Generalinė prokuratūra vis labiau primena skęstantį laivą, iš kurio būriais sprunka prokurorai. Ponas Valy, ar neliksite vienas pasvirusiame juodajame savo kube?

“Veidas”: Iš Generalinės prokuratūros traukiasi patyrę specialistai, o vadovaujančios pareigos patikimos buvusiam kadriniam KGB karininkui, kadrinius pakeitimus prokurorai skundžia teismams. Ar Jus tenkina tokia reformos eiga?

D.V.: Jūsų teiginiai nėra visiškai teisingi. Mano vadovavimo laikotarpiu (nuo 2010 m. birželio 15 iki šios dienos) iš prokuroro pareigų atsistatydino 9 prokurorai, o metais anksčiau – net 17. Anksčiau Antanas Stepučinskas ėjo vadovaujančias pareigas – Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, o šiuo metu jis paskirtas departamento prokuroru.

Prokuratūroje dirba beveik 1,5 tūkst. prokurorų, darbuotojų, šimtus jų palietė prokuratūroje vykstančios pertvarkos. Kiek man žinoma, teisme perkėlimo dirbti į kitą prokuratūrą ar atleidimo įsakymus ginčija du prokurorai. Jie naudojasi įstatymo teise kreiptis į teismą, ir jų poziciją aš gerbiu.

Iš tiesų mes siekiame sukurti šiuolaikišką, europietišką prokuratūros modelį.

“Veidas”: Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) padarė išvadą, kad Sausio 13-osios byla nagrinėta netinkamai. Ką padarėte, kad būtų kitaip?

D.V.: Seimo TTK pateikė išvadų projektą, joms dar nėra pritarta. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. pagal galiojančius Lietuvos įstatymus nebuvo teisinių prielaidų užbaigti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje įtariamieji yra užsienio šalies piliečiai ir ten gyvena.

Prokuratūros iniciatyva pakeistos Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso redakcijos. Šie pakeitimai suteikia galimybę perkvalifikuoti nusikalstamą veiką byloje iš nusikaltimo žmogaus gyvybei į nusikaltimą žmoniškumui ir karo nusikaltimą, o už tokį nusikaltimą netaikoma apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.

Taip pat sudaryta nauja prokurorų grupė, kuri paskyrė atlikti 350 užduočių sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti ir papildomų tyrimų. Esant teisiniam ir faktiniam pagrindui, planuojama kreiptis į teismą dėl įtarimų perkvalifikavimo įtariamiesiems. Daroma viskas, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas kuo greičiau. Bet ši byla – pati sudėtingiausia Lietuvos istorijoje. Ją sudaro per 400 tomų, apklausta per 3 tūkst. liudytojų, 1,4 tūkst. nukentėjusiųjų.

“Veidas”: Kokių imtasi priemonių, kad kitos užsitęsusios rezonansinės bylos būtų baigtos greičiau?

D.V.: Suaktyvinau vadinamųjų rezonansinių bylų kontrolę – patvirtinau naują Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašą, kuriuo vadovaudamiesi prokurorai ir ikiteisminio tyrimo įstaigų ar jų padalinių vadovai privalo kontroliuoti, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką. Be to, nuolat aptariu su prokurorais situaciją. Dažniausiai tokios bylos būna itin sudėtingos, reikalaujančios daug specialistų tyrimų, taigi ir užtrunka.

Atsisveikinome su patriarchu

Birželio pabaigoje amžinojo poilsio atgulė prezidentas Algirdas Brazauskas – vienas iš dviejų iškiliausių atkurtosios valstybės politikų, įkūnijęs tą dalį Lietuvos, kuri tapatina save su sovietmečiu ir jo gerove.

Laidodama Algirdą Brazauską, save apraudojo ir savotiškai palaidojo visa sovietinė Lietuva. Ne vien tik partinė ir ūkinė nomenklatūra, pastaruosius du dešimtmečius už plačių A.Brazausko pečių gyvenusi kaip už sienos, kur jos nepasiekdavo nei tautos pyktis, nei teisėtvarkos ranka. Su sovietine Lietuva save tapatina per milijoną žmonių, kuriems okupacijos metai – tai ne partizanų kovos, trėmimai, komunistinė ideologinė prievarta ir KGB persekiojimai.

Jiems tai – sotus kolchozinis gyvenimas silikatinių plytų mūrinukuose, nemokamas aukštasis mokslas ir garantuotas įdarbinimas, išsaugant galimybę prisidurti “iš šono”, jei tik būsi darbštus ir nesipyksi su valdžia.

Taip, mes turime gerbti A.Brazauską kaip politiką, kuris lemiamu momentu nuėjo su tauta ir neabejotinai palengvino Lietuvos kovą dėl nepriklausomybės, kaip prezidentą, kuris suderėjo valstybės sienas ir nustatė gerus santykius su kaimynais, kaip dalies visuomenės lyderį, kuris kritiniais momentais savo autoritetu stabilizuodavo valstybę. Tačiau gerbdami neturime pamiršti, kad visuomenės sutaikymą jis suprato kaip istorijos perrašymą sovietinės nomenklatūros naudai, kad jo ūkiški sprendimai atvedė valstybę į krizę, kad faktiškai valdęs valstybę dvylika iš dvidešimties jos gyvavimo metų A.Brazauskas paliko Lietuvą susiskaldžiusią ir sutrikusią. Ir būdamas tvirtai įsitikinęs, kad dėl to kalti visi kiti, tik ne jis pats.

