Darbo birža pripažįsta, kad atliekama bandomoji sistemos eksploatacija, tad ji dirba kiek lėčiau, o besiregistruojantiesiems tenka ilgiau palaukti. “Projektas dar nėra užbaigtas. Šiuo metu intensyviai taisomos klaidos ir trūkumai. Yra keletas problemų, susijusių su duomenų, perkeltų iš senos sistemos, loginėmis klaidomis, kurios operatyviai sprendžiamos”, – pripažįsta ESF projekto “Elektroninių viešųjų paslaugų visuomenei teikimo perkėlimas į internetinę erdvę – Edbirža” atstovė Birutė Valmantienė. Tačiau, pasak jos, ateityje sistema neva palengvins naudojimąsi el. paslaugomis ir leis taupyti. Sukurtos naujos ir modifikuotos esamos el. paslaugos verslui ir gyventojams, duomenys sujungti į vieningą Lietuvos darbo biržos duomenų bazę, bus užtikrintas greitesnis pasikeitimas duomenimis su kitomis institucijomis, didesnis duomenų saugumas ir prieinamumas. Nauja sistema nereikalauja atskiro programinio diegimo, nes veikia per interneto naršyklę. Projekto organizatoriai ir įgyvendintojai tikina, kad ilgainiui bus sutaupyta lėšų, nes vietoj 46-iose teritorinėse darbo biržose ir jų skyriuose naudojamų duomenų bazių serverių ir šešių serverių Lietuvos darbo biržoje, bus naudojami iš viso tik šeši serveriai Lietuvos darbo biržoje.
Informacinės sistemos kūrimas kainavo 5,8 mln. Lt, iš jų 85 proc. – ES lėšos, likusieji – valstybės biudžeto. Pagal garantinius UAB “Alna Software” įsipareigojimus, sistemai tobulinti numatyti dveji metai. Taigi darbo biržos klientai dar kelis mėnesius turės stumdytis ilgesnėse nei įprastai eilėse.

Kvalifikacijos neturinčių arba ją praradusių bedarbių mokymas darbo rinkos mokymo centruose yra visiškai neefektyvus: valstybei šie darbo biržos organizuojami mokymai kasmet atsieina apie 100 mln. Lt, tačiau po jų įsidarbina labai mažai – tik apie penktadalį bedarbių.
Rudenį turėtų įsigalioti nauja tvarka: bedarbiai gaus simbolinius pinigų kuponus, kuriuos įteiks darbdaviui, o šie įsipareigos už tai patys pasirinktą bedarbį mokyti ir po to jį dar ir pas save įdarbinti. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktoriaus Viktoro Majausko, kuponai bus skirtingos vertės (gali būti ir 1000 Lt, ir 5000 Lt – nelygu sąnaudos), bet svarbiausia bus tai, kad darbdavys ne tik gaus lėšų mokymui, bet ir galės susirasti būtent tokį darbuotoją, kokio jam reikia. Bedarbis, darbdavys ir darbo birža turės pasirašyti trišalę sutartį. Tuo tarpu valdiškuose mokymo centruose bus rengiami tik tos kvalifikacijos darbuotojų, kurių poreikis rinkoje yra didelis, grupių mokymai. Įstatymo projektui jau pritarė Vyriausybė, dabar laukiama Seimo verdikto.
V.Majausko teigimu, bedarbių perkvalifikavimo poreikis vis didės. “Valstybės lėšomis 2012 m. numatoma perkvalifikuoti apie 20 tūkst. žmonių, nors aš manau, kad to reikės net 120 tūkst. Kaip buvęs įmonių vadovas matau, kad grįžta laikai, kai tekdavo griebti kiekvieną, norintį dirbti: verslui teks imti iš biržos nekvalifikuotus žmones ir patiems juos išmokyti”, – prognozuoja V.Majauskas.
Darbo rinką greitu metu pasieks ir daugiau naujovių: eilėje laukia ir nelegalaus darbo įstatymas, ir ketinimai kontroliuoti registruotų bedarbių gaunamas pajamas bei nemokėti pašalpų, jei bus duomenų, kad gaunamos pajamos nelegaliu būdu. “Biržoje registruojasi net milijonierių žmonos, bet kol kas nieko negalime padaryti. Nemažai yra ir tokių, kurie dirba užsienyje, o į biržą atsižymėti pasiunčia giminaitį. Be to, biržoje didžiausias antplūdis būna pirmadienį, kai nedirba Gariūnai”, – vardijo V.Majauskas.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gegužės 26 d. šalyje buvo registruota 247,8 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,46 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Teritorinės darbo biržos per savaitę bedarbio statusą suteikė 4,1 tūkst. asmenų – 8,1 proc. mažiau negu ankstesnę. Jaunesnių kaip 25 m. amžiaus bedarbių įregistruota 769.

