BFL / A.Ufarto nuotr.

Lietuvos gyventojai savo darbdavius dažniausia vertina stipriu septynetu, rodo ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ užsakymu atliktas tyrimas. Aukščiausią 9 ir 10 balų įvertinimą savo organizacijoms suteikė trečdalis (34 proc.) apklaustų respondentų, beveik pusė (47 proc.) savo darbdavius vertino vidutiniškai – 6-8 balais, o penktadalis (19 proc.) skyrė 5 balus ar žemesnį įvertinimą.

1. Geriausiai įvertintos sritys

Kaip atskleidė tyrimas, daugiausia patenkintųjų, t.y. skyrusių aukščiausius balus savo darbdaviui, dirba personalo vadybos (66,7 proc.), draudimo (61,5 proc.) ir pirkimų bei tiekimo (60 proc.) srityse.

2. Labiausiai nepatenkinti darbdaviais

Didžiausia dalis nepatenkintųjų dirba energetikos (33,3 proc.), sveikatos apsaugos (26,2 proc.) ir švietimo bei mokslo (24,5 proc.) srityse.

3. Kas motyvuoja darbuotojus?

Tyrimas taip pat parodė, kad patenkinti darbuotojai labiausiai savo įmonę vertina dėl to, kad čia dirba patinkantį darbą (68 proc.), gali džiaugtis gera atmosfera darbe (48 proc.), turi galimybę dirbti lanksčiu darbo grafiku (44 proc.), turi galimybę tobulėti (38 proc.) ir jaučiasi vertinami vadovų (35 proc.).

4. Kas demotyvuoja darbuotojus?

Bent trečdalis dirbančių lietuvių džiaugiasi savo darbo vieta ir savo įmone ar organizacija.

Tarp nepatenkintųjų savo darbdaviu visi anksčiau minėti rodikliai yra žymiai žemesniame lygyje, o didžiausi skirtumai – nepatenkinti darbuotojai daug prasčiau vertina atmosferą savo organizacijoje, nesijaučia vertinami vadovų, o ir patys juos mažiau vertina bei mano neturį galimybių tobulėti. Nepatenkintiems darbuotojams tyrimo metu buvo žymiai sunkiau surasti savo darbdavio privalumų.

5. Išvados

„Šio tyrimo rezultatai parodė, kad bent trečdalis dirbančių lietuvių džiaugiasi savo darbo vieta ir savo įmone ar organizacija. Šie darbuotojai yra labiausiai motyvuoti ir, jeigu jiems sudarytos sąlygos, jie pasirengę demonstruoti gerus rezultatus. Beveik pusę dirbančiųjų, savo darbovietėms skyrusius vidutinį balą, galima įvardyti kaip pasyviai patenkintus. Tokie darbuotojai nėra itin motyvuoti, jiems gali trūkti iniciatyvos, pasitaikius progai, jie per daug nedvejodami gali keisti darbovietę“, – sako „Lietuvos draudimo“ Personalo departamento direktorė Virginija Mikutaitė.

Labai svarbu užtikrinti aukštą darbuotojų įsitraukimą – kad jie jaustų savo darbo prasmę.

V.Mikutaitės teigimu, finansinis atlygis yra toli gražu ne pirmasis veiksnys lemiantis darbuotojo pasitenkinimą esamu darbdaviu – kur kas aktualiau yra, kad darbas būtų įdomus ir artimas darbuotojui. Šį sąlyga galioja neatsižvelgiant į amžiaus grupę ar turimą patirtį. “Iš savo patirties taip pat matome, kad labai svarbu užtikrinti aukštą darbuotojų įsitraukimą – kad jie jaustų savo darbo prasmę, jaustųsi, kad yra vertinami, matytų indėlį į bendrą rezultatą, būtų už tai skatinami“, – teigė V.Mikutaitė.

Visa Europa šventė įmonės dieną. Tai pirmieji metai kai ši šventė buvo minima mūsų šalyje. Lietuvos verslo konfederacija kartu su partneriais „Personalo valdymo profesionalų asociacija“ bei įvykių rinkodaros agentūra „Publicum Events“ organizavo projektą  „Aš myliu savo įmonę“ ir Europos įmonės dienai skirtą konferenciją.

Projekto „Aš myliu savo įmonę“ tikslas – stiprinti Lietuvos įmonių mikroklimatą, gerinti darbuotojų ir darbdavių santykius, ugdyti darbuotojų lojalumą, komandinę dvasią.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus sako, kad Europos įmonės dienos minėjimas yra svarbus pabrėžiant darbuotojo ir darbovietės ryšį. „Aktyvus ir entuziastingas įmonių dalyvavimas rodo, kad Lietuvoje yra perspektyvių bendrovių ir talentingų, atsidavusių žmonių, kurie darbe jaučiasi vertinami ir reikalingi. Tai atspindi gerėjančią darbo kultūrą ir atmosferą. Ateinančiais metais tikimės dar didesnio įmonių ir jų darbuotojų įsitraukimo į konkursą“, – sako Valdas Sutkus, LVK prezidentas.

Nors projektas vyksta pirmą kartą, projekte dalyvavo net 61 įmonė, tarp jų ir UAB „Statoil“, AB  „DnB bankas“, „ORLEN Lietuva“, „Lietuvos geležinkeliai“ ir daugelis kitų. Įmonių darbuotojai savo meilės išraiškas galėjo reikšti fotolinkėjimų konkurse, didžiajame meilės prisipažinimų konkurse bei spausdami visuotinį LIKE. Prie projekto prisijungė ir įvairiais darbais prisidėjo tokios įmonės kaip 4444.lt, reklamos agentūra „Love“, UAB „Greita spauda“,  „Optimum Solution“ ir leidykla „Eugrimas.lt“.

Meilės prisipažinimų konkursas vyko 4 mėnesius. Per šį laikotarpį 35 įmonės sukūrė fotomontažus ar video filmukus, kuriuose darbuotojai originaliai ir kūrybingai išreiškia meilę savo įmonei. Visi darbai varžėsi trijose kategorijose: didelių ir vidutinių įmonių, mažų ir mikro bei regionų kategorijose. Kompetentinga komisija, kurią sudarė Personalo valdymo profesionalų asociacijos narė Nijolė Kelpšaitė, KTU gimnazijos moksleivė, Nacionalinės moksleivių akademijos narė Viktorija Juciūtė, Žmogaus studijų centro prezidentas doc. dr. Gintaras Chomentauskas, UAB „15 minučių“ generalinis direktorius Tomas Balžekas ir LVK prezidentas Valdas Sutkus išrinko tris nugalėtojus.

Didelių ir vidutinio dydžio įmonių kategorijoje nugalėtoja beveik vienbalsiu komisijos sprendimu tapo UAB „Baltic Ground Service“. Laimėjusios bendrovės atstovų tikinimu, virve prikabinto orlaivio traukimas pasirinktas neatsitiktinai – jis simbolizuoja komandos darną, vieningumą, bendro tikslo siekimą ir pagalbą kolegoms. Pasirinkta kūrybinė meilės išraiška atitiko ir komisijos keliamus reikalavimus.

