BFL

V.Uspaskichas Lietuvos televizijos (LTV) laidoje “Savaitė” sekmadienį paneigė ankstesnius savo teiginius, kad su A.Zuoku nesutariama dėl postų.

“Nežiūrint Artūro Zuoko kompetencijos, galimybių, jo energijos ir t.t., mes pamatėme, kad tai yra ne komandos narys ir aš galvoju, šioje vietoje jis daug kur pralaimi ir šio egzamino, aš galvoju, Artūras kaip tik ir neišlaikė”, – kalbėjo V.Uspaskichas.

“Tada, kada pradėjo jis skaldyti mūsų frakciją, apdirbinėti kiekvieną mūsų frakcijos narį, aš kaip komandos narys, partijos vadovas, negaliu su tuo susitaikyti ir todėl buvo priimtas sprendimas – komandos žlugimas neatsipirksi jokiais pinigais ir jokiais postais. Todėl tas visas samprotavimas viešojoje erdvėje, kad mums trūksta postų, kad mums trūksta kažkokių tai pinigų, mes pasakėme, kad mes geriau eisim į opoziciją, bet niekam neleisim, niekam nevalia žlugdyti mūsų komandą”, – teigė jis.

Anot jo, ginčas kilo ne dėl postų. DP savivaldybėje turi du vicemerus iš trijų, du administracijos direktoriaus pavaduotojus iš trijų ir tris komitetų pirmininkus iš aštuonių.

“Tada, kada mes paskelbėme, t.y. pirmadienį, kad mes stabdome įgaliojimus savo šioje koalicijoje, mums buvo tokių netiesioginių pasiūlymų, net ir administracijos vadovo postas. Iš tikrųjų, J.Pinskus sako “tai gal mes imame?”, bet aš pasakiau “ne”. Mes specialiai neimame, kadangi ne dėl postų šis ginčas išėjo”, – teigė V.Uspaskichas.

“Net ir “Vilniaus vandenis” jie mums galėtų atiduoti – nesvarbu. Mums, sudėjus visa tai ir mūsų komandą ant svarstyklių, mums tai – nieko nekainuoja, komanda mums svarbiau. Nors ir visų ūkinės veiklos įmonių vadovų postus ir jų valdybas pasiūlytų, aš nesutiksiu. Nežinau, galbūt frakcija, bet aš – ne”, – tvirtino jis.

Valdančiąją koaliciją Vilniuje sudaro 12 A.Zuoko suburto judėjimo TAIP atstovų, aštuoni “darbiečiai”, penki socialdemokratai ir du Rusų aljanso nariai. A.Zuokas į mero postą balandį išrinktas 26 sostinės politikų balsais iš 51.

"Veido" archyvas

Jo darbotvarkėje numatyta išklausyti partijos lyderio Artūro Paulausko ir Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho pranešimus bei priimti nutarimą “Dėl Naujosios sąjungos (socialliberalų) reorganizavimo”.

Gegužės viduryje NS taryba pritarė partijos prisijungimui prie vienos didžiausių opozicinių partijų – Darbo partijos.

“Laikas konsoliduoti politines jėgas, nes tas susmulkėjimas leidžia vešėti populistinėms partijoms, mulkinančioms žmones. Tik stiprios partijos šiandien gali spręsti valstybinio lygio uždavinius, ugdyti politinę klasę, o ne atsitiktinius vienos kadencijos politikus”, – per tarybos posėdį sakė vieną atstovą Seime turinčios NS pirmininkas A.Paulauskas.

Prisijungus socialliberalams bus išlaikytas Darbo partijos pavadinimas, A.Paulauskui bus siūlomas Darbo partijos vicepirmininko, prezidiumo ir tarybos nario postas bei vieta partijos kandidatų į Seimą dešimtuke.

A.Paulauskas ketina tapti partijos, kurios lyderį prieš penkerius metus pavadino užsienio specialiųjų tarnybų instrumentu, nariu.