Nedarbas pasiekė neregėtas aukštumas

Birželį nedarbo lygis Lietuvoje, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, pasiekė rekordą – 18,3 proc. Tiesa, šį rekordą paskatino ne įmonių bankrotai ar staiga pasunkėjusi ekonominė padėtis, o pasklidusi informacija, kad Lietuvos darbo biržoje neužsiregistravę bedarbiai turės mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Aktyviausiai registravosi ilgalaikiai bedarbiai, tarp kurių nemaža dalis – dirbančiųjų “šešėlyje”.
Premjeras viliasi, kad kitąmet nedarbas Lietuvoje mažės, gal netgi iki 9,9 proc.

Panaikintos apskritys

Birželio mėnesį baigus reformą, liepos 1-ąją Lietuvoje nustojo veikusios apskričių viršininkų administracijos, panaikinti ir pačių viršininkų etatai. Iš 88 šių administracijų vykdytų funkcijų 58 buvo panaikintos, 10 perduota savivaldybėms, o 20 – ministerijoms. Iki tol Lietuvoje veikė 10 apskričių. Reforma kainavo 14 mln. Lt, ją įvykdžius per metus ketinta sutaupyti 30 mln. Lt darbo užmokesčio. Be darbo liko per 1,1 tūkst. žmonių.

Nauja Generalinė prokuratūra – po didinamuoju stiklu

Šiemet pasikeitė visa Generalinės prokuratūros vadovybė. Atsistatydinus įtampos ir kritikos bangos neatlaikiusiam Algimantui Valantinui, generalinio prokuroro postą užėmė Darius Valys. Jam iškeltas milžiniškas tikslas – atkurti visiškai smukusį žmonių pasitikėjimą prokuratūra. Netrukus generalinio prokuroro pavaduotojais buvo paskirti Darius Raulušaitis ir Tomas Staniulis.

Naujajai vadovybei ramiai leista dirbti daugiau nei šimtą dienų, tačiau gruodį Generalinės prokuratūros vadovybę užliejo kritikos pliūpsnis. Seimo pirmininkė Irena Degutienė viešai suabejojo D.Valiaus kompetencija ir pažadėjo inicijuoti parlamentinį Generalinės prokuratūros veiklos tyrimą dėl Sausio 13-osios ir Medininkų bylų.

Vokietija parodė taupymo pavyzdį

Siekdama sumažinti valstybės skolą ir biudžeto deficitą bei parodyti taupymo pavyzdį kitoms Europos šalims, Vokietija apsisprendė iki 2014-ųjų valstybės išlaidas apkarpyti mažiausiai po 10 mlrd. eurų kasmet, o iš viso per šį griežtą ar net asketišką laikotarpį sutaupyti apie 80 mlrd. eurų.

Tuo metu tai buvo pirmas itin griežto taupymo pavyzdys visoje Europoje, įkvėpęs ir daugiau Europos valstybių. Netrukus Prancūzijos pramonės ministras Christianas Estrosis, siekdamas mažinti biudžeto išlaidas, ryžosi paskelbti planą šalyje vėlinti pensinį amžių. Vėliau biudžeto deficitą visomis įmanomomis priemonėmis mažinti ėmėsi ir Portugalija, Ispanija, Italija, Airija bei kitos Europos šalys.

Neregėta ekologinė nelaimė

Balandžio 20 dieną Meksikos įlankoje įvyko viena baisiausių ekologinių nelaimių per visą žmonijos istoriją. Naftos kompanijai BP priklausančioje jūrinėje naftos gavybos platformoje “Deepwater Horizon” nugriaudėjo sprogimas, o po poros dienų ši platforma nuskendo.

Tai sukėlė galingą naftos išsiliejimą, kuris didžiausią žalą padarė birželį. Iš viso per daugiau nei tris mėnesius į vandenyną išsiliejo apie penkis milijonus barelių naftos ir užteršė milžinišką vandens plotą. Sustabdyti šį pliūpsnį pavyko tik rugpjūtį.

Generalinėje prokuratūroje stinga analitinio darbo, per mažai užsiimama vieningos praktikos formavimu ir aktyviu metodiniu vadovavimu teritorinėms prokuratūroms, interviu BNS sakė generalinis prokuroras Darius Valys.

Kiek daugiau nei prieš mėnesį iš Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vadovauti Generalinei prokuratūrai atvykęs D.Valys teigė turįs abejonių dėl Generalinės prokuratūros bei teritorinių prokuratūrų struktūrų racionalumo ir funkcijų paskirstymo tarp jų.

Jis pranešė sudaręs darbo grupę, kuri turi parengti pasiūlymus dėl prokuratūros ir teritorinių padalinių struktūrų, funkcijų pertvarkymo.

“Teisėsaugos pareigūnai dirba sunkų ir nematomą darbą, aiškindamiesi nusikaltimus, rengdami baudžiamąsias bylas teismui. Gal kartais ir nepagalvojame, kiek atsakomybės ir vidinio tvirtumo reikia, kai priimi sprendimus, lemiančius kitų žmonių likimą”, – BNS sakė pareigūnas, vadovaujantis pastaruoju metu ypač kritikuojamai teisėsaugos institucijai.