Mažųjų ir mikro įmonių nugalėtoja paskelbta – „Eu–Rus Law“, o regionų įmonė vienbalsiai išrinkta – „ORLEN Lietuva“. Komisija taip pat skyrė ir savo simpatijų prizą, kuris atiteko „Lietuvos geležinkeliai“. Daugiausiai LIKE socialiniame tinkle Facebook surinkę video filmukai buvo atiduoti ir viešam balsavimui internete. Daugiausiai balsų surinko ir antrą prizą tą vakarą atsiėmė „Baltic Ground Service“ kolektyvas.

Iš viso projekte sulaukta 61 dalyvių anketų iš skirtingų Lietuvos miestų. Be bendrovių iš didžiųjų miestų, aktyviai dalyvavo įmonės iš Tauragės, Telšių, Kėdainių, Gargždų, Mažeikių, Utenos, Marijampolės ir Tauragės. Fotolinkėjimų konkurse dalyvavo 26 įmonės, konkurse – 35 įmonės.

Lietuvos verslo konfederacija – didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija, kurianti palankią teisinę bazę ir aplinką nacionalinio verslo plėtrai. Konfederacija yra tarptautinių prekybos rūmų ICC oficialus atstovas Lietuvoje. Organizacija atstovauja daugiau nei 1500 šalies įmonių ir 18 verslo asociacijų. Konfederacijos nariai sukuria apie 20 proc. viso Lietuvos BVP.

Spalio 8 dieną iškilmingo renginio „Best Employers Awards“ metu paskelbti ir apdovanoti 2013 metų geriausi Lietuvos darbdaviai. Jais tapo „Lietuvos draudimas“, „Danske Bank“ ir „Roche Baltic Pharmaceuticals“.
„Geriausio darbdavio rinkimai – puikus pavyzdys, kaip darbuotojai gali lemti įmonės reputaciją, žinomumą ir populiarumą rinkoje. „Best Employers“ tyrimo respondentų kritinę masę sudaro būtent įmonių darbuotojai, kurie vertina darbdavio veiklos kultūrą, požiūrį į darbuotoją, patikimumą, darbo sąlygas. Šis tyrimas suteikia galimybę darbdaviams pažvelgti į savo veiklą iš darbuotojų perspektyvos, identifikuoti tobulintinus elementus, semtis patirties iš geriausias sąlygas darbuotojams siūlančių kompanijų, didinant darbuotojų įsitraukimą, kelti įmonės konkurencingumą. Tai ypač aktualu šiuo metu, kai atsigaunant rinkoms konkurencija dėl darbuotojų auga“, – sakė „Best Employers“ tyrimą atliekančios verslo konsultacijų ir mokymų įmonės „OVC Consulting“ direktorius Paulius Avižinis.
„Best Employers“ tyrimas jau kelis dešimtmečius atliekamas daugiau nei 30 pasaulio šalių. Geriausi darbdaviai renkami, remiantis pasaulyje pripažinta kompanijos „Aon Hewitt“ tyrimo metodika. Ji suteikia organizacijoms, siekiančioms tapti geriausiais darbdaviais, tvirtą pagrindą, planuojant bei įgyvendinant tikslingas darbuotojų įsitraukimo skatinimo programas.
Darbdaviai vertinami, atsižvelgiant į penkis pagrindinius veiksnius: žmogiškojo kapitalo stabilumą, darbdavio patrauklumą, aukštų veiklos standartų kultūrą, patikimą lyderystę ir darbuotojų įsitraukimo lygį. Reitinguojant kompanijas lemiamos reikšmės turi darbuotojų įsitraukimo indeksas. Aukščiausius  indeksus Baltijos šalyse šių metų tyrime pasiekė trys kompanijos.
„Geriausio darbdavio įvertinimas yra ženklas, kad darbuotojai jaučia, jog „Lietuvos draudimas“ jais rūpinasi, žino, kad kiekvienas jų kompanijai yra svarbiausias ir vertinamas už indėlį į sėkmę. Tokie pasiekimai neįvyksta savaime – tam skiriame daug dėmesio ir pastangų kiekvieną dieną, spręsdami kiekvieną klausimą, į pirmą vietą iškeldami žmogų. Šios investicijos yra prasmingos ir verslo požiūriu: buvimas geriausiu atveria galimybę rinktis stipriausius komandos narius, kurie kuria pelningą, lyderiaujančią kompaniją. Tikiu, kad plėtodami pasitikėjimo kultūrą, dalindamiesi patirtimi ir žiniomis, mes esame pirmas kiekvieno pasirinkimas tiek klientams, tiek mūsų bendrovės darbuotojams“, – sakė „Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis.
Tyrime dalyvavo Baltijos šalių kompanijos iš gamybos, IT, telekomunikacijų, farmacijos, profesinių paslaugų, visuomeninių paslaugų, didmeninės bei mažmeninės prekybos, bankininkystės, draudimo, ūkio aptarnavimo sektorių. 2012–2013 metais „Best Employers“ tyrime dalyvavo daugiau nei 11 000 respondentų, tarp jų 250 aukščiausios grandies vadovų.
„Best Employers Awards“ renginyje geriausius darbdavius pagerbė LR Ūkio ministras Evaldas Gustas, Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Nijolė Kudabienė, „Investuotojų Forumo“ ir pasaulinės konsultacijų kompanijos „AON Hewitt“ atstovai: Andželika Rusteikienė ir Jaroslav Burdek.
2012 metais „Best Employer“ titulu apdovanotos kompanijos „Lietuvos draudimas“, „Tele2“, „Adform Lithuania“, „Philip Morris Baltic“, „Sanofi-aventis Lietuva“ ir „Roche Lietuva“. Praėjusiais metais „Lietuvos draudimas“ ir „Adform Lietuva“ pripažinti geriausiais darbdaviais ir Rytų bei Centrinės Europos regione.
Rytų ir Centrinės Europos šalyse tyrimas pradėtas vykdyti 2001 metais. Lietuvoje pirmą kartą tyrimas pristatytas praėjusiais metais, jis atliekamas ir kitose dvejose Baltijos šalyse. Tyrimą atlieka verslo konsultacijų ir mokymų įmonė „OVC Consulting“, asocijuota „AON Hewitt“ aljanso narė.

Daugiausiai darbuotojų regionuose įdarbinę verslininkai tvirtina, kad mažesnių miestų ir rajonų darbuotojai lojalesni ir mažiau išpuikę nei didmiesčiuose.

