Ekonominio pakilimo metais Europos ekonomistus šiurpinome plikbajoriškais makroekonominiais rodikliais: atlyginimai pas mus kilo kur kas sparčiau, nei didėjo darbo našumas. Rodos, krizė turėjo padaryti galą tokiai ekonominei nesąmonei, o Lietuvos tarptautinį įvaizdį neblogai pagerinęs nuožmus diržų veržimasis – nusverti svarstykles mūsų darbinio produktyvumo naudai. Tačiau neseniai statistikų pateikti galutiniai praėjusių metų rezultatai ir vėl nedžiuginantys: darbo užmokestis visame ūkyje per metus sumažėjo 4,6 proc., o darbo našumas smuko 7–9 proc. (priklausomai nuo vertinimo kriterijų).

Galima suprasti verslininkų nenorą sunkmečiu investuoti į darbo našumą didinančias technologijas – tam stinga ir lėšų, ir tikėjimo ateitimi. Kaip juokavo vienas “Veido” kalbintas verslininkas, ekonominio kilimo metais tobulinti technologijų nėra reikalo, o per krizę – nėra pinigų ir laiko, nes visos jėgos išeikvojamos stengiantis bent jau nenuskęsti. Vilties nežadina ir Vyriausybė, per pastaruosius metus realiai nė kiek nepagerinusi verslo aplinkos, neskatinusi nacionalinių investicijų į pramonę ir palankiomis išimtimis viliojanti tik užsienio investuotojus.

Tačiau kol Lietuvoje vyrauja tokios nuostatos, tarptautinė aplinka vietoje nestovi. Jau ir iki krizės mes per tą patį laiką pagamindavome tik kiek daugiau nei pusę to, ką sugeba Vakarų europiečiai. Darbo našumas kai kuriose šalyse didėjo net ir sunkmečiu (JAV, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Portugalijoje), o kai kur bent jau išliko beveik arba visiškai nepakitęs (Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje). Tai reiškia, kad dėl savo didelio nuosmukio mes, taip pat Latvija ir Rumunija, tapome dar mažiau konkurencingi reiklioje Europos darbo rinkoje.

Įvertinus visas šias aplinkybes telieka konstatuoti: net ir žiauriausiu pavidalu mums smogusi krizė nedaug ko išmokė. Tiek Vyriausybė, tiek verslas sunkmetį stengiasi kaip nors pragyventi, tačiau jam pasibaigus pažangos ir progreso Lietuvos ūkyje bus dar mažiau nei prieš kelerius metus.

Našiausi – eksportuotojai

Labiausiai darbo našumo rodiklius per praėjusius metus pabloginusios Lietuvos ūkio šakos – kasyba ir karjerų eksploatavimas, statyba, finansinis tarpininkavimas, žemės ūkis bei didmeninė ir mažmeninė prekyba. Visų jų, išskyrus žemės ūkio, efektyviai sukuriamos produkcijos nuosmukį galima lengvai paaiškinti: tai labiausiai krizės paveiktos ūkio šakos, kuriose nors per galvą verskis – šiuo metu vis tiek labai gerų rezultatų nepasieksi.

O štai žemės ūkis ekspertus nemaloniai nustebino: tai viena iš nedaugelio sričių, kurios pažangai net ir sunkmečiu skiriamos milžiniškos lėšos – tiek iš ES fondų, tiek iš nacionalinio biudžeto. Net ir įvertinus klimato įtaką žemės ūkio gamybos efektyvumui, rezultatai Lietuvoje turėtų būti geresni. “Išvada gali būti tik viena: ES parama pas mus panaudojama neefektyviai. Ji paimama, o rezultatas neatitinka investuotų lėšų”, – sako “DnB Nord” banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.

Jos pastebėjimu, darbo našumas pernai padidėjo tik tose srityse, kurioms neprireikė investicijų į technologijas, užteko tik efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius. Labiausiai ūgtelėjo viešbučių ir restoranų verslas. “Krizė šiai ūkio šakai smogė pirmiausia. Teko atleisti labai daug žmonių, o paslaugų kokybės juk bloginti nebuvo galima”, – aiškina ekonomistė. Panašiai teko suktis ir darbo našumo rezultatus pagerinusiems nekilnojamojo turto pardavėjams, švietimo srities darbuotojams. Nežymiai rezultatai suprastėjo ir transporto srityje – ten darbuotojų šienapjūtė irgi buvo negailestinga, o likusiems tenka dirbti už du.

