Kodėl vienose įmonėse darbuotojai mielai lieka net gavę geresnių pasiūlymų, o kitose jų neišlaiko nė dideli atlyginimai? Daug lemia darbdavių požiūris į darbuotojus, antra vertus, ir darbdaviams ne pyragai.

Viename Klaipėdos viešbutyje portjė dirbęs jaunas vaikinas Vitalijus galėtų papasakoti ne vieną kuriozišką istoriją iš viešbučio gyvenimo. Tai gal ir nebūtų blogai, jei kuriozišku požiūriu nebūtų pasižymėję ir jo darbdaviai. Klaipėdietis pasakoja, kad atrodydavo gana keistai, kai minimalų atlyginimą ar arti to gaudavę darbuotojai dažniausiai būdavo motyvuojami ne pažadais padidinti algą ar kažkuo panašiu, o kabančiais plakatais su darbui įkvepiančiomis citatomis. Kadangi įkvėpimu sotus nebūsi, sumanymas nepasiteisino. Vitalijų būtų labiau motyvavę didesnis atlyginimas, gera atmosfera darbe ar bent jau skaidrumas skirstant premijas.

„Na, kai gaudavau užduotį, sakydavau „klausau ir paklūstu“. Žinoma, lojalumas mažėjo su kiekvienu mėnesiu, – sako jau kitą darbą dirbantis vaikinas ir prideda, kad darbdaviai per daug nesuko galvos, kaip jaučiasi jų darbuotojai ar kaip geriau juos motyvuoti. – Kadangi tai buvo viešbutis, kuriame darbas nereikalauja didelių įgūdžių, o tinkamos darbo jėgos aplink daug, tai jie nelabai dėl to nerimavo.“

Naujas darbuotojų vertinimo ir talentų valdymo sprendimus siūlančios įmonės „Profiles International“ atliktas tyrimas rodo, kad darbuotojų motyvacija ar pasitenkinimu darbu nuosekliai rūpinasi reta net ir stambi lietuviško kapitalo įmonė. Išanalizavus duomenis, gautus iš 283 lietuviškų įmonių, priskiriamų prie reikšmingiausių šalies verslo organizacijų tūkstantuko, paaiškėjo, jog 46 proc. jų apskritai neatlieka darbuotojų vertinimo. Antra vertus, net jį atliekančios verslo organizacijos dažniausiai žiūri į tai paviršutiniškai, beveik visą dėmesį koncentruodamos į tai, kiek darbuotojas duoda įmonei naudos.

Kaip paaiškina „Profiles International“ vadovas Lietuvoje Tomas Ridikas, rezultatus vertina 65 proc. tyrime dalyvavusių įmonių, tačiau darbuotojų pasitenkinimą darbu – tik 21 proc., o motyvaciją ir įsitraukimą – vos po 10 proc. lietuviškų verslo organizacijų.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 352014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2014-m

Vyriausybė, siekdama stabdyti ir mažinti nelegalų darbą, pirmadienį pradėjo diskusijas, kaip bausti nelegaliai dirbančius gyventojus, griežtinti atsakomybę darbdaviams bei numatyti daugiau prevencinių priemonių nelegaliam darbui užkirsti.

Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius pirmadienį po pasitarimo žurnalistams sakė, kad nelegaliai dirbančiam asmeniui siūloma taikyti baudas nuo 500 iki 1 tūkst. litų, o pakartotiniu atveju – nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. litų. Šiuo metu finansines sankcijas už nelegaliai dirbančius asmenis galima taikyti tik darbdaviams.

“Priimtas sprendimas, kad gegužės viduryje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bendradarbiaudama su kitomis ministerijomis, pateiks teisės aktų projektus”, – sakė A.Kubilius.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigė, kad apie baudų didinama darbdaviams kol kas nekalbama. Jo teigimu, jos šiuo metu siekia iki 10 tūkst. litų.

“Šiandien reikia pripažinti, kad dažnai yra netgi darbuotojas ta šalis, kuri inicijuoja nelegalų darbą tam, kad neprarastų socialinių išmokų, bedarbio pašalpų ar kitų dalykų. Klausimas yra kompleksinis, todėl natūralu, kad ir sankcijas, nebūtinai vienodas, turi patirti irgi abi šalys”, – kalbėjo ministras.