Daugiausia bedarbiais tapo nedirbę iki 3 mėnesių – 45,2 proc., turi ilgesnę kaip 2 metų darbo pertrauką – 23,2 proc., nedirbo nuo pusės iki dvejų metų – 12,8 proc., niekur nedirbę – 8,6 proc. ir 3,2 proc. nedirbo nuo 3 iki 6 mėnesių – 3,2 proc. Likusią dalį sudaro dirbę pagal verslo liudijimus (5 proc.), buvę įmonių savininkai (2 proc.).

Vertindamas situaciją darbo rinkoje, Lietuvos darbo biržos direktoriaus Mindaugas Petras Balašaitis pabrėžė, jog keičiantis duomenimis su Valstybine socialinio draudimo fondo valdyba ir Statistikos departamentu, matyti, kad nuosekliai daugėja dirbančių žmonių ir registruotų laisvų darbo vietų.

Gegužės 20-26 dienomis teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 5,1 tūkst. bedarbių.

Darbdaviai per savaitę registravo 3,8 tūkst. laisvų darbo vietų – šiek tiek mažiau nei ankstesnę.

Beveik 1,7 tūkst. darbo ieškančių žmonių nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Daugiausia bedarbių – 55,2 proc. pradėjo veiklą įsigiję verslo liudijimus, 30,1 proc. dirbs viešuosius darbus, 11,4 proc. dalyvaus užimtumo rėmimo priemonėse.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo mokamos 33,5 tūkst. (arba 13,5 proc.) registruotų bedarbių. Naujų paskirta 1,57 tūkst. Baigta mokėti beveik 2,3 tūkst. bedarbių, iš jų 33,5 proc. (760 asm.) mokėjimas baigtas anksčiau laiko, jiems įsidarbinus.

Lietuvos darbo biržos registre gegužės 19 d. buvo 253,7 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,73 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Teritorinės darbo biržos per savaitę bedarbio statusą suteikė 4,5 tūkst. asmenų – 11,1 proc. mažiau nei ankstesnę. Jaunų iki 25 metų bedarbių įregistruota 856. Tarp bedarbiais tapusių daugiausia nedirbusių iki 3 mėn. – 45,3 proc., kas ketvirtas bedarbiu įregistruotas asmuo turi ilgesnę kaip 2 metų darbo pertrauką – 24,5 proc., nedirbo nuo pusės iki dvejų metų – 11,5 proc., niekur nedirbę – 7,6 proc. ir nedirbo nuo 3 iki 6 mėnesių – 3,6 proc. Likusią dalį sudaro dirbę pagal verslo liudijimus (5,9 proc.), buvę įmonių savininkai (1,4 proc.) ir ūkininkai.

Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, komentuodamas situaciją darbo rinkoje, sakė, jog tendencijos yra akivaizdžiai gerėjančios – paskutiniai savaitės duomenys rodo nuosaikų įdarbinimo augimą. “Skatindami savarankišką darbo paiešką ir intensyvindami tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, mes padėjome įsidarbinti 5,7 tūkst. bedarbių, kai analogišku laikotarpiu 2010 metais į aktyvią veiklą sugrįžo 1,5 tūkst. mažiau bedarbių”. – sakė M. P. Balašaitis.

Darbdaviai registravo laisvų darbo vietų panašiai kaip ir praėjusią savaitę – 4,4 tūkst.

Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 2,1 tūkst. žmonių. Daugiausia bedarbių – 54,6 proc. įsigijo verslo liudijimus, 33,1 proc. dirba viešuosius darbus, 8,5 proc. dalyvauja užimtumo rėmimo priemonėse, 2,3 proc. mokysis profesijos.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo mokamos 34,3 tūkst. (arba 13,6 proc.) registruotų bedarbių. Naujų paskirta 1807. Per savaitę baigta mokėti beveik 2,7 tūkst. bedarbių, iš jų 35,6 proc. anksčiau laiko, nes jie įsidarbino.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gegužės 12 d. šalyje buvo registruota 259,8 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 12,01 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Gegužės 6-12 dienomis teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 6 tūkst. bedarbių. Kasdien į aktyvią veiklą grįžo 1206 bedarbiai.

Darbdaviai praėjusią savaitę registravo 4,3 tūkst. laisvų darbo vietų – šiek tiek mažiau nei ankstesnę, tačiau 1,7 tūkst. daugiau nei 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta beveik 2,7 tūkst. bedarbių. Daugiausia bedarbių – 62,8 proc. įsigijo verslo liudijimus, 25,9 proc. nusiųsta į viešuosius darbus, 6,6 proc. įdarbinta subsidijuojant, 2,3 proc. dalyvaus įgūdžių įgijimo rėmimo programoje, 1,7 proc. mokysis profesijos.

Teritorinės darbo biržos per savaitę bedarbio statusą suteikė 5 tūkst. žmonių, iš jų – 877 yra jaunesni nei 25 metų.

Daugiausia bedarbiais tapo nedirbę iki 3 mėnesių – 45,3 proc., 23,7 proc. turi ilgesnę kaip 2 metų darbo pertrauką, 11,9 proc. nedirbo nuo pusės iki dvejų metų, 7 proc. – niekur nedirbę ir 3,2 proc. nedirbo nuo 3 iki 6 mėnesių. Likusią dalį sudaro dirbę pagal verslo liudijimus (7,7 proc.), įmonių savininkai (1,2 proc.) ir buvę ūkininkai.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo mokamos beveik 35,2 tūkst. (arba 13,6 proc.) registruotų bedarbių. Naujų paskirta 1630, baigta mokėti beveik 2,7 tūkst. bedarbių, iš jų 35,4 proc. anksčiau laiko, nes jie įsidarbino.

Kauno teritorinės darbo biržos duomenimis, per balandžio mėnesį Kauno mieste ir rajone buvo skelbiamos 2367 laisvos darbo vietos – šis skaičius, palyginus su kovo duomenimis, padidėjo 14,6 proc.

Balandį nedarbo lygis Kauno regione, palyginus su kovo rodikliu, sumažėjo 0,85 proc. ir siekė 11,5 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Biržos aptarnaujamos teritorijos nedarbo rodikliai balandžio gale buvo vieni mažiausių Lietuvoje.

Gegužės 2 d. duomenimis, Kauno teritorinėje darbo biržoje buvo registruota apie 49,3 tūkst. bedarbių. Kauno mieste ir rajone per balandį užregistruoti 2089 bedarbiai (22,5 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį). Apie 90 proc. šių bedarbių užregistruota Kauno mieste.

Pasak Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjos Ingos Balnanosienės, balandžio mėnesį Kauno mieste ir rajone įdarbinti 2765 ieškantys darbo asmenys (22,3 proc. daugiau nei kovą).

Daugiausiai pasiūlymų sulaukė pardavimo, produkto vadybininkai, gyventojų surašinėtojai, instruktoriai, buhalteriai, apskaitininkai, administratoriai, mokytojai, transporto, verslo paslaugų vadybininkai, statybos inžinieriai, geodezininkai, matininkai, programuotojai. Nekvalifikuotiems darbuotojams dažniausiai siūlytos pagalbinio ar sandėlio darbininko, valytojo, pakuotojo ir kroviko darbo vietos.

Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsti 294 Kauno miesto ir rajono gyventojai. Iš jų 255 darbo biržos klientai – į remiamojo įdarbinimo priemones, o 561 asmuo pradėjo darbinę veiklą įsigijęs verslo liudijimus.

