Kodėl vienose įmonėse darbuotojai mielai lieka, net gavę geresnių pasiūlymų, o kitose jų neišlaiko nė aukšti atlyginimai? Daug lemia darbdavių požiūris, deja, daug kur jis tebėra primityvus.

Viename Klaipėdos viešbutyje portjė dirbęs jaunas vaikinas Vitalijus galėtų papasakoti daug kurioziškų istorijų iš viešbučio gyvenimo. Ne vienos istorijos herojai yra darbdaviai. Klaipėdiečiui atrodydavę gana keista, kad minimalų ar net mažesnį atlyginimą gaunantys darbuotojai dažniausiai būdavo motyvuojami ne pažadais didinti algą ar kažkuo panašiu, o kabančiais plakatais su įkvepiančiomis citatomis. Vitalijų būtų labiau motyvavę didesnis atlyginimas, gera atmosfera darbe ar bent jau skaidrumas skirstant premijas.

„Na, kai gaudavau užduotį, sakydavau „klausau ir paklūstu“. Žinoma, lojalumas mažėjo kiekvieną mėnesį, – sako jau kitą darbą susiradęs vaikinas ir priduria, kad darbdaviai per daug nesuko galvos, kaip jaučiasi jų darbuotojai ar kaip geriau juos motyvuoti. – Kadangi tai buvo viešbutis, kuriame darbas nereikalauja didelių įgūdžių, o tinkamos darbo jėgos aplink daug, tai jie nelabai dėl to nerimavo.“

Naujas darbuotojų vertinimo ir talentų valdymo sprendimus siūlančios įmonės „Profiles International“ atliktas tyrimas rodo, kad darbuotojų motyvacija ar pasitenkinimu darbu nuosekliai rūpinasi reta net ir stambi lietuviško kapitalo įmonė. Išanalizavus duomenis, gautus iš 283 lietuviškų įmonių, priskiriamų prie tūkstančio reikšmingiausių šalies verslo organizacijų, paaiškėjo, kad 46 proc. jų apskritai neatlieka darbuotojų vertinimo. Kita vertus, net jį atliekančios verslo organizacijos dažniausiai tai daro paviršutiniškai ir beveik visą dėmesį koncentruoja į tai, kiek darbuotojas duoda įmonei naudos.

Kaip aiškina „Profiles International“ vadovas Lietuvoje Tomas Ridikas, rezultatus vertina 65 proc. tyrime dalyvavusių įmonių, tačiau darbuotojų pasitenkinimą darbu – tik 21 proc., o motyvaciją ir įsitraukimą – vos po 10 proc. lietuviškų verslo organizacijų.

„Pagrindinis efektyvaus ir produktyvaus darbo pamatas – gera darbuotojo savijauta darbo metu, motyvacija – yra visiškai neaktualus Lietuvos verslo sektoriuje. Įmonės, siekdamos gerų darbo rezultatų ir neatsižvelgdamos į darbuotojo psichologinę savijautą, tarsi stengiasi išgydyti ligą, neieškodamos jos priežasties“, – teigia T.Ridikas.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 332014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2014-m

Ko reikia, kad žmogus jaustųsi gerai darbe, kuriame praleidžia didelę savo gyvenimo dalį, ir kad jam vykdoma veikla teiktų malonumą? Pirmiausia – tikslo, pabrėžia psichologijos mokslų daktaras, projekto „1GO sėkmės biuras“ ekspertas, Marius Daugelavičius: „Tikslo užsibrėžimas ir suvokimas, kodėl tai darau ir ko tuo siekiu – svarbiausias visur, kur norime mums svarbaus rezultato – pripažinimo, pakilti karjeros laipteliu į viršų, gauti didesnį atlyginimą, dirbti geresnėmis sąlygomis ir kt.“.

Mitybos režimas – tik norintiems numesti svorio?

Tikslą jaustis geriau ir dirbti efektyviau sau užsibrėžė ir įmonės „ZET technologijos“ darbuotojai, dalyvaujantys dviejų mėnesių projekte ir sekantys specialios programos, sudarytos bendradarbiaujant su dietologijos, psichologijos ir sveikos gyvensenos specialistais, nurodymais. Didžiąją laiko darbe dalį prie kompiuterio praleidžiantys programuotojai iki tol manė, kad mitybos režimas svarbus tik norintiems numesti svorio, mankšta – daug laiko užimantis veiksmas, o poilsio pertraukėlės – prabanga, kurią sau galima leisti tik turint mažiau darbo.

Po mėnesio nuo projekto pradžios apibendrinti projekto dalyvių rezultatai patvirtina, kad vos keli nesudėtingi nurodymai, tokie kaip mitybos režimas, poilsio pertraukėlės kas 1,5-2 val., kelių minučių mankšta ir streso valdymo pratimai, laikantis jų nuolat, turi akivaizdžios teigiamos įtakos bendrai savijautai, motyvacijai ir darbingumui. Mėnesį programos nurodymais sekusių projekto dalyvių darbingumas pakilo 20 proc., 17 proc. pagerėjo bendra darbuotojų motyvacija, 21 proc. – darbo efektyvumas.

Psichologas: darbe praverčia ir žodis „Ne“

„Šiuolaikinio žmogaus matrica – darbai, po jų – šeima, o laiko sau beveik nebelieka. Nesirūpinimas savimi, dėmesio sau trūkumas neigiamai veikia žmogaus psichologinę būseną. Tad nenuostabu, kad susimąstę apie tai, kaip pagerinti savo savijautą darbe ir pradėję skirti sau daugiau dėmesio, projekto dalyviai pamatė ir rezultatus“, – sakė M. Daugelavičius.

Psichologas pabrėžia, kad balansas svarbus visur, siekiant gerų rezultatų, tad norą dirbti tik gerai ir padaryti maksimaliai daug derėtų keisti į sugebėjimą dirbti pagal galimybes, suvokiant, ką svarbu parengti greičiausiai, kas gali palaukti, ką naudinga atlikti labai gerai, o ką užtenka padaryti tinkamai. Perfekcionizmas kiša koją net didžiausiems vadovams.

„Kiekvienam dirbančiam žmogui svarbu nusistatyti prioritetus – planuoti darbus ir aiškiai suvokti, kiek galite padaryti, o kur jau reikia prisiminti žodį „Ne“, – pabrėžia M. Daugelavičius.