BNS: Jus skiriant generaliniu prokuroru ir politikai, ir Jūs pats tvirtinote, kad pagrindinis uždavinys einant naujas pareigas bus atkurti visuomenės pasitikėjimą teisėsauga. Kaip ketinate to pasiekti?

D.Valys: Teisėsauga – plati sąvoka. Tai ne tik prokuratūra. Esu realistas, todėl suprantu, kad norint sugrąžinti visuomenės pasitikėjimą, reikia ir pastangų, ir laiko. Tačiau tikiuosi, kad nuosekliai laikantis skaidrumo, atvirumo, padorumo ir atskaitomybės visuomenei principų ilgainiui pavyks atkurti gyventojų pasitikėjimą teisingumu, jų tikėjimą, kad prokurorai dirba gerbdami žmogaus teises, paisydami nekaltumo prezumpcijos, laikydamiesi įstatyme numatytų procedūrų, užtikrindami teisę į objektyvų ikiteisminį tyrimą.

Prokuratūros tikslas – ištirti nusikaltimus ir pasiekti, kad kaltieji būtų teisingai nubausti, o nekaltieji – apginti ir apsaugoti, todėl visuomenė taip pat neturėtų pamiršti, kad visiškas viešumas prokuratūros veikloje vargu ar įmanomas.

Kita vertus, prokurorai turi suvokti ir pripažinti, kad visuomenė taip pat turi teisę žinoti daugiau – bent jau tiek, kad galėtų suprasti teisėsaugininkų veiksmus ir nebūtų klaidinama. Todėl siekiu ir sieksiu, kad nusikalstamų veikų tyrimas būtų maksimaliai skaidrus, prokuratūros pozicija – aiški ir pagrįsta, o informacija apie rezonansinių bylų tyrimo eigą ir rezultatus visuomenę pasiektų anksčiau nei nepagrįstos versijos.

Pirmosiomis darbo dienomis sudariau darbo grupę parengti rekomendacijas prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams dėl ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo. Iki šiol ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimas nebuvo reglamentuotas. Tikiuosi, kad parengta tvarka sudarys sąlygas prokurorams pateikti išsamesnę informaciją apie ikiteisminius tyrimus.

BNS: Buvęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas atsistatydino Seimui pareiškus, kad jis netinkamai kontroliavo ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų darbą. Kaip ketinate stiprinti šią grandį?

D.Valys: Bus sukurtas ikiteisminio tyrimo kontrolės mechanizmas, t.y. patvirtinta ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarka, paskiriant atsakingus pareigūnus terminų kontrolei vykdyti, taip pat bus tobulinama informacinė prokuratūros sistema, kuri leis kontroliuojantiems prokurorams pastebėti užsitęsusius ikiteisminius tyrimus. Taip pat organizuojamas ikiteisminių tyrimų patikrinimas teritorinėse prokuratūrose.

BNS: Esate pasisakęs už dviejų pakopų prokuratūros sistemos sukūrimą ir už tai, kad Generalinė prokuratūra turėtų atsisakyti pati atlikti ikiteisminius tyrimus. Per kiek laiko tai būtų realu pasiekti?

D.Valys: Struktūrinė prokuratūros pertvarka turėtų vykti kartu su kitų teisėsaugos institucijų pertvarkymu. Labai svarbu, kad policijos, prokuratūros ir teismų veiklos teritorijos sutaptų. Tokioms kompleksinėms pertvarkoms reikalingos plačios diskusijos ir politinė valia.

BNS: Turėsite rasti naują vadovą Kauno apygardos prokuratūrai. Gal jau žinote, kam šias pareigas siūlysite?

D.Valys: Šių metų liepos 16 dieną Generalinėje prokuratūroje vyko atrankos komisijos posėdis, kuriame buvo vertinami 5 pretendentai Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigoms užimti. Skirsiu tinkamiausią.

BNS: Panevėžio ir Vilniaus apygardų prokuratūrų vadovai – senbuviai savo postuose. Pastaruoju metu kalbama apie vadovų rotaciją. Ar numatomi pokyčiai šių prokuratūrų vadovybėse?

D.Valys: Į teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas asmuo skiriamas penkeriems metams. Pasibaigus šiam laikotarpiui naujas vadovas skiriamas atrankos principu.

BNS: Žadėjote rezonansinių bylų auditą. Gal galite paminėti, kurios bylos bus patikrintos pirmiausia?

D.Valys: Taip, bylos yra tikrinamos. Visos bylos yra svarbios, tik vienos jų sulaukia atgarsio visuomenėje, o kitos ne. Rezonansinės bylos tikrinamos ir nešališkai peržiūrimos tyrimo kryptys jose. Principingai reaguosime į nustatytus trūkumus.

BNS: Buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) karininko Vytauto Pociūno žūties byla Generalinėje prokuratūroje tiriama ketverius metus. Dukart tyrimą atnaujinti nurodė teismas. Jūsų požiūriu, ar tokia padėtis normali? Kaip galima būtų baigti šią bylą, kad visuomenei nebekiltų klausimų ir abejonių?

