Statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, antrąjį 2010 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo 18,3 procento, arba 0,2 procentinio punkto didesnis nei pirmąjį 2010 m. ketvirtį. Antrąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2009 m. ketvirčiu, nedarbo lygis išaugo 1,3 karto.

Antrąjį 2010 m. ketvirtį vyrų nedarbo lygis, palyginti su pirmuoju 2010 m. ketvirčiu, sumažėjo 0,9 procentinio punkto ir buvo 22,3, moterų – padidėjo 1,3 procentinio punkto ir buvo 14,4 procento. Mieste nedarbo lygis antrąjį 2010 m. ketvirtį siekė 16,9, kaime – 22 procentus.

Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis per antrąjį 2010 m. ketvirtį išaugo iki 37,1 procento. Per ketvirtį jaunimo nedarbo lygis padidėjo 1,2 procentinio punkto, per metus – 1,3 karto.

Statistikos departamento vertinimais, antrąjį 2010 m. ketvirtį bedarbių buvo 297,2 tūkst., arba 3,8 tūkst. daugiau negu pirmąjį 2010 m. ketvirtį. Per metus bedarbių skaičius išaugo 1,3 karto (74,1 tūkst.).

Antrąjį 2010 m. ketvirtį 40,4 procento visų bedarbių sudarė ilgalaikiai bedarbiai, tai yra asmenys, ieškantys darbo vienus metus ar ilgiau. Ilgalaikių bedarbių skaičius antrąjį 2010 m. ketvirtį išaugo iki 120,2 tūkst., tai 20,7 procento (20,6 tūkst.) daugiau nei pirmąjį 2010 m. ketvirtį ir 2,6 karto (74,2 tūkst.) daugiau nei antrąjį 2009 m. ketvirtį.

Darbo biržos duomenimis, antrąjį 2010 m. ketvirtį buvo apie 324,5 tūkst. registruotų bedarbių. Užsiregistravusiųjų darbo biržoje ypač pradėjo daugėti kovo pabaigoje, tai lėmė Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta prievolė mokėti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį bedarbiams, neužsiregistravusiems darbo biržoje.

Didžiulės emigracijos padarinių ilgai laukti nereikėjo – darbdaviai skundžiasi, kad jau dabar kai kurių profesijų kvalifikuotų darbuotojų susirasti itin sunku.

“Emigracija iščiulpė iš darbo rinkos kvalifikuotus, įgūdžių turinčius specialistus”, – konstatuoja Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Paradoksas: nors rugpjūčio viduryje Lietuvoje buvo registruota 327 tūkst. bedarbių, o jų gretos ir toliau didėja, darbdaviai vienas po kito prabyla apie tai, kad susirasti tinkamų darbuotojų nebėra taip lengva, kaip buvo dar prieš pusmetį. Pirmiausia tokių pareiškimų pasigirdo iš naujus projektus pradedančių statybos ir transporto bendrovių. Dabar apie tai, kad potencialūs darbuotojai  emigravo, prabyla ir prekybos tinklai, tokie kaip “Maxima”, ir paslaugų bendrovės.

Kontaktų centras “Lintel” šiuo metu sparčiai plečiasi – nuo vasaros pradžios iki metų pabaigos įmonė iš viso ketina įdarbinti per 360 darbuotojų, daugiausia konsultantų. “Gyvenimo aprašymų gauname kur kas daugiau negu 2006–2007 m. Kita vertus, jų kokybė, palyginti su ekonominio pakilimo metais, suprastėjusi. Pagrindinė priežastis – kad tie darbdaviai, kurie mažino darbuotojų, atsisakė ne geriausiai dirbančių. Be to, vis dar stebime išvykimo į užsienį tendenciją – iš išeinančių darbuotojų apklausų matyti, kad kas dešimtas išvyksta į užsienį”, – tvirtina “Lintel” personalo ir administravimo skyriaus vadovas Andrius Marcinkevičius.

