Atlikta vairuotojų apklausa parodė, kad vairuotojai kelyje ne tik kalba mobiliuoju telefonu, užkandžiauja ir geria, bet valosi batus, skaito laikraščius, siuvasi sagas ir t.t. Atstovai atkreipia dėmesį, kad pašalinius darbus vertėtų atidėti, kadangi būtent dėl išsiblaškymo eismo įvykiai kyla dažniausiai.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ žalų administravimo skyriaus vadovo Nerijaus Giedraičio teigimu, tyrimo rezultatai atskleidė, kad susikaupę vairuoja ir jokia pašaline veikla neužsiima tik 7 proc. gyventojų. „Žalų statistika atspindi, kad didžioji dalis eismo įvykių kyla dėl vairuotojų išsiblaškymo. Tai, kad daugiau kaip 90 proc. vairuotojų vairuodami užsiima pašaline veikla, kelia nerimą, kadangi bet koks dėmesio blaškymas ženkliai padidina tikimybę sukelti eismo įvykį“, – teigia N. Giedraitis.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad nors vairuodami telefonu kalba ir trumpąsias žinutes rašo gana didelė vairuotojų dalis (daugiau nei 40 proc.), tačiau tai nėra dažniausia pašalinė veikla, kuria užsiima vairuotojai. Beveik visi vairuotojai vairuodami geria gėrimus (93 proc.) ir ieško nukritusių daiktų (90 proc.), didelė jų dalis vairuodami valo automobilio salono dėmes (71 proc.) ir užkandžiauja (55 proc.). Tyrimo duomenimis, maždaug kas trečias vairuotojas (35 proc.) vairuodamas spėja nusivalyti automobilių stiklus, beveik ketvirtadalis jų (26 proc.) – rūko.

Tačiau pašalinių veiklų sąrašas neapsiriboja vien tradicinėmis veiklomis. Lietuviai vairuodami taip pat valosi akinius (12 proc.), skaito laikraščius ar žurnalus (9 proc.) 7 proc. vairuojančių moterų dažosi bei beveik 1 proc. jų lakuojasi nagus. Vairuodami gyventojai taip pat spėja ir nusivalyti batus (2 proc.), mokytis (1 proc.), taip pat pasitaiko, kad vairuodami naudojasi kompiuteriu, į akis dedasi kontaktinius lęšius, siuva sagą.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ atstovo teigimu, vairuotojai dažniausiai prisipažįsta, kad eismo įvykį sukėlė dėl to, kad ieškojo kokio nors daikto. „Dėl pašalinės veiklos vairuotojai dažniausiai nespėja laiku sustabdyti ir atsitrenkia į kitą automobilį ar į stulpą, taip pat pasitaiko atvejų, kuomet nespėja suvaldyti automobilio ir nuvažiuoja nuo kelio. Vidutiniškai patirtų žalų dydis tokių eismo įvykių metu siekia 3-4 tūkst. litų“, – teigia N. Giedraitis.

Vairuotojai apklausti šių metų gruodžio pirmą savaitę. Apklausoje dalyvavo 508 vairuotojai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, rajono centrų bei kitų gyvenviečių.

Lietuvių architektų darbai vis dažniau įvertinami užsienyje, tačiau Lietuvoje ši profesija, nuo kurios priklausys, kaip mūsų šalis atrodys po kelių dešimtmečių, vis dar slepiasi statybų sektoriaus šešėlyje.

Neseniai Europos architektūros, meno, dizaino ir miestų planavimo studijų centras kartu su Čikagos architektūros ir dizaino muziejumi „The Chicago Athenaeum“ paskelbė konkurso „Europe 40 under 40“, kurio metu išrenkama keturiasdešimt geriausių jaunųjų Europos architektų iki 40 metų, laimėtojus. Tarp jų minimas ir lietuvis architektas Donaldas Trainauskas. Šis įvertinimas jam skirtas už kartu su kolega Dariumi Baliukevičiumi iš architektūros biuro „4plius“ suprojektuotą modernų A. ir M.Miškinių bibliotekos pastatą Utenoje, gyvenamąjį namą Tarandės mikrorajone bei dar nepastatytą Pašilaičių bažnyčią.
Pastaruoju metu svetur daugiau dėmesio sulaukia ir kiti lietuvių architektai. Pavyzdžiui, jaunų Lietuvos architektų komandos „Processoffice“ (Vytauto Biekšos, Roko Kilčiausko, Mariaus Kanevičiaus, Ježio Stankevičiaus, Austės Kuliešiūtės, Miglės Nainytės ir Andriaus Skiezgelo) pristatytas projektas neseniai laimėjo Latvijos nacionalinio meno muziejaus rekonstrukcijos konkursą.
Taigi architektai nesėdi rankų sudėję, nors sunkmetis jų profesijai kirto itin skaudžiai. “Veidas” domėjosi, ar architektai pagaliau išsivadavo iš statybų sektoriaus šešėlio ir kas jie yra šiandien: menininkai ar užsakovų paliepimus vykdantys amatininkai?

