Darbą praradę gyventojai nenoriai imasi individualios veiklos, o dar rečiau pasiryžta kurti įmones. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, 2010 m. veiklą pagal verslo liudijimą šalyje pradėjo maždaug dešimtadalis LDB registruotų bedarbių – 33,3 tūkst. Šių metų pradžioje norinčiųjų dirbti individualiai šiek tiek pagausėjo ir pagal verslo liudijimą vien sausį nuosavos veiklos ėmėsi apie penki tūkstančiai bedarbių.

“Vilniuje šiemet sausį ir vasarį daugiau nei pernai bedarbių įsigijo verslo liudijimus. Tam įtakos turėjo ir 2010 m. liepą įsigaliojusios subsidijos bedarbiams, pradedantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą. Tačiau kur kas populiaresnis yra samdomasis darbas”, – komentavo Vilniaus teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Bronislava Sabina Katinienė.

Nuo pernai liepos veiklos su verslo liudijimu pasiryžusiems imtis bedarbiams kiekvieną mėnesį pradėta mokėti 200 Lt subsidija verslo liudijimui įsigyti ir valstybinio socialinio draudimo įmokų išlaidoms apmokėti. Pernai per pusmetį LDB patenkino 6247 prašymus kompensuoti verslo liudijimo įsigijimo išlaidas, o šiemet vien per sausį – 2367.

Pasitaiko ir sektinų pavyzdžių, kai darbo netekę lietuviai  ne tik susikuria sau darbo vietą, bet įdarbina ir kitų bedarbių. Už tai, kad be jokių subsidijų įdarbino keturis bedarbius, bendrovės “Amvista” direktorius Marius Lukaševičius gavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei LDB apdovanojimą. M.Lukaševičius tapęs bedarbiu pernai ėmėsi verslo – įsteigė valymo paslaugų įmonę. Metus veikiančioje įmonėje dabar dirba 13 darbuotojų. “Darbo neturėjau tris mėnesius.

O mintis kurti tokią įmonę kilo dėl to, kad turėjau šioje srityje patirties – prieš tai valymo paslaugas teikiančioje įmonėje dirbau padalinio vadovu, tačiau per krizę vyko struktūriniai pertvarkymai ir man pasiūlė kitas pareigas už gerokai mažesnį atlyginimą. Mintis pradėti savo verslą gana greitai atsirado, nes neturėjau kitos išeities”, – pasakojo M.Lukaševičius.

Darbo portalo www.cvmarket.lt atlikta apklausa parodė, kad lietuviai skeptiškai žiūri į darbą kartu su savo antrąja puse. Iš 933 respondentų, dalyvavusių apklausoje, daugiau nei du trečdaliai nurodė, kad to nenorėtų.

Kas ketvirtas apklausoje dalyvavęs lietuvis nurodė, kad „nė už ką“ nenorėtų dirbti su savo antrąja puse ir tik kas dvidešimtas nurodė, kad apie tai svajoja. Apžvelgiame, kokie privalumai ir trūkumai atsiranda, kai pora dirba tame pačiame darbe.

Privalumai

Daugiau laiko kartu. Esant dideliam darbo tempui, dalis žmonių darbe praleidžia tiek laiko, kad su antrąja puse susitinka tik anksti ryte ir vėlai vakare. Darbas kartu – tai ir vykimas į darbą kartu, pertraukėlės bei, galbūt, bendra veikla.

Sinergija. Jei partneriai gerai vienas kitą supranta ir yra lankstūs, drauge sukuriamas rezultatas būna didesnis, nei dirbant atskirai.

Ekonomija. Dirbant toje pačioje darbovietėje galima vykti tuo pačiu automobiliu – ne tik taupomi pinigai, bet ir saugoma aplinka. Taip pat sumažėja sąskaita už pokalbius telefonu.

Trūkumai

Nesutarimai. Jei abu partneriai yra karšto būdo ir nėra linkę nusileisti, veikla kartu gali sukelti daug konfliktų tiek darbo metu, tiek po jo.

Kas per daug, tas nesveika. Kartu praleisti per daug laiko taip pat nėra gerai. Taip antroji pusė gali pabosti ar tiesiog pradėti erzinti. Be to, dalis žmonių nenori dalintis visomis savo gyvenimo sritimis su antrąja puse, o darbas gali būti ta erdvė, kurioje išsaugomas privatumas.

Pašliję santykiai. Ne visi žmonės geba atskirti romantiškus santykius nuo darbinių. Jei santykiai tampa pernelyg darbiniai, rizikuojama prarasti intymumą, kuris būtinas darnioje poroje. Itin keblu, kai porą darbe sieja viršininko ir pavaldinio rolės.

Kiekviena pora turėtų savarankiškai spręsti, ar darbas kartu jiems yra priimtinas. Tai labai priklauso nuo charakterių suderinamumo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) penktadienį paragino leidėjus būti socialiai atsakingus, ir neversti žurnalistų nutraukti darbo sutartis bei išsiimti verslo liudijimus.

“Reaguodami į informaciją apie kai kurių leidėjų bandymus priversti žurnalistus nutraukti darbo sutartis ir išsiimti verslo liudijimus, SADM vadovai kviečia leidėjų organizacijas informuoti savo narius, kad tokie veiksmai ne vien pažeidžia darbuotojų interesus, bet ir kenkia leidėjų profesinei reputacijai”, – sakoma ministerijos pranešime.

Ministerija paragino leidėjus “būti socialiai atsakingais, nepažeidinėti įstatymų ir neversti žmonių likti be socialinių garantijų”.