Dėl šios priežasties šiemet įmonėse padidėjo darbuotojų kaita. “Užsienis niekada nedingo iš pirmo penketuko priežasčių, kodėl darbuotojas išeina iš darbo, bet per krizę ši priežastis dar labiau padažnėjo. Apskritai 2009 m. visi laikėsi įsikibę savo darbo vietos, o 2010 m. prasidėjo judėjimas. Matyt, kažkiek atsigauna ir pati rinka. Mano nuomone, pokyčius darbo rinkoje pirmieji pajunta prekybos centrai, o tada mes, skambučių centrai, nes šios darbo vietos – žmonėms startinės pozicijos”, – įsitikinęs A.Marcinkevičius.

Darbų Lietuvoje šiuo metu iš tiesų padaugėjo. Pavyzdžiui, vien darbo paieškos portalo “CV Online” tinklalapyje praėjusią savaitę buvo įregistruotas 1061 darbo pasiūlymas, tuo tarpu praėjusių metų rugpjūtį perpus mažiau – 500. “CV Online” personalo atrankų projektų vadovė Lina Mykolaitienė pastebi, kad vadovai pradeda grįžti ir prie “galvų medžioklės”.

Tikrą vargą norint atsirinkti tinkamus darbuotojus dabar patiria įmonės, ieškančios pardavimo vadybininkų, kurių atlyginimas priklausytų nuo darbo rezultatų, mat šiuo metu žmonės ieško stabilumo. Dar viena sritis, kurios bendrovių vadovams kvalifikuotų specialistų rasti nėra lengva, – IT sektorius. Informacinių technologijų bendrovė “Blue Bridge” šiuo metu ieško darbuotojų į maždaug aštuonias pozicijas – produktų vadybininkų, programuotojų.

“Dabar dar sunkiau nei 2006–2007 m., nes prieš trejus metus buvo mada vaikščioti iš įmonės į įmonę. Mums tuo metu sunkumų nekildavo, nes iš mūsų įmonės darbuotojai neišeidavo, o prisikviesti buvo nesunku. Dabar tinkamų darbuotojų pasiūla mažesnė”, – apgailestauja “Blue Bridge” administracijos skyriaus vadovė Alma Reketienė.

Specialistė svarsto, kad kvalifikuotų IT darbuotojų trūkumas ateityje dar labiau aštrės, nes į Lietuvą ateina nemažai užsienio kompanijų ir visoms joms reikia IT specialistų.

Išvyksta ir dėl slogios atmosferos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas pabrėžia, kad nuo liepos mėnesio ir pramonininkai susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. “Ši problema jaučiama ypač dabar, kai pradeda stabilizuotis ekonomika. Mūsų parengtas pramonės įmonių lūkesčių indeksas rodo, kad dalis pramonės įmonių jau pasirengusios priimti daugiau darbuotojų, tačiau susiduria su kvalifikuotų darbuotoju trūkumu, kurį lemia emigracija. Šiuo metu labiausiai kvalifikuotų darbuotojų trūksta metalo, mašinų ir įrengimų bei chemijos pramonės sektoriuose”, – komentuoja A.Izgorodinas. Jis pabrėžia, kad labiausiai emigraciją didina net 36 proc. siekiantis jaunimo nedarbas ir maži atlyginimai.

Ryškėjanti tendencija iš dalies yra ir atsakas per krizės piką arogancija tryškusiems darbdaviams – ne visi jie sąžiningai elgdavosi su savo darbuotojais. Tad kuo toliau, tuo labiau ryškėja, kad Lietuvą paliko ne tik darbininkiškų profesijų atstovai, bet ir nusivylę jauni aukštos kvalifikacijos specialistai. Ir ne visi jie išvyko vejami skurdo ar nedarbo.

Štai 25 metų grafikos dizaineris Vaidas Bagdonas prieš pusmetį Lietuvą į Daniją iškeitė dėl slogios atmosferos. “Turėjau vidinio potencialo nuveikti kur kas daugiau, nei tuo metu man galėjo pasiūlyti Lietuvos rinka ir darbo aplinka. Buvau pavargęs nuo aplink tvyrančios depresijos ir streso. Išvykimą tikrai lėmė ne finansiniai sumetimai, o grynai vidinis noras viską pakeisti iš esmės, atsidurti kitoje aplinkoje”, – priežastis dėsto pašnekovas.