Sveikos gyvensenos specialistas: stresą malšina judėjimas

Sveikos gyvensenos specialistas, vienas iš „1GO sėkmės biuras“ projekto ekspertų, Bronius Burneika sako, kad nuovargis ar stresas darbe kartais neišvengiami. Tačiau vienos pagrindinių prevencinių priemonių – pertraukėlės ir fizinis aktyvumas.

Pastarasis protinį darbą dirbančius žmones priverčia bent trumpam mintis nukreipti į kūną ir leidžia pailsėti smegenims. „Jei neturite laiko pasivaikščioti ar pasimankštinti darbe, nesudėtingus pratimus galite daryti ir prie darbo stalo – išsitieskite kėdėje, ištieskite kojas prieš save, įtempkite raumenis, pasirąžykite, pamasažuokite sau sprandą ir smilkinius. Taip suaktyvinsite kraujotaką, paskatinsite medžiagų apykaitą, o smegenys gaus daugiau deguonies, tad lengviau seksis mąstyti ir rasti tinkamiausią sprendimą“, – sako B. Burneika.

Anot specialisto, jaustis energingesniam padeda ir mityba. Jei kamuoja snaudulys, greičiausiai organizmui trūksta skysčių arba cukraus kiekis kraujyje yra nukritęs. „Skysčių trūkumą atstatyti padeda stiklinė vandens, o išlaikyti stabilų gliukozės kiekį – mitybos režimas bei sveiki užkandžiai, pavyzdžiui, riešutai ar džiovinti vaisiai,  sukeliantys sotumo jausmą ilgesniam laikui. Beje, skysčių trūkumas gali būti ir galvos skausmo ar svaigimo priežastis“, – atkreipia dėmesį B. Burneika.

Ryžtis pokyčiams gali padėti ir „1GO sėkmės biuro“ programa, skirta sėdimąjį darbą dirbantiems žmonėms, sudaryta bendradarbiaujant su įvairių sričių specialistais: http://riesutai.lt/media/1GO_sekmesbiuras.pdf. Šios programos nurodymais iki vasaros seka įmonės „ZET technologijos“ darbuotojai.

Kalbėdami apie sėkmingą verslą, didžiųjų kompanijų vadovai dažnai teigia, kad įmonė uždirba tiek, kiek dirba jos darbuotojai, neretai pamiršdami, kad dėl gerų įmonės rezultatų stengtis turi ir darbdavys. Anot asmenybės ugdymo trenerio Mariaus Daugelavičiaus, be motyvacinių sistemų darbo procesas apskritai nevyktų – jeigu darbuotojas nemotyvuotas kuo geriau atlikti savo darbą, ilgainiui jis nustoja dirbti ir pradeda tiesiog egzistuoti.
„Motyvacijos sistema susideda iš trijų vienodai svarbių komponentų: noro, baimės ir saviraiškos. Darbuotojas privalo norėti dirbti: uždirbti daugiau pinigų, užsitarnauti pagarbą ar siekiamą postą. Baimė taip pat svarbi: kai darbuotojas bijo prastai padaryti užduotį, netekti darbo vietos, jis dirba geriau, – sako motyvacijos reiškinį darbo aplinkoje tyrinėjantis specialistas M. Daugelavičius. – Motyvacijos sistema išpildoma iki galo, kai skiriamas reikiamas dėmesys saviraiškos laisvei: gerai darbuotojas jausis tik toje bendrovėje, kuri leidžia jam atliktį užduotį savaip ir užtikrina galimybę tobulėti. Kai motyvacija netenka vieno iš trijų segmentų, ji ima šlubuoti, kai netenka dviejų – apskritai neveikti.“
Pastebėta, kad Lietuvoje pradėjus kurtis užsienio kapitalo įmonėms, darbdaviai pradėjo kur kas didesnį dėmesį skirti darbuotojų lojalumo išlaikymui. „Įmonės supranta, kad amžinų darbuotojų nėra, nes atlygis motyvuoja tik iki tam tikro lygio. 3 tūkst. litų ar daugiau uždirbančiam žmogui keliais šimtais litų pakeltas atlyginimas daug motyvacijos neteiks, todėl įmonės kuria įvairias motyvavimo sistemas, susitelkia į gerą darbo aplinką. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra įmonių, apmokančių darbuotojų sporto klubo sąskaitą, išleidžiančių į mokymus, kurių nori patys darbuotojai,“ – pastebėjimais dalijasi Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis.
Izraelio startuolio „Wix“, savo padalinį įkūrusio ir Lietuvoje, personalo vadovė Shelly Meyer sako, kad geriausia motyvacija darbuotojui – ne pinigai, o jo potencialo įvertinimas ir darbo pozicija, kuri keltų iššūkių ir verstų tobulėti. „Labai svarbu, kad darbuotojas jaustųsi reikalingas ir tiesiogiai atsakingas už įmonės gerovę, žinodamas, jog jo darbo rezultatai matomi, vertinami ir neša apčiuopiamos naudos. „Wix“ darbuotojus siunčiame į specialius kursus, seminarus, darbo stovyklas visame pasaulyje, kad jie visada laikytų pirštą ant inovacijų pulso, pakeistų aplinką, susipažintų su naujais žmonėmis. Bent kartą per pusmetį visus Lietuvos biuro darbuotojus 2-3 savaitėms atskraidiname dirbti į mūsų pagrindinį biurą Tel Avive – tai ypač teigiamai veikia darbuotojų motyvaciją ir jų darbo našumą,“ – sako ji.
Kaip teigia M. Daugelavičius, įmonės vadovai motyvacines priemones turėtų kartoti kas dvi savaites: jeigu darbdavys pakėlė atlyginimą, neteisinga galvoti, kad dabar darbuotojui jau nieko nebereikės. Praėjus kelioms savaitėms reikia mąstyti, kaip vėl paskatinti savo darbuotoją: geru žodžiu, išvyka ne darbo metu ar kitomis, pavaldiniui aktualiomis, priemonėmis.
„Didžiausia klaida, kurią daro darbdaviai – komunikacijos trūkumas ir pačioje darbo pradžioje darbuotojui neišsakyti lūkesčiai. „Wix“ kompanijos specifika leidžia į darbą priimti kūrybingus, technologiškai išprusius, žingeidžius darbuotojus, todėl suteikiame jiems tiek laisvės, kiek reikia, nepamiršdami priminti atsakomybės dėl rezultatų,  – patirtimi dalijasi „Wix“ personalo vadovė Sh. Meyer. – Labai svarbu, kad darbuotojai pasitikėtų įmone, vadovų priimtais sprendimais, tikėtų kompanijos sėkme ir norėtų kartu profesionaliai augti.“
Pasak V. Levickio, šiandien kur kas sudėtingiau surasti tikrai gerą, talentingą darbuotoją: „Jei pažiūrėsime, darbo pasiūlymų ir darbo paieškos skelbimų skaičius kone vienodas – tai reiškia, kad darbdaviams sunku surasti reikiamus darbuotojus. Išleidžiama daug lėšų naujo darbuotojo apmokymams, paruošimui, todėl didelė dalis įmonių apsisprendžia geriau investuoti į senų ir laiko patikrintų darbuotojų išlaikymą nei naujų paieškas.“
Wix.com yra pirmaujanti debesų kompiuterija paremta internetinių portalų kūrimo platforma, turinti daugiau nei 45 milijonų registruotų vartotojų visame pasaulyje. Kompanija buvo įkurta tikint, kad internetas privalo būti prieinamas visiems, norintiems kurti, plėtoti ar kitaip prisidėti prie bendro projekto. Suteikdama galimybę užsisakyti nemokamą ir mokamą vartotojo profilio prenumeratą, „Wix“ milijonams įmonių, organizacijų, specialistų ir pavienių asmenų palengvina verslo ar prekių ženklų informacijos sklaidą internete. „Wix.com“ redaktorius“ ir ištobulinta „Programėlių parduotuvė“ leidžia svetainės vartotojams kurti bei valdyti visiškai integruotą ir dinamišką skaitmeninį turinį. „Wix“ būstinė yra Tel Avive, biurai įkurti San Franciske, Niujorke, Dnepropetrovske, o dabar ir Vilniuje.

