Du mėnesius Lietuvos darbo biržos direktoriumi dirbantis Mindaugas Petras Balašaitis sakosi prie naujo darbo pripratęs per dešimt minučių, tačiau prie neigiamo požiūrio į darbo biržą – niekaip. Tad kaip naujasis vadovas keis požiūrį į darbo biržą: gerindamas jos darbą ar tik piktindamasis neigiamu požiūriu ir neigdamas problemas?

VEIDAS: Darbo biržos gebėjimas atlikti savo funkcijas kelia abejonių ne tik bedarbiams, bet ir premjerui. Kaip vertinate jo idėją dalį darbo biržos funkcijų perduoti privačioms kompanijoms, kurios rūpintųsi ne pašalpų mokėjimu, o žmogaus įdarbinimu?

M.P.B.: Neturima pakankamai informacijos. Darbo birža užsiima ne tik pašalpų mokėjimu, jos funkcijos labai plačios, o viešojoje erdvėje formuojamas tikrovės neatitinkantis įvaizdis, nes žmonės iš darbo biržos tikisi daugiau, nei ji kartais pajėgi atlikti.

VEIDAS: Tačiau tokią nuomonę premjeras Andrius Kubilius susidarė remdamasis konkrečia darbą praradusio savo sūnaus patirtimi. Ne iš vieno darbą praradusio aukštąjį išsilavinimą turinčio žmogaus teko girdėti, kad darbo birža tepasiunčia į privačią įdarbinimo agentūrą, ir tuo jos funkcijos baigiasi.

M.P.B.: Ne, čia baigiasi tik informacija, kuri pasiekia jus. Nekonkuruojame su privačiomis įdarbinimo bendrovėmis, bet dirbame kaip partneriai. Tam tikrą darbą atlieka ir privačios bendrovės, ir pats žmogus turi siekti įsidarbinti. Dėl premjero sūnaus pavyzdžio, tai turbūt leisite man nekomentuoti aukštesnių asmenų pareiškimų. O jei grįšime prie ministro pirmininko idėjos perduoti dalį darbo biržos funkcijų privačiam verslui, tai puikiai žinau, kas yra privatus verslas, ir neneigsiu, kad jis dirba efektyviau. Tačiau nemanau, kad privatizuoti galima visas darbo biržos funkcijas, anaiptol – pasiektume gerą rezultatą, jei gerai pasvėrus darbo biržos ir privačių įdarbinimo įstaigų pastangos būtų suvienytos. Kurias funkcijas reikėtų perduoti privačiam sektoriui? Nagrinėsime, teiksime pasiūlymus ministerijai. Nenoriu daryti neatsargių pareiškimų.

VEIDAS: Tačiau ar darbo birža pertvarko savo darbą, kai per krizę keičiasi jos klientų kontingentas – padaugėjo kvalifikuotų, išsilavinusių bedarbių?

M.P.B.: Nepasikeitė tas bedarbio portretas, neklaidinkime vieni kitų. Turime 38–39 proc., kurie darbą prarado ne vakar, bet tik vakar prisiregistravo biržoje. Ar galima vadinti dabartinės ekonominės padėties pasekme, kai registruojame žmogų, kuris nedirbo daugiau nei dvejus metus? Taip, esama labai aukštos kvalifikacijos specialistų, kurių profilis gal yra labai siauras, ir iš tikrųjų sunku jiems pagelbėti rasti darbą. Šiandien situacija tokia: darbo rinkoje darbuotojų poreikis yra, pasiūla didesnė nei anksčiau, bet nukrito samdos kaina ir geras specialistas už ją dirbti neina. O tendencijos kinta kasdien – keičiasi darbų paklausa ir pasiūla, dabar keičiasi nedarbo statistikos tendencijos dėl privalomojo sveikatos draudimo. Žinoma, galima įžvelgti ir tai, kad padaugėjo kvalifikuotų bedarbių, bet negalima suabsoliutinti, jog dabar visi 300 tūkst. bedarbių turi aukštą kvalifikaciją. Deja, turime labai didelį procentą ir nekvalifikuotų, ir nemotyvuotų dirbti bedarbių.