Teisės aktuose siūloma numatyti prievolę darbdaviams išmokėti nelegaliai dirbančiam žmogui ne mažesnį kaip minimalų darbo užmokestį. Taip pat ketinama numatyti papildomas poveikio priemones pakartotinai už nelegalų darbą baudžiamiems darbdaviams.

Gyventojus, pranešusius apie pažeidimus, siūloma atleisti nuo atsakomybės.

Taip pat siūloma suteikti teisę Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą už neteisėtą veiklą (dabar tai gali padaryti tik Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai).

Teisės aktuose bus siūloma konkrečiau apibrėžti “talkos darbų” ir “talkininko” sąvokas, plėtoti bendradarbiavimą su profesinėmis sąjungomis.

Lietuvoje pernai nelegalaus darbo atvejų buvo užfiksuota 40 proc. daugiau nei 2009-aisiais.

"Veido" archyvas

Šiuo metu didžiausių Lietuvos darbdavių sąraše karaliauja oligopoliją suformavę prekybos tinklai ir monopolinę padėtį užimančios valstybinės įmonės. Atmetus iš biudžeto finansuojamas ligonines ir universitetus, dvidešimt į didžiausių darbdavių sąrašą patenkančių Lietuvos įmonių yra įdarbinusios per 70 tūkst. žmonių. Didžiausio Lietuvos darbdavio titulas tenka UAB “Maxima LT”, kurioje dabar dirba daugiau nei 15 tūkst. darbuotojų, o iš viso pirmajame dešimtuke rikiuojasi net penkios mažmeninės prekybos įmonės.

Sunkmečiu didžiausių Lietuvos darbdavių dvidešimtukas susitraukė gana smarkiai – darbuotojų sumažėjo 15,4 tūkst., arba 18 proc. Darbuotojų skaičių mažino didžioji dalis sąrašo įmonių, o jį padidino tik penkios – “Palink”, “Teo LT”, VST, SEB ir “DnB Nord” bankas.

“Maximos” įvaizdžio vadovė Lina Muižienė tvirtina, kad per dvejus metus darbuotojų bendrovėje sumažėjo 9 proc. “Darbuotojų mažėti ėmė nuo 2009 m., kai prasidėjus sunkmečiui sumenko vidaus vartojimas ir atitinkamai krito pardavimas. Taip pat per pastaruosius kelerius metus uždarėme nemažai nepelningai dirbusių parduotuvių. Mažmeninės prekybos sektorius pasižymi didele darbuotojų kaita, todėl darbuotojams išėjus iš darbo mes tiesiog nebepriėmėme naujų”, – aiškina L.Muižienė.

Priešingai nei privačiame versle, kai kuriose valstybinėse įmonėse darbuotojų skaičius išliko gana stabilus ir sunkmečiu. “Per krizę darbo vietas išsaugojome, nors pervežimų mažėjo 26 proc. Žinojome, kad krizė baigsis, o tada bus sudėtinga žmonių susirasti. Tad su profsąjungomis nutarėme, kad susimažinsime algas, bet išsaugosime darbo vietas”, – dėsto antro pagal dydį Lietuvos darbdavio – “Lietuvos geležinkelių” plėtros direktorius Albertas Šimėnas.

Labiausiai iš valstybinių įmonių nukentėjo Lietuvos paštas, pagal darbuotojų skaičių iš trečios vietos 2009 m. nusileidęs į ketvirtą. Lietuvos pašto atstovė Aurelija Jonušaitė tvirtina, kad 2010 m. buvo atleista apie 800 darbuotojų – maždaug 10 proc. O žvilgtelėjus į 2009 m. “Veido” sudarytą didžiųjų darbdavių sąrašą matyti, kad per dvejus metus darbuotojų skaičius susitraukė net dviem tūkstančiais. Lietuvos paštas per šį laikotarpį atleido daugiausiai žmonių. Antroje vietoje pagal atleistų darbuotojų skaičių atsiduria “Pieno žvaigždės” (sumažėjo 945 darbuotojais), trečioje – Ignalinos atominė elektrinė (904 darbuotojais mažiau).

Šiemet žymesnių darbuotojų atleidimo pliūpsnių darbdaviai nebeplanuoja. Tiek valstybinės, tiek privačios įmonės ketina išlaikyti stabilų darbuotojų skaičių, o kai kurie prekybininkai netgi braižo plėtros planus ir žada šiek tiek priimti naujų darbuotojų. Prekybos įmonių asociacijos direktorius Mariaus Busilo teigimu, prekybos atsigavimo ir apyvartos augimo bendrovės tikisi nuo pavasario, tad tuomet turėtų daugėti ir darbuotojų. “Norfos mažmena” ketina atidaryti naujų arba atnaujinti iki 15 parduotuvių, kuriose įdarbins 200–250 darbuotojų, plėsis ir “Iki” prekybos tinklas.