Lietuvai trūksta kompetentingų specialistų. Su tuo sutinka ir verslininkai, ir aukštųjų mokyklų atstovai, tačiau kol kas mažai daroma, kad padėtis keistųsi.

Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko net ir esant dideliam nedarbui Lietuvoje nepakanka kai kurių specialistų, yra informacijos stoka apie tai, kokio išsilavinimo darbuotojų rinkai trūksta ir ko realiai galima tikėtis baigus konkrečias studijas.
Agronomas, verslininkas ir ūkininkas Ramūnas Karbauskis piktinasi, kad abiturientai yra suklaidinami švietimo sistemos, informuojančios apie specialybių poreikius. „Nors esu stambiausias darbdavys žemės ūkio sektoriuje, manęs niekada nėra paklausę, kiek ir kokių specialistų šiuo metu reikia. Abiturientai tiesiog dezinformuojami. Pavyzdžiui, veterinarija ir agronomija nurodomos kaip mažiausiai paklausios specialybės, nors realybė – visiškai kitokia. Tad jaunuoliai renkasi studijas, kurias baigę darbo tikrai negaus. Šiuo požiūriu universitetai rengia emigrantus, ir tai yra tragedija“, – dėsto R.Karbauskis.
Pasak jo, šiuo metu šalyje jau trūksta maždaug šimto veterinarų, galinčių dirbti žemės ūkyje, taip pat kokių penkių šimtų agronomų. Pats negalėdamas rasti reikiamų specialistų, verslininkas nutarė paskatinti jaunuolius stoti į trūkstamas specialybes: įsteigė stipendijas ir apmoka mokslą tiems, kurie, jo nuomone, ilgainiui gali būti geri ir kompetentingi savo srities darbuotojai. Per septynerius metus daugiau nei šimtas jaunuolių nemokamai baigė universitetus, taip pat atliko praktiką. „O dabar mes esame tikriausiai vieninteliai, kurie nebeturi problemų dėl specialistų“, – tvirtina R.Karbauskis, šiuo metu remiantis Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU), Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir kitų universitetų agronomijos bei inžinerinių mokslų specialybes. Verslininko skiriamos stipendijos svyruoja nuo 500 iki 1,5 tūkst. Lt.
Pasak R.Karbauskio, be specialistų verslo plėtra neįmanoma, todėl reikia skubiai imtis priemonių, kad jų netrūktų.

Ar tikslinis studijų finansavimas – išeitis?

Padėtis neperspektyvių specialybių atžvilgiu pamažu ėmė keistis, kai 2012 m. Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino tikslinio studijų finansavimo tvarką. Tai reiškia, kad valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės gali gauti išskirtinius studijų krepšelius. Į tikslinę studijų vietą priimtas studentas įsipareigoja baigęs studijas bent trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o privataus sektoriaus darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas, apmokėdamas 20 proc. studijų kainos.
Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus teigia, kad tikslinis finansavimas ir investavimas į darbuotojus apskritai yra atsiperkanti investicija. Pasak jo, pakeitus požiūrį į specialistų rengimą, pasikeistų ir emigracijos mastai. „Užuot organizavus iškilmingus vakarėlius vadovaujantiems darbuotojams įmonės jubiliejaus proga, kuriuose tik gulbės pieno trūksta, tas lėšas reikėtų nukreipti būsimiems darbuotojams rengti – įmonės reikalai dėl to tik gerėtų“, – įsitikinęs R.Vaitkus.
Tačiau verslininkai ir universitetų atstovai užsimena, kad valstybė neužtikrina reikiamų sąlygų tiksliniam studijų finansavimui, kuris iš tiesų gali labai pasitarnauti siekiant pritraukti trūkstamų specialistų, vykdyti.
Todėl tikslinio studijų finansavimo mastas kol kas dar labai mažas. Pasak švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, 2012 m. tiksliniu būdu finansuota 140 studijų vietų, o šiemet numatoma, kad tikslines studijų sutartis pasirašys 276 studentai. Didžiausias specialistų poreikis nustatytas policijos sektoriuje – jiems rengti skiriama 100 tikslinių studijų vietų, visuomenės sveikatos sektoriui numatyta 32, žemės ūkiui – 24, sportui – 12 ir tekstilei – 6 tikslinės studijų vietos. Taigi sistema finansuojama dar labai menkai.
„Dėl didelio specialistų trūkumo agroverslo organizacijos suinteresuotos prisiimti tikslinio finansavimo įsipareigojimus. Pavyzdžiui, 2013 m. ketinimus sudaryti tikslinio finansavimo sutartis su 572 ASU studentais išreiškė 93 verslo organizacijos. Deja, Vyriausybė patvirtino mūsų universiteto studentams tik 32 tikslinio finansavimo vietas“, – apgailestauja ASU prorektorius prof. dr. Jonas Čaplikas.
Panaši tendencija regima ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose: gausu tokių, kurios negavo nė vienos tikslinio studijų finansavimo vietos, tarp jų – ir Vilniaus universitetas.