Prieš keturis mėnesius į Norvegiją išvykusi reklamos specialistė Iveta Keturkovė su vyru Artūru taip pat savęs nevadina darbo emigrantais. Prieš išvykdami iš Lietuvos jie abu dirbo: Artūras – statybose, o Iveta rutuliojo vieną verslo idėją, susijusią su reklamos paslaugų plėtra į užsienio šalis. Su šiuo projektu jauna šeima turėjo išvykti gyventi į Pietų Europą, tačiau investuotojas susidūrė su sunkumais ir projektą teko nutraukti tuomet, kai lagaminai kelionei jau buvo sukrauti. Jauna pora nusprendė išvykimo planų nekeisti ir patraukė į Skandinaviją. “Tiesiog viskas taip sutapo, kad atėjus krizei ir sumažėjus darbuotojų paklausai atsivėrė akys, pasimatė galimybės”, – tvirtina I.Keturkovė.

Visi trys lietuviai svečioje šalyje pritapo pakankamai lengvai. Po kelių mėnesių V.Bagdonas Danijoje įkūrė įmonę ir dirba laisvai samdomu specialistu, o vienas iš jo klientų – garsusis žaislų gamintojas LEGO. Iveta ir Artūras Keturkovai Norvegijoje darbus taip pat susirado. Artūras įsidarbino statybose, o Iveta dirba nekilnojamojo turto agentūroje su projektais ir atlieka kai kurias administratorės bei interneto dizainerės pareigas. “Kai tik perkąsiu kalbos barjerą, galėsiu šioje kompanijoje imtis profesinės veiklos ir dirbti su reklamos projektais”, – neabejoja lietuvė.

Pakenks pramonės konkurencingumui

A.Izgorodinas mano, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas rimta problema gali tapti jau kitąmet. “Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas Lietuvoje sumažins pramonės konkurencingumą, nes neleis įmonėms sparčiau pereiti prie didesnės pridėtinės vertės produkcijos kūrimo. O mūsų duomenys rodo, kad konkurencija, ypač eksporto rinkose, bus didžiulė”, – gresiančius padarinius vardija A.Izgorodinas.

D.Arlauskas prognozuoja, kad rimtų sunkumų dėl darbuotojų trūkumo Lietuva artimiausius metus ar dvejus neturėtų patirti – bent tol, kol atsigaus Lietuvos vidaus rinka. Tokiai nuomonei linkęs pritarti ir ekonomistas Romas Lazutka, tvirtinantis, kad emigracija ekonomikos augimo galimybes sumažins ilgalaikėje perspektyvoje, bet ne dabar.

“Negalime sakyti, kad artimiausiais metais emigracija lėtins ekonomikos augimą, nes išvažiuoja tie, kurie neturi darbo, arba jei ir turi, jų vietą dabar užima kiti. Emigracija kenksminga ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje, nes yra trys ekonomikos augimo ištekliai: darbo jėga, gamtiniai ištekliai, kurių Lietuva neturi, ir kapitalas, kuris juda tarp šalių”, – perspėja sociologas.

Žvelgiant į susidariusią šimtatūkstantinę bedarbių armiją, darbdavių kalbos apie sunkumus ieškant darbuotojų kelia prieštaringus jausmus. Taigi kas tie 327 tūkst. bedarbių, jei jie negali užimti laisvų darbo vietų? A.Izgorodinas svarsto, kad susiklostė neatitikimas tarp darbo pasiūlos ir paklausos. “Pramonėje šiuo metu reikia ne tik vadybininkų, kurių tarp bedarbių daug, bet ir specialistų, galinčių atlikti technologinius darbus. O tokių vis mažiau”, – aiškina analitikas. Be didžiulės emigracijos, kvalifikuotų darbuotojų trūkumą lemia ir tai, kad vis mažiau studentų pasirenka studijuoti technologines specialybes.

Tuo tarpu R.Lazutka mano, kad šiuo metu darbuotojų stygiaus nėra – skiriasi tik darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai. “Jei mes pasigilintume į darbo skelbimus, matytume, kad ieškomas darbuotojas, kuris turėtų automobilį, o jo atlyginimas priklausytų nuo rezultatų – jam ketinama mokėti tik procentėlį nuo pardavimo. Kartais darbdaviai ieško kvailių, o jei jų neranda, sako, kad jaučiama emigracijos problema. Jei jos nebūtų, kvailių Lietuvoje būtų daugiau”, – ironizuoja R.Lazutka.