Architektai trukdo statybininkams

Architektūra Lietuvoje vis dar turi paskelbti savo “nepriklausomybės aktą”. Mat jau ilgą laiką ji laikoma tiesiog statybų sektoriaus dalimi. Šis požiūris ypač įsitvirtino pučiantis nekilnojamojo turto burbului. Tada architektams darbo netrūko, o užsakovai retai kada kreipdavo dėmesį į projekto kokybę, išskirtinumą ar meninę vertę. „Lietuvoje yra netgi toks posakis, kad architektas trukdo statybininkams normaliai statyti namus“, – juokauja Europoje įvertintas architektas D.Trainauskas.
„Tuo metu dominavo „kvadratūra“ ir daug mažiau dėmesio buvo kreipiama į objekto derėjimą su aplinka ar meninę jo pusę. Šiandien, kai statybų sektorius stipriai susitraukęs, užsakymų mažai ir jie smulkesni, architektai turi daugiau laiko ir į savo projektuojamus objektus gali įdėti daugiau kokybės bei savasties”, – pasakoja poilsio namus „Nakcižibis“, šiemet pelniusius Aplinkos ministerijos apdovanjimą už laimėjimus urbanistikos ir architektūros srityje, suprojektavusios komandos „Arches“ narys Arūnas Liola. Jis netgi mato perspektyvią ir išskirtinę nišą, kurioje galėtų specializuotis Lietuvos architektai, – projektuoti tokius objektus, kurie būtų susilieję su gamta ir kuo mažiau pastebimi jos fone.
Bendrovės „Processoffice“ architektas R.Kilčiauskas pritaria teiginiui, kad dabar ambicingi ir kūrybingi architektai turi daugiau galimybių kurti išskirtinius objektus. „Šiandien gana daug privačių namų užsakovų neskuba ir neskubina architektų, todėl mes galime skirti daugiau laiko aplinkai pažinti ir parengti kokybiškesnį projektą“, – paaiškina R.Kilčiauskas.
Tačiau ne visi architektai tokie optimistai. Štai bendrovės „Architektų biuras“ vadovas Gintautas Natkevičius teigia, kad sunkmetis privertė stipriai optimizuoti savo veiklą: dabar architektai priversti rinktis smulkesnius užsakymus, kuriems tenka skirti daugiau laiko, o paslaugų kainos stipriai kritusios. „Žmonės, besistatantys privačius namus, šiandien demonstruoja didžiausią norą gauti tikrą architektūrą. Tačiau architekto talentui tobulėti yra būtinas subalansuotas užsakymų paketas – jame turi būti ir privataus, ir verslo, ir viešojo sektoriaus užsakymų“, – patikslina G.Natkevičius.
O štai Architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas nusiteikęs dar liūdniau. „Apsižvalgykite aplink – ar daug matote iš statybos aikštelių kyšančių kranų? Deja, statybų pramonė beveik sustojusi, o architektai tik bando išgyventi“, – skundžiasi pašnekovas.

