"Veido" archyvas

Vokietija ir Austrija nuo gegužės pirmosios panaikina apribojimus darbo jėgos judėjimui iš Lietuvos ir kitų valstybių, kurios 2004 metais tapo Europos Sąjungos (ES) narėmis.

Vokietija gali pasirodyti patraukli daliai lietuvių – tai rodo ir išaugęs besimokančiųjų vokiečių kalbos skaičius. Tačiau tokio masto masinės emigracijos kaip į Didžiąją Britaniją ar Airiją nesitikima. Anot ekspertų, lengviau darbą susirasti pavyks kvalifikuotiems specialistams.

Statistika rodo, kad į Vokietiją pernai išvyko 3 tūkst. 800 Lietuvos gyventojų – ji buvo ketvirtoji pagal populiarumą šalis emigrantams iš Lietuvos po Didžiosios Britanijos, Airijos ir Ispanijos.

Vokietija ir Austrija po ES plėtros pasinaudojo teise septynerius metus apriboti priėjimą prie savo darbo rinkos naujų ES šalių gyventojams.

Sezoninių darbų poreikis šiemet išaugo beveik trečdaliu. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, kovą registruota 4796 laisvų vietų terminuotam darbui, o pernai tuo pat metu buvo 3175.

LDB Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduoja Donata Šlekytė tvirtino, kad sezoninių darbų pasiūla šiemet atsirado ankstyvą pavasarį, tačiau dar daugiau sezoninio darbo siūlymų tikimasi sulaukti gegužę.

“Šiemet jaučiamas didesnis susidomėjimas sezoniniais darbais, nors sunkmetis neišvengiamai apkarpė atlygį ir už šiuos darbus – darbo užmokestis siekia iki 1150 Lt per mėnesį, tačiau didžiausia dalis darbo siūlymų – minimali alga”, – informavo specialistė.

LDB daugiausiai darbo pasiūlymų sezoniniams darbams registravo paslaugų sektoriuje – virėjams, barmenams, padavėjams, konsultantams, apsaugos darbuotojams, kambarinėms, pardavėjams, indų plovėjams, lauko prekybininkams. Maždaug ketvirtadalis sezoninių darbdavių siūlymų statybų sektoriuje: grindinio klojėjams, stogdengiams, pagalbiniams darbininkams, ekskavatoriaus mašinistams, betonuotojams.

Kaip ir kasmet, daugiausiai sezoninių darbų siūlymų 2011 m. įregistruota pajūrio regionuose: Klaipėdoje, Palangoje, Kretingoje.

Šiuo metu sezoninių darbuotojų ieško ir didžiausi Lietuvos darbdaviai – prekybos tinklai. “Maxima Lt” Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė teigė, kad pernai sezoniniam darbui tinklas įdarbino apie 350 žmonių, o šiemet planuoja įdarbinti 25 proc. daugiau.

Kelis šimtus darbuotojų vasarą priims ir prekybos tinklas “Iki”. “Daugiausiai darbuotojų priima kurortiniuose miestuose dirbančios “Iki”, “Ikiukų” ir “Cento” parduotuvės. Labiausiai šiuo sezonu ieškome prekių krovėjų ir pardavėjų, nes reikia kokybiškai aptarnauti kelis kartus išaugantį pirkėjų srautą”, – sakė bendrovės “Palink”, valdančios “Iki” prekybos tinklus, atstovas Valdas Lopeta.

Apie ketinimą vasarą įdarbinti per 100 darbuotojų pranešė ir “Čili” kavinių ir restoranų tinklas.

Anot D.Šlekytės, daugiau galimybių užsidirbti papildomai turi ir tie darbuotojai, kurie laikinai įsidarbina pagalbiniais žemės ūkio darbininkais.

Įdarbinimo užsienyje įmonių atstovai pastebi, kad galimybe dirbti Vokietijoje daugiausia domisi vyresni Lietuvos gyventojai – ypač moterys. “Apie 70 proc. besikreipiančiųjų yra vyresni nei 50 metų. Anksčiau tokio amžiaus sudarydavo tik apie 20 proc. norinčiųjų dirbti užsienyje. Šiuo metu Lietuvoje penkiasdešimtmečiams problematiška įsidarbinti, o pensija dar tolokai, tad darbo užsienyje jie labai ieško”, – tvirtina įdarbinimo tarpininkavimo agentūros “Aulina” direktorė Rita Biliukaitė.