Darbo rinkoje atsiranda nauja darbuotojų kategorija – stažuotojai. Štai „Litgrid“ kviečia aukštųjų mokyklų absolventus ir magistrantūros studentus pretenduoti į penkias stažuotojų vietas.

Tokiu statusu su terminuota darbo sutartimi jie dirbtų dvejus metus, po kurių, o išskirtiniais atvejais ir anksčiau, jie gali tikėtis nuolatinės darbo sutarties. Panašias programas turi ir kitos įmonės, nes aukštųjų mokyklų absolvento prilyginti visaverčiui specialistui negalima: jis turi diplomą, bet neturi kompetencijos dirbti pagal įgytą specialybę. Įmonėms išsimokyti  dirbti gebantį specialistą trunka dar maždaug porą metų.
Žinoma, aukštoji mokykla negali prisitaikyti prie visų įmonių specifikos, tačiau sutrumpinti laiką tarp diplomo gavimo ir realaus specialybės įgijimo bendromis pastangomis įmanoma.

Inžinieriai, bet teoretikai
„Yra skirtumas, kokios žinios bei gebėjimai suteikiami studentui ir kokie įmonių poreikiai, kokio darbuotojo joms reikia. Jauną specialistą parengti dirbti chemijos pramonės įrenginių operatoriumi kainuoja ne vieną tūkstantį ir maždaug dvejus metus“, – situaciją įvardija „Achemos grupės“ personalo skyriaus viršininkė Giedrė Žentelytė-Linkienė. Ji pasakoja, kad į „Achemą“ atėję dirbti diplomuoti chemijos inžinieriai kartais nemoka net elementarių dalykų – „skaityti“ brėžinių, chemijos schemų. Nors jie rengiami dirbti inžinieriais, aukštoji mokykla daugiau koncentruojasi į teorines žinias. Šiek tiek praktinių darbų universitete studentai atlieka, bet laboratorijose, tad ir įgyja praktinių įgūdžių dirbti laboratorijoje, bet ne gamybos įmonėse. „Ką ten studentai, net ir dėstytojai dešimt metų, o gal ir visai nebuvę įmonėse, o juk paskutiniu metu procesai jose labai greitai modernėja“, – atkreipia dėmesį G.Žentelytė-Linkienė.
Švedijoje magistrantūros studijas baigęs „Litgrid“ strategijos ir rinkos vystymo skyriaus vadovas Robertas Staniulis pasakoja, kad ten aukštasis mokslas labiau orientuotas į tai, ko reikia pramonei ir ko būsimame darbe reikės jauniems specialistams . „Magistrantams ne tik organizuojamos išvykos į įmones, kas daroma ir Lietuvoje, bet būdavo rengiamos mini konferencijos, kuriose studentai įmonių atstovams pristatinėja naujoves, savo tyrimus ir požiūrius. O magistro darbo ar daktaro disertacijos net nepradėsi be įmonės suformuotos temos ir be jos paramos. Doktorantūros studijas dažnai perpus finansuoja įmonė ir universitetas, o naudos iš to būna ir mokslui, ir įmonei“, – pabrėžia R.Staniulis.
G.Žentelytė-Linkienė sako, kad įmonės labai suinteresuotos, jog magistro ar bakalauro darbus studentai rašytų remdamiesi ne tik teorinėmis žiniomis, bet ir realia praktika ar tyrimais, kurie buvo įvykdyti atliekant praktiką įmonėje. Jos manymu, iš kitų šalių vertėtų pasimokyti mokslo derinimo su darbu. Štai Vokietijoje po bakalauro studijų jaunimas padirba įmonėje metus ar dvejus, o po to tęsia mokslus magistrantūroje, ir galiausiai baigiamajame darbe panaudoja darbe įgytas žinias. „Derinti darbą ir magistro studijas būtų labai naudinga, nes taip susiejama praktika ir mokslas, bet pas mus tam nėra galimybių, nes neakivaizdinės magistrantūros studijos labai brangios, o dieninės – neįmanomos fiziškai“, – apgailestauja „Achemos grupės“ atstovė.
Pasaulyje garsus lietuvis verslininkas „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas pasakoja, kad Vakarų valstybėse, pavyzdžiui, JAV labai sėkmingai bendradarbiauja vadinamasis valstybės, verslo ir universitetų trikampis. Universitetai verslininkus kviečia į universitetus, kad studentai gautų ne tik teorinių žinių, bet ir susipažintų su būsimos profesijos, verslo realybe. Beje, pats I.Laursas negaili laiko susitikimams su studentija.
Ir mūsų aukštosiose mokyklose dėsto nemažai praktikų, tačiau tenka pripažinti, kad dauguma jų pirmiausia dėstytojavo, o paskui perėjo dirbti į kokią įmonę, pasilikdami šiek tiek akademinių valandų universitete. Žinoma, nėra esminis dalykas, kokia seka klostėsi darbo karjera, bet tai rodo, kad aukštosios mokyklos mažai ieško dėstytojų tarp pažangiausių įmonių vadovų ar specialistų. Per mažai jie pasitelkiami ir pavieniams susitikimams ar seminarams.
Jau studijų metais teoriją derinti su praktika padeda kai kurių įmonių – „Thermo Fisher Scientific“ (buv. „Fermento“), „Global Logistics Projects“, „Arvi“ ir kitų įmonių vardinės stipendijos, įmonių sutartys su aukštosiomis mokyklomis, siūlymai mokymo programoms, tačiau toks bendravimas toli gražu dar nėra visuotinai priimta norma.
„Universitetas norėtų, kad įmonės intensyviau įsijungtų į studijų programų koregavimą, pageidautų kuo daugiau praktinių seminarų, pratybų, bet dėl nuolatinio įdarbinimo spręsti reikėtų Švietimo ir mokslo ministerijos lygmeniu, nes aukštosios mokyklos dėstytojui keliami įvairūs reikalavimai, atestacijos. O vienetinėms paskaitoms verslo atstovai atvyksta, bet per semestrą koks vienas kitas, tai neapima visų studentų“, – pripažįsta Kauno technologijos universiteto (KTU) Karjeros centro vadovė Kristina Bakšaitė.