Tenkinsis mokyklų renovacija

Daugelis „Veido“ kalbintų architektų tvirtina, kad daugiausiai problemų kyla dėl viešojo sektoriaus užsakymų. Pasak G.Blažiūno, viešųjų erdvių architektūra yra labai svarbi valstybės kultūros dalis, formuojanti visuomenę, kuri užauga tose erdvėse. Deja, šiandien mūsų valstybė neturi miestų plėtros vizijos. „Pavyzdžiui, japonai ateityje prognozuoja savo gyventojų mažėjimą – atitinkamai ir yra planuojamos bei keičiamos viešosios erdvės. Lietuvoje taip pat, ko gero, gyventojų tik mažės, tačiau niekur net neužsimenama apie miestų plėtros planus ar jų pokyčius“, – priduria G.Blažiūnas.
Architektui ypač svarbu žvelgti kuo toliau į ateitį, jei nori, kad jo kūriniai kuo ilgiau išliktų. „Pažiūrėkite, kaip gerai su laiko dvasia eina automobilių ar mobiliųjų telefonų dizaineriai. Taigi ir architektas turi žvelgti ypač toli į priekį, antraip pastatas pasens, dar net nebaigtas statyti“, – palygina R.Kilčiauskas.
Bene visi architektai kaip vieną svarbiausių viešojo sektoriaus rengiamų konkursų klaidų mini aklą mažiausios kainos siekį, neskaidrius ir šabloniškus reikalavimus bei neprotingus kvalifikacinius barjerus. „Labai trūksta konkursų viešinimo ir informacijos sklaidos. Be to, dažnai konkursuose keliami stulbinamai keisti kvalifikaciniai reikalavimai net neleidžia dalyvauti jauniems ir novatoriškų idėjų turintiems architektams“, – stebisi G.Natkevičius.
„Tikros architektūros artimiausiu metu bus mažiau arba dažnai ji liks tik popieriuje. Architektai iš viešojo sektoriaus neturėtų tikėtis grandiozinių projektų, galėsiančių formuoti viešąsias erdves. Artimiausiu metu teks tenkintis renovacijos projektais, pavyzdžiui, mokyklų ar darželių“, – priduria D.Trainauskas.
Pašnekovas, šiemet nemažai lankęsis užsienio parodose, pastebi, kad Lietuvos architektų projektai niekuo nenusileidžia vakarietiškiesiems, tačiau didžiausia bėda, kad jie nėra realizuojami. „Popieriuje galime surinkti daug išskirtinių ir ypač modernių darbų, tačiau skirtumas išryškėja vaikštant, pavyzdžiui, Vilniaus ir Talino gatvėmis. Pastarajame mieste daug daugiau tikros šiuolaikinės architektūros pavyzdžių, – įspūdžiais dalijasi D.Trainauskas. – Štai Olandijos spaudos kioske galima nusipirkti katalogą, kuriame sužymėti vertingiausi šiuolaikinės miesto architektūros objektai. Ar galėtume tokį gidą išleisti Lietuvoje?“

Architektų parengiama per daug

Nors statybų pramonė Lietuvoje dar neatsitiesė po krizės ir užsakymų architektai daug nesulaukia, aukštosios mokyklos “tebekepa” naujus specialistus. „Architektų rengiama per daug, juolab kad darbo jiems šiuo metu yra mažai. Jaunus specialistus rengiame Vakarų kompanijoms, į kurias jie ir pabėga“, – kritikuoja Architektų sąjungos pirmininkas G.Blažiūnas.
Jam pritaria ir G.Natkevičius. „Tačiau garsiuose užsienio architektų biuruose jaunimui belieka tenkintis trečiaeilėmis pareigomis ir atlikti rutininius darbus“, – neabejoja architektas.
Pašnekovai taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos provincijos savivaldybėse šiandien itin trūksta gabių specialistų, kurie galėtų įnešti naujų idėjų į korumpuotų valdininkų uzurpuotą architektūros sritį.
Nemažai talentingų jaunų architektų žvelgia ir į Rytus, o ypač – posovietines valstybes. „Rytuose mūsų architektai dar nuo sovietinių laikų turi užsidirbę gerą vardą ir yra vertinami. Be to, mokantiems rusų kalbą lengviau bendrauti su užsakovais“, – paaiškina A.Liola.
Lietuvių architektai pastaraisiais metais atrado ir vis dar tebestatomą naująją Kazachijos sostinę Astaną. Čia rengiamuose konkursuose pirmąsias vietas pernai laimėjo net dvi lietuvių architektų komandos – pagal jų projektus turėtų būti pastatyti kazachų ir rusų dramos teatrų pastatai. Deja, kol kas jų ateitis dar gana miglota – statybos vis neprasideda.

Architektų sąjungos pirmininkas G.Blažiūnas: „Būtent nuo jaunų architektų priklausys, kaip Lietuva atrodys ateityje.“

G.Natkevičius: „Kiekvienas lietuvis – didžiausias krepšinio ir architektūros ekspertas“

Lietuvoje trūksta gerąja prasme beprotiškų architektūrinių objektų ir ambicingų užsakovų jiems pastatyti. Įvairios komisijos ir ekspertai nuolatos tikrina, draudžia, kišasi, kontroliuoja. Leiskime architektams eksperimentuoti – juk jei pastatas nepavyks, ilgainiui jis bus nugriautas. Tačiau tie eksperimentai suteiks architektams daugiau drąsos sukurti kažką išties išskirtinio. Originaliose erdvėse užaugs ir kitokia, vidutiniškumu nepersismelkusi visuomenė.
O labiausiai šiandien trūksta profesionalios architektūros kritikos – visuomenė turi žinoti, kodėl vienas ar kitas objektas architektūriniu bei meniniu požiūriu yra brandus ir įvertintas. Šiandien turime panašią situaciją kaip ir krepšinio atžvilgiu – kiekvienas lietuvis yra didžiausias architektūros „specialistas“.