“Dabar jiems sunku, bet jei gerėjant situacijai vėl nebus atleistos vadžios, tokie verslai bus gerokai efektyvesni, nei rimtų pokyčių išvengusios sritys”, – prognozuoja ekspertė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad labai gerus darbo našumo rezultatus tradiciškai rodo tos sritys, kuriose daugiausiai investuojama į gamybos modernizavimą. Lietuvoje tai yra naftos perdirbimo, chemijos pramonė – sritys, kurios labai daug eksportuoja ir dėl to neišvengiamai tobulina gamybos procesą bei savo produktus.

Eksporto rinkos neleido apsnūsti ir nuo jų nemenkai priklausančiai Lietuvos maisto pramonei.

Pavyzdžiui, 48 proc. produkcijos užsienyje parduodanti “Biovelos” grupė, nepaisydama per krizę maždaug 20 proc. sumenkusio pardavimo, neseniai baigė montuoti naują šaltai rūkytų mėsos gaminių apdirbimo cechą. “Darbą, kurį anksčiau padarydavo 60 žmonių, dabar alieka tik šeši – štai jums ir dešimt kartų padidėjęs našumas”, – pavyzdį pateikia grupės generalinis direktorius Virginijus Kantauskas. Neseniai sumontuotos ir naujos šašlykų, dešrų gaminimo linijos. Tiesa, tolesnių investicijų planai kol kas pristabdomi. “Pabaigėme tai, ką buvome suplanavę anksčiau, o apie kitas naujoves galvosime tik tada, kai pradės atsigauti prekyba”, – aiškina vadovas.

Tuo tarpu 70 proc. savo produkcijos eksportuojanti įmonė “Kraft Foods Lietuva” į gamybos pajėgumų tobulinimą investuos ir šiemet. “Ruošiamės išleisti naujus produktus, taigi montuoti ir naujus gamybinius pajėgumus”, – sako korporacinių reikalų skyriaus projektų vadovas Marius Giržadas. Pasak jo, plėtrą net ir sunkmečiu planuoti leidžia ankstesnės nepertraukiamos investicijos į naujų, eksporto rinkoms tinkamų produktų gamybą.

Kalta ir Vyriausybė, ir verslininkai

Verslo konsultacinės kompanijos “TOC sprendimai” vadovas Nerius Jasinavičius mano, kad dauguma Lietuvos verslininkų nežino, kaip padidinti įmonės efektyvumą. “Pas mus vis dar gaji kultūra, kad reikalus galima sutvarkyti pasitelkus lobizmą, politinius ryšius, o ne ieškant būdų, kaip padidinti savo verslo konkurencingumą. Deja, ir krizė nedaug ką pakeitė”, – pastebi jis.

J.Rojakos nuomone, ryžtis investuoti į papildomus pajėgumus per krizę protinga tik tada, jei gali pagrįstai tikėtis didesnės grąžos. “Deja, Lietuvoje taip optimistiškai galvoti neišeina”, – apgailestauja ekonomistė.

N.Jasinavičius sako, kad ir Vyriausybė per krizę nesublizgėjo. “Dabar palikusi verslą vieną kapstytis su savo bėdomis, vėliau galės tik stebėtis, kodėl surenkama vis mažiau mokesčių”, – prognozuoja konsultantas. Be to, nuolatinis mokesčių kaitaliojimas, net jei jie tiesiogiai nesusiję su investicijomis į gamybos efektyvumo didinimą, paprasčiausiai didina nerimą ir atmuša norą kišti pinigus į produktų kokybės gerinimą.

J.Rojaka skaičiuoja, kad pernai net 50 proc. sumažėjo gamybos įrenginių importas į Lietuvą. “O kaip be naujų įrenginių sukurti geresnę pridėtinę vertę”, – stebisi ekonomistė. Pagal vietines investicijas į kapitalą Lietuva gerokai atsilieka ne tik nuo Vakarų šalių – mus jau gerokai lenkia ir Estija, ir Latvija.

Pasak ekonomistės, gerai, kad Lietuvos Vyriausybė skiria daug dėmesio užsienio investicijoms pritraukti, tačiau ji visiškai pamiršo vietinius verslininkus, kurie, be valdžios paramos, dabar turi labai mažai galimybių didinti gamybos efektyvumą.

Seimas antradienį patvirtino Darbo kodekso pataisas, kurios leis lanksčiau reguliuoti darbo valandos.