VEIDAS: Tačiau bedarbiai skundžiasi, kad darbo birža juos siunčia į įmones, kurios siūlo net ne mažą atlyginimą, o vokelius, arba siūlo darbą, kuris visai neatitinka darbo ieškančio žmogaus kvalifikacijos. Ar darbo biržos darbuotojai skatinami ieškoti bedarbiams realių darbo vietų, o ne atvirkščiai?

M.P.B.: Kai kartais žmonės sako girdėję šnekant ką troleibuse, tai sakau, kad reikėjo iki galo pakalbinti žmogų tame troleibuse ir išsiaiškinti. Ar darbo birža tokios informacijos negauna? Gauname, net tokios, kad įstaigoje, į kurią nusiuntėme bedarbį, žmonės visai negauna atlyginimų ar jie vėluoja. Tai šiandien nėra stebuklas – sunkmetis vienus palietė labiau, kitus mažiau. Neatmetame galimybės, kad šiandien Lietuvoje egzistuoja ir vokeliai. Tačiau negaliu prisiimti atsakomybės už tas įmones. Klausiate, ar sudarome tokių darbdavių juoduosius sąrašus? Nesu teisėjas ar seklys – informuojame atitinkamas įstaigas, tačiau juodųjų sąrašų nesudarinėjame. Be to, kiekvienas darbdavys turi teisę pasitaisyti.

VEIDAS: Ar negaila bedarbių, kurie, siuntinėjami pas tokius darbdavius, praranda ir bedarbio išmokas?

M.P.B.: Man gaila tų, kurie visai negauna pinigų, bet jei bedarbis įsidarbino įstaigoje, kuri bankrutuoja, nuo to niekas neapsaugotas. Negaliu neigti to, kas gamtoje egzistuoja.

VEIDAS: Ar Jums atrodo normalu, kad bedarbių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo kursuose buhalteris mokomas buhalterijos, kvalifikuotas darbuotojas – kirpėjo darbo, o verslumo mokymo kursuose bedarbiai neišgirsta konkrečių patarimų?

M.P.B.: Buhalteris – tokia specialybė, kurios turi mokytis visą gyvenimą. O dėl verslumo, tai teko sutikti gyvenime žmonių, kurie skundėsi, kad jiems nepavyko verslas. Bet darbo birža negalėtų prisiimti “nuopelnų”, kodėl per dvi savaites iš bedarbio nepadarėme verslininko. Tai, ko gero, neįmanoma.

VEIDAS: Tai gal ir neverta tokiems neįmanomiems projektams leisti milijonų?

M.P.B.: Vieniems mokslas duoda daugiau, kitiems mažiau. Ne paslaptis, yra tokių, kuriems nieko neduoda. O jei vertinsime, ar investicija į žinias atsiperka, ar ne, pasakykite, kiek pinigine išraiška kainuoja mokytas ir kiek nemokytas, tada pasakysiu, kiek į tai investavome, ir taip suskaičiuosime, ar atsiperka. Vertinti žinių atsiperkamumo negalima vien sudedant du skaičius. Neįrodysite man, kad mokytis yra blogai.

VEIDAS: Nė neketinu, tik klausimas, ar tai reikia daryti už valstybės ir ES mūsų valstybei skirtus pinigus nedarbui mažinti. Be to, ar tie kursų vadovai pakankamai kvalifikuoti, jei jie atsirenkami pagal tai, kas pasiūlė mažiausią kainą?

M.P.B.: Mūsų funkcija – darbo jėgą pritaikyti prie kylančių rinkos poreikių. Ir ne viską lemia kaina. Galima brangiai išsimokslinti ir nelabai įgyti žinių. Bet teiksime siūlymus, kad būtų atsisakyta praktikos atsirinkti kursų lektorius pagal kainą. Prastą specialistą brangiai pasamdyti gali, bet gero pigiai – ne.