BFL

„Tai, kad viena didžiausių Lietuvos įmonių ir mokesčių mokėtoja stabdo kogeneracinio tipo dujų jėgainės statybas, yra dar vienas energetikos ministro „politikos“ rezultatas. Politikos, kurios esmė yra taukšti ir skanduoti apie energetinės nepriklausomybės stiprinimą, realiai imantis žingsnių, kurie naudingi tik Rusijos dujas deginančioms įmonėms ir pačiai monopolininkei „Gazprom“, – teigė komiteto pirmininkas.

Pasak D. Budrio, tokia įvykių seka seniai prognozuota, o ministras daug kartų perspėtas apie galimus padarinius: „Kai A. Sekmokas net ne įstatymais, o poįstatyminiais aktais apmokestino visuomenės interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) rinkliava kogeneracines jėgaines, kurias savo reikmėms ir savo lėšomis, valdžios skatinamos, pasistatė pačios įmonės, jam ne kartą sakyta kurlink tai veda. Deja, ministras laikėsi savo ir padarė viską, kad ne tik kuo labiau pakenktų verslui, bet ir faktiškai padėtų Rusijos dujų ir mazuto tiekėjams, kurie nuo tokių ministro reformų tik pasipelnys.“

Anot Ekonomikos komiteto pirmininko, tai ne pirmas ir ne paskutinis ministro žingsnis, kuriuo bloginamos sąlygos Lietuvos energijos vartotojams ir didinama priklausomybė nuo Rusijos monopolininkų, viešai kalbant apie jos mažinimą. „Dar kartą primenu, kad priimtas Gamtinių dujų įstatymas, nustatantis radikalią ir į konfliktą su „Gazprom“ vedančią dujų ūkio pertvarkymo schemą, – ministro pažadų rezultatas. A. Sekmokas davė žodį, kad taip pavyks 15 procentų sumažinti importuojamų dujų kainą, dar net nepastačius suskystintų dujų terminalo (jo statybos dar nė nepradėtos). Laikrodis tiksi – rudenį reikalausime teigiamų derybų rezultatų arba ministro politinės atsakomybės“, – sakė D. Budrys.

"Veido" archyvas

Darbe susirgę profesinėmis plaučių ligomis, kasmet miršta 16 tūkst. amerikiečių

Naujausi moksliniai tyrimai liudija, kad didžiausią riziką susirgti plaučių ligomis patiria statybininkai, taip pat sveikatos apsaugos darbuotojai, siuvėjai ir kepėjai. Kaip to išvengti?

JAV darbo departamentas informuoja, kad šioje šalyje profesinėmis plaučių ligomis darbe kasmet suserga 23 tūkst., o nuo jų miršta per 16 tūkst. žmonių. “Nors imantis paprastų saugumo priemonių daugumai profesinių plaučių ligų galima užkirsti kelią”, – tvirtina Kalifornijos universiteto Profesinės ir aplinkosauginės medicinos skyriaus direktorius Philipas Harberis.

Žurnalas “Health” išskyrė dešimt profesijų atstovų, kuriems kyla didžiausia grėsmė susirgti profesinėmis plaučių ligomis.

1. Statybininkai. Darbuotojai, kurie įkvepia dulkių, kai griaunamas ar renovuojamas namas, gali susidurti su plaučių vėžio rizika ir asbestoze – lėtine profesine plaučių liga, kuria susergama kvėpuojant asbesto dulkėmis užterštu oru.

Pasak P.Harberio, JAV nerimaujama dėl žmonių, šioje srityje dirbusių prieš 20–30 metų, kai daugelis gaminių su asbestu dar nebuvo uždrausti. Tuo tarpu Lietuvoje asbestas, kaip kenksmingas veiksnys darbe, įteisintas tik prieš dešimtmetį. Dirbant senesniuose pastatuose medikai rekomenduoja dėvėti respiratorių ir vengti rūkyti.

2. Fabrikų darbininkai. Apdirbamoji pramonė – didesnės rizikos zona susirgti lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis. Fabrikų darbuotojai neapsaugoti nuo dulkių, chemikalų, dujų. Štai maisto fabrikuose naudojamas diacetilas – aromato ir skonio suteikianti medžiaga, dedama į spragėsius, kai kurių rūšių vyną ir greitai paruošiamą maistą – gali sukelti organizmą niokojančią ir kartais mirtiną plaučių ligą. Tyrimą viename kukurūzų spragėsių fabrike, kurio darbuotojai itin dažnai serga plaučių ligomis, atlikę JAV nacionalinio profesinio saugumo ir sveikatos instituto mokslininkai nustatė, kad gamykloje yra daug diacetilo dujų. Mokslininkų nuomone, darbuotojai, ruošiantys spragėsius pardavimui bei dirbantys su aromatiniais chemikalais, priklauso grupei žmonių, kuriems gresia didesnė rizika susirgti plaučių ligomis.

