Kodėl vienose įmonėse darbuotojai mielai lieka net gavę geresnių pasiūlymų, o kitose jų neišlaiko nė dideli atlyginimai? Daug lemia darbdavių požiūris į darbuotojus, antra vertus, ir darbdaviams ne pyragai.

Viename Klaipėdos viešbutyje portjė dirbęs jaunas vaikinas Vitalijus galėtų papasakoti ne vieną kuriozišką istoriją iš viešbučio gyvenimo. Tai gal ir nebūtų blogai, jei kuriozišku požiūriu nebūtų pasižymėję ir jo darbdaviai. Klaipėdietis pasakoja, kad atrodydavo gana keistai, kai minimalų atlyginimą ar arti to gaudavę darbuotojai dažniausiai būdavo motyvuojami ne pažadais padidinti algą ar kažkuo panašiu, o kabančiais plakatais su darbui įkvepiančiomis citatomis. Kadangi įkvėpimu sotus nebūsi, sumanymas nepasiteisino. Vitalijų būtų labiau motyvavę didesnis atlyginimas, gera atmosfera darbe ar bent jau skaidrumas skirstant premijas.

„Na, kai gaudavau užduotį, sakydavau „klausau ir paklūstu“. Žinoma, lojalumas mažėjo su kiekvienu mėnesiu, – sako jau kitą darbą dirbantis vaikinas ir prideda, kad darbdaviai per daug nesuko galvos, kaip jaučiasi jų darbuotojai ar kaip geriau juos motyvuoti. – Kadangi tai buvo viešbutis, kuriame darbas nereikalauja didelių įgūdžių, o tinkamos darbo jėgos aplink daug, tai jie nelabai dėl to nerimavo.“

Naujas darbuotojų vertinimo ir talentų valdymo sprendimus siūlančios įmonės „Profiles International“ atliktas tyrimas rodo, kad darbuotojų motyvacija ar pasitenkinimu darbu nuosekliai rūpinasi reta net ir stambi lietuviško kapitalo įmonė. Išanalizavus duomenis, gautus iš 283 lietuviškų įmonių, priskiriamų prie reikšmingiausių šalies verslo organizacijų tūkstantuko, paaiškėjo, jog 46 proc. jų apskritai neatlieka darbuotojų vertinimo. Antra vertus, net jį atliekančios verslo organizacijos dažniausiai žiūri į tai paviršutiniškai, beveik visą dėmesį koncentruodamos į tai, kiek darbuotojas duoda įmonei naudos.

Kaip paaiškina „Profiles International“ vadovas Lietuvoje Tomas Ridikas, rezultatus vertina 65 proc. tyrime dalyvavusių įmonių, tačiau darbuotojų pasitenkinimą darbu – tik 21 proc., o motyvaciją ir įsitraukimą – vos po 10 proc. lietuviškų verslo organizacijų.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 352014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2014-m

Vyriausybė, siekdama stabdyti ir mažinti nelegalų darbą, pirmadienį pradėjo diskusijas, kaip bausti nelegaliai dirbančius gyventojus, griežtinti atsakomybę darbdaviams bei numatyti daugiau prevencinių priemonių nelegaliam darbui užkirsti.

Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius pirmadienį po pasitarimo žurnalistams sakė, kad nelegaliai dirbančiam asmeniui siūloma taikyti baudas nuo 500 iki 1 tūkst. litų, o pakartotiniu atveju – nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. litų. Šiuo metu finansines sankcijas už nelegaliai dirbančius asmenis galima taikyti tik darbdaviams.

“Priimtas sprendimas, kad gegužės viduryje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bendradarbiaudama su kitomis ministerijomis, pateiks teisės aktų projektus”, – sakė A.Kubilius.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigė, kad apie baudų didinama darbdaviams kol kas nekalbama. Jo teigimu, jos šiuo metu siekia iki 10 tūkst. litų.

“Šiandien reikia pripažinti, kad dažnai yra netgi darbuotojas ta šalis, kuri inicijuoja nelegalų darbą tam, kad neprarastų socialinių išmokų, bedarbio pašalpų ar kitų dalykų. Klausimas yra kompleksinis, todėl natūralu, kad ir sankcijas, nebūtinai vienodas, turi patirti irgi abi šalys”, – kalbėjo ministras.

Teisės aktuose siūloma numatyti prievolę darbdaviams išmokėti nelegaliai dirbančiam žmogui ne mažesnį kaip minimalų darbo užmokestį. Taip pat ketinama numatyti papildomas poveikio priemones pakartotinai už nelegalų darbą baudžiamiems darbdaviams.

Gyventojus, pranešusius apie pažeidimus, siūloma atleisti nuo atsakomybės.

Taip pat siūloma suteikti teisę Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą už neteisėtą veiklą (dabar tai gali padaryti tik Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai).

Teisės aktuose bus siūloma konkrečiau apibrėžti “talkos darbų” ir “talkininko” sąvokas, plėtoti bendradarbiavimą su profesinėmis sąjungomis.

Lietuvoje pernai nelegalaus darbo atvejų buvo užfiksuota 40 proc. daugiau nei 2009-aisiais.

Išankstiniais Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, Lietuvos įmonėse šių metų sausio-gegužės mėnesiais įvyko 13 mirtinų (pernai tuo pačiu metu – 18) ir 38 sunkūs (tiek pat ir pernai) nelaimingi atsitikimai darbe. Palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, žūčių darbe sumažėjo beveik 28 proc.