Ar praktikantai – tik nemokama darbo jėga
Tiek aukštosios mokyklos, tiek verslas pabrėžia praktikų svarbą, tačiau, pasak  G.Žentelytės-Linkienės, atsiųsti praktikai – viena, bet visai kas kita, kokios užduotys jai keliamos. Studentai ateina net nežinodami, koks praktikos tikslas.
K.Bakšaitė sako, kad ir verslo pusė ne visada studentų laukia išskėstomis rankomis. Antra vertus, pastebi ji, kai rinkoje ėmė trūkti IT specialistų, labai paklausūs tapo Informatikos fakulteto studentai.
Noriai praktikantus priima bankai. „Pernai mūsų banke praktiką atliko 178 praktikantai. Buvę praktikantai turi realią galimybę sulaukti ir nuolatinio darbo pasiūlymo, bet nebūtinai iš karto. Informacija apie juos kaupiama banko duomenų bazėje ir atsiradus poreikiui ja naudojamės“, – paaiškina „Swedbank“ Personalo atrankos skyriaus vadovė Kristina Vabolytė. Beje, atlyginimo praktikantui bankas nemoka.
Kartais studentai skundžiasi, kad įmonės juos priima ne kaip praktikantus, norinčius plačiau susipažinti su įmone, o kaip nemokamą darbo jėgą nesudėtingesniems darbams kelis mėnesius atlikti, todėl pasirašant trišalę studento, aukštosios mokyklos ir darbdavio sutartį reikia labai aiškiai apibrėžti praktikos tikslą.
Beje, Vakarų šalyse studentai neretai patys pasiprašo padirbėti pas savo svajonių darbdavį nemokamai, kad parodytų savo gebėjimus, realiau pasvertų savo lūkesčius. O įmonė tokį jau išbandytą darbuotoją, atsiradus galimybei, priima į darbą, sutaupydama laiko ir pinigų darbuotojo paieškai.

Privatus verslas už tą patį moka triskart
Žinoma, galima tvirtinti, kad universitetai – ne profesinio mokymo mokyklos, čia rengiami plataus išsilavinimo žmonės. Bet juk aukštoji mokykla nėra kažkoks norinčių būti išsilavinusiais asmenų klubas ar studentų fabrikas. Tad tikrai nenormali situacija, jei vis daugiau įmonių skundžiasi nerandančios specialistų su aukštuoju išsilavinimu, nors kai kurių aukštųjų mokyklų trečdalis absolventų bedarbiai.
Beje, verta pastebėti, kad panaši anomalija ir profesinio mokymo sistemoje: kažkodėl pačios įmonės turi rengtis sau specialistus – „Arginta“ įsisteigusi savo suvirintojų akademiją, „Stevila“ pati moko metalo apdirbimo profesijų, „Kemi“ – mechanikus, „Mantinga Food“ – maisto pramonei reikalingų darbų ir šį sąrašą galima tęsti be galo.
Vadinasi, privatus verslas už tą patį moka triskart: per mokesčius valstybei vieną kartą sumoka už profesinį ir aukštąjį mokslą, antrą – bedarbių pašalpas įgijusiems rinkai nereikalingas profesijas, o paskui vis tiek dar turi investuoti nemažai pinigų ir laiko į specialistų, kurie sugebėtų dirbti, savo įmonei rengimą.
O kai kuriais atvejais įmonės tikra to žodžio prasme priverstos pakartoti studento išmoktą kursą ir ne todėl, kad jis jo neišmoko. „Achemos grupės“ mokymo centre diplomuotas specialistas maždaug pusę metų turi mokytis, kol gauna darbo saugos ir panašius sertifikatus, leidžiančius dirbti padidinto pavojingumo gamybos įmonėje. O juk tokių didžioji dalis tarp stambiausių Lietuvos BVP kūrėjų – ne tik „Achema“, bet ir „Orlen Lietuva“, kitos chemijos pramonės įmonės. Aukštosiose mokyklose studentai to mokosi, laiko egzaminus, bet negauna sertifikatų, todėl vėl kartoja kursą. Mokymas to paties iš naujo eikvoja laiką, pinigus ir dar atitolina diplomuoto specialisto įsiliejimą į gamybą.
Išeitis viena – išmokti bendradarbiauti verslui, mokslui ir valstybei.

Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje daugiausiai darbuotojų samdė prekybos tinklai, tekstilės, transporto bendrovės ir maitinimo įstaigos.

Nuo 2009 m. Lietuvos ekonomikoje įsivyravo gerų žinių badas, o pesimistinę nuotaiką kurstė didžiulis nedarbas. Tačiau kai kurios Lietuvos įmonės net sunkmečiu gyvino darbo rinką ir skleidė daugiau gerų žinių už kitas. „Veidas“ domėjosi, kurios šalies bendrovės per pastaruosius trejus metus samdė daugiausiai darbuotojų.