Daug paklausimų iš vyresnio amžiaus moterų, norinčių vykti dirbti į Vokietiją, sulaukia ir įmonė “Baltic Union”. “Vyresnio amžiaus moterų kreipiasi tikrai nemažai, visos nori dirbti auklėmis ar namų šeimininkėmis. Kodėl? Anksčiau Lietuvos mokyklose daugiau mokydavo vokiečių kalbos. Be to, Vokietija arčiau, o Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonėms darbo nėra”, – antrina įmonės komercijos direktorius Jonas Lukauskas.

Anot jo, Vokietijoje atlyginimai didesni nei Jungtinėje Karalystėje ar Kipre. Pavyzdžiui, mažiausia alga auklei Vokietijoje siekia 800 eurų, o dažnai ir 1000–1100 eurų, be to, siūlomas nemokamas maitinimas ir pragyvenimas.

Vokiečiai darbdaviai Lietuvoje dažniau ieško specialistų, o ne juodadarbių. “Didžiojoje Britanijoje daugiausia siūloma dirbti pakuotojais fabrike, žemės ūkyje, o Vokietijoje juodadarbių tikrai nereikia, tokiems darbams užtenka turkų, kurių ten trys milijonai. Dirbti Vokietijoje ieškoma auklių su geromis rekomendacijomis, seselių, gydytojų, laivų apšiltintojų”, – atskleidžia J.Lukauskas.

Įdarbinimo agentūrų atstovai sako, kad kol kas antplūdžio nesulaukia nei iš Vokietijos darbdavių, nei iš norinčiųjų išvykti tautiečių. “Nors kalbama, kad gegužę atsivėrus Vokietijos darbo rinkai reikės daug žmonių, kol kas to poreikio nejaučiame. Šiuo metu daugiausia darbuotoj reikia Kipre – darbo vietų šimtai, bet tiek žmonių  nėra, nes lietuviai labiausiai nori važiuoti dirbti į Norvegiją”, – apibendrina J.Lukauskas.

Šių metų sausio mėnesį Lietuvos darbo biržoje įregistruota apie 22 tūkst. naujų bedarbių ir apie 15 tūkst. laisvų darbo vietų. Tiesa, čia išryškėja paradoksas: nors nedarbas šalyje tebėra didžiulis, kai kurių specialistų jau dabar ima trūkti, o darbdaviai jų priversti žvalgytis užsienyje.

Labiausiai šiuo metu Lietuvoje trūksta metalinių konstrukcijų surinkėjų ir montuotojų, mėsininkų, žuvininkų bei siuvėjų. “Kai darbo paklausa savo struktūra neatitinka darbo pasiūlos, iškreipiama padėtis visoje darbo rinkoje – vienų profesijų ir kvalifikacijų turinčių žmonių yra gerokai per daug, o kitų trūksta”, – paaiškina Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas P.Balašaitis.

Tai geriausiai iliustruoja padėtis Lietuvos siuvimo rinkoje. Pasak M.P.Balašaičio, teritorinėse darbo biržose įregistruota keli šimtai bedarbių siuvėjų, tačiau šios profesijos darbuotojai nenoriai priima pasiūlymus dirbti. Be to, dažnai laisvos darbo vietos nesutampa su bedarbių gyvenamąja vieta, tad žmonės nusprendžia tenkintis gaunama socialine parama.

Beje, sausį atliktos darbdavių apklausos rodo, kad 2011 m. darbo pasiūlymų bus gausu visuose ekonomikos sektoriuose. Pasak M.P.Balašaičio, didžiausias teigiamas darbo vietų steigimo balansas prognozuojamas mažmeninės prekybos, pastatų statybos, taip pat sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais, medienos gamybos, drabužių siuvimo, inžinerinių statinių statybos sektoriuose.