Iš jau ištirtų nelaimių darbe aišku, kad pusė mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko atliekant pavojingus darbus – kertant mišką, dirbant su savaeigiais krautuvais, esant elektros srovės pavojui, dirbant grūdų sandėliavimo talpoje. Dažniausia žūčių priežastis – darbai netinkamai organizuoti ar vykdyti.

Skundų, pranešimų ir paklausimų srautas šiais metais išryškino naujas vyraujančio nusiskundimų pobūdžio tendencijas. Tradiciškai Valstybinė darbo inspekcija gaudavo daug skundų dėl darbo sutarties vykdymo ir darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimų. Šiais metais daugėja nusiskundimų dėl darbo ir poilsio laiko režimo pažeidimų: suminio darbo laiko, pertraukų suteikimo, atostogų suteikimo pagrindų.

Vis daugiau gaunama darbuotojų nusiskundimų dėl darbdavio psichologinės prievartos ir mobingo reiškinio jų darbo vietose.

Kinta ir nelegaliai dirbusių asmenų procentas. Jų ypač sumažėjo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, autoservisuose, o išaugo statyboje – daugiau nei trečdaliu, viešbučiuose ir restoranuose – daugiau nei per pusę, žemės ūkyje – beveik trečdaliu.

Vyriausybė trečiadienį pritarė darbo santykių liberalizavimui ir siūlo Seimui įteisinti pakeitimus. Vyriausybė siūlo taikyti lankstesnį darbo dienos laiko reguliavimą, įteisinti nuotolinį darbą, atsisakyti draudimo dirbti viršvalandžius, suteikti darbuotojams galimybę sustabdyti darbdavio nevykdomus įsipareigojimus, išmokėti dvigubą kompensaciją be išankstinio įspėjimo atleidžiamiems darbuotojams.

Ministro pirmininko tarnyba pranešė, kad Darbo kodekse siūloma leisti plačiau taikyti suminę darbo laiko apskaitą ir nustatyti maksimalią 48 valandų darbo savaitę ir 12 valandų darbo dieną (pamainą) per 4 mėnesių apskaitinį laikotarpį, paliekant bendrus paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio reikalavimus.

Projekte atsisakoma nuostatos, draudžiančios dirbti viršvalandžius.

Numatomi išimtiniai atvejai, kai darbdavys galės skirti dirbti viršvalandinius darbus, o kitais atvejais bus leidžiama juos organizuoti tik darbuotojui raštiškai sutikus, tačiau ne daugiau kaip 4 valandas per dieną ir ne daugiau kaip 120 valandų per metus.

Taip pat siūloma įteisinti galimybę laikinai, ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtose darbo vietose, tačiau tokių sutarčių skaičius negalės viršyti 50 proc. visų darbo vietų skaičiaus.

Be to, darbdavys galės atleisti darbuotoją netaikant išankstinio įspėjimo termino, tačiau privalės išmokėti jam dvigubo dydžio išmoką. Ši nuostata būtų taikoma laikinai – dvejus metus.

Darbo kodekso pataisose numatytas ir darbo sutarties vykdymo sustabdymas, kai darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų darbuotojui arba nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio.

Numatoma įteisinti šakinių streikų skelbimą profesinių sąjungų organizacijos įstatuose nustatyta tvarka.

Vyriausybė taip pat siūlo Seimui reglamentuoti nuotolinį darbą – naudodami informacines technologijas darbuotojai galės dirbti namuose arba kitose jiems priimtinose vietose.

Vyriausybė, siekdama liberalizuoti darbo santykius, siūlo įvesti suminę darbo laiko apskaitą bei leisti darbdaviui jo valia atleisti darbuotoją, jam išmokant didesnę kompensaciją, liberalizuoti streikų skelbimo sąlygas.

Darbo lankstumo klausimus trečiadienį premjeras Andrius Kubilius Vyriausybėje aptarė su Nacionalinį susitarimą pasirašiusiais socialiniais partneriais.

“Man atrodo, kad artėjame prie labai konstruktyvių sprendimų, kurie yra labai svarbūs rūpinantis geresnėmis galimybėmis kurti darbo vietas, ir tai liečia darbo santykius”, – trečiadienį po susitikimo su socialiniais partneriais žurnalistams sakė A.Kubilius.

Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis teigė, jog Darbo kodekse siūloma įvesti suminę darbo laiko apskaitą – ne daugiau kaip 48 darbo valandų per savaitę kartu su viršvalandžiais, tačiau darbo diena negalėtų būti ilgesnė kaip 12 valandų.

“Tai reiškia, kad vieną dieną, priklausomai nuo gamybos proceso, darbas vyktų 6 valandas, kitą dieną – 8. Ši nuolaida yra padaryta. Visi sutarė, kad tai yra svarbu”, – dėstė D.Matulionis.

Pasak kanclerio, taip pat numatoma sudaryti galimybę darbuotoją atleisti darbdavio valia, tačiau būtų draudžiamas diskriminacinis atleidimas.

“Kitaip tariant, žmogus gali būti atleistas ir rytoj, bet jam turi būti mokama dviguba išeitinė (kompensacija – BNS)”, – kalbėjo D.Matulionis.

“Mes galvojame, kad dviguba išeitinė kompensacija sunkmečiu yra pakankama kompensacija atleidimo atveju. Darbdavys darbuotoją gali atleisti be didelių problemų”, – teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Anot D.Matulionio, taip pat ketinama liberalizuoti streikų skelbimo sąlygas, tačiau, pasak A.Černiausko, tam šiuo metu priešinasi darbdaviai.

Pasak D.Matulionio, šie pakeitimai Darbo kodekse galėtų būti priimti jau Seimo pavasario sesijoje.