Samdė pirmieji išsiveržę iš krizės

„Veido“ prašymu Lietuvos darbo birža sudarė sąrašą įmonių, kurios nuo 2009 m. iki 2011 m. rudens įregistravo daugiausiai laisvų neterminuoto darbo vietų. Sąrašo viršuje – prekybos tinklai, kurie yra didžiausi šalies darbdaviai. Per beveik trejus metus „Maxima LT“ užregistravo 2526 laisvas darbo vietas, „Palink“ – 2011, „Norfos mažmena“ – 971, „Senukų“ prekybos centras – 596, „Makveža“ – 499, „Rimi Lietuva“ – 469. Šių prekybos tinklų plėtra sunkmečiu sulėtėjo, tačiau nesustojo, tad naujų darbuotojų įmonės ieškojo ir atidarydamos naujas parduotuves, ir dėl darbuotojų kaitos.
Labiau netikėti sąrašo dalyviai – pasaulinių prekių ženklų atstovams produkciją tiekiančios siuvimo bendrovės „Lelija“ ir „Visatex“, atitinkamai užregistravusios 1039 ir 929 laisvas darbo vietas. Nors paprastai siuvimo sektoriaus kuriamos darbo vietos nėra gerai mokamos, jos svarbios socialiniu požiūriu, nes įdarbinami žmonės provincijoje.
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Linas Lasiauskas tvirtina, kad šios didžiosios siuvimo bendrovės rodo bendrą viso sektoriaus tendenciją. „Siuvimo sektoriuje gamyba ir užsakymai iš Azijos šalių grįžo į Europą. Užsakymų iš tradicinių partnerių ES šalyse daugėjo, o jiems įvykdyti 2010–2011 m. reikėjo daugiau darbuotojų. Būtų buvę įmanoma ir daugiau žmonių priimti, ir didesnius užsakymus įvykdyti, bet susiduriama su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu“, – plėtros kliūtį mini L.Lasiauskas.
ES įmonės, sunkiai galėdamos sunkmečiu prognozuoti vartotojų poreikius, norėjo dirbti lanksčiau – greičiau gauti produkciją, užsisakyti mažesnius drabužių kiekius, planuoti trumpesnį laikotarpį, tad vėl atsigręžė į partnerius Rytų Europoje. L.Lasiausko manymu, šiai tendencijai įtakos turėjo ir pasikeitusi trečiųjų šalių politika – Kinija prieš trejetą metų radikaliai pakeitė savo ekonomikos plėtros politiką iš eksporto skatinimo į vidaus vartojimo skatinimą ir panaikino subsidijas eksportuotojams, kurios iškreipdavo tarptautinę rinką.
Kitas sektorius, gausiai samdęs Lietuvai sunkiu metu, – transporto. Į daugiausiai darbo vietų įregistravusių įmonių 30-uką patenka šešios transporto įmonės, o šimtuke jų dar daugiau. Personalo paieškos, atrankos ir konsultacijų bendrovės „Alliance for recruitment“ vystymosi direktorius Andrius Francas nesistebi, kad transporto, logistikos ir sandėliavimo bendrovė „Girteka“ atsiduria net trečioje sąrašo vietoje, – tai didžiausią sunkvežimių parką turinti bendrovė, diversifikavusi savo riziką. „Logistikos sritis labai greitai atsigavo po krizės, nes tai konkurencingas sektorius – visos paslaugos teikiamos Europos mastu. Lietuva turi išsikovojusi  krovinių gabenimo rinkos dalį iš Europos šalių į Rytus“, – komentuoja A.Francas.
Tarptautinių pervežimų bendrovės „Hegelmann transporte“ direktorius Tomas Jurgelevičius paaiškino, kad jų įmonė 2009–2011 m. ieškojo naujų klientų, gavo daugiau užsakymų, tad didino ir automobilių, ir darbuotojų skaičių. Per trejus metus įmonė ieškojo 421 darbuotojo, o prieš kelerius metus turėjusi 40 vilkikų, dabar turi šimtą. Beje, nors Lietuvoje bedarbių daugiau nei 200 tūkst., šimtų darbuotojų ieškojusiai „Hegelmann transporte“ įmonei čia nepavyko apsirūpinti darbo jėga. Šiuo metu įmonės vilkikus vairuoja ir baltarusiai, ukrainiečiai, rusai, gruzinai. „Su darbo birža net darbo muges rengėme, bet žmonių nesusirinkdavo. Lietuvoje buvo 300 tūkst. bedarbių, bet tarp jų nebuvo tarptautinio pervežimo vairuotojų“, – paradoksą išryškina T.Jurgelevičius.
A.Francas atkreipia dėmesį, kad iš statybų sektoriaus į sąrašą pateko dvi didžiosios įmonės – Panevėžio statybos trestas ir „Vėtrūna“, laimėjusios didelius valstybinius sporto ir pramogų arenų statybos projektus. Kadangi juos reikėjo įgyvendinti greitai ir baigti 2011 m., įmonės samdė naujų darbuotojų. O valstybinių užsakymų neturėjusios statybos įmonės vis dar gyveno susispaudusios ir darbuotojų neieškojo.
Beje, nors sąraše matomos įmonės daugiausia samdė žemos kvalifikacijos darbuotojus, į šimtuką patenka ir keletas aukštųjų technologijų bendrovių, tokių kaip „Teltonika“ (užregistravo 273 naujas darbo vietas) ar „Intersurgical“ (236).

Nauja niša – valymo paslaugos

Daugiausiai samdžiusių bendrovių sąrašas nurodo ir naujus, sparčiai augančius verslus. Naujai besikuriantis sektorius Lietuvoje – valymo paslaugos. Į sąrašą pateko net dvi tokios įmonės – „Ainava“ ir „Corpus A“. „Lietuvoje pirkti valymo paslaugas iš išorės yra nauja tendencija, kurią įmonės sparčiai perima. Apskritai Lietuvos įmonės netiesiogines funkcijas perkelia išoriniam tiekėjui, tad atsirado paslaugų nišos įmonėms, teikiančioms valymo, IT paslaugų ir kompiuterių priežiūros, buhalterines ir finansines paslaugas“, – pastebi A.Francas.
Valymo paslaugų poreikį taip pat pajuto Klaipėdos bendrovės „Eurotela“ direktorius Nerijus Briedis. Nors įmonės pagrindinė veikla – apklausų atlikimas,  prieš porą metų pamačiusi apylaisvę nišą bendrovė pradėjo teikti valymo paslaugas. 2006 m. pradėjusi veiklą nuo keturių žmonių, 2010–2011 m. „Eurotela“ stipriai plėtėsi ir šiuo metu apklausoms atlikti yra įdarbinusi apie šimtą, o valymo paslaugoms teikti – per du šimtus žmonių.
Beje, ši įmonė iš kitų išsiskiria tuo, kad samdo tik neįgaliuosius. N.Briedis teigia, kad anksčiau pats dirbo skambučių centre, o nusprendęs kurti savo verslą mąstė, kaip sumažinti didelę darbuotojų kaitą tokio tipo įmonėje. „Apie tai mąstydamas važiavau keliu ir staiga mane pralenkė automobilis su neįgaliojo ženkliuku. Tada toptelėjo, kad galiu priimti žmones su negalia, nes jie lojalesni“, – kaip sugalvojo įmonės koncepciją, atskleidžia N.Briedis.