Teritorinės darbo biržos Jonavos skyrius balandžio mėnesį registravo 293 bedarbius, nedarbo lygis čia sumažėjo apie 1 proc. (iki 13,4 proc.). Daugiau žmonių balandį įsidarbino (tai pavyko 428 biržos klientams). Ženkliai daugiau atsirado laisvų darbo vietų – per mėnesį jų registruota 393 – 64,4 proc. daugiau nei kovą. Biržos skyrius 112 asmenų įtraukė į aktyvias darbo rinkos politikos priemones (77,8 proc. daugiau nei praėjusį mėnesį), o savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 106 darbo ieškojusieji jonaviškiai. Darbdaviai pageidavo miško ir kitokių darbininkų bei statybininkų.

Kėdainių skyriuje nedarbo lygis praeitą mėnesį sumažėjo apie 1,6 proc.: registruoti 365 darbo neturintys asmenys (5,7 proc. mažiau nei kovą). Skyriuje įregistruotos 469 laisvos darbo vietos ( 1,33 karto daugiau nei pirmą pavasario mėnesį), o balandį įdarbintų asmenų buvo 609 – 1,26 karto daugiau nei kovą. Į aktyvias darbo rinkos politikos priemones nusiųsti 78 kėdainiškiai, 85 – pradėjo darbinę veiklą pagal verslo liudijimą. Daugiau šansų įsidarbinti turėjo darbininkai, daržovių augintojai, medelyno darbuotojai.

Raseinių skyriuje 2011 m. balandžio mėnesį įregistruoti 245 bedarbiai (palyginus su kovo mėn., 9,3 proc. mažiau). Įregistruotos 276 laisvos darbo vietos, įdarbinti 335 asmenys. Į aktyvias darbo rinkos politikos priemones nusiųsti 52 raseiniškiai, savarankiškai dirbti pagal verslo liudijimą pradėjo 28. Daugiausiai darbo pasiūlymų gauta nekvalifikuotiems ir miško darbininkams.

Kaišiadorių skyriuje situacija taip pat gerėjo: nedarbo lygis sumažėjo 0,1 proc. ir siekė 14,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų, biržos duomenų bazėje įregistruotos 162 laisvos vietos. Per balandį įdarbinti 256 asmenys (82,9 proc. daugiau nei kovą). Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 8 asmenys.

Biržos Prienų skyriuje per mėnesį įregistruotas 161 bedarbis (19,5 proc. mažiau nei kovą), palyginus su praėjusiu mėnesiu, įregistruota 63,5 proc. daugiau laisvų darbo vietų (206). Darbą gavo 207 asmenys (61,7 proc. daugiau nei kovo mėnesį). Aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 83 asmenys (43,1 proc. daugiau). Kaip ir kitose vietovėse, taip ir Prienuose, daugiausiai darbo pasiūlymų sulaukė darbininkai.

Registruotas nedarbas balandį mažėjo visoje šalyje. Lietuvoje gegužės 1-ąją registruota 269,3 tūkst. bedarbių – 24,2 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir beveik 61 proc. mažiau nei 2010 metais, rodo naujausi Darbo biržos pateikti duomenys.

Bedarbiai sudaro 12,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų – 1,1 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį. Šalies teritorinių darbo biržų klientais per mėnesį tapo 17,8 tūkst. žmonių – 12,5 proc. mažiau negu kovą.

Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų buvo registruota bedarbiais Alytaus teritorinėje darbo biržoje -15,2 proc. Mažiausiai bedarbių registruota Kauno teritorinėje darbo biržoje – 11,5 proc. Daugiausiai bedarbių yra Ignalinos (19,5 proc.), Zarasų (18,4 proc.), Vilniaus (17,6 proc.) ir Alytaus (17,5 proc.) rajonų savivaldybėse. Iš didmiesčių daugiausia bedarbių buvo Panevėžyje (13,8 proc.), mažiausiai – Šiaulių mieste (9,7 proc.).

Balandį darbdaviai pateikė 23,5 tūkst. laisvų darbo vietų – trečdaliu daugiau nei kovą. Daugiausia galimybių įsidarbinti praėjusį mėnesį turėjo teritorinėse darbo biržose įsiregistravę statistikai, pardavėjai, dažytojai, miškininkai ir medienos ruošos darbuotojai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, virėjai, pardavimo vadybininkai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai.