Didžiausias pasaulio darbdavys – “Wal Mart”

Mažmeninės prekybos tinklai tarp didžiausių darbdavių rikiuojasi ir kitose šalyse. Tarkime, Prancūzijoje didžiausias darbdavys yra maisto ir vaistų mažmeninės prekybos gigantas “Carrefour” (476 tūkst. darbuotojų), Didžiojoje Britanijoje – “Tesco” (468,5 tūkst.), o didžiausio pasaulyje darbdavio titulas tenka amerikiečių prekybos tinklui “Wal Mart”, visame pasaulyje įdarbinusiam net 2,1 mln. darbuotojų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas teigia, kad prekybos tinklų įkopimas į didžiausių darbdavių sąrašo viršūnę nestebina, nes šios įmonės teikia darbui imlią paslaugą. Jų veikloje reikia daug rankų darbo, be to, bendrovės taiko masto ekonomiją, leidžiančią pasiekti didžiausią efektyvumą ir konkurencinį pranašumą prieš mažas įmones, teikiančias tą pačią paslaugą. Vis dėlto Europoje prekybos tinklai neužima tiek daug didžiausių darbdavių dešimtuko vietų kaip Lietuvoje. Europoje tarp didžiausių darbdavių įsiveržia ir naftos bendrovės, automobilių gamintojai, o Lietuvoje daugiausiai darbuotojų įdarbinusios paslaugų įmonės.

Bendrovės SIKC projektų įgyvendinimo grupės vadovas Gintaras Bleizgys apgailestauja, kad didžiausių Lietuvos darbdavių dvidešimtuke matyti tik dvi gamybos įmonės – pieno perdirbėjai “Pieno žvaigždės” ir “Žemaitijos pienas”. “Kai prekybininkai mažmenininkai tampa didžiausiais darbdaviais, tai reiškia, kad mūsų prekės realizuojamos Lietuvoje ir šalies eksportas menkas. Lietuvos ekonomika verda savose sultyse. Man labai gaila, jog sąraše nėra stambių gamybos įmonių, nes jei jos būtų didieji šalies darbdaviai, tai reikštų, kad jų produkcija eksportuojama, ir tai valstybėje būtų labai naudinga makroekonominiu lygiu”, – komentuoja G.Bleizgys.

Didžiausių darbdavių sąraše gamintojų pasigenda ir Lietuvos darbdavių asociacijos prezidentas Danas Arlauskas, pridurdamas, kad šis sąrašas atskleidžia ligos užpultos Lietuvos ekonomikos simptomus. “Šis sąrašas kelia blogus jausmus. Tai, jog didieji darbdaviai – prekybos tinklai, akivaizdžiai rodo, kad šis sektorius monopolizuotas. O dėl to kenčia vartotojai, turėdami mažiau pasirinkimo galimybių. Žavėčiausi, jei šiame sąraše būtų dideli ir į eksportą orientuoti subjektai, tarkim, gamykla, gaminanti baldus ar buities prietaisus. Tai, kuo garsėjome praeityje. O dabar iš esmės turime monopolizuotas aptarnavimo sritis”, – nusivylimo neslepia D.Arlauskas.

Jis pabrėžia, kad nors šios įmonės yra dideli darbdaviai ir sumoka daug mokesčių, jos nesukuria didelės pridėtinės vertės ir neduoda didelės naudos Lietuvai. “Jei sąraše būtų tokios įmonės, kurios kurtų didelę pridėtinę vertę, daug pardavinėtų Lietuvos rinkoje, taip padėdamos išstumti importines prekes, labai džiaugčiausi. Kitaip tariant, deklaruojame, kad orientuojamės į naująsias technologijas, žinių ekonomiką, tačiau šis sąrašas rodo, kad nepasiekiame užsibrėžtų tikslų”, – atkreipia dėmesį D.Arlauskas.

Darbo vietos valstybinėse įmonėse neefektyvios?

Tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse tarp didžiausių darbdavių įsiveržia valstybinės geležinkelių ar pašto įmonės bei naftos bendrovės. Didžiausių pasaulio darbdavių sąraše antra vieta tenka “Indijos geležinkeliams”, kuriuose dirba 1,63 mln. darbuotojų, o trečia – Kinijos nacionalinei benzino korporacijai (China National Petroleum Corporation), turinčiai 1,62 mln. darbuotojų.

Lietuvoje jau daugelį metų antras pagal dydį darbdavys – “Lietuvos geležinkeliai”, įdarbinę apie 10,5 tūkst. darbuotojų. G.Kadziauskas valstybinių įmonių atsidūrimą tarp didžiausių darbdavių vertina kaip tam tikrą neefektyvumo pavyzdį, nes rinkoje veikiančios privačios įmonės stengiasi koncentruotis į pagrindines veiklas, pirkdamos rinkoje šalutines, o “Lietuvos geležinkeliai” yra pavyzdys, kai įmonė viską stengiasi daryti pati.

“Valstybinės įmonės yra didžiausi darbdaviai greičiau dėl jų masto, kuris nieko neturi bendro su veiklos efektyvumu. “Lietuvos geležinkeliai” sukuria daug darbo vietų todėl, kad iš pelningos krovinių vežimo veiklos subsidijuoja kitas darbo vietas. Jeigu tie pinigai būtų sumokėti dividendais valstybei, gal jie būtų panaudojami naudingiau. “Lietuvos geležinkeliai” ir bet kuri kita valstybinė įmonė neturi motyvacijos rasti optimalų darbuotojų kiekį, nes šios įmonės nėra veikiamos bankroto rizikos. Tad ir turime situaciją, kad išlaikomos darbo vietos, kurios nesukuria tiek vertės, ir visos ekonomikos bei visų mokesčių mokėtojų lėšų atžvilgiu – tai švaistymas”, – kritikuoja G.Kadziauskas.

Tradiciškai didžiųjų darbdavių sąraše matome ir bankus – SEB ir “DnB Nord”, kurie, D.Arlausko vertinimu, čia taip pat atsiduria dėl rinkoje užimamos oligopolinės padėties. Tuo tarpu G.Bleizgys atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje išsiplėtusių skandinavų kapitalo įmonių pelnai iš čia iškeliauja. “Gerai, kad jie įdiegia vadybos naujovių, gerosios patirties žmogiškųjų išteklių srityje, bet mes dirbame ne sau. Juk kai Lietuvoje buvo sudėtinga su finansais, premjeras važiavo į Skandinavijos valstybes kalbėtis su bankais. Be to, kuo daugiau darbo vietų sukuria bankai, tuo daugiau jie uždirba iš skolinimosi. Sukurtų darbo vietų skaičius užsienio kapitalo bankuose proporcingas Lietuvos gyventojų ir įmonių prasiskolinimo bankams skaičiui”, – mano G.Bleizgys.

Išankstiniais Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, Lietuvos įmonėse šių metų sausio-gegužės mėnesiais įvyko 13 mirtinų (pernai tuo pačiu metu – 18) ir 38 sunkūs (tiek pat ir pernai) nelaimingi atsitikimai darbe. Palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, žūčių darbe sumažėjo beveik 28 proc.

Iš jau ištirtų nelaimių darbe aišku, kad pusė mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko atliekant pavojingus darbus – kertant mišką, dirbant su savaeigiais krautuvais, esant elektros srovės pavojui, dirbant grūdų sandėliavimo talpoje. Dažniausia žūčių priežastis – darbai netinkamai organizuoti ar vykdyti.

Skundų, pranešimų ir paklausimų srautas šiais metais išryškino naujas vyraujančio nusiskundimų pobūdžio tendencijas. Tradiciškai Valstybinė darbo inspekcija gaudavo daug skundų dėl darbo sutarties vykdymo ir darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimų. Šiais metais daugėja nusiskundimų dėl darbo ir poilsio laiko režimo pažeidimų: suminio darbo laiko, pertraukų suteikimo, atostogų suteikimo pagrindų.

Vis daugiau gaunama darbuotojų nusiskundimų dėl darbdavio psichologinės prievartos ir mobingo reiškinio jų darbo vietose.

Kinta ir nelegaliai dirbusių asmenų procentas. Jų ypač sumažėjo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, autoservisuose, o išaugo statyboje – daugiau nei trečdaliu, viešbučiuose ir restoranuose – daugiau nei per pusę, žemės ūkyje – beveik trečdaliu.