Anot pranešimo, “Sodros” bei Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniai skyriai yra informuoti apie tokią grėsmę, ir gavę žinių, jog rajone ar mieste yra tokių atvejų, į tai atsakingai reaguos. Tokiu atveju bus tikrinama, ar nėra pažeidžiami įstatymai ir imamasi atitinkamų priemonių.

Ministerija pažymi, kad, Valstybinei darbo inspekcijai nustačius pažeidimus dėl darbo santykių įteisinimo formos ir šalims nesusitarus, bylos bus atiduodamos teismui.

Savo ruožtu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir VDI įspėjo esant visoms galimybėms ir sąlygoms įvertinti, ar konkrečią veiklą vykdančios įmonės santykiai su darbuotojais yra registruojami tinkamai.

“Verslininkai turėtų žinoti, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, todėl, jei gyventojo įmonei teikiamos paslaugos iš esmės atitinka darbo santykius, tai mokesčių administratorius gyventojo iš tokios veiklos gautas pajamas laikys darbo santykių pajamomis, o tai reiškia, kad darbdavys turės įvykdyti visas su tuo susijusias mokestines prievoles”, – teigiama VMI pranešime.

“Valstiečių laikraščio” žurnalistai ir kiti darbuotojai šią savaitę ėmė protestuoti prieš darbdavių reikalavimą nutraukti darbo sutartis ir dirbti pagal verslo liudijimus, tačiau laikraštį valdančios bendrovės vadovai tvirtina tokio nurodymo nedavę.

Baltarusijos valdžia nepratęsė Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) biuro darbo, rašo naujienų svetainė lenta.ru.

Tai pranešama šalies Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai, paskelbtame šios žinybos tinklalapyje.

Dokumente sakoma, jog šį sprendimą “lėmė tai, kad nėra objektyvaus pagrindo išsaugoti ESBO misiją Baltarusijoje”.

Patikslinama, jog nors ESBO neturi biuro Minske, tai neatsilieps Baltarusijos sąveikos su šia organizacija lygiui.

Taip pat priduriama, kad anksčiau ESBO vietos biurai buvo uždaryti kitose buvusios SSRS valstybėse, konkrečiai – Gruzijoje, Estijoje ir Latvijoje. Dabar šios šalys palaiko tiesioginius ryšius su ESBO instruktoriais.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka iškritikavo ESBO poziciją dėl prezidento rinkimų šalyje gruodžio 19 dieną – organizacija pareiškė nusivylimą tuo, kaip buvo skaičiuojami balsai ir apskritai visu rinkimų procesu.

Rinkimuose dalyvavo dešimt kandidatų, tarp jų A.Lukašenka, kuris balotiravosi ketvirtąjį kartą – anksčiau buvo padarytos šalies konstitucijos pataisos, leidžiančios jam taip elgtis.

Remiantis oficialia statistika, dabartinis prezidentas iškovojo pergalę per pirmąjį rinkimų ratą, surinkęs daugiau kaip 80 proc. balsų.

Paskelbus rinkimų rezultatus, Minske vyko daugiatūkstantinės protesto akcijose, kurias išvaikė ypatingosios paskirties milicijos būrys (OMON). Daugelis akcijos dalyvių buvo areštuoti.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas gruodžio 20 dieną pasveikino A.Lukašenką, perrinktą prezidentu, o Rusijos ambasadorius pritarė protestuotojų sulaikymui, tuo tarpu JAV valstybės departamentas pripažino, kad Baltarusijos prezidento rinkimai yra nelegitimiai.

Seimo nario mandato per apkaltą netekusiam Linui Karaliui pasiūlyta tapti Krikščionių partijos frakcijos referentu puse etato ir toliau dirbti parlamente. Tai, pasak dienraščio “Lietuvos rytas”, patvirtino frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.

V.Žiemelis aiškino, jog toks sprendimas priimtas dėl to, kad frakcija privalo rūpintis savo žmonėmis: “Kita vertus, jis yra protingas, išmano Seimo darbą. Mums nereikės ieškoti žmogaus iš šalies”.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis vakar „Lietuvos rytui” patvirtino, kad L.Karaliui pasiūlyta tapti frakcijos referentu puse etato.

Anot dienraščio, V.Žiemelis aiškino, jog toks sprendimas priimtas dėl to, kad frakcija privalo rūpintis savo žmonėmis: „Kita vertus, jis yra protingas, išmano Seimo darbą. Mums nereikės ieškoti žmogaus iš šalies.”

Frakcijos referento pareiginė alga, atsižvelgiant į kategoriją, svyruoja nuo 2 tūkst. iki 2,7 tūkst. litų. Papildomai mokama už darbo stažą. L.Karalius vakar džiaugėsi, jog kolegos jam ištiesė pagalbos ranką, tačiau „Lietuvos rytui” leido suprasti, jog dar nėra galutinai apsisprendęs dėl išgirsto pasiūlymo: „Aš svarstau tokią galimybę. Tačiau man dar reikia susivokti, kas vyksta.”

Prieš naują darbą L.Karalius linkęs šiek tiek pailsėti. Buvęs parlamentaras taip pat norėtų kurį laiką likti Seimo viešbutyje Gedimino prospekte, kur iki šiol gyveno nemokamai.

Seimo nario mandatą praradęs krikščionis „Lietuvos rytui” aiškino, kad jau nuo vakar už gyvenimą šiame viešbutyje moka pagal Vyriausybės nustatytus įkainius: „Mėnesį dar galiu tame bute gyventi. Manau, kad per tą laiką daug kas išsispręs.”