2006 metų balandį per spaudos konferenciją neseniai Seimo pirmininko posto netekęs NS vadovas tvirtino, kad Darbo partijos vadas V.Uspaskichas ir pašalintas prezidentas Rolandas Paksas yra užsienio specialiųjų tarnybų instrumentai.

“Aš manau, kad jie nėra savarankiškos figūros. Turiu pagrindo manyti, kad jų veiksmais siekiama parodyti, jog mūsų valdžia nesugeba valdyti valstybės”, – teigė A.Paulauskas.

Tuomet jis nesukonkretino, kokios užsienio šalies ar šalių specialiosios tarnybos, jo nuomone, “režisuoja” V.Uspaskicho ir R.Pakso veiksmus. A.Paulauskas sakė išvadą apie “režisierių” iš svetur ranką darąs ne tik remdamasis asmeniniais pastebėjimais, bet ir Lietuvos specialiųjų tarnybų informacija, kurią gaudavo būdamas Seimo pirmininku.

“Darbiečiai” šiuo metu Seime turi dešimt atstovų, socialliberalai – vieną. Per vasario pabaigoje vykusius savivaldos rinkimus Darbo partija iškovojo 165 mandatus, Naujoji sąjunga – 52.

NS įkurta 1998 metų balandžio 25 dieną. Nuo pat įkūrimo su nedidelėmis pertraukomis partijos pirmininku buvo eksprokuroras A.Paulauskas.

BFL

Vilniaus apygardos teismas (VAT) ketvirtadienį nusprendė skirti psichiatrinę ekspertizę vienai iš teisiamųjų vadinamojoje Darbo partijos (DP) byloje Vitalijai Vonžutaitei.

Ekspertams teismas pateikė klausimus apie moters sveikatos būklę ir galimybę dalyvauti teismo procese. Ekspertizę pavesta atlikti Teismo psichiatrijos instituto Kauno skyriui. Nutartis skirti ekspertizę paskelbta uždarame teismo posėdyje.

Ekspertizę skyrusi teismo kolegija bylos nagrinėjimą atidėjo iki rugsėjo 5 dienos.

VAT aštuonis mėnesius po to, kai buvo panaikintas kito teisiamojo DP lyderio europarlamentaro Viktoro Uspaskicho teisinis imunitetas, negali pradėti nagrinėti bylos iš esmės, nes į posėdžius neatvyksta V. Vonžutaitė – iš pradžių dėl nėštumo, paskui dėl sveikatos problemų pagimdžius.

Skirti teisiamajai psichiatrinę ekspertizę paprašė Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas.

Prokuroras norėtų sužinoti, ar kaltinamoji gali stoti prieš teismą ir atsakyti už savo veiksmus. Ekspertams nusprendus, kad V. Vonžutaitės teisti negalima, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, jai būtų skiriamas priverstinis gydymas. Pasak S. Versecko, V. Vonžutaitė susirgo ne įtariamo nusikaltimo padarymo metu.

Prokuroras taip pat mano, jog reikėtų atlikti medicininį auditą Baltijos ir Amerikos klinikoje. Mat šios įstaigos medikai gydo kaltinamąją ir išduoda pažymas teismui apie pacientės sveikatos būklę bei galimybę dalyvauti teismo procese.

Baltijos ir Amerikos klinikos medikai teismui anksčiau yra pranešę, kad V.Vonžutaitės gydymas gali trukti apie metus. Senatis Darbo partijos byloje sueis 2014-aisiais.

DP byla VAT vyksta su itin ilgomis pertraukomis. Po daugiau nei metų pertraukos ji į teismo salę grįžo pernai spalį, tačiau tuomet posėdis atidėtas, nes neatvyko Darbo partijos pirmininko V.Uspaskicho advokatas Vytautas Sviderskis ir V. Vonžutaitės gynėjas Arūnas Petrauskas.