D.Valys: Byla sudėtinga, joje išsamiai atliekamas ikiteisminis tyrimas, siekiant išsklaidyti abejones ir atsakyti į kylančius klausimus. Apie bylos eigą visuomenė bus informuota.

BNS: Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, numatančias ikiteisminio tyrimo terminus. Kaip jas vertinate?

D.Valys: Tokiai įstatymo leidėjo pozicijai pritartina, nes tai leidžia sustiprinti ikiteisminio tyrimo kontrolę ir sumažinti ikiteisminio tyrimo vilkinimo galimybes.

BNS: Buvote priverstas kreiptis į Seimą net dėl keturių parlamentarų teisinio imuniteto panaikinimo. Aleksandro Sacharuko neleista patraukti baudžiamojon atsakomybėn, sprendimas dėl Roko Žilinsko, Petro Gražulio ir Kazimiero Uokos atidėtas rudeniui. Pagrindinis argumentas, dėl ko Seimo nariai nenori atiduoti kolegų pareigūnų žinion – kad prokurorai “užsiima niekais”. Ką atsakytumėte į tokį motyvą? Ar toks politikų elgesys, Jūsų požiūriu, veikia pareigūnų darbą ir visuomenės nuomonę?

D.Valys: Uždavėte politinį klausimą. Prokuratūros įstatymas man draudžia pažeisti politinio neutralumo principą, todėl į šį klausimą neatsakysiu.

Galiu pasakyti tiek, kad kai prokurorai gauna informacijos apie galimai nusikalstamą veiką ir tie duomenys pasitvirtina, įstatymų numatyta tvarka jie privalo imtis veiksmų – visų piliečių, taip pat ir Seimo narių atžvilgiu.

BNS: Iki šiol nė vienas generalinis prokuroras poste neišbuvo visos kadencijos. Jūsų kadencija sutrumpinta iki 5 metų. Kaip prognozuojate, ar pavyks sulaukti jos pabaigos?

D.Valys: Nemėgstu spėlioti. Esu pasiryžęs dirbti atsakingai, sąžiningai ir kuo geriau atlikti šias pareigas.

D.Valys generalinio prokuroro pareigas pradėjo eiti birželio 15 dieną. Jo kandidatūrą parinko prezidentė Dalia Grybauskaitė, jai pritarė Seimo dauguma.

37 metų D.Valys yra baigęs Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakultetą, kur įgijo elektronikos inžinieriaus kvalifikaciją, ir Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Čia įgijo teisininko kvalifikaciją.

1996-1999 metais jis dirbo Tardymo poskyrio prie Akmenės rajono policijos komisariato tardytoju, 1999 metais pradėjo dirbti Akmenės rajono apylinkės prokuratūroje, 2001-2010 metais buvo šios prokuratūros vyriausiasis prokuroras.

D.Valys generalinio prokuroro poste pakeitė Algimantą Valantiną, kuris iš pareigų atsistatydino vasarį po Seimo kritikos.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų nutarimas nepateikti Laimutei Stankūnaitei įtarimų prisidėjus tvirkinant savo dukrą yra pagrįstas, teigia generalinis prokuroras Darius Valys.

Interviu BNS pareigūnas teigė, kad Vilniaus apygardos prokuratūra analizavo, ar yra pagrindas pateikti L.Stankūnaitei įtarimą prisidėjus tvirkinant mažametį asmenį, tačiau įvertinus per ikiteisminį tyrimą surinktus duomenis, padaryta išvada, jog L.Stankūnaitės veiksmuose tokio nusikaltimo požymių nėra.

“Todėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras šių metų sausio 26 dieną priėmė nutarimą nutraukti L.Stankūnaitės atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, nes jos veiksmuose nenustatyta nusikalstamų veikų dėl padėjimo tvirkinti mažametę ir padėjimo padaryti seksualinį prievartavimą sudėties požymių. Manome, kad šis nutarimas pagrįstas”, – teigė D.Valys.

Prokuroras priminė, kad šį Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą Drąsiaus Kedžio ir L.Stankūnaitės dukters globėja Neringa Venckienė ir jos vyras advokatas Aidas Venckus skundė aukštesniajam prokurorui ir Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Abiem atvejais jų skundai atmesti, tačiau jie dar gali būti apskųsti Panevėžio miesto apygardos teismui.

Kita vertus, D.Valys neatmetė galimybės, kad pateikti įtarimus L.Stankūnaitei gali nuspręsti ir vadinamąją Kauno pedofilijos bylą nagrinėjantys Panevėžio teisėjai.

“Kaip žinome, Panevėžio miesto apylinkės teisme A.Ūso atžvilgiu bus nagrinėjama baudžiamoji byla dėl mažametės tvirkinimo. Baudžiamojo proceso įstatymas numato: jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs ir kitas asmuo, teismas apie tai praneša prokurorui. Taigi L.Stankūnaitės patraukimas baudžiamojon atsakomybėn galimas, jeigu bus duomenų, patvirtinančių, kad ji padarė nusikalstamą veiką”, – sakė generalinis prokuroras.

Praėjusią savaitę prie Generalinės prokuratūros bado akciją pradėję D.Kedžio šalininkai reikalauja, kad balandį negyvo rasto vyro mirties priežasčių tyrimas vyktų kaip nužudymo tyrimas ir kad L.Stankūnaitei būtų pateikti įtarimai prisidėjus tvirkinant savo dukterį.