“Veido” tyrimas rodo, kad daugiausiai darbuotojų Lietuvos periferijoje įdarbina maisto pramonės įmonės – pieno, mėsos, žuvų perdirbėjai išsibarstę po įvairiausius šalies kampelius nuo Utenos iki Marijampolės ar Plungės. Didžiausių regiono darbdavių dvidešimtuke maisto pramonės atstovų yra aštuoni, tačiau pirmoje vietoje įsitaiso ne jie, o naftos perdirbimo gamykla ir didžiausia Lietuvos įmonė “Orlen Lietuva”, įsikūrusi Mažeikių rajone.
“Orlen Lietuva” darbuotojų skaičius jau senokai nedidėja, o štai antrą vietą užimanti vienkartines kvėpavimo sistemas Pabradėje gaminanti įmonė “Intersurgical” kasmet sparčiai plečiasi. 1450 darbuotojų turinti bendrovė vien per pirmąjį šių metų ketvirtį jau įdarbino šimtą naujų darbuotojų, o jos gamyba ir pardavimas, palyginti su tuo pat metu pernai, šoktelėjo 15 proc. Ši įmonė įdarbinusi ne tik Pabradės, bet ir aplinkinių miestelių gyventojus – Švenčionių, Švenčionėlių, Molėtų ir kt. “Ateityje priimsime dar daugiau darbuotojų, bet aukštesnės kvalifikacijos, tokių kaip pramonės inžinieriai”, – planais dalijosi įmonės “Intersurgical” direktorius Sigitas Žvirblis.
Alytaus krašto verslininkų asociacijos vadovė Aldona Dalia Matukienė įsitikinusi, kad didžiųjų darbdavių didmiesčiuose ir periferijoje proporcija itin netinkama, o atskirtis tarp didmiesčių ir regionų šiuo metu yra didžiulė. Tad regionuose dirbančių gamyklų nauda kur kas didesnė, nei galima matyti iš pirmo žvilgsnio – jos ne tik mažina atskirtį, bet ir yra sukūrusios didžiulį nematomų darbo vietų tinklą: superka produkciją iš ūkininkų, pateikia užsakymų vietinėms gamykloms, transporto, paslaugų bendrovėms.
Pavyzdžiui, “Intersurgical” iš vietinių gamintojų užsisako pakuočių, gamybai reikalingų dalių, o transportininkams per metus pateikia užsakymų už daugiau nei 10 mln. Lt. Pasirodo, iš viso Lietuvoje “Intersurgical” turi apie šimtą skirtingų tiekėjų.
Didumai žmonių užsidirbti galimybę suteikia ir Panevėžio rajone krakmolą gaminanti įmonė “Amilina”, kurioje dirba 330 darbuotojų, o šiuo metu samdoma dar apie 40–50. Jos generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas skaičiuoja: įmonė iš 3 tūkst. ūkininkų superka ir perdirba 240 tūkst. t kviečių, o po trejų metų planuoja didinti perdirbimą iki 480 tūkst. t.
“Taip pat per metus išvežame 240 tūkst. t produkcijos, o tai yra 10 tūkst. reisų Lietuvos transporto sektoriui. Jei laikytume, kad vienas reisas yra trijų keturių dienų vieno vairuotojo darbas, galima sakyti, jog dar apie 150 žmonių mums dirba transporto kompanijose. Be to, mūsų vykdomuose projektuose nuolat dirba vidutiniškai apie 50 žmonių iš statybos ir montavimo kompanijų, o startuojant naujiems projektams jų skaičius didės iki 150″, – prognozuoja M.Gedvilas.
Didelį darbo vietų tinklą aplink save sukūrusios ir maisto pramonės įmonės. “Biovelos grupės” vadovas Virginijus Kantauskas tvirtina, kad visoje grupėje, kuriai priklauso “Biovela”, “Utenos mėsa”, logistikos bendrovės ir kiaulių kompleksai, dirba per 1400 darbuotojų. Visi šie žmonės įdarbinti Utenoje ir Vilniaus rajone, o dar 15 tūkst. ūkininkų užsidirba grupės įmonėms parduodami galvijus, kurių per metus grupė superka per 40 tūkst.
“Pradėjome nuo 15–20 žmonių kolektyvo, dirbome, plėtėmės, taip ir atsirado naujų darbo vietų. Kūrėmės regione, nes maisto pramonė turi būti arčiau kaimo, arčiau žemės ūkio”, – kodėl verslą vystė regione, aiškina V.Kantauskas.
560 žmonių įdarbinęs vienas didžiausių darbdavių regione “Marijampolės pieno konservai” pieną superka iš 4 tūkst. ūkininkų visoje Lietuvoje, tačiau įmonės direktorė Aldona Kvedarienė tvirtina, kad įmonės gaminama produkcija darbo vietų leidžia susikurti ir smulkiesiems vietos verslininkams. “Individualios nedidelės parduotuvės, turgaus prekeiviai gyvena perparduodami mūsų produkciją”, – teigia A.Kvedarienė.
Pasak vadovės, įmonės periferijoje labai svarbios, nes jei visas verslas telksis didmiesčiuose, o regionai negaudami mokesčių merdės, iš jų išvažiuos jaunimas ir čia nebeliks nei mokyklų, nei darželių. Beje, per pastarąjį dešimtmetį tendencijos ir juda šia kryptimi. Gyventojų surašymo duomenys atskleidė, kad per dešimtmetį Lietuvoje labiausiai susitraukė periferiniai miestai: Biržų, Akmenės, Kelmės, Jurbarko, Pagėgių, Ignalinos rajonuose, Visagino mieste gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei penktadaliu.