Tačiau, nepritarus Trišalei tarybai, Darbo kodekso pataisose nebeliko siūlymo atleisti darbuotojus vadinamąja darbdavio valia – be įspėjimo, bet išmokant dvigubą išeitinę kompensaciją.

Už projektą balsavo 58 parlamentarai, prieš – 18, susilaikė 31. Priimtą projektą, kad jis įsigaliotų, dar turi pasirašyti prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Konservatoriai bando įteisinti tai, ką ir dabar daro darbdaviai, apeidami įstatymus. Jie ir taip verčia dirbti viršvalandžius, nemokėdami papildomai, nes juk atlyginimai neauga. O čia kalbama apie lankstumą”, – priėmimo metu piktinosi socialdemokratas Algirdas Sysas.

Darbo kodekso pataisas pasiūlė Vyriausybė.

Jomis leidžiama paprasčiau skirti dirbti viršvalandžius, kurie šiuo metu, išskyrus išimtinius atvejus, yra draudžiami. Pataisomis leidžiama terminuotomis sutartimis įdarbinti darbuotojus į naujai steigiamas darbo vietas, dirbti nuotolinį darbą, taikyti suminę darbo laiko apskaitą atsisakant 8 valandų darbo dienos, suteikti teisę darbuotojui laikinai iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą, jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų.

“Lietuvoje esu įgijusi psichologės specialybę, tačiau pagal ją nesusirandu darbo. Mat, paradoksas, dauguma Lietuvos darbdavių nesutinka įdarbinti, nes neturiu pakankamai darbo patirties. Nutariau mėginti darbą susirasti Anglijoje, tačiau ar mano įgytas išsilavinimas bus pripažintas, ar reikės iš naujo studijuoti Anglijoje?” – klausia Vilma B. iš Panevėžio.

"Veido" archyvas

Taip jau yra, kad kiekvienas darbdavys jaučiasi drąsiau, kai įdarbindamas tinkamą kandidatą gauna ir pažįstamos aukštosios institucijos jam išduotą išsilavinimą patvirtinantį pažymėjimą ar diplomą. Tačiau šiandien turint galimybę laisvai judėti ir po Europos Sąjungą, ir po kitus kontinentus, asmuo gali pateikti įvairiausių pažymėjimų bei diplomų, dėl kurių susigaudyti gana sudėtinga.

Laisvė dirbti pagal norą

Laisvas asmenų ir paslaugų judėjimas yra esminis ES principas. Ir viena Sąjungos piliečiams teikiamų privilegijų yra laisvė dirbti savarankiškai arba įsidarbinti ne tik toje valstybėje narėje, kurioje buvo įgyta profesinė kvalifikacija. Štai todėl Europos lygmeniu yra įdiegta diplomų ir profesinės kvalifikacijos pripažinimą palengvinanti sistema, padedanti asmenims užsiimti norima veikla.

Kadangi Vilma planuoja vykti į Angliją, jai bus taikomi ES teisės aktai, kurie yra taikomi visiems valstybės narės piliečiams, įskaitant ir užsiimančius laisvomis profesijomis, pageidaujantiems savarankiškai arba pagal darbo sutartį užsiimti reglamentuojama profesija kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jie įgijo savo profesinę kvalifikaciją. Sistema numato diplomų, pažymėjimų, mokslinių vardų ar baigtą profesinį mokymąsi bei įgytą kvalifikaciją įrodančių dokumentų rinkinių, t.y. dokumentų, suteikiančių teisę dirbti pagal įgytą profesiją kilmės šalyje, pripažinimą.

Du pripažinimo būdai

Pripažįstant turimą kvalifikaciją ES mastu naudojamos dvi pripažinimo sistemos:

• bendroji profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistema;

• automatinė profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistema.

Pavyzdžiui, pripažįstant įgytą psichologo kvalifikacinį laipsnį bus naudojama bendroji profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistema. Jos tikslas – leisti kvalifikaciją vienoje valstybėje narėje turintiems asmenims, pageidaujantiems dirbti kitoje valstybėje narėje, gauti profesinės kvalifikacijos pripažinimą priimančioje dirbti  šalyje, jeigu ši profesija joje yra reglamentuojama.

Profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistema yra taikoma, jeigu:

• esate valstybės narės pilietis;

• turite profesinę kvalifikaciją, pagal kurią galite dirbti savo kilmės valstybėje narėje;

• pageidaujate užsiimti profesine veikla, kuri priimančioje valstybėje narėje yra reglamentuojama (profesija, kurią galima vykdyti įgijus atitinkamą kvalifikaciją);

• profesijai, pagal kurią norima dirbti priimančioje valstybėje narėje, netaikoma jokia kita pripažinimo sistema.