Reikės išradingumo

Aštrėsianti kvalifikuotų specialistų trūkumo problema reiškia, kad darbuotojų ieškančios įmonės turės pasitelkti vis originalesnius paieškos būdus. “PZU Lietuva” personalo departamento direktorė Daiva R.Pakštienė potencialiems kandidatams pradėjo rengti atvirų durų dienas. Liepą vykusiose atvirų durų dienose Vilniuje dalyvavo 18 kandidatų, iš kurių “PZU Lietuva” aštuonis priėmė į darbą. Tokio renginio metu įmonės atstovai pristato įmonę, draudimo rinką, informuoja apie darbo pobūdį. Tokie renginiai – puiki proga sutaupyti laiko ir visiems potencialiems kandidatams įmonę pristatyti iš karto.

Tuo tarpu personalo paieškos bendrovė “Delta management sollutions” praplėtė darbuotojų paieškos geografiją ir aukštos kvalifikacijos IT specialistų dairosi ir tarp emigrantų. Įmonės projektų vadovė Asta Stunžėnaitė pasakoja, kad susidomėję tarptautinių kompanijų darbo pasiūlymais į Lietuvą sugrįžo trys naujosios bangos emigrantai, užsienyje dirbę nuo kelių mėnesių iki metų.

Vis dėlto perkalbėti kartą jau darbdavių požiūriu ar atmosfera nusivylusius lietuvius nebus lengva. Paklausti, ar planuoja grįžti į Lietuvą, “Veido” pašnekovai emigrantai nedvejojo: neplanuoja. “Danijoje matau neblogas perspektyvas ne tiek dėl finansų, kiek dėl tobulėjimo ir galimybių dirbti tikrai mėgstamą darbą be streso prieskonio”, – apibendrino V.Bagdonas.

Lietuvoje pagyvėjo darbo pasiūla aptarnavimo srityje. Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje praėjusį penktadienį buvo per šimtą darbo pasiūlymų virėjams, 20 – konditeriams, 4 – pardavėjams, 34 – pardavėjams kasininkams, 45 – pardavėjams konsultantams, 71– valytojams. Beje, trūksta ir siuvėjų – jiems šiai dienai siūloma 64 darbo pasiūlymai, vien įmonė “Lelija” ieško per 30.

Vilniaus teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Valeika pastebi, kad laisvų darbo vietų aptarnavimo sferoje padaugėjo ir dėl sezoninių vasaros darbų, ir dėl to, kad įmonės šiek tiek plečia veiklą. Vilniuje laisvų darbo vietų kas mėnesį registruojama po tūkstantį daugiau negu pernai. Liepą registruota 2,5 tūkst. darbo vietų – tūkstančiu daugiau negu prieš metus. Padaugėjo ir įsidarbinančiųjų – liepą darbą susirado 3390 bedarbiai, t.y. 730 daugiau negu 2009 m. liepą.

E.Valeika pabrėžė, kad pernai vyravusi tendencija, kad dauguma darbdavių naujiems darbuotojams mokėdavo minimalų darbo užmokestį jau praėjo, dabar aptarnavimo srityje darbuotojai gali tikėtis daugiau nei tūkstančio litų.
Darbo rinkos specialistai pastebi, kad šiuo metu suaktyvėjo ir darbuotojų kaita. Dėl šios priežasties daugiau darbo skelbimų matyti didžiuosiuose prekybos tinkluose. “Norfos” atstovas spaudai Darius Ryliškis tvirtino, kad keičiami išeinantys darbuotojai, tačiau kurti naujų darbo vietų įmonė neketina – ji laikosi strategijos kelti jų atlyginimus, kad darbuotojų kaita būtų kuo mažesnė. “Šią vasarą didžiajai daliai mėsininkų buvo pakelti atlyginimai”, – tvirtino D.Ryliškis.

“Maxima Lt”, ieškančios daugiau nei 10 pardavėjų kasininkų, ryšių su visuomene atstovė Renata Saulytė taip pat tvirtino, kad naujų darbuotojų paieška vyksta dėl kaitos ir vasarinės prekybos, kadangi vasarą kurortuose įdarbinama dvigubai daugiau žmonių. “Realesnio vartojimo atsigavimo ir poreikio kurti naujų darbo vietų mes dar nelabai matome”, – tvirtino “Maxima Lt” atstovė.

