BFL

Kauno teritorinės darbo biržos duomenimis, per balandžio mėnesį Kauno mieste ir rajone buvo skelbiamos 2367 laisvos darbo vietos – šis skaičius, palyginus su kovo duomenimis, padidėjo 14,6 proc.

Balandį nedarbo lygis Kauno regione, palyginus su kovo rodikliu, sumažėjo 0,85 proc. ir siekė 11,5 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Biržos aptarnaujamos teritorijos nedarbo rodikliai balandžio gale buvo vieni mažiausių Lietuvoje.

Gegužės 2 d. duomenimis, Kauno teritorinėje darbo biržoje buvo registruota apie 49,3 tūkst. bedarbių. Kauno mieste ir rajone per balandį užregistruoti 2089 bedarbiai (22,5 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį). Apie 90 proc. šių bedarbių užregistruota Kauno mieste.

Pasak Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjos Ingos Balnanosienės, balandžio mėnesį Kauno mieste ir rajone įdarbinti 2765 ieškantys darbo asmenys (22,3 proc. daugiau nei kovą).

Daugiausiai pasiūlymų sulaukė pardavimo, produkto vadybininkai, gyventojų surašinėtojai, instruktoriai, buhalteriai, apskaitininkai, administratoriai, mokytojai, transporto, verslo paslaugų vadybininkai, statybos inžinieriai, geodezininkai, matininkai, programuotojai. Nekvalifikuotiems darbuotojams dažniausiai siūlytos pagalbinio ar sandėlio darbininko, valytojo, pakuotojo ir kroviko darbo vietos.

Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsti 294 Kauno miesto ir rajono gyventojai. Iš jų 255 darbo biržos klientai – į remiamojo įdarbinimo priemones, o 561 asmuo pradėjo darbinę veiklą įsigijęs verslo liudijimus.

Teritorinės darbo biržos Jonavos skyrius balandžio mėnesį registravo 293 bedarbius, nedarbo lygis čia sumažėjo apie 1 proc. (iki 13,4 proc.). Daugiau žmonių balandį įsidarbino (tai pavyko 428 biržos klientams). Ženkliai daugiau atsirado laisvų darbo vietų – per mėnesį jų registruota 393 – 64,4 proc. daugiau nei kovą. Biržos skyrius 112 asmenų įtraukė į aktyvias darbo rinkos politikos priemones (77,8 proc. daugiau nei praėjusį mėnesį), o savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 106 darbo ieškojusieji jonaviškiai. Darbdaviai pageidavo miško ir kitokių darbininkų bei statybininkų.

Kėdainių skyriuje nedarbo lygis praeitą mėnesį sumažėjo apie 1,6 proc.: registruoti 365 darbo neturintys asmenys (5,7 proc. mažiau nei kovą). Skyriuje įregistruotos 469 laisvos darbo vietos ( 1,33 karto daugiau nei pirmą pavasario mėnesį), o balandį įdarbintų asmenų buvo 609 – 1,26 karto daugiau nei kovą. Į aktyvias darbo rinkos politikos priemones nusiųsti 78 kėdainiškiai, 85 – pradėjo darbinę veiklą pagal verslo liudijimą. Daugiau šansų įsidarbinti turėjo darbininkai, daržovių augintojai, medelyno darbuotojai.

Raseinių skyriuje 2011 m. balandžio mėnesį įregistruoti 245 bedarbiai (palyginus su kovo mėn., 9,3 proc. mažiau). Įregistruotos 276 laisvos darbo vietos, įdarbinti 335 asmenys. Į aktyvias darbo rinkos politikos priemones nusiųsti 52 raseiniškiai, savarankiškai dirbti pagal verslo liudijimą pradėjo 28. Daugiausiai darbo pasiūlymų gauta nekvalifikuotiems ir miško darbininkams.

Kaišiadorių skyriuje situacija taip pat gerėjo: nedarbo lygis sumažėjo 0,1 proc. ir siekė 14,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų, biržos duomenų bazėje įregistruotos 162 laisvos vietos. Per balandį įdarbinti 256 asmenys (82,9 proc. daugiau nei kovą). Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 8 asmenys.