Jeigu nei jūsų profesijos arba kvalifikacijos diplomo pripažinimas jūsų profesijos kilmės šalyje (t.y. Lietuvoje), nei profesinis rengimas, padedantis ją įgyti, nėra reglamentuojami, tokiu atveju kompetentinga įstaiga priimančioje šalyje gali pareikalauti, kad turėtumėte dvejų metų profesinę patirtį.

Jeigu negalite pateikti įrodymo apie dvejų metų profesinę patirtį arba jos apskritai neturite, kompetentinga institucija turi teisę jūsų pripažinimo prašymui ES teisėje nustatytų taisyklių netaikyti.

Tokiu atveju bus taikoma Anglijos nacionalinė teisė.

Kitu atveju, jei jūsų profesija nėra reglamentuojama Anglijoje, jūs galite darbintis į jūsų pageidaujamą darbo vietą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos šalies piliečiai, ir iš jūsų negali reikalauti jokių papildomų dokumentų kvalifikacijai pripažinti. Dabar jūsų kvalifikacijos vertę nulems padėtis darbo rinkoje ir jos raida, o ne teisės normos.

Kada dirbti negalima

Gali būti, kad jūsų profesija priimančioje valstybėje narėje nereglamentuojama, bet laisvai užsiimti šia profesine veikla negalima. Tai gali būti taikoma ir, tarkim, psichologo kvalifikacijai, nes kai kurios valstybės gali numatyti papildomus reikalavimus, prieš suteikiant teisę verstis šia profesija.

Todėl planuojant vykti į kitą ES šalį įsidarbinti pagal įgytą specialybę siūloma kreiptis į atsakingą instituciją ir pasidomėti, ar jūsų konkrečiu atveju nebus taikomi šie papildomi teisiniai apribojimai, t.y. ar priimančioje valstybėje ši profesija yra reglamentuojama nacionaliniu mastu.

ES konkretaus automatiškai pripažįstamų diplomų sąrašo nėra. Pripažinimas priklauso nuo profesijos, kuria pagal turimą diplomą galima užsiimti priimančioje valstybėje narėje. Dėl profesinio pripažinimo reikia kreiptis į kompetentingą priimančios šalies įstaigą, kuri jūsų prašymą išnagrinės individualiai.

Kur pateikti prašymą

Nusprendus pradėti profesinę veiklą kitoje ES valstybėje, netolimoje ateityje bus galima prašymą dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo tiesiogiai pateikti kontaktiniame centre (kuris bus įsteigtas įdiegus vieno langelio principą). Jis numatytas ES direktyvoje dėl paslaugų vidaus rinkoje. Šiame centre galėsite atlikti visas procedūras ir formalumus, kurie būtini norint užsiimti savo profesine veikla priimančioje valstybėje narėje, ir pateikti prašymą dėl pripažinimo. Tokie kontaktiniai centrai valstybėse narėse pradėjo veikti nuo 2009 m. gruodžio 28 d. Šiuo metu jums tereikia susirasti tokį kontaktinį centrą Anglijoje.

Dėl išsamesnės nemokamos teisinės konsultacijos ES klausimais kreipkitės į Piliečių konsultavimo tarnybą: http://ec.europa.eu/citizensrights/

Seimas neleido aukštųjų mokyklų studentams dirbti viešuosius darbus. Penktadienį priimtos atitinkamos Užimtumo rėmimo įstatymo pataisos.

Už tai, kad studentams būtų leista dirbti viešuosius darbus, balsavo 27 Seimo nariai, prieš – 5, o 50 parlamentarų susilaikė.

Leisti aukštųjų mokyklų studentams dirbti viešuosius darbus siūlė socialdemokratas Edvardas Žakaris. Pasak jo, žinant, kiek dabar kainuoja mokslas, reikia leisti ir studentams užsidirbti, jeigu jie neranda kito darbo.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Artūras Melianas tvirtino, kad leisdama viešuosius darbus dirbti studentams, valstybė nuskriaus ilgalaikius bedarbius.

“Komiteto nuomone, viešieji darbai yra priemonė padėti bedarbiams išgyventi sunkmetį ir nėra priemonė skatinti kitas socialines grupes, todėl jeigu mes palengvinsime ir studentams galimybę dirbti viešuosius darbus, neabejotinai nukentės tikrieji bedarbiai ir tada spręsdami vieną klausimą, pažeisime kitų žmonių interesus. Studentai yra aukštesnės potencialios kvalifikacijos žmonės ir nemanome, kad juos reikia skatinti per viešuosius darbus”, – Seime kalbėjo parlamentaras.