3. Sveikatos apsaugos darbuotojai. Manoma, kad 8–12 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų yra jautrūs miltelių liekanoms, kurių randama latekso pirštinėse, ir tai gali sukelti rimtą astmos priepuolį. P.Harberis tvirtina, kad alergija gali kilti pačiam net nenaudojant pirštinių – kai kolega tame pačiame kambaryje nusimauna ar apsimauna pirštines ir šiek tiek latekso patenka į orą.

4. Siuvėjai. Bisinozė – lėtinė profesinė plaučių liga, kuria dažnai suserga tekstilės sektoriaus darbuotojai, kurie ilgą laiką kvėpuoja oru, užterštu medvilnės, linų dulkėmis. Riziką padidina rūkymas. Dirbant šiame sektoriuje derėtų nešioti kaukę ir reikalauti geros vėdinimo sistemos.

5. Kepėjai. Pasirodo, kepėjo profesija patenka beveik į patį viršų darbų, sukeliančių astmą, – tokie darbai yra 15 proc. naujų astmos atvejų kaltininkai. “Didelė rizika, kad kepėjui, kuris neapsaugotas nuo miltų dulkių, išsivystys didesnis jautrumas alergenams”, – tikina P.Harberis. Astmos priepuolius gali sukelti fermentai, naudojami ruošiant tešlą, ir vabzdžiai, kurių dažnai randama miltuose. Užkirsti kelią ligai gali padėti apsauginės kaukės ir kokybiškos vėdinimo sistemos.

6. Automobilių remontininkai. Profesine astma rizikuoja susirgti žmonės, dirbantys automobilių pramonėje, ypač automobilių remonto srityje. Automobiliniai dažai gali suerzinti odą, sukelti alergiją ir rimtų kvėpavimo bėdų. Apsisaugoti iš dalies padės respiratoriai, pirštinės ir apsauginiai akiniai.

7. Geležinkelių darbuotojai. Darbuotojai, iškraunantys prekes krovinių dokuose, ir geležinkelių sistemos darbuotojai taip pat stipriai rizikuoja susirgti lėtinėmis plaučių ligomis. Didžiausia kaltė dėl to tenka transporto priemonių, naudojančių dyzeliną, išmetamosioms dujoms. 2004 m. atliekant tyrimą nustatyta, kad mirčių nuo plaučių ligų skaičius tarp JAV geležinkelio darbuotojų padidėjo po to, kai 1950 metais šis sektorius perėjo nuo anglies prie dyzelino.

8. Ugniagesiai. Šie darbuotojai gali įkvėpti dūmų ir įvairių chemikalų, išsiskiriančių degant pastatams. Nors kvėpavimo aparatai apsaugo gerai, ugniagesiai juos ne visada nešioja – dažnai dujokaukę nusiima, kruopščiai tikrindami įvykio vietą, kad įsitikintų, jog ugnis vėl neįsiplieks. O rizika įkvėpti nuodingų medžiagų ir asbesto išlieka net tada, kai gaisras užgesintas, todėl Tarptautinė ugniagesių asociacija rekomenduoja dėvėti aprangą visuomet.

9. Barmenai. Ši profesija rizikinga tose šalyse, kuriose rūkyti baruose ir kavinėse dar nėra uždrausta.

10. Kalnakasiai. Šių profesijų atstovai susiduria su didele rizika susirgti daugybe profesinių plaučių ligų, nes nėra apsaugoti nuo dulkių. Pasak P.Harberio, viena tokių rimtų ligų – silikozė, kurią gali sukelti silicio dioksido dulkės.

Pagal užsienio spaudą parengė Jurgita Laurinėnaitė

Viena realiausių vietų Lietuvoje suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai – Kiaulės nugaros sala, tačiau tik jos dalis priklauso uosto direkcijai. Tad norint perimti likusią dalį gali tekti rengti detalųjį planą, o tai užtruktų nemažai laiko, rašo “Verslo žinios”.

“Kuo lėčiau bus tvarkomi tie klausimai, mūsų vykdomam projektui tai kažkiek kenks”, – sakė bendrovės “Klaipėdos nafta” generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Dienraštis rašo, jog suskystintų dujų terminalo projektavimas prasideda nuo teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai įvertinimo.