Nemažai darbo vietų sukuria ir su vargais į Lietuvą pritraukiami investuotojai, tokie kaip “Barclays”, “Western Union” ar IBM. Jiems reikalinga itin kvalifikuota darbo jėga ir šių kompanijų atstovai skundžiasi, kad Lietuvoje jiems sunku susirasti reikiamos kompetencijos specialistų.

Todėl nieko nestebina Švietimo ir mokslo ministerijos prognozės, kad 2012–2016 m. Lietuvoje labiausiai trūks IT specialistų. Tiesą sakant, kai kur jų jau dabar trūksta.

Lietuvoje darbo rinka atsigauna lėčiau nei Estijoje ir Latvijoje, tačiau dėl siekio geriau išnaudoti turimus gamybos pajėgumus nedarbo mažėjimo galima tikėtis pavasarį, teigia “DnB Nord” grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.

Anot jos, nors ketvirtąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje smuktelėjo 0,7 proc. punkto iki 17,1 proc., tačiau mėnesiniai darbo rinkos rodikliai Lietuvoje buvo prastesni nei kaimyninėse šalyse, o metinis nedarbo lygio augimas buvo vienas didžiausių ES.

Tačiau, anot J.Rojakos, Lietuvoje gamybos pajėgumai pramonėje šiuo metu yra išnaudojami tik 70 proc., o Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje šis rodiklis svyruoja apie 85 procentus.

“Tai reiškia, kad siekiant toliau didinti apsukas ir vykdyti padidėjusius užsakymus, Lietuvos įmonių vadovai bus privesti samdyti daugiau darbuotojų. Reikšmingesnio darbo rinkos pagyvėjimo galima laukti jau balandį”, – teigiama analitikės išplatintame komentare.

Statistikos departamento tyrimo duomenimis, nedarbas Lietuvoje pernai siekė 17,8 proc. ir buvo 4,1 procentinio punkto didesnis nei 2009-aisiais

Šiuo metu lengviausia darbą susirasti kvailifikuotiems pardavimo vadybininkams ir projektų vadovams.

Darbo skelbimų portalo “CV Market” rinkodaros direktorius Povilas Kytra pastebi, kad didesnės garsių prekių ženklų bendrovės vis dar randa kompetentingų darbuotojų, tuo tarpu smulkesniosios dažniausiai gauna paraiškas iš nekvalifikuotų kandidatų. “Prie tokios situacijos gerokai prisideda ir pastaruoju metu Lietuvoje besikuriančios didžiosios užsienio bendrovės. Jos samdo po 200–300 darbuotojų iškart savo paslaugų centrams ar kitoms veikloms”, – teigia P.Kytra ir čia pat suintriguoja pranešdamas, kad į Lietuvos rinką ateina dar viena tarptautinė korporacija – “Google”. Šiuo metu IT milžinė ieško vadovo Baltijos šalims.

Interneto personalo atrankos kompanijos “CV-Online” rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė dabartinę situaciją darbo rinkoje vadina stagnacija. “Patyrę specialistai šiuo metu nelinkę keisti darbo vietos. Didžiausias judėjimas juntamas tarp nekvalifikuotų ar žemesnes pareigas einančių asmenų”, – teigia ji. “CV Online” tinklalapyje darbo skelbimų skaičius per praėjusius metus nuo 18 tūkst. išaugo iki 41 tūkst, tačiau iki 2008 m. lygio, kai darbo ieškantieji galėjo rinktis iš 58 tūkst. skelbimų, dar toloka.

Darbo birža sausio mėnesį siūlė 14,4 tūkst. darbo vietų. Nors šis skaičius atrodo lašas jūroje palyginti su 311,2 tūkst. registruotų bedarbių, visgi jis net 72,6 proc. didesnis nei pernai tokiu pačiu metu. Daugiausia darbo siūlymų dabar yra pardavėjams, vairuotojams, pardavimo vadybininkams, virėjams. Yra ir tokių darbo vietų, kurias užimti pasirengusių bedarbių – mažiau negu vietų. Pasiūlą viršija siuvėjų, betonuotojų, miškininkystės ir medienos ruošos darbuotojų, mėsininkų paklausa.