Regionuose darbuotojai lojalesni

Regionuose šimtus ar net tūkstančius darbo vietų sukūrę darbdaviai įžvelgia ir privalumų dirbant mažesniuose miestuose. M.Gedvilas mano, kad regionuose žmonės neišpaikinti ir rodo didžiulį norą dirbti. “Rajonuose pragyvenimo išlaidos mažesnės, todėl jei pasiūlai atlygį, kuris šiek tiek didesnis, nei tame regione įprasta, bet mažesnis nei didmiesčiuose, tai ir įmonei gerai, ir žmogus patenkintas. Be to, regione biurokratijos tikrai mažiau ir santykiai žmoniškesni. Tikriausiai matyčiau daugiau trūkumų nei privalumų, jei gamykla būtų Vilniuje arba Kaune”, – pabrėžia M.Gedvilas.
Apie didesnį mažų miestelių gyventojų lojalumą savo darbdaviui, mažesnę darbuotojų kaitą kalba ir “Intersurgical” vadovas S.Žvirblis. Būtent dėl to įmonė yra įdarbinusi daugiau aplinkinių regionų gyventojų negu vilniečių. Darbuotojams iš aplinkinių rajonų ir sostinės vežioti per metus “Intersurgical” išleidžia apie milijoną litų. Tačiau pagrindinis jos tikslas – įdarbinti kuo daugiau pabradiškių.
“Įmonei dirbant visą parą vienas svarbiausių veiksnių – turėti kuo daugiau vietinių darbuotojų. Didžioji dalis jų iš pradžių net įgūdžių neturėjo, bet dabar įmonėje atlieka svarbius darbus – kalbu apie kvalifikuotą darbo jėgą. Vienas mūsų tikslų yra įdarbinti kuo daugiau vietinio jaunimo. Dar taip nėra buvę, kad nepriimtume į darbą jaunuolio, jei jis prašosi. Gal tik būna, jog skirtingai įsivaizduojame jo veiklą: juk pradėti įmonėje dirbti iškart vadovu yra sudėtinga”, – šypsosi S.Žvirblis.
O štai A.D.Matukienė šiame reiškinyje įžvelgia naudos ir darbuotojams – periferijoje mažesnė konkurencija, tad geriems specialistams lengviau kilti karjeros laiptais.
Žinoma, regionuose gerų kvalifikuotų darbuotojų, ypač retesnių specialybių, trūkumas dar aktualesnis negu didmiesčiuose. Todėl darbuotojai neretai patys apmoko darbuotojus ar perspektyvius specialistus išsiunčia studijuoti  į didesnius miestus. V.Kantauskas pasakojo, jog “Bioveloje” ir “Utenos mėsoje” dirbama net šeimomis, tad įmonės vadovai stengiasi pasiekti, kad tėvai rekomenduotų savo vaikams eiti dirbti į aptariamas įmones.
Labai siauros specializacijos darbuotojus gamyklos taip pat bando prisikviesti pasiūlydamos lengvatų, pavyzdžiui, apmoka transporto išlaidas, jei žmogus važinėja iš kito miesto, nuomoja jam butą. V.Kantauskas tvirtino, kad kartais pati įmonė paklausiems specialistams suteikia paskolą butui įsigyti.
Be kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, A.D.Matukienė įžvelgia dar vieną svarbią priežastį, kodėl didelės įmonės rečiau steigiamos regionuose – nepatogus susisiekimas.
“Energijos ištekliai visuose miestuose bemaž vienodi, bet atsivežti žaliavas, medžiagas ar išvežti produkciją, pavyzdžiui, iš Naujosios Akmenės, kainuoja daug daugiau nei iš Klaipėdos, Vilniaus ar Kauno. Mes nukirtome transporto arterijas. Norėdami iš Alytaus pagamintą produkciją geležinkeliu nuvežti į Marijampolę, turime nuvažiuoti iki Kauno ir tik tada į Marijampolę, nors tiesiai – tris kartus trumpesnis kelias”, – nepatogumus vardija A.D.Matukienė.
Pasak jos, susidaro užburtas ratas – jei pramonė nevystoma mažesniuose miestuose, į juos neateina kvalifikuota darbo jėga, kuri gali pakelti darbo našumą, o jei darbo našumas mažas, įmonė negali mokėti didesnių atlyginimų.

Periferijose svarbios įdomaus laisvalaikio galimybės

A.D.Matukienės nuomone, didelių įmonių kūrimąsi regionuose paskatinti gali padėti Laisvosios ekonominės zonos. Šiemet pradėtos kurti penkios jų: Akmenėje, Kėdainiuose, Marijampolėje, Panevėžyje ir Šiauliuose.
Kita vertus, vien užtikrinta darbo vieta regionų nepadės atgaivinti – šiam tikslui pasiekti reikia imtis kompleksinių priemonių. S.Žvirblis tvirtina, jog jų įmonė seniai rado atsakymą į klausimą, kaip pasiekti, kad jaunimas nešivyktų – tam riekia sukurti pramogų ir aktyvaus laisvalaikio praleidimo infrastruktūrą. Dėmesio tam S.Žvirblis pasigenda tiek iš vietinės, tiek iš centrinės valdžios.
“Intersurgical” savo lėšomis parengė projektus renovuoti Pabradės stadioną, sutvarkyti aplinką, kaimo turizmo objektus, parką, bet negavus finansavimo dokumentai nugulė savivaldybės stalčiuose. “Turėdami 1,5 tūkst. darbuotojų, esame nepatenkinti socialine infrastruktūra, kuri miestelyje po tarybinių laikų nebuvo vystoma. Jei žmonės turėtų geras gyvenimo sąlygas, negalvotų apie važiavimą į užsienį”, – įsitikinęs S.Žvirblis.

Didžiausi darbdaviai regionuose
Įmonė    Darbuotojų skaičius
1. “Orlen Lietuva”    1878
2. “Intersurgical”    1450
3. “Žemaitijos pienas”    1268
4. “Achema”    1155
5. “Rokiškio sūris”    1032
6. “Plungės kooperatinė prekyba”    1088
7. “Lifosa”    973
8. “Kaišiadorių paukštynas”    835
9. “Šilutės baldai”    772
10. “Boen Lietuva”    758
11. “Mantinga”    747
12. “Utenos trikotažas”    705
13. “Umega”    675
14. “Snaigė”    655
15. “Visatex”    645
16. “Vlantana”    645
17. “Utenos mėsa”    625
18. “Marijampolės pieno konservai”    589
19. “Akmenės cementas”    564
20. “Nematekas”    561

Šaltinis: “Sodra”
Pastaba: Neįtrauktos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų įmonės

Nepavykus susitarti darbdaviams ir profsąjungoms, į Vyriausybę keliauja tik kuklus Darbo kodekso pataisų paketas. Šios pataisos darbdaviams sumažins administracinę naštą, neleis darbuotojams metų metais kaupti atostogų, sudarys galimybę darbo grafikus skelbti prieš vieną savaitę, o ne prieš dvi, tačiau iš esmės darbo rinkos neliberalizuos. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko vertinimu, pasiekti susitarimai yra neesminiai ir nieko nepakeis: „Tai tik darbo rinkos lankstumo papudravimas. Bet jei veidas negražus, tai ir pudra nepadės.“
Nors Trišalėje taryboje darbdavių ir darbuotojų atstovai ir toliau ketina diskutuoti dėl daugiausiai emocijų sukėlusių nuostatų, tokių kaip įspėjimo dėl atleidimo iš darbo termino sutrumpinimas, išeitinių pašalpų sumažinimas, terminuotų darbo vietų išplėtimas ir vidutinės darbo dienos trukmė, artimiausiu metu politikai šių pokyčių nesvarstys.
„Vyriausybei bus siūloma tiek Darbo kodekso pataisų, dėl kiek yra sutarta visų socialinių partnerių Trišalėje taryboje. Tikiuosi, šią savaitę Vyriausybėje pavyks priimti sprendimus ir teikti projektus Seimui, kad jis dar per šią pavasario sesiją spėtų juos apsvarstyti. Manau, kad iki Seimo rinkimų pradėti kažkokių naujų derybų ar sutarčių tiesiog laikas neleidžia“, – „Veidą“ patikino socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Diskusijos dėl darbo rinkos liberalizavimo užvirė karštos ir sukėlė emocijų protrūkius abiejose stovyklose – tiek darbuotojų, tiek darbdavių. Abi pusės kaltino viena kitą nelankstumu, o ugnį kurstė klaidingomis interpretacijomis. Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtame projekte buvo siūlymas pakeisti atostogų skaičiavimo tvarką, paliekant tą patį dienų kiekį, tik vietoj 28 kalendorinių dienų įrašyti 20 darbo dienų, tačiau viešojoje erdvėje pasipylė gąsdinimai, kad siūloma sumažinti atostogų dienų skaičių.
Nors darbo rinkos liberalizavimas atidėtas ateičiai, nesunku nuspėti, kad ta ateitis labai netolima. Darbdaviai ir Vyriausybė tvirtina, kad dabartinis Darbo kodeksas tiesiog nebeatitinka darbo rinkos padėties. Liberalizuoti darbo rinką Lietuvai savo rekomendacijose pasiūlė ir Europos Komisija. Tad kokie lankstesnių darbo santykių pranašumai ir trūkumai?