Per mėnesį savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėnesių, pradėjo per 5,7 tūkst. bedarbių – 57 proc. daugiau negu kovą ir daugiau kaip 2 kartus nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones balandį nusiųsta 5,3 tūkst. asmenų. Daugiausia jų – 3,7 tūkst. dirba viešuosius darbus, 809 darbo rinkoje papildomai remiami asmenys įdarbinti subsidijuojant, 345 – dalyvauja darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje, 209 – pradėjo mokytis.

“Pastarųjų savaičių darbo rinkos rodikliai akivaizdžiai rodo gerėjančią situaciją darbo rinkoje. Palyginti su kovu, net 50 proc. daugiau bedarbių (per 27,5 tūkst.) sugrįžo į darbo rinką. Ypač išaugo terminuoto darbo pasiūlymų – per mėnesį tokių darbo vietų skaičius beveik padvigubėjo (9 tūkst.). Sezoninių darbų pasiūla šiemet atsirado ankstyvą pavasarį, tačiau dar daugiau sezoninio darbo pasiūlymų tikimasi sulaukti gegužę. Šiemet jaučiamas ir didesnis bedarbių susidomėjimas sezoniniais darbais”, – apžvelgdamas tendencijas rinkoje, teigė Lietuvos darbo biržos (LDB) direktorius Mindaugas Petras Balašaitis.

LDB vadovo teigimu, pastarosiomis dienomis daug dėmesio sukėlusios nuo gegužės 1 dienos atsiveriančios Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos kol kas mūsų šalies teritorinėse darbo biržose EURES nesulaukė ypatingo bedarbių susidomėjimo. Viena priežasčių – šios šalys konkrečiai įvardijo, ko jos pageidauja – tai informacinių technologijų specialistų, inžinierių, socialinės pagalbos ir slaugos sektoriaus darbuotojų, o darbdaviai reikalauja dokumentų, patvirtinančių įgytą kvalifikaciją, ir vokiečių kalbos žinių.

Teigiami pokyčiai darbo rinkoje tolygiai mažina ir bedarbių skaičių. Lietuvoje balandžio 28-ąją registruota 271,2 tūkst. bedarbių – 4,7 tūkst. mažiau nei ankstesnę savaitę, rodo naujausi Lietuvos darbo biržos pateikti duomenys. Bedarbiai sudaro 12,54 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Per trumpąją darbo savaitę į darbo rinką sugrįžo 4,3 tūkst. bedarbių. Kasdien pradėjo dirbti 1079 buvę darbo biržos klientai.

Balandžio 22-28 dienomis darbdaviai pateikė 3,4 tūkst. naujų darbo pasiūlymų: kasdien – po 846 darbo vietas.

Teritorinės darbo biržos į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiuntė beveik 1,4 tūkst. bedarbių. Daugiausia jų – 56,7 proc. pradėjo savarankišką veiklą – įsigijo verslo liudijimus, 24,2 proc. dirbs viešuosius darbus, 10,6 proc. įdarbinta subsidijuojant, 4,9 proc. dalyvaus įgūdžių įgijimo rėmimo programoje, 2 proc. – mokysis profesijos.

Teritorinės darbo biržos per keturių dienų darbo savaitę bedarbio statusą suteikė 3,5 tūkst. asmenų. Jaunų bedarbių iki 25 metų įregistruota 646.

Daugiausia tarp bedarbiais tapusių yra nedirbusių iki 3 mėnesių – 45 proc., 23,5 proc. turi ilgesnę kaip 2 metų darbo pertrauką, 12,7 proc. nedirbo nuo pusės iki dvejų metų, 7,4 proc. – niekur nedirbę ir 4,1 proc. – nuo 3 iki 6 mėnesių. Likusią dalį sudaro dirbę pagal verslo liudijimus -5,8 proc., įmonių savininkai- 1,3 proc. ir buvę ūkininkai.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo mokamos beveik 37,3 tūkst. (arba 13,8 proc.) registruotų bedarbių. Naujų paskirta 1,4 tūkst. Baigta mokėti beveik 2,2 tūkst. bedarbių, iš jų 29,1 proc. – anksčiau laiko, jiems įsidarbinus.