Prieš tai šios bylos teismas nenagrinėjo daugiau kaip metus, nes tapęs Europos Parlamento nariu V.Uspaskichas buvo įgijęs teisinę neliečiamybę. Praėjusių metų rugsėjo pradžioje Europos Parlamentas panaikino jo teisinę neliečiamybę.

Baudžiamojoje byloje kaltinimai pateikti buvusioms partijos darbuotojams V. Vonžutaitei, Marinai Liutkevičienei, V. Uspaskichui bei Darbo partijos frakcijos Seime seniūnui Vytautui Gapšiui. Šio teisinį imunitetą Seimas yra panaikinęs anksčiau. Kaltinimai taip pat pateikti juridiniam asmeniui – Darbo partijai.

“Darbiečių” lyderis 2006 metų rugpjūtį pripažinus jį įtariamuoju daugiau nei metus nuo Lietuvos teisėsaugos slapstėsi Rusijoje.

Darbo partija įtariama neįtraukusi į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. išlaidų bei nesumokėjusi apie 4 mln. litų mokesčių.

BFL

Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) taryba šeštadienį pritarė jungimuisi su viena didžiausių opozicinių partijų – Darbo partija.

Socialliberalai aptarė partijų jungimosi proceso eigą, reorganizavimo sąlygas, partijų teritorinių skyrių susijungimo tvarką, priėmė deklaraciją “Dėl politinių jėgų – Naujosios sąjungos (socialliberalų) ir Darbo partijos – konsolidavimo”, pranešė NS atstovė spaudai Ina Karablikova.

“Laikas konsoliduoti politines jėgas, nes tas susmulkėjimas leidžia vešėti populistinėms partijoms, mulkinančioms žmones. Tik stiprios partijos šiandien gali spręsti valstybinio lygio uždavinius, ugdyti politinę klasę, o ne atsitiktinius vienos kadencijos politikus”, – per tarybos posėdį sakė vieną atstovą Seime turinčios NS pirmininkas Artūras Paulauskas.

Socialliberalų tarybos posėdyje dalyvavęs Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys teigė tikįs, kad šis žingsnis atneš politinių dividendų, džiaugėsi sklandžia derybų eiga.

Pagal Naujosios sąjungos įstatus, partijos reorganizavimo klausimus sprendžia suvažiavimas, jis vyks birželio 18 dieną. Tuomet ir bus priimtas galutinis sprendimas dėl socialliberalų prisijungimo prie “darbiečių”.

Tokį sprendimą Darbo partijos taryba yra priėmusi balandžio 17-ąją.

Prisijungus socialliberalams bus išlaikytas Darbo partijos pavadinimas, A. Paulauskui bus siūlomas Darbo partijos vicepirmininko, prezidiumo ir tarybos nario postas bei vieta partijos kandidatų į Seimą dešimtuke.

“Darbiečiai” šiuo metu Seime turi dešimt atstovų, socialliberalai – vieną. Per vasario pabaigoje vykusius savivaldos rinkimus Darbo partija iškovojo 165 mandatus, Naujoji sąjunga – 52.

BFL

Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, juose triumfuotų socialdemokratai ir Darbo partija, rodo naujienų portalo delfi.lt užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” atlikta apklausa.

Šiuo metu valdantieji konservatoriai turėtų tenkintis ketvirtąja vieta, liberalai vos peržengtų 5 proc. rinkimų barjerą, o liberalcentristai minėto barjero neperžengtų.

Iš viso balsuoti nenorėtų 34,9 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Panaši partijų populiarumo tendencija tęsiasi jau ne vieną mėnesį.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nepraranda populiarumo ir pirmauja jau ne vieną mėnesį. Balandį už šią partiją balsą buvo linkę atiduoti 13 proc. rinkėjų, kovą – 13,1 proc., vasarį – 14,4 proc., sausį – 11,5 proc., pernai gruodį – 12,4 proc., pernai lapkritį – 11,7 proc.