Teisininkė: darbo kodeksą reikia keisti iš esmės

Advokatų kontoros SORAINEN vyresnioji teisininkė Jurgita Venckutė įsitikinusi, kad iš sovietinių laikų perimtas ir nereformuotas Lietuvos darbo kodeksas nepritaikytas šiandieninei rinkai, nes rinkos realijos ir darbo santykiai drastiškai keitėsi kelis kartus.
„Šiandien Darbo kodeksą būtina reformuoti iš esmės. Lietuvoje darbuotojai nėra apsaugoti labiau nei kitų ES šalių darbuotojai – tiesiog apsaugos priemonės neatitinka šiandienos realijų. Yra labai daug saugiklių, kurie atsisuka prieš darbuotojus: jei draudžiame terminuotas darbo sutartis, tai nestabiliomis sąlygomis bus mažiau kuriama darbo vietų“, – pavyzdį pateikia J.Venckutė.
Būtent aktyvesnis darbo vietų kūrimas esant lankstesniems darbo santykiams yra pagrindinis darbdavių ir Vyriausybės argumentas diskusijose dėl darbo rinkos liberalizavimo. „Kai turime tokią neramią ekonominę situaciją aplink Lietuvą, neretas verslo subjektas, ypač smulkusis ir vidutinis verslas, prieš imdamasis kokių nors ilgalaikių įsipareigojimų ar priimdamas naują užsakymą, priverstas pasiskaičiuoti, ką daryti, jei šitą užsakymą atlikus kitų nebus, ir kiek kainuos įsteigtų darbo vietų, supirktos įrangos prastova ar atsisakymas. Jei šiandien verslas turi rinktis – laikinas darbas ar jokio darbo, neretai svarstyklės nusvyra į tą pusę, kad geriau nerizikuoti, nes laikino darbo galimybė nuolatinio pobūdžio darbams gana apribota“, – mano ministras D.Jankauskas.
Šiam argumentui pritaria ir darbdaviai, pabrėžiantys, kad ekonomikos ciklams sparčiai svyruojant didesnės galimybės atleisti darbuotoją leistų jaustis tvirčiau. „Rinka labai pulsuojanti: šiandien tieki produkciją į prekybos tinklą, o rytoj lenkas pasiūlys pigiau, ir tave išmes, neteksi dalies užsakymų. Laisvesnis darbo jėgos judėjimas kur kas geriau – ir žmogus atsargesnis rinkdamasis, ir darbdavys labiau garantuotas“, – lankstesnių darbo santykių būtinybę pabrėžia įmonės „Actas“ generalinis direktorius Aloyzas Ūbis.
Darbdavių atstovai tvirtina, kad jiems ypač reikšmingi punktai dėl išeitinių pašalpų sumažinimo, terminuoto darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams, galimybės atleisti pensinio amžiaus žmones ar mažus vaikus auginančius tėvus, lanksti darbo valandų savaitė, nes vieną dieną reikia padirbėti dešimt valandų, o kitą – šešias.
Darbdaviai taip pat sako, kad ir mokesčius gaunanti valstybė, o ne vien verslas, turėtų pasirūpinti atleidžiamais darbuotojais. „Išeitinės pašalpos – sovietmečio rudimentas, kai ir valstybė, ir valstybės įmonės buvo to paties švarko dvi kišenės. Buvo ne taip svarbu, iš kurios jų mokėti išeitines pašalpas, taip pat ir labiau pažeidžiamiems sluoksniams – ikipensinio amžiaus ar mažų vaikų turintiems darbuotojams. Dabar, kai darbas stipriai apmokestinamas, daugiau naštos galėtų prisiimti valstybė, juo labiau kad yra socialinių fondų, struktūrinių lėšų“, – mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Gediminas Rainys.
Darbdaviai siūlo šiam tikslui įkurti fondą, panašų į dabar veikiantį Garantinį fondą, skirtą padėti bankrutuojančių įmonių darbuotojams.

Profsąjungų atstovai: esame daug nusileidę, bet nedarbo tai nesumažino
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas perspėja, kad Lietuvoje liberalizuoti Darbo kodeksą siūloma neįvedus jokių saugiklių darbuotojams: „Veido“ pašnekovų minėto fondo, kuris vietoj darbdavių galėtų mokėti socialiai pažeidžiamiems darbuotojams išeitinę kompensaciją, nenumatyta.
„Mes matome, kad kai kuriose šalyse darbo santykiai lankstesni, bet jie paremti ne įstatymo, o susitarimo pagrindu. Ten darbuotojas jaučiasi daug saugesnis, nes visai kitos priemonės įsijungia: Danijoje iki trejų metų gali gauti 90 proc. buvusio darbo užmokesčio, o pas mus nėra net tokios svajonės. Negalima kurti sistemos, leidžiančios laisvai atleisti ir priimti darbuotojus, neįjungus apsaugos mechanizmo – fondų“, – piktinasi A.Černiauskas.
Štai kai per krizę Vokietijos vyriausybė sprendė, kaip užkirsti kelią nedarbo didėjimui, pasiūlė sutrumpinto darbo laiko programą darbdaviams: darbuotojai įmonėje dirbo tik dalį laiko, už kurį mokėjo darbdavys, o likusį laiką likdavo namie ir gaudavo subsidiją iš vyriausybės. Tai leido darbo vietas išsaugoti milijonams vokiečių.
Taigi profsąjungos, pateiktuose Darbo kodekso keitimo siūlymuose matydamos naudą tik darbdaviams, kalba apie norą bloginti darbuotojų sąlygas. A.Černiauskas primena, kad jau šiuo metu Lietuvoje laikinai galioja teisės norma, leidžianti naujus darbuotojus priimti terminuotam laikotarpiui į nuolatinio pobūdžio darbo vietas. Nors ši laikina priemonė galioja iki liepos pabaigos, A.Černiauskas mano, kad esant poreikiui ją būtų galima pratęsti. Tačiau kitos priemonės kurti darbo vietų esą nepaskatins.
Profsąjungos nesutinka tiek dėl išeitinių pašalpų mažinimo, tiek dėl įspėjimo terminų sutrumpinimo. „Mes esame nusileidę ne dėl vieno punkto, bet nei darbo vietų padaugėjo, nei bedarbių sumažėjo, o emigracija tęsiasi ir didėja“, – antrina Lietuvos energetikos darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Juozas Neverauskas.
Iš tiesų lankstesnės darbo rinkos priemonės turi būti labai gerai apgalvotos ir įvesta pakankamai saugiklių, nes rizikos yra. Ekonomistai pripažinę, kad viena priežasčių, kodėl Ispanijoje net 50 proc. jaunimo neturi darbo, yra terminuotos darbo vietos, kurios buvo pasiūlomos dirbti pradėjusiems jaunuoliams. Atėjus krizei, pirmieji darbo neteko būtent tokiose darbo vietose dirbę jaunuoliai. Profsąjungų atstovai nuogąstauja, kad Lietuvoje išplėtus terminuoto darbo vietas, įvykus ekonominiam sukrėtimui įmonės pirmiausia ir taupytų tokių darbuotojų sąskaita, o ne stengtųsi susimažinti administracines išlaidas ar karpyti kitas sąnaudas. Be to, A.Černiauskas atkreipia dėmesį, kad terminuotas sutartis turintys darbuotojai praranda socialines garantijas: jie negalėtų nei bankuose gauti ilgalaikių paskolų, nei pasinaudoti išperkamosios nuomos paslaugomis.