Beje, R.Saulytė pastebi aštrėjančią problemą – nepaisant didelio nedarbo, dėl milžiniškų emigracijos mastų, darbuotojų surasti vis sudėtingiau. “Pernai darbuotojų paieška nekėlė didesnių problemų, bet dabar kai kuriuose miesteliuose jų negalime surasti, nes visi tinkami emigravę”, – pasakojo R.Saulytė.

Emigracija ne tik apsunkina naujų darbuotojų paiešką, bet ir didina darbuotojų kaitą. “Maxima” personalo skyriaus darbuotoja Julija Vaičiukynienė apgailestavo, kad patyrę darbuotojai išvyksta paskui savo šeimos narius. Be to, studentai nuo rudens išeina iš darbo, o atsiradus daugiau statybos darbų pasiūlymų, išeina sandėlių krovėjai, prieš kelis metus dirbę statybose.

Labiausiai krizės paveikti Lietuvos ūkio sektoriai – statybos ir krovinių pervežimo – buvo priversti radikaliai sumažinti savo darbuotojų gretas, o štai dabar, pradedant lįsti pirmiesiems atsigavimo daigeliams, ima jausti jų, ypač kvalifikuotų profesionalų, stygių.

Vežėjų asociacijos “Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad visų pirma darbo jėgos stygių pradėjo jausti tarptautiniais pervežimais užsiimančios bendrovės. Vilkikų parkas Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus sumažėjo nuo 26,5 iki 21 tūkst., o tai reiškė maždaug 11 tūkst. vairuotojų atleidimą iš darbo. “Dabar, kokius tris keturis mėnesius, jų jau sunku rasti. Rinkoje yra maždaug tūkstantis laisvų vairuotojų darbo vietų, o pretendentų į jas – tik 28″, – skaičiuoja vadovas.

Pasak jo, tai senos Lietuvos problemos, kurią krizė buvo laikinai nuslopinusi, atsinaujinimas. Dabartinė profesinio rengimo sistema parengia per mažai profesionalių vairuotojų, o sovietmečiu sukauptą potencialą gerokai retina pensinis vairuotojų amžius. Pasak A.Kondrusevičiaus, šiuo metu tolimųjų reisų vairuotojo atlyginimas, įskaitant už darbą užsienyje gaunamus dienpinigius, siekia 2,5–5 tūkst. Lt į rankas.

Kur kas mažesnio atlygio gali tikėtis dabar plušantieji statybų sektoriuje. Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Adakro Šeštakausko, vidutinis darbo užmokestis statybų aikštelėje šiuo metu tesudaro 1,5 tūkst. Lt į rankas. Ir nors rimto statybų atsigavimo kol kas nejusti, darbščių rankų šioje ūkio šakoje jau vėl pradeda reikėti daugiau nei prieš metus. “Daugiausia tai susiję su valstybiniais užsakymais”, – aiškina pašnekovas.

Pasak jo, smogus nedarbui, didelė dalis Lietuvos statybininkų išvyko uždarbiauti į užsienį, todėl šiuo metu kvalifikuotų betonuotojų, izoliuotojų, apdailininkų paklausa didesnė nei pasiūla.

Pasaulinį paslaugų centrą Lietuvoje steigianti grynųjų pinigų perlaidų bendrovė “Western Union” pradėjo aktyvią darbuotojų paiešką. Artimiausiu metu į darbą ketinama priimti virš 200 apskaitos, klientų aptarnavimo, IT specialistų, verslo vadybininkų bei duomenų analitikų. Planuojama, kad ateityje paslaugų centre Lietuvoje dirbs iki 450 profesionalų.

Lietuvoje atidaromas centras EUROC aptarnaus “Western Union” klientus-agentus Europoje, JAV, Vidurio Rytuose ir Afrikoje. Jie padės ir Lietuvoje veikiančių klientų-agentų (“Swedbank” ir “Lietuvos pašto”) darbuotojams spręsti kasdienes su pinigų perlaidomis susijusias problemas.