Kremlius, prie kurio sienų praėjusį savaitgalį vyko didelis smurto protrūkis su ksenofobiniais šūkiais, trečiadienį reagavo į įtampos visuomenėje didėjimą raginimais suteikti prioritetą darbo rinkoje Rusijos piliečiams, o nešvarius darbus palikti imigrantams.

Politikai sako, kad daugybė korupcijos teisėsaugos institucijose ir biurokratų savivalės pavyzdžių drauge su pajamų kritimu ir nedarbo didėjimu kelia susierzinimą visuomenėje, kurios didelė dalis pasiryžusi remti valdžią kritikuojančius nacionalistus.

Apie 7 tūkst. daugiausia jaunų žmonių susirinko praėjusį šeštadienį Maniežo aikštėje Maskvos centre, skanduodami “Rusija rusams” ir šūkaudami įžeidimus išeiviams iš Kaukazo bei tamsiaodžiams.

Minia, kurios ilgai negalėjo sulaikyti milicija, mušė metropolitene ir gatvėse atvykėlius iš Kaukazo ir Centrinės Azijos, iš kur tradiciškai eksportuojama mažai kvalifikuota darbo jėga.

D.Medvedevas, kuris tai, kas vyko, pavadino pogromu ir pažadėjo išsiaiškinti “su visais, kurie darė kiaulystes”, trečiadienį susitikime su profsąjungomis mėgino įsiteikti nepatenkintiesiems, sakydamas, kad atvykėliai uždarbiautojai “įsiviešpatavo”.

“Drauge su regionų valdžia profsąjungos turi siekti, kad užsienio darbininkų panaudojimas nedarytų žalos mūsų piliečiams. Kad jie užimtų savo nišą, kuri galbūt mūsiškiams nėra patraukli”, – sakė prezidentas.

Jis pridūrė, kad “be papildomų darbo išteklių iš užsienio kai kuriose šakose negalima apsieiti”.

“Mes žinome, kad yra tokių darbų, kurių mūsų piliečiai iš viso nedirba… Pagal mūsų žmonių gyvenimo lygį, mentalitetą, šie darbai laikomi neprestižiniais”, – pažymėjo jis.

Po 17 metų trukusių derybų kitais metais Rusija tikisi prisijungti prie Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO). Tada bus pašalinti ekonominiai barjerai, taip pat laisvam darbo jėgos judumui.

Analitikai sako, narystė PPO Rusijos ekonomikai bus naudinga ilgalaikėje perspektyvoje, bet artimiausiu metu gyventojai gali pajusti konkurencijos padidėjimo visose srityse skausmingus padarinius.

Ginti “vietinių Rusijos gyventojų interesus” darbo rinkoje po įnirtingų susirėmimų etniniu pagrindu, kurie 2006 metais sukrėtė Kondopogos miestą Karelijoje, paragino ir D.Medvedevo pirmtakas prezidento poste Vladimiras Putinas.

Po to vyriausybė uždraudė užsieniečiams prekiauti turgavietėse, bet vėliau buvo priversta pripažinti, kad draudžiamosios priemonės prekeiviams ir uždarbiautojams iš užsienio prisidėjo prie infliacijos padidėjus išlaidoms.

Ekonomikos krizė, palikusi be darbo daugiau nei milijoną Rusijos gyventojų, padidino jų nepasitenkinimą pigios darbo jėgos iš buvusių SSRS šalių konkurencija. Tai leido tvirčiau jaustis rasistinės pakraipos ekstremistinių judėjimų nariams.

Praėjusią savaitę Biržuose metalo apdirbimo įmonės teritorijoje sprogdamas katilas nusinešė net trijų įmonės darbuotojų gyvybes. Pasak Valstybinės darbo inspekcijos vadovo Mindaugo Plukto, tai taupymo pasekmė, mat įmonė naudojo savadarbį katilą. “Iš viso šiemet užregistravome jau 47 mirtinus atsitikimus darbe. Pernai per visus metus jų buvo 49. Įvertinus sunkmečiu sumažėjusį darbų mastą, mažesnį darbuotojų skaičių, matyti, kad darbo vietos tampa vis nesaugesnės”, – teigia jis.