Darbdaviai ir profsąjungos vieni kitais nepasitiki

Viena svarbiausių problemų Lietuvoje, kuri lemia ir tai, kad susitarti abiem pusėms niekaip nepavyksta, – nėra dialogo tarp darbuotojų ir darbdavių, mažas profesinių sąjungų paplitimas. Pasak D.Jankausko, socialiniai partneriai pripažįsta, kad gerokai daugiau klausimų galėtų būti sprendžiama kolektyvinėmis sutartimis, bet Lietuvoje tik 15 proc. darbuotojų dirba pagal kolektyvines sutartis. Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Vilius Mačiulaitis pabrėžia, kad kolektyvinėmis sutartimis galima susitarti kitaip dėl daugiau nei šimto Darbo kodekso straipsnių.
Taigi erdvės tartis yra, bet nepasitikėdamos viena kita abi pusės bando sau palankesnes normas įtvirtinti įstatymais. „Tarptautinė darbo organizacija kalba apie tai, kad teisės aktuose turėtų būti įtvirtintos socialinės grindys – minimalios garantijos, kurias kiekvienas darbuotojas turėtų turėti, o dėl geresnių, palankesnių sąlygų jau turėtų būti sutariama konkrečioje įmonėje per kolektyvinę sutartį. Bet dalis mūsų profesinių sąjungų vadovų deklaruoja siekį, kad Darbo kodekse turi būti įtvirtinta maksimali garantijų riba, o kolektyvine sutartimi darbdavys galėtų siekti su darbuotojais susitarti dėl sąlygų pabloginimo“, – į skirtingas nuostatas atkreipia dėmesį ministras.
Akivaizdu, kad logiškų argumentų turi abi pusės ir abiem teks nusileisti dėl vieno ar kito punkto. Tik svarbiausia, kad nė vienai pusei pokyčiai nepridarytų vien nuostolių.

Jurgita Laurinėnaitė

Stabilios ir pelningos veiklos siekiančios verslo įmonės vis dažniau renkasi darbuotojų gyvybės draudimą kaip papildomą motyvavimo priemonę.

Darbuotojų gyvybės draudimas aktualus dėl šalyje mažėjančio nedarbo, nes verslo įmonės siekia išlaikyti profesionaliausius savo specialistus bei motyvuoti juos karjeros aukštumų siekti Lietuvoje, o ne užsienyje.

„Sunkmečiu verslas buvo priverstas galvoti, kaip išgyventi ir mažinti išlaidas, tačiau rinkoje stebime naujas tendencijas: šiemet per 10 mėnesių bendrovėje „Aviva Lietuva“ įmonės apdraudė 40 proc. daugiau darbuotojų nei pernai per tą patį laiką. Nors pasaulio ekonomika permaininga, nerami, Lietuvos verslo pasaulyje jaučiamas pagyvėjimas. Panašus atgijimas rinkoje buvo 2006 – 2008 m.,“ – sako gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė ir valdybos pirmininkė Asta Grabinskė.

Gyvybės draudimą darbuotojams įsigyja ne tik stambios, tarptautinės kompanijos, bet ir vidutinės, smulkios lietuviško kapitalo įmonės, teikiančios medicinos, transporto, miškininkystės, augalininkystės, gamybos, prekybos, buhalterinės apskaitos ir kt. paslaugas. Populiarios papildomos apsaugos: stacionarinio gydymo draudimas, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, kritinių ligų ir draudimas darbingumo praradimo, mirties dėl nelaimingo atsitikimo atvejais.

Atnaujino gyvybės draudimo pasiūlymą verslui

Atnaujintasis „Aviva Lietuva“ gyvybės draudimo pasiūlymas verslui apima tiek draudimą, tiek kapitalo kaupimą. Kiekvienam darbuotojui sudaroma individuali sutartis, pagal jo poreikius pritaikomos sutarties sąlygos. Nežiūrint to, rizikos vertinimas ir sutarčių sudarymo tvarka gerokai supaprastinta. Plati gyvybės draudimo apsauga apima išmokas mirties atveju, invalidumą ir traumas dėl nelaimingo atsitikimo bei visišką darbingumo praradimą. Nuo šiol prie gyvybės draudimo sutarties, kurią įsigyja įmonė, galima prijungti ir sveikatos bei kritinių ligų draudimą.

Draudimo išmoką, netekus darbuotojo, jam susirgus, patekus į nelaimingą atsitikimą arba darbuotojo mirties atveju, darbdavys gali skirti darbuotojo šeimos paramai arba tam, kad padengtų prastovų įmonėje nuostolius.

Valstybė skatina ilgalaikį kaupimą, taikydama palankias mokesčių sąlygas draudimo įmokoms. Įmonei mokant gyvybės draudimo įmokas darbuotojo naudai, neviršijančias 25 proc. darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nereikia mokėti valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų, gyventojų pajamų mokesčio, o sumokėtos įmokos pripažįstamos leidžiamais atskaitymais. Draudimo išmokos, įvykus draudiminiam įvykiui yra neapmokestinamos, o darbuotojui atsiimant draudimo sąskaitoje sukauptą kapitalą po 10 metų, investicinis pelnas taip pat neapmokestinamas.