Darbuotojų “Western Union” Lietuvoje ieško trys personalo atrankos bendrovės “Strategic Staffing Solutions International”, “Delta management solutions” ir “Grafton recruitment”. Didžiąją dalį darbuotojų atrinks “Strategic Staffing Solutions International”. Tarp jų bus apskaitos ir audito specialistai, IT specialistai, klientų operacijų palaikymo specialistai ir komandų vadovai.

Apskaitos ir audito specialistus “Western Union” linkę rinktis iš neseniai šias specialybes Lietuvos aukštosiose mokyklose baigusių absolventų. Tikimasi, kad ką tik studijas baigę žmonės bus geriau pasirengę darbui su tarptautiniam verslui pritaikytomis sistemomis.

“Lietuvos rinkoje iš viso yra apie 30 tūkst. įvairaus lygio IT specialistų, universitetai kasmet išleidžia dar daugiau negu 1 tūkst. IT srities absolventų, taigi esame nusiteikę optimistiškai. Gera žinia yra ir tai, kad daugiau nei 200 universitetų ir kolegijų ruošia finansų ir apskaitos sričių specialistus, kurie trokšta tapti daugianacionalinės rinkos dalyviais”, – sakė “Strategic Staffing Solutions International” vadovas Lietuvoje Andrius Francas.

“Western Union” ketina investuoti į jaunus, imlius naujovėms specialistus, kurie pasiryžę dirbti tarptautinėje aplinkoje bei siekia asmeninio ir profesinio tobulėjimo.

Šis paslaugų centras Vilniuje bus trečiasis kompanijos klientų aptarnavimo centras steigiamas “Follow the sun” principu. Taip siekiama centrus geografiškai išdėstyti taip, kad klientų aptarnavimo operatyvumo ir kokybės nepaveiktų besikeičiančios laiko juostos ir darbo laikas. Pirmieji du centrai yra Filipinuose ir Kosta Rikoje.

Ekonominio pakilimo metais Europos ekonomistus šiurpinome plikbajoriškais makroekonominiais rodikliais: atlyginimai pas mus kilo kur kas sparčiau, nei didėjo darbo našumas. Rodos, krizė turėjo padaryti galą tokiai ekonominei nesąmonei, o Lietuvos tarptautinį įvaizdį neblogai pagerinęs nuožmus diržų veržimasis – nusverti svarstykles mūsų darbinio produktyvumo naudai. Tačiau neseniai statistikų pateikti galutiniai praėjusių metų rezultatai ir vėl nedžiuginantys: darbo užmokestis visame ūkyje per metus sumažėjo 4,6 proc., o darbo našumas smuko 7–9 proc. (priklausomai nuo vertinimo kriterijų).

Galima suprasti verslininkų nenorą sunkmečiu investuoti į darbo našumą didinančias technologijas – tam stinga ir lėšų, ir tikėjimo ateitimi. Kaip juokavo vienas “Veido” kalbintas verslininkas, ekonominio kilimo metais tobulinti technologijų nėra reikalo, o per krizę – nėra pinigų ir laiko, nes visos jėgos išeikvojamos stengiantis bent jau nenuskęsti. Vilties nežadina ir Vyriausybė, per pastaruosius metus realiai nė kiek nepagerinusi verslo aplinkos, neskatinusi nacionalinių investicijų į pramonę ir palankiomis išimtimis viliojanti tik užsienio investuotojus.

Tačiau kol Lietuvoje vyrauja tokios nuostatos, tarptautinė aplinka vietoje nestovi. Jau ir iki krizės mes per tą patį laiką pagamindavome tik kiek daugiau nei pusę to, ką sugeba Vakarų europiečiai. Darbo našumas kai kuriose šalyse didėjo net ir sunkmečiu (JAV, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Portugalijoje), o kai kur bent jau išliko beveik arba visiškai nepakitęs (Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje). Tai reiškia, kad dėl savo didelio nuosmukio mes, taip pat Latvija ir Rumunija, tapome dar mažiau konkurencingi reiklioje Europos darbo rinkoje.