Pasak „Lietuvos ryto“, frakcijos referento pareiginė alga, atsižvelgiant į kategoriją, svyruoja nuo 2 tūkst. iki 2,7 tūkst. litų. Papildomai mokama už darbo stažą. L.Karalius džiaugėsi, jog kolegos jam ištiesė pagalbos ranką, tačiau leido suprasti, jog dar nėra galutinai apsisprendęs dėl išgirsto pasiūlymo.

“Aš svarstau tokią galimybę. Tačiau man dar reikia susivokti, kas vyksta”, – sakė jis.

Buvęs parlamentaras taip pat norėtų kurį laiką likti Seimo viešbutyje Gedimino prospekte, kur iki šiol gyveno nemokamai. Seimo nario mandatą praradęs krikščionis aiškino, kad jau nuo vakar už gyvenimą šiame viešbutyje moka pagal Vyriausybės nustatytus įkainius: “Mėnesį dar galiu tame bute gyventi. Manau, kad per tą laiką daug kas išsispręs”.

"Veido" archyvas

“Laukiuosi kūdikio ir neseniai vos jo nepraradau. Medikai paaiškino, kad dabartinis darbas man per sunkus, ir patarė kreiptis į darbdavį, kad jį man kuriam laikui palengvintų. Tačiau šis atsisakė, paaiškindamas, kad tam neturi sąlygų. Ar jis teisus?” – susirūpinusi klausia Elena D. iš Girulių.

Būna situacijų, kai iki nėštumo dirbtas darbas gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Darbo kodekse nurodyta, kad nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių moterų negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms ir veiksniams, kurie gali daryti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąraše (toliau – Vyriausybės sąrašas) yra nurodyti ir psichofiziologiniai (ergonominiai) veiksniai bei darbai, susiję su krovinių nešimu, kėlimu ir fizine įtampa. Pavojingi gali būti judesiai ir padėtys, keliavimas (įstaigoje ir už jos ribų), protinis ir fizinis nuovargis, kiti fiziniai sunkumai, susiję su nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių moterų veikla. Tačiau kiekvienas atvejis yra individualus ir darbo sąlygas bei darbo aplinką darbdavys turi įvertinti individualiai, ir tik po to jis privalo imtis laikinų priemonių nustatytai rizikai pašalinti. Antai darbuotoja iki nėštumo dirbo dažytoja ir savo darbe naudojo neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai turinčias medžiagas – tokiu atveju darbdavys privalo suteikti dažymo medžiagas, nepatenkančias į Vyriausybės sąrašą. Arba gali perkelti į kitą darbo vietą toje pačioje darbovietėje. O nesant galimybės nėščią moterį perkelti kitur, darbdavys gali jos sutikimu suteikti atostogas iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir jų metu mokėti jai priklausantį vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.

Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties su nėščia moterimi, pvz., siūlydamas jai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, jeigu pavojingų veiksnių neįmanoma pašalinti.

Beveik 88 proc. apklaustų samdomų darbuotojų teigia dirbantys pagal nustatytą grafiką ir negalintys jo koreguoti, parodė Statistikos departamento atliktas tyrimas.

Šių metų balandį-birželį atlikta apklausa parodė, kad 10 proc. samdinių dirba pagal nustatytą grafiką su galimybe iš dalies jį keisti, 1,4 proc. darbo grafikas yra lankstus, 0,9 proc. dirba pagal pačių nusistatytą grafiką be jokių oficialių apribojimų.

Iš viso apklausta 11,8 tūkst. gyventojų nuo 15 iki 64 metų.

Tyrimo duomenimis, kas aštuntas (arba 12,9 proc.) samdomas darbuotojas turėjo galimybę organizuoti savo darbo laiką taip, kad galėtų pasiimti laisvų dienų dėl šeiminių priežasčių nenaudodamas atostogų.

Daugiau nei pusė (51,3 proc.) pasiimti laisvų dienų dėl šeiminių priežasčių galėjo palyginti retai, daugiau nei trečdalis (35,8 proc.) neturėjo tokios galimybės. Tyrimo duomenimis, vyrai dažniau nei moterys negalėjo pasiimti laisvų dienų dėl šeiminių priežasčių (atitinkamai 37,6 ir 34,4 proc.).

Užimtų gyventojų, auginančių savo ar sutuoktinio vaiką iki 8 metų, buvo klausiama, ar jie turi galimybę dirbti sutrumpintas darbo valandas, kad galėtų prižiūrėti vaiką (jauniausią, jei jų yra ne vienas). Tyrimas parodė, kad kas penkta moteris (20,5 proc.) ir kas aštuntas vyras (13,1 proc.) tokią galimybę turėjo.

Beveik penktadalis (18,2 proc.) respondentų, auginančių savo arba sutuoktinio vaiką iki 15 metų, naudojosi vaiko priežiūros paslaugomis – lopšeliais-darželiais, darželiais, mokamomis vaikų auklių paslaugomis, pailgintos dienos grupėmis, dienos priežiūros centrais.

Iš jų 58,7 proc. per savaitę vaiko priežiūros paslaugomis naudojosi vidutiniškai nuo 31 iki 40 valandų, šeštadalis (16,9 proc.) – daugiau nei 40 valandų per savaitę.

Tyrimą iš dalies finansavo Europos Sąjunga.

