BFL

Jau šį savaitgalį – akcija  „Darom“. Pateikiame svarbiausius “Darom” skaičius.

Balandžio 23 d. 10 val.

Tada visoje Lietuvoje prasidės aplinkos tvarkymo akcija „Darom“, kurios tikslas – renkant atliekas sutvarkyti problemines, bendrai naudojamas erdves (dažyti suoliukus, sodinti augalus, panaudoti antrines žaliavas), mažinti oro taršą.

2008 m.

Šiais metais „Darom“ Lietuvoje vyko pirmą kartą.

1 mln. 100 tūkst.

Tiek žmonių per 8-erius metus jau dalyvavo akcijoje „Darom“.

35 tūkst. tonų

Tiek atliekų jau surinko „Darom“ dalyviai.

10 mln. eurų

Tiek pinigų valstybei padėjo sutaupyti „Darom“ judėjimas.

250 tūkst.

Tiek savanorių susirinko į akciją „Darom“ 2015 m.

100

Tiek vandens telkinių visoje Lietuvoje išvalyta per 2015 m. akciją „Darom“.

100

Tiek šalių vienija pasaulinė organizacija „Darom“. Pirmą kartą šimte pasaulio valstybių ši akcija surengta 2012-aisiais.

2013 m.

Tada pasaulinį judėjimą „Let‘s do it world“ pripažino Jungtinės Tautos.

Kiekvieną pavasarį nuo 2008-ųjų organizuojama akcija “Darom” šiemet vyks  gegužės 11 d., šeštadienį. Pasak VšĮ „Mes darom“ direktoriaus Karolio Sargūno, per tuos metus akcija tapo didžiausiu visuomeniniu judėjimu šalyje – pernai joje dalyvavo daugiau nei 210 tūkst. žmonių, kurie visi kartu per vieną dieną surinko 1,5 tūkst. tonų atliekų.

Viliamasi, kad šiemet dalyvių bus dar daugiau, nes į šią akciją įsitraukia vis daugiau regionų.
„Šiais metais „Darom“ iniciatyvinė grupė didžiausias pastangas skirs tam, kad sukurtų galimybes žmonėms gražinti miškus, laukus, teritorijas prie vandens telkinių. Taip nusprendėme todėl, kad kartais, kaip juokaujam, miestuose šiukšlių rinkėjų būna daugiau nei šiukšlių. O užmiesčių teritorijose pajėgų akivaizdžiai stinga, juolab kad šiukšlių ten dar nemažai”, – teigia K.Sargūnas.
Ypač džiaugiamasi, kad vis daugiau savivaldybių sutinka perimti „Darom“ dienos koordinavimą miestų bei rajonų teritorijose ir įsipareigoja bendradarbiauti dėl atliekų išvežimo.
Beje, akcijos “Darom” organizatoriai pabrėžia, kad vien surinkti šiukšlių nebepakanka. Planuojama, kad ateityje dalyviai bus pakviesti ne tik rinkti atliekas, bet ir gražinti aplinką, kurioje gyvena. Taip siekiama sukurti gražią ir švarią Lietuvą su pilietiškai nusiteikusiais jos nariais.

Lietuvoje kasmet keli šimtai tūkstančių žmonių bent vienai dienai imasi savanoriškos veiklos. Daugiausiai jų pritraukia organizacija “Mes Darom”, kartą per metus rengianti masinę aplinkos tvarkymo akciją visoje Lietuvoje – vien šiemet į šią akciją įsitraukė apie 210 tūkst. aplinkai neabejingų žmonių.
Labai populiarios ir kitos vienkartinės akcijos – savanorių gausa gali pasigirti du kartus per metus labdaros akcijas organizuojantis “Maisto bankas”. Pasak šios organizacijos plėtros ir komunikacijos vadovo Vaidoto Ilgiaus, kiekvieną kartą akcijoje, trunkančioje vieną savaitgalį, dalyvauja apie 6300 savanorių.
“Maisto bankas” turi ir daugiausiai nuolat dirbančių savanorių – jų visoje Lietuvoje yra apie 200. Antra pagal nuolatinių savanorių skaičių – “Jaunimo linija”, kurioje savanoriauja apie 150 žmonių.
Juos atrinkti, paruošti ir įsitikinti, kad yra tinkami savanorystei, prireikia nemažai laiko ir pastangų. Pasak “Jaunimo linijos” plėtros direktoriaus Valento Nevieros, nuo dienos, kai žmogus pareiškia norą tapti savanoriu iki kol jis ima dirbti linijoje, praeina apie pusmetis, o per tą laiką apie du trečdaliai atkrinta.
Kitose organizacijose savanorių pritraukimui irgi tenka skirti nemažai laiko. Štai tarptautinio kino festivalio “Kino pavasaris” projektų vadovė Odeta Karoblytė pasakoja, kad kartą per metus vykstančiame festivalyje savanoriais tapti pageidauja apie 400 žmonių, iš jų per dvi savaites atrenkami apie 130 savanorių. “Pasirenkame labiausiai motyvuotus, atsakingus, nebijančius priimti sprendimus, pagaliau – turinčius pakankamai laiko žmonės”, – atrankos principus atskleidžia O.Karoblytė.