“Iš tiesų darbų sauga ne tokia pigi, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes tai ne vien tik šalmą uždėti darbuotojui. Jeigu įmonėje iki šiol nieko blogo nenutiko, linkstama manyti, kad bent per sunkmetį lėšų darbo saugai skirti apskritai neverta. Šiandien nesaugiausios darbo vietos yra tose įmonėse, kurios patiria didžiausius finansinius sunkumus”, – sako kunsultacinės darbų saugos kompanijos “Sabelija” vadovas Tadas Šatkauskas. Anot jo, nutraukdami darbų saugos užtikrinimo sutartis, nemažai verslininkų žada prie jų grįžti tik pagerėjus ekonominei situacijai.

Prieš trejetą metų itin dideli imigrantų srautai į Lietuvą šiemet  susitraukė perpus. Statistikos departamento duomenimis, spalio mėnesį atvykimą į Lietuvą deklaravo 475 asmenys. Tuo tarpu per visus šiuos metus į Lietuvą imigravo 3,9 tūkst. žmonių, o tai 1,8 tūkst. mažiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį ir perpus mažiau nei 2008-aisiais.

Pasak Lietuvos socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro jaunesniojo mokslo darbuotojo Karolio Žibo, pagrindinės galimos imigracijos mažėjimo priežastys – drastiškai sumažėjęs darbo imigrantų ir sugrįžtančių lietuvių skaičius.

“Ekonominės krizė stipriai sumažino darbo imigracijos srautus. 2008 m. Lietuvoje užsieniečiams buvo išduota 7719 leidimų dirbti, o 2009 m. jų tebuvo 2239. Kitų imigrantų grupių srautai išlieka panašūs – apie 70 proc. jų sudaro Lietuvos piliečiai, apie 20–30 proc. trečiųjų šalių piliečiai ir 4–5 proc. Europos Sąjungos piliečiai”, – dėsto K.Žibas.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, per devynis šių metų mėnesius užsieniečiams išduota dar mažiau  – vos 1200 leidimų dirbti Lietuvoje (daugiausia krovininių vilkikų vairuotojams). Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu daugiausiai laikinų leidimų gyventi Lietuvoje turi Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos piliečiai.

10 proc. darbdavių specialistus įdarbina tik bandomajam laikotarpiui, o jam pasibaigus darbuotojus atleidžia ir į jų vietą ieško naujų. Neretai tokių darbuotojų ieškoma net per Lietuvos darbo biržą, nes bijoti nėra ko: formaliai toks darbdavys nepažeidžia jokių įstatymų, o sukontroliuoti šio proceso neįmanoma.

Viliaus Mačiulaičio, Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo, komentaras

Toks darbdavių elgesys gali turėti kelias priežastis. Viena vertus, taip jie iš tiesų gali mėginti išvengti terminuotų sutarčių ir nuolat naudotis neterminuotai įdarbintų žmonių darbu, nesukdami galvos nei dėl jų atostogų, nei dėl išeitinių kompensacijų. Kita vertus, tai neturėtų būti masinis reiškinys, nes imti ir atleisti po bandomojo laikotarpio nėra taip paprasta. Tad aš linkęs manyti, kad nemaža dalis nuolat darbuotojų ieškančių įmonių tiesiog steigia naujas darbo vietas ir priima daugiau naujų darbuotojų, tik ne visus iš karto, o kas keli mėnesiai, todėl ir susidaro įspūdis, jog įmonė nuolat ieško projektų vadovo ar vadybininko.

Sunkmetį ištvėrę lojalūs ir įmonei reikalingi darbuotojai jau vėl gali tikėtis savo darbdavių paskatinimo. Personalo valdymo specialistai pastebi, kad į įmones grįžta darbuotojų motyvaciją didinančios priemonės.

Pasak UAB “Personalo valdymo inovacijos” plėtros direktoriaus Jono Marcinkaus, dvejus metus nuo 2008 m. rudens į personalo kvalifikacijos kėlimą įmonės neinvestavo nė centro, išskyrus atvejus, kai darbuotojų mokymai vyko už ES lėšas. “Dabar įmonių direktoriai suprato, kad jų gerus darbuotojus, ant kurių pečių sunkmečiu krito ir atleisto personalo darbo krūvis, netrukus gali perpirkti konkurentai. Mat gerų specialistų darbo rinkoje stokojama, nepaisant milžiniško nedarbo. Pastebime, kad motyvacijos priemonių sistema šiuo metu sugrįžta į transporto ir aukštųjų technologijų sektorius”, – teigia J.Marcinkus.