Įvertinus visas šias aplinkybes telieka konstatuoti: net ir žiauriausiu pavidalu mums smogusi krizė nedaug ko išmokė. Tiek Vyriausybė, tiek verslas sunkmetį stengiasi kaip nors pragyventi, tačiau jam pasibaigus pažangos ir progreso Lietuvos ūkyje bus dar mažiau nei prieš kelerius metus.

Našiausi – eksportuotojai

Labiausiai darbo našumo rodiklius per praėjusius metus pabloginusios Lietuvos ūkio šakos – kasyba ir karjerų eksploatavimas, statyba, finansinis tarpininkavimas, žemės ūkis bei didmeninė ir mažmeninė prekyba. Visų jų, išskyrus žemės ūkio, efektyviai sukuriamos produkcijos nuosmukį galima lengvai paaiškinti: tai labiausiai krizės paveiktos ūkio šakos, kuriose nors per galvą verskis – šiuo metu vis tiek labai gerų rezultatų nepasieksi.

O štai žemės ūkis ekspertus nemaloniai nustebino: tai viena iš nedaugelio sričių, kurios pažangai net ir sunkmečiu skiriamos milžiniškos lėšos – tiek iš ES fondų, tiek iš nacionalinio biudžeto. Net ir įvertinus klimato įtaką žemės ūkio gamybos efektyvumui, rezultatai Lietuvoje turėtų būti geresni. “Išvada gali būti tik viena: ES parama pas mus panaudojama neefektyviai. Ji paimama, o rezultatas neatitinka investuotų lėšų”, – sako “DnB Nord” banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.

Jos pastebėjimu, darbo našumas pernai padidėjo tik tose srityse, kurioms neprireikė investicijų į technologijas, užteko tik efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius. Labiausiai ūgtelėjo viešbučių ir restoranų verslas. “Krizė šiai ūkio šakai smogė pirmiausia. Teko atleisti labai daug žmonių, o paslaugų kokybės juk bloginti nebuvo galima”, – aiškina ekonomistė. Panašiai teko suktis ir darbo našumo rezultatus pagerinusiems nekilnojamojo turto pardavėjams, švietimo srities darbuotojams. Nežymiai rezultatai suprastėjo ir transporto srityje – ten darbuotojų šienapjūtė irgi buvo negailestinga, o likusiems tenka dirbti už du.

“Dabar jiems sunku, bet jei gerėjant situacijai vėl nebus atleistos vadžios, tokie verslai bus gerokai efektyvesni, nei rimtų pokyčių išvengusios sritys”, – prognozuoja ekspertė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad labai gerus darbo našumo rezultatus tradiciškai rodo tos sritys, kuriose daugiausiai investuojama į gamybos modernizavimą. Lietuvoje tai yra naftos perdirbimo, chemijos pramonė – sritys, kurios labai daug eksportuoja ir dėl to neišvengiamai tobulina gamybos procesą bei savo produktus.

Eksporto rinkos neleido apsnūsti ir nuo jų nemenkai priklausančiai Lietuvos maisto pramonei.

Pavyzdžiui, 48 proc. produkcijos užsienyje parduodanti “Biovelos” grupė, nepaisydama per krizę maždaug 20 proc. sumenkusio pardavimo, neseniai baigė montuoti naują šaltai rūkytų mėsos gaminių apdirbimo cechą. “Darbą, kurį anksčiau padarydavo 60 žmonių, dabar alieka tik šeši – štai jums ir dešimt kartų padidėjęs našumas”, – pavyzdį pateikia grupės generalinis direktorius Virginijus Kantauskas. Neseniai sumontuotos ir naujos šašlykų, dešrų gaminimo linijos. Tiesa, tolesnių investicijų planai kol kas pristabdomi. “Pabaigėme tai, ką buvome suplanavę anksčiau, o apie kitas naujoves galvosime tik tada, kai pradės atsigauti prekyba”, – aiškina vadovas.

Tuo tarpu 70 proc. savo produkcijos eksportuojanti įmonė “Kraft Foods Lietuva” į gamybos pajėgumų tobulinimą investuos ir šiemet. “Ruošiamės išleisti naujus produktus, taigi montuoti ir naujus gamybinius pajėgumus”, – sako korporacinių reikalų skyriaus projektų vadovas Marius Giržadas. Pasak jo, plėtrą net ir sunkmečiu planuoti leidžia ankstesnės nepertraukiamos investicijos į naujų, eksporto rinkoms tinkamų produktų gamybą.