VEIDAS: Ekspertai sako, kad kovoti su nedarbu subsidijuojant naujas darbo vietas neefektyvu, nes verslas steigia darbo vietas ne dėl subsidijų, o dėl ekonominių priežasčių. Ar sutinkate su tokiomis išvadomis?

M.P.B.: Daugelis tų, kurie vadina savo ekspertais, neturi pirminės informacijos apie darbo biržą, todėl kai kurių ekspertų vertinimai man kelia nuostabą. Subsidijavimas yra pagalba, kuria kai kam pavyks pasinaudoti. Ar mes ją šiandien privalome taikyti? Ko gero, taip. Bet, žinoma, ne kiekvieną verslininką galima išgelbėti subsidijuojant.

VEIDAS: O kaip vertinate siūlymus dėl darbo rinkos liberalizavimo? Ar tai gali padėti spręsti nedarbo problemą?

M.P.B.: Pagal lig šiol sukauptą savo patirtį manau, kad tai būtų pakankamai veiksminga priemonė. Šiandien dažniau įdarbiname pagal terminuotas sutartis, nes darbdaviai bijo daryti ryžtingus žingsnius nebūdami tikri dėl ateities. Žinoma, tas liberalizavimas turi būti protingas, kad neprivestų prie blogų padarinių.

VEIDAS: Kuriuos dabar dirbančių darbo grupių nedarbui mažinti siūlymus vertinate kaip perspektyvius? Kokie Jūsų paties receptai, kaip mažinti nedarbą?

M.P.B.: Aš – už rinkos liberalizavimą. Neišvengiamai reikia taikyti priemones, remiančias jaunimo įdarbinimą. Visi siūlymai geri, o kurie priimtiniausi ir kuriuos mes pajėgūs taikyti, bus atrinkta.

VEIDAS: Kiek padaugėjo bedarbių, kai pareikalauta mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį? Kokį nedarbo procentą prognozuojate metų pabaigoje?

M.P.B.: Ar visi, kurie ateina registruotis dėl privalomojo sveikatos draudimo ir pretenduoja į bedarbio statusą, yra bedarbiai? Atskirkime du terminus – bedarbis ir nedirbantis. Ar visi bedarbiai yra nedirbantys? Procentų neišvedinėjau, bet jei pusamžis žmogus visai neturi specialybės ir jokio darbo stažo, man kelia tam tikrų pamąstymų. O mano prognozės tokios: užsiregistravusių darbo biržoje, turinčių bedarbio statusą žmonių gali daugėti, o realiai nedirbančių mažės. Tačiau kokio jie bus statuso, ar mokės mokesčius, atsakyti ne mano jėgoms. Labai bijau, kad nebūtų piktnaudžiaujančiųjų, ir tam ateityje skirsime daug dėmesio.

VEIDAS: Kokie planuojami struktūriniai Lietuvos darbo biržos pokyčiai siekiant pagerinti institucijos darbą?

M.P.B.: Numatyta įsteigti dešimt teritorinių darbo biržų, o likusioms 36-ioms reikės persiorganizuoti į teritorinių biržų struktūrinius padalinius su labai apibrėžtomis konkrečiomis funkcijomis, atokiose vietovėse dirbs mobiliosios klientų aptarnavimo grupės. Pirminiais skaičiavimais, sumažės maždaug 10–13 proc. personalo, bet ne dirbančiųjų su klientais, o administracijos sąskaita. Administracinės sąnaudos privalės mažėti, o daugiau lėšų skirsime informacinėms technologijoms, aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms – darbo vietoms subsidijuoti, viešiesiems darbams, mokymams.

VEIDAS: Beje, ar prieš pradėdamas dirbti darbo biržoje buvote kada į ją užėjęs?

M.P.B.: Prieš keletą metų ne tik buvau užėjęs, bet ir užsiregistravęs kaip bedarbis, tiesa, nepilną mėnesį. Ar darbo birža man pagelbėjo? Taip – suteikė informacijos, suformavo požiūrį. Ko gero, kai kurios reformos dabar kyla iš to, ką tada pajutau apsilankęs darbo biržoje.