Saugo ir padeda taupyti

Įmonių darbuotojus ir jų šeimos narius gyvybės draudimas saugo visą gyvenimo trukmę. Darbuotojas turi garantuotą finansinę apsaugą – gyvybės draudimą, kuris galioja visą parą, visame pasaulyje. Apdraustojo mirties atveju bus išmokėta draudėjo pasirinkta ir sutartyje nurodyta suma.

Be to, gyvybės draudimas suteikia galimybę disciplinuotai kaupti kapitalą, užsitikrinti deramą pensiją. Darbuotojui įmonėje išdirbus tam tikrą laiką, darbdavys gali perduoti darbuotojui teises į draudimo sutartį ir sukauptas lėšas.

Gyvybės draudimas aktualus net ir jaunam kolektyvui, kuris apie ligas dar negalvoja, tačiau norėtų taupyti ir turėti jaunimui itin aktualią apsaugą nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų. Savarankiškai ir drausmingai taupyti pačiam nėra lengva, tad darbdavio mokamos įmokos palengvina finansinę naštą, o draudimo teikiama apsauga tampa motyvuojančiu veiksniu.

Darbuotojų Lietuvoje ieškantys užsienio darbdaviai pastebi, kad pastaruoju metu lietuvių susidomėjimas darbu svetur prislopo: kandidatų mažėja, nors siūlomi atlyginimai gerokai didesni, nei jie gali tikėtis tėvynėje.
Airijoje įsikūrę lošimo namai „JJP pokermania“ jau apie mėnesį Lietuvoje intensyviai ieško krupjė. Airių įmonėje jau dirba keletas lietuvių, savininkai jų darbu labai patenkinti, todėl prireikus naujų darbuotojų jų ėmė ieškoti pirmiausia tarp mūsų tautiečių.
Tačiau krupjė darbas Airijoje ir gana patrauklus atlyginimas, apie 5500 Lt į rankas, lietuvių nevilioja: per mėnesį į skelbimus atsiliepė vos keli galimi kandidatai. Anksčiau esą darbuotojų rasti būdavo lengviau, todėl airiai daro išvadą, kad lietuvių susidomėjimas darbu svetur priblėso.
Į Lietuvos darbo biržos EURES konsultantus darbo ir gyvenimo sąlygų užsienyje klausimais per šių metų aštuonis mėnesius kreipėsi daugiau nei 12,8 tūkst. lietuvių. Pernai per tą patį laikotarpį konsultacijų suteikta daugiau – iš viso 13,4 tūkst. asmenų. „Susidomėjimas darbu užsienyje išliko panašus kaip ir ankstesniais metais, tačiau konsultacijų pobūdis ir trukmė ilgėja, besikreipiantieji pageidauja išsamesnės informacijos“, – teigia EURES tarnybos vadovė Agnė Kunigonytė.
Paklausta, koks darbas ir kokiose šalyse šiuo metu lietuvius domina labiausiai, A.Kunigonytė atsakė, kad šiek tiek padaugėjo norinčiųjų dirbti Skandinavijos šalyse, Vokietijoje. Be to, ji pastebi, kad nemažą dalį besikreipiančiųjų labiau nei darbo pobūdis domina geras atlyginimas. „Tautiečiai sutiktų dirbti bet kokį darbą, tačiau užsienio kalbos nemokėjimas dažnai tampa pagrindine kiūtimi, užkertančia kelią padirbėti svečioje šalyje“, – pabrėžia EURES tarnybos vadovė.

"Veido" archyvas

Europos ir Lietuvos perspektyvos neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir profesinio mokymo srityje vakar aptartos ir pristatytos Seime vykusioje spaudos konferencijoje „Socialinės integracijos ir profesinės reabilitacijos praktika, problemos ir iššūkiai“.

Spaudos konferencijos iniciatorė Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Vincė Vaidevutė Margevičienė pastebėjo, kad palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvos rezultatyvumas profesinės reabilitacijos, mokymo ir neįgaliųjų integracijos į darbo rinką kol kas yra žemas. „Žmonių su specialiais poreikiais mūsų valstybėje  yra iš tikrųjų nemažai. Ir tas nuolatinis kalbėjimas, kad gaukite pašalpas ir būkite ramūs, nėra mūsų valstybės prioritetas. Mūsų valstybės prioritetas yra suteikti lygias galimybes kiekvienam valstybės piliečiui pagal jo poreikius ir gebėjimus: suteikti išsilavinimą, darbą, galimybę oriai gyventi, dirbti ir užsidirbti. Tad profesinė reabilitacija yra labai svarus dalykas. Šiandien apie tai kalbame tarptautinėje konferencijoje, vykstančioje Seime“, –  sakė V. V. Margevičienė.

Tarptautinės konferencijos iniciatoriai – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Lietuvos profesinės reabilitacijos ir profesinio mokymo konfederacija.

Pasak Seimo narės, sėkmingą socialinę integraciją ir profesinę reabilitaciją užtikrintų reabilitacijos klinikų, centrų ir mokymo įstaigų nuolatinė ir sisteminės partnerystė, taip pat reabilitacijos ir profesinio mokymo bei integracijos paslaugų kokybės standartų bei geros praktikos principų įdiegimas, socialinių įmonių plėtra bei gebėjimas dirbti pelningai.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Europos Specialiųjų poreikių mokymo plėtros agentūros atstovė Mary Kyriazopoulou pastebėjo, kad Europos Sąjungos šalys turi sutelkti pastangas ir mokytis viena iš kitos, nes ekonominė padėtis ES, nėra gera, o tai atsiliepia ir profesinės reabilitacijos kokybei. Apie socialinės integracijos ir profesinio mokymo padėtį Lietuvoje kalbėjo Lietuvos profesinės reabilitacijos ir mokymo konfederacijos prezidentė Lucija Jurgelaitienė. VšĮ „Vilties žiedas“ direktorės pavaduotoja Irena Pranckevičiūtė priminė, jog socialinės inovacijos leidžia pasiekti neįtikėtinų rezultatų: neįgalūs asmenys, kurie yra ilgalaikiai bedarbiai, įsidarbina, pradeda gyventi kitokios kokybės gyvenimą, sėkmingai dirbti.  „Darbo birža prognozuoja, kad 2011 metais Lietuvoje bus 280 tūkstančių bedarbių, iš kurių 40 proc. – ilgalaikiai. Tai didžiuliai skaičiai ir problema. Jos sprendimui būtina partnerystė, bendradarbiavimo modeliai, į kuriuos turi būti įtraukti viešasis sektorius ir verslas“, – kalbėjo I. Pranckevičiūtė.