Viešuosius darbus Seimas nusiteikęs leisti dirbti bedarbiams, įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokiniams atostogų metu bei darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse.

Seimas sutiko, kad valstybės subsidija darbo vietai steigti būtų mokama, kai darbo vietą sau pirmą kartą steigia asmuo, kurio atleidimo iš darbo pasekmėms švelninti naudojamos Europos Sąjungos lėšos arba buvęs bedarbis, pradėjęs savo verslą ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo paskutinės registracijos nutraukimo darbo biržoje dienos bei pirmą kartą darbo vietą steigia darbo biržos siųstam bedarbiui įdarbinti.

Seimas taip pat nustatė, kad subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą būtų skiriama verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms ir “Sodros” įmokų, privalomų asmenims, besiverčiantiems individualia veikla pagal verslo liudijimą, išlaidoms iš dalies padengti.

Taip pat ši subsidija gali būti mokama, kai verslo liudijimas išduodamas ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui ir jei jis tęsiamas, o bendra trukmė – ne daugiau kaip 12 mėnesių.

Pakartotiną subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą Seimas leido skiriama ne anksčiau kaip po metų nuo paskutinės subsidijos.

Subsidijos individualiai veiklai pagal verslo liudijimą dydis už kiekvieną veiklos pagal verslo liudijimą mėnesį – 0,25 proc. Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (800 litų) dydžio arba 200 litų.

Seimas taip pat leido šalies jaunimą iki 29 metų įtraukti į darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų sąrašą ir jų įdarbinimas galės būti valstybės subsidijuojamas.

Seimas priėmė Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas, kurios skatins darbdavius įdarbinti jaunimą, o bedarbiams padės lengviau pradėti individualią veiklą. Už šio įstatymo pataisas balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.

Priimtomis pataisomis nutarta darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų sąrašą papildyti darbingo amžiaus jaunimu (iki 29 metų) bei pirmą kartą pradedančiaisiais darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją. Šiems asmenims nepavykus įsidarbinti savarankiškai, jie galės būti nukreipti į aktyvią darbo rinkos politikos priemonę – įdarbinimą subsidijuojant. Nuo 3 iki 5 mėnesių nutarta pratęsti darbo įgūdžių įgijimo rėmimo trukmę, o pirmą kartą pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją – iki 12 mėnesių.

Šio įstatymo pataisomis taip pat nutarta nuo liepos 1 d. bedarbiams, norintiems užsiimti individualia veikla pagal verslo liudijimą, mokėti subsidiją verslo liudijimo įsigijimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomų asmenims, besiverčiantiems individualia veikla pagal verslo liudijimą, išlaidoms padengti.

Subsidija bus mokama, kai verslo liudijimas bus išduodamas ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, o jeigu jis tęsiamas –ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Subsidijos dydis už kiekvieną veiklos pagal verslo liudijimą mėnesį sieks 0,25 Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinės algos dydžio (200 Lt).

Įstatymo pataisomis taip pat nutarta išplėsti bedarbio sąvoką, nustatant, kad bedarbiai yra ne tik nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, kurie nesimoko pagal dieninę ar nuolatinę mokymo formą, bet taip pat ir individualių įmonių, kurioms Juridinių asmenų registre yra suteiktas likviduojamos įmonės statusas, savininkai, kurie įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravo teritorinėje darbo biržoje kaip darbo ieškantys asmenys ir yra pasirengę dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Užimtumo rėmimo politiką nuo šiol pavesta įgyvendinti tik vienai institucijai – Lietuvos darbo biržai.

“Dirbu pagal terminuotą sutartį – pakeičiau besilaukiančią darbuotoją. Ji turėjo grįžti po dvejų metų, bet panoro pargrįžti anksčiau. Ar darbdavys gali mane atleisti, ar atleidęs turės mokėti bent kažkokią išeitinę kompensaciją už likusį laiką?” – klausia Olga.

Terminuota darbo sutartis sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Tokios darbo sutarties terminas nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo.