“Pradedame rengti studijas, reikalingas įvertinti poveikį aplinkai, teritorijų planavimo darbus. Atliekame žvalgybą, kurioje vietoje nutiesti dujotiekį, sujungsiantį terminalą su magistraliniu dujotiekiu, renkamės technologijas”, – atliekamus darbus vardijo “Klaipėdos nafta” SGD terminalo direktorius Rolandas Žukas.

Kol kas nėra apsispręsta nei dėl terminalo statybų finansavimo, nei dėl valdymo modelio. Tai, anot “Klaipėdos naftos” vadovų, bus padaryta pasitelkus konsultantus, tačiau skaičiuojama, kad terminalas atsieis iki 300 mln. eurų (1,04 mlrd. litų).

Konkurse dalyvaujantys konsultantai šią savaitę pateiks savo siūlymus. Per mėnesį tikimasi išsirinkti geriausią konsultantą iš 6 antrame etape likusių pretendentų. Laimėtojas bendrovę konsultuos įvairiais su terminalu susijusiais klausimais.

“Konsultantų užduotis bus mus konsultuoti iki terminalo paleidimo. Tai ir gamtosauginiai, inžineriniai, projektavimo, planavimo darbai, kurie įeina į terminalo projektą”, – sakė R.Masiulis.

"Veido" archyvas

Tikriausiai ne kartą pagalvojote, kad dirbti namie – tikra palaima. Galite išsimiegoti iki soties, nereikia sukti galvos, ką apsirengti, kad kolegės mirtų iš pavydo, niekas nekvaršina galvos su savo bėdomis ir kvailais pasakojimais…

Žmonėms, kurių profesija susijusi su kūryba, dažnai būna nepakeliamai sunku sėdėti kontoroje “nuo skambučio iki skambučio”. Ir kokia prasmė? Atsėdėti darbo valandas? Juk Mūza darbo grafiko nepaiso, gali užsukti ir paryčiu ar vėlai vakare. Vadinasi, laukti jos namie – geresnė išeitis. Atrodo, kad atsisakyti etato ar imtis savarankiškos veiklos (juk nedarbas, krizė, todėl darbu namie galima paversti ir savo pomėgius,  pvz., rankdarbių gamyba) galėtų ir buhalterės, programuotojos, maketuotojos, psichologės, vertėjos, architektės… Tačiau, ar verta? Jeigu nutarėte pabandyti, prieš tai gerai apgalvokite visus pranašumus ir trūkumus.

Dirbti namie verta, nes…

• … diena bus ilgesnė. Pagaliau nereikės kasdien valandą ar dar ilgiau važinėti į darbą ir atgal. Su klientais, užsakovais, draugais ir kitais reikalingais žmonėmis galėsite susisiekti skaipu, elektroniniu paštu, telefonu.

• … išvengsite eismo spūsčių ir taupysite nervų ląsteles (nesipiktinsite “kelių ereliais”, nereikės kasdien klausyti troleibuso ar autobuso keleivių bambėjimo dėl sumažintų pensijų, neužleistos sėdimos vietos ir visokiausių baisių istorijų).

• … sutaupysite pinigų. Tikriausiai kasdien nevažinėsite, todėl mažiau pilsite degalų, nepirksite nuolatinio viešojo transporto bilieto. Be to, nepietausite šalia darbo esančioje kavinėje ar restorane, nebėgsite išgerti kavos, neduosite pinigų kolegės ar viršininko gimtadienio dovanai, neužsuksite į parduotuves…

• …  rytą galėsite ilgiau pamiegoti, jeigu ilgai užsisėdėsite vakare. Kasdien kelsitės tada, kai jausitės išsimiegojusi.

• … pati nusistatysite darbo valandas, jums nereikės atsiprašinėti iš darbo, kai teks eiti į polikliniką, tėvų susirinkimą ir t.t.

• … galėsite dirbti, kada tik norėsite – rytą, dieną, naktį.

• … nepatirsite streso dėl darbdavio kritikos, nedalyvausite kolegų kuriamose intrigose, netapsite apkalbų objektu.

• … nesuksite galvos dėl etatų mažinimo.

• … daugiau laiko praleisite su šeima.

• … tikriausiai dirbsite produktyviau, nes netrukdys nuolat tarpusavyje ar telefonu čiauškantys ar ką nors kramsnojantys kolegos.

• … viena turėsite savo erdvę, laisvą grafiką.