Šių metų ketvirtąją balandžio mėnesio savaitę registruotų bedarbių skaičius smuktelėjo 5,9 tūkst. ir siekė 275,9 tūkst. arba 12,76 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, balandžio 15-21 d. į darbą rinką buvo integruota kiek daugiau kaip 5,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių.

Šiuo laikotarpiu darbdaviai įregistravo 4,3 tūkst. laisvų darbo vietų. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta per 1,7 tūkst. asmenų. Iš jų 51,5 proc. įsigijo verslo liudijimus, 28,8 proc. pradėjo dirbti viešuosius darbus, 15,7 proc. dalyvaus užimtumo rėmimo priemonėse, 2,6 proc. asmenų – profesinio mokymo programoje.

Bedarbio statusas per savaitę suteiktas 4,6 tūkst. asmenų, iš kurių kas penktas asmuo buvo jaunesnis kaip 25 metų amžiaus.

Daugiausia bedarbiais tapo asmenys, nedirbę iki 3 mėnesių – 42,7 proc., 23,6 proc. turi ilgesnę kaip 2 metų darbo pertrauką, 14 proc. nedirbo nuo pusės iki dvejų metų, 9,4 proc. – niekur nedirbo ir 3,4 proc. nedirbo nuo 3 iki 6 mėnesių. Likusią dalį sudaro dirbę pagal verslo liudijimus – 5,3 proc., įmonių savininkai – 1,5 proc. ir buvę ūkininkai.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo mokamos beveik 38,1 tūkst. (13,8 proc.) registruotų bedarbių. Naujų paskirta 1972. Baigta mokėti beveik 2,7 tūkst. bedarbių, iš jų 36 proc. anksčiau laiko, nes jie įsidarbino.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) vakar apskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimą grąžinti Vidą Šlekaitį į Lietuvos darbo biržos (LDB) direktoriaus postą.

Praėjusių metų kovą V.Šlekaitį iš pareigų atleido tuometis socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys. Argumentai – nerūpestingumas ir aplaidumas, jam buvo paskirtos trys nuobaudos.

Įsakymą dėl V.Šlekaičio atleidimo buvęs ministras pasirašė gavęs finansinio bei veiklos audito išvadas. “Galiu atsakingai pareikšti, kad netvarka Darbo biržoje buvo didžiulė, lėšos švaistytos į kairę ir į dešinę”, – LŽ yra sakęs R.Dagys.

„Lietuvos žinios“ rašo:

V.Šlekaitis LDB vadovo kėdės atlaisvinti nepanoro, todėl atleidimą apskundė VAAT. Praėjusią savaitę teismas buvusio LDB vadovo skundą patenkino iš dalies: papeikimas buvo panaikintas, o tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – pakeista į griežtą papeikimą. Teismas nurodė V.Šlekaitį grąžinti į pareigas. “Valstybės tarnybos įstatyme labai aiškiai suformuluota, kas laikoma šiurkščiu tarnybiniu pažeidimu. Teismas, analizuodamas nurodytus pažeidimus, nerado, kad tai yra labai šiurkštūs pažeidimai, už kuriuos galima skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Tie tarnybiniai nusižengimai, teismo nuomone, buvo neadekvatūs paskirtoms nuobaudoms”, – po teismo posėdžio aiškino VAAT atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

“Norime atkreipti dėmesį, kad teismas skirtų tarnybinių nuobaudų buvusiam LDB vadovui V.Šlekaičiui nepanaikino – teismas jį pripažino padarius tarnybinius nusižengimus, tai nebuvo kvestionuojama, tačiau skyrė švelnesnes bausmes. Su tuo ministerija nėra linkusi sutikti, todėl ginčijamas nuobaudų adekvatumas pažeidimams”, – LŽ sakė SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė. Ji teigė dar negalinti pasakyti, kada bus nagrinėjamas ministerijos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas apeliacinis skundas ir kas teisme atstovaus SADM.

Jeigu SADM pralaimėtų teismus, V.Šlekaičiui grįžus vadovauti LDB, jam turėtų būti išmokėta didžiulė kompensacija už priverstines pravaikštas.

LŽ jau skelbė, kad jo alga atskaičius mokesčius buvo apie 6,5 tūkst. litų. Tad buvusiam direktoriui iš mokesčių mokėtojų kišenės tektų sumokėti daugiau kaip 130 tūkst. litų.