Balandžio 21 dieną 10 valandą Lietuvoje prasidės jau penkta pilietinė aplinkos švarinimo akcija „Darom 2012“.

Akcijos metu savanoriai tvarkys ne tik mieste esančias vietas, bet ir apleistas teritorijas už miesto ribų: vandens telkinių pakrantes, pakeles, pamiškes – iš viso šiais metais įregistruota iki 5 tūkst. tvarkytinų taškų. „Labiausiai mums trūksta žmonių, kurie koordinuotų darbus numatytuose taškuose, – savanoriai gali registruotis iki pat balandžio 20-osios“, – kviečia „Darom 2012“ akcijos vadovas Karolis Sargūnas.
Pasak jo, šiemet Lietuvoje planuojama sulaukti iki 300 tūkst. aktyvių piliečių – kasmet prie akcijos prisideda vis daugiau savanorių, kurie surenka vis daugiau šiukšlių. Pernai akcijoje dalyvavę apie 150 tūkst. savanorių per dieną surinko apie 5 tūkst. tonų šiukšlių iš viešųjų teritorijų. Be to, šiais metais keliuose miestuose atliekos bus ne tik renkamos, bet ir rūšiuojamos – taip akcijos rengėjai nori atkreipti dėmesį į atliekų antrinio panaudojimo ir perdirbimo problemas.
Prasidėjusi 2008 metais Estijoje ir Lietuvoje, pavasarinės talkos iniciatyva išplito po visą pasaulį. Mat 2012-aisiais prie „Darom“ prisidėjo apie 50 pasaulio valstybių – iš viso pilietinės tvarkymosi akcijos skirtingomis dienomis vyks beveik šimte pasaulio šalių. Šeštadienį prie Lietuvos prisidės Austrija, Kroatija, Kaliningrado sritis, Latvija bei Kalifornijos valstija. Daugiau informacijos apie akciją galima rasti interneto svetainėje www.mesdarom.lt

Įvairūs tyrimai atskleidė, jog Lietuvos visuomenę užvaldė pilietinis bejėgiškumas: nenoras imtis atsakomybės už valstybės likimą, nesugebėjimas bendrai veikti ar net tikėjimo savo galiomis praradimas. Sparčiai kintančiame pasaulyje, keičiasi požiūris į iš pirmo žvilgsnio nekintančius dalykus, kaip atsakomybė, teisingumas, tikėjimas, pagalba kitam, atjauta, laisvė ir pan.

Galima teigti, kad tradicinės vertybės kinta ir netgi įgauną kitokią prasmę šiuolaikiniame gyvenime. Kodėl pilietinė tvarka iširo? Kaip ir kokiomis priemonėmis galima tą tvarką atstatyti? Į visus šiuos ir kitus klausimus atsakymo ieško Pilietinės visuomenės instituto vadovas, visuomenės veikėjas Darius Kuolys.

Norint rasti priežastis, kodėl Lietuvoje susilpnėjo pilietiškumo samprata, kodėl žmonės tapo abejingi savo šaliai, jos gerovei, toli eiti nereikia. Verta prisiminti istoriją. Po pirmojo pasaulinio karo lietuviai būrėsi bendros ateities kūrimui. „Antano Smetonos rėžimo laikotarpiu buvo stengiamasi kurti tarpinį variantą tarp valdininkų visuomenės ir laisvų žmonių visuomenės“, – teigia D. Kuolys. Toks rėžimas nebuvo suinteresuotas žmogaus ateitimi. Kita pakylėjimo banga nusirito atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Tuo metu visa Lietuva buvo apsvaigusi iš laimės, jog pavyko atsikovoti laisvę, buvo kupina tikėjimo geresne ateitimi. Visgi, po daugiau nei dvidešimt Lietuvos nepriklausomybės metų, tauta kupina nepasitikėjimo ir abejingumo: „Per tiek metų susiformavo stiprus suvokimas, jog kažkas kitas turi pasirūpinti tavimi ir tavo ateitimi. Pavyzdžiui, valdžia“, – teigia pašnekovas. Tad matome, kaip istoriniai įvykiai įsigėrė į žmogaus būdą, elgseną, gyvenseną. Visgi, demokratinės valstybės pagrindas yra brandi pilietinė visuomenė, kurios kiekvienas narys jungiasi bendram tikslui – prisidėti prie valstybės gerovės kūrimo. Tik nuo mūsų pačių priklauso ateitis, nes niekas kitas negali ja pasirūpinti. Nuo kiekvieno paties individo noro priklauso tiek jo paties, tiek valstybės ateitis. Svarbu, jog žmogus gerai suvoktų jį supantį pasaulį, suvoktų ir matytų savo vaidmenį jame. Pasak D. Kuolio, „Tik laisvų ir savarankiškų žmonių visuomenė gali sukurti stiprią valstybę. Žmogus savarankiškai turi burtis į bendruomenes sprendžiant įvairias problemas, kurios nuo jo priklauso, o ne laukti, jog kas kitas jas išspręs. Tačiau tam pasiekti reikia visų mūsų pastangų“.