Jeigu jūsų terminuotoje sutartyje darbo sutarties terminas buvo nustatytas “dveji metai” ir šis terminas dar nėra pasibaigęs, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su jumis tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs prieš du mėnesius (jeigu turite vaikų iki 14 metų – prieš keturis mėnesius). Jeigu jūsų negalima perkelti jūsų sutikimu į kitą darbą, darbdavys privalo jums sumokėti už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį (LR darbo kodekso 129 str. 5 d.). Be to, pagal LR darbo kodekso 140 str. jums priklausytų vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu jūsų nepertraukiamas stažas toje darbovietėje yra iki dvylikos mėnesių, arba dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu jūsų stažas toje darbovietėje yra nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių.

Tuo atveju, jeigu terminuotoje sutartyje darbo sutarties terminas buvo nustatytas “vaiko priežiūros atostogų išėjusio darbuotojo pavadavimo laikotarpiu” (ar panašiai) ir jūsų pavaduojamas darbuotojas grįžta į darbą, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su jumis, suėjus darbo sutarties terminui (LR darbo kodekso 126 str. 1 d.). Paskutinę darbo dieną darbovietėje darbdavys turi visiškai atsiskaityti su jumis už atliktą darbą – sumokėti visą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Atskirai įspėti jus apie terminuotos darbo sutarties nutraukimą sugrįžus į darbą pavaduojamam darbuotojui darbdavys neprivalo. Jokia išeitinė išmoka tokiu atveju nepriklauso.

41 proc. – tiek Lietuvoje yra žmonių, dirbančių valstybės sektoriuje – apie 410 tūkst. To nėra buvę nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Daug metų valstybinis sektorius neviršijo 30–35 proc. Privačiame sektoriuje dirbantys žmonės nuskriausti dvigubai: jie labiau rizikuoja netekti darbo ir priversti išlaikyti kur kas daugiau valdininkų.

M.Romerio universiteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros vedėjo Justino Usonio komentaras:

“Ne veltui Lietuvoje vis iškeliamas klausimas, ar mums apskritai reikalingas valdininkų luomas. Juk tai tikra diskriminacija – vienodai dirbantys žmonės turi skirtingas garantijas. Valdininkai beveik nerizikuoja netekti darbo, o dirbantieji privačiame sektoriuje sunkmečiu darbdaviui gali tapti problema, kurią šie sprendžia atleisdami žmogų iš darbo”.

Išankstiniais Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, Lietuvos įmonėse šių metų sausio-gegužės mėnesiais įvyko 13 mirtinų (pernai tuo pačiu metu – 18) ir 38 sunkūs (tiek pat ir pernai) nelaimingi atsitikimai darbe. Palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, žūčių darbe sumažėjo beveik 28 proc.

Iš jau ištirtų nelaimių darbe aišku, kad pusė mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko atliekant pavojingus darbus – kertant mišką, dirbant su savaeigiais krautuvais, esant elektros srovės pavojui, dirbant grūdų sandėliavimo talpoje. Dažniausia žūčių priežastis – darbai netinkamai organizuoti ar vykdyti.

Skundų, pranešimų ir paklausimų srautas šiais metais išryškino naujas vyraujančio nusiskundimų pobūdžio tendencijas. Tradiciškai Valstybinė darbo inspekcija gaudavo daug skundų dėl darbo sutarties vykdymo ir darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimų. Šiais metais daugėja nusiskundimų dėl darbo ir poilsio laiko režimo pažeidimų: suminio darbo laiko, pertraukų suteikimo, atostogų suteikimo pagrindų.

Vis daugiau gaunama darbuotojų nusiskundimų dėl darbdavio psichologinės prievartos ir mobingo reiškinio jų darbo vietose.

Kinta ir nelegaliai dirbusių asmenų procentas. Jų ypač sumažėjo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, autoservisuose, o išaugo statyboje – daugiau nei trečdaliu, viešbučiuose ir restoranuose – daugiau nei per pusę, žemės ūkyje – beveik trečdaliu.

Vyriausybė trečiadienį pritarė darbo santykių liberalizavimui ir siūlo Seimui įteisinti pakeitimus. Vyriausybė siūlo taikyti lankstesnį darbo dienos laiko reguliavimą, įteisinti nuotolinį darbą, atsisakyti draudimo dirbti viršvalandžius, suteikti darbuotojams galimybę sustabdyti darbdavio nevykdomus įsipareigojimus, išmokėti dvigubą kompensaciją be išankstinio įspėjimo atleidžiamiems darbuotojams.