Protestuotojai taip pat reikalauja, kad iš tarnybos prokuratūroje būtų atleisti prokurorai Kęstutis Betingis, Gintaras Jasaitis, Ramutis Jancevičius, Raimondas Petrauskas, Algimantas Kliunka ir Ramūnas Šileika.

Paklaustas, kaip ketina elgtis su tokiais reikalavimais, D.Valys tvirtino, jog “gyvename teisinėje valstybėje, kurioje pareigūnai į darbą priimami ar atleidžiami įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais”.

“Prokuroro atleidimas iš tarnybos galimas už įstatymų pažeidimą, tarnybinius nusižengimus arba prokuroro vardą žeminančius poelgius. Dėl K.Betingio sprendimas priimtas – jis pažemintas pareigose. Vieši raginimai atleisti vienus ar kitus pareigūnus nėra grindžiami konkrečiais duomenimis, kurie sudarytų pagrindą svarstyti pareigūnų atleidimo klausimą”, – BNS sakė D.Valys.

Kaunietis D.Kedys savo buvusią sugyventinę L.Stankūnaitę kaltino leidus išnaudoti dukrą pedofilams. Tačiau pedofilijos bylą tyrę prokurorai įtarimus dėl mažametės tvirkinimo yra pateikę tik Andriui Ūsui. L.Stankūnaitės kaltės pareigūnai nerado.

D.Kedys dingo praėjusių metų spalio 5 dieną, kai Kaune buvo nušauti teisėjas Jonas Furmanavičius ir L.Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. J.Furmanavičių, A.Ūsą ir nenustatytą asmenį Aidą kaunietis kaltino seksualiai prievartavus mažametę jo dukrą. Anot jo, L.Stankūnaitė ir jos sesuo V.Naruševičienė užsiėmė sąvadavimu.

Šių metų balandį prie Kauno marių rastas D.Kedžio lavonas. Ekspertai nustatė, kad jis mirė nesmurtine mirtimi – užduso užspringęs. Birželį negyvas rastas ir A.Ūsas.

Generalinis prokuroras Darius Valys antradienį kreipėsi į Seimą prašydamas panaikinti trijų parlamentarų – Petro Gražulio, Kazimiero Uokos ir Roko Žilinsko – teisinį imunitetą.

Trijų parlamentarų neliečiamybės prašoma dėl jiems iškeltų administracinių teisės pažeidimų bylų, nors generalinis prokuroras užsiminė, jog P.Gražulio veiksmuose gali būti ir požymių dėl baudžiamųjų veikų.

Panaikinti administracinių teisės pažeidimų bylose teisiamų parlamentarų neliečiamybę prašoma, nes už jiems inkriminuojamas veikas gresia ne tik bauda, bet ir areštas.

“Tvarkiečių” atstovui P.Gražuliui ir konservatoriui K.Uokai administracinių teisės pažeidimų protokolai gegužės 19 dieną surašyti dėl jų veiksmų per to paties mėnesio 8 dieną Vilniuje vykusias seksualinių mažumų eitynes.

Seimo nariai traukiami atsakomybėn už tai, kad pasipriešino policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, perėjo policijos užtvarą, pažymėtą specialiąja juosta su užrašu “Stop policija”, ribojančią įvykio vietos perimetrą, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nepereiti šios užtvaros bei nutraukti neteisėtus veiksmus.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas grąžino policijos pareigūnams minėtų dviejų Seimo narių administracinių teisės pažeidimų bylas. Jis konstatavo, prieš pradedant nagrinėti bylą reikia išankstinio Seimo sutikimo leisti suvaržyti minėtų parlamentarų laisvę, mat už K.Uokos ir P.Gražulio nusižengimą gresia ne tik bauda, bet ir areštas.

Dėl šių parlamentarų elgesio į prokuratūrą kreipėsi ir 12 parlamentarų. Pagal jų skundą P.Gražuliui ir gali grėsti baudžiamoji atsakomybė.

Krikščionių partijos frakcijos atstovo R.Žilinsko neliečiamybės prašoma dėl jam iškeltos administracinių pažeidimų bylos dėl nedidelio chuliganizmo bei policijos pareigūnų įžeidimo ir pasipriešinimo jiems.

Dėl išankstinio Seimo sutikimo suvaržyti R.Žilinsko laisvę generaliniam prokurorui siūlė kreiptis taip pat Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas. Čia turi būti nagrinėjama parlamentaro administracinių teisės pažeidimų byla.

2009 metų gruodžio 4 dieną Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išteisino R.Žilinską baudžiamojoje byloje dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pasipriešinimo policijos pareigūnams ir policijos pareigūnų įžeidimo. Tačiau teismas parlamentarui iškėlė administracinių teisės pažeidimų bylą.

R.Žilinskas su draugu Marku Gurskiu nemalonumų su policija turi daugiau kaip dvejus metus. Tuomet R.Žilinskas ir M.Gurskis įsivėlė į konfliktą su taksi vairuotoju. Šis iškvietė pareigūnus, kurie vyrus nuvežė į Šnipiškių nuovadą.