Vienas iš būdų, padedantis stiprinti pilietiškumo, bendruomeniškumo jausmą – organizuojamos pilietinės akcijos. Viena tokių – akcija „Darom“. Tai jau penktus metus vyksiantis renginys, kurio metu Lietuvos žmonės buriasi bendram tikslui – švarinti gamtą. Kaip teigia pašnekovas, „Labai svarbu, jog šis projektas išsivystė į daugiametį projektą, nes paprastai pilietinės akcijos yra trumpalaikės. Labai džiugu, jog „Darom“ gyvuoja tiek metų, ir tiek daug jau yra nuveikta“. D. Kuolys džiaugiasi ir tuo, jog būtent jaunimas ėmėsi iniciatyvos keisti padėtį krašte, ir ėmėsi atsakomybės už tai, kas Lietuvoje vyksta. Pilietinės visuomenės instituto ir kitų organizacijų inicijuotame tyrime „Pilietinės galios indeksas“ atsiskleidė, jog tokios pilietinės akcijos kaip „Darom“, keičia žmonių požiūrį į visuomenės suvokimą ir pajautimą, o kartu prisideda prie pilietiškumo skatinimo, savanorystės plėtojimo. Akcijos metu bandoma ieškoti ryšio tarp visuomenės ir institucijų. Jau šiemet prie „Darom“ prisidėjo Lietuvos savivaldybės, Aplinkos ministerija, Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, Generalinė miškų urėdija, Lietuvos mokyklos ir kitos valstybinės įstaigos. Tik bendruomeniškumas ir atsakingumas sudaro sąlygas pakeisti mūsų visų ateitį. Svarbu ir tai, jog „Darom“ yra pavyzdys kitoms šalims ar užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Tai iliustruoja jog mes tikime savo šalies ateitimi, jos galiomis. Tad ši akcija yra daugiau nei aplinkosauginis projektas.

Pasak D. Kuolio, „Padėtis Lietuvoje keičiasi, nors tam tikri aspektai kinta labai nežymiai ir labai lėtai. Visgi, reikia pasidžiaugti, jog atsirado jaunų ir iniciatyvių žmonių, kurie bando pakeisti niūrų šalies klimatą“. Kaip pabrėžia pašnekovas, „Ko šiandien visuomenėje stinga, tai solidarumo, vienas kito palaikymo. <…> Ir nedidelė grupelė žmonių gali padaryti didelius darbus. Svarbu turėti bendrą tikslą, tikėti ilgalaikę perspektyvą ir sutartinai veikti“.

Tradicine jau tapusi švarinimosi  akcija „Darom 2012“ vyks balandžio 21 d. Kartu su Lietuva  šeštadienį prie gamtos tvarkymo prisidės Kroatija, Austrija, Latvija, San Franciskas ir Rusija Kaliningrado sritis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, šeštadienį dalyvaujanti savanoriškoje aplinkos švarinimo talkoje, sako, jog apsivalyti galima kasdien, ne tik specialių akcijų metu.

“Noriu pasidžiaugti, kad daug žmonių matau. Diena graži, svarbi ir simboliška, ji šiemet skirta apsivalymui ne tik parkuose, bet ir miestuose, prie pat savęs, o tai badymas pirštu kiekvienam iš mūsų – galime tai daryti kasdien, tam nereikia specialių dienų, tiesiog apsivalyti, matyti šiukšles, o, svarbiausia, nemėtyti”, – žurnalistams sakė Vilniuje Neries pakrantę tvarkanti prezidentė.