• … panorėjusi galėsite pasimankštinti, pamedituoti, skirti laiko pomėgiams.

• … pati nutarti, kada atostogauti.

Dirbti namie pavojinga, nes…

• … tikriausiai “atšoksite” nuo gyvenimo, pasijusite niekam neįdomi, nereikalinga, nenaudinga. Tada apniks liūdesys, bus pikta, negera.

• … pernelyg atsipalaiduosite, tapsite pasyvi, daug kam abejinga, nedisciplinuota.

• … bus nelengva atsispirti pagundai tinginiauti, žiūrėti televizorių.

• … užuot dirbusi, ruošite šeimai valgyti, tvarkysite namus.

• … mažiau judėsite, dažniau valgysite, todėl galite priaugti svorio.

• … vis rečiau žvelgsite į veidrodį, nes nebus dėl ko puoštis. Juk namuose galima dirbti ir vilkint chalatą, pižamą, susivėlus, neplautais plaukais…

• … jausite komandos ir bendravimo trūkumą.

• … galite persidirbti. Juk niekas nepasakys, kad laikas namo.

• … nes artimieji bus nepatenkinti. Tikriausiai kils pagunda padirbėti ne tik darbo dienomis, bet ir per šventes, savaitgaliais. Išgirsite priekaištų, kad šeima jums nerūpi, nemokate susiplanuoti darbų…

• … niekas neišspręs iškilusių techninių problemų, viskuo turėsite pasirūpinti pati.

• … dirbti trukdys vaikai ar sutuoktinis, pavyzdžiui, netinkamu laiku pasiūlys pavakarieniauti. Taip pat netikėtai į namus gali užeiti draugė ar užbėgti kaimynė.

• … reikės kasdien skrupulingai sutvarkyti savo darbo vietą. Išmėtyti popieriai, siūlai ar žurnalai namiškius tikrai erzins.

• … reikalingus dokumentus gali sugraužti augintinis arba juos netyčia kur nors nukiš kas nors iš šeimos narių.

• … teks pačiai apsirūpinti darbo priemonėmis.

• … visada kils pagunda atidėti darbus rytojaus dienai.

• … turėsite mažiau galimybių pakilti karjeros laiptais.

• … nesutiksite žmonių, kurie galėtų būti naudingi.

• … neturėsite progos laiku atsirasti reikiamoje vietoje.

• … į namus teks įsileisti svetimų žmonių (kavinėje juk suknelės nepamatuosite…).

Darbas namie jums tiks, jeigu…

• … gerai jaučiatės dirbdama viena, o ne su komanda.

• … sunkiai pritampate prie kitų žmonių, esate konfliktiška.

• … esate pareiginga, žinote, kada laikas dirbti, kada – ilsėtis.

• … negalite susikaupti, kai aplink triukšmas.

• … neturite ambicijų būti matoma, nenorite kilti karjeros laiptais.

• … nemėgstate rutinos.

• … nemokate nusileisti, paklusti.

• … nemėgstate, kai kas nors jums vadovauja, nurodinėja, kaip turite elgtis.

• … dirbate kūrybinį darbą.

• … mokate planuoti savo laiką.

• … galite susikaupti tik namų aplinkoje.

15 patarimų, kad darbas namie būtų veiksmingas

• Susikurkite darbo vietą. Tada puikiai žinosite, kada jūs “namie”, o kada – “darbe”. Išsirinkite tokį namų kampelį, kuriame galėtumėte susikaupti ir dirbti niekieno netrukdoma. Atskiras kambarys be televizoriaus – išvis idealu. Valgomojo ar virtuvės stalas, sofa, fotelis, juolab grindys – tikrai ne ta vieta, kur derėtų pasidėti kompiuterį, šūsnį popierių, rankraščius ar mezgimo siūlus. Virtuvėje valgykite, ant sofos – tinginiaukite, fotelyje – atsipalaiduokite, o darbo vietoje – dirbkite.

• Kai dirbsite, užsidarykite duris. Antraip namiškiai pamanys, kad bet kada gali įeiti, ko nors paklausti, pasidomėti, kaip sekasi ar šiaip paplepėti. Jeigu atskiro kabineto neturite, paprašykite, kad “darbo valandomis” jums netrukdytų.

• Susirašykite darbų planą ir stenkitės juos atlikti pagal grafiką. Į jį būtinai įtraukite laiką pietų pertraukai, pokalbiams telefonu, elektroniniams laiškams skaityti ir rašyti. Atsiminkite, kad pati būsite atsakinga už laiku įvykdytas užduotis.

• Pasižymėkite, kokius darbus jau atlikote. Jokiu būdu nenusivilkite, jeigu kol kas nepavyksta dirbti tiksliai pagal planą.