Darbo partijai savo balso balandį nebūtų pagailėję 11,2 proc. žmonių, kovą – 11 proc., vasarį – 10,7 proc., sausį – 10,9 proc., pernai gruodį – 12,2 proc., pernai lapkritį – 11,5 proc.

Nežymiai per tą patį laikotarpį svyravo parama partijai “Tvarka ir teisingumas”. Šį balandį už “tvarkiečius” būtų balsavę 9 proc. rinkėjų, kovą – 9,3 proc., vasarį – 8,6 proc., sausį – 9,2 proc., praėjusių metų gruodį – 8,7 proc., lapkritį – 7,7 proc.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingas irgi kito nežymiai. Pavyzdžiui, balandį už konservatorius būtų balsavę 7,6 proc. gyventojų, kovą – tie pat, vasarį – 6,3 proc., sausį – 5,1 proc., pernai gruodį – 5,7 proc., lapkritį – 6 proc.

Ilgalaikės apklausų tendencijos rodo, kad Liberalų sąjūdis balansuoja ties patekimo į Seimą riba, kuri siekia 5 proc. visų į rinkimus atėjusių rinkėjų balsų

Apklausa buvo atlikta balandžio 9 – 16 dienomis. Buvo apklausti 1005 respondentai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas pareiškė, jog “darbiečių” paramą Vilniaus mero rinkimuose Artūras Zuokas gavo su sąlyga, kad ateityje nekurs naujos partijos ir nekandidatuos į Seimą.

Antradienio vakarą Lietuvos radijo laidoje “Dienos tema” paklaustas, ar yra sąlygų, kad A.Zuokas nekandidatuotų į Seimą, nekurtų naujos politinės partijos, “darbiečių” lyderis atsakė: “pataikėte į dešimtuką”.

“Taip, aš kalbėjau su A.Zuoku tuo klausimu ir kalbėjau visiškai objektyviai todėl, kad jis priešrinkiminėje kampanijoje kalbėjo – jiems nereikia politikos, jam nereikia politinės organizacijos, jis yra nepriklausomas, nepartinis kandidatas, jis formuoja būtent tokį sąrašą”, – sakė V.Uspaskichas.

“Aš pasirašant šitą dalyką sakiau: mes tave palaikysim iki tol, kol tu tarnausi būtent vilniečiams ir nesikiši per daug į politiką. Nori prisiimti Vilniaus, Lietuvos sostinės, ūkį, prisiimk, mes padėsim, neapgaudinėk rinkėjų. Tai yra tiesa”, – kalbėjo Europos Parlamente dirbantis Darbo partijos lyderis.

Jis pažymėjo, kad “darbiečiams” parėmus naująją sostinės valdančiąją koaliciją susiformavo trapi dauguma, ir ši situacija yra palanki norint prižiūrėti “šiek tiek, gerąja prasme, avantiūristiško” mero veiklą.

“Aš galvoju, laimės vilniečiai, būtent vilniečiai todėl, kad jis turi daug idėjų ir tos idėjos bus prižiūrėtos iš valdančiosios daugumos partnerių. Jis stiprus lyderis, o tai, kad jis turi trapią daugumą, reiškia, jog jis bus pakankamai kontroliuojamas”, – dėstė V.Uspaskichas.

“Darbiečių” lyderis sakė ir prieš, ir po balsavimo Vilniuje renkant merą raginęs A.Zuoką į valdančiąją koaliciją kviesti konservatorius.

A.Zuokas trečiadienį dienraštyje “Lietuvos rytas” paskelbtame interviu paklaustas, ar neplanuoja su savo sukurtu judėjimu dalyvauti Seimo rinkimuose, sakė, jog pagrindinis jo “tikslas šiandien – darbas miestui”.

“Šis postas – ne kokia nors tarpinė stotelė ar tolesnės politinės karjeros tramplinas”, – teigė naujasis sostinės meras.