V.Šlekaitis LDB vadovavo 17 metų. Šiuo metu jos direktoriaus pareigas eina konkursą laimėjęs buvęs Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Mindaugas Petras Balašaitis.

„Verslo žinios“ informuoja:

“Po poros savaičių į Lietuvos darbo biržos direktoriaus kėdę gali sugrįžti Vidas Šlekaitis, buvęs biržos vadovas. Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad p. Šlekaitis Rimanto Jono Dagio, tuometinio socialinės apsaugos ir darbo ministro, sprendimu be pagrindo buvo atleistas iš darbo. Buvusiam direktoriui iš mokesčių mokėtojų kišenės įpareigota sumokėti už priverstinę pravaikštą beveik 130.000 Lt.
„Taip, teismas grąžino mane į darbą ir po 14 dienų aš ruošiuosi grįžti ir dirbti“, – VŽ patikina p. Šlekaitis.”

“Veidas”: Praėjusią savaitę pasiūlėte keisti Gyventojų užimtumo įstatymą: ilgalaikius bedarbius, nedirbusius ilgiau nei tris metus, privalomai siųsti į viešuosius darbus, o jei šie atsisakytų – nebetektų bedarbio statuso ir socialinių garantijų. Kuo bloga esama tvarka?

M.B.: Dėl žmonių, kurie turi pakankamai kvalifikacijos, yra išsilavinę, jokių problemų nekyla. Problemų kyla dėl tų, kurie nenori eiti dirbti bet kokių darbų, nes jiems atrodo, kad kai kuriuos darbus dirbti pernelyg žema. Man tai tiesiog kelia nuostabą. Bet yra ir tokių, kurie prašo viešųjų darbų ir nejaučia pažeminimo, jei jiems mainais už socialinę pagalbą tenka kažkaip atsidėkoti valstybei, visuomenei.

Pavyzdys – susiklosčiusi padėtis po Lietuvą nusiaubusios audros, kai buvo išvartyta daug medžių. Žmonės, kuriems buvo pasiūlyta eiti dirbti tų darbų (juos organizavo savivaldybės), to beveik nedarė. Nemažai išsiųstųjų į viešuosius darbus tai susirgo, tai dar kokią priežastį susigalvojo.

Mano nuostata tokia: tai, ką visuomenė suneša mokesčų pavidalų, gali būti skiriama laikinų sunkumų patiriantiems žmonėms, t.y. tiems, kurie neteko darbo dėl kvalifikacijos ir panašių priežasčių, kuriems sunku integruotis į darbo rinką. Tokiems žmonėms pagalba reikalinga.

Tačiau esama paramos sistema pradėta naudotis ne visai doriems tikslams. Yra tokių ilgalaikių bedarbių, dėl kurių galime sakyti, kad jie tikrai ne vien iš pašalpos gyvena.

“Veidas”: Jūsų idėjai pritaria ir premjeras, tačiau juk labai svarbu, kad žmonės į viešuosius darbus nebūtų siunčiami automatiškai, neįvertinus jų galimybių. Koks Jūsų požiūris?

M.B: Registracija darbo biržoje taip pat nėra privaloma. Taigi teigti, kad mes kažką darytume priverstinai, – negalima.

“Veidas”: Ar skirtingų profesijų, skirtingos kvalifikacijos bedarbiams būtų siūlomi skirtingi viešieji darbai, ar visi turėtų eiti kasti griovių, šluoti gatvių?

M.B.: Didelio pasirinkimo gal ir nėra. Tačiau ateityje reikia pagalvoti ir apie tai, kad jei mokytojas prarado darbą, tai jis nebūtinai turi eiti gatvių šluot. Galbūt jis gali kažką mokyti. Šiandien tas darbų ratas gana siauras. Galbūt galime išnaudoti žmogaus žinias ir prasmingiau: jei bedarbiu tapo inžinerinių technologijų specialistas, gal galime panaudoti jo žinias mokydami žmones dirbti kompiuteriu. Ir tai būtų galima laikyti kažkokiu prisidėjimu, atsiskaitant už valstybės paramą.  Griovių visi kasti tikrai neturėtų.