• Neužsidarykite namie. Būtinai raskite laiko draugams, domėkitės tuo, kas vyksta už keturių sienų, išeikite pasivaikščioti, “atsijunkite” nuo darbo.

• Kiekvieną rytą apsirenkite taip, kaip į darbą, pasidažykite veidą. Puoštis reikia ir dėl savęs, ir dėl šeimos. Nepamirškite pusryčiauti, pietauti, vakarieniauti.

• Susitvarkykite darbo stalą. Tvarka, o ne betvarkė įkvepia dirbti. Stenkitės nepalikti šiukšlių, nereikalingų daiktų, tuščių puodelių, saldainių popierėlių.

• Jeigu nelaukiate svarbaus skambučio, išjunkite telefoną. Antraip pusvalandį plepėsite su drauge, valandą su mama – dirbti tiesiog neliks laiko.

• Stenkitės neatidėti suplanuotų darbų kitai dienai. Kai pajusite, kad gera nedirbti, pagundai patinginiauti bus vis sunkiau atsispirti.

• Neužsidarykite kitame kambaryje visai dienai. Darykite pauzes, pailsėkite, pasimankštinkite.

• Nedirbkite viršvalandžių. Jeigu aplankys kokia nors išganinga mintis, užsirašykite ją ant popierėlio ir palikite ant darbo stalo. Rasite rytoj…

• Darbo valandas nustatykite atsižvelgdama į savo biologinį laikrodį. Jeigu esate “vyturys” – dirbkite ryte, jeigu “pelėda” – vakare.

• Suplanuokite darbo laiką taip, kad jo liktų vaikams. Svarbu, kad atžalos galėtų pasidžiaugti jumis iš širdies. Tada atleis dėmesio stoką ir už tai, kad užsidarėte kabineto duris. Juk vaikams svarbiausia ne praleisto laiko kiekis, o jo kokybė…

• Neklausykite muzikos, jeigu ji trukdo dirbti. Jeigu reikia susikaupti, geriau išjunkite televizorių, radiją – blaškys dėmesį.

• Nepersidirbkite, juk namie darbo diena gali būti trumpesnė.

Klaipėdos jūrų uoste krenta ne tik krantinių statybų ar rekonstrukcijos kainos, į 2006 metų lygį grįžta ir gilinimo darbų įkainiai.

Konkursuose atsiradusios sąlygos konkurencijai ir ilgą laiką buvusio kone vienintelio uoste pageidaujamo rangovo “saulėlydis” – tokios įvardijamos pagrindinės kainų perversmo priežastys, rašo “Verslo žinios”.

“Dabar esame priartėję prie visų kaimyninių uostų pagal įkainius. Liepojoje vieną kubinį metrą kainuoja 17-19 litų, prieš gerus metus Antverpeno uoste valymo darbai kainavo apie 7-8 eurus už kubinį metrą. Man atrodo, kad artėjame prie gerų įkainių”, – vertino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorius Vidas Karolis.

Neseniai vykusiame konkurse kaina nukrito iki 17 litų. Artimiausiu metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tikisi pasirašyti sutartį su uosto įplaukos kanalo tobulinimo ir Malkų įlankos gilinimo antrojo etapo konkurso laimėtoju, pasiūliusiu žemiausią kainą – Vokietijos kompanija, turinčia savo atstovybę Lietuvoje “Josef Mobius Bau-Aktien-gesellschaft”, uoste laimėjusia ne vieną konkursą. Ši iškasti apie 460 tūkst. kubinių metrų grunto ir atlikti kitus darbus atliks už maždaug 8 mln. litų. Skaičiuojamoji šių darbų kaina siekė 25 mln. litų.

Pasak uosto direkcijos, šie darbai yra tarsi įžanga didžiajam kanalo gilinimui iki 14,5 metro iki pat Malkų įlankos. Tuo pat metu kanalą numatoma paplatinti iki 150 metrų. Šio projekto metu teks iškasti apie 2,5 mln. kubinių metrų grunto, tad skaičiuojamoji kaina keliskart didesnė nei uosto tobulinimo projekto. Tačiau tikimasi, kad konkurencija ir čia kainas apkarpys.

“Įsivaizduoju, kad kai kurie dalyvauja konkurse nepretenduodami laimėti, o pasižiūrėdami, ar viskas gerai Klaipėdoje, ar verta kada nors rimtai sudalyvauti. Ateina, susipažįsta su procedūromis. Greičiausiai tai yra žvalgyba, kas mus labai džiugina – žvalgykitės”, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.