Sekmadienį posėdžiavusi Darbo partijos taryba sostinės “darbiečius” dėl valdančiosios koalicijos sudarymo įgaliojo derėtis su konservatoriumi Raimundu Alekna ir nepriklausomų kandidatų koaliciją į Vilniaus tarybą atvedusiu Artūru Zuoku.

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas sostinėje norėtų matyti A.Zuoko bloko, konservatorių bei “darbiečių” koaliciją, tačiau sako turintis mažai vilčių, kad A.Zuokas ir R.Alekna sutars dirbti kartu.

“Tai būtų idealiausias variantas – A.Zuokas, konservatoriai ir Darbo partija. Bet, tiesą sakant, aš jau prarandu viltį, kad tokia koalicija įmanoma. Todėl mes savo partijos narius įpareigojame derėtis su abiem, ir kuriems pavyks surinkti aritmetinę daugumą, visų pirma, su tais ir kalbėsimės”, – BNS sakė V.Uspaskichas.

Jis tvirtino, jog griežta Darbo partijos sąlyga – kad mero postas atitektų arba R.Aleknai, arba A.Zuokui, ir jokiu būdu “tvarkiečiams” ar lenkams.

Po Darbo partijos tarybos buvo išplatintas pranešimas, kuriame griežtai atmesta galimybė “tiesiogiai derėtis su partija “Tvarka ir teisingumas”, kaip nepatikimais partneriais, bei su Lenkų rinkimų akcija”, tačiau “darbiečiai” neprieštarautų šių partijų atstovų buvimui vienoje ar kitoje valdančiojoje daugumoje.

“Mūsų sąlyga, kad meras būtų arba A.Zuokas, arba R.Alekna, ir nebūtų jokių kombinacijų, kai merais siūlomi mandatų mažiau taryboje turintys “tvarkiečiai” ar V.Tomaševskio blokas”, – sakė V.Uspaskichas.

Darbo partija dalyvaudama koalicijoje norėtų gauti vicemero ir savivaldybės administracijos direktoriaus arba dviejų jo pavaduotojų postus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Vilniaus miesto skyrių sueiga yra pritarusi iniciatyvai sostinėje koaliciją sudaryti su “darbiečiais”, “tvarkiečiais” ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio bloku.

Oponuojantį bloką kuriantis A.Zuoko judėjimas koaliciją formuotų su socialdemokratais, Rusų aljansu ir “darbiečiais”.

Be Darbo partijos atstovų valdančiosios koalicijos sostinės savivaldybės taryboje negali sudaryti nei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, nei A.Zuoko koalicija.

Per vasario pabaigoje vykusių savivaldos rinkimų daugiausia – 12 vietų – gavo A.Zuoko ir Vilniaus koalicija. 11 mandatų gavo Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija “Valdemaro Tomaševskio blokas”, dešimt – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, aštuonis – Darbo partija, po penkis – Lietuvos socialdemokratų partija bei partija “Tvarka ir teisingumas”.

Naujoji Sąjunga (socialliberalai) ir Darbo partija nusprendė jungtis, šeštadienį patvirtino šių dviejų partijų lyderiai.

“Priėmėme sprendimą jungti jėgas”, – per vykusią spaudos konferenciją kalbėjo Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas.

Jis tvirtino, kad partija nėra patenkinta nuveiktu darbu tarp Seimo ir savivaldos rinkimų, todėl buvo priimtas sprendimas konsoliduotis. Pasak socialliberalų vadovo, dėl noro jungtis kreiptasi į “darbiečių” pirmininką V.Uspaskichą, pats Naujosios sąjungos vadovas dabar turi teisę pradėti derybas su “darbiečiais”.

“Noriu pasveikinti Artūrą ir Naująją Sąjungą su brandžiu sprendimu, nes tai yra sprendimas reikalingas, laiku padarytas”, – tvirtino Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas.

