AFP

Premjeras Andrius Kubilius sudarė darbo grupę, kuriai pavedė ištirti Lietuvos universitetų tinklą ir pateikti siūlymus dėl jo optimizavimo būdų.

“Šios peržiūros tikslas – pasiūlyti tokį Lietuvos universitetų plėtros institucinį modelį, kuris padėtų Lietuvos mokslui ir studijoms konkuruoti tarptautinėje erdvėje”, – teigiama Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pranešime spaudai.

Naujas modelis turėtų padėti sustiprinti dėstytojų ir mokslininkų potencialą, tikslingiau naudoti biudžeto lėšas, pagerinti studijų kokybę, plėtoti aukšto lygio mokslinius tyrimus.

Darbo grupei pavesta įvertinti Vilniuje ir Kaune esančią valstybinių universitetų, jų filialų koncentraciją ir specializaciją, studijų krypčių aprėptį ir turimą mokslinių tyrimų bei studijų infrastruktūros bazę ir objektyvias galimybes ją plėtoti.

Pasiūlymai dėl universitetų tinklo optimizavimo premjerui turi būti pateikti iki šių metų rugsėjo 30 dienos.

Šiuo metu iš 13 valstybinių universitetų, veikiančių keturiuose miestuose, šeši įsikūrę Vilniuje, penki – Kaune. Kai kurie universitetai turi filialus kituose miestuose.

“Neretai jų studijų programos konkuruoja dėl studentų su pagrindinėmis aukštosiomis mokyklomis. Dalis jų yra siaurai specializuoti ir neturi galimybių teikti kokybiškų universalių ar tarpdisciplininių studijų, suformuoti stiprių mokslo tyrimų grupių, organizuoti kokybiškų magistro studijų”, – teigiama ŠMM pranešime.

Jame pabrėžiama, kad Lietuva neturi tiek resursų, kad būtų galima sukurti kelias kokybiškas studijų ir tyrimų bazes viename mieste, nes investicijos į mokslinius tyrimus ir net studijas yra labai brangios.

“Tikimasi, kad susijungę universitetai, turėdami stipresnes dėstytojų grupes ir mokslinių tyrimų bazę, studentams galės siūlyti platesnį ir kokybiškesnį spektrą pasirenkamųjų dalykų, gretutinių studijų ar specializacijų. Mažiau lėšų reikės bendriesiems dalykams organizuoti, administracijai išlaikyti”, – tvirtina ŠMM.

Ministerijos teigimu, universitetų integracijos keliu jau eina panašaus dydžio kaip Lietuva šalys Danija ir Suomija.

Premjero sudarytai darbo grupei vadovauja Investuotojų forumo Lietuvoje valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas. Jai priklauso asociacijos “Žinių ekonomikos forumas” tarybos narys Aleksandras Abišala, Lietuvos projektų vadybos asociacijos prezidentas Alfredas Chmieliauskas, Twente universiteto (Olandija) vyriausia mokslo darbuotoja Liudvika Leišytė, Viešosios politikos ir vadybos instituto vyresnysis analitikas Žilvinas Martinaitis, bendrovės “Alna” valdybos narys Valentinas Milaknis, visuomenės veikėjas, poetas Kornelijus Platelis, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė,  ”Lietuvos Junior Achievement” valdybos pirmininkas Šarūnas Skyrius, Europos humanitarinio universiteto prorektorė plėtrai Irena Vaišvilaitė, Fizinių ir technologijos mokslų centro Funkcinių nanomedžiagų skyriaus vedėjas Ramūnas Valiokas.

Vyriausybė ketina sudaryti ekspertų darbo grupę, kuri spręs dėl Strasbūro teismo sprendimo Rolando Pakso byloje įgyvendinimo. Tačiau labai skubių sprendimų nežadama.

Teisės ekspertai turėtų svarstyti, ar būtinos Konstitucijos pataisos įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kad per apkaltą pašalintam asmeniui draudimas visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą yra neproporcingas.

Premjeras ir teisingumo ministras pirmadienį atsisakė prognozuoti, ar įstatymai bus pakeisti taip, kad partijos “Tvarka ir teisingumas” vadovas europarlamentaras Rolandas Paksas jau 2012 metais galėtų dalyvauti Seimo rinkimuose.

Premjeras Andrius Kubilius po Vyriausybės pasitarimo pranešė, kad po savaitės bus pateiktas sprendimas dėl specialios darbo grupės įkūrimo.

Konservatorių lyderis pabrėžė, kad Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas nevertino pačio apkaltos proceso.

“Teismas pasakė, kad Lietuva turėjo visas konstitucines galias sprendimui dėl apkaltos priimti. Priimtas vienintelis sprendimas, kad draudimas būti renkamam Seimo nariu (…) negali galioti visam gyvenimui, tai neatitinka proporcingumo principo. Todėl turės būti rastas toks sprendimas, kuris atitiktų proporcingumo principą. Toks draudimas turėtų būti taikomas tik tam tikram ribotam laikui”, – kalbėjo A.Kubilius.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sakė, kad darbo grupės ekspertai turėtų pateikti galimus sprendimus politikams, tačiau jos darbo pernelyg skubinti nevertėtų.

Anot ministro, po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo paaiškėjo, kad Lietuvoje nėra nubrėžta aiškaus santykio tarp Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

“Ekspertams reikės nemažai pasukti galvą, kaip tuos dalykus suderinti – ar taisyti Konstitucijos tekstą, ar priimti kitus sprendimus”, – kalbėjo teisingumo ministras.

“Skubėti tikrai nėra kur, reikia sprendimus priimti operatyviai, bet lėkti kaip akis išdegus tikrai nereikia”, – tvirtino R.Šimašius.