“Turiu mintyje ir simbolines šiukšles, ne tik tikrąsias, visame kame labai verta, ir ne tik kartą per metus, o kasdieną apsivalyti”, – pridūrė D.Grybauskaitė.

Klausiama, ar ji skiria dėmesio savo kasdienės aplinkos tvarkymui, šalies vadovė patvirtino rūšiuojanti šiukšles.

Tuo tarpu siūlymą talkas padaryti privalomas ji vertino skeptiškai ir pabrėžė, jog laikas suprasti, kad aplinką susikuria patys žmonės.

“Žodis “priverstinai” man skamba nelabai priimtinai. Vis tik noriu, kad žmonės suprastų, kad tai jų šalis, jų gyvenamoji vieta. Aplinka priklauso nuo mūsų pačių, nemanyčiau, kad prievarta galima ką nors padaryti. Žmones kviesčiau gerbti save pačius, nes aplinka, kurią susikuriam, priklauso tik nuo mūsų pačių, per prievartą to nepasieksim”, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Šeštadienį šalyje vyksta aplinkos švarinimo akcija “Darom”, kurioje dalyvauja ir aukščiausi valstybės vadovai.

Prezidentė D.Grybauskaitė su Prezidentūros darbuotojais dalyvauja talkoje sostinėje tvarkant Neries pakrantę nuo Valakampių tilto iki Verkių regioninio parko pradžios.

Prie akcijos prisidėjo ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kuri aplinką tvarko šalia Upės ir Maloniosios gatvių sankirtos, netoli Džocharo Dudajevo skvero.

Premjeras Andrius Kubilius ketino tradiciškai tvarkyti Neries pakrantes Antakalnyje, tačiau dėl ligos akcijoje nedalyvauja.

“Premjeras aktyviai dalyvaudavo šioje prasmingoje akcijoje ir nuoširdžiai apgailestauja, kad negalės šiemet. Akcijos dalyviams jis linki sėkmės, jiems pavydėdamas”, – BNS premjero sveikinimą “Darom 2011″ dalyviams perdavė jo atstovas Virgis Valentinavičius.

Prie akcijos žada prisidėti ir kiti politikai, visuomenės veikėjai. Vilniaus meras Raimundas Alekna kartu su savivaldybės darbuotojais pluša Kalnų parke.

Šeštadienį į akciją “Darom” susirinkę žmonės bus raginami ne tik surinkti, bet ir rūšiuoti perdirbamas atliekas.

Akcijos dalyviai raginami švarintis organizuotai ir šiukšles palikti tam skirtose vietose, kad visos surinktos atliekos būtų tvarkingai išvežtos ir neliktų pakelėse.

Gyventojai patariama į šiukšlių surinkimo taškus nekrauti kiemuose susikaupusių atliekų, pavyzdžiui, padangų.

Dalyviai kviečiami atvykti į susirinkimo taškus, kurie paskelbti interneto svetainės www.mesdarom.lt skiltyje “kur eiti?”. Žmonės raginami atsinešti šiukšlių maišų bei pirštinių – organizatoriai perspėja, kad jų turimų priemonių visiems gali neužtekti.

Šiemet akcijos organizatoriai ragino didžiausią dėmesį atkreipti ne į šiukšlėmis užterštas vietas miestuose, o į nelegalius užmiesčių sąvartynus.

Lietuvoje 2011-aisiais numatoma sutvarkyti daugiau kaip 3 tūkst. 500 vietų.

Akcijos organizatoriai planuoja, kad iš visų šiukšlių išvežimo taškų atliekas pavyks išvežti per savaitę.

Akcija “Darom” pirmą kartą surengta 2008 metais Estijos savanorių. Tais pačiais metais Lietuvoje gamtos švarinimo akcijoje dalyvavo keli tūkstančiai savanorių. “Darom 2010″ dalyvavo 100 tūkst. savanorių, kurie surinko daugiau kaip 12 tūkst. tonų šiukšlių.

Balandžio viduryje vyksiančios švaros akcijos “Darom 2011″ organizatoriai šiemet ragina didžiausią dėmesį atkreipti į nelegalius užmiesčių sąvartynus.

“Už šiukšlių tvarkymą šiaip yra atsakinga valstybė, kuri organizuoja savivaldybių lygmeniu konkursus ir paskiria organizacijas, kurios tvarko atliekas. Tačiau šiandien valstybė susitvarko tik su atliekomis miestuose ir miesteliuose, o kaimuose, regioniniuose, parkuose, pamiškėse, pakelėse nesusitvarkoma, tiesiog nėra finansinių, techninių resursų”, – pastebi vienas iš akcijos organizatorių Marius Tarvydas.