“Mus džiugina šitas sprendimas, nes mes galvojame, kad apsijungus dviems partijoms, mes pasieksime ir sinergijos efektą (…) Aš galvoju, kad nesikirs nei interesai, nei ideologijos, nei žmonių požiūris”, – tvirtino “darbiečių” pirmininkas.

Abiejų partijų lyderiai sakė, kad jungimosi procesas turėtų būti neilgas, politinės jėgos turėtų susijungti jau artimiausiu metu, nes artėja Seimo rinkimai. Anot A.Paulausko, naujasis junginys turėtų vadintis Darbo partija.

“Mes manome, kad Darbo partijos pavadinimas yra tikrai geras, jis žinomas yra rinkėjams, ne kartą dalyvavęs su tuo pavadinimu partijos junginys Seimo rinkimuose (…) Pavadinimas, manau, turėtų būti Darbo partija”, – sakė A.Paulauskas.

“Darbiečiai” Seime turi dešimt atstovų, socialliberalai – vieną. Per vasario pabaigoje vykusios savivaldos rinkimus Darbo partija iškovojo 165 mandatus, Naujoji sąjunga – 52.

Naujoji sąjunga ir Darbo partija svarsto galimybę jungtis, BNS penktadienį sakė “darbiečių” lyderis Viktoras Uspaskichas.

“Svarstome apie labai glaudų bendradarbiavimą, galite rašyti – susijungimą”, – teigė V.Uspaskichas.

Šeštadienį Vilniuje rengiamas Naujosios sąjungos tarybos posėdis, per kurį šios partijos pirmininkas Artūras Paulauskas ketina skaityti pranešimą “Dėl Naujosios sąjungos (socialliberalų) veiklos perspektyvų”.

“Norime aptarti savo vietą, savo galimybes, ateitį. Yra visokių pamąstymų, pasiūlymų, skyrių nuomonių. Matome tam tikrą nuomonių kryptį”, – penktadienį A.Paulauskas nebuvo linkęs detalizuoti partijos planų.

Tačiau jis patvirtino, kad ryškėjanti kryptis yra jungimasis su Darbo partija.

Apie priimtus sprendimus bus pranešta per bendrą A.Paulausko ir V.Uspaskicho spaudos konferenciją.

“Darbiečiai” Seime turi dešimt atstovų, socialliberalai – vieną. Per vasario pabaigoje vykusios savivaldos rinkimus Darbo partija iškovojo 165 mandatus, Naujoji sąjunga – 52.

Didžiųjų Seimo opozicinių partijų lyderiai antradienį Vilniuje tarėsi dėl galimų valdančiųjų koalicijų didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, partijos “Tvarka ir teisingumas” lyderis Rolandas Paksas bei Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas antradienį buvo susitikę Darbo partijos būstinėje Vilniuje.

“Derinome pozicijas formuojant daugumas skyriuose”, – BNS sakė A.Butkevičius, paklaustas apie susitikimo “darbiečių” būstinėje tikslą.

Anot socialdemokrato, daugiausia kalbėta apie galimas valdančiąsias koalicijas didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje.

“Trys didžiausios opozicinės partijos bendradarbiaujame Seime, todėl manome, kad reikia tartis ir dėl bendradarbiavimo savivaldybėse”, – kalbėjo A.Butkevičius.

Anot jo, kol kas tik pasikeista informacija, jokių sprendimą nėra. Be to, besikalbant paaiškėjo, kad trūksta informacijos apie padėtį konkrečiuose savivaldybėse, nežinoma partijų skyrių narių nuomonė.

“Sutarėme susitikti, kai susirinksime informaciją iš skyrių”, – teigė socialdemokratas.

Anot V.Uspaskicho, gavus skyrių pageidavimus ir požiūrius dėl būsimų galimų valdančiųjų koalicijų, surinkus jų norus, bus bandoma padaryti bendrą strategiją dėl opozicinių partijų bendradarbiavimo savivaldoje.