Biržos Prienų skyriuje per mėnesį įregistruotas 161 bedarbis (19,5 proc. mažiau nei kovą), palyginus su praėjusiu mėnesiu, įregistruota 63,5 proc. daugiau laisvų darbo vietų (206). Darbą gavo 207 asmenys (61,7 proc. daugiau nei kovo mėnesį). Aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 83 asmenys (43,1 proc. daugiau). Kaip ir kitose vietovėse, taip ir Prienuose, daugiausiai darbo pasiūlymų sulaukė darbininkai.

Pasaulinė grynųjų pinigų perlaidų lyderė “Western Union” ketina steigti Lietuvoje savo pasaulinį paslaugų centrą (angl. “Global Operations Centre of Excellence”) – kompanija jau pasirašė ketinimų protokolą su Ūkio ministerija.

“Western Union” planuoja centrą Lietuvoje atidaryti jau šiemet ir per pirmuosius trejus metus sukurti daugiau nei 200 darbo vietų.

“Džiaugiuosi, kad tarptautinė finansinių paslaugų inovacijų lyderė “Western Union” šiam projektui pasirinko Lietuvą. Jau nebe pirma užsienio investicija į mūsų šalies paslaugų sektorių rodo, kad esame pajėgūs pasiūlyti ir siūlome pasaulinėms korporacijoms puikius specialistus ir aukštos pridėtinės vertės paslaugas”, – sako ūkio ministras Dainius Kreivys.

“Lietuvą pasirinkome dėl puikiai išsilavinusių ir kvalifikuotų bei daugybę užsienio kalbų mokančių žmonių, stabilaus politinio klimato ir atsigaunančios ekonomikos, pasaulinio lygio infrastruktūros bei Lietuvos Vyriausybės pastangų pritraukti užsienio investuotojus”, – sako Davidas Larkworthy, “Western Union” vyresnysis viceprezidentas ir veiklos strategijos vadovas.

Pasauliniame paslaugų centre Vilniuje bus teikiamos aptarnavimo ir administravimo paslaugos, kurios papildys kitų “Western Union” centrų paslaugas.

“Western Union” veikia per daugiau nei 420 000 klientų aptarnavimo taškų tinklą 200 šalių ir teritorijų visame pasaulyje. Šis paslaugų centras Vilniuje bus ketvirtas “Western Union” pasaulinis centras. 2009 metais “Western Union” apyvarta buvo 5,1 mlrd. JAV dolerių, kompanijoje dirba daugiau kaip 6 000 darbuotojų.

Darbo vietų gali padaugėti tuomet, kai darbdaviai nebijos priimti darbuotojų į darbą, teigia premjeras. Andrius Kubilius nesutinka, jog lengvesnis darbuotojų atleidimas gali padidinti nedarbą.

“Priešingai, mes labai aiškiai kalbėjome ir, man rodos, su profesinėmis sąjungomis sutarėme, kad sprendžiant vieną iš skaudžiausių šių dienų problemų – nedarbą, reikia suvokti vieną dalyką – nedarbas galėtų sumažėti, jeigu darbdaviai kurtų daugiau darbo vietų. Darbdaviai turi nebijoti jas kurti. Jų baimė remiasi tuo, kad prognozuoti labai tvirtai verslo augimą šiomis dar nelabai aiškiomis pokrizinėmis sąlygomis dar tikrai yra labai sudėtinga”, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Kubilius.

Jo teigimu, lankstesnis darbo kodeksas padėtų kurti daugiau darbo vietų.

“Verslininkas bijo priimti naujus darbuotojus, nes mūsų labai nelankstus, labai biurokratinis Darbo kodeksas jam neleistų esant blogesniems rezultatams nei jis planavo surasti būdų, kaip sumažinti gamybą, kaip sumažinti tų pačių darbuotojų skaičių. Lankstesni darbo santykiai šioje vietoje yra viena iš esminių pagalbų, sprendžiant nedarbo problemą. Reikia ginti ir bedarbių interesus”, – tikino A.Kubilius.

Darbo lankstumo klausimus trečiadienį premjeras aptarė su Nacionalinį susitarimą pasirašiusiais socialiniais partneriais. Siūloma leisti darbdaviui jo valia atleisti darbuotoją, jam išmokant didesnę kompensaciją, taip pat – įvesti suminę darbo laiko apskaitą bei liberalizuoti streikų skelbimo sąlygas.

+370 5 2058521