Policininkai teisme yra tvirtinę, kad R.Žilinskas ir M.Gurskis tiek sodinami į automobilį, tiek vežami į policiją, tiek pristatyti į policijos komisariatą įžeidinėjo pareigūnus, nepakluso jų nurodymams, priešinosi.

„Ateinate dirbti sunkiausiu Generalinei prokuratūrai laikotarpiu per paskutiniuosius dvidešimt metų. Visuomenė yra sunerimusi, nebepasitiki teisėsauga ir pačia Generaline prokuratūra. Jūsų laukia didžiulis iššūkis, atsakomybė ir reikšmingi darbai. Nuo Jūsų veiksmų priklausys, ar žmonės vėl ims pasitikėti ne tik pačia Prokuratūra, bet ir visa teisėsaugos sistema”, – sakė Dalia Grybauskaitė priimdama generalinio prokuroro Dariaus Valio priesaiką.

Prezidentė pabrėžė, kad pagrindinė generalinio prokuroro užduotis ne tik sąžiningai atlikti darbą, bet ir išlikti ištikimam priesaikai, būti nepriklausomam, nepasiduoti jokioms įtakoms bei spaudimui ir visomis išgalėmis kovoti už teisingumą.

Kreipdamasi į ceremoniją susirinkusius įvairių teisėsaugos institucijų vadovus, valstybės vadovė teigė, jog tik visų institucijų sutelktu darbu įmanoma atstatyti visuomenės pasitikėjimą ir paragino dirbti žmogui bei ginti jo interesus.

Seimui pritarus Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vadovo Dariaus Valio kandidatūrai į generalinio prokuroro postą, šis teigė, kad pirmasis jo uždavinys – rasti naujus pavaduotojus.

“Pirmas klausimas – pavaduotojų parinkimas”, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė pareigūnas.

Jis sakė artimiausiu metu susitiksiąs su galimais pretendentais. Jų pavardžių D.Valys neatskleidė.

Būsimasis Generalinės prokuratūros vadovas sakė, kad rinkdamasis komandos narius jis nepaisys nei regiono, kur jie dirba, nei pareigų, kurias eina.

“Esu nesaistomas (…). Patirtis, kompetencija, atsidavimas tarnybai”, – vardijo pavaduotojams keliamus kriterijus.

Ketvirtadienį per slaptą balsavimą 73 Seimo nariai pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktai generalinio prokuroro kandidatūrai, 54 buvo prieš ir 7 balsavimo biuleteniai rasti sugadinti.

D.Valys teigė manąs, kad tokia parama – pakankama.

Prisistatydamas parlamente jis sakė pagrindiniu uždaviniu sau iškėlęs visuomenės pasitikėjimo teisėsaugos sistema atkūrimą. To būsimasis generalinis prokuroras žadėjo siekti maksimaliai “atverdamas” prokuratūrą visuomenei, pertvarkydamas jos sistemą, griežtindamas ikiteisminio tyrimo kontrolę, efektyvindamas ikiteisminius tyrimus, gindamas viešąjį intereso gynimą ir koordinuodamas operatyvinę veiklą.

37 metų A.Valys yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Akmenės rajono prokuratūrai jis vadovauja nuo 2001 metų gruodžio. Prieš tai kelerius metus D.Valys ėjo šios prokuratūros prokuroro pareigas. Prieš tapdamas prokuroru jis dirbo Akmenės rajono policijos komisariate tardytoju.

Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

Šis postas laisvas nuo vasario vidurio, kai iš generalinio prokuroro pareigų atsistatydino Algimantas Valantinas.

Seimas palaimino prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirinkimą generaliniu prokuroru skirti Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vadovą Darių Valį.

Už pritarimą D.Valio kandidatūrai ketvirtadienį balsavo 73 Seimo nariai, 54 buvo prieš ir 7 balsavimo biuleteniai rasti sugadinti.

Dėl generalinio prokuroro kandidatūros parlamentarai balsavo slapta.

Vertindami kandidatą politikai teigė, kad jo reputacija – nepriekaištinga, jis kelia pasitikėjimą, teisingai nurodė prokuratūros sistemos bėdas ir gyrė D.Valio ryžtą jas spręsti.

“Ori laikysena, pasvertas dalykiškas kalbėjimas, demonstruojama drąsa imtis permainų, labai realus prokuratūros sistemos padėties vertinimas ir suvokimas yra gerosios kandidato savybės”, – tvirtino konservatorius Valentinas Stundys.

Anot jo, sistemos spragos dažnai geriau matomos ne iš viršaus, o iš apačios.

“Prezidentės apsisprendimas teikti sąlygiškai naują kandidatą, nepriklausantį centro ar elito grupei, yra provokatyvus ir visiškai suprantamas. Reformuojamai sistemai reikia tokio vadovo, kuris būtų mažiausiai susaistytas emocinių, artimų pažinčių ir interesų grupių ryšiais su jos senbuviais ar išorinėmis įtakomis. Tokia “nepatirtis” šiuo atveju būtų labai vertinga kandidato galimo nepriklausomumo sąlyga, o kompetencija auginama ne tik centre, bet ir periferijoje”, – kalbėjo konservatorius.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys pareiškė, kad šiuo metu nėra pagrindo abejoti kandidato sąžiningumu ir sugebėjimu eiti pareigas.