“Šiandien supratome, kad be informacijos iš skyrių negalime žengti į priekį”, – BNS tvirtino “darbiečių” vadovas.

“Tvarkiečių” vadovas R.Paksas BNS sakė, kad per susitikimą aptarti savivaldos rinkimų rezultatai ir galimybė toliau bendradarbiauti.

Trijų partijų vadovai sutarė susitikti dar kartą.

Pirminiais duomenimis, per savivaldos rinkimus sekmadienį daugiausia – 328 – mandatų savivaldybių tarybose gavo Lietuvos socialdemokratų partija. Antroje vietoje liko Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai su 249 mandatais, trečioje – Darbo partija su 165 mandatais, ketvirtoje – partija “Tvarka ir teisingumas” su 155, penktoje – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga su 147 mandatais.

+370 5 2058507

Anot Darbo partijos pirmininko, Europos parlamento nario Viktoro Uspaskich, valdančiųjų partijų atstovų džiaugsmas dėl rinkimų rezultatų neturi jokio realaus pagrindo, mat šie rinkimai parodė, jog žmonių pasitikėjimas konservatorių, liberalcentristų, Liberalų sąjūdžio bei Tautos prisikėlimo partijomis per dvejus metus, praėjusios nuo Seimo rinkimų, smuko 47 proc.

“Palyginus su Seimo rinkimais, Dabartinė valdančioji dauguma surinko truputį daugiau negu pusė balsų, kuriuos gavo prieš dvejus metus. 2008 m. už valdančiąsias partijas balsavo 567 392 rinkėjai, o per šiuos rinkimus — 299 320. Nesunku suskaičiuoti, kad skirtumas sudaro 47 proc. Galima drąsiai sakyti, kad būtent tiek smuko žmonių pasitikėjimas valdančiaisiais per dvejus metus. Keista girdėti, kai valdančiųjų partijų lyderiai bando girtis tokiais rinkimų rezultatais. Po tokių rezultatų valdančiajai koalicijai reikėtų išsivaikščioti”, — sako V. Uspaskich.

Darbo partijos pirmininkas įsitikinęs, kad savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai yra nedviprasmiškas rinkėjų ženklas Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, Liberalų sąjūdžiui, Liberalų ir centro sąjungai bei Tautos prisikėlimo partijai, kad joms ne vieta valdžioje.

“Jeigu šiandien vyktų rinkimai į Seimą, net ne visos valdančiosios partijos galėtų į jį patekti, o ką jau kalbėti apie valdančiosios koalicijos formavimą. Kartu sudėjus, keturios dabar valdžioje esančios partijos vargu ar gautų bent trečdalį mandatų Seime. Net turėdamos savo “dievukus” rajonuose šios partijos prarado tiek daug balsų. Jeigu tai būtų rinkimai į Seimą, vaizdas būtų daug liūdnesnis. Esu tikras, kad į šį faktą turi atkreipti dėmesį šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, juk ji yra šios valdančiosios daugumos stabilumo garantas ir ji negali ignoruoti visuomenės nuomonės, o visuomenė valdantiesiems vasario 27 d. parodė duris”, — teigia Darbo partijos pirmininkas.

Lietuvos mokinių parlamentas (LMP) prašo ištirti galimą agitacijos atvejį Kauno “Varpo” gimnazijoje, kur, pasak mokinių atstovų, pirmadienį per pamokas abiturientai turėjo klausytis Darbo partijos, Stasio Žirgulio nepriklausomų kandidatų koalicijos bei partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovų rinkiminių kalbų.

Gimnazijos vadovė kaltinimus dėl agitacijos per pamokas atmeta ir teigia, kad per susitikimą su politikais vaikai mokyti, kaip praktiškai valdoma valstybė ar miestas.

Ketvirtadienį išplatintu viešu laiku LMP kreipėsi prezidentę Dalią Grybauskaitę, švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką Valentiną Stundį, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką Zenoną Vaigauską bei Kauno miesto merą Andrių Kupčinską ir paprašė pasirūpinti, kad atsakingos institucijos ištirtų minėtą įvykį Kauno “Varpo” gimnazijoje.