Pasak jo, šiuo metu darbdaviai bando suprasti, kas jų darbuotojus motyvuoja, ir nustemba sužinoję, kad tai nebūtinai yra atlyginimo padidinimas ar premijos, – žmonės pageidauja privataus sveikatos draudimo, poilsinių kelionių ir kt.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas taip pat sutinka, kad nors ne visų įmonių finansinės galimybės dar leidžia, didelę pridėtinę vertę ir pinigų srautus generuojančius darbuotojus būtina motyvuoti. “Ne visi darbdaviai žino ir naudojasi pelno mokesčio lengvata, kai į patiriamas sąnaudas galima įskaičiuoti darbuotojų motyvacijai skatinti išleistus pinigus, neviršijant ketvirčio darbo užmokesčio fondo. Tai reali galimybė įmonėse diegti darbuotojų motyvacijos instrumentus, gaunant savotišką valstybės paramą”, – primena D.Arlauskas.

Sunkmetis ir padidinti mokesčiai taip iškreipė darbo rinką, kad šimtai verslininkų jau be mažiausios gėdos prisipažįsta samdantys nelegalius darbuotojus ir nė neketinantys šios praktikos atsisakyti, net jeigu verslo reikalai pagerėtų.

Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Vilius Mačiulaitis “Veidui” teigė, kad šiemet per septynis mėnesius išaiškinta 50 proc. daugiau nelegaliai dirbusių asmenų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Bendri visų institucijų, tikrinančių nelegalų darbą, rezultatai rodo, kad nelegalaus darbo išaiškinamumas šiemet pagerėjo apie 40 proc.

Tačiau Valstybinės darbo inspekcijos pajėgos, nepaisant padidėjusio nelegalios veiklos masto, sumažėjo. Biudžeto karpymą skaudžiai pajuto ir darbo inspektoriai. “Nelegalaus darbo kontrolei visoje Lietuvoje šiandien galime skirti keturis penkis inspektorius per dieną. Tai labai mažai, turint galvoje, kad reiduose būtinai turi dalyvauti du trys inspektoriai, vadinasi, tik dvi grupės per visą šalį”, – apgailestauja V.Mačiulaitis.

Ne ką mažesnė problema ir tai, kad žmonės atvirai toleruoja nelegalų darbą. Darbo inspekcija susiduria ir su tokiais atvejais, kai užklupti per reidą asmenys teisinasi neuždarbiavę, o po mėnesio patys ateina į inspekciją skųstis, kad darbdavys jiems nesumokėjo. “Legalioje įmonėje bent įsiskolinimas darbuotojams kaupiasi, o nelegalus darbuotojas neturi jokių galimybių teisme įrodyti, ką buvo susitaręs su darbdaviu”, – įspėja pašnekovas.

Bet ne ką geriau teismuose sekasi ir pačiai darbo inspekcijai. Šiemet teismų skiriamos baudos darbdaviui už nelegalų darbą vidurkis tėra 2200 Lt – netgi mažiau negu minimali bauda (3000 Lt). “Tai rodo, kad nelegalus darbas nėra vertinamas kaip ypač didelis pažeidimas. Kartais bylos nutraukiamos arba skiriamos juokingos baudos – po 100 Lt. Teismas atsižvelgia į tai, kad pažeidėjas turi daug vaikų arba daug paskolų”, – stebisi V.Mačiulaitis.

Plačiai nuskambėjo atvejis Šiaulių krašte, kai ūkininkui talkinęs kaimynas buvo skubiai įdarbintas kitą dieną po patikrinimo, bet teismas vis tiek nelegalaus darbo neįžvelgė.

Matant ir girdint visas šias aktualijas gana komiškai skamba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimas, kad ji jau parengė kovos su nelegaliu darbu įstatymo projektą. Tikinama, neva šis įstatymas užkirs kelią nesąžiningiems darbdaviams išvengti mokesčių samdant nelegalius darbuotojus.