Arūnas BRAZAUSKAS
Gegužės pirmąją, Tarptautinę darbo dieną, minime ir Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą (ES). Žodžiai „darbas“ ir „Europa“ norom nenorom susiję tuo, kad emigracija iš Lietuvos į ES vyksta daugiausia ieškant geriau apmokamo darbo.

Šiame „Veido“ numeryje bent keli straipsniai skirti dabarties ir ateities dirbančiųjų problemoms. Esant įspūdingiems migracijos mastams jaučiamas tam tikrų profesijų trūkumas. Valstybė patvirtino 27 profesijų sąrašą, pagal kurį galima pasikviesti ir įdarbinti šalyje reikiamus specialistus. Ar daug jų reikia? Asociacijos „Infobalt“ teigimu, per artimiausius metus, pavyzdžiui, IT sektoriuje trūks 8 tūkst. specialistų, o Lietuvos švietimo sistema nepajėgi patenkinti tokio poreikio.

Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas, primena prognozes: iki 2035 m. Lietuvoje bus automatizuota pusė dabar esančių darbų. Kompiuteriai ir robotai pakeis vidurinio lygio vadovus, paprastus apskaitininkus, kasininkus ir pan.

Kaip tai vyksta jau dabar, aprašyta straipsnyje, skirtame pasitikėjimu paremtai prekybai. Antai Švedijoje atidaryta pirmoji pasaulyje parduotuvė be darbuotojų. Pirkėjas, naudodamasis specialia telefono programėle, bet kuriuo paros metu gali pasiimti reikiamų prekių, nuskenuoti jų kodus ir nusipirkti. Tokia sistema nėra kokia naujiena. Atėjęs į didelę parduotuvę, pirkėjas prie durų pasiima telefono dydžio skenerį, paskui su visais pirkiniais juda prie kurios nors kasos – dažniausiai automatinės. Darbuotojų tokioje parduotuvėje reikia mažiau.

Kitas pavyzdys. Sistema „Uber“ ne vien išstumia tradicinius taksi, bet ir akivaizdžiai parodo, kad nereikalingi biure sėdintys žmonės, kurie priima užsakymus telefonu ir perduoda juos taksistams.

Savitarna ir skaitmena išstumia fotojuostelių gamybą. „Instagram“ programėlę 2010-aisiais parašė Kevinas Systromas ir Mike‘as Kriegeris. Tai buvo veltui platinamas priedas, ilgainiui pritaikytas kelioms operacinėms sistemoms. Kada 2012-aisiais „Facebook“ už milijardą dolerių nupirko „Instagramą“, pastarosios kompanijos būstinėje San Fransiske tedirbo 13 darbuotojų.

O juostinių fotoaparatų gigantė „Eastman Kodak“, įsikūrusi Ročesteryje, Niujorko valstijoje, tuo metu judėjo bankroto kryptimi ir uždarinėjo gamybą. „Kodak“ ėmė kovoti dėl išlikimo dar praėjusio šimtmečio 10-ajame dešimtmetyje: krintant fotojuostelių pardavimui kompanija susitelkė į skaitmeninę fototechniką, skaitmeninį spausdinimą. Išsipardavimas dengė nuostolius. Už daugiau nei pusę milijardo dolerių „Kodak“ pardavė patentų „Apple“, „Facebook“, „Amazon“, „Microsoft“, „Samsung“ ir kt. kompanijoms. „Kodak“ tapo į aptarnavimą orientuota kompanija. Didžiosios kino studijos nuperka kažkiek kino juostų. 2016-aisiais paskelbta apie legendinės filmavimo kameros „Kodak Ektra“ (1941 m.) atgimimą išmaniojo telefono pavidalu. Bankroto pavyko išvengti.

Per visas tas kovas dėl išlikimo „Kodak“ uždarė 13 gamyklų, 130 fotolaboratorijų, buvo atleista 47 tūkst. žmonių. Kas juos pakeitė? Juk ne tie 13 „Instagram“ darbuotojų?

Galima sakyti, kad fotojuostelių gamintojus ir ryškintojus pakeitė… liaudies masės. Žmonės patys fotografuoja, patys keičia fotografijų kokybę – ryškina, blukina, tamsina, šviesina. Patys dalijasi nuotraukomis be rėmelių. Iš tautosakos nyksta sąvoka „Kodako momentai“ – įamžinimo verti veidai, įvykiai, peizažai.

Įžengėme į asmenukių (angl. „selfie“) epochą, kai tereikia turėti išmanųjį telefoną, o juostelių ryškintojai, rėmelių gamintojai ir atvirukus pristatantys paštininkai nereikalingi. Nelabai reikalingi ir meną kuriantys fotografai: nuo 2000 iki 2012 m. fotografų JAV žiniasklaidoje sumažėjo 43 proc. – nuo 6171 iki 3493 žmonių (profesionalų gildijos skaičiuoja tiksliai).

Po kelių dešimtmečių lietuviai galbūt keisis ne vien įspūdingomis asmenukėmis, bet ir savos gamybos daiktais. Kas įdomesnio dizaino batą atspausdins erdviniu spausdintuvu, kas paspirtukus su elektros varikliu garaže štampuos tokiu pat būdu. Tik nedės jie tų prekių ant Gariūnų prekystalių, o pardavinės, tarkime, per „Alibaba“ sistemą. Koks skirtumas, kur tada bus šio internetinio turgaus būstinė – Hangdžou, Kinijoje, kaip dabar, ar dėl globalizacijos ir mažesnių biuro išlaikymo sąnaudų „Alibaba“ persikels į Gariūnus.

Bet lietuviai ištikimi papročiams. Vargu ar dėl tokių permainų Gegužės 1-oji bus pervadinta Tarptautine nedarbo diena.