Kalta ir Vyriausybė, ir verslininkai

Verslo konsultacinės kompanijos “TOC sprendimai” vadovas Nerius Jasinavičius mano, kad dauguma Lietuvos verslininkų nežino, kaip padidinti įmonės efektyvumą. “Pas mus vis dar gaji kultūra, kad reikalus galima sutvarkyti pasitelkus lobizmą, politinius ryšius, o ne ieškant būdų, kaip padidinti savo verslo konkurencingumą. Deja, ir krizė nedaug ką pakeitė”, – pastebi jis.

J.Rojakos nuomone, ryžtis investuoti į papildomus pajėgumus per krizę protinga tik tada, jei gali pagrįstai tikėtis didesnės grąžos. “Deja, Lietuvoje taip optimistiškai galvoti neišeina”, – apgailestauja ekonomistė.

N.Jasinavičius sako, kad ir Vyriausybė per krizę nesublizgėjo. “Dabar palikusi verslą vieną kapstytis su savo bėdomis, vėliau galės tik stebėtis, kodėl surenkama vis mažiau mokesčių”, – prognozuoja konsultantas. Be to, nuolatinis mokesčių kaitaliojimas, net jei jie tiesiogiai nesusiję su investicijomis į gamybos efektyvumo didinimą, paprasčiausiai didina nerimą ir atmuša norą kišti pinigus į produktų kokybės gerinimą.

J.Rojaka skaičiuoja, kad pernai net 50 proc. sumažėjo gamybos įrenginių importas į Lietuvą. “O kaip be naujų įrenginių sukurti geresnę pridėtinę vertę”, – stebisi ekonomistė. Pagal vietines investicijas į kapitalą Lietuva gerokai atsilieka ne tik nuo Vakarų šalių – mus jau gerokai lenkia ir Estija, ir Latvija.

Pasak ekonomistės, gerai, kad Lietuvos Vyriausybė skiria daug dėmesio užsienio investicijoms pritraukti, tačiau ji visiškai pamiršo vietinius verslininkus, kurie, be valdžios paramos, dabar turi labai mažai galimybių didinti gamybos efektyvumą.

Šiandien Seime bus pateiktas svarstymui vienas iš siūlymų jaunimo nedarbui mažinti, kurį parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko vadovaujama darbo grupė. Tam, kad darbdaviai būtų labiau linkę įdarbinti darbo patirties neturinčius asmenis, siūloma numatyti vienerių metų laikotarpiui mokestinę lengvatą darbdaviams.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad darbdaviai, pirmą kartą pagal darbo sutartį įdarbinę samdomo darbo patirties neturėjusius asmenis, vienerių metu laikotarpiui būtų atleisti nuo socialinio draudimo įmokų dalies mokėjimo.

Kitaip tariant, darbdavys galėtų už tokį įdarbinamą asmenį mokėti tik dalį socialinio draudimo įmokų – įmokas ligos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų (bei sveikatos draudimą) , o įmokų pensijų socialiniam draudimui nemokėti. Bendra socialinio draudimo įmokų suma darbdaviui tokiu atveju sumažėtų trim ketvirtadaliais ir sudarytų tik 7,7 proc. vietoj 31 proc.

Susirgę, susilaukę vaikų, atleisti darbuotojai galėtų pretenduoti į valstybinio draudimo išmokas, jei turėtų atitinkamą stažą. Socialinio draudimo stažas pensijai gauti lengvatos taikymo metu nebūtų skaičiuojamas.

Šią lengvatą siūloma taikyti laikinai dvejiems metams (nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d.), o kiekvienu konkrečiu atveju – nuo įdarbinimo ne daugiau kaip metams, jei įsidarbinta ne anksčiau kaip įsigalios įstatymas.

Jaunimo nedarbas šiuo metu siekia 30 proc. ir viršija vidutinį nedarbo lygį. Jauni žmonės dažnai neturi darbo patirties, juos reikia apmokyti, todėl darbo karjeros pradžioje jų darbas yra ne toks našus dėl to neretai darbdaviai vengia juos įdarbinti.