Kalėdinė prekyba – šansas Lietuvos bedarbiams, nes artėjant šventėms atgyja sezoninių darbuotojų poreikis. Tiesa, šiemet įmonės jų samdys gerokai mažiau ir bandys verstis su vidiniais resursais.

Prekybos tinklo “Maxima Lt” atstovė Renata Saulytė informavo, kad “Maxima” nuo lapkričio vidurio kiek mažiau nei dviems mėnesiams visoje Lietuvoje įdarbins iki 300 žmonių. Kalėdinei prekybai reikalingi kasininkai, pardavėjai, salės ir sandėlių darbuotojai. “Palyginti su ekonomikos klestėjimo laikotarpiu priimsime gerokai mažiau pagalbininkų. Beje, nors dar niekur nepaskelbėme, kad ieškome darbuotojų, jau dabar sulaukiame nemažai norinčių dirbti”, – tvirtino R.Saulytė.

Interjero papuošimus iš džiovintų augalų ir eglišakių gaminančios įmonės “Vers Deko” ir “Eglėšakis” šiuo metu yra įdarbinusios 240 sezoninių darbuotojų Jurbarke ir Šakiuose. Laikini darbuotojai iš pradžių gamino detales kapams papuošti, advento laikotarpiui, o dabar pina kalėdinius vainikėlius ir puokštes, kurie bus eksportuojami į Daniją, Švediją ir Vokietiją.

“Pernai buvome įdarbinę 150 žmonių, šiemet 120, nes sumažėjo užsakymų – kol kas planuojame pagaminti 110 tūkst. dirbinių”, – sako bendrovės “Eglėšakis” direktorė Jūratė Kazėnienė, darbuotojus samdanti pusantro mėnesio laikotarpiui.

Karštymetis šiuo metu ir tarptautinių krovinių vežimo bendrovėms, nes prieš Kalėdas įvairių šalių prekybininkai laukia prekių iš užsienio tiekėjų, tad išaugo vairuotojų paklausa. Vežėjų asociacijos “Linava” atstovas Gytis Vincevičius pabrėžė, kad transporto bendrovės nuo rugsėjo įdarbina daugiau ir vairuotojų, ir vadybininkų, tiesa, į šias pozicijas ieškoma nuolatinių darbuotojų.

Šiek tiek darbuotojų priims vaikiškų prekių ir žaislų parduotuvių prekybos tinklai, nes prieš Kalėdas žaislų pardavimas išauga keturis kartus. Žaislų prekybos tinklo “Rududu” direktorius Eimantas Grigas teigia, kad gerais laikais bendrovė prieš Kalėdas priimdavo apie 20 darbuotojų, tačiau dabar išsivers ir su 4 papildomais. Tuo tarpu Bendrovės “Kotryna”, valdančios 30 parduotuvių, direktorius Saulius Norvaišis sakė, kad keletą sandėlio darbuotojų samdo jau dabar, o prieš šventes į vieną kitą svarbesnę parduotuvę laikinai įdarbins ir keletą pardavėjų.

Kaip informavo Lietuvos darbo biržos (LDB) Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Milda Jankauskienė, žiemą tradiciškai sezoniniam darbui priimami katilinių operatoriai.

Vis dėlto Lietuvoje sezoniniai darbai prieš Kalėdas dar ne tokie populiarūs kaip užsienyje. LDB ypatingo darbuotojų poreikio iš darbdavių nepastebi, o štai vien JAV šiemet prieš šventes prekybininkai sukurs apie 550 tūkst. naujų darbo vietų.

Lietuvoje darbą bijančių prarasti gyventojų dalis metų pradžioje buvo didesnė nei kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo naujos apklausos rezultatai.

Eurobarometro tyrimas atskleidė, jog 58 proc. vasario – kovo mėnesiais apklaustųjų Lietuvoje manė esant grėsmę prarasti darbą. Tai didžiausias rodiklis iš visų ES šalių. Vidutiniškai ES taip manantieji sudarė ketvirtadalį.

Po Lietuvos sekė Graikija, kurioje darbą bijojo prarasti 42 proc. apklaustųjų, ir Latvija – 41 proc. Tuo metu Austrijoje tik 15 proc. gyventojų įžvelgė grėsmę prarasti darbą.

Lietuviai ir latviai ES kontekste taip pat išsiskiria kaip daugiausiai dienų dėl kitų priežasčių nei šventės nėję į darbą. Per 4 savaites lietuviai ir latviai vidutiniškai praleido po 2,5 darbo dienas. Kitų ES šalių piliečiai vidutiniškai buvo praleidę po 1,1 dieną.

Tačiau apklaustųjų Lietuvoje atsakymai nuo ES vidurkio nedaug skyrėsi kalbant apie įvertinimą darbe. 80 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų sutiko su teiginiu, jog darbe sulaukia pagarbos ir pripažinimo.

Maždaug trys ketvirtadaliai Lietuvos ir ES gyventojų taip pat nurodė, kad jų dabartinis darbas atitiko išsimokslinimą ir kvalifikaciją.

Apklausoje šių metų vasario-kovo mėnesiais dalyvavo per tūkstantį Lietuvos gyventojų.

"Veido" archyvas

Neturite laiko sau? Gali būti, kad dėl to kaltas nesugebėjimas ištarti “ne”. Vienas paprastas žodelis gali gerokai sutrumpinti jūsų dienotvarkę.