Jis BNS pasakojo, kad kitą savaitę tvarkytinas teritorijas pradedantys registruoti akcijos rengėjai šiemet tikisi lyginant su pernai dvigubai padidinti visuotinės talkos mastus. To esą leidžia tikėtis pastebimas didesnis pilietiškumas, gilėjantis ekologinių problemų supratimas.

“Didžiausia problema susitvarkyti ten, kur neprieina valstybės rankos. Kai buvo uždaryti 800 Lietuvos sąvartynų ir sukurti 10 regioninių centrų, pasiekti juos tapo problematiškiau. Mes ir pagal akcijų rezultatus matome, kad pamiškėse, pakelėse daugėja nelegalių sąvartynų”, – dėstė M.Tarvydas.

“Estijoje šiukšlių tvarkymo projektas vyko tik vieną kartą, jie tuomet ir užsibrėžė tikslą išvalyti visą Estiją ir paskui nebešiukšlinti”, – artimos šalies patirtimi džiaugėsi akcijos organizatorių atstovas.

Gyventojai ir jų grupės internetu registruotis į talkas galės nuo balandžio 5 dienos. Akcija vyks balandžio 16-ąją.

M.Tarvydas apgailestavo dėl menkos verslo bendrovių paramos akcijai.

“Esame labai nusivylę verslo požiūriu į šią akciją. Joks Lietuvos verslas – nei pats didžiausias, nei pats mažiausiais – prie akcijos neprisideda nė kiek finansiškai. Visi sako, kad eis valytis, bet tai yra elementaru, tai elementari higiena, mes tai galime ir privalome daryti visi. Bet trūksta lėšų organizavimui, yra savanoriai, kuriems reikia kurą nupirkti, yra taškų žymėjimas, yra kanceliarinės, viešinimo išlaidos, nes kūrybinės agentūros nekuria už dyką video klipų ar anonsų”, – guodėsi jis.

Akcijos organizatorių teigimu, paramos jie kol kas sulaukė iš užsienio bendrovių, savivaldos institucijų, politikų.

“Įmonės nori dalyvauti, nori viešumo, prašo paskelbti, kad jos valėsi, bet tai yra elementarus dalykas, yra šiukšlių, eikite ir valykitės. Mes gi neafišuojame visai Lietuvai, kad šiandien eisime ir išsivalysime savo tualetą”, – svarstė M.Tarvydas.

Šiuo metu nacionalinės akcijos organizatoriai taip pat rengiasi ir 2012 metais planuojamai pasaulinei švarinimosi akcijai.

“Globalios akcijos esmė bus pasaulio mastu prabilti apie aplinkosaugos problemą, susijusią su atliekomis. Šalys organizuosis valymą, šiukšlių išvežimą, bet esmė pakelti konsoliduotą, didelį triukšmą”, – kitų metų akcijos idėją pristatė M.Tarvydas.

Lietuvoje “Darom” akcijos rengiamos nuo 2008 metų.

Palaikydama tradicinę švaros akciją “DAROM”, balandžio 17d. 10 val. Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Prezidentūros darbuotojais padės tvarkyti Neries regioninio parko teritoriją ties Koplyčninkų kaimu (Vilniaus r. Zujūnų seniūnija).

Ši vieta pasirinkta norint atkreipti visuomenės ir vietos valdžios dėmesį į Valstybės saugomų teritorijų priežiūrą ir neišspręstas atliekų tvarkymo problemas Vilniaus rajone.

“Apsivalydami nuo buitinių atliekų, tampame ne tik švaresni, bet ir pilietiškesni. Labai apmaudu matyti šiukšlėmis užverstas net gražiausias ir unikaliausias, Valstybės saugomomis teritorijomis pripažintas Lietuvos vietoves. Šiukšlinimas viešose vietose, o ypač valstybės saugomose teritorijose, yra nusižengimas. Tik visuotinis nepakantumas gali padėti įveikti šią problemą. Kiekvienas turime jausti atsakomybę už tai, kas dedasi mūsų namuose”, – sako šalies vadovė.

Prezidentės teigimu, kad žmonės galėtų civilizuotai tvarkyti atliekas, savivaldybės privalo juos aprūpinti šiukšlių konteineriais ir sudaryti su jais atliekų išvežimo sutartis bei užtikrinti, kad atliekų tvarkymo paslauga būtų prieinama, įperkama ir atitiktų sveikatos saugos reikalavimus.

Prezidentė ragina visus šalies gyventojus prisijungti prie atsakomybę ir pilietiškumą skatinančios švaros akcijos “Darom”, bendromis jėgomis susitvarkyti aplinką ir nuolat prižiūrėti ją taip, kad tokių akcijų rengti nereikėtų.