Anot jo, pagal Strasbūro teismo praktiką, valstybės turi per 6 mėnesius informuoti, kokių žingsnių ketina imtis.

“Jeigu Lietuva liepos pradžioje pasakytų, koks planas, tai būtų dar ne per vėlu”, – sakė R.Šimašius.

Paklaustas, ar įstatymai gali būti pakeisti iki Seimo rinkimų 2012 metais, ministras atsakė: “Be abejo, gali, bet ar tai geriausias kelias, nedrįsčiau to pasakyti”.

Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas praėjusį ketvirtadienį paskelbė, jog Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

Teisės ekspertai kol kas neturi bendros nuomonės, ar po Strasbūro teismo sprendimo reikės keisti Konstituciją.

Svarstoma, kad po šios bylos turi būti nustatytas laiko limitas, kuriam pasibaigus per apkaltą pašalintas asmuo vėl galėtų būti renkamas į parlamentą. Nuo laiko limito priklausytų, ar R.Paksas galės dalyvauti jau kituose rinkimuose į Seimą.

Diskusijų objektu turėtų būti klausimas, ar toks asmuo galėtų eiti kitas pareigas, pavyzdžiui, prezidento, ministro ar žemesnius postus, kur reikalinga priesaika.

Per mažiau nei dvejus metus – daugiau kaip šimtas darbo grupių. Taip sparčiai premjeras Andrius Kubilius dalijo joms užduotis. Analitikų nuomone, šios grupės neturi perspektyvų, nes, užuot pagreitinusios svarbių sprendimų priėmimo procesą, tik vilkina jį, teigia “Lietuvos žinios”

Pirmą darbo grupę premjeras A.Kubilius subūrė dar 2008 metų gruodį ir pavedė jai pateikti siūlymus, kokius įrašus būtų tikslinga iškalti skulptoriaus Tado Gutausko monumente “Vienybės medis”. Jis iškilo Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio proga. Užduotys, kaip deramai paminėti svarbias sukaktis, datas ar įvykius, buvo pateiktos ir kitoms darbo grupės.

Naujausiajai nurodyta parengti Česlovo Milošo 100-ųjų gimimo metinių minėjimo programos projektą.

Natūralu, kad sunkmečiu premjerui labiausiai rūpėjo specialistų nuomonė ekonomikos, energetikos, finansų ir socialiniais klausimais. Darbo grupių nariai taip pat rimtai analizavo korupcijos ir kontrabandos klestėjimo sąlygas, siūlė, kokių priemonių būtina imtis siekiant jas pakirsti.

Tačiau premjerui, pasak dienraščio, rūpėjo ir ne tokie proziški dalykai. Vienai darbo grupei buvo pavesta pateikti siūlymus dėl Lietuvos įsitraukimo į Europos kosmoso agentūros veiklą.

Kaip teigė ministro pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas Giedrius Kazakevičius, darbo grupės – įprastas instrumentas, užtikrinantis tarpžinybinį bendradarbiavimą.

“Jas galima vertinti kaip Vyriausybės lygiu vykdomą projektinį valdymą. Grupės vadovas – lyg vadybininkas, turintis asmeninę atsakomybę, kad problema būtų išspręsta”, – pabrėžė vicekancleris. Anot jo, tokia veiklos organizavimo forma taikoma daugelyje valstybių.

G.Kazakevičius aiškino, kad kiekviena darbo grupė veiklą baigia atsiskaitydama arba premjerui, arba Vyriausybei. Sprendimą, ką daryti toliau, priima arba ministras pirmininkas, arba jis būna kolegialus.

G.Kazakevičius sakė neįžvelgiantis ryšio tarp darbo grupių gausos ir daugybės problemų valstybėje.

Vicekancleris teigė, jog ekspertams, kuriuos leidžiama pasitelkti sudėtingus klausimus analizuojantiems grupių nariams, nėra finansiškai atlyginama.

“Man nežinoma, kad būtų kokia nors mokėjimo praktika”, – tvirtino G.Kazakevičius.

“Mane labai kritikuodavo už tas darbo grupes, ypač A.Kubilius”, – prisiminė ekspremjeras socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Pasak jo, Vyriausybės veikloje tokios grupės yra neišvengiamos, ypač kai reikia spręsti kokius nors ginčytinus klausimus.

G.Kirkilas mano, jog šiai Vyriausybei tiek daug darbo grupių reikia ir dėl to, kad Ministro pirmininko tarnyboje panaikintas Teisės departamentas – jo funkcijas perduotos Teisingumo ministerijai.

Finansų analitiko Rimanto Rudzkio nuomone, tiek buvę premjerai, tiek dabartinis Vyriausybės vadovas A.Kubilius piktnaudžiauja darbo grupėmis.

“Užuot priėmus greitus ir efektyvius sprendimus, einama paprasčiausiu keliu – kuriama grupė ir problema nustumiama neribotam laikui”, – teigė analitikas.

Jei tokių grupių vis dėlto reikia, jos, anot R.Rudzkio, turėtų būti kuriamos pagal kitokį modelį. Specialistus, kuriuos į grupę deleguoja ministerijos, tuo laikotarpiu derėtų atleisti nuo tiesioginių pareigų.

“Tai tam tikras proto šturmas: dvi dienas pasėdėtų nuo ryto iki vakaro, pateiktų siūlymą ar sprendimą ir vėl grįžtų į darbo vietas”, – dėstė R.Rudzkis.

“Žmogiškieji ištekliai naudojami nepaprastai neefektyviai”, – įsitikinęs analitikas.