Nesileiskite išnaudojama

Taip buvo jau gal tūkstantį kartų. Apsivertusi darbais visą dieną svajojote apie poilsį. Tačiau jau besiruošiant žygiuoti namo jus pagavo maldaujamas kolegos žvilgsnis: “Gal dar minutėlę pasiliktum ir man padėtum?”. “Žinoma”, – išgirdote savomis lūpomis tariamus žodžius, lyg jie būtų ne jūsų, ir tą pat akimirką save už tokį nuolankumą pasmerkėte.

O savaitgalį ir vėl graušitės nagus, nes sutikote prižiūrėti sesers šunį ir palaistyti gėles, kol ši bus išvykusi į kelionę.

Nors galbūt visai mielai būtumėte kur nors išvažiavusi ir pati.

Kaltininkas – vienintelis žodelis “taip”, ištartas tada, kai iš tiesų norėjote ištarti “ne”. Perdėtas nuolankumas – savybė, naudinga visiems, išskyrus jus pačią.

Baubas iš žodyno

Žodelis “ne” turi dvi paprastas raides. Tačiau per kukli lietuviška prigimtis dažnai paverčia jį pačiu sudėtingiausiu žodžiu. Jį išbraukiame iš žodyno ir vietoje jo kartojame “taip”, “žinoma” ar “galbūt”.  Net jei tai reiškia, kad leisime kitiems ant mūsų kuprų užlipti.

Kodėl kartais taip sunku ištarti “ne”? Dėl visko kalta baimė. Vieni bijo sugadinti žmogiškus santykius: ką pamanys kitas žmogus, jei atsisakysiu vykdyti jo prašymą, kas nutiks, jeigu jis įsižeis ir ims manęs nemėgti? Kitiems baisiau, kad nukentės jų įvaizdis: neva teikdami pirmenybę savo, o ne kitų žmonių norams jie gali pasirodyti esą savanaudžiai.

Tačiau tiesa šiek tiek kitokia: jeigu jūs nekreipsite dėmesio į savo interesus, kiti jų taip pat nepastebės. O tada beliks verkšlenti, kad esate išnaudojama.

Tai anaiptol nereiškia, kad negalima skirti savo laiko kitiems. Tačiau svarbu išmokti atskirti, kada sutinkate atlikti kokį nors darbą dėl to, kad iš tiesų norite ir galite padėti, ir kada užsikraunate jį ant savo pečių tik todėl, kad neišdrįsote atsisakyti.

Kodėl kartais verta ištarti “ne”?

• “Ne” naudingas jūsų interesams. Tai pats geriausias žodis, kurį galite ištarti kitiems savo įsipareigojimams. Kai ištariate “ne” vienam dalykui, lieka kur kas daugiau laiko tiems, kuriems anksčiau pasakėte “taip”.

• “Ne” leidžia išbandyti naujoves. Jei kelerius metus dalyvavote savo sūnaus klasės  tėvų taryboje ir rūpindavotės mokyklos reikalais, dar nereiškia, kad privalote tai daryti amžinai. Ištarusi “ne” atrastumėte laiko naujiems užsiėmimams.

• “Taip” – ne visada geriausias atsakymas. Jei prisiimsite per daug įsipareigojimų, nukentės tiek jų atlikimo kokybė, tiek jūsų sveikata. O kur dar nesibaigiantis stresas.

Pagalbos šauksmas: kaip reaguoti?

• Įsitikinkite, kad teisingai supratote, ko jūsų prašo. Nesusipratimai itin dažni. Kaip ir aną kartą, kai manėte, jog draugei reikės tik jūsų patarimo, kaip perstumdyti baldus svetainėje, o štai teko pačiai juos ir stumdyti. Perfrazuokite prašymą savais žodžiais ir įsitikinkite, kad abu kalbate apie tą patį.

• Prieš atsakydama visada leiskite sau prašymą apsvarstyti. Galbūt tai, ko prašo kitas žmogus, pareikalaus daugiau laiko ir pastangų, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jūs turite teisę pagalvoti, ar papildomi darbai telpa į jūsų planus.

• Peržvelkite savo planus ir įsipareigojimus. Viršininkas nori užkrauti jums papildomą užduotį? Parodykite jam savo darbų planą ir paaiškinkite, kad jei sutiksite atlikti papildomą darbą, nukentės pirminės užduotys. Prisiimti atsakomybę už naujus darbus galima tik tada, kai dienotvarkėje yra laisvos vietos.

• Įsiklausykite į savo jausmus. Kokia pirma mintis jus aplankė išgirdus pagalbos prašymą? Jaučiate entuziazmą dėl atsiradusios galimybės ar tiesiog pagalvojote, kad turėtumėte tai padaryti. Antrasis variantas jums tesukels pyktį, kad negalite daryti to, ką norėtumėte. Todėl gerbkite savo jausmus ir leiskitės jiems pirmauti – nedarykite to, ko netrokštate.

• Atskirkite žmogų nuo problemos. Išgirdote, ko reikia jūsų draugui, bet šiuo metu negalite jam suteikti tokios paslaugos? Tai nereikš, kad jūsų draugystei turi kilti pavojus. Juk jūs neatstūmėte žmogaus, atstūmėte tik jo bėdą.

• Ieškokite alternatyvų. Jei labai norėtumėte padėti draugui, tačiau jo prašymas jums per sudėtingas, raskite kitų būdų, kaip parodyti, kad jis jums rūpi. Pasisiūlykite atlikti ką nors tokio, kas kainuos mažiau jūsų laiko ir pastangų.