Vyriausybė trečiadienį pritarė darbo santykių liberalizavimui ir siūlo Seimui įteisinti pakeitimus. Vyriausybė siūlo taikyti lankstesnį darbo dienos laiko reguliavimą, įteisinti nuotolinį darbą, atsisakyti draudimo dirbti viršvalandžius, suteikti darbuotojams galimybę sustabdyti darbdavio nevykdomus įsipareigojimus, išmokėti dvigubą kompensaciją be išankstinio įspėjimo atleidžiamiems darbuotojams.

Ministro pirmininko tarnyba pranešė, kad Darbo kodekse siūloma leisti plačiau taikyti suminę darbo laiko apskaitą ir nustatyti maksimalią 48 valandų darbo savaitę ir 12 valandų darbo dieną (pamainą) per 4 mėnesių apskaitinį laikotarpį, paliekant bendrus paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio reikalavimus.

Projekte atsisakoma nuostatos, draudžiančios dirbti viršvalandžius.

Numatomi išimtiniai atvejai, kai darbdavys galės skirti dirbti viršvalandinius darbus, o kitais atvejais bus leidžiama juos organizuoti tik darbuotojui raštiškai sutikus, tačiau ne daugiau kaip 4 valandas per dieną ir ne daugiau kaip 120 valandų per metus.

Taip pat siūloma įteisinti galimybę laikinai, ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtose darbo vietose, tačiau tokių sutarčių skaičius negalės viršyti 50 proc. visų darbo vietų skaičiaus.

Be to, darbdavys galės atleisti darbuotoją netaikant išankstinio įspėjimo termino, tačiau privalės išmokėti jam dvigubo dydžio išmoką. Ši nuostata būtų taikoma laikinai – dvejus metus.

Darbo kodekso pataisose numatytas ir darbo sutarties vykdymo sustabdymas, kai darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų darbuotojui arba nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio.

Numatoma įteisinti šakinių streikų skelbimą profesinių sąjungų organizacijos įstatuose nustatyta tvarka.

Vyriausybė taip pat siūlo Seimui reglamentuoti nuotolinį darbą – naudodami informacines technologijas darbuotojai galės dirbti namuose arba kitose jiems priimtinose vietose.

Vyriausybė, siekdama liberalizuoti darbo santykius, siūlo įvesti suminę darbo laiko apskaitą bei leisti darbdaviui jo valia atleisti darbuotoją, jam išmokant didesnę kompensaciją, liberalizuoti streikų skelbimo sąlygas.

Darbo lankstumo klausimus trečiadienį premjeras Andrius Kubilius Vyriausybėje aptarė su Nacionalinį susitarimą pasirašiusiais socialiniais partneriais.

“Man atrodo, kad artėjame prie labai konstruktyvių sprendimų, kurie yra labai svarbūs rūpinantis geresnėmis galimybėmis kurti darbo vietas, ir tai liečia darbo santykius”, – trečiadienį po susitikimo su socialiniais partneriais žurnalistams sakė A.Kubilius.

Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis teigė, jog Darbo kodekse siūloma įvesti suminę darbo laiko apskaitą – ne daugiau kaip 48 darbo valandų per savaitę kartu su viršvalandžiais, tačiau darbo diena negalėtų būti ilgesnė kaip 12 valandų.

“Tai reiškia, kad vieną dieną, priklausomai nuo gamybos proceso, darbas vyktų 6 valandas, kitą dieną – 8. Ši nuolaida yra padaryta. Visi sutarė, kad tai yra svarbu”, – dėstė D.Matulionis.

Pasak kanclerio, taip pat numatoma sudaryti galimybę darbuotoją atleisti darbdavio valia, tačiau būtų draudžiamas diskriminacinis atleidimas.

“Kitaip tariant, žmogus gali būti atleistas ir rytoj, bet jam turi būti mokama dviguba išeitinė (kompensacija – BNS)”, – kalbėjo D.Matulionis.

“Mes galvojame, kad dviguba išeitinė kompensacija sunkmečiu yra pakankama kompensacija atleidimo atveju. Darbdavys darbuotoją gali atleisti be didelių problemų”, – teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Anot D.Matulionio, taip pat ketinama liberalizuoti streikų skelbimo sąlygas, tačiau, pasak A.Černiausko, tam šiuo metu priešinasi darbdaviai.

Pasak D.Matulionio, šie pakeitimai Darbo kodekse galėtų būti priimti jau Seimo pavasario sesijoje.