„Vičiūnų“ restoranų grupė apsukų nemažins

Maitinimo sektorius – reikalaujantis itin daug darbuotojų, o labiausiai sunkmečiu plėtėsi „Vičiūnų“ restoranų grupė ir „Kretingos maistas“. „Vičiūnų“ restoranų grupės direktorius Gediminas Balnis tvirtina, kad įmonė paaugo dvigubai – 2009 m. apyvarta siekė 25 mln. Lt, o 2011 m. – 53 mln. Lt, restoranų pagausėjo nuo 25 iki 37, padvigubėjo ir darbuotojų skaičius. Be to, anksčiau įmonė veikė su „Katpėdėlės“ prekės ženklu, o dabar plečiasi su penkiais prekių ženklais, iš kurių trys nauji – „Charlie pizza“, „Charlie Kids“ ir „La Crepe“.
„Šiais metais vėl pranašaujama krizė, tad mes ir vėl sparčiai plėsimės. Atidarysime ne mažiau kaip dešimt restoranų, iš jų penkis pirmąjį ketvirtį“, – ambicingus planus dėsto G.Balnis. Didžiausia „Vičiūnų“ restoranų grupės plėtra šiemet vyks Vilniuje, planuojama sukurti iki 400 naujų darbo vietų.
Darbo biržos skaičiavimais, 2009–2011 m. „Vičiūnų“ restoranų grupė sukūrė 455 darbo vietas, tačiau G.Balnis mano, kad pridėjus ir rudenį atidarytus restoranus jų bus per 500. „Mes jau pradėjome rinkti darbuotojus naujiems restoranams, nes po mėnesio restoraną atidarysime Vokiečių gatvėje, po kelių mėnesių – Gedimino prospekte. O naujausio sandorio metu nusipirkome vieną seniausių restoranų – „Pilies menę“ Vilniuje valdančią bendrovę „Gairė“ su darbuotojais“, – pasakoja G.Balnis.

Į 2012-uosius žvelgia atsargiai

Tiesa, ne visų 2009–2011 m. daugiausiai samdžiusių įmonių atstovai nusiteikę taip optimistiškai kaip „Vičiūnų“ restoranų grupės vadovas. Dauguma jų abejoja, ar pavyks tokius pat plėtros tempus išlaikyti ir 2012 m. L.Lasiausko nuomone, dėl ES rinkas apėmusio sąstingio naujų darbo vietų kūrimas siuvimo įmonėse šiemet nebus toks spartus kaip 2011 m.
„Hegelmann transporte“ vadovas T.Jurgelevičius taip pat prognozuoja mažesnę plėtrą. Įmonė daugiausia veža vaisius, o dėl šiltos žiemos vaisių paklausa, taigi ir įmonės apsukos, sumažėjusios.
Šiemet nežadamas ir vidaus vartojimo atsigavimas, tad prekybos tinklų plėtra turėtų būti vangi. Situacija nebent pagyvins planuojamas naujo prekybos centro „Lidl“ įžengimas į Lietuvos rinką.
A.Francas pagyvėjimo darbo rinkoje šiemet laukia iš naujų investuotojų. Pasak jo, šiais metais dvi skandinaviško kapitalo bendrovės Vilniuje ir Kaune įkurs po vieną finansinių paslaugų centrą. Nors planuojami nedideli centrai – kiekvienas iki 50 darbuotojų, jų įkūrimas bus geras ženklas potencialiems investuotojams, kad iš Lietuvos finansines paslaugas galima teikti visoje Europoje. „Šiemet ieškosime darbuotojų, kurie turi finansų, buhalterinės apskaitos žinių ir kalba mūsų regiono kalbomis – skandinavų, vokiečių, lenkų, estų“, – kam šiemet įsidarbinti bus daugiau galimybių, užsiminė A.Francas.

Darbo rinkos ekspertas A.Francas: „Šiemet skandinavai Vilniuje ir Kaune įkurs po naują finansinių paslaugų centrą.“

Įmonės, daugiausiai įregistravusios laisvų darbo vietų 2009–2011 m.

Įmonė    Laisvos darbo vietos

1. „Maxima LT“    2526
2. „Palink“    2011
3. „Girteka“    1066
4. „Lelija“    1039
5. „Norfos mažmena“    971
6. „Visatex“    929
7. „Ainava“    829
8. „Eurotela“    802
9. „Rivona“    723
10. „Senukų“ prekybos centras    596
11. „Mažeikių lyra“    593
12. „Makveža“    499
13. „Corpus A“    489
14. Panevėžio statybos trestas    483
15. „Rimi Lietuva“    469
16. „Vėtrūna“    465
17. „Vičiūnų“ restoranų grupė    455
18. „Kretingos maistas“    449
19. „Sitra LT“    435
20. „Hegelmann transporte“    421
21. „Transmėja“    409
22. „Konsolė“    397
23. Lietuvos paštas    382
24. „Transtira“    375
25. „Vičiūnai ir partneriai“    356
26. „Vakonda Group“    352
27. „Green logistics“    349
28. „Grūstė“    343
29. „Švaistūnas“    341
30. „Norvelita“    340

Šaltinis: Lietuvos darbo birža
Pastaba: įregistruotos neterminuoto darbo vietos iki 2011 m. rudens.

Šiemet įmonės naujiems darbuotojams po truputį siūlo vis didesnius atlyginimus, tačiau motyvacijos priemonių paketas ne tik nedidėja, o neretai netgi mažėja.

