus, kad jį vaikas nuris) ir aptakų (kad nesusižeistų dantenų).

Paprašykite mažylio kuo plačiau nusišypsoti ir atidžiai apžiūrėkite dantukus, ar jie nėra kreivi. Jeigu pastebėjote netaisyklingą sąkandį, nenuleiskite rankų – keliaukite pas ortodontą, kuris nustatys priežastį, dėl ko formuojasi netaisyklingas sąkandis, ir parinks jo koregavimo būdą.

Paprastai netaisyklingą sąkandžio vystymąsi pastebi odontologai, kurie ir nusiunčia  5–6 metų pacientą pas ortodontą. Neretai tą plika akimi pastebi ir patys tėveliai. Pas gydytoją su mažyliu nueikite ir tada, jei pasižiūrėjus atrodo, kad formuojasi taisyklingas sąkandis – tik medikas gali objektyviai įvertinti padėtį ir patarti, į ką atkreipti dėmesį. Kartais tėvai išsigąsta, kai mažučiams viršutiniams pieniniams priekiniams dantims iškritus išdygsta du dideli, o tarp jų lieka tarpas. Tokiu atveju reikėtų palaukti, kol išdygs nuolatinės iltys – dažniausiai tada tarpas dingsta. Jei ne – teks kreiptis į ortodontą.

Netaisyklingas sąkandis gali atsirasti, jei vienas iš žandikaulių yra per mažas arba per didelis – tada didesnis atsikiša į priekį. Tokiu atveju netaisyklingas būna ir veido profilis. Taip pat ši bėda atsiranda ir dėl dantų anomalijos, kai žandikauliai atitinka vienas kitą, veido forma ir jo profilis – nepriekaištingi, bet pasisukę, užlipę vienas ant kito dantys arba tarp jų yra nemaži tarpai.

Netaisyklingas sąkandis, atsikišę priekiniai dantys ne tik keičia vaiko veido išvaizdą, bet ir padidina dantų traumų riziką. Kai kada  netgi tampa sudėtinga gerai sukramtyti maistą – tada jis sunkiau virškinamas, todėl mažyliui gali pradėti skaudėti pilvą. Sudėtingesnė ir dantukų priežiūra – jeigu jie burnoje susigrūdę, neįmanoma gerai jų išvalyti, dėl to aktyviau ima atakuoti ėduonis, dantenų ligos.

Dantų tiesinimo politika

• Treineris. Kol vaikas neturi nuolatinių dantų, gydytojas gali pasiūlyti išbandyti vadinamąjį gydomąjį treinerį. Jis pagamintas iš gumos ir skirtas nešioti įvairaus amžiaus vaikams. Šį treinerį būtina įdėti į mažylio burnytę kiekvieną naktį ir bent po valandą kasdien. Bėda tik, kad jis gana sunkiai laikosi burnoje ir miego metu, nevalingai prasižiojus, gali lengvai iškristi. Nors jį naudojant stebuklų nebūna, iš dalies jis keičia sąkandį – ištiesina susikreivinusį dantų lanką, ir tuomet žandikauliai auga teisinga kryptimi. Be to, treineris pakelia sąkandį, leisdamas dantims visiškai išdygti. Jei mažylis įpratęs kvėpuoti pro burną, kiša liežuvį tarp dantų, toks gydymas jam pagelbės, nes ši gydomoji priemonė nestipriai spaudžia dantis, sąkandis pasidaro taisyklingesnis, atpalaiduojami veiduko raumenys.

• Plastikinės plokštelės. Jei dantys kreivi, vaikams sąkandis taisomas plastikinėmis plokštelėmis. Dažniausiai plokštelę tenka nuolatos nešioti apie metus, tačiau ir išsilyginus dantukams plokštelė dar kurį laiką būna reikalinga – ją mažylis turi įsidėti nakčiai. Tada jau susiformavęs sąkandis bus tarsi užtvirtinamas.

• Kabės. Kai sudygsta visi nuolatiniai dantys, sąkandis taisomas kabėmis (breketais). Tai neišimami ortodontiniai aparatai (kabės priklijuojamos prie dantukų). Kiek laiko truks gydymas – priklauso nuo įvairių priežasčių, bet dažniausiai jas tenka nešioti apie dvejus trejus metus.

Plokštelės ir kabės efektyviai koreguoja netaisyklingą sąkandį, tačiau neretai vaikui būna sunku prie jų priprasti. Sudėtingiausia iš pradžių – imama švepluoti, gali padidėti seilėtekis, kabės trina lūpas, skruostus. Taigi pirmoji savaitė išties gali būti nesmagi. Labai svarbu tuo metu padrąsinti vaiką ir jam nenuolaidžiauti – nemalonūs pojūčiai netrukus dings.