Ministro pirmininko tarnyba pranešė, kad Darbo kodekse siūloma leisti plačiau taikyti suminę darbo laiko apskaitą ir nustatyti maksimalią 48 valandų darbo savaitę ir 12 valandų darbo dieną (pamainą) per 4 mėnesių apskaitinį laikotarpį, paliekant bendrus paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio reikalavimus.

Projekte atsisakoma nuostatos, draudžiančios dirbti viršvalandžius.

Numatomi išimtiniai atvejai, kai darbdavys galės skirti dirbti viršvalandinius darbus, o kitais atvejais bus leidžiama juos organizuoti tik darbuotojui raštiškai sutikus, tačiau ne daugiau kaip 4 valandas per dieną ir ne daugiau kaip 120 valandų per metus.

Taip pat siūloma įteisinti galimybę laikinai, ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtose darbo vietose, tačiau tokių sutarčių skaičius negalės viršyti 50 proc. visų darbo vietų skaičiaus.

Be to, darbdavys galės atleisti darbuotoją netaikant išankstinio įspėjimo termino, tačiau privalės išmokėti jam dvigubo dydžio išmoką. Ši nuostata būtų taikoma laikinai – dvejus metus.

Darbo kodekso pataisose numatytas ir darbo sutarties vykdymo sustabdymas, kai darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų darbuotojui arba nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio.

Numatoma įteisinti šakinių streikų skelbimą profesinių sąjungų organizacijos įstatuose nustatyta tvarka.

Vyriausybė taip pat siūlo Seimui reglamentuoti nuotolinį darbą – naudodami informacines technologijas darbuotojai galės dirbti namuose arba kitose jiems priimtinose vietose.

Darbo vietų gali padaugėti tuomet, kai darbdaviai nebijos priimti darbuotojų į darbą, teigia premjeras. Andrius Kubilius nesutinka, jog lengvesnis darbuotojų atleidimas gali padidinti nedarbą.

“Priešingai, mes labai aiškiai kalbėjome ir, man rodos, su profesinėmis sąjungomis sutarėme, kad sprendžiant vieną iš skaudžiausių šių dienų problemų – nedarbą, reikia suvokti vieną dalyką – nedarbas galėtų sumažėti, jeigu darbdaviai kurtų daugiau darbo vietų. Darbdaviai turi nebijoti jas kurti. Jų baimė remiasi tuo, kad prognozuoti labai tvirtai verslo augimą šiomis dar nelabai aiškiomis pokrizinėmis sąlygomis dar tikrai yra labai sudėtinga”, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Kubilius.

Jo teigimu, lankstesnis darbo kodeksas padėtų kurti daugiau darbo vietų.

“Verslininkas bijo priimti naujus darbuotojus, nes mūsų labai nelankstus, labai biurokratinis Darbo kodeksas jam neleistų esant blogesniems rezultatams nei jis planavo surasti būdų, kaip sumažinti gamybą, kaip sumažinti tų pačių darbuotojų skaičių. Lankstesni darbo santykiai šioje vietoje yra viena iš esminių pagalbų, sprendžiant nedarbo problemą. Reikia ginti ir bedarbių interesus”, – tikino A.Kubilius.

Darbo lankstumo klausimus trečiadienį premjeras aptarė su Nacionalinį susitarimą pasirašiusiais socialiniais partneriais. Siūloma leisti darbdaviui jo valia atleisti darbuotoją, jam išmokant didesnę kompensaciją, taip pat – įvesti suminę darbo laiko apskaitą bei liberalizuoti streikų skelbimo sąlygas.

+370 5 2058521

Užsienyje dešimtmečius gaji tradicija darbuotojams išsinuomoti darbą arba darbdviams – darbuotojus vis giliau įleidžia šaknis ir Lietuvos darbo rinkoje.

Personalo atrankos įmonė žmogų gali išnuomoti laikinai dirbti ir kroviku, ir bendrovės padalinio vadovu. Nelygu, ko ieško darbdavys ar ką sugeba kandidatas, antradienį rašo dienraščio “Lietuvos rytas” priedas “Vartai”.

Tiesa, darbuotojų ar darbo nuoma besiverčiančios bendrovės dar tiktai laukia tokią veiklą reglamentuojančio įstatymo.

Farmacijos įmonei buvo išnuomota vilnietė Elinga Smeilikaitė. Tarptautinėje bendrovėje “Astra Zeneca” 21 metų mergina administratore dirba pirmą mėnesį. Anksčiau ji nuolat administratore dirbo kapitalo rizikos valdymo įmonėje.