Kalbos taisyklės

• Būkite mandagi, bet tvirta. Neaiškiais atsakymais ir įvairiausių formų “galbūt” sukuriate įspūdį, kad jus dar galima palenkti. Savo atsisakymu turite parodyti, kad esate tvirtai apsisprendusi.

• Nesiginkite ir neatsiprašinėkite. Kažko atsisakiusi jūs neprivalote teisintis. Pakaks trumpo atsakymo: “Negaliu, turiu kitų planų”. Jūs neturite jaustis kalta, nors ir negalite padėti.

• Nekurkite tuščių vilčių. Jos skaudina kur kas labiau nei atsisakymai. Pavyzdžiui, sakydama “pasistengsiu sudalyvauti tavo gimtadienio vakarėlyje”, manote išvengsianti atsakomybės, nes leidžiate žmogui manyti, kad jūs norėtumėte dalyvauti, o jeigu jums nepavyks, bus kaltos tik aplinkybės. Tačiau neišvydęs jūsų vakarėlyje žmogus, kuris tikėjosi jus išvysti, nusivils kur kas labiau nei tas, kuriam iš karto pasakėte “ne”.

• Pakartokite atsisakymą. Kartais vieno “ne” nepakaks: kita pusė gali bandyti jus paveikti įnirtingu prašymu. Tokiais atvejais nenusileiskite: jis kartoja prašymą, jūs kartojate atsisakymą. Keletą kartų pasakykite tą patį, tik kitais žodžiais – tuomet atsisakymas skambės įtikinamiau.

• Kalbėkite apie save, o ne apie prašantįjį. Paaiškinkite, kodėl jūs negalite išpildyti prašymo, užuot klaususi, kaip jis drįsta to jūsų prašyti. Tokie klausimai skamba kaip prašančiojo smerkimas, todėl kitą kartą jis gali nedrįsti į jus kreiptis.

• Sunkus sprendimas. Jei dvejojate, geriau dabar pasakyti “ne”, o prireikus apsigalvoti, o ne pasielgti atvirkščiai.

Skirtingoms situacijoms – skirtingi “ne”

• Tiesioginis “ne”. Tai trumpas ir aiškus atsisakymas. Pavyzdžiui, į kolegos kvietimą pietauti galite atsakyti be jokių pasiaiškinimų: “Ne, ačiū”.

• Supratingas “ne”. Pirmiausia parodykite kitam žmogui, kad suprantate, ko ir kodėl jis prašo, o atsisakymą palikite pabaigai. Pavyzdžiui: “Žinau, kaip tau reikia, kad kas nors šiandien pabūtų su tavo dukrele, bet šiandien aš jau turiu kitų planų”.

• Pagrįstas “ne”. Šiuo atveju jūsų atsisakymas pagrįstas aiškia priežastimi: “Šiandien negaliu su tavimi pietauti, nes turiu pabaigti vieną darbą”.

• Laikinas “ne”. Jis atideda sutikimą kitam kartui. Pavyzdžiui: “Šiandien negalėsiu su tavimi pietauti, bet pažadu rasti laiko kitą savaitę”. Tokius atsisakymus tarkite tik tada, kai nuoširdžiai norite įvykdyti prašymą, o ne tada, kai stengiatės atidėti atsakomybę.

"Veido" archyvas

“Dirbu pagal terminuotą sutartį – pakeičiau besilaukiančią darbuotoją. Ji turėjo grįžti po dvejų metų, bet panoro pargrįžti anksčiau. Ar darbdavys gali mane atleisti, ar atleidęs turės mokėti nors kažkokią išeitinę kompensaciją už likusį laiką?” – klausia Olga.

Terminuota darbo sutartis sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Tokios darbo sutarties terminas nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo.

Jeigu jūsų terminuotoje sutartyje darbo sutarties terminas buvo nustatytas “dveji metai” ir šis terminas dar nėra pasibaigęs, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su jumis tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs prieš du mėnesius (jeigu turite vaikų iki 14 metų – prieš keturis mėnesius). Jeigu jūsų negalima perkelti jūsų sutikimu į kitą darbą, darbdavys privalo jums sumokėti už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį (LR Darbo kodekso 129 str. 5 d.). Be to, pagal LR Darbo kodekso 140 str. jums priklausytų vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu jūsų nepertraukiamas stažas toje darbovietėje yra iki dvylikos mėnesių arba dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu jūsų stažas toje darbovietėje yra nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių.

Tuo atveju, jeigu terminuotoje sutartyje darbo sutarties terminas buvo nustatytas “vaiko priežiūros atostogų išėjusio darbuotojo pavadavimo laikotarpiu” (ar panašiai) ir jūsų pavaduojamas darbuotojas grįžta į darbą, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su jumis, suėjus darbo sutarties terminui (LR Darbo kodekso 126 str. 1 d.). Paskutinę darbo dieną darbovietėje darbdavys turi visiškai atsiskaityti su jumis už atliktą darbą – sumokėti visą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Atskirai įspėti jus apie terminuotos darbo sutarties nutraukimą sugrįžus į darbą pavaduojamam darbuotojui darbdavys neprivalo. Jokia išeitinė išmoka tokiu atveju nepriklauso.

! Čia išdėstyta informacija, nuomonė ir motyvai negali būti vertinami kaip teisinė išvada.

Sunkmečiu kai kurios įmonės į praktikantus žiūri kaip į papildomą naštą, kurios šiemet stengiasi atsikratyti, o kai kurios – kaip į pigią laikiną ir labai reikalingą pagalbą.