Pasak partijos “Tvarka ir teisingumas” frakcijos vadovo Valentino Mazuronio, vienas didžiausių D.Valio privalumų – kad jis nėra “piktybinis karjeristas”.

“Panašu, kad jis neieškojo galimybių prisitrinti prie kokios nors valdančiosios partijos ir pabėgti iš Naujosios Akmenės, nors, manau, kad tokių galimybių ir pagundų turėjo”, – sakė jis.

V.Mazuronis teigė, kad juos tenkina pagrindiniai kandidato iškelti tikslai – sistemos ir asmeninis nepriklausomumas nuo grupių ir grupuočių, sistemos skaidrumas, jos skaidrinimas ir maksimalus visos sistemos atvirumas.

Priekaištus dėl D.Valio patirties ir kompetencijos stokos “tvarkietis” atmetė sakydamas, kad “šiame Seime be jokios patirties buvo galima tapti net Seimo pirmininku, kaip juo tapo politikos naujokas Arūnas Valinskas”.

Liberalcentristas Žilvinas Šilgalis pasigedo konkretaus veiksmų plano, kaip bus sprendžiamos problemos. “Klausimų liko vis dėlto daugiau nei atsakymų”, – teigė jis.

D.Valio kadencija generalinio prokuroro poste truks nebe 7, o 5 metus. Šiomis dienomis turėtų įsigalioti Prokuratūros įstatymo pataisos dėl generalinio prokuroro kadencijos sutrumpinimo.

37 metų A.Valys yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Akmenės rajono prokuratūrai jis vadovauja nuo 2001 metų gruodžio. Prieš tai kelerius metus D.Valys ėjo šios prokuratūros prokuroro pareigas. Prieš tapdamas prokuroru jis dirbo Akmenės rajono policijos komisariate tardytoju.

Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

Šis postas laisvas nuo vasario vidurio, kai iš generalinio prokuroro pareigų atsistatydino Algimantas Valantinas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį vienbalsiai pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirinktam kandidatui į generalinius prokurorus, nors kai kurie parlamentarai neslėpė abejonių dėl Akmenės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro Dariaus Valio kompetencijos vadovauti visai prokuratūros sistemai.

“Ar pakaks kompetencijos? Dėl kandidato dorumo abejonių nekyla, bet apgaudinės kiekviename žingsnyje”, – tvirtino TTK narys Vidmantas Žiemelis.

Anot parlamentaro, labai svarbu, ką D.Valys, tapęs Generalinės prokuratūros vadovu, pasirinks pavaduotojais. Tačiau konkretaus atsakymo į šį klausimą parlamentaras nesulaukė.

“Dar anksti kalbėti apie pavardes. Dar nekalbėjau su žmonėmis, tik galvojau apie tai. Atsižvelgsiu į jų kompetenciją, atsidavimą tarnybai, patirtį, tikrai nežiūrėsiu, kokiai prokuratūros grandžiai jie priklauso”, – sakė D.Valys.

Beje, naujojo generalinio prokuroro kadencija truks nebe 7, o 5 metus. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė tai numatančias Prokuratūros įstatymo pataisas.

Kandidatas į generalinius prokurorus trečiadienį TTK nariams kartojo tuos pačius tikslus ir siekius, kuriuos išsakė praėjusią savaitę iš Seimo tribūnos.

D.Valys teigė, kad pagrindiniai jo tikslai, atėjus vadovauti Generalinei prokuratūrai, būtų prokuratūros atvirumo visuomenei didinimas, sistemos pertvarka, ikiteisminių tyrimų kontrolės ir veiklos koordinavimo stiprinimas.

Kandidatas sakė ateityje matąs dviejų, o ne trijų, kaip dabar, pakopų prokuratūros sistemą. Pasak jo, apygardų prokuratūros turėtų tapti svarbiausiomis tyrimo institucijos, o apylinkių prokuratūros būtų jų filialais.

“Tiek daug gana savarankiškų prokuratūrų nedidelėje valstybėje nereikia, tai komplikuoja vieningos praktikos kūrimą”, – sakė D.Valys.

Jo teigimu, reikėtų keisti ir susiklosčiusią praktiką pačioje Generalinėje prokuratūroje. Kandidatas pareiškė, kad “nenormalu, kai Generalinės prokuratūra atlieka daug ikiteisminių tyrimų ir nebelieka laiko analizei, praktikai formuoti”. Jis svarstė, jog galbūt čia reikėtų sukurti naują strateginį skyrių.

Paklaustas apie viešojo intereso gynimo praktiką, D.Valys kalbėjo, jog pirmiausia tuo turėtų užsiimti suinteresuotos institucijos ir asmenys.

“Tik atsisakius specializuotoms institucijoms ir pareigūnams ginti viešąjį interesą, turėtų įsikišti prokuroras”, – tvirtino kandidatas į generalinius prokurorus.

Prezidentė D.Grybauskaitė dekretą dėl šiuo metu Akmenės rajono apylinkės prokuratūrai vadovaujančio D.Valio kandidatūros teikimo į Generalinės prokuratūros vadovus pasirašė praėjusį pirmadienį.