“Vienintelis skirtumas tarp ankstesnio ir dabartinio darbo tas, kad darbo nuomos sutartis – terminuotoji. Žinau, kad dirbsiu metus. Tačiau kitais metais būsiu ketvirtakursė, o baigusi bakalauro studijas turėsiu spręsti – dirbti ar mokytis dieninėse magistro studijose. Tad man pasirinkimo laisvė bus labai svarbi”, – aiškino E.Smeilikaitė.

Yra ir dar vienas skirtumas – kai ji eis atostogų ar susirgs, dokumentus tvarkys ne laikinasis darbdavys, o personalo įmonė, kuri ją išnuomojo.

Laikiną darbą gavęs žmogus yra personalo atrankos ir nuomos įmonės darbuotojas, tačiau jis siunčiamas dirbti į kitą įmonę. Darbo užmokestį jam moka nuomos įmonė.

Tokių darbuotojų kartais išsinuomoja ir “Vičiūnų” grupės įmonės.

“Darbdaviui – mažesnis galvos skausmas. Kartais galėtum pagaminti daugiau, tarkim, prieš Kalėdas arba Velykas, bet bijai priimti daugiau darbuotojų. Galvoji: “Ką paskui su per didele darbo jėga darysiu?” – svarstė “Vičiūnų” grupės bendrasavininkis Visvaldas Matijošaitis.

Lietuvos personalo nuomos bendrovių istorijoje yra buvę pavyzdžių, kai tas pats žmogus laikinąjį statusą turėjo ne vienerius metus, o jo karjera driekėsi spalvingai – dirbo ir vadybininku, ir sandėlininku ar produktų komplektuotoju.

“Sunkmetis padarė savo – žmonės tapo kur kas lankstesni”, – pripažino personalo atrankos bendrovės “Simplika” direktorė Valerija Buzėnienė.

Tokie posūkiai būdingesni papildomo uždarbio besidairantiems studentams ar tiems jauniems žmonėms, kurie į darbo rinką yra įsitraukę ne daugiau kaip penkerius metus.

Prieš kelerius metus darbdaviai dažniau dairėsi pagalbinių darbininkų gamybos srityje – jų surasti buvo ne taip paprasta. Dabar tokių darbuotojų pasiūla didelė, o paklausa gerokai susitraukusi.

Kur kas geidžiamesni šiuo metu administracijos specialistai. Ypač trokštami pardavimo vadybininkai. Pernai kai kurios įmonės ieškodavo net po šimtą produktų pardavėjų.

Personalo nuomos įmonės Lietuvoje įsikūrė daugmaž prieš penkerius metus – poreikį padiktavo mūsų šalyje darbuotojų ieškojusios tarptautinės bendrovės.

“Darbdaviams tai patogu. Įsivaizduokite, esate viešbučio vadovė, pas jus rengiama didelė konferencija ir skubiai reikia 60 darbuotojų. Susirasti žmonių per trumpą laiką – sudėtinga. Dėl to įmonės kreipiasi pagalbos į laikinojo įdarbinimo įmones”, – kalbėjo personalo atrankos ir nuomos įmonės “Persorenta” vadovė Loreta Skulskienė.

Pernai personalo nuomos įmonės turėjo atlaikyti ir piktavališkai nusiteikusių verslininkų ataką. Pajutę, kad kyla grėsmė neišsikapstyti iš sunkmečio, ne vienas jų mėgino rasti laikinų darbuotojų.

Anot L.Skulskienės, jų siekis buvo tas pat: laikini darbuotojai baigia pradėtus darbus, atlyginimą moka laikinojo įdarbinimo įmonė, o užsakovas paskelbia bankrotą ir dingsta.

Dažniausiai tokių žaidimų imdavosi iki ausų įklimpusios statybos įmonės.

“Simplikos” vadovė V.Buzėnienė įsitikinusi, kad darbo nuomos poreikis nesumažės ir tuomet, kai sunkmetis atleis savo gniaužtus – per krizę išmėginę šį įdarbinimo būdą darbdaviai jį mielai naudos ir toliau.

Laikinojo įdarbinimo įmonių asociacijos duomenimis, tokiu būdu įdarbinti žmonės per 2009 metų 2-ąjį pusmetį dirbo apie 900 tūkst. valandų. Tiek paprastai dirba apie 900 etatinių darbuotojų. 55 proc. laikinųjų darbuotojų tuo metu dirbo specialistais, 30 proc. – darbininkais, 15 proc. – vadovais. Laikinojo darbo siekia panašiai tiek pat moterų ir tiek pat vyrų.