Architektūros studentas Norbertas Tukajus, šią vasarą norėdamas atlikti praktiką architekto kontoroje, turėjo labiau pasistengti, negu būtų reikėję prieš kelerius metus. Trečią kursą baigusiam vaikinui teko dalyvauti atrankoje ir įveikti tris kitus į tą pačią vietą pretenduojančius studentus. Iki šiol tokie konkursai retkarčiais pasitaikydavo nebent didelėse tarptautinėse korporacijose.

“Radau skelbimą, kad architektas ieško praktikanto. Į šį skelbimą atsiliepėme keturi studentai – kiti trys šios vietos negavo, nes nemokėjo dirbti su programa, kurios pageidavo architektas. Architektūra yra konkreti specialybė, todėl turi turėti konkrečių žinių, nes kaip projektuoti, niekas neaiškins, o grindų juk praktikos metu nešluosi”, – samprotauja vaikinas.

Sunkmečiu daugumai studentų, norinčių susirasti praktikos vietą, tenka gerokai pasistengti, nes įmonėse, kuriose darbuotojų sumažinta iki minimumo, dalis darbdavių vasarą atsigręžia į praktikantus, kaip į pigią ar net nemokamą laikiną pagalbą. Dėl to ir reikalavimus praktiką norintiems atlikti studentams darbdaviai kelia didesnius. Štai dabartinis Norberto darbdavys studentams kėlė tam tikrus kriterijus, nes ieškojo praktikanto konkrečiai užduočiai atlikti, o ne dokumentams kopijuoti ar kavai ruošti. Laikino darbuotojo prireikė, nes viena architektė išėjo dekretinių, o kita – kasmetinių atostogų. “Kaip tik šį mėnesį atsirado darbo, todėl architektas dairėsi praktikanto, nes žinojo, kad ieškančių praktikos studentų yra daug”, – pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuojantis Norbertas.
Studentams, praktiką vertinantiems kaip galimybę išmokti naujų dalykų, įmonių pasiryžimas skirti rimtesnes užduotis – gera žinia. Blogiau tiems, kurie iš praktikos tikisi ne žinių, o tik parašo, kad ją atliko.

“Šiuo metu įmonės iš tiesų priima jaunuolius, galinčius atlikti rimtesnius darbus negu anksčiau”, – patvirtina ir Kauno technologijos universiteto Karjeros centro vadovė Kristina Bakšaitė.

Tuo tarpu Vilniaus universitete ekonomikos studijas šiemet baigusi Lina Andrijauskaitė metų pradžioje į praktikos paieškas leidosi taip atkakliai, lyg būtų ieškojusi darbo, – mergina į įmones išsiuntė pusšimtį gyvenimo aprašymų. Sulaukusi keliolikos pasiūlymų, 3,5 mėn. trukusią praktiką atliko ryšių su visuomene agentūroje, kurios vadovai žadėjo patraukliausias sąlygas – galimybę atlikti tikrąsias ryšių su visuomene specialisto užduotis, o ne pagalbinio darbuotojo darbą.

“Išsiunčiau daug gyvenimo aprašymų, nes norėjau, kad ne mane rinktųsi, o aš galėčiau rinktis įmonę. Nenorėjau iššvaistyti praktikai skirto laikotarpio, priimdama pirmą pasitaikiusį pasiūlymą. Aš piktinuosi, kai žmogus sako, kad neranda darbo. Tuomet klausiu: ar daug išsiuntei gyvenimo aprašymų? Ir išgirstu, kad į porą įmonių. Natūralu, kad tuomet ir neranda darbo”, – tvirtina mergina, įsitikinusi, kad atkakliai besistengiantiems šiuo metu nėra sudėtinga susirasti ne tik praktikos, bet ir darbo vietą. Žinoma, kelių skambučių, kaip dažnai būdavo ankstesniais metais, nebepakaks.

Rimtas L.Andrijauskaitės požiūris įpraktikos vietos paieškas davė gerų rezultatų – mergina džiaugiasi, kad buvo viena laimingesnių studentų, kuriems praktikos laikotarpis suteikė naudingos darbo patirties. Lina turėjo galimybę dirbti visus darbus, kurie atliekami toje ryšių su visuomene bendrovėje: rašė pranešimus spaudai, organizavo spaudos konferencijas, ėjo į susitikimus su klientais.

Sunkiausios paieškos – sociologijos, politikos mokslų studentams

Šiemet susirasti vietą, kur atlikti praktiką, sudėtingiau ne tik dėl didesnių reikalavimų, keliamų praktikantams, bet ir dėl to, kad praktikos vietų mažiau – dalis įmonių praktikantus priimti apskritai atsisako. Ypač tos, kurioms dar universiteto suole sėdintis jaunuolis negali teikti didelės naudos, o jam apmokyti tektų skirti nemažai laiko. Deja, įmonėse dabar likę mažiau darbuotojų, kurie galėtų prižiūrėti praktikantus ir padėti atskleisti jų talentą. Tokia tendencija ir kitose šalyse. Pernai, kaip parodė Nacionalinės koledžų ir darbdavių asociacijos apklausa, JAV įmonėse praktikantų buvo priimta 21 proc. mažiau negu ankstesniais metais.

Štai antrą kursą baigęs geodeziją studijuojantis Marius Putrimas tvirtina, kad po dvejų studijų metų jis dar nelabai galėtų savo žinias pritaikyti praktiškai, todėl pirmoji jo praktika šiemet bus skirta susipažinti su geodezininko darbu, stebėti dirbančius specialistus.