Taip pat prašoma išsiaiškinti, ar galėjo daugiau mokinių nukentėti nuo “netoleruotino politikų ir mokyklų administracijų elgesio”.

“LMP griežtai pasisako prieš įstatymus bei mokinių interesus pažeidžiantį politikų ir mokyklos vadovų elgesį ir išreiškia susirūpinimą dėl neteisėta veikla pasipiktinusios “Varpo” gimnazijos moksleivės pilietiškos pozicijos slopinimo”, – teigiama ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Iš įvykio liudininkų LMP teigia sužinojęs, kad įpusėjus renginiui viena abiturientė paklausė, kodėl ji privalanti klausytis agitacijų, esą pamoka jai gerokai svarbesnė.

Gimnazijos direktorė Alfreda Gedminienė esą pareiškė, kad priverstinis renginys yra pilietiškumo pamoka, o S.Žirgulio koalicijos atstovė teigė esanti nusivylusi nepilietiška mokinės pozicija.

LMP teigimu, trečiadienį mokyklos direktorė į savo kabinetą pasikvietė minėtą abiturientę, jos auklėtoją ir patarė merginai savo nuomonę reikšti korektiškiau.

Pati direktorė BNS pasakojo, kad pirmadienio susitikimas su politikais buvo istorijos pamoka.

“Buvo dvyliktokams istorijos pamoka, kurią vedė mokytojas Robertas Mačiulis. Istorijos pamoka visada organizuojama taip, kad vaikai suprastų, kas yra valstybė ir kaip mes patys turime valstybėje tvarkytis, kaip tam ruoštis. Buvo kalbama apskritai, kas yra reikalinga, kaip galima tvarkyti mūsų miestą, kaip galima dalyvauti jį tvarkant”, – dėstė A.Gedminienė.

Jos teigimu, tokios pamokos organizuojamos ir kitose mokyklose.

“Sugalvota visose mokyklose tai vykdyti, nusprendėme, kad vaikai turi daugiau, aktyviau dalyvauti visur, girdėti ir matyti, kas darosi aplink, kad jie patys, kaip piliečiai, būtų labai pozityviai nusiteikę, gebėtų valdyti ir daryti kažkokius darbus. Mes kartais matome tik tai, ko kažkas nepadarė, tai yra negerai, reikia galvoti, ką pats gali keisti”, – teigė direktorė.

Klausiama, ar tokia pamokos forma derinta su moksleiviais, direktorė pabrėžė, kad pamokos turinį organizuoja mokytojas. Paklausta apie minėtame susitikime pastabą dėl agitacijos davusią mokinę, direktorė aiškino, kad sakyti galima bet ką, tik kultūringai.

“Jokiu būdu agitacijų mokykloje nedarome. Tai yra darbų ir veiklų pristatymai norint, kad vaikai suprastų, nes vien iš nuotraukyčių labai sunku vaikui. Mergaitė tiesiog atsistojo ir šaukė, kas čia vyksta. Su ja po to kalbėjome, kad visa tai galima daryti, bet ruošiantis savo gyvenimui, reikia visur kultūringam būti, tada gerokai daugiau laimime”, – pokalbį su minėta moksleive ir jos auklėtoja savo kabinete prisiminė direktorė.

Moksleiviai teigia dėl įvykio kreipęsi Vyriausiąją rinkimų komisiją, prašydami įvertinti nesąžiningų politikų elgesį, tačiau rinkimų organizatoriai imsis veiksmų tik tokiu atveju, jei policijai bus įteiktas raštiškas kreipimasis.

“LMP atkreipia dėmesį, kad mokiniai nedrįsta kreiptis į teisėsaugos institucijas”, – teigiama pranešime.

Vasario 27 dieną Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų rinkimai.