Parlamentarė V. V. Margevičienė priminė, jog visgi sėkmingi kaimyninių šalių pavyzdžiai bei kitų Europos Sąjungos šalių praktika rodo, kad neįgaliųjų integracijos į darbo rinką efektyvumas priklauso nuo daugelio faktorių, kurių vienas pagrindinių Lietuvoje turėtų būti – integruoto Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Ūkio ir Teisingumo ministerijų požiūris į profesinę reabilitaciją ir integraciją.

„Turime ir galime pasirūpinti šalies neįgaliųjų teisine padėtimi, aktyvinti socialinių įmonių indėlį į šalies ekonomiką, neįgaliųjų integraciją į darbo rinką. Geriausių rezultatų pasiektume nuolat skatindami  darbdavių ir valdininkų pozityvų požiūrį į neįgaliųjų galimybes dirbti“,  – pabrėžė V. V. Margevičienė.

Norėdami kuo labiau atitolinti būtinybę didinti mokesčius, darbdaviai neprieštarauja pensinio amžiaus liginimui, bet neslepia, kad tai mažins darbo našumą, todėl jau šiandien kalba tiek apie darbo vietų subsidijas, tiek apie lankstesnius darbo santykius.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas sako, kad pensinio amžiaus liginimas išspręs apie trečdalį “Sodros” problemų.

Įmonių vadovai atkreipia dėmesį, kad daugumos vyresnio amžiaus žmonių darbas yra brangesnis ir ne toks efektyvus kaip jaunimo, o tai reiškia menkesnį darbo našumą ir mažesnį įmonių konkurencingumą, penktadienį rašo “Verslo žinios”.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad dabar svarbiausia pertvarkyti pensijų sistemą ir tik vėliau bus galima galvoti, kaip paskatinti žmones kuo ilgiau dirbti.

Koks efektas bus pasiektas ateityje dėl pensinio amžiaus ilginimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada informuoti.

Vandentvarkos objektų statybos, šilumos tiekimo bendrovės “Požeminiai darbai” generalinis direktorius Raimondas Baikštys skaičiuoja, kad iš 150 darbuotojų kolektyvo šiuo metu vos 3 yra sulaukę pensinio amžiaus.

Pasak jo, kai žmogui sukanka 60 ar 62 metai, perkvalifikuoti tokį darbuotoją sudėtinga, o pasiūlyti kitą darbą įmonėje ne visuomet įmanoma, todėl išeitis viena – valstybė turėtų subsidijuoti tokią darbo vietą, o solidaus amžiaus žmogus galėtų dirbti ne visą darbo laiką.

Tokios subsidijos, anot įmonių vadovų, kompensuotų sumenkusį darbo našumą ne tik ten, kur daug fizinio darbo, bet ir ten, kur reikia gero regėjimo ar dėmesio koncentracijos.

Tekstilės gamybos bendrovės “Omniteksas” pirkimo direktorius ir vienas iš akcininkų Vydas Damalakas pritartų pensinio amžiaus ilginimui, bet pripažįsta nesuprantantis, kaip iki pensijos gyvens tie, kurie neturi darbo ir negali jo susirasti. Todėl pirmiausia, anot jo, Vyriausybė turėtų skatinti naujų darbo vietų kūrimą.

“Darbdaviai turėtų būti skatinami už naujai sukurtą darbo vietą – atleidžiami nuo “Sodros” ar gyventojų pajamų mokesčių, kad ir pusmečiui ar keliems mėnesiams ir taip Vyriausybė nusiimtų nuo pečių pašalpų ir išmokų naštą”, – įsitikinęs verslininkas.

Išaugusios sąskaitos už šilumą darbdavius verčia taupyti, o pardavėjai, sandėlių sargai, troleibusų vairuotojai skundžiasi per žema temperatūra darbo vietose.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistams pastaruoju metu tenka kasdien aiškinti, kokia temperatūra turi būti biure, penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

“Žmonės ne tiktai teiraujasi, bet ir skundžiasi, kad esant žemai temperatūrai neįmanoma dirbti. Skambučių lavina užgriūva pirmadieniais, po savaitgalio, kai patalpos dažnai būna visai nešildomos”, – sakė VDI nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė.

Tačiau darbuotojai šąla ne tiktai po savaitgalio. Prekybos tinklų pardavėjos skundėsi, kad prekybos salėje temperatūra nesiekia 17 laipsnių – toks yra minimalus reikalavimas, o biure temperatūra turi siekti bent 20 laipsnių šilumos.

Visai nešildomose patalpose dirbantiems žmonėms inspektoriai primena, kad jiems priklauso 10 minučių pertraukos kas pusantros valandos.

“Darbdaviai šią žiemą ypač taupo, tad ir temperatūrą patalpose laiko žemesnę”, – sakė Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posichovas.

Saugos firmų darbuotojai, naktimis budintys sandėliuose, skundžiasi, kad jiems tenka dirbti esant kone minusinei temperatūrai.

Nors darbdaviai bando taupyti, jų skolos nemenksta. Šių metų sausio 1-ąją biudžetinių įstaigų ir verslo įmonių skola šilumos tiekėjams siekė 90 mln. litų. Pernai tuo pat metu ji buvo 20 mln. litų mažesnė.

Darbo vietų gali padaugėti tuomet, kai darbdaviai nebijos priimti darbuotojų į darbą, teigia premjeras. Andrius Kubilius nesutinka, jog lengvesnis darbuotojų atleidimas gali padidinti nedarbą.

“Priešingai, mes labai aiškiai kalbėjome ir, man rodos, su profesinėmis sąjungomis sutarėme, kad sprendžiant vieną iš skaudžiausių šių dienų problemų – nedarbą, reikia suvokti vieną dalyką – nedarbas galėtų sumažėti, jeigu darbdaviai kurtų daugiau darbo vietų. Darbdaviai turi nebijoti jas kurti. Jų baimė remiasi tuo, kad prognozuoti labai tvirtai verslo augimą šiomis dar nelabai aiškiomis pokrizinėmis sąlygomis dar tikrai yra labai sudėtinga”, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Kubilius.

Jo teigimu, lankstesnis darbo kodeksas padėtų kurti daugiau darbo vietų.

“Verslininkas bijo priimti naujus darbuotojus, nes mūsų labai nelankstus, labai biurokratinis Darbo kodeksas jam neleistų esant blogesniems rezultatams nei jis planavo surasti būdų, kaip sumažinti gamybą, kaip sumažinti tų pačių darbuotojų skaičių. Lankstesni darbo santykiai šioje vietoje yra viena iš esminių pagalbų, sprendžiant nedarbo problemą. Reikia ginti ir bedarbių interesus”, – tikino A.Kubilius.

Darbo lankstumo klausimus trečiadienį premjeras aptarė su Nacionalinį susitarimą pasirašiusiais socialiniais partneriais. Siūloma leisti darbdaviui jo valia atleisti darbuotoją, jam išmokant didesnę kompensaciją, taip pat – įvesti suminę darbo laiko apskaitą bei liberalizuoti streikų skelbimo sąlygas.

+370 5 2058521