37 metų A.Valys yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Akmenės rajono prokuratūrai jis vadovauja nuo 2001 metų gruodžio. Prieš tai kelerius metus D.Valys ėjo šios prokuratūros prokuroro pareigas. Prieš tapdamas prokuroru jis dirbo Akmenės rajono policijos komisariate tardytoju.

Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu. D.Valys dar turėtų susitikti su Seimo frakcijomis. Ketvirtadienį parlamente numatomas balsavimas dėl pritarimo jo kandidatūrai.

Šis postas laisvas nuo vasario vidurio, kai iš generalinio prokuroro pareigų atsistatydino Algimantas Valantinas.

Premjeras Andrius Kubilius, vertindamas ketvirtadienį Seime prisistačiusį kandidatą į generalinius prokurorus Darių Valį, sakė, jog “pirmas įspūdis nėra blogas”.

“Pirmas įspūdis nėra blogas, kadangi tik šiandien pirmą kartą pamatėm. Pokalbiai frakcijose ir komitetuose bus labai svarbūs, aiškesnius vertinimus galėsim pasakyti po tolesnių aptarimų. Tikrai norėtumėm pamatyti aiškių ir ryžtingų veiksmų planą, kaip tas problemas, kurias teisingai kandidatas įvardino, išspręsti”, – Seime žurnalistams sakė premjeras.

Dėl D.Valio kandidatūros į Generalinės prokuratūros vadovus Seimo nariai ketina apsispręsti kitą savaitę – po to, kai kandidatas susitiks su pageidaujančiomis frakcijomis ir komitetais.

Ketvirtadienį prisistatydamas Seime kandidatas vienu pagrindinių Generalinės prokuratūros uždavinių įvardijo visuomenės pasitikėjimo teisėsauga grąžinimą.

Kandidatas taip pat sukritikavo dabartinę prokuratūros sistemą. D.Valio teigimu, diskutuotina, ar reikia tiek daug savarankiškų apylinkių prokuratūrų, kurios esą dirba paraleliai su apygardų prokuratūromis.

Jis tvirtino, kad būtina ir prokurorų specializacija tiriant bylas, turėtų keistis ir prokurorų požiūris į žmogų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiuo metu Akmenės rajono apylinkės prokuratūrai vadovaujantį D.Valį į Generalinės prokuratūros vadovus teiksianti pranešė pirmadienį.

37 metų A.Valys yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Akmenės rajono prokuratūrai jis vadovauja nuo 2001 metų gruodžio. Prieš tai kelerius metus D.Valys ėjo šios prokuratūros prokuroro pareigas. Prieš tapdamas prokuroru jis dirbo Akmenės rajono policijos komisariate tardytoju.

Generalinį prokurorą 7 metams skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

Šis postas laisvas nuo vasario vidurio, kai iš generalinio prokuroro pareigų atsistatydino Algimantas Valantinas.

Kandidatas į generalinius prokurorus Darius Valys teigia, kad vadinamieji Garliavos įvykiai sudavė stiprų smūgį šalies teisinei sistemai, o problemą jis būtų sprendęs, pats nuvykdamas pabendrauti su ten susirinkusiais žmonėmis.

“Nuvykčiau į Garliavą, bendraučiau su žmonėmis, paaiškinčiau pasekmes, kurias gali sukelti tokie susibūrimai, priminčiau mergaitės interesus. (…) Ji turėtų mažiausiai tą dėmesį jausti, – ketvirtadienį atsakydamas į parlamentarų klausimus sakė Akmenės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas einantis D.Valys.

“Paaiškinčiau, kad gyvename teisinėje valstybėje. Manau, kiekvieno jų paklausus, ar jie norėtų būti teisiami minios teismo, linčo teismo, manau, kiekvienas atsakytų neigiamai”, – pridūrė kandidatas.

Šiame netoli Kauno esančiame miestelyje prie Drąsiaus Kedžio sesers Neringos Venckienės, globojančios jo dukterį, namų susirinkusi minia trukdė vykdyti teismo sprendimus dėl mažametės mergaitės globos.

“Pagrindinis Generalinės prokuratūros uždavinys – visuomenės pasitikėjimo teisėsauga sugrąžinimas”, – Seime kalbėjo D.Valys.

Kandidatas sukritikavo dabartinę prokuratūros sistemą. D.Valio teigimu, diskutuotina, ar reikia tiek daug savarankiškų apylinkių prokuratūrų, kurios esą dirba paraleliai su apygardų prokuratūromis.

Jis tvirtino, kad būtina ir prokurorų specializacija tiriant bylas. Turėtų keistis ir prokurorų požiūris į žmogų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiuo metu Akmenės rajono apylinkės prokuratūrai vadovaujantį D.Valį į Generalinės prokuratūros vadovus teiksianti pranešė pirmadienį.

37 metų A.Valys yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Akmenės rajono prokuratūrai jis vadovauja nuo 2001 metų gruodžio. Prieš tai kelerius metus D.Valys ėjo šios prokuratūros prokuroro pareigas. Prieš tapdamas prokuroru jis dirbo Akmenės rajono policijos komisariate tardytoju.

Generalinį prokurorą 7 metams skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

Šis postas laisvas nuo vasario vidurio, kai iš generalinio prokuroro pareigų atsistatydino Algimantas Valantinas.