“Stebime drastiškus pokyčius į blogąją pusę. Dėl sunkmečio ir pasikeitusio finansavimo klimato įmonės smarkiai mažina gamybos apimtis, atleidžia darbuotojus, todėl privataus sektoriaus įmonės labai sunkiai priima studentus atlikti praktikos. Juk reikia išlaikyti esamus žmones, o praktikantai tampa didele našta”, – tvirtina Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto praktikų vadovas Saulius Bučas.

Šiuo metu studentams lengviau susirasti praktikos vietą nuo sunkmečio nedaug nukentėjusiose įmonėse, kurių nėra daug, šiek tiek lengviau ir valstybės įmonėse ar savivaldybėse. Pernai pavasarį ponas Saulius ieškojo 25 praktikos vietų vadybos studijų programos studentams – šios paieškos truko keturis kartus ilgiau nei anksčiau. “Mano skambučių į įmones naudingumo koeficientas buvo tik 25 proc.”, – apgailestauja S.Bučas.

Priminsime, kad prieš kelerius metus ieškant praktikos vietų studentams nekildavo jokių bėdų, nes įmonės plėtėsi ir mielai priimdavo praktikantus.

Dėl sunkmečio praktikantų šiemet nepriėmė ir bendrovė “Microsoft Lietuva”. Įmonės direktorius Mindaugas Glodas neslepia, kad nors įmonė sulaukė keleto prašymų, šiemet praktikantų nepriims, nes neturi pakankamai vidinių resursų. “Kad praktika būtų sėkminga, šalia praktikanto reikia skirti darbuotoją, kuris padėtų jaunuoliui įsivažiuoti, jam paaiškintų, parodytų. Tik tuomet praktikantas išeitų po praktikos žinodamas daugiau, o ne pasidėjęs pliusą, kad atliko praktiką”, – neabejoja M.Glodas.

Kelerius metus iki krizės “Microsoft” filialai visose Baltijos šalyse priimdavo į metų trukmės stažuotę keletą ką tik universitetus baigusių absolventų arba paskutinio kurso studentų. Po šio laikotarpio tiek darbdavys, tiek jaunuoliai apsispręsdavo, ar tinkami vienas kitam. Stažuotės metu jaunuolių laukdavo speciali mokymo programa, komandiruotės į dideles “Microsoft” būstines kitose šalyse ar net centrinę būstinę JAV.

“Pastaruosius dvejus metus šio projekto nebevykdėme, nes sunkmečiu keitėsi verslo prioritetai – reikėjo labai smarkiai susikoncentruoti, kad išlaikytume augančius verslo rezultatus, optimizavome veiklą ir neturėjome pajėgumų jauniems specialistams globoti. Jiems mokyti reikia skirti nemažai laiko”, – pabrėžia M.Glodas.

Beje, sudėtingiausia susirasti praktikos vietą tiems studentams, kurių studijų kryptis gana abstrakti. “Sunkiausia studentams iš tokių studijų programų, kurios neturi aiškaus stuburo ar profesinės orientacijos, pavyzdžiui, sociologijos, politikos mokslų. Vadybos, teisės, ekonomikos studijų programų studentai turi aiškų ir tikslų adresatą – tai bet kokia įmonė, gaminanti prekinę produkciją ar teikianti paslaugas”, – lygina S.Bučas. Nesudėtinga susirasti praktikos vietą ir tokių programų, kaip žurnalistika, komunikacija, studentams.

Vis dėlto kai kuriuose miestuose padėtis lyg ir ima gerėti – bent jau Kaune. KTU Karjeros centro vadovė K.Bakšaitė tvirtina, kad šiemet praktikos vietų kur kas daugiau negu pernai. “Pirmaisiais sunkmečio metais apie praktikantus niekas nenorėjo net girdėti, o šiemet jau jaučiame aktyvumą, nes įmonės, atleidusios daug darbuotojų, dabar mato galimybių jų augintis. Įmonių vadovai baiminasi, kad dėl emigracijos ateityje pajus specialistų trūkumą”, – besikeičiantį įmonių požiūrį atskleidė K.Bakšaitė.

Šiemet praktikantai atlygio negauna

Sunkmečiu retas studentas išdrįsta už praktiką paprašyti atlygio. Visi kalbinti praktikantai sulaukę tokio klausimo net nustebdavo ir tvirtino, kad jų praktika neapmokama, nors kai kurie į įmonę eina kasdien ir būna kontoroje visą darbo dieną. “Manau, kad per praktiką nemokama dėl darbdavio požiūrio, nes juk gali būti ir simbolinė suma. Gal manoma, kad praktikantas neatliks skirto darbo? Pavyzdžiui, architektūroje praktikantas yra asistentas – jis ne projektuoja, o atlieka pagalbinius darbus”, – svarsto Norbertas.

K.Bakšaitė taip pat pabrėžia, kad anksčiau beveik visose kompanijose praktikantai atlyginimus gaudavo, o dabar taip pasiseka tik vienam kitam.

Praktika visuomet nemažai daliai studentų būdavo ir galimybė pradėti savo karjerą – po praktikos likti dirbti toje įmonėje. Nors padėtis darbo rinkoje sunki, ne išimtis ir šie metai – praktiką baigusiai Linai buvo pasiūlyta įsidarbinti ryšių su visuomene agentūroje. “Mano praktikos pavyzdys labai sėkmingas”, – džiaugiasi mergina, kurios pastangos ir atsakingas požiūris į praktiką netruko duoti rezultatų.