Personalo atrankos kompanijos „CV-Online“ personalo projektų vadovė Lina Mikolaitienė primena, kad prieš krizę vadybininkas praktiškai neidavo į įmonę, kuri nepasiūlydavo asmeninio nešiojamojo kompiuterio, pakankamai gero mobiliojo telefono su apmokėtu telefono ryšiu ir tarnybinio automobilio, kurį būtų galima naudoti ir savo reikmėms. Šiandien darbdavių, kurie pasiūlytų tarnybinį automobilį ir leistų juo naudotis asmeniniams tinklams pasitaiko itin retai, o nešiojamojo kompiuterio darbuotojas gali tikėtis nebent, jei dažnai teks vykti pas klientus.
„Sveikatos ir kitų rūšių draudimų pasitaiko dar rečiau – tokių pasiūlymų galima tikėtis tik didesnėse tarptautinėse kompanijose, kurios nepanaikino šios politikos. Apskritai bendra tendencija, kad motyvacinės priemonės daugelyje kompanijų nebėra norma“, – tvirtina personalo paieškos ir atrankos įmonės „Talentor“ direktorė Aušra Grybauskienė.
Atrankos specialistai pastebi, kad labiausiai darbuotojus šiandien vis dėlto motyvuoja atlyginimas ir kolektyvas. „Dauguma žmonių teiraujasi, koks kolektyvas, kokia darbinė aplinka. Gana dažnai paklausia, ar šiuolaikiškas biuras“, – kas dar šiuo metu rūpi darbo ieškantiems lietuviams atskleidžia L.Mikolaitienė.
Beje, darbdiaviams ji pataria stengtis išsaugoti gerus darbuotojus, nes pastaraisiais mėnesiais kvalifikuotų specialistų pasiūla stipriai menksta – gerų inžinierių technologų ir net patyrusių motyvuotų vadybininkų susirasti šiuo metu jau gana sunku.

"Veido" archyvas

Saulėlydžio komisijai atkreipus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) dėmesį, kad būtina optimizuoti “Sodros” veiklą mažinant darbuotojų ir atskirų juridinių asmenų skaičių, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas sako, kad tai jau šiuo metu daroma, o iš esmės administracinė “Sodros” pertvarka prasidės nuo kitų metų.

Viceministras A. Bitinas, komentuodamas Saulėlydžio komisijos išvadas, teigė, jog jos pastebėjimai teisingi, bei priminė, kad “Sodros” administravimo įstaigų valdymo optimizavimas įrašytas Seimą jau pasiekusiose pensijų sistemos ir socialinio draudimo pertvarkos gairėse.

“Planuojame tą visą reikalą jau pradėti 2012 metais, jau įsivažiuoti labai smarkiai. Dabartiniu metu jau parengiamieji darbai padaryti”, – Eltai sakė A. Bitinas.

Kalbėdamas apie “Sodros” pertvarką viceministras išskyrė du dalykus – turtą ir personalą. Dėl institucijos turto “Sodros” taryba prieš porą mėnesių priėmė sprendimą, kad turtas, nesusijęs su jos funkcijų vykdymu, turi būti parduotas. A. Bitinas teigė, kad aukcionuose bus išparduoti “Sodros” priestatai, garažai. Tuo tarpu kitus pastatus, kurie naudojami funkcijoms vykdyti, bandoma optimizuoti.

“Sudaryta darbo grupė ir kartu su Darbo birža žiūrima, kaip gali Darbo birža į “Sodros” patalpas įsikelti, o kaip “Sodra” gali kažkur – į Darbo biržos patalpas. Bandome atsisakyti patalpų, tas darbas įsivažiavo, kai kuriuose miestuose realiai pradėti veiksmai, kad institucijas sujungtume patalpų prasme”, – kalbėjo SADM atstovas.

A. Bitinas atkreipė dėmesį į “Sodros” turimas uždarąsias akcines bendroves, senelių namus “Senevita”, reabilitacijos paslaugas teikiantį “Pušyno kelią” ir grąžinamojo ir reabilitacinio gydymo įstaigą “Žvorūnė” Palangoje, kurias ketinama parduoti per aukcioną.

“Žvorūnė” pasiūlyta pardavimui, aukcionui. Dėl “Senevitos” ir “Pušyno kelio” buvo pirminis sprendimas perduoti kitoms valstybės institucijoms, tačiau už tai turi būti “Sodrai” kompensuojama vertė, valstybės biudžetas turi sumokėti “Sodros” biudžetui. Tai neįvyko, jokios valstybės įstaigos neėmė, mes leisime šias įstaigas aukcionui, pardavinėsime šitų įmonių akcijas. Su turtu viskas juda, tai netrumpas procesas, tačiau visi sprendimai yra priimti”, – aiškino viceministras.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro teigimu, kadangi yra plečiamos elektroninių duomenų bazės (EGAS, EDAS), žiūrima, jog daugiau socialinės apsaugos sistemoje dalyvautų technika, dėl ko ateityje mažės “Sodros” darbuotojų skaičius.

“Planuojame, kad bus pakankamai ženklus darbuotojų atleidimas. Skaičiaus tiksliai nepasakysiu. Pirminiame etape – apie kelis šimtus, paskui bus daugiau. Uždavinys yra ne sumažinti darbuotojų skaičių, o žiūrima, kaip ta paslauga galėtų būti efektyviau teikiama. Matome, kad tam tikras rezervas personalo skaičiaus mažinime tikrai yra “, – komentavo A. Bitinas.

Viceministras negalėjo atsakyti, kokį finansinį efektą duos “Sodros” administravimo pertvarka. Tai esą priklausys nuo to, kaip pavyks parduoti “Sodros” turtą bei nuo žmogiškųjų išteklių.

Japonijos pareigūnai sekmadienį evakavo darbuotojus iš per žemės drebėjimą nukentėjusios atominės elektrinės reaktoriaus pastato, kur buvo nustatytos didelės spinduliuotės dozės, paskelbė elektrinę eksploatuojanti kompanija.

“Tokyo Electric Power Co” pranešė, kad vandenyje, kuris susikaupė 2-ojo reaktoriaus turbinos skyriuje, spinduliuotė įprastą lygį viršijo 10 mln. kartų.

Vienas kompanijos pareigūnas sakė, jog darbuotojai paliko 2-ojo reaktoriaus turbinos skyrių, kad jų nepaveiktų spinduliuotė.

Darbuotojai tame skyriuje stengėsi išpumpuoti radioaktyvų vandenį iš elektrinės, kuri smarkiai nukentėjo per stiprų žemės drebėjimą ir cunamį kiek daugiau nei prieš dvi savaites. Tokio vandens buvo aptikta pastatuose, kuriuose yra trys iš šešių elektrinės reaktorių.

Ketvirtadienį į ligoninę buvo nuvežti trys prie 3-iojo reaktoriaus dirbę žmonės – jie įlipo į vandenį, kuriame spinduliuotės lygis buvo 10 tūkst. kartų didesnis už įprastą reaktoriuje. Tačiau kol kas neaišku, ar tas lygis yra panašus į sekmadienį išmatuotą lygį 2-ajame reaktoriuje.